Byla 3K-3-474/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Kauno medicinos universiteto klinikoms dėl neturtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – L. G.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

6Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių gydytojų civilinę atsakomybę ir neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo ir bylinėjimosi išlaidų aiškinimo ir taikymo.

7Ieškovei Kauno medicinos universiteto klinikose buvo teiktos sveikatos priežiūros paslaugos: 2002 m. liepos 9 d. ją konsultavo VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja L. G.; ieškovė dėl aterosklerozės, dešinės paviršinės šlaunies arterijos okliuzijos, prasidedančios pėdos gangrenos 2002 m. liepos 15 d. buvo hospitalizuota planine tvarka į VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Angiochirurgijos skyrių; 2002 m. liepos 18 d. atlikus arteriografiją, 2002 m. liepos 23 d. gydytoja L. G. atliko operaciją, kurios metu virš kelio sąnario protezu buvo sujungtos dešinės kojos šlaunies ir pakinkto arterijos; 2002 m. liepos 24 d. buvo atlikta pakartotinė operacija, kurios metu buvo suformuotas šuntas iš šlaunies arterijos į pakinklio arteriją žemiau kelio sąnario. Dėl kraujavimo iš pjūvio vietos tą pačią dieną buvo dar kartą atlikta operacija. 2002 m. liepos 25 d. ieškovei ties šlaunimi buvo amputuota koja. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neinformavo jos apie ligos aplinkybes, gydymo metodus, atliko operacijas, neišaiškinęs galimų padarinių ir negavęs ieškovės sutikimo, taip pat dėl kojos amputacijos. Ieškovės teigimu, tai, kad ji buvo hospitalizuota planine tvarka, patvirtino, jog jos kojos būklė buvo gera ir nekėlė grėsmės gyvybei, o atsakovas pasirinko neteisingą gydymo būdą, nes atliktos operacijos buvo neefektyvios, kitų būdų nebuvo pasiūlyta, kojos amputacija buvo netinkamai suteiktos medicininės pagalbos padarinys. Ieškovė prašė teismo priteisti jai iš atsakovo 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

9Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitus ieškinio reikalavimus atmetė, priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar ieškovei buvo suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra, 2006 m. spalio 3 d. nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę ir pavedė ją atlikti A.G. teismo medicininių tyrimų biurui atlikti. Ekspertizę atlikę ekspertai 2006 m. spalio 24 d. ekspertizės akte konstatavo, kad ieškovės hospitalizacija, klinikiniai tyrimai bei pirmoji operacija buvo uždelsti, tai galėjo lemti išeminių pokyčių progresavimą dešinėje kojoje. Atsakovo atstovams pareiškus nuomonę, kad šią ekspertizę atlikę ekspertai neturėjo specialių kojų kraujagyslių chirurgijos žinių, teismas 2007 m. balandžio 25 d. nutartimi paskyrė pakartotinę ekspertizę bei pavedė ją atlikti Vilniaus universiteto Kraujagyslių chirurgijos klinikai. Šios įstaigos ekspertai 2008 m. sausio 22 d. ekspertizės akte padarė išvadą, kad nebuvo jokių netinkamų atsakovo veiksmų, galėjusių būti galūnės amputacijos priežastimi. Šia aplinkybę taip pat patvirtino ir trečioji Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi skirta deontologinė ekspertizė, kurią atliko Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrius. 2008 m. birželio 13 d. ekspertizės akte nurodyta, kad, hospitalizavus ieškovę skubos tvarka, išgelbėti galūnę arba sumažinti galūnės amputacijos aukštį nebūtų pavykę, nes dvi savaites trukęs pasiruošimas iš esmės ligos eigos nepablogino. Teismas padarė išvadą, kad 2008 m. sausio 22 d. ir 2008 m. birželio 13 d. ekspertizės aktuose konstatuota, jog skubi hospitalizacija nebuvo būtina, pasirinkta ieškovės gydymo taktika atitiko visuotinai pripažintus kraujagyslių ligų chirurgijos gydymo metodus, pakartotinė operacija buvo pasirinkta teisingai ir joks medikamentinis gydymas nebūtų išsaugojęs pacientei dešinės kojos. Teismas, remdamasis asmens sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis ir atsakovo paaiškinimais, kuriuos patvirtino ir dviejų byloje atliktų ekspertizių išvados, nurodė, kad 2002 m. liepos 23 d. ir 24 d. operacijomis buvo siekiama išgebėti ieškovei koją, t. y. atkurti kraujotaką; kadangi aterosklerozė buvo pažengusi, atsirado ūmi galūnės išemija, todėl 2002 m. liepos 25 d. nepavykus atkurti kraujotakos dešinėje kojoje, gelbėjant ieškovės gyvybę, buvo būtina amputacija. Teismas pripažino pagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovas neinformavo jos apie ligos aplinkybes, gydymo metodus, operacijas ir jos padarinius, atliko operacijas be ieškovės sutikimo. Teismas motyvavo, kad pagal CK 2.25 straipsnio 2 dalį atlikti intervenciją į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalis ar organus galima tik asmens sutikimu, kuris chirurginei operacijai turi būti išreikštas raštu; gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis teisinę atsakomybę. Teismas pažymėjo, kad tam, jog paciento sutikimas būtų galiojantis ir sukeltų tam tikrų teisinių padarinių, būtina, kad jis būtų duotas pacientui ar jo atstovui pagal įstatymą prieš tai gavus visapusišką informaciją . Teisinių padarinių sukelia tik informuotas sutikimas, t. y. sutikimas, gautas po to, kai gydytojas pacientui suteikė išsamią informaciją apie siūlomų gydymo metodų esmę, pobūdį, alternatyvių gydymo metodų galimybę ir pan. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovė buvo ruošiama planinei operacijai, todėl buvo įmanoma numatyti visus galimus ir medicinos praktikai žinomus metodus bei iš anksto dėl jų gauti ieškovės sutikimą; atsakovo atstovas paaiškino, kad gydymo stacionare istorijoje buvo ieškovės parašas, ir kad šis supažindinimas apėmė visas tyrimo ir gydymo komplikacijas, tuo metu prieš kiekvieną operaciją ligonių sutikimų dar nebuvo reikalaujama; gydytoja L. G. taip pat patvirtino, jog ieškovė gydymo stacionare istorijoje pasirašė hospitalizavimo metu ir daugiau jokių supažindinimų nebuvo, nes tuo metu atsakovas dar neturėjo reikalingų dokumentų formų. Teismo vertinimu, šis supažindinimas neįrodė, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie gydymą, šis supažindinimas taip pat negalėjo būti prilygintas ieškovės sutikimams dėl operacijų (taip pat ir dėl kojos amputacijos), nes supažindinimo tekste jokių duomenų apie konkrečias operacijas nebuvo. Teismas pripažino, kad kojos amputacija ieškovei sukėlė dideles kančias, tačiau tai nebuvo netinkamo ieškovės gydymo padarinys, todėl atsakovas privalėjo atlyginti ieškovei neturtinę žalą tik dėl to, jog jis nesuteikė ieškovei tinkamos informacijos apie jos sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus, gydymo prognozę bei negavo rašytinių sutikimų operacijoms. Teismas pažymėjo, kad šis pažeidimas buvo formalaus pobūdžio, tarp ieškovės neinformavimo, rašytinių sutikimų negavimo ir kojos amputacijos nebuvo priežastinio ryšio, nes kojos amputacijos objektyviai nebuvo įmanoma išvengti, todėl sprendė, jog atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2010 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškovės skundą atmetė, atsakovo skundą tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 5000 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų atsakovui sumokant už ekspertizę. Kolegija rėmėsi antrosios ir trečiosios ekspertizių išvadomis, kad ieškovei nebuvo būtina skubi hospitalizacija, pakartotinė operacija pasirinkta teisingai ir joks medikamentinis gydymas nebūtų išsaugojęs pacientei dešinės kojos, ir sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog pasirinktas ieškovės gydymo būdas atitiko visuotinai pripažintus kraujagyslių ligų chirurgijos gydymo metodus. Juolab kad šios ekspertizės buvo atliktos išsamiai, tos srities specialistų, todėl kolegijai nebuvo pagrindo abejoti šių ekspertizių išvadomis. Kolegija papildomai pažymėjo, kad 2002 m. liepos 23 d. ir 24 d. operacijomis buvo siekiama išgelbėti ieškovei koją, t. y. atkurti kraujotaką; kadangi aterosklerozė buvo pažengusi, atsirado ūmi galūnės išemija, todėl 2002 m. liepos 25 d. nepavykus atkurti kraujotakos dešinėje kojoje, gelbėjant ieškovės gyvybę, buvo būtina ją amputuoti. Kolegija, vertindama argumentus dėl ieškovės informavimo apie ligą ir gydymo procesą, nurodė, kad ieškovės gydymo istorijoje buvo ieškovės parašas, tačiau tai nereiškė, jog ji buvo tinkamai informuota apie gydymą, nes supažindinimo tekste nebuvo jokių duomenų apie konkrečias operacijas. Nepaisant to, kolegija pabrėžė, kad civilinei atsakomybei kilti viena iš būtinųjų sąlygų yra priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neigiamus padarinius patyrė dėl sunkios ligos, kurios padarinys buvo kojos amputacija, o ne dėl neteisėtų gydytojų veiksmų, nes gydymas buvo atliktas pagal visuotinai pripažintus gydymo metodus. Nors atsakovas pažeidė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas ir neinformavo ieškovės apie gydymą, tačiau kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, nes žalos atsiradimo priežastis buvo kojos amputacija, o ne neinformavimas apie gydymą.

11III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

12Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131.

14Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir paciento teisės gauti informaciją pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad gydytoja teikė medicinos paslaugas be ieškovės sutikimo, ieškovė nebuvo informuota apie pasirinktą gydymo taktiką bei galimus padarinius, tačiau šių faktų nepripažindamas pakankamu pagrindu atsirasti gydytojos civilinei atsakomybei, nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-438/2003), netinkamai aiškino ir taikė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 4 punktą, 8 straipsnį, CK 2.25 straipsnio 2 dalį. Kasatorės teigimu, kvalifikuotas medikas turėjo ir privalėjo numatyti, kad gali tekti keisti gydymo būdą ar parinkti kitą gydymo metodą ir turėjo apie tai iš anksto informuoti pacientę bei gauti jos sutikimą dėl kito gydymo būdo taikymo. CK 2.25 straipsnio 2 dalyje ir 6.279 straipsnyje nurodyta, kad operacija pacientui gali būti atliekama tik šiam sutikus, be to, Hipokrato priesaikoje, Ligonio teisių Lisabonos deklaracijoje, Tarptautinio medicinos etikos kodekso 9, 10, 13, 15 straipsniuose, Žmogaus teisių ir jo orumo apsaugos biologijos ir medicinos srityse konvencijos 5 straipsnyje nustatyta, kad gydantis gydytojas gali pasirinkti gydymo metodą ir operacijos rūšį, tačiau tik tada, kai yra aiškiai išreikšta paciento valia.

152.

16Dėl priežastinio ryšio nustatymo (CK 6.247 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai neteisingai nustatė, kad tarp gydytojos L. G. atliktų veiksmų ir atsiradusių pacientei padarinių nebuvo priežastinio ryšio. Kasatorės teigimu, buvo faktinis priežastinis ryšis, nes kasatorės koja buvo amputuota negavus pacientės sutikimo, po nesėkmingai atliktų rekonstrukcinių kraujagyslių operacijų. Atsižvelgiant į tai, kad gydytojo civilinę atsakomybę lemia bet kokia kaltės forma, t. y. bet koks neatidumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (neatlikimas), teismų išvados, jog nebuvo priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų bei atsiradusių padarinių, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 6.283, 6.732 straipsniai).

173.

18Dėl įrodymų vertinimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neatsižvelgė į tai, kad gydymo stacionare ligos istorija buvo pildyta nesilaikant Lietuvos medicinos normos MN74:2000 gydytojas chirurgas (tai konstatavo ir Valstybinė medicininio audito inspekcija): neįrašyta EKG tyrimo išvada, 2002 m. liepos 15 d. paskirti laboratoriniai tyrimai tą dieną nebuvo atlikti, 2002 m. liepos 16-17 d. dienyne jokių įrašų apie konkrečią ieškovės būklę nėra, 2002 m. liepos 19-21 d. jokių duomenų apie ligonės būklę taip pat nėra, neaprašyta proksimalinė kraujo srovė, neaprašyta autovenos būklė, nenurodyta, dėl kokių priežasčių 2002 m. liepos 23 d. atlikta operacija buvo neefektyvi). Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami, kad byloje nebuvo nustatyta gydytojų aplaidumo faktų, pažeidė teisės normas dėl įrodymų tyrimo ir įvertinimo. Teismai, remdamiesi tik Vilniaus universiteto Kraujagyslių chirurgijos klinikos bei Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertų išvadomis, išsamiai nepatikrino, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus kiekvienu atveju buvo pagrįsti ekspertizės aktuose aprašytais tyrimais, nesigilino į tikrąją visuotinai pripažintų medicinos praktikos ir mokslo principų, standartų, metodų esmę, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog visi gydytojų veiksmai atitiko visuotinai pripažintus gydymo metodus, pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalį, 177 straipsnio 1 dalį, 185, 218 straipsnius. Kasatorės teigimu sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 758 patvirtintuose Kraujagyslių chirurgijos stacionarinių tretinio lygio vaikų ir suaugusiųjų teikimo specialiuosiuose reikalavimuose nurodyta, kad esant galūnių arterijų aterosklerozei (TLK - 10 kodas 170.2) prieš rekonstrukcinę operaciją ir prieš pakartotinę rekonstrukcinę operaciją reikia atlikti angiografiją, cleplerometriją arba dvigubą skenavimą. Tuo tarpu teismai neįvertino aplinkybės, kad prieš 2002 m. liepos 24 d. ir 2002 m. liepos 25 d. operacijas kasatorei nebuvo atliktas angiografijos, deplerometrijos ar dvigubo skenavimo tyrimas, o numatytų tyrimų neatlikimas sudaro prielaidas, kad diagnozės išvada bus paremta nepakankamais duomenimis, t. y. nebuvo užtikrintas reikiamas sveikatos priežiūrą teikiančios įstaigos ir jos gydytojų atidumo, rūpestingumo laipsnis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo patikrinti, ar ekspertų išvados yra pagrįstos ekspertizės akte aprašytais tyrimais, ar neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-452/2006). Nagrinėjamoje byloje teismai visiškai nevertino medicinos mokslo literatūros duomenų, audito inspekcijos išvadų, neteisingai vertino pacientės ligos istorijos įrašus. Kasatorės teigimu, teismai neįvertino tos aplinkybės, kad atliktų ekspertizių metu nebuvo tirta, ar atliekant pirmąją rekonstrukcinę kraujagyslių operaciją pagrįstai buvo pasirinktas kaip kraujagyslės pakaitalas kraujagyslės protezas, o ne autovenos transplantas; konstatuodami, jog atsakovas pasirinko optimaliausią gydymo metodą – pirmosios operacijos metu panaudodamas kraujagyslės protezą, o ne autoveną, nepagrįstai vadovavosi tik Vilniaus universiteto Kraujagyslių chirurgijos klinikos bei Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertų išvadomis, visiškai nevertino medicinos mokslo literatūros. Pagal CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles vieno ar kito bylai reikšmingo fakto egzistavimas ar neegzistavimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių neprieštaringų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. UAB „Pagirių komunalininkas“, bylos Nr. 3K-3-129/2005; 1999 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/1999). Dėl to nepateikus ekspertams amputuotos kojos patalogo-anatominio ištyrimo duomenų, teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad kojos amputacija buvo neišvengiama, nes nebuvo žinoma, dėl kokių priežasčių atliktos operacijos buvo neefektyvios.

194.

20Dėl neturtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nesivadovavo įstatymais, reglamentuojančiais neturtinės žalos dydį, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nepagrįstai sumažino atlygintiną neturtinę žalą iki 10 000 Lt. Kasatorės teigimu, ji dėl trijų nesėkmingų rekonstrukcinių operacijų, kojos amputacijos patyrė ir tebepatiria dvasinius išgyvenimus, fizines kančias. Tuo tarpu teismas neatsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, kaltės formą, netinkamai įvertino, ar už žalą atsakingo asmens veiksmai atitiko jų elgesio standarto reikalavimus.

215.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį ir priteisdamas iš ieškovės atsakovui 5000 Lt bylinėjimosi išlaidų už ekspertizę, pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Pagal teismų praktiką, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bylinėjimosi išlaidų priteisimas šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, gali būti sumažintas atsižvelgiant į kitos šalies materialinę padėtį, jos sąžiningumą, ginčo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Č. v. R. Č., bylos Nr. 3K-3-1136/2003). Nagrinėjamoje byloje teismas neatsižvelgė į tai, kad kasatorei teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ieškovės sveikatos būklė po kojos amputacijos yra sunki, ieškovė yra senyvo amžiaus.

23Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo, nenukrypo nuo teismų praktikos, pagrįstai tyrė ir rėmėsi ekspertų išvadomis, nes būtent ekspertų, kaip specialistų, išvados buvo tinkamai motyvuotos. Kasaciniame skunde dėstomi argumentai dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo nėra kasacijos dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatorė buvo tinkamai supažindinta su jos sveikatos būkle, tai patvirtino jos parašas gydymo istorijoje; teisės aktuose įtvirtintas tik principas, kad pacientas turi būti supažindintas ir sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik jo sutikimu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neigiamus padarinius kasatorė patyrė dėl sunkios ligos, o ne dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Kasacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįsti, nes atitinka įstatymo reikalavimus.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26

27Dėl gydymo įstaigos civilinės atsakomybės

28Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė; žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje kasatorė ginčijo sveikatos priežiūros įstaigos veiksmus, gydytojams teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientei; apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas įrodė, jog parinko kasatorei optimaliausią gydymo būdą, kuris dėl kasatorės sveikatos būklės ir kitų gretutinių ligų buvo neefektyvus, kasatorė teigė, jog dėl netinkamo jos informavimo apie ligą ir be jos sutikimo atliktų operacijų patyrė neturtinę žalą.

29Teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant klausimą dėl gydymo įstaigos veiksmų neteisėtumo, susiduriama su profesine civiline atsakomybe. Profesionalui yra taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai. Taigi profesionalo veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1180/2003; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, Nr. 3K-3-16/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P., B. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-77/2010; kt.).

30Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ekspertizių išvadomis, asmens sveikatos istorija, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, nustatė, jog pacientei nebuvo būtina skubi hospitalizacija, pasirinktas gydymas atitiko visuotinai pripažintus kraujagyslių ligų chirurgijos gydymo metodus, pakartotinė operacija pasirinkta pagrįstai, todėl pripažino atsakovo veiksmus nepažeidusiais įstatymų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 353 straipsnio 1 dalimi, remiasi teismų nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstą teismo sprendimą teisės taikymo aspektu. Dėl to, atsižvelgiant į CK 6.246 straipsnį, pagal kurį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio prievolę elgtis atidžiai ir rūpestingai, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nustatyti sveikatos priežiūrą teikusios gydymo įstaigos gydytojų veiksmai buvo atlikti atsižvelgiant į gydymo standartus, pacientės gydymo metodas buvo parinktas optimaliausias, o gydytojų veiksmai, amputuojant kasatorės koją, atitiko Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį (1996 m. spalio 3 d. redakcija, Nr. I-1562), nes jie buvo atlikti gelbėjant pacientės gyvybę.

31CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame priežastinį ryšį, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-518/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. Daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“, bylos Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Ar yra priežastinis ryšys, sprendžia teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes.

32Kasatorė nurodo, kad žalą ji patyrė dėl netinkamo informavimo apie gydymą, tuo tarpu bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog žalą kasatorė patyrė ne todėl, kad buvo neteisėti gydytojų veiksmai, tinkamai neinformuojant pacientės, bet dėl pačios pacientės sunkios ligos. Teisėjų kolegija nurodo, kad 1996 m. spalio 3 d. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi sveikatos paslaugų kasatorei teikimo metu) nustatyta, kad pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir prognozę. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs pacientės sveikatos istoriją, nustatė, kad gydymo stacionare istorijoje buvo kasatorės parašas, kasatorę gydžiusi gydytoja nurodė, kad gydymo stacionare istorijoje kasatorė pasirašė hospitalizavimo metu, kitų supažindinimo dokumentų nebuvo, nes nebuvo nustatyta dokumentų formų. Kadangi 1996 m. spalio 3 d. redakcijoje nurodytame įstatyme nedetalizuota, kokia forma ir tvarka turėjo būti informuojamas pacientas, o konkretesni ir aiškesni reikalavimai paciento sutikimo formai buvo išdėstyti tik priėmus Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2010 m. kovo 1 d., tai teisėjų kolegija nurodo, jog, sprendžiant klausimą dėl tinkamo informavimo ir gydymo įstaigos teisinės atsakomybės, nepakanka konstatuoti faktą, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tačiau reikia įvertinti ir aplinkybes, ar tai nulėmė paciento sveikatos pablogėjimą arba mirtį. Taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai dėl informavimo nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos v. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-236/2010). Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė, kad atsakovo darbuotojai veikė tyčia ar nerūpestingai ir kad būtent gydytojų tyčia ar neatsargus veikimas lėmė kasatorės kojos amputaciją, nes tai buvo ne netinkamo kasatorės gydymo, o jos pačios sunkios ligos padarinys. Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pacientei nebuvo tinkamai suteikta informacija apie jos sveikatos būklę (juolab kad minėta, jog nebuvo nustatyta konkrečios formos ir tvarkos, kaip pacientas turėjo būti informuotas apie sveikatos būklę, o ligos istorijoje buvo pacientės parašas), tačiau, vertinant gydytojų veiksmų visumą, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje įstatymo reikalavimo pažeidimai vertintini labiau kaip formalūs, nekeičiantys pasirinkto gydymo metodo padarinių, t. y. nors pacientė nebuvo tinkamai informuota apie sveikatos būklę, tačiau, gelbstint jos gyvybę, buvo pasirinktas geriausias ligos gydymo metodas. Vadinasi, nėra pagrindo vertinti gydytojo kaltę kaip didelį neatsargumą. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta pakankamai faktinių aplinkybių, kurios leidžia daryti išvadą, jog gydytojų parinktas gydymo metodas buvo optimalus ir labiausiai atitiko gydymo būdą, tačiau dėl pačios kasatorės sveikatos būklės jis tiesiog buvo neefektyvus. Atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo, remiantis ekspertizių išvadomis, nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad gydytojų parinktas gydymo procesas buvo adekvatus pacientės ligos būklei, o gydytojų kaltė, minėta, pasireiškė labiau formaliais įstatymo pažeidimais.

33Dėl įrodymų įvertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo

34Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepakankamai ištyrė bylos aplinkybes, rėmėsi tik ekspertizių išvadomis, todėl nepagrįstai nenustatė gydymo įstaigos kaltės. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis); CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

35Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tyrė ir vertino tiek šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, tiek rašytinius įrodymus, ekspertų išvadas, t. y. nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, įvertino ir pasisakė dėl visų esminių byloje esančių duomenų. Siekiant visapusiškai ir išsamiai išsiaiškinti ir nustatyti, ar pacientei buvo suteikta tinkama sveikatos priežiūra, nagrinėjamoje byloje buvo paskirtos trys ekspertizės, ekspertams buvo pateikti klausimai, susiję su asmens sveikatos istorija, ir ekspertai, vertindami juos, pateikė atitinkamas išvadas. Bylose, kuriose yra nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, teismo medicinos ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas specialiųjų žinių reikalaujančiais klausimais. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), tačiau teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-452/2006).

36Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai kartu su kitais įrodymais vertino visas tris ekspertizės išvadas, iš kurių dviejose (Vilniaus universiteto Kraujagyslių chirurgijos klinikos ir Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus) nurodyta, jog skubi ieškovės hospitalizacija nebuvo būtina, pasirinktas pacientės gydymo būdas atitiko visuotinai pripažintus kraujagyslių ligų chirurgijos gydymo metodus, pakartotinė operacija pasirinkta teisingai ir joks medikamentinis gydymas nebūtų išsaugojęs ieškovės dešinės kojos. Teisėjų kolegija remiasi teismų nustatytomis aplinkybėmis ir tik patikrina, ar teismai, vertindami įrodymus, nepažeidė proceso teisės normų, todėl nurodo, kad, atsižvelgiant į teismų praktiką, pagal kurią įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.), apeliacinės instancijos teismo išvados dėl gydymo įstaigos atsakomybės nebuvimo padarytos nepažeidžiant CPK 176, 185 straipsnių. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad gydytojo kaltė dėl žalos pacientui padarymo yra tyčia arba neatsargumas. Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė ieškovę gydžiusios gydytojos kalto tyčinio elgesio, o aplinkybė, kad nors ir nebuvo atlikti visi formalūs įstatymo reikalavimai dėl pacientės informavimo, tačiau buvo pasirinktas optimaliausias ieškovės gydymo metodas, nesudaro pagrindo vertinti gydytojo kaltę kaip didelį neatsargumą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nebuvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, ekspertizės išvados buvo įvertintos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl gydymo įstaigos atsakomybės padarytos nepažeidžiant CPK 176, 185 straipsnių, nenukrypstant nuo teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo, nes įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

37Dėl neturtinės žalos dydžio

38Bendrasis kasacijos principas teigia, kad kasacinio apskundimo objektas yra apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis, kuri pažeidžia kasatoriaus teises ar interesus (CPK 340 straipsnis), t. y. pagal CPK 340 straipsnio 1 dalį kasacine tvarka gali būti apskųsti ir peržiūrėti tik apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai, tačiau sistemiškai aiškinant ir kitas CPK XVII skyriaus nuostatas darytina išvada, kad kasacijos objektas yra ne tik apeliacinės instancijos teismo, bet ir pirmosios instancijos teismo sprendimai bei nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Docpartner“ v. L. V., bylos Nr. 3K-3-415/2007). Kai kasacinis skundas paduodamas byloje, kurioje abiejų instancijų teismų procesiniai sprendimai dėl ginčo išsprendimo iš esmės yra vienodi, tai nepriklausomai nuo to, ar pats kasatorius kasaciniu skundu prašo peržiūrėti abu teismų procesinius sprendimus, kasacijos objektas yra tiek apeliacinės, tiek ir pirmosios instancijų teismų procesiniai sprendimai. Nagrinėjamoje byloje teismų priimti sprendimai yra skirtingi, kasatorė skunde ginčija ne tik visą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, bet ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio, atitinkamai nurodo jo peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą. Taigi šioje byloje kasacijos objektas yra apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir apeliacine tvarka peržiūrėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje pasisakyta dėl ieškovės reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir konstatavusi, kad nebuvo pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, pripažino teisėtu apeliacinės instancijos teismo sprendimą (tiek ir dėl neturtinės žalos), todėl nurodo, jog nėra pagrindo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos dydžio, nes šis klausimas išspręstas apeliacinės instancijos teismo sprendime.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos 5000 Lt išlaidų už ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už pirmąją ekspertizę sumokėjo ieškovė, už antrąją – atsakovas (5000 Lt). Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškinį, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ieškovė turi sumokėti atsakovui šio turėtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši šalis ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismų praktikoje nurodyta, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, gali būti sumažintas atsižvelgiant į kitos šalies materialinę padėtį, jos sąžiningumą, ginčo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes; tokia išvada darytina vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje bei CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, siekiant apsaugoti sąžiningų asmenų, kurių materialinė padėtis yra sunki, teisę į visavertę teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Č. v. R. Č., bylos Nr. 3K-3-1136/2003; 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. v. VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-158/2010). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė yra senyvo amžiaus, nedarbinga, jai reikalinga slauga, ji yra pirmos grupės invalidė, byloje jai buvo skirta antrinė teisinė pagalba, todėl laikytina, kad jos materialinė padėtis yra sunki ir atsakovo naudai visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas sukeltų ieškovei tikrai sunkius padarinius. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant tokioms aplinkybėms, atsakovo turėtos išlaidos ekspertizei atlikti nepriteistinos iš ieškovės ir dėl šios dalies naikintina apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys atsakovui, palikti nepakeistą.

43Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės G. P. priteista atsakovui Kauno medicinos universiteto klinikoms 5000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 7. Ieškovei Kauno medicinos universiteto klinikose buvo teiktos sveikatos... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 12. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 13. 1.... 14. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir paciento teisės gauti informaciją... 15. 2.... 16. Dėl priežastinio ryšio nustatymo (CK 6.247 straipsnis). Bylą... 17. 3.... 18. Dėl įrodymų vertinimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai... 19. 4.... 20. Dėl neturtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas,... 21. 5.... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas,... 23. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti ir... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. ... 27. Dėl gydymo įstaigos civilinės atsakomybės... 28. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2... 29. Teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant klausimą dėl gydymo įstaigos... 30. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ekspertizių... 31. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame priežastinį ryšį, nustatyta, kad... 32. Kasatorė nurodo, kad žalą ji patyrė dėl netinkamo informavimo apie... 33. Dėl įrodymų įvertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų... 34. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 35. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tyrė ir vertino tiek... 36. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai kartu su... 37. Dėl neturtinės žalos dydžio... 38. Bendrasis kasacijos principas teigia, kad kasacinio apskundimo objektas yra... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 43. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...