Byla e2YT-1796-231/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjoms J. G. ir D. C., jų ir pareiškėjos I. C. atstovui advokato padėjėjui V. N.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. G., D. C. ir I. C. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijai ir VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėjos J. G., D. C. ir I. C. prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) ¼ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), 49,88 kv. m bendro ploto, esančio ( - ), yra pagrindinio daikto – buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausančio I. C., priklausinys; 2) ¼ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), 49,88 kv. m bendro ploto, esančio ( - ), yra pagrindinio daikto – buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausančio D. C., priklausinys; 3) ¼ dalis ūkio pastato, unikalus ( - ), 49,88 kv. m bendro ploto, esančio ( - ), yra pagrindinio daikto – buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausančio J. G., priklausinys ir 4) ¼ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), 49,88 kv. m bendro ploto, esančio ( - ), yra pagrindinio daikto – buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausančio J. G., priklausinys. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinti faktas nustatytinas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą tikslu.

5Pareiškėja I. C. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai yra pranešta tinkamai, ji byloje yra atstovaujama advokato padėjėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla nagrinėjama pareiškėjai I. C. nedalyvaujant.

6Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad joms nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis ( - ). Minėtą namą sudaro 4 butai: pareiškėjai I. C. priklauso butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); pareiškėjai D. C. priklauso butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); pareiškėjai J. G. priklauso butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), ir butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Minėtus butus pareiškėjos įsigijo pagal pirkimo – pardavimo sutartis. Pareiškėjos nurodė, kad joms taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Pareiškėjos nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2011-09-29 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-173-804/2011 ir priėmė sprendimą, kuriuo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos J. G. ir D. C. nuo 1979 m. sausio 1 d. įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), užfiksuotą archyvinėje kadastro ir registro dokumentų byloje (archyvinės bylos Nr. ( - )), esantį ( - ) (toliau – Ūkinis pastatas). Vilniaus apygardos teismas 2013-03-01 Trakų rajono apylinkės teismo 2011-09-29 sprendimą panaikino bei nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjoms nepateikus įrodymų, kad ginčo Ūkinis pastatas buvo įgytas laikantis įstatymų reikalavimų, laikytina, kad valstybinėje žemėje esančio Ūkinio pastato savininkas yra valstybė. Nagrinėjamu atveju sandėliukas (Ūkinis pastatas, jo dalis), į kurį pretenduoja pareiškėjos, nuosavybės teise priklauso valstybei, jos gali įgyti nuosavybės teises į jį įrodydamos, kad šis sandėliukas (Ūkinis pastatas, jo dalis) yra jų valdomo buto priklausinys, tuo pačiu paneigdamos valstybės nuosavybės teises į šį sandėliuką (Ūkinį pastatą), priešingu atveju jos galėtų minėtą sandėliuką (Ūkinį pastatą, jo dalį) iš valstybės įgyti pagal pirkimo - pardavimo ar kitokį perleidimo sandorį. Pareiškėjos nurodė, kad nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl ginčo sandėliuko (Ūkinio pastato, jo dalies), kaip pareiškėjų buto priklausinio, nepasisakė, nes minėtoje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl pareiškėjų nuosavybės teisės įgijimo į ginčo sandėliuką kaip į jų buto priklausinį ir toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad Ūkinis pastatas buvo pastatytas 1950 m., pareiškėjos 1968 m. atsikėlė gyventi į namą, esantį ( - ), ir nuo to laiko naudojasi Ūkiniu pastatu. Kadangi minėtas namas yra šildomas krosnimis, malkos buvo laikomos Ūkiniame pastate, kiekvienas butas Ūkiniame pastate turi savo atskirą sandėliuką, be to, Ūkiniame pastate yra įrengti du lauko tualetai. Pareiškėjos pažymėjo, kad minėtas gyvenamasis namas kitų ūkinių pastatų neturi, tai yra vienintelis Ūkinis pastatas. Nurodė, kad Ūkinis pastatas buvo naudojamas gyvenamajam namui aptarnauti, tenkinti namų ūkio poreikius, t. y. pagalbinėms funkcijoms atlikti (naudojamas malkoms laikyti, jame įrengti du lauko tualetai, naudojamas kaip pagalbinės patalpos namų apyvokos ir kitų asmeninių daiktų laikymui). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos daro išvadą, jog tarp pagrindinio daikto - gyvenamojo namo, esančio ( - ), ir Ūkinio pastato, egzistuoja bendra ūkinė paskirtis, t. y. Ūkinis pastatas yra savarankiškas pagrindiniam daiktui tarnauti skirtas antraeilis daiktas, kuris pagal savo bendrą ūkinę paskirtį yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu (gyvenamuoju namu), ir pagal savo funkcijas yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui -gyvenamajam namui, esančiam ( - ). Todėl pareiškėjos prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 49,88 kv. m, yra jų butų priklausinys ir kaip priklausinys įgytas. Nurodė, kad Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos normas daiktai gali būti pagrindiniai bei antraeiliai (CK 4.12, 4.13 straipsniai). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad iš esmės analogiškas reglamentavimas dėl pagrindinio daikto bei priklausinio buvo įtvirtintas ir 1964 m. CK 153 straipsnyje. Jeigu pagal sandorį perleidžiamas pagrindinis daiktas, turintis priklausinių, ir šį sandorį įforminančiuose dokumentuose arba įstatyme nėra nustatyta, kad priklausinius ištinka kitoks likimas (t. y. kad jie neperleidžiami, pasilieka perleidėjo nuosavybėje), tai priklausiniai taip pat perleidžiami kartu su pagrindiniu daiktu. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai (CK 4.13 straipsnio 2 dalis). Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos. Nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusistovėjusias teisės aiškinimo ir taikymo nuostatas daiktų - priklausinių teisinio režimo klausimu, priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Pareiškėjos pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija civilinėje byloje Nr. 2-173-804/2011 pareiškė, kad Ūkio pastatas Trakų rajono savivaldybei nereikalingas, savivaldybės vardu nėra registruotas ir Trakų rajono savivaldybė nepretenduoja įgyti nuosavybės teises į Ūkinį pastatą.

7Pareiškėja J. G. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti, papildomai paaiškino, kad ji gyvena ( - ), o anksčiau gyveno ( - ), su tėvais. Pareiškėja D. C. yra jos mama, o pareiškėja I. C. – sesuo. Nurodė, kad name, esančiame ( - ), yra keturi butai; anksčiau juose gyveno kiti žmonės, kiek pamena pareiškėja, ji su šeima į minėtą namą atsikėlė gyventi 1968 m. Šiuo metu minėtame name gyvena visos pareiškėjos; jai pačiai priklauso 3 ir 4 butai, esantys namo 2-ame aukšte. Butą, esantį ( - ), jai padovanojo mama, o butą, esantį ( - ), ji įsigijo pagal pirkimo – pardavimo sutartį iš I. J.. Nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartimi ji įsigijo tik butą. Butas, esantis ( - ), anksčiau priklausė P. C., kuriam mirus, butas perėjo pareiškėjai I. C.. Bute, esančiame ( - ), gyvena pareiškėjos mama. Kiek pamena pareiškėja, jai atsikėlus gyventi į namą, Ūkinis pastatas jau stovėjo; visi butai, esantys gyvenamajame name ( - ), turėjo sandėliukus Ūkiniame pastate, kur laikė malkas, anglis; taip pat Ūkiniame pastate buvo du tualetai. Nurodė, kad sandėliuku Ūkiniame pastate naudojosi jai butą perleidusi I. J., ji ten laikė malkas, todėl ir pareiškėja, įsigijusi butą iš I. J., toliau naudojosi Ūkiniu pastatu. I. J. pareiškėjai neperleido Ūkinio pastato dalies, nes neturėjo dokumentų. Pareiškėjos manymu, Ūkinis pastatas priklauso savivaldybei, tačiau savivaldybė leido juo naudotis. Ūkinis pastatas yra ( - ), valstybinėje žemėje; kas jį pastatė, pareiškėja nežino. Nurodė, kad patekdamos į Ūkinį pastatą, pareiškėjos jokia kita žeme nesinaudoja, iš savo žemės iš karto patenka į valstybinę žemę, kaimynams netrukdo, per kaimynų žemę nevaikšto. Pareiškėja mano, kad su butu kartu jai perėjo ir sandėliukas Ūkiniame pastate. Pareiškėja kreipėsi į savivaldybę dėl Ūkinio pastato dalies įsigijimo, savivaldybė nebuvo prieš, tačiau nurodė, kad viską reikia sutvarkyti teisiškai.

8Pareiškėja D. C. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti, papildomai paaiškino, kad ji gyvena ( - ). Šį butą ji privatizavo. Ji Ūkiniame pastate turi sandėliuką, kurį norėjo privatizuoti, tačiau nebuvo leista. Name, esančiame ( - ), ji gyvena nuo 1968 m. Ūkinis pastatas tuo metu jau stovėjo, jis pastatytas 1950 m. Ji Ūkinį pastatą naudoja malkoms laikyti, anksčiau naudojosi tualetu, laiko įvairius reikmenis. Butai yra kūrenami malkomis, todėl Ūkinis pastatas yra reikalingas malkoms laikyti; niekas pretenzijų dėl Ūkinio pastato naudojimo pareiškėjoms nereiškia.

9Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-173-804/2011 buvo nustatytos reikšmingos aplinkybės šiai nagrinėjamai bylai. Nurodė, kad minėtoje byloje Trakų rajono savivaldybės atstovas nurodė, kad Ūkinis pastatas savivaldybei nereikalingas, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad minėtoje byloje dalyvavo Statybos inspekcija, kuri nurodė, kad duomenų apie tai, kad Ūkinis pastatas pastatytas savavališkai, nėra, kas yra Ūkinio pastato statytojas, inspekcija nežino. Taip pat minėtoje byloje buvo kaip liudytojai apklausti ankstesni namo, esančio ( - ), gyventojai O. B., L. I. A., kurios parodė, kad Ūkiniu pastatu naudojosi, sandėliavo malkas, naudojosi tualetu. Be to, minėtoje byloje Trakų rajono savivaldybė patvirtino, kad gyventojai Ūkiniu pastatu naudojasi kaip malkine ir lauko tualetu. Pažymėjo, kad nors viešame registre Ūkinis pastatas įrašytas adresu ( - ), tačiau iš civilinėje byloje Nr. 2-173-804/2011 medžiagos matyti, kad Ūkinis pastatas nėra žemės sklypo, esančio ( - ), ribose. Nurodė, kad tiek buvę butų savininkai, tiek pareiškėjos, visada Ūkiniu pastatu naudojosi kaip butų priklausiniu, sandėliavo malkas, naudojosi lauko tualetu, remontavo ir prižiūrėjo Ūkinį pastatą, todėl Ūkinis pastatas pagrįstai turi būti pripažįstamas pareiškėjų butų priklausiniu; pareiškėjos įgydamos butus, įgijo teisę ir į Ūkinį pastatą kaip priklausinį, nors butų privatizavimo ir vėlesnio perleidimo pareiškėjoms sandoriuose nėra nurodyta, kad perleidžiamas ir Ūkinis pastatas. Kodėl Ūkinis pastatas Nekilnojamojo turto registre pateko į ( - ), esantį registrą, nėra suprantama. Namas, esantis ( - ), turi savo ūkinį pastatą. Pareiškėjos kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės žemės privatizavimo, tačiau išsipirkti nebuvo leista, nes nebuvo nustatyta pastatų, priklausančių pareiškėjoms valstybinėje žemėje.

10Suinteresuoto asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko; apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui yra pranešta tinkamai, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

11Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko; apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui yra pranešta tinkamai, atsiliepime į pareiškimą (b. l. 52-54) prašė šią civilinę bylą spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Atsiliepime nurodė, kad VĮ Turto banko nuomone, vien tik faktinis pareiškėjų Ūkinio pastato naudojimas be teisinio pagrindo, nepatvirtina jų nuosavybės teisės į šį turtą. Šio fakto nepatvirtina ir byloje esantys butų privatizavimo dokumentai. Dėl to teigtina, jog Ūkinio pastato kainos dalis privatizavimo metu nebuvo įskaičiuota į pareiškėjų privatizuojamų butų kainą. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad ( - ), esančių gyvenamųjų patalpų savininkams teisės norminių aktų nustatyta tvarka Ūkinis pastatas buvo suteiktas kaip pagalbinės patalpos jų gyvenamųjų patalpų poreikių patenkinimui. Iš pareiškėjų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų - pareiškėjų gyvenamųjų butų sutarčių - yra akivaizdu, kad jos nepatvirtina to fakto, jog privatizavimo metu Ūkinio pastato paskirtis buvo susijusi su gyvenamųjų patalpų naudojimu ir šiuo aspektu tenkino privatizuojamų butų gyventojų poreikius. Taip pat pareiškėjų pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenyse nurodoma, kad įrašų apie daikto priklausinius nėra. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad Ūkinis pastatas turėjo likti viešosios nuosavybės valdymo teisę įgyvendinančių subjektų dispozicijoje, jis gali būti savarankišku nuosavybės teisių objektu ir tik įstatyminiu pagrindu perleistos pareiškėjoms. VĮ Turto banko nuomone, šiuo atveju Ūkiniame pastate esantys sandėliukai nėra įtraukti į butų inventorines bylas ir neperleisti privatizavimo procese, todėl laikytina, kad jie liko viešosios nuosavybės valdymo teisę įgyvendinančių subjektų dispozicijoje ir gali būti savarankišku nuosavybės teisių objektu. Vilniaus apygardos teismo nutartyje taip pat buvo nustatyta, jog Ūkinis pastatas, kurį pareiškėjos prašo pripažinti jų butų priklausiniais, yra valstybės nuosavybė. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Taigi, tam, kad daiktas būtų pripažintas pagrindinio daikto priklausiniu, reikalingas nuolatinis funkcinis šių daiktų ryšys, be kurio antraeilis daiktas negalėtų būti naudojamas. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad „konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys <...> o funkcinis; <...> jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui.“ Techninis rūsio ar kitų patalpų ryšys su butu nėra besąlygiškas pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusą. Patalpai pripažinti buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį, t. y. kad: „1. tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui - bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti; 2. gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokios nuostatos besąlygiškai nereiškia, kad pastatai, jeigu jie yra sandėliukai savaime laikytini butų priklausiniais. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog negyvenamąja patalpa naudojasi namo gyventojai, gali būti vienas kriterijų sprendžiant, ar tai yra buto ar butų priklausinys, tačiau taip pat turi būti nustatyta, kad negyvenamoji patalpa buvo naudojama teisėtai, t. y. buto ar namo gyventojams buvo suteikta ar ja leista naudotis nustatyta tvarka ir tuo pagrindu susiklostė nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, būdingas priklausiniui. Nesant teisinio pagrindo, suteikiančio teisę į pagalbines patalpas, techninis ir funkcinis patalpos ryšys su butu nesuteikia teisės butų savininkams reikalauti pripažinti tokias negyvenamąsias patalpas (pavyzdžiui, rūsio patalpas) jų buto priklausiniais. VĮ Turto banko nuomone, pareiškėjų pareiškimo reikalavimai, kuriais yra prašoma pripažinti Ūkinį pastatą pareiškėjų butų priklausiniu, galėtų būti patenkintas tik paneigus išdėstytus motyvus.

12Pareiškimas atmestinas.

13Pareiškėjos prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po ¼ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), 49,88 kv. m bendro ploto, esančio ( - ), yra pagrindinių daiktų – buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausančio I. C.; buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausančio D. C.; buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausančio J. G., ir buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausančio J. G., priklausinys. Savo reikalavimą pareiškėjos motyvuoja tuo, jog Ūkinis pastatas buvo pastatytas 1950 m., pareiškėjos 1968 m. atsikėlė gyventi į namą, esantį ( - ), ir nuo to laiko naudojasi Ūkiniu pastatu; kadangi minėtas namas yra šildomas krosnimis, malkos buvo laikomos Ūkiniame pastate, kiekvienas butas Ūkiniame pastate turi savo atskirą sandėliuką, be to, Ūkiniame pastate yra įrengti du lauko tualetai; Ūkinis pastatas buvo naudojamas gyvenamajam namui aptarnauti, tenkinti namų ūkio poreikius, t. y. pagalbinėms funkcijoms atlikti (naudojamas malkoms laikyti, jame įrengti du lauko tualetai, naudojamas kaip pagalbinės patalpos namų apyvokos ir kitų asmeninių daiktų laikymui, todėl tarp pagrindinio daikto - gyvenamojo namo, esančio ( - ), ir Ūkinio pastato, egzistuoja bendra ūkinė paskirtis, t. y. Ūkinis pastatas yra savarankiškas pagrindiniam daiktui tarnauti skirtas antraeilis daiktas, kuris pagal savo bendrą ūkinę paskirtį yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu (gyvenamuoju namu), ir pagal savo funkcijas yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui - gyvenamajam namui, esančiam ( - ).

14Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad adresu ( - ), yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), turintis keturias gyvenamosios paskirties patalpas, archyvinės bylos Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (b. l. 23-24).

15Butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), archyvinės bylos Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai I. C. (b. l. 25), kuri butą įgijo pagal 1993-09-29 sutartį iš Trakų butų ūkio valdybos (b. l. 35). Butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), archyvinės bylos Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai D. C. (b. l. 26), kuri butą įgijo pagal 1992-09-09 sutartį iš Trakų butų ūkio valdybos (b. l. 10). Butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), archyvinės bylos Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai J. G. (b. l. 27), kuri butą įgijo pagal 1995-12-08 dovanojimo sutartį iš D. C. (b. l. 13); minėtas butas anksčiau nuosavybės teise priklausė D. C., kuri butą įsigijo 1994-02-09 sutartimi iš R. B. (b. l. 11). Butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro duomenų bylos Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai J. G. (b. l. 28), kuri butą įsigijo 2003-01-14 Buto pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. JK-168 iš I. J. (b. l. 21-22).

16Iš VĮ Registrų centras 2015-01-27 rašto Nr. VILIN(12.5.13.)-2314 (b. l. 33) matyti, kad ūkio pastatas, kadastro ir registro dokumentų byloje plane pažymėtas 2I1m, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (Ūkinis pastatas), bei daiktinės teisės į jį teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

17Civilinėje byloje Nr. 2-173-804/2011 pateiktas VĮ ,,Registrų centras“ 2010-04-26, nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas rodo, kad name, esančiame ( - ), yra nurodytas Ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )), statusas neįregistruotas (civilinė byla Nr. 2-173-804/2011, t. 1, b. l. 10-12; 26-28). Taigi Ūkinis pastatas egzistuoja realiai ir kaip matyti iš pareiškėjų pareiškime nurodytų ir teismo posėdyje duotų paaiškinimų, pareiškėjų yra naudojamas.

18Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Tai reiškia, kad jis nėra pagrindinio daikto esminė dalis, kaip kad, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo įranga, stogas, konstrukcijos ir kt., ar kaip pagrindiniam daiktui priklausantis daiktas. Pažymėtina tai, kad pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai. Nesavarankiškam daiktui būdingas tarnavimas pagrindiniam daiktui yra viena iš kitokių pagrindinio ir antraeilio daiktų sąsajų.

19Priklausinys yra vienas iš antraeilių daiktų (CK 4.13 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrosios taisyklės, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, išimtį nedraudžiama susitarti, jog, pavyzdžiui, parduodant gyvenamąjį namą, prie jo esantis negyvenamas pastatas, kuris ūkine paskirtimi jam tarnauja kaip priklausinys, nebus parduotas, o liks pardavėjui. Likęs pardavėjui jis, būdamas savarankiškas daiktas ir netekęs tarnavimo pagrindiniam daiktui požymio, gali tapti pagrindiniu daiktu. Sutartyje priklausinio likimas – jo atskyrimas nuo pagrindinio daikto - turi būti aiškiai aptartas. Priešingu atveju būtų pagrindo vertinti, kad šalys nesusitarė dėl išimties taikymo ir reikėtų daryti išvadą, kad priklausinį ištiko pagrindinio daikto likimas. Toks teisinis reglamentavimas ir išdėstyti argumentai patvirtina, kad priklausiniai gali būti savarankiški teisinių santykių objektai ir priklausomai nuo įstatymo ar susitarimo konkrečiomis aplinkybėmis gali tapti pagrindiniais daiktais. Ar konkrečiu atveju jis yra ar tapo pagrindiniu daiktu, yra sprendžiama pagal faktines aplinkybes.

20Sprendžiant klausimą dėl konkrečių negyvenamųjų patalpų pripažinimo gyvenamojo namo butų priklausiniais, svarbūs du aspektai.

21Pirma, kasacinis teismas savo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu ne kartą yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-448/2001, Nr. 3K-3-1002/2003, Nr. 3K-3-453/2006, 3K-3-12/2012; kt.). Ne tai, kaip tam tikromis aplinkybėmis naudojamos negyvenamosios patalpos, bet tų patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų (ir kitų patalpų) eksploatavimu lemia, ar jos yra pagrindinio daikto – namo visų butų ir kitų patalpų priklausinys, ar savarankiškas nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007).

22Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinėje teisenoje taisykles kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-88/2005, 3K-3-134/2008, 3K-3-12/2012; kt.).

23Antra, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog negyvenamąja patalpa naudojasi namo gyventojai, gali būti vienas kriterijų sprendžiant, ar tai yra buto ar butų priklausinys, tačiau taip pat turi būti nustatyta, kad negyvenamoji patalpa buvo naudojama teisėtai, t. y. buto ar namo gyventojams buvo suteikta ar ja leista naudotis nustatyta tvarka ir tuo pagrindu susiklostė nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, būdingas priklausiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011). Nesant teisinio pagrindo, suteikiančio teisę į pagalbines patalpas, techninis ir funkcinis patalpos ryšys su butu nesuteikia teisės butų savininkams reikalauti pripažinti tokias negyvenamąsias patalpas (pavyzdžiui, rūsio patalpas) jų buto priklausiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003). Faktinio pobūdžio aplinkybė, butas buvo privatizuotas su priklausiniu ar be, nustatoma iš privatizavimo sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-451/2003, Nr. 3K-3-418/2004).

24Patalpai pripažinti buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį, t. y. kad: 1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas.

25Nagrinėjamu atveju, išanalizavus minėtų pareiškėjų butų įgijimo sutarčių turinį matyti, kad jose nėra nurodoma apie jokius butų priklausinius, pagalbines patalpas ar kitokias patalpas, skirtas butuose gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti.

26Daugiabučių gyvenamųjų namų privatizavimo metu butų savininkai įgijo nuosavybės teisę į privatizuotą pagrindinį daiktą – butą ir tuo metu jo priklausiniais buvusius daiktus. Kilus ginčui, pagal priklausiniui nustatytus kriterijus konkrečiu atveju sprendžiama, ar to daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai įgijo nuosavybės teise negyvenamąsias patalpas kaip priklausinius, ar tos negyvenamosios patalpos liko neprivatizuotos, t. y. netapo butų savininkų nuosavybe, todėl liko valstybės nuosavybe. Tai, kad negyvenamąja patalpa naudojasi namo gyventojai, gali būti vienas iš kriterijų sprendžiant, ar tai yra buto ar butų priklausinys. Minėta, jog turi būti nustatyta, kad negyvenamoji patalpa buvo naudojama teisėtai, t. y. buto ar namo gyventojams buvo suteikta ar ja leista naudotis nustatyta tvarka ir tuo pagrindu susiklostė nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, būdingas priklausiniui.

27Byloje nustatyta, kad Ūkinis pastatas yra nekilnojamojo turto registre neįregistruotame žemės sklype Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje – valstybinėje žemėje. Ūkinis pastatas nebuvo privatizuotas, duomenų apie statytojus ar savavališką statybą nėra.

28Vilniaus apygardos teismas 2013-03-01 nutartyje (b. l. 14-20) yra konstatavęs, kad pareiškėjoms nepateikus įrodymų, kad Ūkinis pastatas buvo įgytas laikantis įstatymų reikalavimų, laikytina, kad valstybinėje žemėje esančio Ūkinio pastato savininkas yra valstybė. Teismas pažymi, kad įrodymų, jog Ūkinis pastatas buvo įgytas laikantis įstatymų reikalavimų, pareiškėjos nepateikė nagrinėjant ir šią bylą, todėl teismui nėra pagrindo pripažinti, kad gyvenamosios patalpos (butų) savininkai (pareiškėjos) įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (Ūkinį pastatą). Iš to teismas konstatuoja, kad pareiškėjos neįrodė patalpai (Ūkiniam pastatui) pripažinti buto priklausiniu būtino nustatyti juridiškai reikšmingo fakto, kad Ūkinis pastatas buvo naudojamas teisėtai, tuo tarpu nesant teisinio pagrindo, suteikiančio teisę į Ūkinį pastatą, techninis ir funkcinis patalpos ryšys su butu nesuteikia teisės butų savininkams reikalauti pripažinti tokias negyvenamąsias patalpas.

29Atsižvelgiant į tai, bei į Ūkinio pastato buvimo vietą, ir galimybę jį naudoti kaip visiškai atskirą objektą, nėra pakankamo pagrindo nustatyti bendrą jų ir pareiškėjams priklausančių butų ūkinę paskirtį bei funkcinį ryšį. Pareiškėjos tokiam ryšiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, t. y. neįrodė, kad Ūkinis pastatas skirtas tarnauti jų butams kaip priklausiniai, bei nepaneigė Vilniaus apygardos teismo 2013-03-01 nutartimi konstatuotos Ūkinio pastato priklausomybės valstybei (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Ūkinis pastatas – kvalifikuotinas kaip atskirai nuo gyvenamajame name, esančiame ( - ), esančių butų funkcionuojančios patalpos.

30Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti pareiškėjų prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad po ¼ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), 49,88 kv. m bendro ploto, esančio ( - ), yra pagrindinių daiktų – buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausančio I. C.; buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausančio D. C.; buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausančio J. G., ir buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausančio J. G., priklausinys, todėl pareiškimas netenkintinas kaip nepagrįstas, neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

31Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš pareiškėjų nepriteisiamos.

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 96, 259, 263, 268, 270, 279, 444-448 straipsniais,

Nutarė

33pareiškimą atmesti.

34Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. pareiškėjos J. G., D. C. ir I. C. prašo nustatyti juridinę reikšmę... 5. Pareiškėja I. C. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą... 6. Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad joms nuosavybės teise priklauso... 7. Pareiškėja J. G. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti, papildomai... 8. Pareiškėja D. C. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti, papildomai... 9. Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti.... 10. Suinteresuoto asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas į... 11. Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko;... 12. Pareiškimas atmestinas.... 13. Pareiškėjos prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po ¼... 14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad adresu ( - ), yra gyvenamasis namas,... 15. Butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), archyvinės bylos Nr. ( - ),... 16. Iš VĮ Registrų centras 2015-01-27 rašto Nr. VILIN(12.5.13.)-2314 (b. l. 33)... 17. Civilinėje byloje Nr. 2-173-804/2011 pateiktas VĮ ,,Registrų centras“... 18. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių... 19. Priklausinys yra vienas iš antraeilių daiktų (CK 4.13 straipsnio 2 dalis).... 20. Sprendžiant klausimą dėl konkrečių negyvenamųjų patalpų pripažinimo... 21. Pirma, kasacinis teismas savo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu... 22. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinėje teisenoje... 23. Antra, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog... 24. Patalpai pripažinti buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai... 25. Nagrinėjamu atveju, išanalizavus minėtų pareiškėjų butų įgijimo... 26. Daugiabučių gyvenamųjų namų privatizavimo metu butų savininkai įgijo... 27. Byloje nustatyta, kad Ūkinis pastatas yra nekilnojamojo turto registre... 28. Vilniaus apygardos teismas 2013-03-01 nutartyje (b. l. 14-20) yra konstatavęs,... 29. Atsižvelgiant į tai, bei į Ūkinio pastato buvimo vietą, ir galimybę jį... 30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo... 31. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 96,... 33. pareiškimą atmesti.... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...