Byla e2-5262-1055/2018
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Ana Karšul, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, Sigitai Saugūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Ž. Š., atsakovui D. S., atsakovo atstovui advokatui P. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos apskrities VPK) ieškinį atsakovui D. S. dėl turtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas Utenos apskrities VPK ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 6 393,24 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat turėtas bylinėjimosi išlaidas.

52017 m. gruodžio 7 d. Utenos rajono apylinkės teismas (po 2018 m. sausio 1 d. – Utenos apylinkės teismas) sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino pilnai. Gavus atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2018 m. rugpjūčio 21 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi sprendimas už akių buvo panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

6Ieškinyje ieškovas nurodė, kad Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atliko tarnybinį patikrinimą dėl Nelaimingo atsitikimo, kurio metu Utenos apskrities VPK Utenos rajono kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas (toliau – ir Utenos r. KPS) D. K. patyrė traumą. 2016 m. lapkričio 11 d. surašyta nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. ( - ), kurioje nurodoma, kad Utenos apskrities VPK Utenos r. KPS tyrėjas D. K. sužalotas tarnybos metu, t. y. 2016 m. spalio 23 d. apie 4.20 val. sulaikant pažeidėją D. S., patyrė traumą – kairio skruosto srities muštinė žaizda, kairės akies vokų kraujosruvos, viršutinio kairio gydomo VII danties vainiko sienelės dalies lūžimas. Utenos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau - ir OVS) specialisto E. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. spalio 23 d. apie 4.20 val., dirbant Utenos apskrities VPK OVS paskambino Utenos apskrities VPK Utenos r. KPS tyrėjas D. K., kuris pranešė, kad Utenos m., Maironio g. 3, prie Utenos apskrities VPK pastato jam pasipriešino dėl viešosios tvarkos pažeidimo pristatomas asmuo (iš įvykio ROIK Nr. ( - )), nurodė, kad jam reikalinga pagalba. Po to, kai su kitų pareigūnų pagalba neblaivus vyriškis buvo atvestas, tyrėjas D. K. užėjo į OVS ir E. R. pastebėjo, kad pareigūnui sumuštas kairės pusės skruostas, tai yra po akimi sutinimas, prakirsta žaizda kraujavo. Buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. VšĮ „Utenos ligoninė“ 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. ( - ) informavo, kad pareigūnas D. K. 2016 m. spalio 23 d. 4.55 val. atvežtas greitąja medicinos pagalba, 5.30 val. išleistas į namus ambulatoriniam gydymui. 2016 m. spalio 23 d. 9.11 val. D. K. kreipėsi pakartotinai į priėmimo skyrių, nes pradėjo pykinti, buvo paguldytas stebėjimui. Neurologo konsultacijoje parašyta: „Šiąnakt apie 4.20 val. darbo metu sulaikytas asmuo kumščiu sumušė kairę veido pusę. Krisdamas ligonis užsigavo pakaušį į šaligatvį, sąmonės neprarado.“ Pagal SODRA - Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų elektroninių pažymėjimų duomenis nuo 2016 m. spalio 23 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. (26 dienoms) D. K. išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Nelaimingo atsitikimo data – 2016 m. spalio 23 d. Dėl minėto įvykio Utenos apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį, kuris buvo užbaigtas baudžiamuoju įsakymu.

72016 m. gruodžio 7 d. Utenos apskrities VPK viršininkas patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 89-IS-50 „Dėl nustatymo, ar Utenos aps. VPK Utenos rajono kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo D. K. sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikata“. Joje nustatyta, kad D. K. trauma priskirtina sužalojimo dėl tarnybos kategorijai, jo sužalojimą nulėmė tiesioginių pareigų atlikimas, kurių vykdymas aprašytoje situacijoje vertinamas kaip padidėjęs pavojus pareigūnui atliekant tarnybines pareigas, todėl vadovaujantis Statuto 50 straipsnio 3 dalimi, pareigūnui mokėtina kompensacija. LR VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija nustatė (2016 m. gruodžio 14 d. pažyma Nr. ( - )), kad pareigūno sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2016 m. spalio 23 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (( - )) ir taikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymo sąrašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. ( - ) ir ( - ) punktai. Po sveikatos sutrikdymo likę sveikatos pakitimai: liko nuskeltas 27 dantis.

8Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2017 m. sausio 19 d. patvirtino Išvadą dėl sprendimo priėmimo išmokėti D. K. 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio piniginę kompensaciją (Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalis). Ji buvo išmokėta 2017 m. kovo 9 d. (mokėjimas Nr. ( - )). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 nustatė Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas. Šių sąlygų 26 punktas nustato, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka. Pažymi, kad Utenos apskrities VPK pagal CK 6.280 straipsnio nuostatas turi teisę iš atsakovo D. S., dėl kurio kaltės buvo sužalotas pareigūnas, regreso tvarka išieškoti tokio dydžio sumą, kiek sumokėjo pareigūnui. Atsižvelgiant į tai, prašė iš D. S. priteisti 6 393,24 EUR turtinės žalos.

9Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė motyvais, išdėstytais ieškinyje, ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dėl atsakovo kaltų veiksmų buvo sužalotas pareigūnas ir jam buvo išmokėta kompensacija. Kadangi tai savotiška draudiminė išmoka, išmokėjęs ją ieškovas įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo. Vidutinis pareigūno dienos darbo užmokestis yra 50,74 EUR. Sodros išmoka už nedarbingumo laikotarpį jam buvo išmokėta.

10Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad policijos pareigūnui D. K. išmokėta jo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų. Ieškovas ieškiniu prašomos priteisti patirtos žalos dydį grindė specialių teisės aktų pagrindu pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydžiu, papildomų realios žalos dydį pagrindžiančių įrodymų byloje neteikė. Tuo tarpu byloje yra 2016 m. spalio 26 d. atsakovo ir D. K. rašytinis patvirtinimas, kad pareigūnas D. S. neturi jokių pretenzijų, o atsakovas jam sumokėjo 2 500 EUR įvykio metu patirtai žalai atlyginti. Akivaizdu, kad atsakovas pareigūnui atlygino visą padarytą žalą, o ieškovas, išmokėdamas kompensaciją valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui, jokios žalos neatlyginimo, todėl neturi ir reikalavimo teisės į atsakovą.

11Posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atlygino pareigūnui visą padarytą žalą, sumokėdamas 2 500 EUR. Pareigūnas sakė, kad jokių pretenzijų jam neturi ir neturės. Žino, kokią žalą padarė pareigūnui: buvo nuskeltas protezuojamas dantis ir dvi siūlės skruostikaulyje buvo.

12Atsakovo atstovas taip pat prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovas turi įrodyti, kokią žalą realiai patyrė pareigūnas ir, kad būtent tokio dydžio žala jam buvo atlyginta. Tik tada gali įgyti reikalavimo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo. Kadangi visa žala pareigūnui yra atlyginta, atsakovas neprivalo atlyginti išmokėtos draudimo išmokos, kadangi ji nėra siejama su realiai patirta žala. Pareigūnas dėl patirtų sužalojimų negalėjo būti nedarbingas 26 dienas, dokumentuose nurodyta, kad buvo dar susirgimų. Jam apskritai negalėjo būti išmokėta kompensacija.

13Liudytojas D. K. parodė, kad jis dirba Utenos apskrities VPK. Atsakovą pažįsta tik iš matymo, dėl įvykio. Datos neatsimena, nukentėjo tarnybos metu – buvo antakis prakirstas, nuskeltas dantis. Dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas apie mėnesį laiko. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas jam sumokėjo 2 500 EUR žalos atlyginimo, nes norėjo greičiau išvykti. Jokių pretenzijų atsakovui dėl įvykio metu padarytos žalos neturi, visa žala atlyginta.

14Ieškinys atmestinas.

15Byloje nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-185-958/2016 D. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnį, dėl to, kad 2016 m. spalio 23 d., apie 04.20 val., Kauno g., Utenoje, prie pastato Nr. ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdydamas teisėtų valstybės tarnautojų – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Utenos rajono Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo D. K. ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjos R. P., vykdančių tarnybines pareigas, reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui dėl neblaivaus pasirodymo viešoje vietoje bei pareigūno garbės ir orumo įžeidimo vykti į policijos komisariatą, pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, bei vedamas į Utenos aps. VPK komisariatą pastūmė tyrėją D. K. ir vengdamas sulaikymo bei siekdamas ištrūkti koja spyrė jam į veido sritį, nuo ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės ir galva trenkėsi į grindinį. Dėl kairio skruosto srities muštinės žaizdos, kairės akies vokų kraujosruvos, viršutinio kairio gydomo VII danties vainiko sienelės dalies lūžimo D. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu D. S. pasipriešino tarnybines pareigas vykdančiam valstybės tarnautojui.

16Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2016 m. gruodžio 14 d. išduotoje pažymoje Nr. ( - ) nustatyta, kad D. K. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2016 m. spalio 23 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo, po sveikatos sutrikdymo likę sveikatos pakitimai: liko nuskeltas 27 dantis.

172016 m. gruodžio 7 d. Utenos apskrities VPK viršininkas patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 89-IS-50, kurioje nustatyta, kad D. K. trauma priskiriama sužalojimo dėl tarnybos kategorijai, jo sužalojimą nulėmė tiesioginių pareigų atlikimas, kurių vykdymas vertinamas kaip padidėjęs pavojus pareigūnui, atliekant tarnybines pareigas ir, vadovaujantis LR Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalimi, D. K. mokėtina kompensacija. Šios išvados Nr. ( - ) pagrindu, Policijos departamentas prie LR VRM priėmė Išvadą dėl sprendimo priėmimo, kuria pasiūlė išmokėti šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją 6393,24 EUR. Ši piniginė kompensacija D. K. buvo išmokėta 2017 m. kovo 9 d. (mokėjimas Nr. ( - )). Taip pat VSDF valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išmokėjo D. K. 760,07 EUR dydžio nedarbingumo išmoką (2016 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymas).

18Ieškovas prašo priteisti 6 393,24 EUR sumą turtinei žalai atlyginti. Prašomą priteisti žalos dydį grindė specialių teisės aktų pagrindu išmokėtų išmokų dydžiais.

19Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nustačius, jog policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, jog Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį, kurią įgyvendina vadovaujantis CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad Policijos departamentas, specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėjęs pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo ir atlyginęs atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Tai paaiškinama tuo, kad Policijos departamento prievolė išmokėti pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybei savanoriškai prisiėmus pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Tai grindžiama tuo, kad pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala, o trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-7-496/2008; Nr. 3K-3-134/2013; Nr. 3K-3-291/2014).

20Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktas numato, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas pagal nurodytas sąlygas, turi reikalavimo teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

21Deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ne tik visiško žalos atlyginimo nuostata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), bet ir kitais šią nuostatą papildančiais principais. Vienas tokių principų – nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš kalto už valstybės pareigūno sužalojimą asmens šį principą neabejotinai pažeistų. Nepripažinus ieškovams regreso teisės, policijos ir kitos valstybės įstaigos, mokančios kompensacijas dėl tarnybos nukentėjusiems savo pareigūnams, atsidurtų daug blogesnėje padėtyje negu socialinio ar privataus draudimo įstaigos. Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).

22Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje, todėl atsakovo civilinės atsakomybės apimtis dėl policijos pareigūno D. K. sužalojimo, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis. CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 str. 2 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog policijos pareigūnas buvo sužalotas tarnybos metu, vykdydamas tarnybines pareigas ir atsakovo neteisėtais veiksmais jam padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Tačiau pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas.

23Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 1 dalimi įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

24Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

25Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti realiai pareigūno D. K. patirtos žalos dydį. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnui išmokėta jo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais bei draudimo išmoka. Ieškovas ieškiniu prašomos priteisti patirtos žalos dydį grindė specialių teisės aktų pagrindu pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydžiu. Utenos apskrities VPK prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnas realiai patyrė žalą, kai nuo 2016 m. spalio 23 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. buvo nedarbingas, bei dėl po sveikatos sutrikdymo likusio padarinio – danties sienelės lūžimas. Vertinant padarytos žalos dydį svarbiomis laikytinos šios bylos aplinkybės – pareigūno sužalojimo laipsnis (lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas), nedarbingumo laikotarpis (26 dienos), turėjusios įtakos negautoms pajamoms, bei likę padariniai. Ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų apie kitas pareigūno sužalojimo pasekmes. Byloje nėra duomenų apie sužalojimo gydymo būdą, medikamentus, taikytą reabilitaciją ar kt. Žalos dydis nėra preziumuojamas, jį privalo įrodyti ieškovas. Pareigūnui dėl nurodyto sužalojimo išmokėta 6 393,24 EUR kompensacija akivaizdžiai viršija atlygintinos realios žalos dėl tokio pobūdžio sveikatos sužalojimų dydį. Bylos duomenys patvirtina, kad tokio dydžio kompensacija pareigūnui buvo išmokėta dėl to, jog sužalojimo metu galiojusiuose teisės aktuose buvo nustatyta speciali tokios žalos apskaičiavimo tvarka – kompensacijos dydis nebuvo diferencijuojamas, o nustatomas fiksuota suma (šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio).

26Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-206/2010).

27Bylos nagrinėjimo metu ieškovui buvo pasiūlyta pateikti papildomus žalos dydį patvirtinančius įrodymus. Ieškovas nurodė, kad pareigūno D. K. nedarbingumo laikotarpis truko 26 dienas, o jo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudaro 50,74 EUR. Byloje yra mokėjimo pavedimas, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba D. K. išmokėjo išmoką už nedarbingumo laikotarpį – 760,07 EUR.

28Konstatuotina, jog faktinė padaryta žala atsižvelgiant į tai, kad pareigūnas buvo nedarbingas 26 dienas ir į jo darbo grafiką (tris paras dirba, tris ilsisi) sudaro 761,10 EUR (15 dienų x 50,74 vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio). Pareigūnui buvo išmokėta 760,07 EUR nedarbingumo pašalpa, todėl pareigūnui padarytos žalos dėl nedarbingumo laikotarpio dydis sudaro – 1,03 EUR. Be to, kaip nustatyta iš pateiktų medicininių dokumentų, po sužalojimo liko padariniai – nuskeltas dantis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kiek kainavo ar kainuotų danties gydymas, o pats pareigūnas, apklaustas liudytoju, nurodė, kad jokių pretenzijų atsakovui neturi, kadangi jis jam atlygino žalą, sumokėdamas 2 500 EUR (2016 m. spalio 26 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo).

29Vertinant bylos medžiagą, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas įrodė, jog išmokėta 6 393,24 EUR kompensacija yra pagrįsta realiai patirta žala, priešingai, teismas konstatuoja, jog atsakovas pareigūnui D. K. atlygino visą jam padarytą, tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl ieškovo ieškinys atsakovui D. S. dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų.

31Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

32Ieškovo ieškinį atmetus visiškai, spręstinas atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

33Pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas D. S. patyrė šias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti – 700 EUR išlaidų už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą, pasirengimą bylai ir advokato dalyvavimą teismo posėdyje (2018 m. liepos 11 d., 2018 m. liepos 13 d. ir 2018m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymai). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, teismas jų mažinti neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai iš ieškovo atsakovui D. S. priteistinos jo turėtos 700 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

34Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

35Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Nutarė

36ieškovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atmesti.

37Priteisti iš ieškovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas 290218260, atsakovo D. S., asmens kodas ( - ) naudai 700,00 EUR (septynis šimtus eurų) išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

38Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Ana Karšul, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas Utenos apskrities VPK ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 6... 5. 2017 m. gruodžio 7 d. Utenos rajono apylinkės teismas (po 2018 m. sausio 1 d.... 6. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad Utenos apskrities vyriausiasis policijos... 7. 2016 m. gruodžio 7 d. Utenos apskrities VPK viršininkas patvirtino tarnybinio... 8. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2017 m. sausio 19 d.... 9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė motyvais,... 10. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo su ieškiniu... 11. Posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atlygino... 12. Atsakovo atstovas taip pat prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovas... 13. Liudytojas D. K. parodė, kad jis dirba Utenos apskrities VPK. Atsakovą... 14. Ieškinys atmestinas.... 15. Byloje nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu... 16. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės... 17. 2016 m. gruodžio 7 d. Utenos apskrities VPK viršininkas patvirtino tarnybinio... 18. Ieškovas prašo priteisti 6 393,24 EUR sumą turtinei žalai atlyginti.... 19. Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų... 20. Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktas numato, kad... 21. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ne tik visiško... 22. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283... 23. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 1 dalimi įrodymai civilinėje byloje yra bet... 24. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 25. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti realiai pareigūno D. K. patirtos žalos... 26. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis... 27. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui buvo pasiūlyta pateikti papildomus žalos... 28. Konstatuotina, jog faktinė padaryta žala atsižvelgiant į tai, kad... 29. Vertinant bylos medžiagą, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 32. Ieškovo ieškinį atmetus visiškai, spręstinas atsakovo turėtų... 33. Pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas D. S. patyrė šias išlaidas... 34. Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos... 35. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 36. ieškovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atmesti.... 37. Priteisti iš ieškovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato,... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...