Byla 2S-1409-56/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio

2kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės Dalios Višinskienės

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Snoro Lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-08-03 nutarties, kuria ieškovui UAB ,,Snoro lizingas“ gražintas ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo P. S..

4Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5I.Ginčo esmė

6Ieškovas UAB ,,Snoro lizingas“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo P. S. 961,32 Lt skolos, 530 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Nurodė, kad ginčo šalys 2007-11-15 sudarė Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį (toliau – Sutartis). Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo pagal sutartyje numatytas salygas ir sudarytą grafiką mokėti nustatytas sumas iki visiško atsiskaitymo. Sutartimi šalys susitarė, jog atsakovui praleidus mokėjimo terminą bus mokami 0,5 procentų dydžio delspinigiai. Atsakovui neatsiskaitant pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį skolos suma pasiekė 1491,32 Lt (961,32 Lt skolos, 530 Lt delspinigių). Ieškovo siųstos pretenzijos liko be atsako, todėl atsakovui gera valia neatsiskaitant, buvo kreiptąsi į teismą su reikalavimu priteisti skolos sumą. Ieškovas nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Kaune, tačiau ieškinys Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikiamas vadovaujantis Sutarties 9.1. punktu, nustatančiu, kad šalims nesusitarus, visi ginčai sprendžiami teisme ieškovo nuožiūra pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovo P. S. atsisakytas priimti, nurodant ieškovui ieškinį pateikti pagal pagal teismingumą – Kauno miesto apylinkės teismui.

10Teismas pažymėjo, jog tarp šalių sudarytos sutarties dalykas, šalių įpatumai ir prekės pobūdis rodo, jog šalys sudarė vartojimo kredito sutartį (CK 6.886 str.). Kadangi Nacionalinę Lietuvos vartotojų teisę iš esmės sudaro perkelta Europos Sąjungos vartotojų teisė, teismas remdamasis Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 2 dalies nuostata, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir kad, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), išskyrus Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimai), vadovavosi Europos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimu byloje Nr. C-243/08 dėl 2008 m. gegužės 22 d. Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. prieš Erzsébet Sustikné Gy?rfi, kuriame buvo konstatuota, jog 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad nesąžininga sutarties sąlyga yra neprivaloma vartotojui, ir šiuo atžvilgiu nėra reikalavimo, kad tokią sąlygą vartotojas būtų iš anksto sėkmingai užginčijęs. Minėtu sprendimu nacionaliniai teismai įpareigojami ex officio įvertinti sutarties salygų nesąžiningumą ir nustačius tokias aplinkybes nesąžiningos sutarties salygų netaikyti, išskyrus atvejus kai tam prieštarauja vartotojas. Be to nacionaliniai teismai įpareigojami atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą ir įvertinti ar tokia sutarties sąlyga, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, atitinka kriterijus, dėl kurių ji pripažįstama nesąžininga Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalies prasme. Tai darydamas nacionalinis teismas privalo atsižvelgti į tai, kad vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo sudarytos sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir kuria teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pardavėjo ar tiekėjo buveinė, suteikiama išimtinė jurisdikcija spręsti ginčą, gali būti pripažinta nesąžininga.

11Vadovaudamasis nurodytu Europos Teisingumo Teismo prejudiciniu sprendimu, priimu iš esmės analogiškoje civilinėje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kurių viena šalis yra vartotojas teismas sprendė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui, todėl byloje pateiktos Sutarties 9.1. punktas ex officio vertintinas kaip nesąžininga sutarties sąlyga, taip kompensuojant sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimą. Kadangi Europos Teismingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t.y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais, atsižvelgiant į tai, kad vartotojas gyvena ne Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, šio ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nurodytais argumentais ieškinys buvo gražintas ieškovui nurodant jį pateikti pagal atsakovo gyvenamąją vietą, Kauno miesto apylinkės teismui.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

13Ieškovas UAB ,,Snoro lizingas“ atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti civilinės bylos teismingumo klausimą iš esmės, civilinę bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.

14Nurodo, kad teismo priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas. Civilinio proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalys rašytiniu susitarimu gali pakeisti teritorinį bylos teismingumą, kuris gali būti ribojamas tik ta apimtimi, kuria jis pažeidžia imperatyvias išimtinio teritorinio teismingumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002). Standartinėse vartojimo sutartčių salygose įstatymai nedraudžia įtvirtinti sutartinio teismingumo taisykles, juo labiau įtvirtinus minėtas nuostatas vartotojo interesai pažeisti nebuvo, kadangi sutartyje numatyta galimybė kreiptis tiek į ieškovo buveinės, tiek į atsakovo gyvenamosios vietos teismus. Tokias pat teises turi ir atsakovas ginčydamas sutarties nuostatas, todėl teismo išvada, jog Sutarties salygų 9.1 punkte įtvirtinta standartinė salyga pažeidžia vartotojo interesus yra nepagrįsta. Ieškovas parengdamas standartines Sutarties salygas nepažeidė šalių pusiausvyros principo ar imperatyvių įstatymo normų dėl sutartinio teismingumo nustatymo. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloe Nr. 3K-3-516/2006, ieškovas nurodo, kad tinkama galimybė šaliai susipažinti su sutarties salygomis yra tada, kai su salygomis ji susipažįsta iki sutarties pasirašymo ar pasirašant sutartį. Iš skundžiamos teismo nutarties argumentų, ieškovas daro išvadą, jog standartinėse sutarčių salygose negali būti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklės ir vartojimo sutartyse kile ginčai negali būti nagrinėjami konkrečiame teisme. Be to remiantis Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 1 dalimi, negaliojančiomis, sąžiningumo kriterijams neatitinkančias sutarties salygas galima pripažinti tik pagal vartotojo ieškinį, o ne teismo iniciatyva ir nenagrinėjant bylos. Teismas atsisakė priimti ieškinį pažeisdamas Civilinio proceso kodekso normas, bei pažeisdamas šalių rungimosi, betarpiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo prncipus (CPK 12 str., 14 str. 2 d., 17 str.). Priėmęs savo žinion civilinę bylą teismas nustatęs, jog byla greičiau ir operatyviau gali būti išnagrinėta kitame teise galėjo ją perduoti kitam teismui (CPK 34 str. 2 d.). Nepagrįstas teismo argumentas, jog atsakovas prisijungęs prie sutarties ir negalėjęs paveikti jos turinio buvo priverstas sutikti su verslininko parengtomis salygomis, kadangi byloje duomenų, jog atsakovas atsisakė sutikti su pateiktomis salygomis ar reiškė norą as pakeisti nėra. Nurodytais argumentais ieškovas mano, jog teismas pripažindamas ieškovo sutarties 9.1 punktą dėl sutartinio teismingumo Civilinio proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalies prasme, priėmė neteisėtą nutartį, todėl ji turi būti panaikinta ir byla nagrinėjama Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme.

15Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

16Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis pagrįsta bei teisėta ir naikinti jos atsirąjame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

17Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismą su pareiškimu, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo.

18Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 str. 1 d.), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Civilinio proceso kodekso normos šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (CPK 32 str. 2 d.). Tačiau šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavusi silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti ne tik specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą, bet ir efektyvų vartotojo interesų gynimą.

19Sutinamai su Civilinio kodekso 6.176 straipnio 1 dalimi paslaugų sutartimi viena šalis šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokio pobūdžio paslaugas, nesusijusias su materialaus daikto sūkurimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai mutantis mutantis taikomos Civilinio kodekso 6.188, 6.350-6.370 straipsnių nuostatos. Civilinio kodekso 6.188 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo kriterijai gali būti taikomi tik individualiai neaptartoms vartojimo sutarčių sąlygoms (CK 6.188 str. 2 d.), kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje (CK 6.188 str. 4 d). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir kartu Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės, bei atkreipęs dėmesį į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Dėl to ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-211/2008).

20Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos acquis nuostatomis, o nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai. Todėl aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 str.- 6.195 str.), bet ir speciali Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje, 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1137/2002).

21Byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2007-11-15 sudarė Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį (toliau – Sutartis). Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo pagal sutartyje numatytas salygas ir sudarytą grafiką mokėti nustatytas sumas iki visiško atsiskaitymo. Atsakovui neatsiskaitant pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį ir skolos sumai pasiekus 1491,32 Lt (961,32 Lt skolos, 530 Lt delspinigių), ieškovas kreipėsi į teismą vadovaudamasis sudarytos vartojimo sutarties 9.1 punktu nustatančiu ieškovo teisę kreiptis į teismą pagal ieškovo buveinės vietą, tuo tarpu atsakovo (vartotojo) gyvenamoji vieta yra Kaune.

22Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, jog vartotojui prisijungus prie vartojimo sutarties vadovaujantis 9.1 punktu buvo pažeistas vartototojo ir verslininko pusiausvyros principas, todėl minėta salyga pagrįstai pripažinta nesąžininga salyga. Kolegija, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, pažymi, kad vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis ne tik paties vartotojo, bet ir vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Todėl toks apelianto argumentas, jog pagal CK 6.188 straipsnio 1 dalį tik vartotojas turi teisę reikalauti pripažinti negaliojančias sąžiningumo kriterijams prieštaraujančios vartojimo sutarties sąlygas, nėra nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr.30, p. 345-402). Atskirajame skunde apeliantas patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju sutartyje esančios sąlygos yra tipinės paslaugų teikėjo nevienkartiniam naudojimui parengtos sąlygos (CK 6.185 str.).

23Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje vertino sąžiningumo aspektu minėtos sutarties standartinę nuostatą, įtvirtinančią sutartinį teismingumą. Atsižvelgdama į tai, jog pateikdamas ieškinio pareiškimą teismui ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėtos standartinės sutarties sąlyga spręsti ginčą išimtinai pagal UAB ,,Snoro lizingas“ buveinės vietą buvo aptarta su skolininku individualiai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši sąlyga nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo Civilinio proceso kodekso 32 straipsnio prasme, ji vertintina kaip nesąžiningą ir yra negalionuoti nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.188 str. 6 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog byloje Cofidis ETT pabrėžė, kad teisėjo teisė ex officio ar vartotojo reikalavimu pripažinti nesąžiningą sutarties sąlygą negaliojančia turi būti įgyvendinama neatsižvelgiant į senaties terminą, galintį apriboti šią nacionalinio teismo teisę (2002-11-21 Sprendimas, C-473/00, Rink. p. I-10875, 36, 38 punktai).

24Apibendrinant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinio pareiškimą, t.y. ex officio patikrinęs ir nustatęs, kad ieškovo UAB „Snoro lizingas” su atsakovu 2007-11-15 sudarytos sutarties dėl Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) 9.1 punktas, kuriame nustatomama standartinė salyga, jog ginčas sprendžiamas pagal UAB ,,Snoro lizingas“ buveinės vietą yra nesąžininga, tinkamai įgyvendino Europos Teismingumo Teismo nacionaliniams teismams nustatytą pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais. Kadangi atsakovo (vartotojo) gyvenamoji vieta ieškinyje nurodoma Kaune, Linksmoji gatvė 4, ginčo sprendimas Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms bei Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai.

25Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas.

26Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš ieškovo priteistinos 2,80 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybės naudai.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

28Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-08-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-13490-596/2009 palikti nepakeistą, o ieškovo UAB ,,Snoro lizingas“ (į.k. 124926897) atskirąjį skundą atmesti.

29Priteisti iš ieškovo UAB ,,Snoro lizingas“ (į.k. 124926897) 2,80 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidas valstybės naudai.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės Dalios Višinskienės... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. I.Ginčo esmė... 6. Ieškovas UAB ,,Snoro lizingas“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė... 7. Nurodė, kad ginčo šalys 2007-11-15 sudarė Išperkamosios nuomos (vartojimo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi... 10. Teismas pažymėjo, jog tarp šalių sudarytos sutarties dalykas, šalių... 11. Vadovaudamasis nurodytu Europos Teisingumo Teismo prejudiciniu sprendimu,... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai... 13. Ieškovas UAB ,,Snoro lizingas“ atskiruoju skundu prašo teismo nutartį... 14. Nurodo, kad teismo priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai aiškino ir... 15. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios... 16. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo bei... 17. Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia... 18. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismą,... 19. Sutinamai su Civilinio kodekso 6.176 straipnio 1 dalimi paslaugų sutartimi... 20. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, nacionalinių teisės aktų... 21. Byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2007-11-15 sudarė Išperkamosios nuomos... 22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai... 23. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai... 24. Apibendrinant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 25. Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas.... 26. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija... 28. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-08-03 nutartį civilinėje byloje Nr.... 29. Priteisti iš ieškovo UAB ,,Snoro lizingas“ (į.k. 124926897) 2,80 Lt...