Byla 2-1071-1097/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė, sekretoriaujant Deimantei Šinkūnaitei, dalyvaujant ieškovei A. B., ieškovų atstovei advokatei Ramunei Ramanauskienei, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei A. M., trečiojo asmens J. Š. atstovui advokato padėjėjui Mariui Vytautui Lileikiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir D. B. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl daikto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, A. B.-Š., uždaroji akcinė bendrovė ,,( - )“, J. Š., E. P., D. S., L. P., savivaldybės įmonė ,,( - )“, Z. S., O. B., J. B., Ž. B., S. J., J. L., A. R., I. S., L. A., D. J., A. S., V. V., O. E., R. S., E. S., D. S., M. S., M. S., uždaroji akcinė bendrovė ,, ( - )“, P. V., V. S., V. S., G. J., J. B., A. L., D. S., J. S., M. S., R. B., R. Č., R. B., S. B., S. Š., B. B., uždaroji akcinė bendrovė ,,( - )“, I. S., J. M., E. M., T. A., Z. A..

3Teismas

Nustatė

41.

5Ieškovai A. B. ir D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, patikslintu ieškiniu prašydami: 1) pripažinti patalpą, pažymėtą indeksu 4-3, turinčią 5,83 kv. m. ploto, ir patalpą, pažymėtą indeksu 4-4, turinčią 4,24 kv. m. ploto, esančias adresu ( - ), Vilniuje, pastato, kuriame yra patalpos, unikalus Nr. ( - )ir žymėjimas plane lA3p, gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ) žymėjimas plane lA2p ir gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ) žymėjimas plane lA3p, butų ir patalpų savininkų bendrąja daline nuosavybe bei nustatyti šio daikto naudojimą – pagalbinės bendro naudojimo patalpos; 2) pripažinti 2009 m. rugsėjo 10 d. patikslintų buto (unikalus Nr. ( - )) Vilniuje, ( - ), duomenų (t. y. buto ploto padidinimą iki 26,49 kv. m. ir patalpų, 2009 m. rugsėjo 24 d. plane pažymėtų indeksais 4-3 ir 4-4, priskyrimą ( - )butui) įregistravimą Nekilnojamojo turto registre neteisėtu ir negaliojančiu; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), Vilniuje. Atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei priklauso gretimas butas, esantis ( - ), Vilniuje. Tarp butų yra negyvenamosios patalpos, plane pažymėtos indeksais 4-3, 4-4, kurios 2009 m. atlikus kadastrinius matavimus buvo priskirtos atsakovei priklausančiam butui. Ieškovų teigimu, tai buvo padaryta neteisėtai. Ginčo patalpos visada, dar nuo 1950 m., buvo naudojamos visų gyvenamojo namo pirmo aukšto butų gyventojų – tai yra bendro naudojimo tualeto ir prausyklos patalpos, kurios iki 2009 m. nebuvo suformuotos kaip atskiras turtinis vienetas. Atsakovė, neatsižvelgdama į bendrą patalpų naudojimą ir ieškovų poreikius, neinformuodama namo gyventojų, atliko kadastrinius matavimus ir neteisėtai šias negyvenamąsias patalpas prijungė prie jai priklausančio buto, taip padidindama jo plotą. Tai pažeidžia ieškovų teisėtus interesus, nes jų bute sanitarinių patalpų nėra ir niekada nebuvo; įsirengti tualeto patalpų savo bute ieškovai neturi galimybių.

83.

9Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog ginčo patalpose visada buvo tualeto ir dušo patalpos. Atsakovės teigimu, ginčo patalpos buvo suformuotos kaip vientiso turtinio vieneto – buto, esančio ( - ), Vilniuje, – dalis, todėl, patikslinus kadastrinius matavimus, pagrįstai buvo priskirtos šiam butui. Šias aplinkybes patvirtina 1950 m., 1972 m. gyvenamojo namo pirmojo aukšto planai, kuriuose ginčo patalpos žymimos indeksu 4-4 kaip ir atsakovei priklausančio buto patalpos. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovai ginčo patalpų nėra privatizavę ir nepateikia jokių duomenų, jog šios patalpos anksčiau buvo bendrojo naudojimo, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ieškinį. Nesant teisinio pagrindo, suteikiančio teisę į konkrečias pagalbines patalpas, techninis ir funkcinis patalpos ryšys su butu nesuteikia teisės butų savininkams reikalauti pripažinti tokias negyvenamąsias patalpas daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpomis, todėl vien aplinkybė, kad ieškovai šia patalpa naudojasi, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ši patalpa yra bendrojo naudojimo. Be to, ginčo patalpos yra kitame name, negu ieškovams priklausančios patalpos, todėl ieškovai negali turėti bendrosios dalinės nuosavybės pastate, kuriame neturi jokios nuosavybės.

104.

11Trečiasis asmuo J. Š. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ginčo patalpos Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos atsakovės vardu, todėl negali būti laikomos bendro naudojimo objektu CK 4.82 straipsnio 1 dalies prasme. Siekiant ginčo patalpas pripažinti bendro naudojimo patalpomis, pirmiausia turi būti nuginčyta patalpų priklausomybė konkrečiai savininkei atsakovei ir jų registracija pastarosios vardu. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad vien tai, jog ieškovai ir dalis kitų namo bendraturčių ginčo patalpomis kažkada naudojosi, savaime nepadarė jų bendro naudojimo patalpomis. Ieškovai jiems priklausančias patalpas gali naudoti be ginčo patalpų, tuo labiau, kad jos pagal registro duomenis yra kitame name, negu ieškovams priklausančios patalpos. Nei ieškovai, nei kiti namo bendraturčiai, ginčo patalų neįgijo nė vienu iš CK 4.47 straipsnyje nurodytų būdų, šios patalpos jiems nebuvo perduotos sudarant butų privatizavimo ir vėlesnes turto perleidimo sutartis, ieškovai už naudojimąsi jomis nemokėjo komunalinių ir kitų šių patalpų naudojimo mokesčių. Be to, pagal kadastrinių bylų duomenis, ginčo patalpos jau nuo 1950 m. turėjo tą patį žymėjimą kaip ir atsakovei priklausantis butas, t. y. jos istoriškai buvo priskirtos prie atsakovei priklausančio turto. Privatizavimo procese ar kitu būdu ginčo patalpoms netapus visų bendraturčių bendrąja daline nuosavybe, jos liko viešosios nuosavybės valdymo teisę įgyvendinančių subjektų dispozicijoje ir įstatymų nustatytais pagrindais galėjo būti perleisto kitų asmenų nuosavybėn – 1999 m. gruodžio 30 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1833-01 jos buvo perduotos atsakovės nuosavybėn, todėl bendrųjų patalpų statuso neįgijo. Be to, ieškovai neturi teisės ir įgaliojimų reikšti reikalavimo dėl patalpų pripažinimo kitų asmenų bendrąja daline nuosavybe, o ieškiniu siekia apginti ir įgyvendinti kitų bendraturčių nuosavybės teises.

125.

13Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad tam tikrų juridinių faktų įregistravimas ar išregistravimas Registre savaime nėra draudimas ar įpareigojimas civilinių santykių dalyviams, o tik išvestinis veiksmas (nes civilines teises ir pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais yra siejamas civilinių teisių bei pareigų atsiradimas). Taip pat paaiškino, kad ginčo butas Registre įregistruotas gavus atsakovės 2009 m. lapkričio 30 d. prašymą kartu su 2009 m. rugsėjo 24 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 1999 m. gruodžio 30 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1833-01 bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2009 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. A51-26115 (3.3.12-BR4), kuriuo atsakovė paaiškino plotų, nurodytų priėmimo-perdavimo akte, neatitikimą. Registrų centras, neturėdamas teisės kvestionuoti jam pateiktų dokumentų teisėtumo ar juose užfiksuotos informacijos teisingumo, laikydamasis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, atsakovės prašymą tenkino ir nusprendė į Registrą įrašyti ginčo buto duomenis, nurodytus jam pateiktuose dokumentuose.

146.

15Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

167.

17Teismo posėdyje ieškovė, ieškovų atstovė, atsakovės atstovė ir trečiojo asmens J. Š. atstovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus prašymus ir rėmėsi juose išdėstytomis aplinkybėmis bei argumentais.

18Teismas konstatuoja:

19Ieškinys tenkintinas.

208.

21Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes:

228.1.

231993 m. liepos 15 d. ieškovė A. B. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo (privatizavo) dviejų kambarių 38,10 kv. m. ploto butą, esantį ( - ), Vilniuje (t. 1, b. l. 26). Šis butas priklauso ieškovams nuosavybės teise (t. 1, b. l. 19). Buto techninės apskaitos byloje nurodytos butą sudarančios patalpos: koridorius, du kambariai ir virtuvė (t. 1, b. l. 28, 30). Aplinkybės, kad ieškovams priklausančiame bute nėra sanitarinių patalpų, atsakovė ir trečiasis asmuo neginčijo.

248.2.

251999 m. gruodžio 30 d. nekilnojamo turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. 1833-01 Vilniaus apskrities viršininkas perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn 16,42 kv. m ploto butą, esantį ( - ), Vilniuje (t. 1, b. l. 86).

268.3.

272008 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1911 dėl socialinio būsto ( - ) išnuomojimo J. Š. trečiajam asmeniui J. Š. išnuomotas vieno kambario 16,42 kv. m bendro (naudingojo) ploto socialinis būstas, esantis ( - ), Vilniuje (t. 4, b. l. 145).

288.4.

292009 m. kovo 5 d., vadovaujantis 2008 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1911, su J. Š. sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. I.39-N09/0858, pagal kurią gyventojui išnuomotas 16,42 kv. m plotas (t. 4, b. l. 147-150). Sutarties 2.6.1 punkte nustatyta, kad nuomojamų gyvenamųjų patalpų naudingas plotas, už kurį skaičiuojamas nuomos mokestis, yra 16,42 kv. m; sutarties 2.6.2 įtvirtinta, kad kitų buto priklausinių (rūsių, terasų ir kt.) nėra.

308.5.

312009 m. rugsėjo 10 d. atlikti patikslinti nurodyto buto, esančio ( - ), Vilniuje, kadastriniai matavimai (t. 1, b. l. 86) ir 2009 m. rugsėjo 24 d. parengtas patikslintas buto planas, kuriame į butą įtrauktos ginčo patalpos, plane pažymėtos indeksais 4-3 (5,83 kv. m ploto) ir 4-4 (4,24 kv. m ploto) (t. 1, b. l. 32, 101).

328.6.

332009 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. A51-26115(3.3.12.3-BR4) Vilniaus miesto savivaldybės administracija, remdamasi aktu Nr. 1833-01 ir 2009 m. rugsėjo 10 d. atliktais kadastriniais matavimais, pateikė VĮ Registrų centrui prašymą viešajame registre įregistruoti butą Vilniuje, ( - ), pagal patikslintus jo duomenis – vietoj 16,42 kv. m ploto įregistruoti 26,49 kv. m plotą (t. 1, b. l. 100). Rašte nurodoma, kad, patikslinus pastatų kadastrinių matavimų duomenis, nustatyta, jog turto perdavimo aktuose nurodyti plotai neatitinka faktiškai įregistruojamų plotų.

349.

35Bylos medžiagoje nėra tiesioginių įrodymų, kad ginčo patalpos konkrečiai įvardijant ir apibrėžiant būtų perleistos kokiam nors subjektui nuosavybės teise. Dėl nuosavybės teisės į šias patalpas ir kilo ginčas. Atsakovė teigia, kad ginčo patalpos, pažymėtos indeksais 4-3 ir 4-4, nebuvo privatizuotos kartu su ieškovų butu, istoriškai buvo atsakovei priklausančio buto, esančio ( - ), Vilniuje, dalis, todėl, butą perdavus savivaldybės nuosavybėn, buvo perduotos kartu su juo. Pagal nusistovėjusią praktiką po turto perėmimo buto plotas buvo tikslinamas 2009 m. atliekant kadastrinius matavimus ir tokio patikslinimo rezultatas teisėtai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovai ginčija 2009 m. rugsėjo 10 d. patikslintų buto Vilniuje, ( - ), duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir teigia, kad šios patalpos, kaip bendro naudojimo patalpos, priklauso viso gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrąja daline nuosavybe, todėl negalėjo būti prijungtos prie atsakovei priklausančio buto. Dėl nuosavybės teisės į ginčo patalpas

3610.

37Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai įtvirtinti CK 4.47 straipsnyje. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Atsižvelgiant į ieškinio turinį ir reikalavimus, nagrinėjamu atveju pirmiausia spręstina, ar ginčo patalpos, kuriose šiuo metu yra įrengtas bendro naudojimo tualetas ir prausykla, laikytinos bendro naudojimo patalpomis CK 4.82 straipsnio prasme. Sprendžiant šį klausimą, svarbu tai, kad ieškovai jiems priklausantį butą įsigijo sudarę pirkimo-pardavimo sandorį (privatizavo). Todėl nagrinėjamu atveju aktuali nuosavybės teisės įgijimo privatizavimo proceso metu specifika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, teismas turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585-313/2015; kt.).

3811.

39Butų privatizavimo įstatyme (galiojusiame nuo 1991 iki 2001 metų) nebuvo konkrečių normų dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų teisinės priklausomybės, tačiau teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimo teisiniai padariniai yra tie, jog namo bendrojo naudojimo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo patalpos tapo to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė (Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 14–16 punktai, 1995 m. kovo 8 d. įsigaliojusio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnis, CK 4.82 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007, 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013). Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokole Nr. 37 išaiškinta, kad kitos negyvenamosios patalpos, išskyrus patalpas, nurodytas šio išaiškinimo 4.2.1 ir 4.2.3 punktuose, esančios privatizuojamų pagal Butų privatizavimo įstatymą gyvenamųjų namų rūsiuose, pusrūsiuose ir palėpėse, miesto, rajono valdybos sprendimu perduodamos neatlygintinai butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai visi butai gyvenamajame name yra privatizuoti (4.2, 4.2.2, 4.2.2.2 punktai). 1995 m. kovo 8 d. įsigaliojusio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo namo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje bendrojo naudojimo patalpos apibrėžtos kaip patalpos, nepriskirtos atskiriems savininkams (koridoriai, laiptinės, holai, palėpės, rūsiai, pusrūsiai), neturinčios tiesioginio funkcinio ryšio su atskirų savininkų patalpomis. Gyvenamajame name bendro naudojimo patalpomis įprastai laikomi koridoriai, virtuvės, tualetai, laiptai, rūsiai, palėpės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2010).

4012.

41Klausimas, ar tam tikros daugiabučiame name esančios patalpos privatizacijos procese buvo privatizuotos kartu su butu kaip butą įgijusio asmens buto dalis ar priklausinys, ar privatizacijos metu jos privatizuotos kaip namo dalis ir tapo bendroji dalinė nuosavybė visų jame butus įgijusių asmenų, sprendžiamas atsižvelgiant į tokių patalpų naudojimą – patalpos yra individualaus ar bendro naudojimo. Patalpos yra individualaus ar bendro naudojimo, sprendžiama pagal tai, ar yra sprendimas jas suteikti naudotis individualiai, ar jos suprojektuotos ir numatytos taip naudoti, ar jų suteikimo individualiai naudotis klausimas išspręstas privatizacijos dokumentuose ar vėlesniuose butų savininkų susitarimuose, taip pat ir pagal kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585-313/2015).

4213.

43Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad iki 2009 m. atsakovės iniciatyva atliktų kadastrinių matavimų ginčo patalpos nebuvo priskirtos jokiam nekilnojamojo turto objektui ginčo gyvenamajame name, nebuvo įregistruotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, taip pat nebuvo įregistruotos ir nuosavybės teisės į šias patalpas. Nėra duomenų, kad jos kam nors būtų suteiktos individualiai naudotis ar kad jų suteikimo individualiai naudotis klausimas būtų išspręstas privatizacijos dokumentuose. Civilinę bylą Nr. 2-68-3-33226-2015-3 išnagrinėję teismai atmetė ieškovų ieškinį tai pačiai atsakovei dėl tų pačių ginčo patalpų pripažinimo ieškovų ir Vilniaus miesto savivaldybės butų priklausiniu (t. 1, b. l. 11-18). Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo patalpų funkcinė paskirtis visą laiką nekito – tiek iki butų privatizavimo, tiek ir vėliau jos buvo naudojamos gyventojų poreikiams tenkinti kaip sanitarinės patalpos. Tokiai paskirčiai jas naudoja ieškovai ir atsakovei priklausantį butą nuomojantis trečiasis asmuo – butuose Nr. 3 ir Nr. 4 nėra kitų tualetų. Iki įsirengdami sanitarines patalpas savo butuose ginčo patalpomis kaip tualetu ir prausykla naudojosi ir kitų butų savininkai. Šių aplinkybių iš esmės neginčijo nė vienas proceso dalyvis. Išvadą, kad ginčo patalpos istoriškai ir faktiškai buvo skirtos bendriems gyventojų poreikiams tenkinti, patvirtina ir aplinkybė, jog įėjimas į šias patalpas yra tik iš bendro naudojimo koridoriaus, į jas negalima ir niekada nebuvo įmanoma patekti tiesiogiai iš greta esančių ieškovams bei atsakovei priklausančių butų. Remiantis civiliniame procese galiojančia įrodinėjimo pareiga, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), ir taikytinomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatuotina, kad bylos medžiaga leidžia labiau tikėtina pripažinti tai, jog ginčo patalpos buvo skirtos bendram visų butų bendraturčių naudojimui ir yra funkciškai susietos su gyvenamajame name esančiais butais (CPK 185 straipsnis).

4414.

45Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčo patalpos nebuvo perduotos naudotis individualiai ir kad jos numatytos naudoti bendriems gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į pirmiau aptartą privatizavimo proceso specifiką, konstatuotina, kad privatizuojant butus gyvenamajame name ( - ) ir ( - ), Vilniuje, ginčo patalpos, plane pažymėtos indeksais 4-3 ir 4-4, tapo butų savininkų bendrąja daline nuosavybe.

4615.

47Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė šias išvadas paneigiančių argumentų ir neįrodė, kad ginčo patalpos būtų sudedamoji atsakovei priklausančio buto, esančio ( - ), Vilniuje, dalis (CPK 178, 185 straipsniai):

4815.1.

49Dėl ginčo patalpų (ne)privatizavimo. Atsakovė ir trečiasis asmuo J. Š., grįsdami savo teiginius dėl ginčo patalpų priskyrimo atsakovei priklausančiam butui, nurodė, kad nei privatizavimo sutartyje, nei inventorinėje byloje nėra duomenų, jog ginčo patalpa buvo privatizuota kartu su ieškovų butu. Atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, ginčo patalpos nebuvo privatizuotos, jų kaina nebuvo įtraukta į privatizavimo sutarties kainą, už jas nebuvo sumokėta, todėl jos negali būti laikomos butų ir kitų patalpų savininkų bendrąja nuosavybe. Teismo vertinimu, šie teiginiai neatitinka anksčiau šiame sprendime nurodytų privatizavimo proceso ypatumų, todėl atmestini. Kaip buvo minėta, teismų praktikoje yra suformuluota, jog klausimas, ar tam tikros daugiabučiame name esančios patalpos privatizacijos procese buvo privatizuotos kartu su butu kaip butą įgijusio asmens buto dalis ar priklausinys, ar privatizacijos metu jos privatizuotos kaip namo dalis ir tapo bendroji dalinė nuosavybė jame butus įgijusių asmenų, sprendžiamas atsižvelgiant į tai, tokios patalpos yra individualaus ar bendro naudojimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta ginčo patalpas buvus bendro naudojimo, todėl konstatuotina, kad jos buvo privatizuotos kartu su ieškovų butu kaip bendroji dalinė nuosavybė.

5015.2.

51Dėl ginčo patalpų (ne)priskyrimo atsakovei priklausančiam butui ir (ne)perdavimo atsakovei. Teiginius, kad ginčo patalpos buvo priskirtos atsakovei priklausančiam butui, atsakovė ir trečiasis asmuo grindė nurodydami, jog 1950 m., 1972 m. planuose patalpos pažymėtos tuo pačiu indeksu, kaip ir atsakovei priklausantis butas. Tačiau iš į bylą pateiktų istorinių kadastrinių duomenų matyti, kad ginčo patalpų, kaip ir kitų to paties aukšto patalpų, žymėjimas ir priskyrimas konkrečiam turtiniam vienetui buvo keičiami (b. l. 31, 57, 58, 59). Todėl, atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su butų privatizavimo proceso specifika, ginčo patalpų funkciniu naudojimu bei išdėstymu, šis argumentas neduoda pagrindo pripažinti patalpas buvus priskirtas prie vieno konkretaus buto. Taip pat atsakovė nurodė, kad ginčo patalpos jos nuosavybėn buvo perduotos 1999 m. gruodžio 30 d. nekilnojamo turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. 1833-01, o vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, buvo tik tikslinami patalpų plotai, kas, atsakovės teigimu, neturi įtakos perduotai nuosavybės teisei į patalpas. Teismas atmeta šiuos atsakovės argumentus, atsižvelgdamas į tai, kad nurodytu 1999 m. gruodžio 30 d. nekilnojamo turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. 1833-01 buvo perduotos konkretaus ploto – 16,42 kv. m – patalpos; tokio ploto patalpos buvo išnuomotos trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į ginčo patalpų bendrą naudojimo pobūdį, į jų funkcinį atskyrimą ir prieinamumą visiems butų gyventojams naudotis (atskiras įėjimas iš bendro koridoriaus), laikytina, kad atsakovė negalėjo įgyti nuosavybės teisės į ginčo patalpas patikslinant kadastrinius matavimus. Toks būdas neatitinka CK 4.47 straipsnyje įtvirtintų nuosavybės įgijimo pagrindų ir iš esmės negali būti laikomas netikslaus ploto patalpų apibrėžimu atliekant kadastrinius matavimus. Nagrinėjamoje situacijoje atsakovei priklausančio buto plotas nurodytas tiksliai ir atitiko priėmimo–perdavimo momentu nurodytą plotą, o atsakovei priklausantis butas padidėjo prijungus taip pat tiksliai apibrėžto ploto ginčo patalpas. Tokio pobūdžio duomenų tikslinimas, kai prie buto prijungtos papildomos savo funkcine paskirtimi visų poreikiams tarnaujančios patalpos, laikytinas ydingu, peržengiančiu duomenų tikslinimo ribas.

5215.3.

53Dėl komunalinių mokesčių už ginčo patalpas (ne)mokėjimo. Išvados, kad ginčo patalpos laikytinos bendro naudojimo patalpomis, nepaneigia atsakovės ir trečiojo asmens teiginiai, kad ieškovai už naudojimąsi šiomis patalpomis ar komunalinių mokesčių už jas nemoka, o tuo tarpu trečiasis asmuo J. Š. – už jas moka nuomos mokestį. Mokesčių administravimo ir skaičiavimo aplinkybės tiesiogiai nepatvirtina ir nepaneigia nuosavybės teisių į turtą. Tai, kad trečiasis asmuo po neteisėto patalpų prijungimo prie atsakovei priklausančio buto moka nuomos mokestį už padidėjusį buto plotą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl patalpų prijungimo pagrįstumo bei teisėtumo. Be to, duomenys, susiję su komunalinių mokesčių mokėjimu už ginčo patalpas, nevienareikšmiai: UAB ,, ( - )“ pateikė duomenis, kad bendro naudojimo elektros apskaitos name, esančiame ( - ), Vilniuje, nėra (t. 2, b. l. 7); ieškovų pateikti UAB „Vilniaus vandenys“ dokumentai patvirtina, jog ieškovams vandens suvartojimo norma nustatyta atsižvelgiant į tai, kad jie naudojasi bendru tualetu, praustuvu ir dušo kabina (t. 1, b. l. 39-41, t. 2, b. l. 1).

5415.4.

55Dėl kitų gyventojų (ne)(si)naudojimo ginčo patalpomis. Teismas atmeta kaip neturinčius teisinės reikšmės atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, kad bendras ginčo patalpų naudojimas nėra aktualus, nes šiuo metu ginčo patalpomis naudojasi tik dviejų butų gyventojai, o kiti yra įsirengę sanitarines patalpas savo butuose; taip pat kad ieškovai gali įsirengti tualeto patalpas savo bute. Šios aplinkybės nekeičia situacijos teisinio vertinimo: jei kiti gyventojai įsirengė alternatyvius sanitarinius mazgus, tai neturi įtakos ginčo patalpų paskirčiai, nuosavybės teisei į jas ir gyventojų teisei naudotis šiomis patalpomis, t. y. nepaneigia ginčo patalpų paskirties tarnauti visų gyventojų poreikiams, kaip ir butų savininkų nuosavybės teisės. Ieškovai patvirtino, kad ginčo patalpos yra laisvai prieinamos namo gyventojams ir jie turi galimybę jomis naudotis. Tuo pačiu tai nesukuria ieškovams pareigos įsirengti sanitarines patalpas savo bute.

5615.5.

57Dėl bendro naudojimo objekto skirtinguose gyvenamuosiuose namuose. Teismas atmeta kaip nagrinėjamos situacijos vertinimo nekeičiančius atsakovo ir trečiojo asmens teiginius, kad ginčo patalpos negali būti pripažįstamos bendro naudojimo patalpomis, nes yra kitame name, nei ieškovams priklausantis butas. Nagrinėjamu atveju ginčo patalpos yra sename, neįprastos konfigūracijos, į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją įtrauktame pastate (t. 1, b. l. 19). Dėl nenustatytų priežasčių šio vientiso pastato dalims (aukštams) yra suteikti skirtingi unikalūs numeriai bei adresai. Formaliai tai leidžia įvardyti faktiškai to paties pastato dalis skirtingais namais, tačiau realiai nėra ginčo dėl to, kad ginčo patalpos ir šalims priklausantys butai yra šalia, jungiami bendro naudojimo koridoriaus. Taigi – funkciškai tai yra vienas objektas. Dėl to formalus jo dalių įregistravimas registre negali apriboti namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės į iš esmės bendro naudojimo objektus. Priešinga išvada neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

5816.

59Teismas taip pat pažymi, kad pačios atsakovės pozicija dėl ginčo patalpų nuosavybės teisės vertinimo, t. y. priskyrimo bendrajai dalinei nuosavybei, nenuosekli. Eilėje dokumentų Vilniaus miesto savivaldybė iš esmės ginčo patalpas laiko bendro naudojimo patalpomis. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė 2015 m. liepos 13 d. rašte Nr. A51-69447/15(2.11.3.5-SR3) papildomai pažymėjo, kad ieškovai 1993 m. liepos 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi bendrojo naudojimo patalpų neįsigijo, ir nurodė, jog patalpos, plane pažymėtos indeksais 4-3 ir 4-4, turi būti priskirtos prie bendrojo naudojimo patalpų, o artimiausiu metu bus svarstomas klausimas dėl buto, esančio ( - ), kadastrinių matavimų atlikimo (t. 1, b. l. 46-47). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamentas 2015 m. lapkričio 13 d. rašte dėl buto ( - ) patalpų Nr. A51-108688/15(3.3.15.3-EM4) nurodė, kad savivaldybėje nebuvo priimtas sprendimas priskirti patalpas, plane pažymėtas 4-3, 4-4, butui ( - ) (t. 1, b. l. 60). Dėl būtinybės ginčyti patalpų registraciją Nekilnojamojo turto registre atsakovės vardu

6017.

61Trečiasis asmuo J. Š., nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, taip pat nurodė, kad ginčo patalpos Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos atsakovės vardu ir dėl to ieškovai, nenuginčiję šios registracijos, negali reikalauti pripažinti patalpų bendro naudojimo patalpomis; jo teigimu ieškovai neginčija ir atsakovės nuosavybės teisių, todėl ieškinio reikalavimai nepagrįsti.

6218.

63Teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškina, jog asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija tėra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotą daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas, teismo sprendimas, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Taigi, teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, priklausomas nuo sandorio ar kito pagrindo nuosavybei įgyti buvimo ar nebuvimo, o panaikinus sandorį, išnyksta nekilnojamojo turto ir teisių į jį įregistravimo viešajame registre pagrindas. Jei ginčijami sandoriai ir aktai, kurių pagrindu buvo įregistruota nuosavybė, pripažįstami negaliojančiais, duomenys apie nekilnojamąjį turtą tampa nuginčytais, ir viešojo registro tvarkytojas privalo tokį teismo sprendimą vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008).

6419.

65Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nuosavybės teisės į patalpas, t. y. ieškovai, reikalaudami jas pripažinti bendro naudojimo patalpomis, iš esmės prašo konstatuoti bendrasavininkių nuosavybės teisę į jas, todėl teiginiai dėl atsakovės nuosavybės teisės neginčijimo nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo patalpos pripažintos bendro naudojimo objektu ir bendrąja daline bendrasavininkių nuosavybe, o išimtinai atsakovės nuosavybės teisės į jas įgijimo faktas nebuvo nustatytas, trečiojo asmens teiginiai dėl būtinybės ginčyti Nekilnojamojo turto registre esančią patalpų registraciją atsakovės vardu nepaneigia išvados dėl ieškinio pagrįstumo. Dėl ieškovų teisės reikšti ieškinį

6620.

67Trečiasis asmuo J. Š. teigė, kad ieškovai nėra įgalioti ginti visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teises bei teisėtus interesus, todėl negali pareikšti tokio pobūdžio ieškinio reikalavimų.

6821.

69Teismo vertinimu, atsižvelgiant į daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės specifiką, ieškovai turi teisę reikšti tokio pobūdžio ieškinio reikalavimą, gindami savo, kaip gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių, teises ir teisėtus interesus. Kiti bendraturčiai byloje yra įtraukti ir dalyvauja trečiaisiais asmenimis, apie vykstantį procesą jiems tinkamai pranešta (t. 3, b. l. 53-55; t. 4, b. l. 18-20, 31-33, 57-59, 60-62, 144). Taigi nėra teisinio pagrindo teigti, kad ieškovai reiškiamu ieškiniu atstovauja visus gyvenamųjų namų, esančių ( - ) ir ( - ), Vilniuje, patalpų savininkus. Dėl procesinės bylos baigties

7022.

71Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimą ir pripažinti 5,83 kv. m ploto patalpą, pažymėtą indeksu 4-3, ir 4,24 kv. m ploto patalpą, pažymėtą indeksu 4-4, esančias adresu ( - ), Vilniuje, pastato, kuriame yra patalpos (unikalus Nr. ( - ), žymėjimas plane lA3p), dviejų gyvenamųjų namų (unikalus Nr. ( - ), žymėjimas plane lA2p, ir unikalus Nr. ( - ), žymėjimas plane lA3p) butų ir patalpų savininkų bendrąja daline nuosavybe.

7223.

73Patenkinus nurodytą ieškovų reikalavimą ir pripažinus ginčo patalpas bendrosios dalinės nuosavybės objektu, darytina išvada, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, prijungdama ginčo patalpas, nepagrįstai padidino jai priklausantį butą, esantį ( - ), Vilniuje, ir savo nuosavybės teisę į ginčo patalpas įregistravo neturėdama tam teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas išvestinis ieškinio reikalavimas pripažinti 2009 m. rugsėjo 10 d. patikslintų buto (unikalus Nr. ( - )) Vilniuje, ( - ), duomenų (t. y. buto ploto padidinimą iki 26,49 kv. m. ir patalpų, 2009 m. rugsėjo 24 d. plane pažymėtų indeksais 4-3 ir 4-4, priskyrimą ( - ) butui) įregistravimą Nekilnojamojo turto registre neteisėtu ir negaliojančiu.

7424.

75Prašydami pripažinti ginčo patalpas bendrąja daline gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe, ieškovai taip pat prašė nustatyti šio daikto naudojimą kaip pagalbinės bendro naudojimo patalpos. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinės patalpų paskirties, o ieškovai nenurodė tokio reikalavimo pagrindo, teismas šio prašymo nelaiko savarankišku reikalavimu, kuris turi būti išspręstas teismo sprendimu, todėl dėl jo plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų

7625.

77Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas, ieškovams iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 41 Eur žyminis mokestis (t. 1, b. l. 6a), 100 Eur už advokato pagalbą (t. 2, b. l. 49, 50), 70 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą (t. 1, b. l. 36), iš viso – 211 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

7826.

79Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškinį, teismo procesiniams dokumentams siųsti turėtos išlaidos – 101,17 Eur – priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

80Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

81ieškinį tenkinti.

82Pripažinti 5,83 kv. m ploto patalpą, plane pažymėtą indeksu 4-3, ir 4,24 kv. m ploto patalpą, plane pažymėtą indeksu 4-4, esančias ( - ), Vilniuje, pastato, kuriame yra patalpos (unikalus Nr. ( - ), žymėjimas plane lA3p), gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ) (žymėjimas plane lA2p) ir gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ) (žymėjimas plane lA3p), butų ir patalpų savininkų bendrąja daline nuosavybe.

83Pripažinti 2009 m. rugsėjo 10 d. patikslintų Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto (unikalus Nr. ( - )) Vilniuje, ( - ), duomenų (t. y. buto ploto padidinimą iki 26,49 kv. m ir patalpų, 2009 m. rugsėjo 24 d. plane pažymėtų indeksais 4-3 ir 4-4, priskyrimą ( - ) butui) įregistravimą Nekilnojamojo turto registre neteisėtu ir negaliojančiu.

84Priteisti ieškovams A. B. (a. k. ( - ) ir D. B. (a. k. ( - ) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) 211 Eur (du šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

85Priteisti valstybei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) 101,17 Eur (vieną šimtą vieną eurą 17 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

86Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją siųsti VĮ Registrų centrui.

87Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Ieškovai A. B. ir D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus... 6. 2.... 7. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ),... 8. 3.... 9. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į patikslintą ieškinį... 10. 4.... 11. Trečiasis asmuo J. Š. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį... 12. 5.... 13. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į patikslintą ieškinį... 14. 6.... 15. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.... 16. 7.... 17. Teismo posėdyje ieškovė, ieškovų atstovė, atsakovės atstovė ir... 18. Teismas konstatuoja:... 19. Ieškinys tenkintinas.... 20. 8.... 21. Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes:... 22. 8.1.... 23. 1993 m. liepos 15 d. ieškovė A. B. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo... 24. 8.2.... 25. 1999 m. gruodžio 30 d. nekilnojamo turto perdavimo – priėmimo aktu Nr.... 26. 8.3.... 27. 2008 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 28. 8.4.... 29. 2009 m. kovo 5 d., vadovaujantis 2008 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto... 30. 8.5.... 31. 2009 m. rugsėjo 10 d. atlikti patikslinti nurodyto buto, esančio ( - ),... 32. 8.6.... 33. 2009 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. A51-26115(3.3.12.3-BR4) Vilniaus miesto... 34. 9.... 35. Bylos medžiagoje nėra tiesioginių įrodymų, kad ginčo patalpos konkrečiai... 36. 10.... 37. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai įtvirtinti CK 4.47 straipsnyje. Pagal... 38. 11.... 39. Butų privatizavimo įstatyme (galiojusiame nuo 1991 iki 2001 metų) nebuvo... 40. 12.... 41. Klausimas, ar tam tikros daugiabučiame name esančios patalpos privatizacijos... 42. 13.... 43. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad iki 2009 m. atsakovės... 44. 14.... 45. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčo patalpos nebuvo perduotos... 46. 15.... 47. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė... 48. 15.1.... 49. Dėl ginčo patalpų (ne)privatizavimo. Atsakovė ir trečiasis asmuo J. Š.,... 50. 15.2.... 51. Dėl ginčo patalpų (ne)priskyrimo atsakovei priklausančiam butui ir... 52. 15.3.... 53. Dėl komunalinių mokesčių už ginčo patalpas (ne)mokėjimo. Išvados, kad... 54. 15.4.... 55. Dėl kitų gyventojų (ne)(si)naudojimo ginčo patalpomis. Teismas atmeta kaip... 56. 15.5.... 57. Dėl bendro naudojimo objekto skirtinguose gyvenamuosiuose namuose. Teismas... 58. 16.... 59. Teismas taip pat pažymi, kad pačios atsakovės pozicija dėl ginčo patalpų... 60. 17.... 61. Trečiasis asmuo J. Š., nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, taip pat... 62. 18.... 63. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškina, jog asmens nuosavybės... 64. 19.... 65. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nuosavybės teisės į patalpas, t. y.... 66. 20.... 67. Trečiasis asmuo J. Š. teigė, kad ieškovai nėra įgalioti ginti visų... 68. 21.... 69. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į daugiabučio namo bendrosios dalinės... 70. 22.... 71. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu... 72. 23.... 73. Patenkinus nurodytą ieškovų reikalavimą ir pripažinus ginčo patalpas... 74. 24.... 75. Prašydami pripažinti ginčo patalpas bendrąja daline gyvenamojo namo butų... 76. 25.... 77. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo... 78. 26.... 79. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo... 80. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 81. ieškinį tenkinti.... 82. Pripažinti 5,83 kv. m ploto patalpą, plane pažymėtą indeksu 4-3, ir 4,24... 83. Pripažinti 2009 m. rugsėjo 10 d. patikslintų Vilniaus miesto savivaldybei... 84. Priteisti ieškovams A. B. (a. k. ( - ) ir D. B. (a. k. ( - ) iš atsakovės... 85. Priteisti valstybei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k.... 86. Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją siųsti VĮ Registrų centrui.... 87. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...