Byla 2A-1434-794/2020

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ingos Staknienės ir Rūtos Petkuvienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-187-981/2020 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei V. K. ir atsakovės V. K. priešieškinį ieškovui M. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas M. K. (toliau ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. K. (toliau atsakovė), prašydamas: 1) nutraukti santuoką sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės ( - ), įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl santuokos iširimo pripažinti kaltais abu sutuoktinius; 2) išregistruojant santuoką, palikti santuokinių pavardes M. K. ir V. K.; 3) nepilnamečių vaikų M. K. ir E. K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu; 4) priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams už paskutinius 3 metus po 120,00 EUR kiekvienam vaikui; 5) priteisti iš atsakovės nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės išlaikymą po 150,00 EUR kiekvienam, kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis; 6) nustatyti atsakovės dalyvavimo auklėjant vaikus ir nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakove tvarką: atsakovė gali bendrauti su vaikais visada, kai suderina savo norą ir laiką su vaikais, dalyvaujant auklėjime turi pranešti ieškovui apie susitikimo su vaikais vietą ir laiką; 7) padalinti santuokoje įgytą butą, nukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškovui priteisti visą 4 kambarių butą su rūsiu, esantį ( - ), įregistruotą VĮ RC unikalus Nr. ( - ), priteisiant atsakovei kompensaciją; 8) nustatyti kad ieškovo ir atsakovės prievolės kreditoriui - Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius yra solidarios, pagal 2012 m. vasario 10 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. 12/02/04GV ir 2012 vasario 15 d. įregistruotą Hipoteką Nr. 01120120002447, nekeičiant šios sutarties sąlygų, o prievolinius įsipareigojimus, pagal kreditavimo sutartį vykdys ieškovas iš savo asmeninių lėšų; 9) priteisti ieškovui ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą, ieškovo nurodytomis kainomis. Kambarių baldai: sofą-lovą - 150 Eur, virtuvės baldus, kurie įmontuoti ir negali būti atskirti nuo patalpos 300 Eur, automobilį AUDI A-6, valstybinis Nr. ( - ), 1994 metų gamybos, identifikavimo Nr. ( - ) - 150 Eur, formatavimo pjovimo staklės Felder k 915 natūra - 1000 Eur, viso turto 1600 Eur, kitą turtą priteisti atsakovei, o būtent: sofą-lovą 150 Eur vertės, šaldytuvą - 150 Eur vertės, mikrobanginę krosnelę 50 Eur vertės, televizorių -100 Eur vertės, spintą-drabužinę - 150 Eur vertės, spintelė televizorius- 50 Eur vertės, prieškambario baldus 100 Eur vertės, kompensaciją už formatavimo pjovimo stakles Felder k 915- 1000 Eur, viso - 1750 Eur vertės; 10) ieškovui priteisti iš atsakovės 4082,47 Eur kompensaciją - 1/2 dalį grąžinto bankui kredito už laikotarpį nuo 2015-01-01- 2018-04-10, kuriuos ieškovas sumokėjo iš asmeninių lėšų; 11) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ( - ) Vilniaus miesto CM skyrius šalys įregistravo santuoką, įrašo Nr. 1836, santuokos liudijimas AA Nr. 052817. Santuokoje gimė sūnus ir dukra. Santykiai šeimoje buvo geri, jautė vienas kitam pagarbą, artimus jausmus, rūpinosi vienas kitu ir vaikais. Nuo 2015 metų pradžios santykiai šeimoje pasikeitė prasidėjo barniai, konfliktai su žmona, bei konfliktai tarp motinos ir vaikų. Vėliau santykiai šeimoje vis blogėjo. Atsakovė nutolo nuo vaikų, o paskutinius trejus metus su vaikais daugiau bendrauja ieškovas, skiria visą savo laiką, nes atsakovė negali rasti su vaikais bendros kalbos, netgi su dukra. Ieškovas prižiūri vaikus: maudo dukrą, sušukuoja plaukus, kontroliuoja sūnų, pagal vaikų poreikius perka drabužius, avalinę, apatinį trikotažą. Įsigijo kompiuterį, telefoną, nuolat perka vadovėlius, knygas, sąsiuvinius. Bendrauja su mokytojais, lanko tėvų susirinkimus, konsultuojasi su vaikų gydytojais, apsilanko su vaikais poliklinikoje, kartu su vaikais vaikšto į teatrus, koncertus, kiną, katalikų bažnyčią. Nuo 2015 metų pradžios ieškovas vienas moka visus komunalinius mokesčius, taip pat moka už internetą, abonentinį mokestį už telefonus, vaikų ir savo telefoną. Ieškovas dengė kreditą bankui, moka palūkanas iš savo lėšų. Ieškovas tvirtino, kad nuo 2015 metu pradžios su atsakove nebendrauja, santuokinių santykių nepalaiko. Ieškovas mano, kad jis su vaikais nuo 2015 metų neturi normalios šeimos, mano, kad santuoka iširo dėl charakterių skirtumo, konfliktų, nepagarbaus elgesio, o tokia situacija šeimoje sudaro neigiamą aplinką vaikams ir vaikų vystymuisi. Ieškovas daug kartų ketino tartis su atsakove dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, bet atsakovė nieko nenori girdėti ir aiškino, kad nori gyventi taip kaip ir ankščiau gyveno.

103.

11Atsakovė su ieškiniu nesutiko iš dalies - pareiškė priešieškinį, kuriuo kartu prašo laikyti ir atsiliepimu į ieškinį, prašydama teismo: 1) nutraukti atsakovės ir ieškovo santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokoje turėtą pavardę „K.“; 3) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina; 4) nustatyti, kad ieškovas bet kada galėtų susitikti ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais; 5) priteisti iš ieškovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 200 Eur kas mėnesį, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; 6) priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 200 Eur kas mėnesį, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; 7) nepilnamečių vaikų naudai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti jų motiną atsakovę; 8) padalinti santuokoje įgytą turtą, atsakovės naudai priteisti: 2/3 dalis buto, sofą-lovą, šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, televizorių, spintą-drabužinę, spintelę televizoriui, prieškambario baldus. Ieškovo naudai priteisti: 1/3 dalį buto, automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), sofą-lovą ir virtuvės baldus; 9) nustatyti, kad visos atsakovės ir ieškovo teisės ir pareigos pagal 2012 m. vasario 10 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 12/02/04GV, sudarytą su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi išlieka solidarios, taip, kaip nurodyta šioje sutartyje; 10) priteisti iš ieškovo valstybei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

124.

13Trečiasis asmuo Luminor Bank AB (buvęs pavadinimas AB DNB bankas) kreditorius Bankas neprieštarauja dėl tokio kreditorinių įsipareigojimų Bankui vykdymo po ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo. Kreditorius Bankas taip pat neprieštarauja dėl tarp sutuoktinių tarpusavyje nustatytinos prievolės bankui pagal Būsto kreditavimo sutartį vykdymo tvarkos (prievolę Bankui pagal Būsto kreditavimo sutartį po sutuoktinių santuokos nutraukimo vykdys ieškovas asmeniškai), kadangi toks susitarimas saistytų tik sutuoktinių vidinius tarpusavio santykius, o išoriniuose santykiuose prieš kreditorių Banką sutuoktinių prievolė ir toliau išliktų solidari. Dėl Bankui įkeisto turto padalinimo tarp sutuoktinių Bankas neprieštarauja, kadangi sutuoktiniai Bankui atsako solidariai, o įkeisto turto atžvilgiu galioja taisyklė - hipoteka išlieka ir seka paskui daiktą.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą dalyje dėl 4 085 EUR kompensacijos už ½ dalį Luminor Bank AS grąžinto kredito laikotarpiu nuo 2015 m sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. priteisimo iš atsakovės ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.

186.

19Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) nutraukė ieškovo M. K. ir atsakovės V. K. santuoką, sudarytą ( - ) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1836, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo paliko ieškovui M. K. pavardę „K.“, o atsakovei V. K. – santuokinę pavardę „K.“; 3) nustatė nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą kartu su tėvu M. K.; 4) nustatė tokią atsakovės V. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. K. tvarką: nustatomas 12 (dvylikos) mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu motina V. K. vieną kartą per savaitę bendrauja su nepilnamete dukra M. K. dalyvaujant psichologui arba socialiniam darbuotojui pagal vaiko gyvenamąją vietą. Vaiką pas psichologą ar socialinį darbuotoją vizitui įpareigotina užregistruoti atsakovė V. K. ir prieš 3 (tris) dienas apie būsimą vizitą privalo pranešti ieškovui M. K. elektroninio ryšio priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.), o ieškovas M. K. privalo užtikrinti, kad nepilnametė dukra atvyktų pas psichologą ar socialinį darbuotoją bendravimui su motina. Vizitų pas psichologą skaičius turi būti ne mažesnis kaip 48 kartai per 12 (dvylika) mėnesių. Psichologo ar socialinio darbuotojo išlaidas apmoka atsakovė V. K.; pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, klausimas dėl motinos V. K. ir dukters M. K. bendravimo tvarkos nustatymo spręstinas tarpusavio šalių sutarimu, atsižvelgus į dukters nuomonę, arba kreipiantis į teismą; 5) priteisė iš atsakovės V. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. K. po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki vaiko pilnametystės; 6) priteisė iš atsakovės V. K. 200 EUR pilnamečio sūnaus E. K. išlaikymo įsiskolinimą; 7) priteisė ieškovui M. K. 4 (keturių) kambarių butą su rūsiu ( - ) asmeninės nuosavybės teise; 8) priteisė atsakovei V. K. iš ieškovo M. K. 26 039 EUR kompensaciją; 9) nustatė, kad santuokos metu M. K. ir V. K. įgyta prievolė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (teisių perėmėjas – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) pagal 2012 m. vasario 10 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. 12/02/04GV yra solidari M. K. ir V. K. prievolė iki visiško šios prievolės įvykdymo, nustatant, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimus Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2012 m. vasario 10 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. 12/02/04GV vykdo M. K.; 10) priteisė ieškovui M. K. šiuos kilnojamuosius daiktus: šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, prieškambario baldus, virtuvės baldus, sofą-lovą, automobilį AUDI A-6, valstybinis Nr. ( - ), 2008 metų formatavimo pjovimo stakles Felder k915; 11) priteisė atsakovei V. K. šiuos kilnojamuosius daiktus: sofą-lovą, televizorių, spintelę televizoriui; 12) priteisė iš atsakovės V. K. 1 322 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. K.; 13) priteisė iš atsakovės V. K. į valstybės biudžetą 1 671 EUR žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; 14) priteisė iš ieškovo M. K. į valstybės biudžetą 72,46 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

207.

21Teismas konstatavo, kad byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tik vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, nėra. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi sutuoktiniai nebuvo ir nėra vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai ir nesugebėjo išsaugoti šeimyninių santykių, todėl abu pažeidė rūpinimosi šeima pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Teismo vertinimu, ne tik abu sutuoktiniai, bet ir jų vaikai dėl santuokos nutraukimo patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą. Nagrinėjamoje byloje nenustačius abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo, atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 2 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą atmestinas.

228.

23Teismas, įvertindamas kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį sprendė, kad nepilnamečio šalių vaiko M. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (ieškovu) šiuo metu geriau užtikrins jos tinkamą raidą, poreikius turėti saugią ir stabilią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje ji galėtų būti, užsiimti jos vystymuisi reikalingais dalykais, lavinti savo gabumus, būti apsaugota nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismas nusprendė, kad atsakovei yra būtinas pereinamasis bendravimo su dukra per tarpininką (psichologą ar socialinį darbuotoją) laikotarpis šeimos ryšiams su dukra atkurti.

249.

25Teismas konstatavo, kad šalių ginčo dėl dukters išlaikymui skirtinos sumos – 150 EUR per mėnesį periodinėmis išmokomis, nėra. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė savo pareigos teikti išlaikymą sūnui tinkamai nevykdė 1 (vieną) mėnesį 20 dienų – nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d., todėl iš atsakovės priteisė 200 EUR [120 EUR+80 EUR] išlaikymo įsiskolinimą.

2610.

27Teismas atsižvelgęs į tai, kad su ieškovu nustatyta šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, su juo taip pat liko gyventi pilnametis vidurinėje mokykloje besimokantis sūnus, kuriam taip pat būtinas išlaikymas, ir pagal gaunamas pajamas ieškovas yra pajėgus sumokėti atsakovei kompensaciją, teismas priteisė ieškovui 4 (keturių) kambarių butą su rūsiu ( - ), kurio vertė 85 000 EUR, neišmokėta kredito suma 38 672,95 EUR, atsakovei priteisiant 23 164 EUR kompensaciją.

28III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2911.

30Atsakovė V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą civilinėje byloje dalyse dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, neturtinės žalos priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku M. K. nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir priimti naują sprendimą - atsakovės patikslintą priešieškinį tenkinti; priteisti iš ieškovo M. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3112.

32Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3312.1.

34Teismas nurodęs, kad byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltės, nevertino byloje esančių įrodymų, ieškovo elgesio, fakto, kad sutuoktinis niekuomet neslėpė, jog buvo neištikimas dar nuo 2014 metų, kad susiradęs meilužę ieškovas tapo atsakovei nelojalus, nesąžiningas, kad su ta pačia moterimi gyvena iki šiol, kas turėjo lemiamos įtakos santuokos iširimui.

3512.2.

36Teismas neįvertino, kad būtent ieškovas, nevykdęs savo sutuoktinio pareigų, ignoravęs sutuoktinių lojalumo, savitarpio pagalbos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, atsakovės negerbęs, nuolatos buvęs jai neištikimas, o nuo 2014 m. neištikimybės fakto net neslėpęs, atvirai tyčiojęsis iš atsakovės, 2019 m. palikęs šeimos namus ir apsigyvenęs su meiluže, nuteikęs vaikus prieš ją yra kaltas dėl santuokos iširimo, todėl atsakovė turi teisę į žalos atlyginimą.

3712.3.

38Apeliantė visiškai nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl jos ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos. Teismas rėmėsi nustatydamas tokią bendravimo tvarką buvo „siekiant atkurti nutrukusį jos bendravimą su dukra reikalingas pereinamasis laikotarpis", tačiau nevertino to, kad tokia bendravimo tvarka realiai šio siekio įgyvendinti nepadės, priešingai tik pablogins situaciją, kadangi realiai nebus įmanoma jos vykdyti, nes vienos dienos per savaitę yra tikrai per mažai, negalės sau leisti apmokėti ilgesnio nei vieno susitikimo kainos, per tokį trumpą laiką nespės pilnavertiškai pabendrauti su dukra, neturėdama pinigų psichologui/socialiniam darbuotojui apskritai negalės susitikti su nepilnamete dukra.

3912.4.

40Teismas neatsižvelgė, į tai, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d., kad reikalavimo priteisti išlaikymą teismo nustatytu laikotarpiu ieškovas nereiškė nei nė viename iš savo procesinių dokumentų.

4112.5.

42Atsakovė apeliaciniame skunde dėl turto vertės ir padalijimo natūra visiškai nesutinka su teismo savarankiškai nustatyta buto vidutine rinkos verte - 85 000 eurų. UAB REON brokerio 2020 m. sausio 14 d. buto vertinimo pažyma, patvirtinanti, kad panašaus tipo butai buvo parduodami kainų intervale nuo 899 Eur /kv. m iki 1411 Eur /kv. m, todėl darytina išvada, kad ginčo buto su rūsiu kaina 2018 m. balandžio 24 d. (ieškinio padavimo diena) buvo apie 101 000 Eur.

4312.6.

44Atsakovė visiškai nesutinka su teismo sprendimu visą butą priteisti ieškovui, atsakovei išmokant piniginę kompensaciją. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liko neįvertinta jos pasiūlyta naudojimosi tvarka, kuri visiškai atitinka bendraturčių teises ir teisėtus interesus, bendraturčių dalis nuosavybėje, nedaro neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai; gyvenant viename būste nepilnametės dukters bendravimas su atsakove būtų patogesnis, nepertraukiamas, netrukdomas, kas sustiprintų jos ryšį su vaiku; ieškovas neturi finansinių galimybių sumokėti jai piniginę kompensaciją už visą dalį turto. Dėl ko ieškovui negalint įvykdyti teismo sprendimo ieškovė bus priversta kreiptis į antstolius, kompensacijos priteisimas bus ištemptas itin ilgam terminui, kuo bus pažeistos jos teisės, teismo sprendimo privalomumas bei įgyvendinamumas, t. y. teismo sprendimo tikslai nebus pasiekti.

4513.

46Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas M. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, nes teismo sprendimas yra pagristas ir teisėtas, teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, atskleidė bylos esmę, tinkamai įvertino byloje turimus įrodymus.

4714.

48Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

4914.1.

50Ieškovas laikosi pozicijos, kad šeima iširo, nes jis neveda su atsakove bendro ūkio. Atsakovė nesiteiravo, kiek jis moka bankui, kiek išleidžia kiekvieną mėnesį lėšų komunaliniams mokesčiams, bendrai su atsakove nebuvo sprendžiami tokie klausimai kaip: kokių drabužių, avalynės, kitų daiktų būtina nupirkti vaikams, kiek lėšų skirtį vaikų laisvalaikiui. Nuo 2015 metų ieškovas išlaiko vaikus pilna apimtimi, vienas moka komunalinius mokesčius už butą, dengia kreditą Bankui.

5114.2.

52Ieškovas visiškai palaiko teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo, todėl neteikė savo nesutikimo motyvų. Dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra ieškovas mano, kad šioje dalyje teismas priėmė teisėtą ir pagristą sprendimą, o apeliacinio skundo motyvai atmestini. Teismas, atsižvelgdamas į teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, gindamas vaikų teises, vadovavosi CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatomis teisėtai priėmė sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

5314.3.

54Teismas rėmėsi didžiausio būsto pardavimo skelbimų portalo www.aruodas.lt duomenimis 2020 m. sausio 31 d. (bylos išnagrinėjimo data), kad buto kaina – 84 900 EUR (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). Teismas savo sprendimą priėmė vadovaujantis CK 3.119 straipsnio nuostatomis ir Kasacinio teismo praktika, dėl to teismo sprendimas yra teisėtas.

5514.4.

56Ieškovas prašo atsižvelgti į tai, kad jis su vaikais negalės gyventi viename bute su atsakove, vaikai su atsakove gyventi nenori, dėl neprognozuojamo jos elgesio. Ieškovas mano, kad atsakovė sąmoningai klaidiną teismą ir prašo atkreipti teismo dėmesį į tai, kad atsakovė 4 metų bėgyje gyveno viename bute su vaikais ir nieko nepadarė tam, kad sustiprintų savo ryšį su jais, nors turėjo galimybę tai padaryti, dėl palankaus darbo grafiko. Ieškovas palaiko teismo sprendimą ir mano, kad ir šioje dalyje teismas priėmę teisėtą ir pagristą sprendimą. Ieškovas teigia, kad 17000 EUR jis galės sumokėti atsakovei iškarto po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Likusią sumą sumokės 2-3 mėnesių bėgyje. Ieškovas siūlo atsakovei gyventi bute, kol jis visiškai su ją neatsiskaitys.

57Teisėjų kolegija

konstatuoja:

58III.

59Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6015.

61Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

6216.

63Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

6417.

65Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

6618.

67Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

6819.

69Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

70Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką

7120.

72Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas konstatavo, jog byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tik vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo. Dėl to pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi sutuoktiniai nebuvo ir nėra vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai ir nesugebėjo išsaugoti šeiminių santykių, todėl abu pažeidė rūpinimosi šeima pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

7321.

74Apeliantė nesutikdama sus skundžiamu teismo sprendimu nurodo, jog teismas netinkamai, paviršutiniškai vertino įrodymus, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias santuokos iširimo priežastis ir sutuoktinio kaltę, nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose.

7522.

76Apeliantė argumentuoja, kad atsakovas paliko šeimą, buvo neištikimas, todėl yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

7723.

78Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

7924.

80Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

8125.

82Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

8326.

84Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

8527.

86Kaip byloje nustatyta, abu sutuoktiniai kaltina vienas kitą dėl sutuoktinių pareigų nevykdymu, nors šias aplinkybes patvirtinančių akivaizdžių įrodymų nepateikė, tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs. Aplinkybė, kad šalys gyvena atskirai, atsakovė nesutaria su vaikais, rodo ne tik ieškovo, tačiau abiejų šalių lojalumo pareigos pažeidimą, nesutarimą, kompromisų neieškojimą.

8728.

88Nors apeliantė teigia, kad atsakovas susirado meilužę, tačiau iš visų bylos aplinkybių matyti, kad realiai santuoka iširo kur kas anksčiau (2014 metais), ir kitos moters atsiradimas nebuvo santuokos iširimo priežastis. Abi šalys tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino, kad šalys jau 2014 metų nesutarė daugeliu klausimų, elgėsi nepagarbiai vienas kito atžvilgiu ir abu sutuoktiniai nesistengė pasiekti kompromiso.

8929.

90Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima, skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi požiūriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame sprendime aiškiai apibendrintai išdėstytos santuokos nutraukimo priežastys ir tuo pagrįsta abiejų sutuoktinių kaltė, todėl ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

91Dėl neturtinės žalos priteisimo

9230.

93CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Teisėjų kolegija, pripažinusi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepasisako dėl apeliantės skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, nes neturtinė žala šioje byloje negali būti priteisiama.

94Dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos

9531.

96Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl jos ir nepilnametės dukters M. K. bendravimo tvarkos, pagal kurią nustatomas 12 (dvylikos) mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu motina V. K. vieną kartą per savaitę bendrauja su nepilnamete dukra M. K. dalyvaujant psichologui arba socialiniam darbuotojui pagal vaiko gyvenamąją vietą. Vaiką pas psichologą ar socialinį darbuotoją vizitui įpareigotina užregistruoti atsakovė V. K. ir prieš 3 (tris) dienas apie būsimą vizitą privalo pranešti ieškovui M. K. elektroninio ryšio priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.), o ieškovas M. K. privalo užtikrinti, kad nepilnametė dukra atvyktų pas psichologą ar socialinį darbuotoją bendravimui su motina. Vizitų pas psichologą skaičius turi būti ne mažesnis kaip 48 kartai per 12 (dvylika) mėnesių. Psichologo ar socialinio darbuotojo išlaidas apmoka atsakovė V. K.. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, klausimas dėl motinos V. K. ir dukters M. K. bendravimo tvarkos nustatymo spręstinas tarpusavio šalių sutarimu, atsižvelgus į dukters nuomonę, arba kreipiantis į teismą.

9732.

98Nesutikimą grindžia tuo, jog tik vienas pasimatymas per savaitę su nepilnamete dukra, dalyvaujant pašaliniam asmeniui niekaip neatstatys prarasto ryšio, o tik dar labiau apsunkins situaciją, kadangi vienos dienos per savaitę yra per mažai, toks bendravimas nėra pakankamas. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose ir neįvertino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadų, kad vaikas turi maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančia mama.

9933.

100Teisėjų kolegija pritaria, jog įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tai įtvirtinta ir nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.).

10134.

102Tačiau dėl konkrečios bendravimo tvarkos, susitikimų skaičiaus ir kita sprendžiama individualiai kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į konkrečias individualias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatytas nutrūkęs apeliantės ir nepilnametės dukters bendravimas, dėl to siekiant atkurti nutrūkusį ryšį atsakovės bendravime su dukra buvo būtinas pereinamasis laikotarpis, su tuo sutiko ir Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, todėl šiuo konkrečiu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, maksimalus skyrium gyvenančios atsakovės bendravimas su nepilnamete dukra šiuo metu objektyviai nėra įmanomas.

10335.

104Bylos duomenimis nustatyta, kad ne tik ieškovas, bet ir pati apeliantė pripažino, jog siekiant atkurti nutrūkusį ryšį atsakovės bendravime su dukra reikalingas pereinamasis laikotarpis, taip pat reikalingas tarpininkas – psichologas ar socialinis darbuotojas. Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai taip pateikė išvadą, pagal kurią maksimalus skyrium gyvenančios atsakovės bendravimas su dukra šiuo metu objektyviai nėra įmanomas. Nepilnametė dukra M. K. taip pat nurodė, jog su mama jaučiasi nejaukiai, dėl jos netinkamo elgesio, melo. Patvirtino, jog pati mama nerodo rimtos iniciatyvos dėl bendravimo, dėl ko apie mėnesį su mama nebendravo (IV tomas b. l. 65). Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, dabartiniu metu turi būti dedamos visos pastangos motinos ir dukters ryšiui atkurti, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė minimalų bendravimą su nepilnamete dukra yra nepagrįstas, dėl to atmestinas.

10536.

106Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendravimas su nepilnamečiu vaiku yra tęstiniai santykiai, todėl jie visada, pasikeitus atitinkamos aplinkybėms, gali būti koreguojami. Be to, tėvams nustatyta teismo bendravimo tvarka netrukdo geranoriškai, savo nepilnametės dukters labui, susitarti, jei yra tam tikros kliūtys, dėl kurių šalims būtų patogiau nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

107Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo momento

10837.

109Apeliantės įsitikinimu pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnametei dukrai nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. išėjo už ieškinio ribų, kadangi teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas prašė priteisti išlaikymą tik nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovės argumentams.

11038.

111Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

11239.

113Byloje nustatyta, kad ieškovas prašė ne tik priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai, tačiau ir išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius 3 metus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog šalys iki pat 2019 m. rugpjūčio 6 d. gyveno viename bute ir ieškovui nepateikus teismui pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė paskutinius 3 metus vaikų išlaikymui neskyrė lėšų, išlaikymą nepilnametei dukrai priteisė būtent nuo atsakovės ir vaiko gyvenimo skyrium, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. Taigi, apylinkės teismas visiškai pagrįstai, nustatęs visas bylos aplinkybės, sprendė priteisti išlaikymą nuo to momento, kada atsakovė nebeteikė išlaikymą nepilnametei dukrai.

11440.

115Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnametei dukrai nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. neviršijo ieškinio reikalavimų, o tik dalinai tenkino ieškovo ieškinio reikalavimus, susijusius su išlaikymu ir išlaikymo įsiskolinimu nepilnamečiui vaikui. Tačiau net ir tuo atveju, jei tai būtų laikoma ieškinio ribų peržengimu, teismui tokia teisė įtvirtinta CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatose, pagal kurias teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

116Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

11741.

118Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu priteisti nekilnojamąjį turtą ieškovui, jai išmokant kompensaciją. Nesutikimą argumentuoja tuo, jog teismas neteisingai nustatė turto vertę, pažeidė CK 3.119 straipsnio nuostatas, nes nustatydamas buto vertę rėmėsi ne ieškinio padavimo dienai, o 2020 m. sausio 31 dienai esančia turto rinkos verte.

11942.

120Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, šalių procesinius dokumentus, neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

12143.

122CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

12344.

124Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto vertę ir ją įrodinėti. Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-502-916/2016). Tinkamu teismo aktyvumo šeimos bylose įgyvendinimu sprendžiant dalijamo turto vertės nustatymo klausimą, kai nenustatoma aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo dispozityvumo ir šalių rungimosi principų, gali būti pripažįstamas ir pasiūlymas šalims pateikti tinkamus įrodymus, termino šiems veiksmams atlikti nustatymas (CPK 179 str. 1 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Sprendžiant atidalinimo klausimus tarp bendraturčių, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011)

12545.

126Byloje kilo ginčas dėl buto su rūsiu ( - ), vertės nustatymo.

12746.

128Atsakovė prašė nustatyti buto vertę, pagal UAB brokerio G. S. 2020 m. sausio 14 d. buto vertinimo pažymą, kurioje nurodoma, jog pagal viešai prieinamą informaciją nekilnojamojo turto portaluose ir oficialiai patvirtintais sandoriais, registruotais VĮ Registrų centre, panašaus tipo parduotų butų ( - ), kainų intervalas nuo 899 EUR/kv.m. iki 1 411 EUR/kv. m., todėl vertinamo buto su rūsiu kaina 2018 m. balandžio 24 d. buvo 101.000,00 EUR (V tomas b. l. 51). VĮ Registrų centras nurodo 59.900,00 EUR buto su rūsiu ( - ), mokestinę vertę. Ieškovas prašė vadovautis UAB „Merleksa“ turto vertintojo ataskaita, kurioje nurodyta, kad buto vertė – 76.000,00 EUR.

12947.

130Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės pateiktą buto vertinimo pažymą, teisingai nustatė, jog kartu su atsakovės pateikta pažyma nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių pažymoje nurodytą informaciją, dėl to šią informaciją vertino kaip nepatikimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog nei viena iš šalių neprašė skirti buto vertės teismo ekspertizės, abi pateikė savo vertinimus, kurių vertės skiriasi, turto vertinimai padaryti šalių užsakymu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teisingai sprendė, kad yra pagrindas ginčo nekilnojamojo turto vertę – buto su rūsiu ( - ), nustatyti pagal šalių pateiktų vertinimų vidurkį, vadovaujantis ir didžiausio būsto pardavimo skelbimų portalo www.aruodas.lt duomenimis 2020 m. sausio 31 d. (bylos išnagrinėjimo data), kad 4 kambarių 77,78 kv. m. ploto buto su rūsiu ( - ) kaina – 84 900 EUR (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys) ir nustatyti, jog buto su rūsiu ( - ) vertė yra 85.000,00 EUR (CPK 179 straipsnis, 185 straipsnis).

13148.

132Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių santuokoje įgyto turto vertę, išvedęs vidurkį iš šalių pateiktų vertinimų ir rinkos kainos pagal viešai prieinamą informaciją. Taip pat, priešingai nei nurodė apeliantė, apylinkės teismas tinkamai taikė CK 3.119 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kadangi dalintino turto vertė buvo nustatyta pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t. y. santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo paskutinę dieną.

13349.

134Apeliantė be kita ko, nurodo nesutinkanti su teismo sprendimu priteisti visą butą ieškovui, nes tokiu būdu teismas pažeidė CK nuostatas dėl turto padalijimo natūra principo, nukrypo nuo teismų praktikos. Su šiais argumentais teisėjų kolegija taip pat nesutinka.

13550.

136CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. CK 3.123 straipsnio normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardintos įstatyme (vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėties ir kt.), o kitas gali nustatyti teismas (kitos svarbios aplinkybės) pagal konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, t. y. turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes.

13751.

138Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalintas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

13952.

140Nagrinėjamu atveju šalių dalintinas nekilnojamasis turtas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra yra dalus, dėl to galėjo būti dalijamas natūra. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju buvo būtina įvertinti visumą kitų aplinkybių, t. y. su ieškovu nustatyta šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, su juo taip pat liko gyventi pilnametis vidurinėje mokykloje besimokantis sūnus, kuriam taip pat būtinas išlaikymas, pagal gaunamas pajamas ieškovas yra pajėgus sumokėti atsakovei kompensaciją, o atsakovė tokios galimybės neturi, pagal byloje nustatytas aplinkybes abiejų šalių gyvenimas kartu vienoje patalpoje yra neįmanomas, tam, kad būtų galimybė butą padalinti natūra, reikalingos papildomos išlaidos. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir gražintino kredito likutį, visiškai pagrįstai sprendė priteisti ieškovui butą su rūsiu ( - ), kurio vertė 85.000,00 EUR, neišmokėta kredito suma 38 672,95 EUR, atsakovei priteisiant 23.164,00 EUR kompensaciją. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, nuspręsdamas ginčo turtą padalinti, priteisiant vienam sutuoktiniui butą, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

14153.

142Kiti apeliantės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

143Dėl procesinės bylos baigties

14454.

145Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

146Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

14755.

148CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

14956.

150Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės V. K. apeliacinis skundas atmestas, ieškovo M. K. apeliacinės instancijos teisme turėtos 300,00 EUR teisinės išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinos iš atsakovės V. K.

15157.

152Ieškovas M. K. pateikė prašymą priteisti 300,00 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo parengimą. Minėtoms išlaidoms pagrįsti ieškovas taip pat pateikė rašytinį įrodymą - pinigų priėmimo kvitą. Šios ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.11 punkte nurodyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl jos priteistinos iš atsakovės ieškovui (CPK 98 straipsnis).

15358.

154Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

155Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

156Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

157Priteisti ieškovui M. K. iš apeliantės (atsakovės) V. K. 300,00 EUR (trys šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

158Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas M. K. (toliau ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei... 8. 2.... 9. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ( - ) Vilniaus miesto CM skyrius šalys... 10. 3.... 11. Atsakovė su ieškiniu nesutiko iš dalies - pareiškė priešieškinį, kuriuo... 12. 4.... 13. Trečiasis asmuo Luminor Bank AB (buvęs pavadinimas AB DNB bankas) kreditorius... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu priėmė... 18. 6.... 19. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) nutraukė... 20. 7.... 21. Teismas konstatavo, kad byloje patikimų ir pakankamų įrodymų,... 22. 8.... 23. Teismas, įvertindamas kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti... 24. 9.... 25. Teismas konstatavo, kad šalių ginčo dėl dukters išlaikymui skirtinos sumos... 26. 10.... 27. Teismas atsižvelgęs į tai, kad su ieškovu nustatyta šalių nepilnametės... 28. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 29. 11.... 30. Atsakovė V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 31. 12.... 32. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 33. 12.1.... 34. Teismas nurodęs, kad byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų,... 35. 12.2.... 36. Teismas neįvertino, kad būtent ieškovas, nevykdęs savo sutuoktinio... 37. 12.3.... 38. Apeliantė visiškai nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl jos ir... 39. 12.4.... 40. Teismas neatsižvelgė, į tai, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti... 41. 12.5.... 42. Atsakovė apeliaciniame skunde dėl turto vertės ir padalijimo natūra... 43. 12.6.... 44. Atsakovė visiškai nesutinka su teismo sprendimu visą butą priteisti... 45. 13.... 46. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas M. K. prašo Vilniaus miesto... 47. 14.... 48. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais... 49. 14.1.... 50. Ieškovas laikosi pozicijos, kad šeima iširo, nes jis neveda su atsakove... 51. 14.2.... 52. Ieškovas visiškai palaiko teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo, todėl... 53. 14.3.... 54. Teismas rėmėsi didžiausio būsto pardavimo skelbimų portalo www.aruodas.lt... 55. 14.4.... 56. Ieškovas prašo atsižvelgti į tai, kad jis su vaikais negalės gyventi... 57. Teisėjų kolegija... 58. III.... 59. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 60. 15.... 61. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 62. 16.... 63. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 64. 17.... 65. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą... 66. 18.... 67. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 68. 19.... 69. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 70. Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką ... 71. 20.... 72. Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų... 73. 21.... 74. Apeliantė nesutikdama sus skundžiamu teismo sprendimu nurodo, jog teismas... 75. 22.... 76. Apeliantė argumentuoja, kad atsakovas paliko šeimą, buvo neištikimas,... 77. 23.... 78. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės.... 79. 24.... 80. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje –... 81. 25.... 82. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos... 83. 26.... 84. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 85. 27.... 86. Kaip byloje nustatyta, abu sutuoktiniai kaltina vienas kitą dėl sutuoktinių... 87. 28.... 88. Nors apeliantė teigia, kad atsakovas susirado meilužę, tačiau iš visų... 89. 29.... 90. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktine... 91. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 92. 30.... 93. CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę... 94. Dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos... 95. 31.... 96. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl jos ir nepilnametės... 97. 32.... 98. Nesutikimą grindžia tuo, jog tik vienas pasimatymas per savaitę su... 99. 33.... 100. Teisėjų kolegija pritaria, jog įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad... 101. 34.... 102. Tačiau dėl konkrečios bendravimo tvarkos, susitikimų skaičiaus ir kita... 103. 35.... 104. Bylos duomenimis nustatyta, kad ne tik ieškovas, bet ir pati apeliantė... 105. 36.... 106. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendravimas su nepilnamečiu vaiku... 107. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo momento... 108. 37.... 109. Apeliantės įsitikinimu pirmosios instancijos teismas, priteisdamas... 110. 38.... 111. Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina)... 112. 39.... 113. Byloje nustatyta, kad ieškovas prašė ne tik priteisti išlaikymą... 114. 40.... 115. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas... 116. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo... 117. 41.... 118. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu priteisti nekilnojamąjį turtą... 119. 42.... 120. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo... 121. 43.... 122. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma... 123. 44.... 124. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto vertė gali būti nustatoma... 125. 45.... 126. Byloje kilo ginčas dėl buto su rūsiu ( - ), vertės nustatymo.... 127. 46.... 128. Atsakovė prašė nustatyti buto vertę, pagal UAB brokerio G. S. 2020 m.... 129. 47.... 130. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės pateiktą buto vertinimo... 131. 48.... 132. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos... 133. 49.... 134. Apeliantė be kita ko, nurodo nesutinkanti su teismo sprendimu priteisti visą... 135. 50.... 136. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių... 137. 51.... 138. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į... 139. 52.... 140. Nagrinėjamu atveju šalių dalintinas nekilnojamasis turtas, apeliacinės... 141. 53.... 142. Kiti apeliantės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės... 143. Dėl procesinės bylos baigties... 144. 54.... 145. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro... 146. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 147. 55.... 148. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai... 149. 56.... 150. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės V. K. apeliacinis skundas atmestas,... 151. 57.... 152. Ieškovas M. K. pateikė prašymą priteisti 300,00 EUR bylinėjimosi išlaidų... 153. 58.... 154. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 155. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 156. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti... 157. Priteisti ieškovui M. K. iš apeliantės (atsakovės) V. K. 300,00 EUR (trys... 158. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....