Byla 1A-143-107-2013
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio, teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei, gynėjui Ričardui Noreikai, nuteistiesiems E. B., S. S.-B., V. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. B., S. S.–B. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

2E. B., gim. ( - ) , nuteistas:

3pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą užvaldyti kito asmens naudai 146 450 Lt) – 30 MGL dydžio (3 900 Lt) bauda;

4pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 MGL dydžio (3 900 Lt) bauda;

5pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (už pasikėsinimą užvaldyti kito asmens naudai 13 830 Lt) – 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda;

6pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda;

7pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 30 MGL dydžio (3 900 Lt) bauda;

8pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – 30 MGL dydžio (3 900 Lt) bauda.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šios bausmės subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė bausmė – 90 MGL dydžio (11 700 Lt) bauda.

12E. B. dėl pasikėsinimo užvaldyti kito asmens naudai 78 044,05 Lt ir netikro dokumento pagaminimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veikose šių nusikaltimų sudėties.

13S. S.–B., gim. ( - ) , nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.

14S. S.–B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 182 straipsnio 2 dalį išteisinta, nesant jos veikoje nusikaltimo sudėties.

15V. S., gim. ( - ) , nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda.

16UAB „( - )“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

17Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

18E. B. nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą kito asmens naudai, pagamino netikrą dokumentą, jį realizavo:

19„jis, būdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), ( - ), direktoriumi, atsakingu už įmonės ūkinės, komercinės veiklos vykdymą, nenustatytoje vietoje ir laiku, turėdamas išankstinį tikslą apgaulės būdu kito asmens naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, tyčia pagamino, t. y. atspausdino, patvirtino savo parašu ir UAB „( - ) “ antspaudu bei perdavė UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotojai S. S. – B. ir taip realizavo netikrą dokumentą – 2007-07-26 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, suteikusį S. S. – B. žinomai neturimą turtinio reikalavimo teisę – nuo 2007-08-23 reikalauti bendrovės UAB „( - )“ sumokėti 146 450 Lt tam, kad ji šią žinomai netikrą teisę realizuotų įstatymų numatyta tvarka. E. B. duomenų apie 2007-07-26 paprastojo neprotestuotino vekselio išdavimą UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotojai S. S. – B. UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje neužregistravo. Nusikaltimo jis nebaigė ir didelės vertės svetimo turto kito asmens naudai neįgijo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi S. S. – B. atlikus visus būtinus veiksmus žinomai neturėtos turtinio reikalavimo teisės įgyvendinimui: 2007-09-07 pateikus L. N. antstolių kontorai, esančiai ( - ) , kaip vykdytiną, pagamintą netikrą dokumentą – 2007-07-26 vekselį, pagal vykdyti notarės L. P. patvirtiną vykdomąjį išrašą, siektos užvaldyti apgaulės būdu tokios vertės turto – 146 450 Lt UAB „( - ) “ neturėjo. Tokiu būdu E. B., pagaminęs netikrą dokumentą, jį realizavęs, apgaule S. S. – B. naudai pasikėsino įgyti svetimą didelės vertės UAB „( - )“ turtą – 146 450 Lt.“

20E. B. nuteistas ir už tai, kad pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą, pagamino netikrą dokumentą, jį realizavo:

21„jis, būdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), ( - ), direktoriumi, atsakingu už įmonės ūkinės, komercinės veiklos vykdymą, turėdamas išankstinį tikslą apgaulės būdu kito asmens naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, tyčia pagamino, t. y. atspausdino, patvirtino savo parašu ir UAB „( - )“ antspaudu bei UAB „( - ) “ statybos direktoriui V. S. perdavė ir tokiu būdu realizavo netikrą dokumentą – 2007-07-22 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, suteikusį V. S. žinomai neturimą turtinio reikalavimo teisę nuo 2007-09-03 reikalauti bendrovės UAB „( - )“ sumokėti 13 830 Lt tam, kad V. S. šią žinomai netikrą reikalavimo teisę realizuotų įstatymų numatyta tvarka. E. B. duomenų apie 2007-07-22 paprastojo neprotestuotino vekselio išdavimą UAB „( - )“ statybos direktoriui V. S. UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje neužregistravo. Nusikaltimo jis nebaigė ir svetimo turto kito asmens naudai neįgijo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi V. S. atlikus visus būtinus veiksmus žinomai neturėtos turtinės teisės įgyvendinimui: 2007-09-07 pateikus L. N. antstolių kontorai, esančiai ( - ) , kaip vykdytiną, pagamintą netikrą dokumentą – 2007-07-22 vekselį, pagal vykdyti notarės L. P. patvirtiną vykdomąjį išrašą, siektos užvaldyti apgaulės būdu tokios vertės turto – 13 830 Lt UAB „( - )“ neturėjo. Tokiu būdu E. B., pagaminęs netikrą dokumentą ir jį realizavęs, apgaule V. S. naudai pasikėsino įgyti svetimą UAB „( - )“ turtą – 13 830 Lt.“

22E. B. nuteistas ir už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

23„jis, būdamas laikotarpiu nuo 2006-07-19 iki 2007-07-27 UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), veikiančios ( - ) , buveinės adresas ( - ), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, bei straipsnio 4 dalį, reikalaujančią, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ 10 punkto reikalavimus, laikotarpiu nuo 2007-02-14 iki 2007-07-27, veikdamas tyčia, apskaitos dokumentais nepagrindęs visų gautų pajamų, jų neįregistravęs buhalterinėje apskaitoje bei įtraukęs į apskaitą žinomai netikrus duomenis, pagal kuriuos negalima nustatyti įvykusios ūkinės operacijos tapatumo, apgaulingai tvarkė laikotarpiu nuo 2007-02-14 iki 2007-07-27 UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), ( - ), buhalterinę apskaitą, būtent:

24PVM sąskaita faktūra nepagrindė paslaugų už 6499,99 Lt suteikimo M. R. pagal 2007-07-13 sudarytą sutartį Nr. 70629-02 bei pajamų orderiu nepagrindė 3199,99 Lt, gautų iš M. R., gavimo, neregistravo 3199,99 Lt gavimo apskaitos registruose: 2007 m. liepos mėn. „Apyvartos žiniaraštis sąskaita Nr. 272 Kasa“; „Apyvartos žiniaraštis sąskaita Nr. 500, Pardavimo pajamos (langai)“;

2510 atvejų kasos pajamų orderiais nepagrindė ir neregistravo apskaitos registruose: kasininko apyskaitoje bei Apyvartos žiniaraštyje sąskaita Nr. 272, pagrindžiančių 11 600 Lt gavimą iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB banke „Hansabankas“, ir 6650 Lt gavimą iš mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB SEB Vilniaus bankas.

26Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2007-02-14 iki 2007-07-27 UAB „( - ) “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.“

27E. B. nuteistas ir už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą:

28„jis, būdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ) , veikiančios ( - ), buveinės adresas ( - ), direktoriumi ir būdamas atsakingu asmeniu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, užimamų pareigų pagrindu atsakingu už jo žinioje esantį UAB „( - )“ turtą – pinigines lėšas, naudotinas atsiskaitytinai įmonės reikmėms, pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais disponuoti UAB „( - ) “ turtu – piniginėmis lėšomis atsiskaitytinai, panaudodamas jo žinioje buvusią mokėjimo kortelę, AB banke „Hansabankas” bankomate, esančiame ( - ) , iš UAB „( - )“ sąskaitos ( - ) nuėmė: 2007-07-12 – 1610 Lt, 2007-07-12 – 4000 Lt, 2007-07-12 – 4000 Lt, 2007-07-25 – 1900 Lt, 2007-07-25 - 90 Lt, iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB bankas, panaudodamas jo žinioje buvusią mokėjimo kortelę, bankomate, esančiame ( - ) , 2007-07-06 nuėmė 200 Lt, 2007-07-18 bankomate, esančiame ( - ), per 4 kartus nuėmė 6450 Lt (2000 Lt + 2000 Lt + 2000 Lt + 450 Lt), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-11-17 nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 10 punktą – „atsiskaitytinas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą”, E. B. neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą ir nepateikė jų panaudojimo pagrįstumą patvirtinančių dokumentų, taip pasisavino jo žinioje buvusį UAB „( - ) “ turtą – 18 250 Lt.“

29S. S.-B. nuteista už tai, kad ji pasikėsino apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą:

30„ji, būdama UAB „( - ) “ direktoriaus pavaduotoja, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą – UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), ( - ), didelės vertės turtą – 146 450 Lt, veikdama kartu su UAB „( - )“ direktoriumi E. B., nenustatytoje vietoje ir laiku, įgijo žinomai netikrą dokumentą – 2007-07-26 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pasirašytą UAB „( - ) “ direktoriaus E. B. ir patvirtintą UAB „( - ) “ antspaudu, suteikusį jai žinomai neturimą turtinio reikalavimo teisę nuo 2007-08-23 reikalauti bendrovės UAB „( - )“ sumokėti 146 450 Lt. Po to, tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2007-09-07 ( - ) notarų biuro, esančio ( - ) , notarei L. P., žinodama apie tai, kad neturi teisėtos turtinio reikalavimo teisės, tyčia pateikė prašymą dėl pinigų išieškojimo iš skolininko UAB „( - ) “, pateikdama ir taip panaudodama nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamintą netikrą dokumentą – 2007-07-26 neprotestuotiną paprastąjį vekselį bei gavusi vykdomąjį įrašą išieškoti iš UAB „( - )“ žinomai netikro vekselio pateikėjos S. S.–B. naudai 146 450 Lt, šį vykdomąjį įrašą 2007-09-07 pateikė vykdyti L. N. antstolių kontoros, esančios ( - ), antstolio padėjėjui Ž. P.. Nusikaltimo S. S.–B. nebaigė ir didelės vertės svetimo turto neužvaldė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi vykdymo veiksmų atlikimo metu UAB „( - )“ siekto apgaulės būdu užvaldyti vertės turto neturėjo. Tokiu būdu S. S.–B. apgaule pasikėsino užvaldyti UAB „( - )“ didelės vertės turtą – 146 450 Lt.“

31V. S. nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą:

32„jis laikotarpiu nuo 2006-08-28 iki 2007-07-31 dirbęs UAB „( - )“ statybos direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą – UAB „( - )“, įm. kodas ( - ) , buveinė ( - ), turtą – 13 830 Lt, veikdamas kartu su UAB „( - )“ direktoriumi E. B., nenustatytoje vietoje ir laiku, įgijo žinomai netikrą dokumentą – 2007-07-22 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pasirašytą UAB „( - )“ direktoriaus E. B. ir patvirtintą UAB „( - )“ antspaudu, suteikusį jam žinomai neturimą turtinio reikalavimo teisę nuo 2007-09-03 reikalauti bendrovės UAB „( - )“ sumokėti 13 830 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2007-09-07 ( - ) notarų biuro, esančio ( - ) , notarei L. P., žinodamas apie tai, kad neturi teisėtos turtinio reikalavimo teisės, pateikė prašymą dėl pinigų išieškojimo iš skolininko UAB „( - )“, pateikdamas ir taip panaudodamas nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamintą netikrą dokumentą – 2007-07-22 neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Gavęs vykdomąjį įrašą išieškoti iš UAB „( - )“ žinomai netikro vekselio pateikėjo V. S. naudai 13 830 Lt, šį vykdomąjį įrašą 2007-09-07 pateikė vykdyti L. N. antstolių kontoros, esančios ( - ), antstolio padėjėjui Ž. P.. Nusikaltimo V. S. nebaigė ir svetimo turto neįgijo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi vykdymo veiksmų atlikimo metu UAB „( - )“ siekto apgaulės būdu užvaldyti vertės turto neturėjo. Tokiu būdu V. S. apgaule pasikėsino užvaldyti UAB „( - )“ turtą – 13 830 Lt.“

33Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. prašo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti. Teigia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, be to, dėl vekselių išrašymo jo veiksmus nepagrįstai kvalifikavo kaip nusikaltimo padarymą.

34Dėl pasikėsinimo užvaldyti svetimą turtą išrašant vekselius

35Apeliaciniame skunde E. B. nurodo, jog jis su savo žmona S. S.- B. buvo UAB „( - )“ akcininkai. Be jų, šioje įmonėje dirbo ir jo uošviai R. S. ir V. S.. Iškilus įmonės finansiniams sunkumams, tiek jo uošviai, tiek jis su žmona skolino įmonei asmenines lėšas: 2006-12-14 UAB „( - ) “ R. S. paskolino 55 000 Lt, 2011-05-31 žmona S. S.–B. paskolino 65 000 Lt. Šias paskolas bei paskolintų lėšų panaudojimą patvirtina baudžiamojoje byloje esantys dokumentai – paskolų sutartys, kasos pajamų orderiai, kasos knygos įrašai, specialisto išvada, apyvartos žiniaraštis (t. 2 , b. l. 182–186; t. 3, b. l. 10–11, t. 4, b. l. 103–104, 117–122).

36Parduodant UAB „( - )“ akcijas B. S. ir G. B., derybų metu buvo sutarta panaikinti minėtas įmonės skolas jo žmonai S. S.-B. bei uošvei R. S. ir palikti skolas vieno asmens vardu, t. y. jo vardu. Skolų grąžinimui įmonės kasoje nebuvo pakankamai lėšų, todėl jis į įmonės kasą įnešė 145 000 Lt iš asmeninių lėšų. Specialisto išvados 3 punkte nurodyta, kad įmonė jam buvo skolinga 145 000 Lt (t. 2, b. l. 71). Apyvartos žiniaraštyje 2007-06-30 (t. 4, b. l. 107–110), kurį pasirašė ir B. S., yra nurodyta įmonės skola – 120 000 Lt – fiziniams asmenims, t. y. R. S. 55 000 Lt, S. S.-B. – 65 000 Lt. 2007-08-31 apyvartos žiniaraštyje (tuo metu įmonės akcijas jau buvo nusipirkę B. S. ir G. B.) 120 000 Lt skola įmonei nefigūruoja, ji nurodyta prie debeto, bet galutinė skolos suma fiziniams asmenims yra 145 000 Lt, t. y. tiek, kiek E. B. įnešė į įmonės kasą. Apyvartos žiniaraštyje „Sąskaita Nr. 4013“ (t. 2, b. l. 155) matosi skolos, gautos iš R. S., S. S.–B. ir jo. Byloje esantys 2007-07-20 kasos pajamų orderiai Nr. 000086, 2007-07-26 Nr. 000089 ir Nr. 000091 taip pat patvirtina pinigų į įmonės kasą įnešimą. 2007-07-26 kasos išlaidų orderis Nr. 138 patvirtina, kad R. S. grąžinta 55 000 Lt skola, tos pačios datos kasos išlaidų orderis Nr. 139 patvirtina, kad S. S.–B. grąžinta 65 000 Lt skola.

37Nuteistojo E. B. nuomone, šie bylos duomenys patvirtina, kad jo žmona S. S. –B. ir uošvė R. S. paskolino įmonei lėšas, kurios vėliau joms buvo grąžintos. Skolos buvo grąžintos iš jo įneštų į įmonės kasą pinigų, todėl UAB „( - )“ skolos S. S.–B. bei R. S. nebeliko, tačiau atsirado UAB „( - )“ skola jam. Kad skolą būtų lengviau išsiieškoti, buvo išrašytas vekselis. Vekselis reiškia abstrakčios prievolės buvimą, vekseliu gali būti patvirtinama (transformuojama) egzistuojanti prievolė. Apeliantas E. B. aiškina, kad nors pinigus į įmonės kasą įnešė jis ir pagal buhalterinius duomenis būtent jam įmonė liko skolinga, tačiau, siekiant skolą išsiieškoti supaprastinta tvarka, t. y. išrašant vekselį ir nesikreipiant į teismą, atsižvelgiant į tai, kad jis, būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, negalėjo išrašyti vekselio pats sau, nes jei vekselio davėjas ir jo gavėjas yra tas pats asmuo, toks vekselis negaliotų, todėl vekselis buvo išrašytas jo žmonos – S. S. – B. – vardu. Tai kokios nors kitos esminės reikšmės neturėjo, nes faktiškai įmonei buvo paskolinti bendri šeimos pinigai.

38Apeliantas E. B. pažymi, kad vekselio suma sutampa su įmonės skola jam, plius 1 procentas – notaro išlaidos. Suėjus terminui, nustatyta tvarka S. S.–B. ėmėsi veiksmų dėl skolos susigrąžinimo, o jis, kuriam įmonė, remiantis buhalteriniais duomenimis, liko skolinga, skolos nereikalavo. Tuo atveju, jeigu jis su žmona būtų reikalavę skolos: jis – 145 000 Lt, kuriuos paskolino įmonei, žmona S. S. – B. – 146 450 Lt pagal vekselį, tuo atveju, E. B. nuomone, būtų galima įžvelgti sukčiavimą, nes faktiškai būtų reikalaujama dvigubos sumos. Šiuo atveju taip nebuvo – buvo pareikštas tik vienas reikalavimas ir tik jo žmonos vardu.

39Apelianto nuomone, tame, kad buvo sudaryta galimybė šeimos paskolintus pinigus išsiieškoti palengvinta tvarka, jokio neteisėtumo nėra. E. B. nuomone, teismas siekį susigrąžinti paskolintus pinigus nepagrįstai konstatavo kaip bandymą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą. Civiliniuose santykiuose yra gana dažna praktika, kad asmenys išrašo vekselius savo įsipareigojimams patvirtini, esamus įsipareigojimus pagal sutartis dažnai pakeičia įsipareigojimais pagal vekselį, nes vekselis yra abstraktaus pobūdžio vertybinis popierius, kuris gali patvirtinti prievolę, atsiradusią iš įvairių civilinių teisinių santykių. Pastaruoju metu vekselių ėmė reikalauti net bankai, kai asmuo kreipiasi dėl esamos paskolos termino pratęsimo, paskolos mokėjimo atidėjimo ar panašiais atvejais. Todėl šiuo atveju ketinimas vekseliu išsiieškoti egzistuojančią įmonės skolą jų šeimai nėra nusikaltimas. Skolos išsiieškojimo būdo palengvinimas vekseliu neperžengia skolos išsiieškojimo teisėtumo ribų ir civilinėje apyvartoje yra įprastas dalykas.

40Nuteistasis atkreipia dėmesį į bendrą įrodymų vertinimą dėl jam išrašyto vekselio. Sukčiavimui paprastai yra būdingi tam tikri akivaizdūs apgaulės požymiai, atliekant tyčinius veiksmus. Šioje byloje, nuteistojo E. B. teigimu, nėra jokių įrodymų, iš jų ir netiesioginių, kad jis bandė apgaule užvaldyti svetimą turtą. Jeigu būtų nustatytos aplinkybės, kad jis neturėjo jokių ryšių su šia įmone, kad jokios lėšos įmonei nebuvo paskolintos, kad būtų naudojęs kokius nors suklastotus parašus, antspaudus, panaudojęs kokią nors klastą dėl pinigų gavimo, suklastotus duomenis ar iš kitų aplinkybių būtų buvę akivaizdu, kad jokio pagrindo vekselyje nurodytą sumą išsiieškoti nėra, tada būtų galima sutikti su jo veiksmų kvalifikavimu dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą. Tačiau šiuo atveju viskas buvo daroma oficialiai, nesislepiant, dirbant įmonėje, pinigai buvo paskolinti ir realiai panaudoti įmonės veiklai, todėl nuteistajam E. B. nesuprantama, kodėl teismas įžvelgė sukčiavimą dėl paskolintų šeimos pinigų įmonei, kuriuos jie norėjo vėliau atsiimti supaprastinta tvarka. Be to, apeliantas pažymi, jog teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad vekselyje nurodyta suma yra nelyginė, todėl kyla klausimas, jeigu apgaule buvo siekiama užvaldyti pinigus, kodėl būtent 146450 Lt, o ne 150 000 Lt ar 200 000 Lt. Akivaizdu, kad vekseliu buvo siekiama išsiieškoti ne bet kokią pinigų sumą, o tą, kurią jo šeima buvo paskolinusi įmonei. Teismas iš esmės tik formaliai įvertino įrodymus ir formai suteikė didesnę reikšmę nei turiniui, neatsakė į esminį kaltinimo klausimą, ar pagal bylos duomenis iš tikrųjų buvo siekiama apgaule užvaldyti svetimą turtą, ar vis dėlto buvo siekiama atsiimti įmonei paskolintus savo pinigus. Taigi paminėtų aplinkybių ir įrodymų visuma, E. B. teigimu, leidžia daryti išvadą, kad jokių apgaulės požymių jo veiksmuose nėra nustatyta, o bandymas atsiimti paskolintus pinigus negali būti vertinamas kaip nusikaltimas.

41Tie patys argumentai taikytini ir dėl vekselio išrašymo V. S.. E. B. aiškina, kad įmonėje atsiradus finansiniams sunkumams ir prireikus išmokėti atlyginimus darbininkams, uošvis pasiūlė padėti ir paskolinti lėšas, tuo metu reikalingas darbuotojams darbo užmokesčiui sumokėti. Pinigai buvo gauti ir išmokėti darbininkams, pinigų paskolinimo faktą jis – E. B. – patvirtino išrašydamas kasos pajamų orderį. Vykstant deryboms dėl UAB „( - ) “ akcijų pardavimo, uošvis paprašė, kad nebūtų pamiršta įmonės skola jam, todėl, siekdamas ateityje supaprastinta tvarka išsiieškoti uošvio paskolintus pinigus, jis – E. B. – išrašė ir perdavė uošviui vekselį tokiai sumai, kokią uošvis paskolino bendrovei. Vėliau nustatyta tvarka uošvis kreipėsi dėl skolos išsiieškojimo. Vekselio išrašymas, kuo patvirtintas V. S. pinigų paskolinimo įmonei faktas, suteikimas galimybės supaprastinta tvarka išsiieškoti skolą, E. B. nuomone, sukčiavimu, siekiant apgaule užvaldyti svetimą turtą, nelaikytinas.

42Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo

43Apeliaciniame skunde konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, bet ne formalioji. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsirasti turi kilti šiame įstatyme numatytos pasekmės. Nustatyti vien buhalterinės apskaitos pažeidimus nepakanka, būtina nustatyti ir byloje įrodinėti kilusias pasekmes, t. y., kad visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pati nusikaltimo sudėties konstrukcija savaime sako, kad buhalteriniai pažeidimai, kuriems esant galima nustatyti asmens veiklą, turtą, kapitalą, galimi, ir tokie pažeidimai baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

44Nuteistasis E. B. teigia, kad apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo iš esmės motyvų nėra, tik fragmentiškai formaliai pacituota specialisto išvada bei jo parodymai. Teismui buvo pateikti paaiškinimai, kad skiriasi specialisto išvadoje ir kaltinime nurodyta buhalterinių pažeidimų apimtis, tačiau papildomai netyrus, ar dėl mažesnės apimties buhalterinių pažeidimų taip pat negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, daryti išvadą, kad yra kilusios BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasekmės, negalima. Į kaltę negalėjo būti inkriminuoti lėšų, gautų iš M. R., apskaitos trūkumai, nes galutinai su M. R. atsiskaityta tada, kai E. B. įmonėje jau nebedirbo, tačiau į visus šiuos argumentus teismas nekreipė dėmesio, neanalizavo įrodymų, nelygino specialisto išvados su pateikto kaltinimo apimtimi, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

45Šioje byloje nebuvo tirtos padarytų buhalterinių pažeidimų pasekmės, jos nedetalizuotos, nekonkretizuotos, nes kaltinime nurodyta, kad dėl keleto pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Buvo būtina atskleisti pasekmių turinį ir pagrįsti pasekmių kilimą, nes taip ir liko neaišku, ko negalima iš dalies nustatyti – veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar visų šių rodiklių kartu. Jeigu kokių nors paminėtų rodiklių negalima nustatyti, tokiu atveju teismas turėjo motyvuoti, kodėl to negalima padaryti, tai nebuvo padaryta, todėl akivaizdu, kad tyrimas atliktas formaliai, nesigilinta, kokių konkrečiai rodiklių nustatyti negalima ir dėl kokių priežasčių apsiribota buhalterinių pažeidimų išvardijimu ir formaliu BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijos perrašymu. Specialisto išvadoje nurodyti buhalteriniai pažeidimai jokiais priežastiniais ryšiais su nurodytų rodiklių negalėjimu nustatyti iš dalies nėra susieti, o tai, asmens veiksmus kvalifikuojant pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, labai svarbu, nes nusikaltimo sudėtis materialioji ir kilusias pasekmes būtina įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT) 2006-04-25 nutartyje Nr. 2K-329/2006 išaiškino, kad, reiškiant įtarimą, kaltinimą bei nuosprendžiu pripažįstant kaltinamąjį padarius BK 223 straipsnyje numatytą nusikaltimą, turi būti konkrečiai nurodoma, kokius padarinius sukėlė kaltinamojo padaryta veika. Nagrinėjamu atveju dėl pasekmių BK 223 str. ir 222 str. dispozicijos sutampa, todėl paminėtas LAT išaiškinimas taikytinas ir nagrinėjant bylas dėl BK 222 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų.

46Be to, E. B. įsitikinimu, papildomų neaiškumų įneša pati specialisto išvada, kurios 3-iame puslapyje nurodyta, kad esą jis už apskaitos tvarkymą buvo atsakingas tik nuo 2007-07-16 iki 2007-07-27 (kol nebuvo paskirta buhalterė). Tuo tarpu atsakomybė už buhalterinius pažeidimus jam inkriminuojama nuo 2007-02-14. Todėl neaišku, kodėl jam inkriminuojami tam tikri pažeidimai, nors jis nebuvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Neaiškumų kyla ir dėl to, kad dalis nustatytų buhalterinių pažeidimų priskirta naujajam vadovui B. S..

47Be to, specialistė savo išvadoje nurodė, kad iš dalies veiklos rezultatų, turto ir kt. negalima nustatyti dėl tam tikro sąrašo buhalterinių pažeidimų. Apeliantas skunde pažymi, kad tik nedidelė dalis specialisto išvadoje išvardytų pažeidimų jam inkriminuota į kaltę, o pasekmė, kad negalima iš dalies nustatyti veiklos ir kt., palikta ta pati, t. y., sumažinus kaltinime nurodytų pažeidimų skaičių, nebuvo tirta, ar dėl kaltinime nurodytų pažeidimų taip pat iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto ir kt., t. y., ar kilo BK numatytos pasekmės. Specialisto išvadoje, atsakant į antrąjį klausimą, revizorė nurodė jo – E. B. – padarytus buhalterinius pažeidimus: dėl iš M. R. gautų pinigų apskaitos, PVM sąskaitos neišrašymo, 10 atvejų paimtų pinigų neregistravimo ir nepagrindimo, PVM sąskaitos faktūros 00022 operacijos netapatumo, bei nurodė, kad B. S. neišsaugojo 3 žiniaraščių ir 4 išlaidų orderių, ir dėl visų šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti veiklos rezultatų.

48Kaltinime dėl apgaulingos buhalterijos tvarkymo liko tik M. R. epizodas bei iš įmonės sąskaitos 10 kartų paimtų pinigų neįtraukimas į apskaitą. Kiti specialisto išvadoje įvardyti buhalteriniai pažeidimai jam neinkriminuoti, be to, buvo atskirti B. S. pažeidimai, tačiau BK pasekmės, kad negalima iš dalies nustatyti rezultatų ir kt., paliktos tos pačios. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl šių tik kaltinime numatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos rezultatų, nuosavo kapitalo, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Toks klausimas revizorei papildomai neužduotas ir netirtas.

49E. B. nurodo, kad nepaisant to, jog jam pateiktame kaltinime nurodytų buhalterinių pažeidimų ryšys su BK numatytomis pasekmėmis netirtas, šie jam inkriminuoti pažeidimai taip pat paneigiami. Iš M. R. paimtas avansas yra įtrauktas į apskaitą, tai patvirtina 2007-07-13 orderis bei išrašas iš kasos knygos (t. 3, b. l. 68, 71). Likusią sumos dalį gavo B. S., tuo metu jis – E. B. – įmonėje nebedirbo, dėl to, kad gavo pinigus, B. S. pasirašė, tai patvirtino teismo posėdyje, jokių duomenų, kad B. S. pinigus perdavė E. B., nėra. Iš V. R. paimti dokumentai patvirtina, kad 6499,99 Lt gavo B. S., jis tai patvirtino parašu. E. B. aiškina, kad, jam tebedirbant įmonėje, langai M. R. pagaminti dar nebuvo, todėl ūkinė operacija nebuvo užbaigta, todėl dėl šios priežasties PVM sąskaita faktūra M. R. išrašyta nebuvo. Teisme V. R. ir M. R. neparodė, kad už pagamintus langus atsiskaitė su E. B..

50Apelianto nuomone, svarbus tas momentas, kad sutartis su M. R. buvo pasirašyta 2007-07-13, langų gamybos procesas trunka apie tris savaites, to apklausos metu nepaneigė ir M. R., todėl langų pagaminimas, sumontavimas vyko 2007 m. rugpjūčio pradžioje, kai įmonės direktoriumi buvo B. S., todėl, pagaminus ir sumontavus langus, būtent B. S. likusios sumos gavimą turėjo patvirtinti išrašydamas PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį. Pinigų gavimą B. S. savo parašu patvirtino V. R. dokumentų egzemplioriuje, tačiau reikiamų buhalterinės apskaitos dokumentų neišrašė, todėl, apelianto E. B. teigimu, jis už B. S. padarytus buhalterinius pažeidimus, kurie išvardyti kaltinime dėl M. R., atsakyti negali. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog apie pinigų iš M. R. paėmimo aplinkybes pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje net neužsiminė, šių aplinkybių neanalizavo, ir tai turėjo esminės įtakos jo baudžiamajai atsakomybei.

51Dėl 10 atvejų pinigų iš UAB „( - )“ banko sąskaitos paėmimo ir jų išlaidavimo nepagrindimo dokumentais nuteistasis E. B. nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog jis šiuos pinigus paėmė ir kažkur panaudojo, todėl šis jam inkriminuotas buhalterinis pažeidimas taip pat yra nepagrįstas. E. B. teigimu, neįrodžius, kad jis padarė kaltinime išvardytus buhalterinius pažeidimus, pripažinti jį kaltu dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo nėra pagrindo.

52LAT 2009-03-13 nutartyje Nr. 2K-143/2009 nurodyti kriterijai, kuriems esant yra pagrindo teigti apie galimybės nustatyti veiklos rezultatus nebuvimą, t. y. kad nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimų skaičius yra didelis, buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimai buvo daromi pakankamai ilgą laiką, apskaitos dokumentuose aptikta daugybė prieštaravimų, daug ūkinių operacijų ir gautų pajamų neužfiksuota apskaitos registruose, tikrintojui nepateikta kai kurių būtinų apskaitos dokumentų, kai kurie iš jų iš viso nebuvo vedami. Iš to galima spręsti, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai yra neatsitiktiniai ir kad dėl tokio apskaitos tvarkymo neįmanoma nustatyti tikrųjų įmonės turtinių, ūkinių bei finansinių rodiklių, pagal kuriuos turėjo būti apskaičiuojami ir mokami mokesčiai. Šiuo atveju kaltinime nurodyti buhalteriniai pažeidimai nėra tokio masto ir trukmės, kad būtų galėję sukelti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes, tuo labiau, kad specialistė specialisto išvadoje viską konkrečiai nustatė ir apskaičiavo.

53Apeliantas E. B. atkreipia dėmesį ir į tai, kad vienas iš pagrindinių specialisto išvados motyvų buvo tas, kad iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto ir kt. dėl to, kad negalima nustatyti ūkinės operacijos su UAB „( - )“ tapatumo, nes revizorei abejonių sukėlė sąskaitos ESSB Nr. 00022 išrašymas. E. B. nurodo, kad dėl šio epizodo jis yra išteisintas, teismas nenustatė jokių šios sąskaitos klastojimo požymių, tačiau šio buhalterinio pažeidimo, kuris paneigtas jį išteisinant, įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytoms pasekmėms atsirasti teismas neanalizavo ir netyrė.

54Dėl 18250 Lt pasisavinimo

55E. B. apeliaciniame skunde taip pat konstatuojama, kad teismas pripažino faktinę aplinkybę, jog 18 250 Lt iš įmonės sąskaitos paėmė S. S.-B.. Kadangi UAB „( - ) “ buvo skolinga S. S.–B. 12 336,81 Lt (specialisto išvados 10 psl. nurodyta, kad UAB „( - )“ buvo skolinga S. S.– B., tai matosi ir iš 2007-07-16 avanso apyskaitos Nr. 28), todėl, padengiant įmonės skolą, ji iš banko sąskaitos išsigrynino pinigus. S. S.–B. buvo paskirta kasininke, pas ją buvo įmonės banko kortelės ir ji jomis naudojosi. E. B. nurodo, kad pinigus iš banko sąskaitos paėmė ne jis, todėl jis atsakyti už pinigų pasisavinimą neprivalo. Teismas konstatavo, kad nusikaltimo kvalifikavimui, kuris asmuo paėmė pinigus, reikšmės neturi, nes įmonės turtas akcininkui yra svetimas, tačiau, apelianto teigimu, toks teismo argumentas yra nepagrįstas, nes nei jis, nei S. S.–B. netvirtino, kad pastaroji galėjo pinigus pasiimti kaip akcininkė, jie tik nurodė, kad pinigus paėmė ne jis, o S. S.–B.. Todėl teismas turėjo nustatyti, kas šiame epizode yra nusikaltimo vykdytojas, nes tik nusikaltimo vykdytojas, o ne kiti asmenys, gali atsakyti už turto pasisavinimą. Dėl nurodytų motyvų, E. B. nuomone, teismas jį kaltu dėl turto pasisavinimo pripažino nepagrįstai.

56Apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-17 nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, dėl šių kaltinimų jį išteisinti, tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jo veiksmus kaip nusikalstamus kvalifikavo nepagrįstai.

57Nuteistasis V. S. aiškina, jog jis dirbo UAB „( - )“ statybos direktoriumi, jo dukra S. S.–B. kartu su savo vyru E. B. buvo šios įmonės akcininkai. Vykdydama savo veiklą, UAB „( - )“ turėjo finansinių sunkumų, V. S. vadovaujamos brigados darbininkai reikšdavo pretenzijas dėl neišmokėtų atlyginimų, todėl jis pasisiūlė padėti ir paskolinti įmonei pinigų, kad būtų galima sumokėti darbininkams atlyginimus. Apskaičiavus lėšų poreikį, buvo nustatyta, kad reikia išmokėti 13 830 Lt, todėl tokią sumą iš savo asmeninių lėšų jis paskolino įmonei, kurios bendraturtė buvo jo dukra. Pinigų paskolinimo faktą patvirtina 2007-07-22 UAB „( - ) “ išrašytas kasos pajamų orderis, serija ESSB Nr. 000093. Šį orderį kartu su 2011-05-02 lydraščiu jo advokatas pateikė teismui. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis – V. S. – paskolino įmonei 13 830 Lt, pinigų skolinimą patvirtina tik kitų kaltinamųjų parodymai. Tokia teismo išvada, apelianto teigimu, yra nepagrįsta, kadangi jis pateikė teismui kasos pajamų orderį, apie kurį teismas motyvuojamoje nuosprendžio dalyje net neužsiminė, šio rašytinio įrodymo nuosprendyje neaptarė, jo nevertino, todėl padarė neteisingą išvadą dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

58Apeliantas V. S. nurodo, kad prieš įmonės pardavimą vykstant E. B. deryboms su akcijų pirkėjais B. S. ir G. B., jis E. B. dėl įmonės skolos jam – V. S. – priminė. E. B. išrašė tos pačios sumos vekselį paaiškindamas, kad tokiu būdu bus paprasčiau išsiieškoti skolą, t. y. nereikės kreiptis į teismą, skolą galės išsiieškoti pateikdamas vekselį notarui bei antstoliui. V. S. teigia, kad jokio neteisėtumo tame, kad jam buvo sudaryta galimybė skolą išsiieškoti palengvinta tvarka, nematė, jo nuomone, teismas siekį susigrąžinti paskolintus pinigus kaip bandymą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą konstatavo nepagrįstai. Tuo labiau, kad ne jis pats išrašė vekselį, be to, ne jis buvo atsakingas už vekselio įtraukimą į buhalterinę apskaitą, tai jo nedomino, jis net nežinojo, kad toks vekselis turėjo būti įtrauktas į apskaitą.

59Civiliniuose santykiuose yra gana dažna praktika, kad asmenys išrašo vekselius savo įsipareigojimams patvirtini, esamus įsipareigojimus pagal sutartis dažnai pakeičia įsipareigojimais pagal vekselį, nes vekselis yra abstraktaus pobūdžio vertybinis popierius, kuris gali patvirtinti prievolę, atsiradusią iš įvairių civilinių teisinių santykių. Pastaruoju metu vekselių ėmė reikalauti net bankai, kai asmuo kreipiasi dėl esamos paskolos termino pratęsimo, paskolos mokėjimo atidėjimo ar panašiais atvejais. Todėl, apelianto V. S. nuomone, nėra nusikaltimas tai, jog egzistuojančiai skolai išsiieškoti papildomai buvo gautas vekselis. Skolos išsiieškojimo būdo palengvinimas vekseliu neperžengia skolos išsiieškojimo teisėtumo ribų ir civilinėje apyvartoje yra įprastas dalykas.

60V. S. dėl jam išrašyto vekselio prašo atkreipti dėmesį į bendrą įrodymų vertinimą, aiškina, kad sukčiavimui paprastai yra būdingi tam tikri akivaizdūs apgaulės požymiai, atliekant tyčinius veiksmus, tačiau šioje byloje nėra jokių įrodymų, iš jų ir netiesioginių, kad jis siekė apgaule užvaldyti svetimą turtą. Jeigu būtų nustatytos aplinkybės, kad jis neturėjo jokių ryšių su įmone, naudojo kokius nors suklastotus parašus, spaudus, pinigų gavimui panaudojo kokią nors klastą, suklastotus duomenis ar iš kitų aplinkybių būtų buvę akivaizdu, kad jis neturėjo galimybės paskolinti įmonei pinigų, su jo veiksmų kvalifikavimu dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą būtų galima sutikti. Tačiau šiuo atveju, V. S. teigimu, jis viską darė oficialiai, nesislėpdamas, dirbo toje įmonėje, padėjo savo dukrai spręsti įmonėje iškilusias finansines problemas, todėl jam nesuprantama, kodėl teismas nepatikėjo, kad jis paskolino įmonei pinigus, kuriuos norėjo vėliau atsiimti. Be to, apeliantas V. S. pažymi, kad reikalaujama suma nėra didelė, įvykio metu jis buvo 51 metų amžiaus, anksčiau nebuvo teistas, todėl dėl 13830 Lt sugalvoti ir daryti nusikaltimą, tuo labiau savo darbovietėje ir dukters įmonėje, nebuvo jokių minčių, tokiais dalykais jis neužsiima ir nesiekė iš to pragyventi ar užsidirbti. V. S. atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad vekselyje nurodyta suma yra nelyginė. Jeigu apgaule buvo siekiama užvaldyti pinigus, tai neaišku, kodėl būtent 13 830 Lt, o ne 14 000 Lt. Visuma įrodymų ir aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad jokių apgaulės požymių jo veiksmuose nėra nustatyta, o bandymas pasiimti paskolintus pinigus negali būti vertinamas kaip nusikaltimas.

61Apeliaciniame skunde nuteistoji S. S.-B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-17 nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir dėl šių nusikaltimų ją išteisinti. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jos veiksmus nepagrįstai kvalifikavo kaip nusikaltimo padarymą. Apeliantė S. S.–B. savo skunde iš esmės nurodo tuos pačius motyvus kaip ir nuteistasis E. B. savo apeliacinio skundo dalyje dėl pasikėsinimo užvaldyti svetimą turtą išrašant vekselius, todėl kolegija nuteistosios S. S.–B. apeliacinio skundo argumentų papildomai nekartoja.

62Klaipėdos apygardos teismas 2012-05-10 nuosprendžiu E. B. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, nuteistųjų V. S. ir S. S.-B. apeliacinius skundus atmetė.

63Nuteistieji E. B., V. S. ir S. S.-B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-17 ir Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-10 nuosprendžius apskundė kasacine tvarka.

64Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-12-18 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-10 nuosprendį panaikino, perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

65Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

66Apeliaciniai skundai tenkintini, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-17 nuosprendžio apkaltinamoji dalis naikintina ir dėl tos dalies priimtinas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

67Dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti UAB „ESSB“ turtą – 146450 Lt ir 13830 Lt

68Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54/2012, Nr. 2K-346/2012 ir kitos). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206/2009). Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir panašiai, numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos visumoje buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2011).

69Teisiamajame posėdyje nuteistasis E. B. parodė, kad faktiškai UAB „( - )“ veikla buvo finansuojama iš jo asmeninių lėšų, buvo paimta keletas banko paskolų. Kadangi įmonė plėtėsi, trūko apyvartinių lėšų, todėl pinigų buvo skolinamasi ir iš fizinių asmenų, buvo paimtos keturios vartojamosios paskolos iš „Hansabanko“, SEB banko, „Medicinos banko“ ir „DnB Nord“ banko, o pinigai buvo įnešti į buhalteriją. Įmonės pardavimo metu paskolos bankams padengtos nebuvo, skolos buvo ne įmonės. Nors įmonės veikla buvo gana pelninga, susikaupė įmonės skola. Ji kaupėsi nuo įmonės veiklos pradžios. Pirmoji paskola buvo paimta 2006 m. kovo ar sausio mėnesį. Pirmoji paskola – 55 000 Lt – iš uošvienės buvo paimta 2006-12-15. Kita paskola buvo paimta iš žmonos. Prieš parduodant įmonę pirkėjai pareikalavo padengti įmonės skolas, kad skolų neliktų, skolų padengimui E. B. panaudojo savo asmenines santaupas – paimtas iš bankų paskolas. Visos įmonės skolos buvo grąžintos iš jo asmeninių pinigų. Įmonės skola buvo grąžinta jo uošvienei, grąžintos kitos skolos, tačiau atsirado skola vienam asmeniui, t. y. jam. 120 000 Lt skola buvo grąžinta uošvienei ir S. S.-B., o dar 20 000 Lt buvo išmokėta kaip algos kai kuriems darbuotojams. B. S., pirkdamas įmonę, apie skolas žinojo. E. B. buvo įmonės direktorius, todėl sau išrašyti vekselį negalėjo, vekselį išrašė savo žmonos vardu, dokumento apie jo skolos perėjimą S. S.-B. nesurašė. Vekselis buvo pagrindas, leidžiantis iš įmonės susigrąžinti skolą. Vekselį jie pateikė įmonės buhalterijai. Vekselis buvo išrašytas 145 000 Lt sumai ir vienam procentui notaro išlaidų. Įmonės pardavimo momentu įmonė fiziniams asmenims buvo skolinga 145 000 Lt. Kai buhalterė J. G. išėjo iš darbo, visi dokumentai buvo surašyti perdavimo akte ir perduoti naujam vadovui B. S.. Buvo perduoti kasos pajamų orderiai ir išlaidų orderiai, o vekselio originalas liko pas S. S.-B.. Vekselis į apskaitą įtrauktas nebuvo. Vekselio kopija su byloje esančiais kasos pajamų orderiais buvo palikti įmonėje ir perduoti B. S.. Po įmonės nupirkimo buhalterė J. G. liko dirbti pas B. S. ir visus dokumentus sutvarkė. Įmonė buvo parduodama su skolomis. Pardavimo metu B. S. apie 145 000 Lt vekselį buvo žinoma, jis dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Su B. S. buvo sutarta, kad jis pagal vekselį pinigus grąžins reguliariai. E. B. parodė, kad V. S. pinigus įnešė pagal kasos pajamų orderį. Įnešti pinigai buvo panaudoti darbo užmokesčiams išmokėti. Į 145000 Lt skolą V. S. suma neįeina. Yra orderis, kad V. S. paskolino pinigus ir yra tos pačios sumos vekselis dėl paprastesnio skolos išieškojimo. Iš V. S. pinigai buvo gauti daug anksčiau nei buvo išrašytas vekselis. Visi dokumentai buvo perduoti B. S.. Kai vėliau nebebuvo buhalterės, kasa pagal reikalavimus sutvarkyta nebuvo. Įmonėje kasos knyga buvo kompiuterinė. Visi dokumentai buvo perduoti B. S. (t. 8, b. l. 66–73).

70Teisiamajame posėdyje nuteistoji S. S.–B. parodė analogiškai, patvirtino, kad E. B. į įmonės kasą šeimos pinigus – 145 000 Lt – įnešė tam, kad būtų galima tuos pinigus panaudoti įmonės finansinėms problemoms spręsti. Taip įmonė E. B. liko skolinga 145 000 Lt. E. B. jai vekselį išrašė tam, kad būtų galima paprastesniu būdu atsiimti savo šeimos pinigus (t. 8, b. l. 73–76).

71Teisiamajame posėdyje nuteistasis V. S. parodė, kad jis E. B. paskolino savo pinigus, t. y. 13 800 Lt. Tai buvo vienkartinis jo įnašas, kad įmonės darbuotojams būtų išmokėti atlyginimai ir išsaugota darbininkų brigada. Paskolinus pinigus, buvo išrašytas dokumentas – paskolos orderis. Derybų dėl įmonės pirkimo–pardavimo metu būsimiems pirkėjams jis apie įmonės skolą pasakė, tačiau B. S. jo skolos pripažinti nenorėjo. Kiek vėliau E. B. jam išrašė vekselį, kad jis galėtų atgauti savo pinigus. Dalis jo paskolintų pinigų jam buvo išmokėti per bankroto administratorių.

72Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis V. S. parodė analogiškai (t. 9, b. l. 142).

73Teisiamajame posėdyje liudytojas B. S. parodė, kad 2007-03-22 UAB „( - ) “ pradėjo dirbti pardavimų vadovu. Jis su G. B. nusprendė įsigyti UAB „( - )“ iš E. B.. E. B. jie pasitikėjo. Prieš perkant įmonę kasoje buvo virš 100 000 Lt, nors realiai ši suma buvo tik popieriuje. Vėliau buvo surašyta, kad V. S. ir S. S.– B. atiduotos skolos ir kasoje pinigų neliko. Sutarčių, pagal kurias įmonė buvo skolinga B., B. S. nematė. Jis ir G. B. matė realią įmonės padėtį, įmonės skolos siekė apie 200 000 Lt. Po įmonės įsigijimo su darbuotojais vyko susirinkimai, tada sužinojo, kad kai kuriems darbuotojams mokama nelegaliai, kiti skundėsi, kad negauna atlyginimų. Perkant įmonę, auditas atliktas nebuvo. Apie vekselius jis sužinojo 2007 m. rugsėjo 3–7 dienomis, kai pas juos apsilankė antstolis. Antstolis pranešė, kad įmonė 2007-07-28 iš E. B., jo žmonos ir V. S. pasiskolino pinigų. Tačiau jokių pinigų apskaitoje nebuvo. Jokių dokumentų, kad B. į įmonės sąskaitą įnešė savus pinigus, jis nematė. Vekseliai buvo pasirašyti dieną prieš įmonės pirkimą–pardavimą. Buvo bandyta kreiptis į teismą, policiją, tačiau buvo atsakyta, kad vekselis – dokumentas, kuris neginčijamas. Įmonei buvo uždėtas areštas, dirbti tapo neįmanoma, o 2007-11-21 „( - )“ įmonei paskelbė bankrotą. Šiuo metu įmonė likviduojama (t. 7, b. l. 151–155).

74Teisiamajame posėdyje liudytojas G. B. parodė, kad dirbo UAB „( - ) “ brigadininku, o vėliau gamybos direktoriumi. 2007 m. balandžio – birželio mėnesiais E. B. pasiūlė jam ir B. S. už 65 000 Lt įsigyti UAB „( - )“ akcijas. Akcijų pirkimas–pardavimas buvo įformintas direktoriaus kabinete. Jiems buvo perduotas įmonės turtas ir buhalteriniai dokumentai, tačiau po kurio laiko pastebėjo, kad iš užrakinto kabineto pavogti kai kurie UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Manė, jog dėl dingusių dokumentų reikia klausti buvusio įmonės direktoriaus. Už įmonės akcijas E. B. G. B. sumokėjo grynaisiais. Pirkdamas įmonę apie tai, kad įmonė turi skolų, žinojo, tačiau auditas atliktas nebuvo. Įmonė buvo skolinga tiekėjams. Skola siekė apie 300 000 Lt. Perkant įmonę, kasoje pinigų nebuvo visiškai. Praėjus maždaug mėnesiui po įmonės akcijų įsigijimo, jis iš antstolio sužinojo apie E. B. pasirašytus vekselius dėl įmonės skolos S. S.-B. ir V. S.. Pirkdamas įmonę, apie įmonės skolą E. B. jis nežinojo. Jis žinojo, kad įmonė skolinga fiziniams asmenims, tačiau jokių tai patvirtinančių sutarčių jis nematė (t. 7, b. l. 97–98).

75Iš nuteistojo E. B. parodymų ir bylos aplinkybių matyti, kad E. B. į įmonės kasą įnešė 145 000 Lt, nes šių pinigų reikėjo darbuotojų atlyginimams išmokėti, padengti įmonės skolas fiziniams asmenims, o tam, kad atsiimtų savo pinigus, E. B. 145000 litų vekselį išrašė savo žmonos vardu. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis E. B. patvirtino, kad įmonės reikmėms naudodavo asmeninius pinigus, jų skolindavosi iš bankų (t. 9, b. l. 157). Tokias pat aplinkybes patvirtino ir S. S.–B.. Kad E. B. įnešė pinigus į įmonės kasą, tie pinigai buvo pagrįsti pinigų priėmimo orderiu, parodė ir liudytoja L. K., ji matė ir vekselių kopijas (t. 7, b. l. 132–134). Nuteistasis V. S. parodė, kad jis E. B. paskolino 13 800 Lt tam, kad būtų galima įmonės darbuotojams sumokėti atlyginimus. E. B. jam šiai sumai išrašė vekselį, apie šią skolą jis pasakė B. S..

762007-07-27 sutartimi vienintelis 100 procentų UAB „( - )“ akcijų savininkas E. B. šios bendrovės akcijas pardavė G. B. ir B. S. (t. 1, b. l. 6–7).

772007-07-22 UAB „( - )“ direktorius E. B. V. S. 13830 Lt išrašė paprastąjį vekselį (t. 1, b. l. 9).

782007-07-26 UAB „( - ) “ direktorius E. B. S. S. 14650 Lt išrašė paprastąjį vekselį (t. 1, b. l. 15).

79Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 1, 4 dalys).

802007-09-07 ( - ) notarų biure vekselio turėtojui V. S. buvo padarytas vykdomasis įrašas dėl nesumokėtos vekselio sumos – 13830 Lt – išieškojimo iš UAB „( - )“ (t. 1, b. l. 8).

812007-09-07 ( - ) notarų biure vekselio turėtojai S. S.- B. buvo padarytas vykdomasis įrašas dėl nesumokėtos vekselio sumos – 147184 Lt – išieškojimo iš UAB „( - ) “ (t. 1, b. l. 14).

82Klaipėdos apygardos teismo 2008-04-30 nutartimi UAB „( - )“ buvo pripažinta bankrutavusia ir dėl bankroto likviduota. Į kreditorių sąrašą dėl 6315,30 Lt buvo įtrauktas V. S.. Klaipėdos apygardos teismo 2008-09-18 nutartimi kreditoriaus V. S. finansinis reikalavimas patikslintas – 3115,30 Lt (t. 1, b. l. 192–194, 195).

83Iš byloje esamų duomenų matyti, kad 2007-07-20 E. B. į UAB „( - )“ kasą įnešė 50 000 Lt, 2007-07-26 – 55 000 Lt, 2007-07-26 – 40 000 Lt (kasos pajamų orderiai, serija ESSB Nr. 000086, serija ESSB Nr. 000089, serija ESSB Nr. 000091) (t. 2, b. l. 183–187).

84Specialisto išvada Nr. 5-3/49 (t. 2, b. l. 53–74) patvirtina, kad UAB „( - ) “ direktorius E. B. kasos pajamų orderiais pagrindė pinigų įnešimą į kasą: 2007-07- 20 kasos pajamų orderiu, serija ESSB Nr. 000086, pagrindė 50 000 Lt, 2007-07-26 kasos pajamų orderiu, serija ESSB Nr. 000089, – 55 000 Lt, 2007-07-26 kasos pajamų orderiu, serija ESSB Nr. 000091, – 40 000 Lt. UAB „( - ) “ vyr. buhalterė V. Š., kuri bendrovėje dirbo nuo 2007-08-27, 145 000 Lt įsiskolinimą fiziniam asmeniui E. B. registravo pagal paminėtus kasos pajamų orderius apskaitos registre „Apyvartos žiniaraštis Sąskaita Nr. 4013 Kitos finansinės skolos (iš fiz. asm.)“ (t. 2, b. l. 71).

85Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 3.89 straipsnį asmenine nuosavybe pripažįstamas iki santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Dirbantiems žmonėms bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis – pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal CK 3.88 straipsnį bendrąja nuosavybe taip pat pripažįstamas vieno ar abiejų sutuoktinių vardu po santuokos įgytas turtas, pajamos, gautos iš asmeninio turto, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos, po santuokos sudarymo gautos verslo pajamos, taip pat ir pensijos, pašalpos bei kitokios netikslinės paskirties išmokos. Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito lėšų, jeigu šios lėšos nėra asmeninė žmogaus nuosavybė.

86Byloje duomenų, kad E. B. įnešė į bendrovės kasą asmenine nuosavybe priklausančius pinigus, nėra. Netgi ir tuo atveju, kai E. B. įnešė į įmonės kasą ir paskolintus pinigus, prievolė grąžinti skolas atsirado abiem sutuoktiniams, todėl akivaizdu, kad S. S.–B. bendrovei paskolintus pinigus taip pat turėjo tikslą susigrąžinti. E. B. į bendrovės kasą įnešti 145 000 Lt buvo jo ir jo žmonos S. S.-B. šeimos pinigai. Kad tuos pinigus būtų galima susigrąžinti paprastesniu būdu, E. B. išrašė vekselį žmonos vardu, todėl teigti, kad S. S.-B. įgijo žinomai netikrą vekselį, jį pateikė ( - ) notarų biure tam, kad apgaule užvaldytų pinigus, kurie nepriklausė jos šeimai, nėra jokio pagrindo. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2008-04-30 nutarties matyti, kad E. B., išrašęs vekselį S. S.-B., bankrutavus UAB „( - )“, pats reikalavimo bendrovei dėl skolos nepareiškė, jis į kreditorių sąrašą neįtrauktas. Ši aplinkybė parodo, kad E. B. jokios apgaulės nenaudojo, išrašęs vekselį žmonai, pats dar kartą tų pačių pinigų nereikalavo.

87Kad V. S. E. B. bendrovei paskolino 13 830 Lt, patvirtina 2007-07-22 kasos pajamų orderis, serija ESSB Nr. 000093 (t. 8, b. l. 45). V. S. yra E. B. uošvis, jis E. B. pasitikėjo, todėl aplinkybė, kad jis pinigus perdavė anksčiau, o kasos pajamų orderis ir vekselis jam buvo išrašyti vėliau, situacijos nekeičia, pinigai kaip skola pagrįsti dokumentais.

88B. S. ir G. B. UAB „( - )“ dirbo vadovais, jie patvirtino, kad prieš pirkdami UAB „( - )“ akcijas apie tai, kad įmonė turi skolų, kad turi skolų ir fiziniams asmenims, ne tik tiekėjams, žinojo, įmonės finansinės padėties netikrino, audito neatliko. Tai, kad, jų teigimu, jie apie išrašytus vekselius nežinojo, o prieš pasirašydami akcijų pirkimo– pardavimo sutartį bendrovės finansiniais dokumentais nuodugniai nepasidomėjo ir tikrosios finansinės bendrovės padėties nenustatė, nereiškia, kad E. B. išrašyti vekseliai buvo klastotė. Byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad vekselių turėtojai norėjo atgauti tik savo jiems nuosavybės teisėmis priklausiusius ir UAB „( - )“ paskolintus pinigus.

89Daryti išvadas, kad E. B., pagaminęs netikrą dokumentą – vekselį, jį realizavęs, apgaule žmonos S. S.-B. naudai pasikėsino įgyti svetimą didelės vertės UAB „( - ) “ turtą – 146 450 Lt, pagaminęs netikrą dokumentą – vekselį – ir jį realizavęs, apgaule V. S. naudai pasikėsino įgyti svetimą – UAB „( - )“ – turtą – 13 830 Lt, nėra jokio pagrindo, todėl E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

90Taip pat nėra pagrindo manyti, kad S. S.-B. pasikėsino apgaule užvaldyti UAB „( - ) “ didelės vertės turtą – 146450 Lt, todėl ji pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį išteisintina, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

91Nepagrįstai pasikėsinimu apgaule užvaldyti UAB „( - ) “ turtą – 13830 Lt – apkaltintas ir V. S., todėl jis pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

92Dėl 18250 Lt pasisavinimo

93Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. 18 250 Lt paėmimą iš UAB „( - ) “ sąskaitos pateisina tuo, jog jo įmonė S. S.-B. buvo skolinga 12 336,81 Lt, todėl, padengdama įmonės skolą, S. S.-B. iš banko sąskaitos pinigus išsigrynino pati.

94Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tyčia neteisėtai neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Kai pats bendrovės vadovas (...) iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus saviems tikslams, o ne įmonės interesams, šis veiksmas vertintinas kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008; 2K-368/2008).

95Teisiamojo posėdžio metu tiek E. B., tiek S. S.-B. parodė, kad pinigus 2007 m. liepos mėnesį iš įmonės sąskaitos ėmė S. S.-B. ir tuos pinigus panaudojo atlyginimams, įmonės sąskaitoms bei S. S.-B. skolai apmokėti (t. 8, b. l. 72–73, 74–75).

962012-03-29 apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. B. patvirtino, kad įmonės vidiniu įsakymu kasininke buvo paskirta S. S.-B.. Kasininkė S. S.-B. E. B. apie paimamų pinigų sumas neinformavo ir jis nė nemanė, kad dėl kiekvieno 100 Lt ar 10 000 Lt paėmimo turėtų būti informuojamas. Paimta 18000 Lt suma buvo vidutinė suma ir tokių sumų su juo niekas nederindavo. 18250 Lt galėjo būti neįtraukta į buhalterinę apskaitą dėl to, kad tai buvo paskutinės įmonės pardavimo dienos. Pats 18 250 Lt sumos neišgrynino ir jos nepasisavino (t. 9, b. l. 14–15).

972012-03-29 apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji S. S.–B. patvirtino, kad įmonės banko kortelė buvo jos žinioje ir pinigus atlyginimams išmokėti paimdavo ji. Kasininkės pareigas ji vykdė nuo 2006 m. spalio 9 ar 10 d. Ji turėjo tiek SEB banko, tiek „Hansabanko“ kortelių kodus ir slaptažodžius. Įsakymas, kad ji gali naudotis banko kortelėmis, buvo, nes tai buvo viena iš jos pareiginių funkcijų. Dauguma atvejų pinigus iš banko paimdavo ji, jos vyras paimdavo labai retai. Buhalterija buvo tvarkoma, pinigų paėmimas, įnešimas į bendrovės kasą buvo pateisinamas dokumentais, visi dokumentai padedami buhalterei, kuri po kažkurio laiko visus dokumentus sutvarkydavo. Ji visus buhalterinius dokumentus tvarkydavo pagal banko išrašus. Visa informacija buhalterei buvo pateikiama. Dalis dokumentų galėjo būti neįtraukti į apskaitą tik tada, kai nebebuvo buhalterės, nes nė vienas neturėjo kodų įeiti į kompiuterinę buhalterinę programą. Buhalterinė programa „Pragma“ buvo užrakinta ir jie nė vienas su ja dirbti nemokėjo, o buhalterė prie to ir neprileido. Buhalterė nebedirbo nuo liepos 1-os ar nuo liepos 15-tos dienos. S. S.–B. parodė, kad ji, kaip kasininkė, paėmusi pinigus, kasos pajamų orderio neišrašė.

982013-03-29 apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji S. S.-B. parodė analogiškai (t. 9, b. l. 142).

99Iš bylos duomenų matyti, kad banko sąskaita ( - ) AB banke „Hansabankas“ ir kortelės sąskaita ( - ) AB SEB banke buvo atidarytos UAB „( - )“ vardu ( t. 2, b. l. 143–144, 154, t. 4, b. l. 1).

100Specialisto išvadoje Nr. 5-3/49 konstatuota, kad tyrimui pateiktas UAB „( - )“ 2006-12-29 Piniginių lėšų inventorizacijos aktas Nr. 1, pasirašytas komisijos pirmininko direktoriaus E. B., komisijos nario ir materialiai atsakingo asmens direktoriaus pavaduotojos S. S.-B.. Šiame akte piniginių lėšų kasoje trūkumas arba perteklius nenustatytas. Laikotarpiu nuo 2006-12-29 iki 2007-07-27 kasos pinigų inventorizacijos nebuvo darytos, todėl dokumentinių likučių negalima palyginti su faktiniais likučiais ir nustatyti, ar laikotarpiu nuo 2006-12-29 iki 2007-07-27 UAB „( - )“ nebuvo lėšų pertekliaus ar trūkumo (t. 2, b. l. 74).

101Specialisto išvadoje Nr. 5-3/49 nurodyta, kad paimtiems iš bankų pinigams – 18 250 Lt (11 600,00+6 650,00) – UAB „( - ) “ (direktorius E. B., buhalterė J. G. iki 2007-07-17) neišrašyti kasos pajamų orderiai, ši suma neregistruota kasininko apyskaitose. Buvusi UAB „( - ) “ vyr. buhalterė V. Š. 2008-05-23 paaiškinime nurodė, kad „Direktorius man pateikė visus dokumentus, neįtrauktus į apskaitą, kuriuos registravau apskaitos registruose. Kasos dokumentus registravau kasininko apyskaitose kompiuterio pagalba nuo liepos 19 d. ir pasirašiau juose už finansininką“. 2007 metų apskaitos registre „Apyvartos žiniaraštis Sąskaita Nr. 2435 Atskaitingi asmenys (direktorius)“ vyr. buhalterė V. Š., kuri UAB „( - )“ dirbo nuo 2007-08-27, padarė įrašą, kad direktorius, kaip atskaitingas asmuo, iš sąskaitos Nr. ( - ) (pagal pateiktą sąskaitų planą sąskaita Nr. ( - ) buvo banke AB „Hansabankas“) gavo 11600 Lt (1610+4000+4000+1900+90) ir iš sąskaitos Nr. ( - ) (pagal pateiktą sąskaitų planą tai kortelės sąskaita banke AB SEB „Vilniaus bankas“) gavo 6 650 Lt. UAB „( - ) “ direktorius E. B. laikotarpiu nuo 2007-07-06 iki 2007-07-27 kasos pajamų orderiais nepagrindė 18250 Lt (11600+6650) pinigų gavimo iš sąskaitų bankuose, todėl tyrimo metu nenustatyta, kur direktorius E. B. panaudojo 18 250 Lt. Pagal tyrimui pateiktą E. B. 2006-07-19 darbo sutartį Nr. 31, direktorius E. B. UAB „( - )“ dirbo iki 2007-07-27. Pagal 2007 m. apskaitos registrą „Apyvartos žiniaraštis Sąskaita Nr. 2435 Atskaitingi asmenys (direktorius)“ direktorius E. B. liko skolingas UAB „( - )“ 18 250 Lt ir tokiu būdu padarė UAB „( - ) “ 18250 Lt nuostolį“ (t. 2, b. l. 73).

102Kad atskaitingas asmuo direktorius, apyvartos žiniaraščio sąskaitoje Nr. 2435 nurodė buhalterė V. Š.. Kad direktorius kaip atskaitingas asmuo iš sąskaitos Nr. ( - ) (AB „Hansabankas“) gavo 11 600 Lt (1610 + 4000 + 4000 +1900 + 90) ir iš sąskaitos Nr. ( - ) (AB SEB „Vilniaus bankas“) gavo 6650 Lt (t. 2, b. l. 156), įrašus paminėtame apyvartos žiniaraštyje padarė buhalterė V. Š.. Šiais įrašais buvo remtasi ir specialisto išvadoje, tačiau V. Š. UAB „( - )“ dirbo tik nuo 2007-08-27, kai nuteistasis E. B. įmonę jau buvo pardavęs ir joje nebedirbo. Išvada, kad E. B. paėmė iš sąskaitos 18 250 Lt ir liko skolingas UAB „( - ) “, padaryta remiantis V. Š. samprotavimais. Apeliaciniame teismo posėdyje liudytoja V. G. taip pat samprotavo, kad pinigus galėjo paimti E. B., nes tik jis tuo metu turėjo teisę paimti pinigus iš įmonės sąskaitos (t. 9, b. l. 139–141). Buhalterės V. Š. įrašų, kad pinigus iš UAB „( - )“ banko sąskaitų paėmė nuteistasis E. B., o ne nuteistoji S. S.-B., jokie bylos duomenys nepatvirtina.

103Tiek nuteistasis E. B., tiek nuteistoji S. S.-B. parodė, kad, pasinaudodama UAB „( - ) “ banko kortele, 18 250 Lt iš banko paėmė S. S.-B., tačiau šie pinigai bendrovėje nebuvo įtraukti į apskaitą. Įmonės vidiniu įsakymu S. S.-B. buvo paskirta dirbti kasininke. Baudžiamojoje byloje tokio įsakymo nėra. Tačiau aplinkybė, kad faktiškai UAB „( - )“ kasininko pareigas vykdė S. S.-B., konstatuota specialisto išvadoje, t. y., kad laikotarpiu nuo 2006-10-10 iki 2007-07-02 kasininko apyskaitose bei kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiuose už kasininką pasirašė direktoriaus pavaduotoja S. S.-B.. Nuo 2007-07-02 iki 2007-07-27 už kasininką kasos dokumentuose ir kasininko apyskaitose pasirašė: vienuose – direktorius E. B., kituose – direktoriaus pavaduotoja S. S.-B. (t. 2, b. l. 68). Iš nuteistojo E. B. bei liudytojo G. B. parodymų matyti, kad, perdavus UAB „( - ) “ dokumentus naujiesiems savininkams, kitą dieną kai kurie dokumentai dingo ar buvo pavogti (t. 9, b. l. 143, 147). Aplinkybė, kad bendrovės vidiniu įsakymu E. B. S. S.-B. buvo paskyręs dirbti kasininke, nepaneigta.

104Nuteistųjų E. B. ir S. S.-B. parodymai, kad būtent ji iš UAB „( - )“ banko sąskaitos paėmė 18 250 Lt sumą, bylos duomenimis nepaneigti. S. S.-B. kaltinimai dėl 18 250 Lt pasisavinimo nepareikšti. Kad paminėtus pinigus ar bent jų dalį būtų gavęs E. B. ir juos pasisavinęs, t. y. pavertęs savo turtu, nenustatyta, todėl E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

105Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo

106Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apgaulingas apskaitos tvarkymas ir atsakomybė už tai apibrėžta žodžiais: ,,Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, (...)“.

107Apibendrinant teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ buvo išaiškinta, kad buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas). Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnio dispozicijoje išvardytos veikos padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnį 18 punktą asmens turtas – tai materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.

108Apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 „Buhalterinės apskaitos įstatymo“ Nr. IX-574 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo.

109Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad ūkio subjekto vadovas – ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens administracijos vadovas, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens ir ūkio subjekto, kuris neturi administracijos vadovo, savininkas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko šio subjekto apskaitą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tais atvejais, kai ūkio subjekto vadovas nėra paskirtas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka (pvz., įmonės akcininkų sprendimu buvęs vadovas iš einamų pareigų atleistas, o naujas vadovas nepaskirtas), asmuo, neįteisinęs savo veiklos, nusprendęs vykdyti įmonės ūkinę komercinę veiklą ir realiai ją vykdęs, jei tuo metu buvo nusikalstamai tvarkoma buhalterinė apskaita, pripažintinas nusikaltimo, nustatyto BK 222 straipsnio, subjektu.

110Specialisto išvadoje Nr. 5-3/49 konstatuota, kad dėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytų UAB „( - ) “ (direktorius E. B. (nuo 2006-06-06 iki 2007-07-27), direktorius B. S. (2007-07-27) pažeidimų (direktorius E. B. 12 atvejų nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 10 atvejų nesilaikė 12 straipsnio 1 dalies, 1 atveju nesilaikė 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes: 1) 3199,99 Lt (6499,99-3300) gavimo iš fizinio asmens M. R. nepagrindė kasos pajamų orderiu; 2) prekių (langų) pardavimo ir montavimo paslaugų suteikimo už 6499,99 Lt nepagrindė pardavimo PVM sąskaita faktūra; 3) 10 atvejų kasos pajamų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neregistravo 18250 Lt gavimo iš sąskaitų bankuose (1610+4000+4000+1900+90+200+2000+2000+2000+450); 4) pateikė bankui AB SEB Vilniaus banko 2007-02-14 PVM sąskaitą faktūrą serija ESSB Nr. 00022, kurioje nurodė, kad atlikti darbai (su PVM) už 111525,74 Lt, pagal kurią negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo; direktorius B. S. (2007-07-27) neišsaugojo 3-jų mokėjimo žiniaraščių, kurių bendra suma 128960,62 Lt (30891,92+71654,76+26413,94), 4 kasos išlaidų orderių, kurių bendra suma 10358,70 Lt (5779,75+1476,97+2344,97+757,01), laikotarpiu nuo 2007-02-14 iki 2007-07-27 negalima iš dalies nustatyti UAB „( - ) “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 2, b. l. 70–71).

1112001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, o 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“.

112Teisiamajame posėdyje nuteistasis E. B. neneigė, kad, nesant buhalterės, kasos apskaita sutvarkyta nebuvo. Įmonėje kasos knyga buvo kompiuterinė, o visi dokumentai buvo perduoti naujam vadovui B. S.. E. B. parodė, kad su M. R. sutartis langų pagaminimui buvo pasirašyta liepos 13 d., o langai buvo gaminami nuo 2 iki 3 savaičių laiko, todėl galutinį atsiskaitymą iš M. R. už langus turėjo gauti ir gavo B. S., todėl B. S. turėjo išrašyti sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį likusiai sumai. Iš M. R. E. B. gavo tik pradinę įmoką – 3300 Lt, likusių pinigų jis paimti negalėjo, nes įmonė buvo parduota. Su banko sąskaitomis dirbo ir pinigus paimdavo ne vien E. B., tai atlikdavo ir S. S.–B.. 2007 m. liepos mėnesį pinigus paėmė ne E. B.. S. S.–B. dirbo kasininke pagal įsakymą, o iš darbo išėjus buhalterei J. G., įmonėje S. S.–B. dirbo iki liepos 27 d. (t. 8, b. l. 66–73).

113Teisiamajame posėdyje liudytojas V. R. parodė, kad su UAB „( - ) “ sutartis dėl langų pirkimo buvo sudaryta jo motinos M. R. vardu. Dėl langų pagaminimo jis bendravo su E. B.. Už langus sumokėjo per du kartus. Turi dokumentą, patvirtinantį, kad pinigai už langus sumokėti (t. 7, b. l. 195).

114Teisiamajame posėdyje liudytoja M. R. parodė, kad E. B. įmonė jai gamino langus. Kur buvo sudaryta langų pirkimo sutartis, kam tiksliai sumokėjo pinigus, ji neprisiminė. Gavo dokumentus su langų brėžiniais bei dokumentus, patvirtinančius, kad pinigai sumokėti. Langų montavimas užtruko apie tris savaites (t. 7, b. l. 196).

115Iš bylos duomenų matyti, kad 2007-07-13 tarp pardavėjo UAB „( - ) “ ir pirkėjos M. R. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 70629-02AB, kuria M. R. įsipareigojo sumokėti už prekes per du kartus: 3 300 Lt avansą ir 3 199,99 Lt likutį. 2007-07-13 iš M. R. buvo gautas 3300 Lt avansas (t. 3, b. l. 77–79, t. 5, b. l. 47–49), šiai sumai buvo išrašytas kasos pajamų orderis, serija ESSB Nr. 000081, gauti pinigai įtraukti į kasos knygą „Kasa už 2007 m. liepos 19 d. (t. 3, b. l. 68, 71).

116Produkto specifikacijoje, pridėtoje prie sutarties Nr. 70629-02AB, nurodyta, jog užsakymo įvykdymo terminas bus 2–4 savaitės nuo sutarties pasirašymo datos. Iš šios produkto specifikacijos matyti, kad pinigus – 6 499,99 Lt – už pagamintus langus paėmė B. S. (t. 5, b. l. 50, 51). To, kad pinigus sumokėjo būtent E. B., liudytojai V. R. ir M. R. patvirtinti negalėjo. E. B. pripažino, kad avansą iš M. R. gavo. Byloje duomenų, kurie patvirtintų, jog likusią pinigų sumą tikrai gavo E. B., nėra. Liudytoja M. R. patvirtino, kad langų montavimas užtruko apie tris savaites. Pirkimo– pardavimo sutartis Nr. 70629-02AB su M. R. pasirašyta 2007-07-13, todėl nėra pagrindo abejoti, kad užsakymas buvo įvykdytas tik rugpjūčio mėnesį, kai E. B. UAB „( - )“ nebedirbo. Nors byloje yra du kasos pajamų orderiai (t. 3, b. l. 68, 72), išrašyti skirtingomis datomis – vienas – 2007-07-13, kitas – 2007-07-19, abiejuose nurodyta ta pati pinigų suma – 3 300 Lt avansas. E. B. versiją, kad jis likusios pinigų sumos negavo, pavirtina ir tai, jog pagal pirkimo–pardavimo sutarties 4 punkto sąlygą likusi suma apmokama per 3 (tris) darbo dienas po gaminių sumontavimo ir papildomų darbų atlikimo (...), todėl M. R. mokėti likusių pinigų, kol darbai nebuvo pabaigti, neturėjo pagrindo. Apeliaciniame teismo posėdyje specialistė V. G. patvirtino, jog byloje duomenų, kada buvo gauta likusi pinigų suma už atliktą užsakymą pagal sutartį su M. R., nėra (t. 9, b. l. 8–9).

117Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apmokestinamasis asmuo įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą privalo įforminti PVM sąskaita faktūra (...).

118Specialistė V. G. patvirtino, jog sąskaita faktūra išrašoma tik atlikus darbus ar suteikus paslaugas. Kol neatlikti darbai ar nesuteiktos paslaugos, sąskaita faktūra neišrašoma. E. B. iš M. R. gautą 3 300 Lt avansą pagrindė kasos pajamų orderiu, serija ESSB Nr. 000081, o objektyvių ir patikimų įrodymų, kad E. B. gavo ir likusią 3 199,99 Lt sumą, dar jam dirbant įmonėje, nėra, todėl pareiga PVM sąskaita faktūra pagrįsti paslaugų už 6 499,99 Lt suteikimą M. R. jam nekilo. Kad likusią pinigų sumą gavo E. B., negalėjo patvirtinti ir B. S. (t. 7, b. l. 151–155).

119Esant aptartoms aplinkybėms, E. B. kaltė dėl to, kad jis PVM sąskaita faktūra nepagrindė paslaugų už 6499,99 Lt suteikimą M. R. pagal 2007-07-13 sudarytą sutartį Nr. 70629-02AB bei pajamų orderiu nepagrindė 3 199,99 Lt iš M. R. gavimo, neregistravo 3199,99 Lt gavimo apskaitos registruose: 2007 m. liepos mėn. „Apyvartos žiniaraštis sąskaita Nr. 272 Kasa“; „Apyvartos žiniaraštis sąskaita Nr. 500, Pardavimo pajamos (langai)“, nenustatyta.

120Skundžiamu nuosprendžiu E. B. buvo nuteistas ir už tai, kad 10 atvejų kasos pajamų orderiais nepagrindė ir neregistravo apskaitos registruose: kasininko apyskaitoje bei Apyvartos žiniaraštyje sąskaita Nr. 272, pagrindžiančių 11 600 Lt gavimą iš sąskaitos ( - ), esančios AB banke „Hansabankas“, ir 6650 Lt gavimą iš mokėjimo kortelės sąskaitos ( - ), esančios banke AB SEB Vilniaus bankas.

121Iš specialisto išvados Nr. 5-3/49 matyti, kad laikotarpiu nuo 2006-06-06 iki 2007-07-16 UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė J. G.. Nuo 2007-07-17 iki 2007-07-27 už apskaitos tvarkymą atsakė direktorius E. B. (t. 2, b. l. 68).

122Teisiamajame posėdyje liudytoja V. Š. parodė, kad, kol dirbo buhalterė, UAB „( - )“ buhalterija buvo tvarkinga (t. 7, b. l. 99).

123Bylos duomenimis nustatyta, kad iš sąskaitos Nr. ( - ) (AB „Hansabankas“) 11 600 Lt (1610 + 4000 + 4000 +1900 + 90) ir iš sąskaitos Nr. ( - ) (AB SEB Vilniaus bankas) 6650 Lt paėmė S. S.-B., kuri tuo metu vykdė UAB „( - )“ kasininko pareigas, ši aplinkybė konstatuota ir specialisto išvadoje, t. y., kad laikotarpiu nuo 2006-10-10 iki 2007-07-02 kasininko apyskaitose bei kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiuose už kasininką pasirašė direktoriaus pavaduotoja S. S.-B.. Nuo 2007-07-02 iki 2007-07-27 už kasininką kasos dokumentuose ir kasininko apyskaitose pasirašė: vienuose – direktorius E. B., kituose – direktoriaus pavaduotoja S. S.-B. (t. 2, b. l. 68). Kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius privalėjo išrašyti S. S.-B..

124Nuteistasis E. B. parodė, kad, kai buhalterė J. G. išėjo iš darbo, visi dokumentai buvo surašyti perdavimo akte ir perduoti B. S.. Įmonėje kasos knyga buvo kompiuterinė. Visi dokumentai buvo perduoti B. S. (t. 8, b. l. 66–73).

125Kad E. B. perdavė dokumentus naujiesiems akcininkams, patvirtina ta aplinkybė, kad buhalterė V. Š. Apyvartos žiniaraštyje Nr. 2435 iš sąskaitos Nr. ( - ) (AB „Hansabankas“) paimtus 11 600 Lt (1610 + 4000 + 4000 +1900 + 90) ir iš sąskaitos Nr. ( - ) (AB SEB Vilniaus bankas) paimtus 6650 Lt įtraukė į apskaitą, šių pinigų paėmimas iš sąskaitų nuslėptas nebuvo.

126Kai E. B. perdavė dokumentus naujiesiems akcininkams, ataskaitinis mėnuo dar nebuvo pasibaigęs, todėl tai, kad 11600 Lt ir 6650 Lt suma nebuvo užregistruota apskaitos registruose, nėra pagrindas tvirtinti, kad E. B. tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Kad apskaitos registras turi būti sutvarkytas iki mėnesio pabaigos, patvirtino ir specialistė V. G. (t. 9, b. l. 140).

127Nesant neginčytinų E. B. kaltės įrodymų dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nesant pagrindo tvirtinti, kad dėl E. B. kaltės negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

128Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, kolegija

Nutarė

129Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (už pasikėsinimą užvaldyti kito asmens naudai 146450 Lt, netikro dokumento pagaminimą), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (už pasikėsinimą užvaldyti kito asmens naudai 13830 Lt, netikro dokumento pagaminimą), pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą), pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (už patikėto ar jo žinioje buvusio turto pasisavinimą), nuosprendžio dalį, kuria S. S.-B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, nuosprendžio dalį, kuria V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

130E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (už pasikėsinimą užvaldyti kito asmens naudai 146450 Lt, netikro dokumento pagaminimą) išteisinti, nesant jo veikoje šių nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

131E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (už pasikėsinimą užvaldyti kito asmens naudai 13830 Lt, netikro dokumento pagaminimą) išteisinti, nesant jo veikoje šių nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

132E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

133E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

134S. S.-B. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nesant jos veikoje šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

135V. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

136Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Virginijos Tilvikienės 2009-10-23 nutarimu nustatytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į E. B. ir S. S.-B. priklausantį žemės sklypą, registro Nr. ( - ) , esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ), 3,750 ha, kurio paskirtis – žemės ūkio, panaikinti (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

137Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. E. B., gim. ( - ) , nuteistas:... 3. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą... 4. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 MGL dydžio (3 900 Lt) bauda;... 5. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (už pasikėsinimą... 6. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda;... 7. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 30 MGL dydžio (3 900 Lt) bauda;... 8. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda.... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės,... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės,... 11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šios bausmės subendrintos... 12. E. B. dėl pasikėsinimo užvaldyti kito asmens naudai 78 044,05 Lt ir netikro... 13. S. S.–B., gim. ( - ) , nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio... 14. S. S.–B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 182 straipsnio 2 dalį išteisinta,... 15. V. S., gim. ( - ) , nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1... 16. UAB „( - )“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.... 17. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 18. E. B. nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule užvaldyti didelės vertės... 19. „jis, būdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), ( - ), direktoriumi,... 20. E. B. nuteistas ir už tai, kad pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą,... 21. „jis, būdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), ( - ), direktoriumi,... 22. E. B. nuteistas ir už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą,... 23. „jis, būdamas laikotarpiu nuo 2006-07-19 iki 2007-07-27 UAB „( - )“,... 24. PVM sąskaita faktūra nepagrindė paslaugų už 6499,99 Lt suteikimo M. R.... 25. 10 atvejų kasos pajamų orderiais nepagrindė ir neregistravo apskaitos... 26. Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2007-02-14 iki 2007-07-27... 27. E. B. nuteistas ir už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą:... 28. „jis, būdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ) , veikiančios ( - ),... 29. S. S.-B. nuteista už tai, kad ji pasikėsino apgaule užvaldyti didelės... 30. „ji, būdama UAB „( - ) “ direktoriaus pavaduotoja, turėdama tikslą... 31. V. S. nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą:... 32. „jis laikotarpiu nuo 2006-08-28 iki 2007-07-31 dirbęs UAB „( - )“... 33. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. prašo nuosprendžio dalį dėl jo... 34. Dėl pasikėsinimo užvaldyti svetimą turtą išrašant vekselius... 35. Apeliaciniame skunde E. B. nurodo, jog jis su savo žmona S. S.- B. buvo UAB... 36. Parduodant UAB „( - )“ akcijas B. S. ir G. B., derybų metu buvo sutarta... 37. Nuteistojo E. B. nuomone, šie bylos duomenys patvirtina, kad jo žmona S. S.... 38. Apeliantas E. B. pažymi, kad vekselio suma sutampa su įmonės skola jam,... 39. Apelianto nuomone, tame, kad buvo sudaryta galimybė šeimos paskolintus... 40. Nuteistasis atkreipia dėmesį į bendrą įrodymų vertinimą dėl jam... 41. Tie patys argumentai taikytini ir dėl vekselio išrašymo V. S.. E. B.... 42. Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo... 43. Apeliaciniame skunde konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio... 44. Nuteistasis E. B. teigia, kad apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamojoje... 45. Šioje byloje nebuvo tirtos padarytų buhalterinių pažeidimų pasekmės, jos... 46. Be to, E. B. įsitikinimu, papildomų neaiškumų įneša pati specialisto... 47. Be to, specialistė savo išvadoje nurodė, kad iš dalies veiklos rezultatų,... 48. Kaltinime dėl apgaulingos buhalterijos tvarkymo liko tik M. R. epizodas bei... 49. E. B. nurodo, kad nepaisant to, jog jam pateiktame kaltinime nurodytų... 50. Apelianto nuomone, svarbus tas momentas, kad sutartis su M. R. buvo pasirašyta... 51. Dėl 10 atvejų pinigų iš UAB „( - )“ banko sąskaitos paėmimo ir jų... 52. LAT 2009-03-13 nutartyje Nr. 2K-143/2009 nurodyti kriterijai, kuriems esant yra... 53. Apeliantas E. B. atkreipia dėmesį ir į tai, kad vienas iš pagrindinių... 54. Dėl 18250 Lt pasisavinimo... 55. E. B. apeliaciniame skunde taip pat konstatuojama, kad teismas pripažino... 56. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 57. Nuteistasis V. S. aiškina, jog jis dirbo UAB „( - )“ statybos... 58. Apeliantas V. S. nurodo, kad prieš įmonės pardavimą vykstant E. B. deryboms... 59. Civiliniuose santykiuose yra gana dažna praktika, kad asmenys išrašo... 60. V. S. dėl jam išrašyto vekselio prašo atkreipti dėmesį į bendrą... 61. Apeliaciniame skunde nuteistoji S. S.-B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 62. Klaipėdos apygardos teismas 2012-05-10 nuosprendžiu E. B. apeliacinį skundą... 63. Nuteistieji E. B., V. S. ir S. S.-B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-12-18 nutartimi Klaipėdos apygardos... 65. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė nuteistųjų... 66. Apeliaciniai skundai tenkintini, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-17... 67. Dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti UAB „ESSB“ turtą – 146450 Lt ir... 68. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė pasireiškia turto... 69. Teisiamajame posėdyje nuteistasis E. B. parodė, kad faktiškai UAB „( -... 70. Teisiamajame posėdyje nuteistoji S. S.–B. parodė analogiškai, patvirtino,... 71. Teisiamajame posėdyje nuteistasis V. S. parodė, kad jis E. B. paskolino savo... 72. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis V. S. parodė analogiškai (t. 9, b.... 73. Teisiamajame posėdyje liudytojas B. S. parodė, kad 2007-03-22 UAB „( - )... 74. Teisiamajame posėdyje liudytojas G. B. parodė, kad dirbo UAB „( - ) “... 75. Iš nuteistojo E. B. parodymų ir bylos aplinkybių matyti, kad E. B. į... 76. 2007-07-27 sutartimi vienintelis 100 procentų UAB „( - )“ akcijų... 77. 2007-07-22 UAB „( - )“ direktorius E. B. V. S. 13830 Lt išrašė... 78. 2007-07-26 UAB „( - ) “ direktorius E. B. S. S. 14650 Lt išrašė... 79. Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį... 80. 2007-09-07 ( - ) notarų biure vekselio turėtojui V. S. buvo padarytas... 81. 2007-09-07 ( - ) notarų biure vekselio turėtojai S. S.- B. buvo padarytas... 82. Klaipėdos apygardos teismo 2008-04-30 nutartimi UAB „( - )“ buvo... 83. Iš byloje esamų duomenų matyti, kad 2007-07-20 E. B. į UAB „( - )“... 84. Specialisto išvada Nr. 5-3/49 (t. 2, b. l. 53–74) patvirtina, kad UAB „( -... 85. Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 3.89 straipsnį asmenine nuosavybe... 86. Byloje duomenų, kad E. B. įnešė į bendrovės kasą asmenine nuosavybe... 87. Kad V. S. E. B. bendrovei paskolino 13 830 Lt, patvirtina 2007-07-22 kasos... 88. B. S. ir G. B. UAB „( - )“ dirbo vadovais, jie patvirtino, kad prieš... 89. Daryti išvadas, kad E. B., pagaminęs netikrą dokumentą – vekselį, jį... 90. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad S. S.-B. pasikėsino apgaule užvaldyti UAB... 91. Nepagrįstai pasikėsinimu apgaule užvaldyti UAB „( - ) “ turtą – 13830... 92. Dėl 18250 Lt pasisavinimo... 93. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. 18 250 Lt paėmimą iš UAB „( - ) “... 94. Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam... 95. Teisiamojo posėdžio metu tiek E. B., tiek S. S.-B. parodė, kad pinigus 2007... 96. 2012-03-29 apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. B.... 97. 2012-03-29 apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji S. S.–B.... 98. 2013-03-29 apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji S. S.-B. parodė... 99. Iš bylos duomenų matyti, kad banko sąskaita ( - ) AB banke „Hansabankas“... 100. Specialisto išvadoje Nr. 5-3/49 konstatuota, kad tyrimui pateiktas UAB „( -... 101. Specialisto išvadoje Nr. 5-3/49 nurodyta, kad paimtiems iš bankų pinigams... 102. Kad atskaitingas asmuo direktorius, apyvartos žiniaraščio sąskaitoje Nr.... 103. Tiek nuteistasis E. B., tiek nuteistoji S. S.-B. parodė, kad, pasinaudodama... 104. Nuteistųjų E. B. ir S. S.-B. parodymai, kad būtent ji iš UAB „( - )“... 105. Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo... 106. Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apgaulingas... 107. Apibendrinant teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m.... 108. Apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi... 109. Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad ūkio... 110. Specialisto išvadoje Nr. 5-3/49 konstatuota, kad dėl ūkinės finansinės... 111. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12... 112. Teisiamajame posėdyje nuteistasis E. B. neneigė, kad, nesant buhalterės,... 113. Teisiamajame posėdyje liudytojas V. R. parodė, kad su UAB „( - ) “... 114. Teisiamajame posėdyje liudytoja M. R. parodė, kad E. B. įmonė jai gamino... 115. Iš bylos duomenų matyti, kad 2007-07-13 tarp pardavėjo UAB „( - ) “ ir... 116. Produkto specifikacijoje, pridėtoje prie sutarties Nr. 70629-02AB, nurodyta,... 117. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 118. Specialistė V. G. patvirtino, jog sąskaita faktūra išrašoma tik atlikus... 119. Esant aptartoms aplinkybėms, E. B. kaltė dėl to, kad jis PVM sąskaita... 120. Skundžiamu nuosprendžiu E. B. buvo nuteistas ir už tai, kad 10 atvejų kasos... 121. Iš specialisto išvados Nr. 5-3/49 matyti, kad laikotarpiu nuo 2006-06-06 iki... 122. Teisiamajame posėdyje liudytoja V. Š. parodė, kad, kol dirbo buhalterė, UAB... 123. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš sąskaitos Nr. ( - ) (AB „Hansabankas“)... 124. Nuteistasis E. B. parodė, kad, kai buhalterė J. G. išėjo iš darbo, visi... 125. Kad E. B. perdavė dokumentus naujiesiems akcininkams, patvirtina ta... 126. Kai E. B. perdavė dokumentus naujiesiems akcininkams, ataskaitinis mėnuo dar... 127. Nesant neginčytinų E. B. kaltės įrodymų dėl apgaulingo buhalterinės... 128. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio... 129. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį,... 130. E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2... 131. E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1... 132. E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant... 133. E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant... 134. S. S.-B. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2... 135. V. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1... 136. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės... 137. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....