Byla 2S-752-56/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,

2kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės

3teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Snoro lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-04-03 nutarties, kuria byla perduota pagal teismingumą.

4Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5I.Ginčo esmė

6Ieškovas UAB ,,Snoro lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo S. I. 1870,56 Lt skolos, 800,00 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Nurodė, kad ginčo šalys 2007-11-06 sudarė išperkamosios nuomos sutartį pagal kurią atsakovui buvo perduotas telefonas Sony Ericsson T650i. Sutartyje numatyta, kad prekė atsakovo nuosavybe taps tik sumokėjus visas įmokas numatytas išperkamosios nuomos sutartyje. Atsakovas sutarties salygų neįvykdė todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti 1870,56 Lt pagal sutartį likusių mokėjimų bei 800 Lt delspinigių (sutarties 7.3.1 p.). Ieškovas savo teises bandė įgyvendinti derybų keliu, tačiau pastangos liko bevaisės. Atsakovui neatsiskaitant skola turi būti priteista.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-04-03 nutartimi Ieškovo UAB „SNORO LIZINGAS“ ieškinys atsakovui S. I. dėl skolos ir delspinigių priteisimo buvo perduotas pagal teismingumą – Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

10Teismas pažymėjo, kad tarp ginčo šalių susiklostė vartojimo kredito sutarties teisiniai santykiai (CK 6.886 str.), kuriuose atsakovas yra vartotojas. Sutarties salygas ieškovas parengė iš anksto nevienkartiniam naudojimui nederindamas jų su atsakovu ir parengtos nuostatos tai standartinės sutarčių sąlygos (CK 6.185 straipsnis). Standartine sąlyga yra ir sutarties nuostata, įtvirtinanti sutartinį teismingumą.Vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas turi būti taikomas ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus (plačiąja prasme), bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo, nes tik taip gali būti užtikrinta visapusė vartotojų teisių apsauga.

11Teismas konstatavo, kad vartotojas, kaip labai dažnai ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu. Todėl neatsitiktinai įstatymų leidėjas suteikia vartotojui teisę ieškinius (pareiškimus) verslininkui pareikšti teisme savo nuožiūra: arba pagal vartotojo gyvenamąją vietą, arba pagal verslininko gyvenamąją ar buveinės vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis, 30 straipsnio 11-12 punktai). Iš vartojimo santykių kilusių ginčų sprendimas kitame nei atsakovo – vartotojo gyvenamosios vietos teisme, nesant tokiam nagrinėjimui sąmoningo vartotojo sutikimo, neatitinka vartotojo interesų, nes toks ginčo sprendimas kainuoja daugiau lėšų ir laiko, nei jo sprendimas vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Ypač tai taikytina tuo atveju, kai ginčas, remiantis standartinėmis vartojimo sutarties sąlygomis, spręstinas ieškovo – verslininko pasirinkimu, jo buveinės vietoje ar mieste, kuriame yra jo buveinė, nes paminėtais atveju verslininkui suteikiamas nepagrįstas pranašumas vartotojo atžvilgiu. Be to, vartotojas, įvertinęs šias laiko ir lėšų sąnaudas, gali apskritai nuspręsti neginti savo teisių nuo ieškovo – verslininko pareikštų reikalavimų, net jei tokie reikalavimai, vartotojo nuomone, ir yra visiškai nepagrįsti ar tuo atveju, kai verslininko reikalavimas pinigine išraiška nėra sąlyginai didelis ir galimos vartotojo bylinėjimosi sąnaudos būtų nedaug mažesnės ar net didesnės nei verslininko pareikštas reikalavimas.

12Teismas sprendė, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, įtvirtinanti vartotojui nepalankesnes teismingumo taisykles nei tai jam nustato įstatymai, negali būti laikoma šalių susitarimu CPK 32 straipsnio 1 dalies prasme. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Byloje pateiktos Sutarties 9.1. punkte įtvirtinta ieškovo parengta standartinė sąlyga, leidžianti ieškovui ieškinį pateikti savo nuožiūra pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę. Ieškovas šia nuostata pasinaudojo ir ieškinį pateikė pagal savo buveinės vietą, nors atsakovo – vartotojo gyvenamoji vieta ir yra Klaipėdoje. Nors minėta nuostata teisę pasirinkti teismą suteikia ieškovui, nepriklausomai nuo to, ieškovas konkrečiu atveju yra verslininkas ar vartotojas, tokia sąlyga iš esmės yra naudinga tik pačiam verslininkui, nes įstatymai vartotojui ir taip leidžia pasinaudoti alternatyvaus teismingumo taisyklėmis (CPK 29 straipsnis, 30 straipsnio 11-12 dalys).

13Teismas minėtą nuostatą laikė ne tik pažeidžiančia konstitucinius vartotojų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisminės gynybos principus, bet ir nelaikė šalių susitarimu dėl teismingumo CPK 32 straipsnio 1 dalies prasme ir padarė išvadą, sprendžiant ginčo teismingumo klausimą tokia nuostata negali būti taikoma ir byla buvo perduota pagal teismingumą – Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

14I. A. skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

15Ieškovas UAB ,,Snoro lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir teismingumo klausimą išspręsti iš esmės perduodant bylą nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.

16Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir nepagrįstai konstatavo, kad išperkamosios nuomos sutarties nuostata, jog ginčas gali būti sprendžiamas teisme ieškovo nuožiūra pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę negali būti laikoma šalių susitarimu dėl teismingumo CPK 32 straipsnio 1 dalies prasme ir sprendžiant teismingumo klausimą negali būti taikoma.

17Šalių valia keisti bylos teritorinį teismingumą yra ribojama tik ta apimtimi kuria jis pažeidžia imperatyvias išimtinio teritorinio teismingumo taisykles. Jeigu susitarimas nepažeidžia minėtų taisyklių jis turi būti pripažintas ir vykdomas. Be to susitarime nėra reikalaujama nurodyti konkretaus teismo, kuriam pavedama spręsti ginčą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002). Įstatymai standartinėse vartojimo sutarčių salygose nenumato draudimo, įtvirtinti nuostatų dėl ginčo sprendimo teismingumo. Sutartyje įtvirtinant teismingumo vietą nebuvo pažeisti vartotojo interesai, kadangi ši nuostata įtvirtino šalims galimybę pasirinkti ieškinio teikimo ir pažeistų teisių gynimo vietą.

18Nepagrįstas teismo argumentas, jog sprendžiant ginčą verslininko pasirinkimu, jo buveinės vietos teisme, jam suteikiamas nepagrįstas pranašumas vartotojo atžvilgiu. Tokia teismo išvada reiškia draudimą standartinėse sutarties salygose įtvirtinti sutartinio teismingumo taisyklę ir reiškia, kad visi ginčai gali būti sprendžiami tik vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Tokia teismo pozicija šališka ir prieštarauja teisėjų nepriklausomumo principui. Atsakovas buvo tinkamai supažindintas su standartine sutarties salyga įtvirtinanča sutartinį teismingumą, tai jis patvirtino parašu sutartyje ir nėra pagrindo išvadai, jog sąmoningo vartotojo (atsakovo) sutikimo spręsti ginčą kitame teisme nebuvo. Sutarties 9.1 punktas negali būti laikoma nesąžininga sutarties salyga, nes ji neapribojo atsakovo teisės kreiptis į teismą, neperkėlė įrodinėjimo pareigos išimtinai atsakovui, neapribojo jo teisės gintis visais įstatyme nustatytais būdais. Teismas nepagrįstai pripažindamas sutarties 9.1 punktą nelaikytinu šalių susitarimu dėl teismingumo CPK 32 straipsnio prasme ir netaikytinu padarė nepagrįstą išvadą ir tokia nutartis turi būti panaikinta ir byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, ieškovo buveinės vietos teismui.

19Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

20Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

21Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra pagrįsta (CPK 263 str.) ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar konkreti byla yra tam teismui teisminga. Civilinio proceso kodekse numatytos teismingumo taisyklės, kuriomis vadovaujantis konkretus civilinis ginčas priskirtinas konkrečiam bendrosios kompetencijos teismui (LR CPK 26,28 str.). Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga ir, jei byla tam teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Byloje nustatyta, kad atsakovas su ieškovu UAB ,,Snoro lizingas“ sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. LPA 711062GPA, tačiau atsakovas sutarties salygų neįvykdė, todėl atsiradus įsisikolinimui ieškovas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pareiškė ieškinį dėl 1870,56 Lt likusių mokėjimų, 800 Lt dydžio delspinigių, 80 Lt žyminio mokesčio bei kitų išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu priteisimo (b.l. 1-2). Tarp ginčo šalių sudarytoje vartojimo kredito sutartyje šalys susitarė, jog ginčai tarp šalių bus sprendžiami ieškovo nuožiūra pagal atsakovo arba ieškovo gyvenamąją vietą ar buveinę (9.1 p. b.l. 3), tačiau tokia vienašališkai nustatyta standartinės sutarties salyga remiantis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateikta nuomone (CPK 177 str.,185str.), suvaržo vartotojų teises ginti savo pažeistus interesus. Bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (LR CPK 29 str. CK 2.17 str.). Nustačius jo gyvenamąją vietą kartu tampa žinoma ir procesinių dokumentų įteikimo vieta (LR CPK 122 str.). CPK 30 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Akivaizdu, kad atsakovo gyvenamoji vieta ( - ), todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byla perduotina Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

22Pažymėtina tai, kad ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Auščiausiojo Teismo 2002-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-748/2008, kadangi nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo aplinkybių nagrinėtų minėtoje civilinėje byloje, todėl prejudicinės reikšmės ši byla neturi.

23Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

24Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

26Palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-04-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7022-468/2009, o ieškovo UAB ,,Snoro lizingas“ į.k. 1249226897 atskirąjį skundą atmesti.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės... 3. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. I.Ginčo esmė... 6. Ieškovas UAB ,,Snoro lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti... 7. Nurodė, kad ginčo šalys 2007-11-06 sudarė išperkamosios nuomos sutartį... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-04-03 nutartimi Ieškovo UAB „SNORO... 10. Teismas pažymėjo, kad tarp ginčo šalių susiklostė vartojimo kredito... 11. Teismas konstatavo, kad vartotojas, kaip labai dažnai ekonomiškai silpnesnė... 12. Teismas sprendė, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties... 13. Teismas minėtą nuostatą laikė ne tik pažeidžiančia konstitucinius... 14. I. A. skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai... 15. Ieškovas UAB ,,Snoro lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo... 16. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė... 17. Šalių valia keisti bylos teritorinį teismingumą yra ribojama tik ta... 18. Nepagrįstas teismo argumentas, jog sprendžiant ginčą verslininko... 19. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.... 20. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios... 21. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus... 22. Pažymėtina tai, kad ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Auščiausiojo... 23. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo... 24. Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas.... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija... 26. Palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-04-03 nutartį...