Byla 2A-39-730/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. D. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovėms A. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir sprendimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir atsakovės A. S. priešieškinį dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

Nustatė

2pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad J. S. (ieškovės tėvo K. S., gim. ( - ), priėmė savo tėvo (ieškovės senelio) K. S., gimusio ( - ), mirusio ( - ), palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti, ir jį valdė iki savo mirties; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad ieškovė D. D., priėmė J. S., mirusios ( - ), palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. 1991-12-19 pateikė prašymą sugrąžinti buvusio savininko K. S. turėtą 12 ha žemės sklypą pagal dabartinį administracinį teritorinį paskirstymą ( - ), ir kartu su juo pateikė giminystės ryšį su savininku įrodančius dokumentus: savininko K. S. mirties liudijimą ir savo, J. S., gimimo liudijimą; panaikinti Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 451 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę (mišką) ( - )“ ir Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 28-2930 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. S.“ dalį dėl 5 ha žemės iš bendro 10,51 ha žemės ploto, esančio ( - ). Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog J. S. iki tėvo K. S. mirties ir po to gyveno K. S. priklausančiame name ir 1973 m. sudarė vieną šeimą. Mirus K. S., J. S. nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, bet palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti. J. S. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko ieškovei, tačiau ieškovė į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau palikimą ieškovė priėmė pradėjusi faktiškai valdyti turtą. Palikimo priėmimo faktą reikalinga nustatyti, kad būtų gautas paveldėjimo teisės liudijimas šiam turtui: gyvenamajam namui ir jo priklausiniams, esantiems ( - ), ir turtinei teisei į nuosavybės teisių atkūrimą J. S. vardu. Ieškovės vertinimu, skundžiami administraciniai aktai, kuriai atkurta K. S. nuosavybė į 10,51 ha žemės, priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, taip pat J. S. turtines teises.

3Atsakovė A. S. (ieškovės motina) pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. S., ir K. S., priėmė tėvo K. S., gim. ( - ), mirusio ( - ), palikimą, faktiškai pradėję turtą valdyti; nustatyti, kad K. S., priėmė sesers J. S., mirusios ( - ), atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti; ieškovės D. D. ieškinį atsakovams atmesti visa apimtimi; jeigu ieškovė D. D. teismui teiks prašymus dėl termino atnaujinimo pripažinti administracinius aktus negaliojančiais, tuomet taikyti ieškinio senatį.

4Skuodo rajono apylinkės teismas 2015-08-18 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., mirusi ( - ), priėmė tėvo K. S., gimusio ( - ), mirusio ( - ), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti ir valdė iki savo mirties; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė D. D., ir jos tėvas K. S., miręs ( - ) priėmė, J. S., mirusios ( - ), palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Likusią patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės D. D. 296,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. S., priteisė iš ieškovės D. D. 6,82 Eur bylinėjimosi išlaidų Valstybei, priteisė iš atsakovės A. S. 6,82 Eur bylinėjimosi išlaidų Valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendžiant dėl K. S. palikimo priėmimo, byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl ieškovės senelio ir tuo pačiu atsakovės uošvio K. S., M., gim. ( - ), mirusio 1974-08-15 palikimo ir nuosavybės teisių į jo valdytą žemę 10,51 ha iki nacionalizacijos. Duomenų, kad įpėdiniai būtų kreipęsi į notarą nėra. Sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu - byloje nekyla ginčas, kad J. S., po jos tėvo K. S. mirties liko gyventi tėvo pastatuose, prižiūrėjo gyvulius, kurių buvo mažiausiai 1 karvė, ir tokiu būdu priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, K. S. turėjo savo šeimą, gyveno atskirai ir per įstatymo nustatytą terminą negalėjo priimti tėvo palikimo faktiškai pradėdamas jį valdyti. Dėl J. S. palikimo priėmimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. S. 1994-01-10 buvo sudariusi testamentą, kurį patvirtino Notėnų apylinkės seniūnė, pagal kurį visą turtą paliko D. S. (D.). Testamentinė įpėdinė realizavo savo teisę į dalį palikime nurodyto palikimo – į piniginį indėlį banke. Teismo vertinimu, ieškovės veiksmai susiję su palikimu yra pakankamas pagrindas konstatuoti palikimo, pagal testamentą, priėmimą faktiškai pradėjus valdyti. Ieškovės tėvas K. S., po jo sesers J. S. mirties liko gyventi gyvenamajame name, kurį J. S. buvo paveldėjusi iš savo tėvo. Testamentinė įpėdinė (ieškovė) per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nepareiškė savo teisių į gyvenamąjį namą, todėl K. S. turėjo teisę faktiškai paveldėti turtą, kurio nepriėmė kiti įpėdiniai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad J. S. palikimą paveldėjo du įpėdiniai. Dėl sprendimo panaikinimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra suėjęs CK 1.125 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytas ieškinio senaties terminas, todėl šis reikalavimas atmestas. Ieškovė neprašė atnaujinti praleistą senaties terminą, o ir teismas įvertinęs ieškovės pasyvų elgesį nuosavybės teisių atkūrimo laikotarpiu, neįžvelgė jokių prielaidų, dėl ko galėtų būti atnaujintas terminas. Net jei terminas ir nebūtų praleistas, skundo padavimas ieškovei negalėtų sukurti jokių teisių ar pareigų pretenduojant į atkuriamą žemę, nes ji kaip įpėdinė yra praleidusi terminą pateikti tokį prašymą.

5Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-08-18 sprendimo dalį, kuria atmesti patikslinto ieškinio reikalavimai: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. 1991-12-19 pateikė prašymą susigrąžinti buvusio savininko K. S. turėtą 12 ha žemės sklypą pagal dabartinį administracinį teritorinį paskirstymą ( - ), ir kartu su juo pateikė giminystės ryšį su savininku įrodančius dokumentus; panaikinti Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 451 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę (mišką) ( - )“ ir Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 28-2930 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. S.“ dalį dėl 5 ha žemės iš bendro 10,51 ha žemės ploto, esančio ( - ). Panaikinti sprendimo dalį, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. S., miręs 2014-03-07, priėmė J. S., mirusios 1994-08-14, palikimą faktiškai pradėdamas valdyti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas materialines teisės normas, nepagrįstai nusprendė pripažinti, kad atsakovės sutuoktinis K. S. priėmė S. palikimą kaip įstatyminis paveldėtojas, kadangi 1994-01-10 sudarytu testamentu, J. S. visą savo turtą, kuris mirties dieną priklausė palikėjai, kur jis bebūtų ir iš ko susidarytų, paliko ieškovei.
  2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. 1991-12-19 pateikė prašymą sugrąžinti buvusio savininko K. S. turėtą 12 ha žemės sklypą, nesilaikė suformuotos teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo, nesiėmė priemonių, jog būtų išsiaiškintos faktinės bylos aplinkybės, kadangi vienas iš įrodymų, jog J. S. pateikė prašymą susigrąžinti K. S. žemę, jį pasirašė, tačiau jis yra sunaikintas, yra prašymas - anketa, išsiųstas į Lietuvos centrinį valstybės archyvą.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 451 bei Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 28-2930 dalį taikydamas senatį, kadangi ginčijami aktai ieškovei buvo įteikti 2014-07-28, todėl ieškinys pateiktas nepraleidus senaties termino.
  4. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas atsakovei, pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalies ir 98 straipsnio nuostatas.

6Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčas dėl paveldėjimo santykių nėra susijęs su atsakovės interesais, dėl šių reikalavimų atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nepasisako. Apeliacinio skundo argumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. S. žemę nepagrįsti, kadangi J. S. 1991-12-19 prašyme savo valios dėl žemės susigrąžinimo neišreiškė. Prašyme tik buvo nurodyti J. S. kaip besikreipiančio asmens duomenys. Argumentas, jog J. S. prašymas buvo suklastotas nepagrįsti, kadangi nepateikti jokie tą aplinkybę patvirtinantys įrodymai. S. duomenys buvo nurodyti prašymo viršutiniame dešiniajame kampe, tačiau prašymas pasirašytas tik K. S.. Registracijos žurnale, bei užklausimuose į Lietuvos valstybinį archyvą buvo įtraukiami duomenys tik tų asmenų, kurie buvo nurodyti prašymo viršutiniame dešiniajame kampe, nepriklausomai, kiek prašymuose buvo nurodoma pretendentų. Apie tokią prašymų pateikimo tvarką paliudijo teismo posėdžių metu apklausti liudytojai. Tai, kad J. S. nesiekė atkurti nuosavybės teisių, įrodo ir tai, kad nei ji, nei jos įpėdiniai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nepateikė iki 2003-12-31 giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku įrodančių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė senatį administraciniams aktams panaikinti. Bylinėjimosi išlaidos teisingai paskirstytos, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų kiekį.

7Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek ieškovė, tiek K. S. priėmė palikimą po J. S. mirties. Įrodymų, jog J. S. išreiškė savo valią ir kreipėsi dėl žemės grąžinimo bei pateikė giminystės ryšį įrodančius dokumentus, kad jos prašymas su parašu buvo pakeistas kitu, ieškovė teismui nepateikė. Pagrįstai taikytas senaties terminas administraciniams aktams nuginčyti, bei tinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių.

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimų į jį argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

11Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovės reikalavimai nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. 1991-12-19 pateikė prašymą sugrąžinti buvusio savininko K. S. turėtą 12 ha žemės sklypą pagal dabartinį administracinį teritorinį paskirstymą ( - ), ir kartu su juo pateikė giminystės ryšį su savininku įrodančius dokumentus: savininko K. S. mirties liudijimą ir savo, J. S., gimimo liudijimą; panaikinti Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 451 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę (mišką) ( - )“ ir Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 28-2930 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. S.“ dalį dėl 5 ha žemės iš bendro 10,51 ha žemės ploto, esančio ( - ). bei dėl sprendimo dalies, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. S., gim. ( - ), priėmė J. S. palikimą pradėjęs faktiškai valdyti.

12Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

13Dėl J. S. palikimo priėmimo

14Apeliaciniame skunde, ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas materialines teisės normas, nepagrįstai nusprendė pripažinti, kad atsakovės sutuoktinis K. S. priėmė J. S. palikimą kaip įstatyminis paveldėtojas, kadangi 1994-01-10 sudarytu testamentu, J. S. visą savo turtą, kuris mirties dieną priklausė palikėjai, kur jis bebūtų ir iš ko susidarytų, paliko ieškovei. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

15Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (1964 m. CK 587, 591 straipsniai, 2000 CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

16Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad J. S., gim. ( - ), mirė ( - ). J. S. 1994-01-10 testamentu, kuris patvirtintas Notėnų apylinkės seniūnės, visą jai priklausantį asmeninės nuosavybės teise turtą, tame tarpe gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius ( - ), 5 ha žemės, kur ji bebūtų, piniginį indėlį su palūkanomis asmeninės sąskaitos Nr. 17374, esantį Lietuvos taupomojo banko Skuodo skyriuje Nr. 7655; investicinį indėlį asmeninės sąskaitos Nr. I-90, esantį Taupomojo banko Skuodo skyriaus Notėnų filiale Nr. 7655/07 ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko S. D., gyv. ( - ). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, nors J. S. buvo sudariusi testamentą, nei ieškovė, nei kiti įpėdiniai į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

17Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012). Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu. Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti. Sprendžiant ginčą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015).

18Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po J. S. mirties ieškovė 1997-11-17 kreipėsi į Lietuvos taupomąjį banką su prašymu atidaryti santaupų atkuriamąją sąskaitą, 1999-12-29 pateikė prašymą laisvai disponuoti paveldėtomis atkurtomis santaupomis, 2000-06-16 ieškovės vardu atidaryta santaupų atkuriamoji sąskaita, kurioje atkurtų santaupų suma sudarė 1345,01 Lt. Byloje taip pat nėra ginčo, jog ieškovė J. S. name po J. S. mirties gyveno vienerius metus (iki 1995 m.), naudojosi jos daiktais. Išvykdama gyventi pas sutuoktinį pasiėmė lovą, sekciją, dujinę viryklę, patalynę, kitus namų apyvokos daiktus. Nurodytų aplinkybių visuma ir pateikti kasacinio teismo praktikos išaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti į paveldėtą turtą nuosavybės teises ir elgėsi su paveldėtu turtu kaip su savu, t. y. priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

19Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad ginčo tarp šalių nėra, jog K. S. (ieškovės tėvas) su šeima į J. S. namą atsikėlė gyventi 1983-1985 metais. Po J. S. mirties namu, kuriame iki mirties gyveno J. S., rūpinosi K. S., mokėjo mokesčius, tvarkė namą, jame gyveno iki mirties - 2014-03-07, tai yra, rūpinosi juo kaip savo. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. S. taip pat priėmė po J. S. mirties likusį palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ta aplinkybė, jog vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo. Įpėdinio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra sandoris – palikimo priėmimas. Įstatyme nenustatyta, kad palikimo priėmimo pagrindu atsirandančios įpėdinio nuosavybės teisės perėjimo momentas priklausytų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar jo teisinės registracijos. CK 587 straipsnio 5 dalyje nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui atsiradimo momentas nustatytas kaip palikimo atsiradimo, o ne jo įforminimo ar išviešinimo per registrą momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2007).

21Esant tokioms, aplinkybėms, kasacinio teismo praktikai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek ieškovė, tiek K. S. po J. S. mirties, palikimą priėmė, pradėję faktiškai turtą valdyti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti šią sprendimo dalį.

22Dėl 1991-12-19 prašymo sugrąžinti buvusio savininko K. S. turėtą 12 ha žemės sklypą

23Ieškovė reiškė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. 1991-12-19 pateikė prašymą sugrąžinti buvusio savininko K. S. turėtą 12 ha žemės sklypą pagal dabartinį administracinį teritorinį paskirstymą ( - ), ir kartu su juo pateikė giminystės ryšį su savininku įrodančius dokumentus: savininko K. S. mirties liudijimą ir savo, J. S., gimimo liudijimą. Pirmosios instancijos teismas šio ieškinio reikalavimo netenkino.

24Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė suformuotos teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo, nesiėmė priemonių, jog būtų išsiaiškintos faktinės bylos aplinkybės, kadangi vienas iš įrodymų, jog J. S. pateikė prašymą susigrąžinti K. S. žemę, jį pasirašė, tačiau jis yra sunaikintas, yra prašymas - anketa, išsiųstas į Lietuvos centrinį valstybės archyvą. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

25Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išsiaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su 1991-12-19 prašymo Dėl žemės grąžinimo pateikimu, ir padarė pagrįstą išvadą, jog pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. S. 1991-12-19 pateikė prašymą sugrąžinti buvusio savininko K. S. turėtą 12 ha žemės sklypą pagal dabartinį administracinį teritorinį paskirstymą ( - ), ir kartu su juo pateikė giminystės ryšį su savininku įrodančius dokumentus, nėra. Tokia išvada darytina dėl žemiau nurodytų motyvų.

26Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

27Nuosavybės teisės atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas; asmuo, siekiantis šią teisę įgyvendinti, visų pirma turi būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikęs pilietybę, giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kaip to reikalauja nurodyti nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai. Nuosavybės teisių atkūrimą nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. reglamentavo Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų. Įstatymo 10 straipsnis nustatė, kad asmuo, siekiantis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, privalo pateikti prašymą ir dokumentus, patvirtinančius jo, kaip pretendento, tinkamumą bei nuosavybės teisę (asmenys prašymus dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo (išpirkimo) pateikia miestų ir rajonų valdyboms pagal išlikusio nekilnojamojo turto buvimo vietą iki 1991 m. gruodžio 31 dienos, kartu su prašymu pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybę patvirtinantys dokumentai). Prašymai atstatyti nuosavybės teises į žemę ir miškus buvo pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 259 nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 376 redakcija). Pagal minėtą tvarką, suinteresuoti piliečiai rašydavo apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą (pagal šios tvarkos 1 priede pateiktą formą), kartu pridėdami turimus buvusią žemės nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, apylinkės agrarinės reformos tarnyba išnagrinėdavo gautus prašymus ir tais atvejais, kai piliečiai norimą susigrąžinti žemę dirbs ir naudos pagal paskirtį, kartu su jais pildydavo prašymus-anketas (pagal šios tvarkos 2 priede pateiktą formą). Jeigu piliečiai neturėdavo 2 punkte nurodytų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, prašymus-anketas tarnyba persiunčia į Lietuvos valstybinį archyvą. Suinteresuoti piliečiai, pateikę prašymus ir užpildę prašymus-anketas, už Lietuvos valstybinio archyvo ir kitas paslaugas rajono valdybos nustatyta tvarka sumokėdavo 50 rublių.

28Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ( - ) apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991-12-19 pateiktas Prašymas dėl žemės grąžinimo (kompensacijos), kurį pasirašė K. S. (ieškovės tėvas). Prašymo pirmojo lapo viršuje dešinėje pusėje nurodyti J. S. duomenys, kaip besikreipiančio su prašymu asmens. Kaip įpėdiniai prašyme nurodyti J. S. ir K. S., tačiau kitoje prašymo pusėje kaip pretendentas į žemę nurodytas tik K. S. (ieškovės tėvas). Šis prašymas užregistruotas ( - ) prašymų grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) žurnale, prašymas- anketa perduota į Lietuvos valstybinį archyvą 1991-12-30. 1995 m. spalio mėnesį pradėta Žemės tvarkymo byla, kurioje savininkas nurodytas K. S..

29Ieškovė įrodinėjo, kad 1991-12-19 prašymas buvo pateiktas J. S. vardu, vėliau panaikintas ir jo pagrindu surašytas kitas prašymas. Tokią išvadą ieškovė darė dėl to, jog prašymas pateiktas J. S. vardu, tačiau pasirašytas tik K. S. ir dėl to, jog 1993-09-03 Lietuvos centrinis archyvas išdavė pažymėjimą "Į J. S. prašymą, gautą 1992-01-30".

30Bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti A. K. ir A. A. S., 1991 m. dirbę ( - ), žemėtvarkininkais. Liudytojo A. K., kuris dirbo su nuosavybės atkūrimo klausimais, parodymais nustatyta, kad buvo nustovėjusi tokia praktika, kad reikšminga buvo tik prašymų dėl žemės grąžinimo antroji pusė, kurioje buvo išreiškiama pretendentų į žemę valia, prašymą pasirašydavo tik tas asmuo, kuris buvo nurodomas pretendentu. Reikalavimo pretendentams rašyti atskirus prašymus nebuvo, vėliau prašymus pateikę pretendentai būdavo įtraukiami į tą patį prašymą. Liudytojas A. A. S. taip pat parodė, jog būdavo atvejų, kai atvykę pretendentai susitardavo, kam atiteks atkuriama žemė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojų, neturinčių suinteresuotumo byla bei tiesiogiai ginčo laikotarpiu dirbusių su nuosavybės teisių atkūrimo klausimais ( - ), parodymais. Be to, liudytojo A. K. parodymai sutampa su atsakovės atsiliepime išdėstytais motyvais, jog J. S. savo valios neišreiškė, kadangi prašymą pasirašė tik K. S.. Be to, iš Žemės tvarkymo bylos matyti, kad K. S. buvo pateikęs savo giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus (gimimo liudijimo, tėvų mirties liudijimo kopijas). Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus galėjo pateikti net iki 2003-12-31 įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas galėjo būti atnaujinamas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog J. S. jos giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų nepateikė nustatytu terminu, tai dar kartą patvirtina, kad valią atkurti teisę į žemę ji nebuvo išreiškusi.

31Taigi, įvertinus liudytojo A. K. parodymus bei atsižvelgiant į tai, kad 1991-12-19 prašymo antrojoje pusėje, kurioje išreiškiama pretendentų valia į atkuriamą nuosavybę į žemę, nurodytas tik K. S., prašymas pasirašytas tik K. S., atitinka tuo metu buvusią prašymų dėl žemės grąžinimo pildymo praktiką, labiau tikėtina, kad J. S. nebuvo išreiškusi pageidavimo į atkuriamą žemę. Be to, piliečių prašymus dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar miško grąžinimo nagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoji ministerija, atsižvelgdama į miesto (rajono), kurio teritorijoje yra žemė ar miškas, valdybos išvadą, todėl tikėtina, kad nustačius aplinkybes, jog prašymas užpildytas netinkamai (trūksta J. S. parašo, neišreikšta J. S. valia prašyme, nors prašyme nurodyta kaip įpėdinė), prašymas nebūtų patenkintas ir priimtas 1996-06-04 Sprendimas dėl K. S. nuosavybės teisės atstatymo į 10,51 ha žemės. 1993-09-03 Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjime nurodyta "Į J. S. prašymą, gautą 1992-01-30", todėl, jog 1991-12-19 prašyme ji buvo nurodyta kaip besikreipiantis asmuo, tačiau tokia aplinkybė, įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes neįrodo, jog J. S. buvo išreiškusi valią dėl žemės nuosavybės atkūrimo.

32Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, jog 1991-12-19 prašymas buvo suklastotas. Pažymėtina, kad teismas įrodymus tiria laikantis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo principų (CPK 183 straipsnio 3 dalis). Teismas turi teisę rinkti įrodymus tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, kadangi teismo teisė rinkti įrodymus yra ribota, todėl CPK 12 straipsnyje, 135 straipsnio 2 dalyje bei CPK 178 straipsnyje numatyta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, koks asmuo, kokiu būdu, suklastojo prašymą (CPK 178 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CPK 300 straipsnio.

33Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

34Dėl Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 451 ir Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 28-2930 dalies panaikinimo

35Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 451 bei Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 28-2930 dalį dėl 5 ha žemės iš bendro 10,51 ha žemės ploto, esančio ( - ), taikydamas senatį, kadangi ginčijami aktai ieškovei buvo įteikti 2014-07-28, todėl ieškinys pateiktas nepraleidus senaties termino.

36Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996-06-04 Įsakymu Nr. 451 Dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę (mišką) ( - ), įsakyta atstatyti nuosavybės teisę į žemę (mišką) piliečiams pagal priedą (69 pozicijos) ir pasirašyti nustatytos formos sprendimus dėl nuosavybės atstatymo. Priede "Piliečių, kuriems atstatyta nuosavybės teisė į turėtą žemę (mišką) ( - ) 59 numeriu nurodytas K. S. (ieškovės tėvas). Lietuvos Respublikos Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996-06-04 Sprendimu Nr. 28-2930 nuspręsta atstatyti piliečio K. S., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ) nuosavybės teisę į 10,51 ha žemės ( - ).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikoma, kad specialiajame įstatyme – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje – nustatytas trisdešimties dienų terminas yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas, taikomas piliečiams, kuriems priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-611/2015).

38Ieškovė nebuvo subjektas, dalyvaujantis nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo jai neprivalėjo būti įteikti. Tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinių teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad tais atvejais, kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens teisinių reikalavimų pareiškimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamą sprendimą priėmimą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014).

39Ieškovė laikosi pozicijos, jog senaties termino pradžia turėtų būti siejama su 2014-07-28, kuomet jai buvo įteikti ginčijami 1996-06-04 sprendimas ir įsakymas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad senaties termino pradžia laikytina 2014-06-26, kuomet ieškovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus raštu buvo informuota, kad Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996-06-04 sprendimu Nr. 28-930 K. S. atkurtos nuosavybės teisės į 10,51 ha.

40Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi 2014-06-26 pranešimu ieškovei tapo žinoma ginčijamo sprendimo priėmimo diena, institucija, priėmusi sprendimą, sprendimo turinys, kokiu pagrindu sprendimas priimtas. Ieškinys pateiktas teismui 2014-08-27, taigi, konstatuotina, kad senaties terminas 1996-06-04 sprendimo panaikinimui praleistas. Ieškovės argumentas, kad ginčijamas 1996-06-04 Lietuvos Respublikos Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos sprendimas yra sudėtinė 1996-06-04 Lietuvos Respublikos Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymo dalis, todėl senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2014-07-28, kai ieškovei buvo įteiktas minėtas įsakymas, nesutiktina, kadangi įstatymas numato, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra priimami atitinkamų institucijų sprendimai, o ne įsakymai. Dėl tos priežasties, įstatymas numato tik tai, kad dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti tik įgaliotų institucijų sprendimai.

41Kasacinis teismas nuosekliai aiškino, kad vienai iš šalių reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti; kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymas nenumato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir ieškovo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kitus ieškovo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012). Ieškovė neprašė atnaujinti senaties termino. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindo terminui atnaujinti nėra, kadangi pati ieškovė teigė, kad po J. S. mirties (( - )) tėvas K. S. jai pasakė, jog J. S. nepriklauso jokia žemė. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei daug metų buvo žinoma apie tai, kad J. S. žemė nepriklauso, tačiau ieškovė, jokių veiksmų dėl galimai jos pažeistų teisių nesiėmė. Be to, net ir atnaujinus senaties terminą, ieškovei skundžiamų aktų galiojimas ar panaikinimas nesukeltų jokių teisinių padarinių ir neturėtų įtakos jos interesams, kadangi byloje nustatytas faktas, jog tik K. S. buvo išreiškęs valią atkurti nuosavybę į žemę.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

43Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

44Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra viena iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

45Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė - 145,00 Lt žyminis mokestis už ieškinį, 145,00 Lt žyminis mokestis už patikslintą ieškinį, 580,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą, 138,58 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose.

46Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 220,00 Lt žyminis mokestis už priešieškinį, 400,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 100,00 Eur už tripliko parengimą, 79,24 Eur už atstovavimą 2014-11-03 parengiamajame teismo posėdyje, 400,00 Eur už priešieškinio parengimą, 100,00 Eur už atstovavimą 2015-01-05 parengiamajame teismo posėdyje, 100,00 Eur už atstovimą 2015-04-01 teismo posėdyje.

47Už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovės prašoma suma neviršija maksimalių Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų dydžių, kadangi maksimali suma galėtų būti - 3000,00 Lt (868,86 Eur) (1000,00 Lt x 3 koef. x 1 dokumentas); už tripliko parengimą suma taip pat neviršija maksimalių dydžių, kadangi maksimali suma galėtų būti - 525,00 Eur (300,00 Eur x 1,75 koef. x 1 dokumentas); už priešieškinio parengimą suma neviršija maksimalių dydžių, kadangi maksimali suma galėtų būti - 900,00 Eur (300,00 Eur x 3 koef. x 1 dokumentas). Taigi, už procesinių dokumentų parengimą prašoma priteisti advokato atlyginimo suma yra pagrįsta. Už atstovavimą 2014-11-03 ir 2015-01-05 parengiamuosiuose posėdžiuose atlyginimas atsakovės atstovui nepriklauso, kadangi posėdžių bendra suma neviršija 30 minučių (bendra laiko suma 24,58 min.), už atstovavimą 2015-04-01 teismo posėdyje advokato atlyginimas neviršija maksimalių dydžių, kadangi atlyginimas galėtų būti – 428,70 Eur (6 val. x 0,1 koef. x 714,5 Eur). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas sumažinti atsakovės advokato išlaidas 179,24 Eur suma, tai yra iki 1000,00 Eur.

48Ieškovė reiškė 4 reikalavimus, iš kurių patenkinta 1,5 reikalavimo, kas sudaro 38 procentus. Abu atsakovės reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl teismas teisingai sprendė, kad patenkinta 50 procentų reikalavimų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovei atlygintiną bylinėjimosi išlaidų dalį sudaro - 304,98 Eur. Atsakovės bylinėjimosi išlaidų dalį sudaro - 531,86 Eur.

49Kadangi, pirmosios instancijos teismas atliko užskaitymą, tai atlikus užskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteistina 226,88 Eur.

50Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje

51Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

52Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), nepažeidė civilinio proceso kodekso teisės normų (CPK 445 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas nevisiškai netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 98 straipsnis), todėl yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant iš ieškovės D. D. atsakovei A. S. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 226,88 Eur.

53Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54Jeigu apeliacinės instancijos teisme atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl materialinių reikalavimų, bet patenkinamas procesinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, tai svarstant dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo turi būti taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis ir vadovaujamasi nuostata, kad materialinis teisinis reikalavimas išspręstas to asmens naudai, prieš kurį paduotas apeliacinis skundas buvo atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

55Esant tokiai teismų praktikai, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė A. S. pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 300,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios priteistinos iš ieškovės D. D. (CPK 93 straipsnis).

56Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

57Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

58Patikslinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant iš ieškovės D. D. atsakovei A. S. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 226,88 Eur.

59Priteisti iš ieškovės D. D. 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei A. S., patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino,... 3. Atsakovė A. S. (ieškovės motina) pateikė byloje priešieškinį, kuriuo... 4. Skuodo rajono apylinkės teismas 2015-08-18 sprendimu ieškinį ir... 5. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie... 7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. S. prašo pirmosios instancijos... 8. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 10. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau... 11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria... 12. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus... 13. Dėl J. S. palikimo priėmimo ... 14. Apeliaciniame skunde, ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas,... 15. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja... 16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad J. S., gim. ( - ), mirė ( - ).... 17. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad... 18. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po J. S. mirties ieškovė 1997-11-17... 19. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad ginčo tarp šalių... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ta aplinkybė, jog... 21. Esant tokioms, aplinkybėms, kasacinio teismo praktikai, sutiktina su pirmosios... 22. Dėl 1991-12-19 prašymo sugrąžinti buvusio savininko K. S. turėtą 12 ha... 23. Ieškovė reiškė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,... 24. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino... 26. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos (dėl... 27. Nuosavybės teisės atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas; asmuo,... 28. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ( - ) apylinkės agrarinės reformos... 29. Ieškovė įrodinėjo, kad 1991-12-19 prašymas buvo pateiktas J. S. vardu,... 30. Bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti A. K. ir A. A. S., 1991 m. dirbę... 31. Taigi, įvertinus liudytojo A. K. parodymus bei atsižvelgiant į tai, kad... 32. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas... 33. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas... 34. Dėl Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 4 d.... 35. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 36. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Klaipėdos... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikoma, kad... 38. Ieškovė nebuvo subjektas, dalyvaujantis nuosavybės teisių atkūrimo... 39. Ieškovė laikosi pozicijos, jog senaties termino pradžia turėtų būti... 40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi... 41. Kasacinis teismas nuosekliai aiškino, kad vienai iš šalių reikalaujant... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ... 43. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė... 44. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis... 45. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės bylinėjimosi... 46. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 220,00 Lt žyminis mokestis už... 47. Už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovės prašoma suma neviršija... 48. Ieškovė reiškė 4 reikalavimus, iš kurių patenkinta 1,5 reikalavimo, kas... 49. Kadangi, pirmosios instancijos teismas atliko užskaitymą, tai atlikus... 50. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 51. Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.... 52. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ... 54. Jeigu apeliacinės instancijos teisme atmetami apeliacinio skundo argumentai... 55. Esant tokiai teismų praktikai, atmetus ieškovės apeliacinį skundą,... 56. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 57. Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą iš esmės... 58. Patikslinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo... 59. Priteisti iš ieškovės D. D. 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei A....