Byla 2A-715-372/2015
Dėl teisės privatizuoti butus pripažinimo

1Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. S., L. M., K. J., J. L. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-100-952/2015 pagal ieškovų I. S., L. M., E. R. L., K. J., J. L. patikslintą ieškinį atsakovui Radviliškio rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims E. M., G. M., R. K., J. K., G. J., I. J., E. Š., L. L., R. L., dėl teisės privatizuoti butus pripažinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5I. I. S., L. M., E. R. L., K. J., J. L. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti ieškovei I. S. teisę privatizuoti pagal LR Butų privatizavimo įstatymą nuomojamas gyvenamąsias patalpas, 2-jų kambarių 53,16 kv. m bendro ploto butą, esantį ( - ); pripažinti ieškovei L. M. teisę privatizuoti pagal LR Butų privatizavimo įstatymą nuomojamas gyvenamąsias patalpas, 2-jų kambarių 53,16 kv. m bendro ploto butą, esantį ( - ); pripažinti ieškovei E. R. L. teisę privatizuoti pagal LR Butų privatizavimo įstatymą nuomojamas gyvenamąsias patalpas, 4-rių kambarių 78,16 kv. m bendro ploto butą, esantį ( - ); pripažinti ieškovui K. J. teisę privatizuoti pagal LR Butų privatizavimo įstatymą nuomojamas gyvenamąsias patalpas, 3-jų kambarių 64,88 kv. m bendro ploto butą, esantį ( - ); pripažinti ieškovui J. L. teisę privatizuoti pagal LR Butų privatizavimo įstatymą nuomojamas gyvenamąsias patalpas, 3-jų kambarių 66,79 kv. m bendro ploto butą, esantį ( - ).

6Nurodė, kad 1993 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ savo lėšomis pastatė penkių aukštų gyvenamąjį namą, esantį ( - ). Ieškovai kartu su savo šeimos nariais teisėtai apsigyveno jiems paskirtuose butuose, esančiuose daugiabučiame name, ( - ). Šiuos butus prižiūrėjo, jais rūpinosi, juos remontavo, t. y. keitė namo vamzdyną, nutiesė kanalizacijos vamzdžius nuo gyvenamojo namo iki kanalizacijos šulinio, nupirko ir pastatė šilumos boilerį, remontavo stogą, keitė langus, duris, grindis, įstiklino balkonus ir pan. Mokėjo ir iki šiol moka visus mokesčius už komunalinius patarnavimus. Butų privatizavimo valstybinė komisija atsisakė leisti privatizuoti butus namuose, pastatytuose po 1992-12-31. Radviliškio rajono savivaldybės administracija, vykdydama Radviliškio rajono Tarybos 2000 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 96 „Dėl neprivatizuoto savivaldybės butų fondo apskaitos ir eksploatacijos, iš UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ 2001 m. sausio 21 d. turto perdavimo - priėmimo aktu perėmė neprivatizuotą butų fondą, tame tarpe ir butus, kuriuose gyvena ieškovai. Minėtu Turto perdavimo - priėmimo aktu Radviliškio rajono savivaldybės perimtos gyvenamosios patalpos, vadovaujantis LR gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatomis, pateko į savivaldybės socialinio būsto fondą. Radviliškio rajono savivaldybės Taryba 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. T-347 „Dėl gyvenamųjų patalpų ir priklausinių privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis“ leido parengti savivaldybės nuomojamų gyvenamųjų patalpų ir priklausinių (pagal pridedamą sąrašą) inventorines bylas ir turto įvertinimo ataskaitas, nustatant fizinio susidėvėjimo procentą. Minėtu Tarybos sprendimu leista privatizuoti šio sprendimo 1 punkte minimame sąraše esančias Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias nuomojamas gyvenamąsias patalpas, kurios yra fiziškai susidėvėję daugiau nei 60 procentų. Į tokį Radviliškio rajono savivaldybės Tarybos 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. T-347 patvirtintą sąrašą pateko daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), kurio gyventoja S. B. butą nuomojo nuo 1994-01-25. Tuo tarpu ieškovų rašytiniai prašymai leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamus butus, pateikti daugelį kartų (2009-02-02 kolektyvinis prašymas; 2010-11-10 ir 2012- 06-14 - ieškovės I. S. prašymai; 2010-04-01 ir 2012-06-14 - ieškovės L. M. prašymai) nebuvo patenkinti. Pagal LR Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 1 p. savivaldybės gyvenamųjų patalpų privatizavimas galimas, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998-07-01 Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą. Ieškovai kreipėsi į butų privatizavimo komisiją, prašydami leisti privatizuoti nuomojamus butus, tačiau atsakymo negavo. Butų privatizavimas nebuvo užbaigtas ne dėl ieškovų kaltės. Šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nėra išsaugoję.

7Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, jog atsakovo duomenimis ir iš byloje ieškovų pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovai neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnyje nustatytų atvejų, suteikiančiu ieškovams teisę privatizuoti jų prašomas Savivaldybės gyvenamąsias patalpas (butus) laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtu didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant i infliaciją. Prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi Butų privatizavimo įstatymas nustojo galioti 1998 m. liepos 1 d., todėl nuo to dienos reikia skaičiuoti 10 metų bendrąjį ieškinio padavimo senaties terminą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas nurodė, kad sprendžiant, kada ieškovai sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, būtina įvertinti, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis prašymo pateikimą, privatizuotino turto įkainojimą, pirkėjo supažindinimą su įkainojimu ir mokestinio pranešimo įteikimą, nustatytos sumos už perkamą butą sumokėjimą, buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimą bei šios sutarties sudarymą, ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Ieškovai laikotarpyje nuo 2008 m. iki 2012 m., įvairiais raštais susirašinėjo su atsakovu dėl butų privatizavimo ir iš 2010-04-26, 2011-12-15, 2014-02-06 rašto sužinojo, kad jiems nebus leista butų privatizuoti, todėl teismas konstatavo, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo tos dienos, kai ieškovams raštu buvo pranešta, kad privatizavimas negali būti vykdomas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.

11Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse buvo numatyta, jog pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį gyvenamąjį namą, butą, turi raštu kreiptis į miesto ar rajono valdybą, jos sudarytą tarnybą ar komisiją, o įmonės, įstaigos, organizacijos balanse esantį gyvenamąjį namą, butą – į atitinkamą administraciją, o prie pareiškimo turėjo būti pridėtas gyvenamojo namo, buto nuomininko ir jo šeimos narių notariškai patvirtintas susitarimas, kieno vardu bus sudaroma gyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartis. Konstatavo, kad byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, jog ieškovai ar jų šeimos nariai įstatymų numatytais terminais ir tvarka, pateikiant visus reikiamus dokumentus, būtų kreipęsi dėl butų privatizavimo į Savivaldybę ar į Valstybinę komisiją (tiesiogiai ar per atsakovą), nors Vyriausybės nutarime yra numatyta, kad prašymas turėjo būti pateiktas miesto ar rajono valdybai, jos sudarytai tarnybai ar komisijai, o Įstatymo 1993 metų redakcijoje numatyta, kad asmenys, ne dėl jų kaltės laiku nepadavę pareiškimo dėl buto privatizavimo, gali kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turi teisę leisti paduoti prašymus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo.

12Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-04-20 potvarkyje Nr. 290p numatyta, kad gyventojai, kurie ne dėl savo kaltės neprivatizavo Įstatymo nustatytu laiku jų nuomojamų gyvenamųjų patalpų, turėjo teisę paduoti prašymus ministerijai, kitai valstybinei tarnybai, miestų, rajonų valdyboms, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, kurios, apsvarstę pateiktus prašymus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turėjo pateikti dokumentus Butų privatizavimo valstybinei komisijai. Gyventojai galėjo kreiptis tiesiai į Butų privatizavimo valstybinę komisiją dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo. Valstybinė komisija, apsvarsčiusi pateiktus prašymus, surašo atitinkamą protokolą ir jo išrašą siunčia atitinkamoms ministerijoms, kitoms valstybinėms tarnyboms, miestų, rajonų valdyboms, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, o išvadą – pareiškėjui, o valstybinės komisijos išvados dėl gyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo buvo privalomos ministerijoms, kitoms valstybinėms tarnyboms, miestų, rajonų valdyboms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms.

13Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-04-20 potvarkį Nr. 290p ieškovai turėjo kreiptis į Butų privatizavimo valstybinę komisiją (tiesiogiai ar per atsakovę). Nuo 1993-04-30, kuomet įsigaliojo nauja Įstatymo redakcija, visi prašymai dėl lengvatinio privatizavimo buvo privalomai nagrinėjami Butų privatizavimo valstybinėje komisijoje ir tik esant teigiamai šios komisijos išvadai buvo galima pradėti arba tęsti jau pradėtas privatizavimo procedūras pagal Įstatymą. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovai ar jų šeimos nariai būtų kreipęsi į Butų privatizavimo valstybinę komisiją ir gavę teigiamą šios komisijos išvadą dėl ginčo gyvenamųjų patalpų, esančių adresu Jaunystės g. 4, privatizavimo.

14Teismas pažymėjo, kad pagal tuometinę tvarką asmenys, pateikę buto privatizavimui dokumentus, teikdavo prašymą ir VĮ Registrų centrui, kur buvo parengiama buto, kurį ketinama privatizuoti, techninės apskaitos byla, pagal kurią vėliau buvo atliekamas privatizuojamo buto įvertinimas, tačiau ieškovai nurodė, kad jie pateikė tik laisvos formos prašymą butų privatizavimo komisijai, kitų veiksmų nurodė neatlikę, t. y. nesikreipė į VĮ Registrų centrą, nepatvirtino kartu gyvenančių asmenų sutikimų, jokių su buto privatizavimu susijusių dokumentų nei vienas ieškovas neturi, nors įprastai asmenys tokio pobūdžio dokumentus saugo itin akylai (CPK 185 str.).

15III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

16Apeliaciniu skundu ieškovai I. S., L. M., K. J., J. L. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimą, dalyje, kurioje buvo atmestas apeliantų ieškinys, ir šioje dalyje ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovo ieškovei I. S. 1041 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Radviliškio rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime formaliai tirdamas ir vertindamas įrodymus, priėjo aiškiai nepagrįstos išvados, kad ieškovai nepateikė prašymų ir dokumentų dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo, t. y. nepradėjo butų privatizavimo proceso.

192. Teismas neatsižvelgė į baigiamosiose kalbose akcentuotą ypač aktualią ieškovams gyvenamojo būsto problemą, kuri pasireiškia ne tik gyvenamojo būsto įsigijimu lengvatinėmis sąlygomis, bet ir būsto išsaugojimu. Pakeitus LR Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, daugiabutis gyvenamasis namas, esantis ( - ), buvo priskirtas socialinio būsto kategorijai. Socialinis būstas apibrėžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal sąlygas, kurias nustato LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas (Nuo 2015 m. sausio 1 d. LR Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas Nr. I-2455 ir LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas Nr. XII-1215). Socialinio būsto paskirtis yra apgyvendinti tokiame būste teisę į tokio būsto suteikimą turinčius asmenis ir jų šeimos narius. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, jei nuomininkas gyvenamąją patalpą naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.). Todėl teismas, formaliai ištyręs byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgdamas į butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymu pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, neįvertinęs konkrečios situacijos individualių aplinkybių, nevertindamas netiesioginių įrodymų, netinkamai vertindamas liudytojų parodymus, taip pat nesivadovaudamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, priėmė aiškiai neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

203. Teismo įsitikinimu, ieškinys galėjo ir turėjo būti įrodinėjamas tik tiesioginiais įrodymais, o tokių įrodymų ieškovams nepateikus, teismas atmetė ieškinį. Teismas visiškai nesirėmė netiesioginiais įrodymais - liudytojų parodymais, nevertino šia prasme ieškovų atliktų vėlesnių veiksmų, siekiant įgyvendinti savo teises privatizuoti butus, kurias jiems suteikė LR Butų privatizavimo įstatymas. Iš bylos medžiagos, pačių ieškovų bei liudytojų paaiškinimų matyti, kad įgyvendindami LR Butų privatizavimo įstatyme numatytas teises, ieškovai raštu kreipėsi į valstybinę butų privatizavimo komisiją, savo pareiškimus užpildydami ir palikdami Radviliškio butų eksploatacijos įmonės patalpose, esančiose prie malūno, Dariaus ir Girėno gatvėje 58 a. Šią aplinkybę, kad gyventojai, pageidaujantys privatizuoti butus, tikrai pateikdavo pareiškimus dėl butų privatizavimo būtent minėtoje Radviliškio butų eksploatavimo įmonėje, patvirtino liudytoju apklaustas šios įmonės direktorius G. T.. Tos aplinkybės nepaneigė ir kiti du liudytojai - L. T., dirbusi referente butų klausimais miesto merijoje, bei butų privatizavimo komisijoje ir merijoje dirbęs A. V.. L. T. nurodė, kad pareiškimus priimdavo Butų ūkio valdyba, po to jie būdavo atnešami jai. Tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas A. V.. Jis be to patvirtino, kad ( - ) esantis namas buvo pastatytas vienas iš paskutiniųjų Radviliškio mieste 1994 m.. Šis namas buvo žinybinis, jį statėsi AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl iškilo problemų su jo privatizavimu. Šie liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti, ar ieškovai iš tikrųjų pateikė prašymus privatizavimo komisijai, ir kada jie tai padarė, nes praėjo daug laiko, tačiau jie, kaip ir ieškovai, patvirtino tas pačias prašymų privatizuoti butus aplinkybes, jų priėmimo tvarką. Šių aplinkybių atsakovas nenuginčijo. Netinkamas liudytojų parodymų vertinimas turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.

214. I. J. L. savivaldybės meras D. B. raštu 2014-02-06 Nr. S-295-(8.26) dėl buto privatizavimo atsakė kategoriškai: namas pastatytas po 1993 m., fizinis nusidėvėjimas 14 procentų, todėl nėra teisinio pagrindo leisti privatizuoti gyvenamas patalpas lengvatinėmis sąlygomis. Šiame rašte nėra nurodyta atsakovų teisme ginčijama aplinkybė, t. y. nenurodyta, kad neleidžiama privatizuoti butą dėl to, kad, galiojant LR Butų privatizacijos įstatymui, J. L. nepateikė pareiškimo, neišreiškė pageidavimo privatizuoti butą. Nė viename iš teismui pateiktų Radviliškio rajono savivaldybės raštų nėra neginčijamų įrodymų, paneigiančių ieškovų teisių privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis jų nuomojamus butus buvimą. Nė viename iš minėtų raštų nėra nurodyta, kad ieškovams atsisakyta leisti privatizuoti butus dėl to, kad jie laiku ir įstatymų nustatyta tvarka nepateikė pareiškimų, neišreiškė savo valios (ketinimo) juos privatizuoti. Šie oficialūs (prima facie) įrodymai kaip tik patvirtina, jog atsakovas pripažino ieškovų teisę privatizuoti jų nuomojamus butus, atsiradusią galiojant LR Butų privatizacijos įstatymui.

225. Atsakovas ginčijo tik vienintelę sąlygą, kad ieškovai, kaip subjektai, kuriems įstatymas suteikė teisę privatizuoti butus, šia teise pasinaudojo, atlikdami veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Iš byloje surinktų, tačiau neteisingai teismo vertintų įrodymų, matyti, kad ieškovai (apeliantai) siekė privatizuoti savo butus pagal LR Butų privatizavimo įstatymą ir jo galiojimo metu atliko visus veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, t. y. pateikė prašymus Butų privatizavimo komisijai, tuo išreikšdami savo valią privatizuoti butus. Šią aplinkybę jie nurodė ieškinyje, prisiekę nemeluoti, tą patį patvirtino teisme. Teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti ieškovų duotais parodymais, nes jų nepaneigė jokie patikimi ir objektyvūs byloje surinkti įrodymai.

236. Butų privatizavimas nebuvo užbaigtas ne dėl ieškovų kaltės. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas po 1992 m. gruodžio 31 d. Iš teismų praktikos matyti, kad Butų privatizavimo valstybinė komisija neleisdavo privatizuoti butus daugiabučiuose namuose, pastatytuose po 1992 m. gruodžio 31d.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Radviliškio rajono savivaldybė prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Nurodo, kad prašydamas apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsakovas, nesikartodamas dėl apeliacinio skundo iš esmės nepasisako ir prašo vadovautis Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendime nurodytais bei atsakovo 2014 m. gruodžio 22 d. atsiliepime išdėstytais ieškinio atmetimo motyvais, juos prašydamas vertinti kaip atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą.

26Tretieji asmenys E. M., G. M., G. J., I. J., E. Š., L. L., R. L. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog prisideda prie apeliacinio skundo.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas netenkintinas.

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

30Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

31Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl kai kurių apeliacinio skundo motyvų.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad apeliantų motyvai apie tai, kad teismas nesirėmė netiesioginiais įrodymais, visiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus įmanomus įrodymus (išklausė šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus). Jokių kitų įrodymų apeliantai nepateikė.

33Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu ir turi būti įgyvendinama laikantis nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2009; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012).

34Sprendžiant klausimą, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012).

35Kolegija pripažįsta, kad ieškovai neatitiko būtinos privatizavimo sąlygos: jie, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, neatliko įstatyme nustatytų veiksmų, kurie privalomi gyvenamosios patalpos privatizavimo teisei įgyti, t. y. nesikreipė raštu į institucijas dėl buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, nepateikė atitinkamoms savivaldybės institucijoms nuomininko ir šeimos narių susitarimo, kas taps nuomojamo buto savininku, pagal nuomos sutartis nuomojamo buto nuomininkų sutikimo privatizuoti butą ir kt. Savivaldybės institucijai pareiga pradėti privatizavimo procedūras atsiranda tik asmeniui pateikus prašymą ir įstatyme nustatytus duomenis dėl buto privatizavimo. Taigi, nuosavybės teisei į gyvenamosios patalpos privatizavimą atsirasti įstatyme nustatytus veiksmus tinkamai turi atlikti ir reikalavimo teisę turintis asmuo, o ieškovai to nepadarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2007). Jie nepateikė jokių įrodymų, kad yra pateikę pareiškimus kompetetingam organui. Be to, kolegija sprendžia, kad vien tik prašymo pateikimas nelaikytinas subjektinės teisės privatizuoti butą tinkamu įgyvendinimu. Šis sutikimas buvo būtina buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga. Tačiau teisiniam santykiui dėl buto privatizavimo atsirasti reikalinga juridinių faktų sudėtis, t. y. byloje nesant duomenų apie vieno juridinio fakto buvimą, negalima pripažinti, jog yra juridinių faktų sudėtis, leidžianti konstatuoti, kad ieškovai atliko veiksmus, būtinus subjektinei teisei įgyti. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieškovai buvo tinkami privatizacijos subjektai. Jiems nustatyta tvarka buvo suteikti butai, kurie galėjo būti privatizuojami (butų privatizavimo objektai). Tačiau kolegija palaiko teismo padarytą išvadą, kad liudytojų parodymai nėra tiek svarūs, kad būtų galima jais neabejotinai remtis, konstatuojant tą faktą, kad ieškovai buvo pateikę dokumentus (prašymus) dėl butų privatizavimo pradžios. Pačių ieškovų paaiškinimai taip pat yra prieštaringi, neinformatyvūs. Jie nurodo, kad parašė ir pateikė prašymus, tačiau nė vienas iš jų nepatvirtina, kad šie prašymai buvo surašyti pagal nustatytas formas. Taip pat nė vienas iš ieškovų nepateikė įrodymų, kad buvo nuvykę pas notarą ir pasirašė susitarimą dėl to, kuris iš buto nuomininkų sudarys pirkimo-pardavimo sutartį. Iš ieškovų paaiškinimų teismo posėdžiuose galima daryti išvadą, kad jie iš viso neprisimena, kada ir kur teikė prašymus, o vėliau net neišsiaiškino, ar iš viso jiems ketinama privatizuoti butus. Įvertinama ta aplinkybė, kad ieškovai reikalauja, kad jų nuomojami butai būtų privatizuojami būtent Butų privatizavimo įstatymo, kuris nustojo galioti nuo 1998-07-01, pagrindu. Kolegija pripažįsta, kad suinteresuoto asmens teisės gali būti ginamos tiek, kiek jis pats aktyviai to siekia. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė siekė suteikti galimybę nuomininkams įsigyti neprivatizuotus butus lengvatinėmis sąlygomis, tačiau šis įstatymui prieštaraujantis savivaldybės sprendimas buvo panaikintas.

36Esant tokioms aplinkybėms, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nurodytais argumentais nėra pagrindo.

37Dėl išdėstyto, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. I. I. S., L. M., E. R. L., K. J., J. L. kreipėsi į Radviliškio rajono... 6. Nurodė, kad 1993 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ savo lėšomis pastatė... 7. Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriuo su... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nurodė, kad sprendžiant, kada ieškovai sužinojo ar turėjo... 11. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu... 12. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-04-20 potvarkyje... 13. Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-04-20... 14. Teismas pažymėjo, kad pagal tuometinę tvarką asmenys, pateikę buto... 15. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 16. Apeliaciniu skundu ieškovai I. S., L. M., K. J., J. L. prašo panaikinti... 17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 18. 1. Radviliškio rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime formaliai... 19. 2. Teismas neatsižvelgė į baigiamosiose kalbose akcentuotą ypač aktualią... 20. 3. Teismo įsitikinimu, ieškinys galėjo ir turėjo būti įrodinėjamas tik... 21. 4. I. J. L. savivaldybės meras D. B. raštu 2014-02-06 Nr. S-295-(8.26) dėl... 22. 5. Atsakovas ginčijo tik vienintelę sąlygą, kad ieškovai, kaip subjektai,... 23. 6. Butų privatizavimas nebuvo užbaigtas ne dėl ieškovų kaltės.... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Radviliškio rajono savivaldybė... 25. Nurodo, kad prašydamas apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą,... 26. Tretieji asmenys E. M., G. M., G. J., I. J., E. Š., L. L., R. L. pateikė... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 30. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 31. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje... 33. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad asmens teisė privatizuoti... 34. Sprendžiant klausimą, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą... 35. Kolegija pripažįsta, kad ieškovai neatitiko būtinos privatizavimo sąlygos:... 36. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos... 37. Dėl išdėstyto, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d.... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 39. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20d. sprendimą palikti...