Byla 2S-7-464/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Nordea Bank Finland Plc atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, 2009-08-04 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-2), prašydamas priteisti iš atsakovo R. B. 36 306,02 Lt skolos, 16 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo grindė šalių sudaryta Vartojimo kredito sutartimi (toliau – Sutartis). Nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Telšiuose, tačiau ieškinys Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui pateikiamas vadovaujantis Sutarties 17 p., nustatančiu, kad šalims nesusitarus, visi ginčai sprendžiami Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme.

4Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-09-05 nutartimi ieškovo Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo priimti atsisakė. Remdamasis Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 priimtu sprendimu byloje Nr. C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 str. pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. prieš Erzsébet Sustikné Gy?rfiį, teismas ex officio Sutarties 17 p. sąlygą įvertino kaip nesąžiningą, ir, atsižvelgdamas į tai, kad vartotojas gyvena ne Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje, konstatavo, jog šio ginčo sprendimas šiame apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai (b.l. 4).

5Ieškovas Nordea Bank Finland Plc atskiruoju skundu (b.l.6-10) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-08-05 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pateiktą ieškinį palikti nagrinėti Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme. Skundą grindžia tuo, kad pagal CPK 30 str. 11 d. ieškinys dėl vartojimo sutarčių bylos šalies pasirinkimu gali būti nagrinėjamas vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Šiuo atveju Kredito sutarties 17 p. sąlyga yra patvirtinta abiejų sutarties šalių, ji nėra pripažinta nesąžininga, todėl yra privaloma teismui kaip išreiškianti šalių valią. Taigi kreipdamasis į teismą jo ir atsakovo sudarytos Kredito sutarties 17 p. pagrindu, teisės aktų ir atsakovo interesų ieškovas nepažeidė, todėl jo teisė pasinaudoti sutartinio teismingumo galimybe turi būti ginama. Teismo padaryta išvada, jog Kredito sutarties 17 p. įtvirtinta ieškovo parengta standartinė sąlyga iš esmės yra naudinga tik pačiam verslininkui ir suteikia jam nepagrįstą pranašumą vartotojo atžvilgiu, yra nepagrįsta jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Tokia teismo nuomonė iš esmės reiškia, kad standartinėse sutarties sąlygose negali būti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklės, t.y. negali būti nurodoma, jog iš vartojimo sutarties kilę ginčai gali būti nagrinėjami konkrečiame teisme, kadangi teismas laikosi nuomonės, jog visi dėl vartojimo sutarčių kilę ginčai gali būti sprendžiami išimtinai tik vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Be to, pasak apelianto, ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės kilusių klausimų išsiaiškinti su atsakovu, nes jos dar objektyviai (neiškėlus bylos) neegzistuoja. Tvirtina, jog Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 preliminarus sprendimas, priimtas byloje Nr. C-243/08, šioje byloje netaikytinas, kadangi pagal šį sprendimą nacionalinis teismas privalo vertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai jam tampa žinomos sutarties sąlygos nesąžiningumą patvirtinančios teisinės ir faktinės aplinkybės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išvadą apie sutarties sąlygos nesąžiningumą padarė visiškai neanalizavęs faktinių bylos aplinkybių, t.y. nenustatęs, kad ieškovas būtų nesąžiningas, kad atsakovas (vartotojas) būtų prieštaravęs konkrečiai sutarties sąlygai, ir tokiu būdu pažeidė minėto Europos Teisingumo Teismo preliminaraus sprendimo reikalavimus. Ieškovas, tiek sudarydamas Kredito sutartį, tiek rengdamas procesinius dokumentus skyrė daug laiko, jėgų ir lėšų, todėl sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principai reikalauja, kad ieškovo pateikti dokumentai būtų vertinami iš esmės.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs ginčo šalis siejančių teisinių santykių pobūdį, tinkamai vadovavosi vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatomis, dėl to pagrįstai jau ieškinio priėmimo stadijoje, taikydamas palankiausio vartotojui sutarties sąlygos aiškinimo taisyklę, ex officio sprendė klausimą dėl standartinės vartojimo sutarties sąlygos, nustatančios sutartinį teismingumą, atitikties sąžiningumo kriterijams, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Šiame kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartis yra aktuali formuojant Europos Sąjungos teisę atitinkantį vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimą ir taikymą, efektyvų vartotojo interesų apsaugos teisinių priemonių įgyvendinimą nacionalinėje teisėje.

9Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismą su pareiškimu, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 str. 1 d.), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. CPK normos šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (CPK 32 str. 2 d.). Tačiau šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavusi silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti ne tik specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą, bet ir efektyvų vartotojo interesų gynimą.

10Nacionalinio teismo (teisėjo) teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, yra konstatavęs ETT sujungtose bylose Océano Grupo Editorial et Salvat Editores (2000-06-27 Sprendimas, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941, 26, 29, 32 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra ne kartą nurodęs, jog vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir kartu Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės, bei atkreipė dėmesį į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Dėl to ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą patikrinti vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-211/2008; 2009-12-01 nutartis c.b.Nr. 3K-3-541/2009), ir priešingas apelianto tvirtinimas atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstas.

11Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos nuostatomis, o nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai. Todėl aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 str.-6.195 str.), bet ir speciali CK 6.193 str. 4 d., CK 6.188 str. 6 d. įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kuri nustato, kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1137/2002).

12Nagrinėjamu atveju ieškovas Nordea Bank Finland Plc kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, savo reikalavimą dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo iš skolininko R. B. kildindamas iš 2008-02-20 sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. VK08/02/34S 17 p. pažeidimo, kuriuo grindė savo reikalavimo teisę į įsiskolinimo ir metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, nustatytų šalių susitarimu vartojimo kredito sutarties 3.2 p. iš atsakovo R. B. priteisimą, šiam sutartyje nustatytu laiku neįvykdžius savo įsipareigojimų bankui. Todėl esamų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis (CK 6.886 str.), ir jos standartines sąlygas vertino CK 6.188 str. nustatytų sąžiningumo kriterijų aspektu.

13Pažymėtina, kad CK 6.188 str. įtvirtinti sąžiningumo kriterijai gali būti taikomi tik individualiai neaptartoms vartojimo sutarčių sąlygoms (CK 6.188 str. 2 d.), kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje (CK 6.188 str. 4 d.). Atskirajame skunde apeliantas neneigia, kad šiuo konkrečiu atveju sutartyje esančios sąlygos yra tipinės paslaugų teikėjo nevienkartiniam naudojimui parengtos sąlygos (CK 6.185 str.). Kadangi nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 priimtu sprendimu byloje Nr. C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. v. Erzsébet Sustikné Gy?rfi, kurioje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas tarp tos pačios kategorijos šalių – paslaugų teikėjo ir vartotojo bei aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kai viena šalis yra vartotojas. Prejudiciniame sprendime Europos Teisingumo Teismas, be kita ko, nusprendė, kad Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, teismas jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi šią pareigą atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog minėtas Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 preliminarus sprendimas šioje byloje netaikytinas.

14Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jau ieškinio priėmimo stadijoje sąžiningumo aspektu įvertino minėtą Sutarties 17 p. standartinę nuostatą, įtvirtinančią sutartinį teismingumą, jog iš Sutarties galintys kilti ginčai yra sprendžiami derybų keliu, o nepavykus susitarti – Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme. Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas išvadą apie Sutarties 17 p. numatytos sąlygos nesąžiningumą padarė visiškai neanalizavęs faktinių bylos aplinkybių, nėra pagrįstas.

15Kaip minėta, atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, teismas ex officio vertina ieškovo kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus (CPK 177 str.), kurių pagrindu sprendžia, ar sutarties sąlyga, įtvirtinanti sutartinį teismingumą, yra sąžininga. Nagrinėjamu atveju, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Sutarties 17 p. nustatyta standartinė sąlyga spręsti ginčą išimtinai ieškovo pasirinkimu buvo aptarta su skolininku individualiai. Tokiu įrodymu nelaikytina ir ieškovo atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog atsakovas savo parašu sutartyje patvirtino, kad yra tinkamai supažindintas su teismingumo taisyklėmis. Sutarties pasirašymo faktas nepaneigia prezumpcijos, jog šiuo atveju atsakovas kaip silpnesnioji sutarties šalis buvo priverstas priimti jam siūlomas (primetamas) ieškovo (stipraus kontrahento) parengtas sutarties sąlygas, o priešingu atveju atsisakyti sutarties (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ši sąlyga nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo CPK 32 str. prasme, ji vertintina kaip nesąžininga (CK 6.188 str. 6 d.), todėl yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento. Be to, apeliantas netinkamai aiškina CK 6.193 str. 4 d., CK 6.188 str. 6 d. įtvirtintų palankiausių vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygų aiškinimo taisyklių ir sutartinio teismingumo taisyklių santykį, tvirtindamas, jog, esant tokiam aiškinimui, standartinėje sutartyje iš viso negali būti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklės. Aukščiau paminėti teisės aktai nedraudžia standartinėse sutartyse nustatyti sutartinį teismingumą įtvirtinančią sąlygą (CPK 32 str. 1 d.), tačiau tokiu atveju ji turi neprieštarauti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugai keliamiems reikalavimams.

16Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinio pareiškimą kaip neteismingą šiam teismui, tinkamai įgyvendino Europos Teismingumo Teismo nacionaliniams teismams nustatytą pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą ir nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais. Kadangi atsakovo (vartotojo) gyvenamoji vieta ieškinyje nurodoma Telšiuose, Vilniaus g. 22-33, ginčo sprendimas Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms bei Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai.

17Pažymėtina, kad sutartinio teismingumo aiškinimo klausimais, esant vartojimo teisiniams santykiams, naujausia teismų praktika jau yra suformavusi analogiškus teismų precedentus (Vilniaus apygardos teismo nutartys: 2009-10-12 c.b. Nr.2S-1070-464/2009; 2009-10-14 c.b. Nr.2S-1076-56/2009; 2009-10-19 c.b. Nr.2S-1074-611/2009; 2009-10-27 c.b. Nr.2S-1075-275/2009; 2009-10-22 c.b. Nr.2S-1073-115/2009; 2009-10-20 c.b. Nr.2S-1065-520/2009; 2009-12-07 c.b. Nr.2S-1363-492/2009, 2009-12-15 c.b. Nr.2S-1378-464/2009 ir t.t.).

18Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 4,15Lt (b.l. 16) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

19Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

20Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Priteisti iš Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, į.k. 112025592, 4 (keturis) litus ir 15 centų dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamas Nordea Bank Finland Plc... 4. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-09-05 nutartimi ieškovo Nordea Bank... 5. Ieškovas Nordea Bank Finland Plc atskiruoju skundu (b.l.6-10) prašo... 6. Atskirasis skundas atmestinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei atskirojo skundo... 9. Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia... 10. Nacionalinio teismo (teisėjo) teisę ex officio vertinti sutarties... 11. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, nacionalinių teisės aktų... 12. Nagrinėjamu atveju ieškovas Nordea Bank Finland Plc kreipėsi į Vilniaus m.... 13. Pažymėtina, kad CK 6.188 str. įtvirtinti sąžiningumo kriterijai gali būti... 14. Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 15. Kaip minėta, atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, teismas... 16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 17. Pažymėtina, kad sutartinio teismingumo aiškinimo klausimais, esant vartojimo... 18. Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai... 19. Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija... 20. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartį... 21. Priteisti iš Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, į.k. 112025592, 4...