Byla 2A-933-340/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Multi-connect Sp.z.o.o. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Multi-connect Sp. z o. o. ieškinį atsakovei UAB „Nostressmedia“ ir subsidiariems atsakovams Č. Ž. ir A. Ž. dėl skolos priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Nostressmedia“ ir subsidiariai iš atsakovų Č. Ž. bei A. Ž. 2840 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad vežėjas Przedsiebiorstwo Transportowe D. S. ir užsakovas UAB „Nostressmedia“ 2014-11-03 sudarė krovinio vežimo sutartį Nr. ( - ) (b. l. 8). Iš byloje pateikto CMR važtaraščio matyti, kad vežėjas įvykdė savo prievolę, pervežė krovinį (b. l. 9-10) ir už suteiktas paslaugas išrašė atsakovui UAB „Nostressmedia“ 2014-11-10 PVM sąskaitą-faktūrą 2840 Eur sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2014-12-15 (b. l. 11-12). Atsakovas UAB „Nostressmedia“ su vežėju neatsiskaitė ir liko skolingas jam 2840 Eur skolos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Nostressmedia“ būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 straipsnis). 2015-03-17 Przedsiebiorstwo Transportowe D. S. ir ieškovas Multi-connect Sp. z o. o. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria reikalavimas į į skolą pagal 2014-11-10 PVM sąskaitą-faktūrą perleistas ieškovui (b. l. 15-16).
  3. Atsakovui UAB „Nostressmedia“ teismo procesiniai įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Nepavykus įteikti atsakovams Č. Ž. ir A. Ž. procesinių dokumentų žinomais gyvenamosios vietos adresais, atsakovams teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu. Atsakovai per įstatymo numatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies - priteisė ieškovo Multi-connect Sp. z o. o. naudai iš atsakovės UAB „Nostressmedia“ 2 840 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2840 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-12-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog atsakovė neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškovu nustatytu terminu pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės UAB „Nostressmedia“ priteistinas 2840 Eur dydžio įsiskolinimas už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas (krovinio vežimo sutartis, CMR važtaraštis, CK 6.808 straipsnio 1 dalis).
  3. Teismas akcentavo, kad juridinio asmens dalyviui atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsiranda dėl nesąžiningų jo veiksmų. Vien neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas faktas negali būti vertinamas kaip juridinio asmens, kuriam suteiktos paslaugos, vadovo nesąžiningumą patvirtinanti aplinkybė. Teismo nuomone, turi būti nurodytos konkrečios aplinkybės, pridėti įrodymai, kurie būtų pagrindas daryti išvadą, kad už suteiktas paslaugas bendrovė neatsiskaitė ir negali atsiskaityti dėl nesąžiningų vadovų veiksmų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl subsidiarios atsakovų Č. Ž. ir A. Ž. atsakomybės.

7III. Apeliacinio skundo argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas Multi-connect Sp.z.o.o prašė priteisti subsidiariai iš UAB „Nostressmedia“, Č. Ž. ir A. Ž. 2 840 Eur už atliktas transporto paslaugas, šią sumą sumokant į ieškovo sąskaitą, 6 proc. metinių palūkanų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos apeliacinio skundo motyvus:
    1. Antstolės I. K. pateikti dokumentai patvirtina, jog atsakovė UAB „Nostressmedia“ prievolių vykdymui neturi lėšų, kadangi, pasak antstolės padėjėjos, akcijos 2015-02-20 buvo sąmoningai perrašytos Č. Ž., kuris išskyrus skolas, nieko neturi, gyvenamosios vietos nedeklaruoja.
    2. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateikti prašymai išreikalauti įrodymus (atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 m.: balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, finansinės atsakomybės aiškinamąjį raštą), tačiau nei vieno prašymo pirmosios instancijos teismas netenkino;
    3. Nei atsakovas A. Ž., nei atsakovas Č. Ž. nepateikė atsiliepimo į raginimą sumokėti skolą ikiteisminiu būdu, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepaneigė savo subsidiarios atsakomybės, kas rodo pasyvumą, nerūpestingumą ir nesirūpinimą nei įmonės, nei savo interesais.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

10

  1. Apeliacinis skundas atmetamas.
  2. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
  4. Byloje nustatyta, kad vežėjas Przedsiebiorstwo Transportowe D. S. ir užsakovė UAB „Nostressmedia“ 2014-11-03 sudarė krovinio vežimo sutartį Nr. ( - ) (b. l. 8). Iš byloje pateikto CMR važtaraščio matyti, kad vežėjas įvykdė savo prievolę, pervežė krovinį (b. l. 9-10) ir už suteiktas paslaugas išrašė atsakovei UAB „Nostressmedia“ 2014-11-10 PVM sąskaitą-faktūrą 2840 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2014-12-15 (b. l. 11-12). Atsakovė UAB „Nostressmedia“ su vežėju neatsiskaitė ir liko skolinga jam 2 840 Eur skolos. 2015-03-17 Przedsiebiorstwo Transportowe D. S. ir ieškovas Multi-connect Sp. z o. o. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria reikalavimas į skolą pagal 2014-11-10 PVM sąskaitą-faktūrą buvo perleistas ieškovui (b. l. 15-16). Atsakovė su ieškovu neatsiskaitė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Nostressmedia“ ir subsidiariems atsakovams Č. Ž. ir A. Ž. dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Nostressmedia“ ir subsidiariai iš atsakovų Č. Ž. bei A. Ž. 2840 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies - priteisė ieškovo Multi-connect Sp. z o. o. naudai iš atsakovės UAB „Nostressmedia“ 2 840 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2840 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-12-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad atsakovė neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškovu nustatytu terminu pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas. Teismas akcentavo, kad juridinio asmens dalyviui atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsiranda dėl nesąžiningų jo veiksmų, o vien neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas faktas negali būti vertinamas kaip juridinio asmens, kuriam suteiktos paslaugos, vadovo nesąžiningumą patvirtinanti aplinkybė, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl subsidiarios atsakovų Č. Ž. ir A. Ž. atsakomybės.
  6. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovas Multi-connect Sp. z o. o. iš esmės nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria netenkintas reikalavimas dėl subdidiarios Č. Ž. ir A. Ž. atsakomybės, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios sprendimo dalies.
  7. Skunde apeliantas nurodė, kad atsakovė UAB „Nostressmedia“ prievolių vykdymui neturi lėšų, kadangi, pasak antstolės padėjėjos, akcijos 2015-02-20 buvo sąmoningai perrašytos Č. Ž., kuris išskyrus skolas, nieko neturi, gyvenamosios vietos nedeklaruoja. Be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti prašymai išreikalauti įrodymus (atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 m.: balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, finansinės atsakomybės aiškinamąjį raštą), tačiau nei vieno prašymo pirmosios instancijos teismas netenkino. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius vertina kritiškai.
  8. Byloje nustatyta, kad atsakovas Č. Ž. nuo 2015-02-19 yra atsakovės UAB „Nostressmedia“ direktorius, atsakovas A. Ž. atsakovės direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2013-08-07 iki 2015-02-19. Vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 2 dalimi, juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis).
  9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovo veikla prieštarauja įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims (kreditoriams), kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad bendrovės akcininkai (juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad jų veiksmai (neveikimas) nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009).
  10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad pripažįstami šie įmonės vadovo ir jos akcininkų atsakomybės pagrindai: 1) vadovo atsakomybė įmonei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu už įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimą ir vadovo atsakomybė bankrutuojančiai įmonei (kreditoriams) ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu; 2) akcininkų atsakomybė CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu už įmonės privedimą prie nemokumo ir akcininkų atsakomybė ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu už bankroto bylos neinicijavimą laiku; 3) vadovo ir akcininkų atsakomybė CK 6.263 straipsnio pagrindu kreditoriui tuo atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui, o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
  11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog faktas, kad atsakovė neturi lėšų prievolėms vykdyti, yra pagrindas prievolių vykdymo reikalautų ir iš įmonės vadovų ar dalyvių, todėl tokie teiginiai yra atmestini kaip nepagrįsti.
  12. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.).
  13. Teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytą apelianto skundo argumentą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateikti prašymai išreikalauti įrodymus (atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 m.: balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, finansinės atsakomybės aiškinamąjį raštą), tačiau nei vieno prašymo pirmosios instancijos teismas netenkino, kadangi byloje nėra įrodymų, kad tokius prašymus ieškovas apskritai būtų teikęs pirmosios instancijos teismui. Žodžiu tokie prašymai taip pat negalėjo būti pateikiami, kadangi atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį, teismas priėmė sprendimą už akių ir nerengė teismo posėdžių bylai nagrinėti.
  14. Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004; kt.). Jei sąlygų taikyti juridinio asmens dalyvio atsakomybę nėra, jos taikymas yra negalimas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įmonės akcininko atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį taikymui turi būti nustatytas akcininko nesąžiningas veikimas, lėmęs įmonės nemokumą, negalėjimą įvykdyti prievolių.
  15. Sutiktina su Vilniaus miesto apylinkės teismo padaryta išvada, kad vien neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas faktas negali būti vertinamas kaip juridinio asmens, kuriam suteiktos paslaugos, vadovo nesąžiningumą patvirtinanti aplinkybė. Atsakovo vadovų Č. Ž. ir A. Ž. nesąžiningumo nepatvirtina ir apeliaciniame skunde ieškovo nurodyti teiginiai, minėti asmenys nepateikė atsiliepimo į raginimą sumokėti skolą ikiteisminiu būdu bei atsiliepimo į ieškinį, nepaneigė savo subsidiarios atsakomybės, kas rodo pasyvumą, nerūpestingumą ir nesirūpinimą nei įmonės, nei savo interesais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kiekvienas asmuo yra laisvas nuspręsti, kaip gintis nuo jo atžvilgiu pareikštų reikalavimų ir kokiomis teisinės gynybos priemonėmis naudotis. Dėl išdėstyto konstatuotina, jog ieškovas Multi-connect Sp.z.o.o. neįrodė Č. Ž. ir A. Ž. nesąžiningumo bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo taikyti šių asmenų subsidiariąją atsakomybę.
  16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamuoju atveju yra teisiškai nereikšmingi.
  17. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai