Byla 2S-154-520/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „SNORO lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsisakyta priimti,

Nustatė

4Ieškovas UAB „SNORO lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės I. V. 1311,10 Lt pagal sutartį likusių mokėjimų, 633,55 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą likusių mokėjimų sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2002-10-29 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartimi (toliau ir Sutartis), sudaryta tarp jo ir atsakovės, jis perdavė atsakovei I. V. valdyti ir naudotis šaldytuvą Hansa AK313 IA52501254 su sąlyga, kad įvykdžius visas prievoles pagal Sutartį, prekė pereis atsakovei nuosavybės teise. Atsakovė įsipareigojo mokėti Sutarties grafike nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus, laiku nesumokėjusi eilinės įmokos ar kito mokėjimo – mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, tačiau savo prievolės atsakovė tinkamai neįvykdė, nors jis siekė reikalavimo teisę įgyvendinti derybų būdu. Nurodė, kad vadovaudamasis Sutartimi ieškinį pareiškia pagal savo buveinės vietos teismingumą.

5Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį, kaip neteismingą šiam teismui, ir grąžino jį padavusiam asmeniui, išaiškino ieškovui, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti ieškinį pagal bendrą teismingumą – pagal atsakovės gyvenamąją vietą – Skuodo rajono apylinkės teismui, grąžino ieškovui žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovė I. V. yra vartotoja. Teismas, vadovaudamasis CK 188 str. 4 d., 193 str. 4 d., Konstitucija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Bendrijos Teismo praktika, padarė išvadą, jog šioje byloje yra būtinybė ex officio įvertinti Sutarties nuostatą dėl sutartinio teismingumo. Teismas, ex officio įvertinęs UAB „SNORO lizingas“ ir atsakovės I. V. sudarytos Sutarties 8.1 p. nuostatas dėl sutartinio teismingumo atitikties teisės aktų reikalavimams, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė prisijungė prie Sutarties, gyvena ne Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje, siekdamas kompensuoti sutartinės vartotojos ir verslininko pusiausvyros nebuvimą, konstatavo, kad Sutarties sąlyga, susijusi su teismingumo nustatymu, yra nesąžininga Sutarties sąlyga, todėl ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Konstitucijai. Teismas išaiškino ieškovui teisę kreiptis į Skuodo rajono apylinkės teismą pagal atsakovės I. V. gyvenamąją vietą.

6Ieškovas UAB „SNORO lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir išspręsti civilinės bylos teismingumo klausimą iš esmės – civilinę bylą priimti nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino bei taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė naikintiną nutartį. Teismas nepagrįstai, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio įvertino jo parengtą vartojimo Sutarties sąlygą dėl teismingumo ir konstatavo, kad tokia nuostata negali būti laikoma šalių susitarimu dėl teismingumo pagal CPK 32 str. 1 d., kadangi pagal formuojamą teismų praktiką, įstatymus nėra draudžiama standartinėse vartojimo sutarčių sąlygose įtvirtinti sutartinio teismingumo taisykles. Šalių valia keisti bylos teritorinį priklausymą yra ribojama tik ta apimtimi, kuria jis pažeidžia imperatyvias išimtinio teritorinio teismingumo taisykles. Sutarties 9.1 p. nebuvo pažeisti vartotojos interesai, šalių pusiausvyros principai, ši sąlyga nėra nesąžininga, kadangi ši Sutarties sąlyga atsakovei suteikia lygiai tokias pačias teises atsakovui pareikšti ieškinį jam gyvenamosios vietos teisme. Teismas nepagrįstai, šališkai, prieštaraudamas CPK nuostatoms, laikosi nuomonės, kad visi dėl vartojimo sutarčių kilę ginčai gali būti išimtinai sprendžiami tik vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Be to, pagal CK 6.188 str. 1 d. pripažinti negaliojančiomis, sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias sutarties sąlygas galima tik pagal vartotojo ieškinį, o ne teismo iniciatyva ir ne be bylos nagrinėjimo. Teismas, vadovaudamasis CPK 135 str., šioje proceso stadijoje turėjo spręsti klausimą tik dėl ieškinio priėmimo, o ne tirti byloje esančius įrodymus. Dėl to buvo pažeisti šalių rungimosi, betarpiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai. Atsakovė buvo tinkamai supažindinta su teismingumą įtvirtinančia sąlyga, ji patvirtino tai savo parašu Sutartyje, o byloje nėra duomenų, kad su Sutarties sąlygomis atsakovė nesutiko, pageidavo jas pakeisti, ar tokiu būdu buvo pažeisti atsakovės interesai. Dėl to pripažintinas nepagrįstu teismo argumentas, kad 9.1 p. sąlyga nelaikytina susitarimu dėl teismingumo pagal CPK 32 str. 1 d. ir byla nagrinėtina Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme.

7Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

8Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, įvertinusi tai, kad ieškinys yra reiškiamas remiantis vartojimo sutartimi, pagal kurią atsakovė I. V. yra silpnesnioji sutarties šalis (vartotoja), vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės ribojimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 2 p., pagrįstai atsisakė priimti ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą pagal bendrąsias teismingumo taisykles, t. y. pagal atsakovės (vartotojos) gyvenamąją vietą.

9Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t. y. nustačius, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą, turi būti patikrinama, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo teisėja atsisakė priimti ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, kadangi atsakovė, kuri yra vartotoja, gyvena ne Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje ir ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teismo Teisingumo Teismo formuojamai praktikai, Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

10Iš pateiktos medžiagos nustatyta, kad ieškovas UAB „SNORO lizingas“ pareiškė ieškinį Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui pagal 2002-10-29 išperkamosios nuomos sutarties 9.1 p., t. y. pagal ieškovo UAB „SNORO lizingas“ buveinės vietą. Pirmosios instancijos teismas, ex officio įvertinęs Sutarties 9.1 p. (nutartyje nurodytas 8.1 p.) dėl sutartinio teismingumo, nustatė, kad vartotoja I. V. (atsakovė) prisijungė prie standartinės išperkamosios nuomos sutarties, t. y. vartotoja (atsakovė) buvo priversta sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdama galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui, todėl Sutarties 9.1 p. (nutartyje nurodytas 8.1 p.) ex officio vertino kaip nesąžiningą Sutarties sąlygą, kompensuodamas sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia nustatyta standartinės Sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, prie kurios prisijungė vartotoja (atsakovė I. V.), suvaržo vartotojos teises ginti savo pažeistus interesus, todėl byla pagal ieškovo ieškinį turi būti nagrinėjama pagal vartotojos gyvenamąją vietą. Ši išvada daroma remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika, kad bylos, kylančios iš vartojimo teisinių santykių, turi būti perduodamos nagrinėti teismui pagal vartotojo gyvenamąją vietą, nors vartojimo sutartyse yra nurodoma sąlyga dėl sutartinio teismingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-752-56/2009; 2009-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-981-302/2009; 2009-12-14 nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2S-1394-611/2009, Nr. 2S-1387-492/2009; 2009-12-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1409-56/2009; 2010-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-7-464/2010; 2010-01-06 nutartis, priimta civilinėje byloje 2S-5-62/2010; 2010-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-6-520/2010; 2010-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-129-520/2010; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė ieškovas, minėta nuostata standartinė, darytina išvada, kad atsakovė tiesiog prisijungė prie Sutarties, neturėdama galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui, todėl ši Sutarties sąlyga nelaikytina šalių susitarimu pagal CPK 32 str. 1 d. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis ne tik paties vartotojo reikalavimu, teismas taip pat turi teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Dėl to apelianto argumentas, jog pagal CK 6.188 str. 1 d. tik vartotojas turi teisę reikalauti pripažinti negaliojančias sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas, šiuo atveju tik atsakovė I. V., bet ne teismas savo iniciatyva, nėra pagrįstas.

11Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.185, 6.188 str., CPK 32 str. 1 d., šalių rungimosi, betarpiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12 str., 14 str. 2 d., 17 str.). Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, susijusių su ieškinio pagrįstumu ir teisėtumu, o kaip jau minėta aukščiau, sprendė ieškinio teismingumo klausimą ir teisingai nustatė, kad ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovės (vartotojos) gyvenamąją vietą.

12Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos teismingumą ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

13Dėl ieškovo UAB „SNORO lizingas“ atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus ieškovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo UAB „SNORO lizingas“ į valstybės biudžetą (CPK 92, 96 str.).

14Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Nutarė

16Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Priteisti iš ieškovo UAB „SNORO lizingas“ į valstybės biudžetą 2,80 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme, kuri sumokama banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai