Byla e2-250-798/2020
Dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“ bankrotas pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“, suinteresuotų asmenų J. G. (J. G.), D. G. (D. G.) atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“ bankrotas pripažintas tyčiniu,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Golden Capital“ bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalies, 20 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

72.

8Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi pripažino BUAB „Golden Capital“ bankrotą tyčiniu.

93.

10Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog:

113.1.

12Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kulpės slėnis“ neįrodė, kad įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, jog dėl to nėra galimybių bent iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros. Priešingai, į bylą pateikta specialisto išvada ikiteisminio tyrimo byloje patvirtina aplinkybę, jog pagal tyrimui pateiktus dokumentus, apskaitos registrus ir finansines ataskaitas galima visiškai nustatyti bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį, ar struktūrą, už 2008 m. gegužės 1 d. – 2016 m. spalio 7 d. laikotarpį.

133.2.

14Bankroto byloje buvo patvirtintas kreditoriaus D. P. (D. P.) 141 810,01 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kurio nepatenkinta bankroto proceso metu dalis liko 110 200,63 Eur. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, net ir nustačius, kad jam buvo įkeistas didesnės vertės turtas nei pati skola (218 107 Eur vertės turtas), taip užtikrinant gauti pirmumo teise reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, šis faktas iš esmės neužkirto kreditoriui UAB „Kulpės slėnis“ teisės gauti reikalavimo patenkinimą iš įmonės turto. Kreditoriui D. P. (D. P.) bankroto proceso metu buvo padengta tik 31 609,38 Eur, kas reiškia, kad, nepaisant to, kad buvo įkeistas didesnės vertės turtas nei skola, įmonės turto nepakanka patenkinti pareiškėjos finansinio reikalavimo.

153.3.

16Kreditorės UAB „Kulpės slėnis“ prievolė buvo užtikrinta BUAB „Golden capital“ vadovo J. G. (J. G.) ir jo sutuoktinės S. G. laidavimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu laidavimas negali būti pripažintas deklaratyviu. J. G. (J. G.) vardu iki šiol registruotas nekilnojamas turtas, esantis adresu Nemuno g. 70, Panevėžys, kurio rinkos vertė 2008 m. sausio 10 d. buvo 1 206 557 Eur (4 166 000 Lt) (S. G. nekilnojamojo turto neturi), taip pat laiduotojai turėjo įvairių įmonių akcijų, kurios vėliau tapo bevertėmis. Visgi, nuo 2011 m. nei iš BUAB „Golden capital“, nei iš solidarių skolininkų (laiduotojų) J. G. (J. G.) ir S. G., kreditorius nėra gavęs jokios dalies skolos patenkinimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad kreditorius nesiėmė veiksmų, siekdamas kitokių skolos užtikrinimo priemonių (pavyzdžiui, įkeitimo), ar išieškoti iš kitiems kreditoriams įkeisto skolininko turto, tačiau teismo vertinimu priverstinio vykdymo proceso metu išieškotojas buvo aktyvus ir visais būdais siekė sėkmingo skolos išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog BUAB „Golden capital“ veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis.

173.4.

18Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Golden capital“ 2010-2014 m. turėjo finansinę galimybę atsiskaityti su UAB „Invetex“ (dabar – UAB „Kulpės slėnis“) pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, nes kasos ir banko sąskaitos pinigų apyvartos viršijo įsipareigojimus UAB „Invetex“ (dabar – UAB „Kulpės slėnis“), tačiau vietoj to BUAB „Golden capital“ lėšas naudojo paskolų UAB „Nemuno prekybos centras“ suteikimui, UAB „Nevėžio vingis“, UAB „Nemuno prekybos centras“ akcijų pirkimui, investicijoms į UAB „Senvagės rezidencija“, atsiskaitymams su tiekėjais. BUAB „Golden capital“ patyrė nuostolius dėl UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų pirkimo-pardavimo (2013 m. – 90 448,33 Eur (312 300 Lt nuostolių), UAB „T&A Projektai“ (buvusi UAB „Opulens“) ir UAB „Idea&realty“ akcijų pardavimo UAB „AMK Logistika“ (2014 m. – 139 017,61 Eur (480 000 Lt nuostolių), UAB „Senasis sakalas“ (vėliau UAB „Parko prekybos centras“) akcijų pardavimo.

193.5.

20Teismo vertinimu aplinkybės, kad 2013 m. BUAB „Golden capital“, atstovaujama direktoriaus J. G. (J. G.) (pardavėjas), ir UAB „Aušros alėja“, atstovaujama akcininkės G. G. (pirkėjas), sudarė sutartį dėl UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų pirkimo-pardavimo, susitardami dėl vienos akcijos kainos 2,90 Eur (10 Lt) (bendra 3 470 vnt. paprastųjų vardinių akcijų kaina 10 049,81 Eur (34 700 Lt), sudaro pagrindo manyti, kad akcijos buvo perleistos ne už rinkos kainą, kadangi jos buvo perkamos už 29 Eur (100 Lt) už vienetą. Todėl BUAB „Golden capital“ 2010-2012 metų investavusi į dukterinę įmonę UAB „Senvagės rezidencija“ 100 498,15 Eur (347 000 Lt) dėl akcijų pardavimo patyrė 90 448,33 Eur (312 300 Lt) nuostolį.

213.6.

22Analogiškai 2014 metais BUAB „Golden capital“ nupirko 2 530 vnt. UAB „Senvagės rezidencija“ paprastųjų vardinių akcijų už 73 273,86 Eur (253 000 Lt) iš UAB „Nevėžio vingis“, kai vienos akcijos nominali ir pirkimo kaina buvo 29 Eur (100 Lt), o 2014 m. spalio 31 d. pardavė 2 530 vnt. akcijų po 2,90 Eur (10 Lt), taip patirdama 63 339,90 Eur (218 700 Lt) nuostolį. Be to, abu sandoriais buvo sudaryti tarp giminystės ryšiais susijusių asmenų.

233.7.

24Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad BUAB „Golden capital“ D. P. (D. P.) suteikta 2 896,20 Eur (10 000 Lt) paskola buvo užtikrinta neadekvačia turto verte (iš viso buvo įkeisti vertybiniai popieriai, kurių bendra suma sudarė 171 122,57 Eur (590 852 Lt), kas rodo suinteresuoto asmens J. G. (J. G.) kaip BUAB „Golden capital“ vadovo ir akcininko nesąžiningumą kito kreditoriaus (UAB „Kulpės slėnis“) atžvilgiu.

253.8.

262014 m. spalio 31 d. UAB „Senasis sakalas“ 158 378 vnt. akcijų BUAB „Golden capital“ buvo parduotos UAB „Aušros alėja“ (kurios akcininkė G. G. (valdanti 98,33 proc. visų bendrovės akcijų) yra BUAB „Golden capital“ vadovo bei akcininko J. G. (J. G.) dukra) už 22 934,72 Eur (79 189 Lt), t. y. mažesne kaina nei įsigijo. Be to, teismas padarė išvadą, kad akcijų perleidimo metu UAB „Aušros alėja“ negalėjo už jas atsiskaityti ir galimai jau buvo nemoki.

273.9.

282015 m. gruodžio 21 d. BUAB „Golden capital“ 40 100 vnt. UAB „T&A Projektai“ (buvusi UAB „Opulens“) paprastųjų vardinių akcijų už 240 000 Eur ir 40 000 vnt. UAB „Idea&realty“ paprastųjų vardinių akcijų už 240 000 Eur, pardavė UAB „AMK Logistika“, kuri už gautas akcijas visiškai neatsiskaitė, o nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu jai buvo iškelta bankroto byla ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Nemokumas LT“, kurios direktorius tuo metu buvo J. G. (J. G.). Taigi, įmonės vadovas sudarė ekonomiškai nenaudingą sandorį akcijas perleisdamas nemokiam subjektui, tokiu būdu sumažindamas kreditoriui galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą.

293.10.

30Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad dar prieš visų ginčo sandorių sudarymą BUAB „Golden capital“ finansinė situacija buvo sunki, bendrovė neturėjo pakankamai turto ir lėšų atsiskaityti su kreditoriais, o vėlesnis šios įmonės bankrotas tik patvirtina šias aplinkybes. Tačiau BUAB „Golden capital“ vadovas J. G. (J. G.) į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, tris kartus nepagrįstai bandė kelti bendrovei restruktūrizavimo bylą (visais atvejais teismai atsisakė iškelti tokią bylą, konstatuodami įmonės nemokumą). Bankroto byla iškelta pagal 2016 m. rugpjūčio 4 d. kreditorės UAB „Kulpės slėnis“, todėl teismas padarė išvadą, kad BUAB „Golden capital“ vadovas J. G. (J. G.) laiku neinicijavo bei nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

313.11.

32Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dėl kitų BUAB „Golden capital“ akcininkų, t. y. E. G., G. G., D. G. (D. G.) veiksmų / neveikimo bendrovės bankrotas negali būti pripažintas tyčiniu. BUAB „Golden capital“ akcininkai E. G., G. G., D. G. (D. G.) yra bendrovės vadovo J. G. (J. G.) vaikai. Akcininkas D. G. (D. G.) pilnamečiu tapo tik 2019 m. rugpjūčio 24 d., G. G. – 2015 m. vasario 14 d. Byloje jokių duomenų, kad J. G. (J. G.) vaikai būtų dalyvavę įmonės veikloje nėra, taip pat byloje nenustatyta, kad akcininkai būtų priėmę sprendimus dėl nuostolingų ir įmonei nenaudingų sandorių sudarymo. Nuo pat įmonės įkūrimo ją valdė bei visais finansiniais reikalais rūpinosi tik BUAB „Golden capital“ vadovas J. G. (J. G.), kuris iki 2011 m. liepos mėnesio buvo šios įmonės vienintelis savininkas, o 2011 m. liepos mėnesį dalį akcijų padovanojo lygiomis dalimis savo vaikams.

33III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

344.

35Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. G. (J. G.) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus UAB „Kulpės slėnis“ prašymą pripažinti BUAB „Golden capital“ bankrotą tyčiniu atmesti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas surinko, ištyrė ir įvertino tik kelis BUAB „Golden capital“ sudarytus sandorius, ir tik tuos sandorius, kurie buvo nuostolingi, arba pagal kuriuos nebuvo atsiskaityta visiškai, arba tik iš dalies buvo atsiskaityta. Atkreipė dėmesį, kad to paties pareiškėjo (kreditoriaus UAB „Kulpės slėnis“) iniciatyva buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnyje (nusikalstamas bankrotas), BK 222 straipsnyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas dideliu mastu), BK 186 straipsnyje (turtinės žalos padarymas apgaule) ir BK 202 straipsnyje (neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla). Pagal pateiktus tirti BUAB „Golden capital“ buhalterinės apskaitos dokumentus ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo moki, nes visi jos įsipareigojimai neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, o BUAB „Golden capital“ patirti nuostoliai daugiausia susiję su kaita akcijų rinkoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad įmonės bankrotą lėmė J. G. (J. G.) sąmoningas blogas įmonės valdymas. Suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar BUAB „Golden capital“ bankrotas buvo tyčinis įvertino tik 3 įmonės sudarytus sandorius, nors jų per 9 veiklos metus buvo daugiau nei 100, kadangi BUAB „Golden capital“ akcijų pirkimas–pardavimas, finansinis investavimas į kitas įmones, buvo įprasta nuolatinė įmonės ūkinė–komercinė veikla. Byloje nėra jokių įrodymų, kad teismo nurodytos akcijos yra perleistos ne rinkos verte. Vien tai, kad turtas buvo parduotas pigiau nei įgytas nepatvirtina, kad turtas perleistas ne rinkos verte. Kodėl akcijų kaina turėjo būti didesnė ir kiek didesnė, kuo remiantis ji turėjo būti didesnė, teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė. Suinteresuotas asmuo nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BUAB „Golden capital“ D. P. (D. P.) suteikta 2 896,20 Eur (10 000 Lt) paskola buvo užtikrinta neadekvačia turto verte (iš viso buvo įkeisti vertybiniai popieriai, kurių bendra suma sudarė 171 122,57 Eur (590 852 Lt), kas rodo suinteresuoto asmens J. G. (J. G.) kaip BUAB „Golden capital“ vadovo ir akcininko nesąžiningumą kito kreditoriaus (UAB „Kulpės slėnis“) atžvilgiu, nes dalis įsipareigojimų akcininkui (J. G.), kuri buvo neužtikrinta įkeistu turtu, nesant tam pakankamo ekonominio bei loginio paaiškinimo, buvo perleista kitam kreditoriui ir užtikrinta įkeistu turtu. Apeliantas teigia, kad visi BUAB „Golden capital“ kreditoriai gavo tokias užtikrinimo priemones, kokių patys prašė. Vienintelės kreditorės UAB „Kulpės slėnis“ reikalavimas buvo užtikrintas asmeniniu J. G. (J. G.) ir jo sutuoktinės S. G. laidavimu, nes būtent tokios užtikrinimo priemonės ji pati pageidavo, ir skirtingai nuo visų kitų BUAB „Golden capital“ kreditorių galės tęsti išieškojimą iš laiduotojų, kuomet įmonės bankroto procedūra bus užbaigta. Pats pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad kreditorius D. P. (D. P.) BUAB „Golden capital“ bankroto procese atgavo tik 31 609,38 Eur sumą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad prievolė buvo užtikrinta neadekvačia turto verte. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas. Galiausiai, teismas, nurodydamas, kad vadovas laiku nesikreipė dėl bankroto bendrovei iškėlimo, nenurodė nuo kada bendrovė tapo nemokia, todėl nėra įmanoma nustatyti priežastinio ryšio tarp sudarytų įmonei nenaudingų sandorių ir įmonės nemokumo atsiradimo. Pažymėjo, kad bankroto byla BUAB „Golden capital“ buvo iškelta ne todėl, kad įmonė buvo pripažinta nemokia, o todėl kad įmonės vadovas J. G. (J. G.) sutiko, kad kreditoriaus UAB „Kulpės slėnis“ pareiškimas būtų tenkintas, kadangi sprendė, jog įmonės turtą parduoti ir su visais įmonės kreditoriais atsiskaityti turėtų ne įmonės vadovas, o teismo paskirtas bankroto administratorius.

365.

37Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. G. (D. G.) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį ir gražinti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui iš naujo; pavesti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti suinteresuoto asmens D. G. (D. G.) 2019 m. spalio 8 d. savarankiško materialinio reikalavimo (kuriuo yra prašoma pripažinti, kad D. G. (D. G.) nėra ir niekada nebuvo BUAB „Golden capital“ akcininku) priėmimo klausimą, o jei šis klausimas negali būti nagrinėjamas civilinėje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pavesti pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl suinteresuoto asmens D. G. (D. G.) pašalinimo iš nagrinėjamos civilinės bylos. Apeliantas nurodė, kad civilinė byla dėl BUAB „Golden capital“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo nagrinėjama pirmojoje instancijoje du kartus ir ją nagrinėjant pirmą kartą, apeliantas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Nagrinėjant bylą antrą kartą, 2019 m. rugsėjo 5 d. suinteresuotas asmuo gavo pranešimą apie tai, kad jis, kaip bankrutuojančios bendrovės akcininkas, buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Suinteresuoto asmens teigimu, iki pranešimo gavimo jis nežinojo apie tai, kad yra įmonės akcininkas, nors akcijų nėra įgijęs arba bendrovės nėra įsteigęs. Suinteresuoto asmens teigimu, pilnametystės jis sulaukė po 3 metų nuo tada, kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, todėl prie tyčinio bankroto prisidėti negalėjo. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl į bylą turėtų būti traukiamas suinteresuotu asmeniu D. G. (D. G.) ir nepaaiškino būsimo teismo sprendimo įtakos jo teisinei padėčiai. Kadangi teismas neišreikalavo iš valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų apie tai, kokiu pagrindu D. G. (D. G.) buvo įregistruotas įmonės akcininku, suinteresuotas asmuo pareiškė savarankišką reikalavimą pripažinti, kad D. G. (D. G.) nėra ir niekada nebuvo BUAB „Golden capital“ akcininku. Šis reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo išspręstas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, nes neišsprendė dalies pareikštų reikalavimų, kurie apeliacinės instancijos teisme išspręsti negali būti, nes bus pažeista asmenų teisė į apeliaciją.

386.

39Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Kulpės slėnis“ prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties motyvuojamosios dalies argumentus ir / ar išvadas pagal pateiktąsias šiame atskirajame skunde, nepanaikinant ir nepakeičiant ginčijamos sutarties rezoliucinės dalies. Apeliantės teigimu, nors pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantę tenkinančią rezoliucinę nutarties dalį, tačiau apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai ir neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles ir netinkamai jas taikė, neišaiškino ir neteisingai nustatė bylos aplinkybes, susijusias su teismo padarytomis išvadomis, turinčiomis prejudicinę reikšmę, todėl yra pagrindas pakeisti nutarties motyvuojamąją dalį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

406.1.

41Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje (19-20 punktuose) nurodė, jog byloje nurodyti pažeidimai, susiję su akcijų verte, ar beverčių akcijų įtraukimu į turto masę, neleidžia daryti išvados apie sistemingą bei kryptingą įmonės privedimą prie bankroto, taigi, ir pažeidimus, kurie leistų kvalifikuoti bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį – netinkamos buhalterinės apskaitos vedimu. Teismo nuomone, galimi netinkami įmonės apskaitos dokumentų tvarkymo veiksmai yra pernelyg nutolę nuo įrodinėtino tyčinio bankroto požymio, o byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamo apskaitos tvarkymo nebūtų galimybių nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros. Apeliantės teigimu teismas turėjo vadovautis kitų teismų nustatytomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, civilinėje byloje dėl restruktūrizavimo BUAB „Golden capital“ Lietuvos apeliacinio teismo buvo pažymėta, kad bendrovės balansuose ir restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė yra nepagrįsta, neatitinka realios įmonės turtinės padėties, nepatvirtinta tik laikinų įmonės finansinių sunkumų. Kitose teismuose nagrinėjamose bylose taip pat buvo nustatyta, kad bankrutavusios įmonės atskaitomybės duomenys neatspindėjo tikrosios įmonės būklės, kad nėra įmanoma atkurti bankrutavusios įmonės mokumo, bankrutavusi įmonė, į finansinio turto sudėtį įrašiusi išregistruotos įmonės akcijas ir jai suteiktą kreditą bei apskaičiusi bankrutuojančios įmonės – UAB „Nevėžio vingis“ akcijas 391 324,67 Eur (1 351 165,81 Lt) sumai, laikoma pateikusi klaidingą informaciją apie bankrutavusios įmonės finansinį turtą. Taigi, ne vienas teismas konstatavo apgaulingos ir netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, taip pat J. G. (J. G.), kaip bankrutavusios bendrovės vadovo, pareigų netinkamą vykdymą. Apeliantei nesuprantama, kaip pirmosios instancijos teismas gali nustatyti bankrutavusios įmonės turto vertę, įsipareigojimų dydį, kai finansinė bankrutavusios įmonės atskaitomybė buvo rengiama įtraukiant klaidingus duomenis ir tai konstatavo keli teismai, nagrinėję restruktūrizavimo bylas. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantės manymu, bankrutavusios įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatytus požymius.

426.2.

43Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto pagrindas, tačiau apeliantės manymu, tokia teismo išvada yra neteisinga ir padaryta nesivadovaujant byloje surinktais įrodymais. J. M. nebuvo išduotas vykdomasis raštas jo piniginiam reikalavimui išieškoti, be to, nebuvo suėjęs terminas atsiskaitymui, nes jis buvo atidėtas vėlesniam laikui nei apeliantei išduotas vykdomasis raštas. Todėl 2015 m. sausio 5 d. sudarius sutartinį įkeitimą kreditoriaus J. M. naudai neteisėtai pakeičiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje įtvirtinta eilė, t. y. išieškojimo pirmenybė sąmoningai suteikiama žemesnės eilės (nes nebuvo vykdomojo dokumento) pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Pažymėjo, jog pagal CK 6.9301 straipsnį pagal vykdomuosius dokumentus reikalavimai tenkinami pirmiau nei tie, kuriems neišduotas vykdomasis raštas. Kito kreditoriaus D. P. (D. P.) kreditorinis reikalavimas susideda iš 2015 m. kovo 24 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuria jam buvo neatlygintinai perleistas J. G. (J. G.) finansinis reikalavimas į bankrutavusią įmonę (D. P. (D. P.) – artimas J. G. (J. G.) bičiulis, kaimynas). Šio kreditoriaus naudai atlikta eilė įkeitimų taip suteikiant jam teisę išsiieškoti savo reikalavimą pirmesne eile ir jis tampa aukštesnės eilės kreditoriumi. Taigi, akivaizdu, kad J. G. (J. G.) tokiais veiksmais siekė išvengti atsiskaitymo su apeliante ir išieškojimo jos naudai, suteikdamas pirmenybę kreditoriams, kurių reikalavimai atsirado vėliau. Be to, bankrutavusiai įmonei jau esant skolingai apeliantei ir apeliantei vykdant išieškojimą, bankrutavusi įmonė sudaro paskolos sutartis su J. G. (J. G.) (jos vadovu) ir tokiu būdu ne atsiskaito su savo kreditore – apeliante – esančia nuo 2010 metų, bet suteikia 15 000 Eur savo vadovui J. G. (J. G.).

446.3.

45Ginčo nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog J. G. (J. G.) ir S. G. laidavimas nebuvo deklaratyvus. Pats J. G. (J. G.) pateikė 2014 m. gruodžio 22 d. Turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuotas butas, esantis adresu Nemuno g. 70, Panevėžys. Taigi, įkeičiant šį turtą apeliantei, jis jau buvo areštuotas kitų kreditorių. Taigi, akivaizdu, jog laidavimo suteikimo metu ir vėlesniu laikotarpiu laiduotojų J. G. (J. G.) ir S. G. laidavimas buvo deklaratyvus, nes jie neturėjo likvidaus turto, iš kurio būtų galima patenkinti apeliantės reikalavimą. Priešingu atveju, apeliantė, aktyviai vykdydama išieškojimą nuo 2011 metų, būtų nors dalį savo reikalavimo patenkinusi.

466.4.

47Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto pagrindo pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, neatsižvelgė ir neįvertino, jog būtent nepagrįsto restruktūrizavimo kėlimo laikotarpiu (apie 3 metų laikotarpis) ir buvo atlikinėjami visi neteisėti įkeitimai, kurių pagrindu suteikiama pirmenybė kreditoriams J. M. ir D. P. (D. P.), nors jų reikalavimai buvo atsiradę vėliau ir jiems nustatytas vėlesnis atsiskaitymo terminas. Tokia situacija susidarė dėl to, kad kaskart iškėlus restruktūrizavimo bylą, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, buvo stabdomas BUAB „Golden capital“ turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, kas lėmė, jog apeliantė neturėjo jokių galimybių vykdyti savo išieškojimą pagal užvestą vykdomąją bylą. Apeliantės teigimu, yra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčinių ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

486.5.

49Vertinant teismo analizuotus akcijų pirkimo-pardavimo sandorius itin reikšminga aplinkybė yra ta, kad UAB ,,Aušros alėja“ yra veiklos nevykdanti įmonė (nuo įmonės steigimo nepateikta nei viena finansinė atskaitomybė, o 2007 m. paskelbta apie numatomą įmonės likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva), kas rodo, kad minėta įmonė galimai buvo įsteigta (įgyta) vienu tikslu – neatlygintinai perkelti į ją BUAB „Golden capital“ turtą.

506.6.

51Pirmosios instancijos teismas, apeliantės manymu, padarė nepakankamą išvadą, kad J. G. (J. G.) buvo žinoma apie BUAB „Golden capital“ tuo metu buvusią sunkią turtinę padėtį bei apie kreditoriaus UAB „Kulpės slėnis“ galimybes atgauti skolą. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesusiejo šio sandorio vykdymo su BUAB „Golden capital“ akcininkės G. G., kuri sandoryje atstovavo kitą šalį UAB „Aušros alėja“ veiksmais. Nutartyje turėjo būti įtvirtinta, jog G. G., būdama BUAB „Golden capital“ viena iš akcininkių, ir turinti pareigą domėtis savo valdomos įmonės veikla bei būkle, bei žinodama, jog UAB „Aušros alėja“ neturi galimybių atsiskaityti su BUAB „Golden capital“, veikdama kitos šalies vardu sudarė nenaudingą sandorį bankrutavusios įmonės atžvilgiu, kurios dalyvė ji yra. Tokiais savo veiksmais suinteresuotas asmuo G. G. prisidėjo prie nuostolingo ir ekonomiškai nenaudingo sandorio sudarymo tarp susijusių asmenų, dėl ko buvo patirtas nuostolis ir nepagrįstai tyčiniais veiksmais sumažinta galimybė atsiskaityti su apeliante. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį klausimą, turėjo padaryt išvadą, jog ne tik J. G. (J. G.), bet ir G. G., būdama bankrutavusios įmonės akcininkė bei atstovavusi kitą sandorio šalį UAB „Aušros alėja“, žinojo apie BUAB „Golden capital“ tuo metu buvusią sunkią turtinę padėtį bei apeliantės galimybes atgauti skolą, bei savo aktyviais veiksmais (sudarydama tokį sandorį) prisidėjo prie jai žinomo nuostolingo bankrutavusiai įmonei sandorio sudarymo, kuris nulėmė dar didesnį bankrutavusios įmonės finansinės būklės pablogėjimą. Apeliantės manymu, jog atitinkamai turi būti pakeista ginčo nutarties motyvuojamoji dalis. Taip pat nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų dėl akcininkų pareigų netinkamo vykdymo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kas pagal teismų praktiką yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu dėl akcininkų veikimo / neveikimo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neįtraukė į ginčo nutartį būtent akcininkų tyčinių veiksmų (įskaitant neveikimą), veikiant bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių nenaudai.

526.7.

53Ginčo nutartyje teismas nustatė, kad BUAB „Golden capital“ vadovo J. G. (J. G.) veiksmai sudarant nuostolingus ir įmonei nenaudingus sandorius, kurie neatitiko rinkos kainų bei įmonės vadovui esant susijusiam giminystės ryšiais su tų įmonių vadovais / akcininkais, kuriais buvo nuolat mažinamas įmonės turtas, ir bendrovės vadovo J. G. (J. G.) laiku nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai jam buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad tokių sandorių sudarymas pažeidžia kreditoriaus teises ir (arba) teisėtus interesus, teismo vertinimu turėjo esminės įtakos BUAB „Golden capital“ esmingam jos turtinės padėties pablogėjimui, todėl bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktų pagrindais bei konstatuojami G. G. veiksmai taip pat.

546.8.

55Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog J. G. (J. G.) neva veikė kaip savo vaikų (akcininkų) įstatyminis atstovas, tuo tarpu vaikai neva nepriiminėjo jokių sprendimų bei labiau tikėtina, jog akcininkai visiškai nieko nežinojo, įskaitant, bankrutavusios įmonės finansinę padėtį. Apeliantės manymu, byloje pateikta eilė įrodymų, jog J. G. (J. G.) kaip įstatyminis atstovas veikė tik D. G. (D. G.) vardu (t. y. vieno iš akcininkų), tuo tarpu kiti akcininkai: G. G. ir E. G. veikė savo vardu pilna apimtimi – priiminėjo sprendimus, dalyvavo akcininkų susirinkimuose, priėmė sprendimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. O nepavykus paskutinį kartą iškelti restruktūrizavimo bylos, akcininkai 2016 m. gegužės 1 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (tame tarpe ir pilnametės akcininkės G. G. ir E. G.) nusprendžia ne kelti bankroto bylą, kas turėjo būti daroma, atsižvelgiant į teismų, nagrinėjusių restruktūrizavimo bylas nutartis / sprendimus, bet likviduoti bankrutavusią įmonę. Toks akcininkų sprendimas tik patvirtina, jog jie, turėdami pareigą kelti bankroto bylą, to tyčia nedarė, tačiau ėmėsi visų galimų veiksmų panaikinti bendrovę iš rinkos neatsiskaitant su jos kreditoriais.

566.9.

57Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nenagrinėjo sandorio sudaryto tarp giminystės ryšiais susijusių asmenų, t. y. bankrutavusios įmonės ir UAB „Olfema“, kurios yra E. G., bei nepagrįstai nesiėmė aktyvių veiksmų, gindamas viešą interesą bankroto byloje, siekdamas surinkti įrodymus dėl šio sandorio ekonominio pagrįstumo. 2014 m. lapkričio 25 d. tarp UAB „Olfema“ ir BUAB „Golden capital“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas sandoris bankrutavusiai įmonei, nes UAB „Olfema“ už gautą reikalavimo teisę su bankrutavusia įmone galimai neatsiskaitė dėl nežinomų priežasčių (nėra jokios informacijos, kad būtų atsiskaityta), tikėtina ir neketino atsiskaityti.

587.

59Pareiškėja UAB „Kulpės slėnis“ pateikė atsiliepimą į apelianto D. G. (D. G.) atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo D. G. (D. G.), jis į nagrinėjamą bylą dėl BUAB „Golden capital“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotu asmeniu buvo įtrauktas dar 2018 m. gruodžio 3 d. žodinio teismo posėdžio metu. Kadangi suinteresuotas asmuo D. G. (D. G.) pilnamečiu tapo tik 2019 m. rugpjūčio 24 d., jį iki pilnametystės atstovavo atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai. Priešingai nei teigia apeliantas D. G. (D. G.), jis BUAB „Golden capital“ akcininku VĮ Registrų centro duomenimis yra nuo 2011 m. liepos 1 d. Vertybiniai popieriai (šiuo atveju BUAB „Golden capital“ akcijos) buvo ir yra suinteresuoto asmens D. G. (D. G.) turtas, kuriuo savarankiškai disponuoti jis galėjo jau nuo keturiolikos metų. Atsižvelgiant į tai, jog dalyje BUAB „Golden capital“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų (pavyzdžiui, 2016 m. sausio 11 d. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 2016/01 nurodyta, jog susirinkime dalyvavo visi akcininkai, įskaitant D. G. (D. G.), kuriam tuo metu jau buvo 14 metų, laikytina, kad dalį BUAB „Golden capital“ akcininkų susirinkimų sprendimų priėmė asmeniškai dalyvaudamas (o ne per atstovą) BUAB „Golden capital“ akcininkų susirinkimuose. Vadovaujantis teismų praktika, byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytos aplinkybės, teismų padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę, todėl pripažinus BUAB „Golden capital“ bankrotą tyčiniu gali kilti atsakomybė ir vienam iš akcininkų suinteresuotam asmeniui D. G., todėl jis įtrauktas į nagrinėjamą bylą suinteresuotu asmeniu. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl pagrindo, kuriuo D. G. (D. G.) tapo BUAB „Golden capital“ akcininku, teisėtumas. VĮ Registrų centro duomenys yra vieši, nėra pripažinti negaliojančiais, nėra išregistruoti, pagrindų dėl neteisėto akcininko įregistravimo taip pat pateikta nėra, todėl laikytina, jog ši atskirojo skundo dalis nėra susijusi su byloje nagrinėjamu tyčinio bankroto klausimu. Atskirajame skunde suformuluoti reikalavimai, nurodyti antru ir trečiu punktais yra nesavalaikiai, pavėluoti ir nesusiję su bylos esme.

608.

61Pareiškėja UAB „Kulpės slėnis“ pateikė atsiliepimą į apelianto J. G. (J. G.) atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad apelianto argumentai, kiek tai susiję prokurorės nutarimu yra absoliučiai nepagrįsti, nes 2019 m. liepos 18 d. nutarimas neturi jokios juridinės galios, jis yra panaikintas Vilniaus apygardos teismo, o ikiteisminis tyrimas nėra nutrauktas. Priešingai nei teigia apeliantas J. G. (J. G.) teismas ir neturėjo analizuoti visų jo įmonės veikimo laikotarpių sudarytų sandorių byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas vertino ne tik kelis sandorius, bet veiksmų, nulėmusių BUAB „Golden capital“ bankrotą ir / ar pabloginusių jos padėtį jau esant faktiškoje nemokumo būsenoje, visumą. Vien trijų teismo nutartyje nagrinėtų sandorių (susijusių su UAB „AMK logistika“, UAB „Parko prekybos centras“ ir UAB „Senvagės rezidencija“), sudarytų tarp giminystės ryšiais susijusių asmenų, patirtų nuostolių dydis viršija visus kreditorinius reikalavimus kartu sudėjus. Suinteresuotas asmuo J. G. (J. G.) atskirajame skunde sutapatina tyčinį bankrotą su nusikalstamu, nors tai yra dvi skirtingos kategorijos, iš kurių kyla skirtingos atsakomybės formos, t. y. vienu atveju civilinė, kitu atveju – baudžiamoji. Vienam teismui nusprendus, jog bankrotas yra tyčinis, nebūtinai jį pripažins nusikalstamu baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas ir atvirkščiai. Priešingai nei nurodo apeliantas J. G. (J. G.) atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas neturi pareigos nurodyti, kodėl parduodamų akcijų kaina turėjo būti didesnė ir kiek didesnė. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja UAB „Kulpės slėnis“ laiko visiškai nepagrįstu suinteresuoto asmens J. G. (J. G.) teiginį, jog bankroto byla UAB „Golden capital“ buvo iškelta ne todėl, jog įmonė buvo pripažinta nemoki, o todėl kad įmonės vadovas J. G. (J. G.) neprieštaravo (sutiko), kad kreditoriaus UAB „Kulpės slėnis“ pareiškimas būtų tenkintas. Tuo atveju, jeigu įmonė būtų moki, jai negalėtų būti iškelta bankroto byla. Kadangi šiai dienai jau trečius metus yra nagrinėjama BUAB „Golden capital“ bankroto byla, akivaizdu, jog suinteresuoto asmens J. G. (J. G.) teiginiai apie įmonės mokumą ir nemokumo nebuvimą yra visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys logikai ir teisiniam reglamentavimui. Pareiškėja prašo atmesti suinteresuoto asmens J. G. (J. G.) atskirąjį skundą dėl 2019 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismo nutarties, kaip nepagrįstą.

629.

63Atsakovė BUAB „Golden capital“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, pateikė atsiliepimą į pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“, suinteresuotų asmenų J. G. (J. G.) ir D. G. (D. G.) atskiruosius skundus, kuriame nurodė, kad palaiko jau ankščiau išdėstytą poziciją ir nemano, kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, nenustatė sistemingų, nuoseklių ir kryptingų įmonės ir jos valdymo organų veiksmų (neveikimo), kuriais buvo siekiama BUAB „Golden capital“ nemokumo. BUAB „Golden capital“ bankrotas tyčiniu buvo pripažintas pirmos instancijos teismui nustačius, jog BUAB „Golden capital“ sudarė kelis nuostolingus ir įmonei nenaudingus sandorius, tačiau tyčiniam bankrotui konstatuoti reikalinga nustatyti, kad ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokių, dėl kurių sudarymo egzistuoja priežastinis ryšys su įmonės tapimo nemokia, ar jau nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu. 2019 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nebuvo konstatuotas priežastinis ryšys tarp neva nuostolingų ir nenaudingų įmonės sudarytų sandorių ir įmonės tapimo nemokia, ar jau nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu. Kaip jau ne kartą nurodyta BUAB „Golden capital“ procesiniuose dokumentuose, nekonstatavus įmonės nemokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, neįmanoma nustatyti, kad ginčo sandoriais BUAB „Golden capital“ buvo privesta prie nemokumo taip pat neįmanoma nustatyti priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, kuris būtinas konstatuojant, jog įmonė prie bankroto privesta tyčia. Su šiais teiginiais sutiko ir pirmos instancijos teismas, nurodydamas, kad ginčo sandoriais įmonė negalėjo būti privesta prie nemokumo, nes jis bankroto byloje nekonstatuotas. Tačiau nepaisant šios išvados, teismas pripažino BUAB „Golden capital“ bankrotą tyčiniu ir tokiu būdu nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, spręsdamas klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Atkreipia dėmesį, kad apelianto ir BUAB „Golden capital“ kreditoriaus UAB ,,Kulpės slėnis“ (buvęs UAB ,,Invetex“) reikalavimas yra kilęs iš UAB ,,Nevėžio vingis“ (dabar bankrutavusi) dalies akcijų pardavimo, įvykusio dar 2008 metais. UAB ,,Kulpės slėnis“ pardavusi akcijas ir negavusi atsiskaitymo net nebandė šio sandorio pripažinti negaliojančiu ir susigrąžinant parduoto turto nuosavybę, ar taikyti priverstinį išsimokėtinai parduoto turto (akcijų) įkeitimą. Galimai UAB ,,Kulpės slėnis“ parduotas turtas buvo pervertintas ir tikroji jo vertė buvo daug mažesnė. Šis BUAB ,,Golden capital“ nesėkmingas verslo sandoris – akcijų, kurių vertė buvo, ar vėliau tapo, ženkliai mažesnė, nupirkimas ir neproporcingai didelių įsipareigojimų prieš UAB ,,Kulpės slėnis“ prisiėmimas, galėjo būti viena iš priežasčių privedusių įmonę prie bankroto, tačiau šio sandorio ir BUAB „Golden capital“ argumentų pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nevertino ir dėl jų nepasisakė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas BUAB „Golden capital“ veiklos tyrimas, kurio metu buvo išanalizuoti visi įmonės buhalteriniai dokumentai ir sudaryti sandoriai. Susipažinus su 2019 m. balandžio 17 d. specialisto išvada, matyti, kad BUAB „Golden capital“ veiklos metu buvo sudaryta tiek pelningų, tiek nuostolingų sandorių, kaip ir yra įprasta verslo praktikoje. Iš specialisto pateiktų išvadų apie įmonės veiklą, nėra galimybės konstatuoti jokių tyčinio bankroto požymių. Taip pat iš specialisto patektų išvadų nėra galimybės nustatyti priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Tam tikri išvadoje įtvirtinti epizodai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet nelemia konstatavimo, kad BUAB „Golden capital“ buvo privesta prie bankroto tyčia.

6410.

65Kreditoriai J. M. ir D. P. (D. P.) pateikė atsiliepimą į pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“, suinteresuotų asmenų J. G. (J. G.) ir D. G. (D. G.) atskiruosius skundus, kuriame nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu D. G. (D. G.) esant nepilnamečiam, į bylą privalėjo būti įtrauktas jo įstatyminis atstovas, tačiau tai padaryta nebuvo. Kadangi suinteresuoto asmens D. G. (D. G.) įstatyminiam atstovui nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, jo interesai buvo pažeisti. Taip pat BUAB „Golden capital“ bankroto procese nebuvo išsiaiškinta, ar J. G. (J. G.) vaikai iš tiesų yra bendrovės akcininkai. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino D. G. (D. G.), E. G., G. G. tinkamo dalyvavimo procese, kadangi jiems siųsti šaukimai liko neįteikti, o susirašinėjimas vyko elektroniniu paštu, tinkamai neidentifikuojant jų tapatybės. Kadangi nei vienas iš nurodytų asmenų į teismo posėdį neatvyko, lieka neaišku, ar apie teismo posėdį jiems buvo pranešta tinkamai. Prašo atmesti pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ prašymą dėl BUAB „Golden capital“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi pareiškėja tokiu prašymu tik siekia prailginti bankroto proceso eigą.

66Teismas

konstatuoja:

67IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

68Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6911.

70Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7112.

72Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), kurio 153 straipsnyje numatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios: Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais; Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymai Nr. IX-216, VIII-270, I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais. JANĮ 155 straipsnyje yra reglamentuotos pereinamosios nuostatos dėl nemokumo procesų. Jame nurodyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus straipsnyje numatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas yra paduotas iki JANĮ įsigaliojimo, jo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu taikomos ĮBĮ, galiojusio iki JANĮ įsigaliojimo, nuostatos. Dėl dokumento pridėjimo prie bylos

7313.

74Kartu su atsiliepimu į D. G. (D. G.) atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Kulpės slėnis“ pateikė BUAB „Golden capital“ 2016 m. sausio 11 d. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 2016/1.

7514.

76Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad pareiškėjos pateiktas dokumentas nėra naujas įrodymas, nes jis buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl atsisakytina priimti pakartotinai teikiamą įrodymą. Byloje nėra duomenų, kad šio įrodymo pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs priimti. Dėl atskirųjų skundų argumentų

7715.

78Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Golden capital“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo klausimas.

7916.

80Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi iškelta bankroto byla BUAB „Golden capital“, bankroto administratore paskira UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 7 d. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB „Golden capital“ kreditoriniai reikalavimai (patikslinti 2017 m. balandžio 6 d., 2017 m. birželio 26 d., 2019 m. sausio 22 d. nutartimis), t. y. hipoteka ar įkeitimų užtikrinti D. P. (D. P.) 141 810,01 Eur ir J. M. 144 810,01 Eur kreditoriniai reikalavimai ir trečios eilės kreditorių UAB „Kulpės slėnis“ (145 565 Eur), F. M. (17 377,20 Eur), D. P. (14 405,58 Eur) ir J. G. (J. G.) (554,38 Eur) kreditoriniai reikalavimai. 2019 m. sausio 22 d. nutartimi buvo patvirtinti patikslinti BUAB „Golden capital“ trečiosios eilės kreditorių D. P. (D. P.) 110 200,63 Eur ir J. M. 168 648,33 Eur finansiniai reikalavimai, realizavus įkeistą turtą ir dalinai su kreditoriais atsiskaičius. 2019 m. spalio 4 d. buvo priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu.

8117.

82ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

8318.

84Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

8519.

86Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

8720.

88Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

8921.

90Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, sprendžia, kad suinteresuotų asmenų J. G. (J. G.) ir D. G. (D. G.) bei pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ atskirųjų skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl BUAB „Golden capital“ tyčinio bankroto požymių egzistavimo.

9122.

92Pirmosios instancijos teismas BUAB „Golden capital“ bankrotą tyčiniu pripažino ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. dėl nuostolingų ir ekonomiškai įmonei nenaudingų sandorių, kurie neatitiko rinkos kainų bei įmonės vadovui esant susijusiam giminystės ryšiais su tų įmonių vadovais / akcininkais, kuriais buvo nuolat mažinamas įmonės turtas, sudarymo, ir bendrovės vadovo J. G. (J. G.) laiku nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai jam buvo žinoma, ar turėjo būti žinoma, kad tokių sandorių sudarymas pažeidžia kreditoriaus teises ir (arba) teisėtus interesus. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo J. G. (J. G.) nesutinka su teismo nustatytais pagrindais ir teigia, kad nebuvo jokio pagrindo konstatuoti tyčinį bankrotą. Dėl apgaulingos ir netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo

9323.

94Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

9524.

96Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi atmetė kreditorės UAB „Kulpės slėnis“ prašymą pripažinti BUAB „Golden capital“ bankrotą tyčiniu (bankroto byla Nr. eB2-203-260/2019). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs kreditorės UAB „Kulpės slėnis“ atskirąjį skundą, 2019 m. birželio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl BUAB „Golden capital“ bankroto pripažinimo tyčiniu grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (civilinė byla Nr. e2-546-450/2019). Ir nors Lietuvos apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį panaikino, tačiau susipažinus su nutarties motyvais matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad BUAB „Golden capital“ bankrotas negali būti pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Išnagrinėjus klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pakartotinai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl netinkamai arba apgaulingai tvarkomos BUAB „Golden capital“ buhalterinės apskaitos.

9725.

98Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje nurodė, kad bylą teisme nagrinėjant iš naujo taip pat nebuvo pareiškėjos įrodyta bei teismo nustatyta, kad dėl netinkamo apskaitos tvarkymo nėra galimybių bent iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros.

9926.

100Apeliantė UAB „Kulpės slėnis“ su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko. Nurodė, kad kitose teismuose nagrinėjamose bylose taip pat buvo nustatyta, kad bankrutavusios įmonės atskaitomybės duomenys neatspindėjo tikrosios įmonės būklės, kad nėra įmanoma atkurti bankrutavusios įmonės mokumo, bankrutavusi įmonė, į finansinio turto sudėtį įrašiusi išregistruotos įmonės akcijas ir jai suteiktą kreditą bei apskaičiusi bankrutuojančios įmonės – UAB „Nevėžio vingis“ akcijas 391 324,67 Eur (1 351 165,81 Lt) sumai, laikoma pateikusi klaidingą informaciją apie bankrutavusios įmonės finansinį turtą. Taigi apeliantės teigimu, tai sudaro pagrindo spręsti, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai su šiais argumentais nesutinka.

10127.

102Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu negalėjimu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018). Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-476-330/2018).

10328.

104Nagrinėjamu atveju, nei kitas bylas nagrinėjantys teismai, nei bankroto bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė pakankamo pagrindo manyti, kad būtent buhalterinės apskaitos vedimas tapo esmine tyčinio bankroto priežastimi. Netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu paprastai pripažįstami veiksmai, kurie įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus, ar įvertinti turtą. Apeliacinio teismo vertinimu, net ir pripažinus, jog šiuo atveju įmonės apskaitoje buvo fiksuojami ne visiškai tikslūs finansiniai duomenys, tačiau tai nevertinama kaip pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu. Priešingai, byloje nustatyta ir bankroto administratorius pripažįsta, jog iškėlus bankroto bylą, jam buvo perduoti visi dokumentai, detaliai nurodytas (ir perduotas) įmonės turtas, kreditorių ir debitorių skolos, kiti duomenys, kurie leido administratoriui žinoti ir nustatyti įmonės veiklos, jos turto, kreditorių ir debitorių dydį ir struktūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio metu buvo įvertinta BUAB „Golden capital“ veikla pagal specialistui pateiktus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Specialistas detaliai išnagrinėjo bankrutavusios bendrovės sandorius apskaitos dokumentus nuo 2008 metų, nustatė įmonės turimą turtą, įsipareigojimus bei kitus, tyrimui svarbius, rodiklius. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad būtent netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta esminė žala įmonės kreditoriams, kadangi nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Todėl negali būti konstatuojama, kad įmonės nemokumą ar jos padėties esminį pablogėjimą lėmė būtent netinkamai ir aplaidžiai tvarkoma bendrovės finansinė atskaitomybė.

10529.

106Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BUAB „Golden capital“ bankrotas negali būti pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Dėl kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą apribojimo

10730.

108Teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu, jei įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

10931.

110Tiek pirmą, tiek pakartotinai nagrinėjant klausimą dėl tyčinio bankroto pirmosios instancijos teisme, nenustatyta, kad BUAB „Golden capital“ veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad įkeitimo sandoriais, kuriais buvo įkeista daugiau turto mažesniems kreditoriniams įsipareigojimams užtikrinti, savaime iš esmės buvo siekiama apsaugoti tik keleto kreditorių interesus, iš esmės paneigiant kitų kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą.

11132.

112Apeliantė atskirajame skunde akcentavo tai, kad skola kreditoriui buvo priteista Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimu, o vykdomasis raštas minėtoje civilinėje byloje išduotas 2011 m. liepos 18 d. Taigi, nesant ginčo dėl įmonės prievolės kreditoriui UAB „Kulpės slėnis“, 2011 m. sausio 21 d. buvo sudarytas sutartinio įkeitimo lakštas, kurio pagrindu buvo užtikrinama 2 896,20 Eur (10 000 Lt) dydžio prievolė 171 122,57 Eur (590 852 Lt) vertės turtu kitam kreditoriui D. P. (D. P.); 2011 m. gruodžio 29 d. buvo sudarytas sutartinio įkeitimo lakštas, kurio pagrindu buvo užtikrinama tos pačios 2 896,20 Eur (10 000 Lt) dydžio prievolės įvykdymas 8 077,79 Eur (27 891 Lt) vertės turtu; 2013 m. vasario 18 d. buvo sudarytas sutartinio įkeitimo lakštas, kurio pagrindu buvo užtikrinama tos pačios 2 896,20 Eur (10 000 Lt) dydžio prievolės įvykdymas 38 907,26 Eur (134 339 Lt) vertės turtu. Galiausiai, apeliantės teigimu, nuo 2011 iki 2014 metų kreditoriui, suteikusiam 2 896 Eur (10 000 Lt) paskolą, už kurią buvo neskaičiuojamos palūkanos, buvo įkeistas 218 107 Eur vertės turtas.

11333.

114Byloje taip pat nustatyta, kad kreditoriaus UAB „Kulpės slėnis“ prievolė buvo užtikrinta BUAB „Golden capital“ vadovo ir jo sutuoktinės laidavimu.

11534.

116Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimis BUAB „Golden capital“ bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių D. P. (D. P.) 141 810,01 Eur ir J. M. 144 810,01 Eur dydžio finansiniai reikalavimai, kurie buvo užtikrinti įkeitimu. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtinti patikslinti BUAB „Golden capital“ trečiosios eilės kreditorių D. P. (D. P.) 110 200,63 Eur ir J. M. 168 648,33 Eur finansiniai reikalavimai. Bankroto byloje iki šiol liko nepatenkinti šie jos kreditorių finansiniai reikalavimai: 1) UAB „Kulpės slėnis“ – 145 565 Eur; 2) J. M. – 16 8648,33 Eur; 3) D. P. (D. P.) – 110 200,63 Eur; 4) J. G. (J. G.) – 554,38 Eur.

11735.

118Pirmosios instancijos teismo vertinimu, su kuriuo apeliacinės instancijos teismas sutinka visiškai, pareiškėja neįrodė, kad siekė kitokio savo prievolių užtikrinimo. Nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad įkeitimo sandoriais BUAB „Golden capital“ iš esmės siekė apsaugoti tam tikrų kreditorių interesus, paneigiant kitų kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Nors D. P. (D. P.) kreditorinio reikalavimo užtikrinimui ir buvo įkeistas didesnės vertės turtas nei jo turimas kreditorinis reikalavimas, patenkinus šio kreditoriaus kreditorinius reikalavimus, iš likusio turto galėtų būti patenkinami kitų kreditorių reikalavimai. Tačiau, kaip jau nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, įmonės turto nepakanka patenkinti pilna apimtimi net ir paties D. P. (D. P.) finansinio reikalavimo (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis).

11936.

120Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo ir įvertino tai, kad kreditorius nesiėmė veiksmų ir nesiekė kitokių prievolės užtikrinimo priemonių, bei išsiaiškino, kad vykdant išieškojimą UAB „Kulpės slėnis“ naudai priverstine tvarka buvo atlikti visi įmanomi veiksmai išieškant iš BUAB „Golden capital“ turto.

12137.

122Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto pagrindo pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, neatsižvelgė ir neįvertino, jog būtent nepagrįsto restruktūrizavimo kėlimo laikotarpiu (apie 3 metų laikotarpis) ir buvo atlikinėjami visi neteisėti įkeitimai, kurių pagrindu suteikiama pirmenybė kreditoriams J. M. ir D. P. (D. P.), nors jų reikalavimai buvo atsiradę vėliau ir jiems nustatytas vėlesnis atsiskaitymo terminas. Tokia situacija susidarė dėl to, kad kaskart iškėlus restruktūrizavimo bylą, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, buvo stabdomas BUAB „Golden capital“ turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, kas lėmė, jog apeliantė neturėjo jokių galimybių vykdyti savo išieškojimą pagal užvestą vykdomąją bylą. Apeliantės teigimu, yra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčinių ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

12338.

124Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka, kadangi apeliantės argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jos aukščiau aptariami bankrutavusios bendrovės vadovo veiksmai gali būti laikomi įmonės valdymo organo įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, netinkamas vykdymas ar jų nevykdymas, tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčinių ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

12539.

126Pirmosios instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad BUAB „Golden capital“ vadovo ir jo sutuoktinės laidavimas buvo deklaratyvus, kadangi J. G. vardu yra iki šiol registruotas nekilnojamas turtas, esantis adresu Nemuno g. 70, Panevėžys, kurio rinkos vertė 2008 m. sausio 10 d. buvo 1 206 557 Eur (4 166 000 Lt) (S. G. nekilnojamojo turto neturi), taip pat laiduotojas (-ai) turėjo įvairių įmonių akcijų, kurios vėliau tapo bevertėmis (įmonės bankrutavo ir kitos priežastys). Apeliantė su tokiu teismo argumentu nesutinka. Nurodo, kad laidavimo momentu J. G. (J. G.) ir S. G. turimas turtas jau buvo įkeistas kitų kreditorių naudai.

12740.

128Pareiškėja UAB „Kulpės slėnis“ manydama, kad jos teisės J. G. (J. G.) ir S. G. laidavimo sutartimi yra pažeidžiamos ir matydama, kad jos finansinis reikalavimas gali likti nepatenkintas, nes, jos manymu, laiduotojai neturi pakankamai likvidaus turto, galėjo ne tik reikalauti kitokių prievolės užtikrinimo būdų, o taip pat ir ginti savo teises teismine tvarka, pavyzdžiui, kreipdamasi į teismą dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, įrodinėdama, kad sandoris sudarytas jai itin nepalankiomis ir pan. Tai, kad J. G. (J. G.) ir S. G. turtas, laiduojant už BUAB „Golden capital“ prievoles buvo įkeistas hipoteka kitų kreditorių naudai, savaime nesudaro pagrindo manyti, kad laidavimas buvo deklaratyvus. Juolab, kad bendrovė iki pat 2013 metų pabaigos turėjo galimybę su pareiškėja atsiskaityti, tačiau atsiskaitymo vengė. Pareiškėja taip ir nepaaiškino, kodėl laidavimo sutartį buvo būtina sudaryti su J. G. (J. G.) ir S. G.. Be to, tiek pirmosios instancijos teismo nustatyta, tiek antstolio, vykdančio išieškojimą UAB „Kulpės slėnis“ naudai nurodyta, kad J. G. (J. G.) ir S. G. turėjo nuosavybės teise akcijų, kurios tapo bevertėmis įmonėms bankrutavus (t. y. ne nuo jų priklausančių aplinkybių). Apeliantė neabejotinai turėjo ekonominį suinteresuotumą ir laisva valia galėjo apsispręsti, ar galbūt patirti nuostolius dėl BUAB „Golden capital“ neatsiskaitymų, ar prisiimti riziką, kylančią iš laidavimo sutarties.

12941.

130Sprendžiant dėl pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ interesų pažeidimo, vertintina ir tai, kad ši kreditorė buvo vienintelė, kuriai už prievoles laidavo skolininkės vadovas ir jo sutuoktinė. Kas reiškia, kad BUAB „Golden capital“ priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi) ir išregistravus ją iš juridinių asmenų registro J. G. (J. G.) ir S. G. ir toliau išliks pareiga padengi pareiškėjai bankrutavusios bendrovės kreditorinius įsipareigojimus. Ir šiuo atveju laiduotojai, delsdami atsiskaityti su kreditoriumi, prisiima rizika dėl to, kad įvykdę prievolę už BUAB „Golden capital“ kreditoriui UAB „Kulpės slėnis“ neturės kam pareikšti atgręžtinio reikalavimo (CK 6.83 straipsnis). Šios kasacinio teismo suformuluotos taisyklės labiau gina kreditorių interesus, todėl vargu ar laidavimo sutarties sudarymo kontekste galima įžvelgti kreditorės UAB „Kulpės slėnis“ interesų pažeidimą.

13142.

132Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010). Skirtingai negu prievolių įvykdymą užtikrinant daiktinių teisių suvaržymu, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne su konkrečiu daiktu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Dėl to laiduotojas įsipareigoja ne turėti tam tikrą turtą prievolės įvykdymui, bet įvykdyti prievolę iš savo nuožiūra pasirinkto turto. Laiduotojui neįvykdžius laidavimo sutartimi prisiimtos prievolės, teismo sprendimo pagrindu išieškojimas gali būti nukreiptas į bet kokį laiduotojo turtą, išskyrus turtą, iš kurio išieškojimą riboja įstatymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti pagal skolininko prievoles savo turtu, kurį jis turės tokios atsakomybės kilimo metu, o ne turtu, turimu laidavimo sutarties sudarymo metu. Sudarius laidavimo sutartį netgi apskritai nėra aišku, ar laiduotojui teks vykdyti prievolę už skolininką, nes tam būtinos sąlygos: pagrindinis skolininkas nevykdo prievolės; kreditorius pareikalauja laiduotojo vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014).

13343.

134Susipažinus su antstolio A. B. 2016 m. birželio 1 d. patvarkymu Nr. 7499 vykdomojoje byloje Nr. 0025/11/02679, kurioje vykdomas išieškojimas kreditorės UAB „Kulpės slėnis“ naudai iš BUAB „Golden capital“, nustatyta, kad 2016 m. balandžio 27 d. patvarkymu antstolis areštavo BUAB „Godel capital“ priklausančias įmonių UAB „Panevėžio autoservisas“, UAB „Panevėžio butų ūkis“ ir UAB „Panevėžio gatvė“ akcijas, nes vykdant priverstinį išieškojimą pagal vykdomąją bylą UAB „Nemuno verslo centras“, UAB „Nevėžio vingis“ akcijos tapo bevertėmis įmones likvidavus dėl bankroto.

13544.

136Taigi darytina išvada, kad tam tikra prasme bankrutavusios bendrovės neatsiskaitymas su UAB „Kulpės slėnis“ buvo nulemtas iš dalies ir nuo skolininko nepriklausančių priežasčių. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad J. G. (J. G.) ir S. G. laidavimas buvo deklaratyvus ir juo sąmoningai buvo siekiama suskurti situaciją kuomet su kreditore UAB „Kulpės slėnis“ nebus atsiskaityta. Dėl nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo

13745.

138Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. To paties straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis

13946.

140Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. G. (J. G.) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį, o kreditoriaus UAB „Kulpės slėnis“ prašymą pripažinti BUAB „Golden capital“ bankrotą tyčiniu atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas surinko, ištyrė ir įvertino tik kelis BUAB „Golden capital“ sudarytus sandorius, ir tik tuos sandorius, kurie buvo nuostolingi, arba pagal kuriuos nebuvo atsiskaityta, arba buvo atsiskaityta tik iš dalies. Atkreipė dėmesį, kad to paties pareiškėjo (kreditoriaus UAB „Kulpės slėnis“) iniciatyva buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika, numatyta BK 209 straipsnyje (nusikalstamas bankrotas), BK 222 straipsnyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas dideliu mastu), BK 186 straipsnyje (turtinės žalos padarymas apgaule) ir BK 202 straipsnyje (neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla). Suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar BUAB „Golden capital“ bankrotas buvo tyčinis įvertino tik 3 įmonės sudarytus sandorius, nors jų per 9 veiklos metus buvo daugiau nei 100. Byloje nėra jokių įrodymų, kad teismo nurodytos akcijos yra perleistos ne rinkos verte. Vien tai, kad turtas buvo parduotas pigiau nei įgytas nepatvirtina, kad turtas perleistas ne rinkos verte. Kodėl akcijų kaina turėjo būti didesnė ir kiek didesnė, kuo remiantis ji turėjo būti didesnė, teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė. Su tokiais suinteresuoto asmens argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

14147.

142Pirmiausia pažymėtina, kad tiek apeliantas J. G. (J. G.), tiek ir UAB „Kulpės slėnis“ atskiruosiuose skunduose iš esmės pakartoja jau anksčiau į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialinės ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Taigi, vien apeliantų nesutikimas su tuo, kaip šias aplinkybes įvertino teismas, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliantas J. G. (J. G.), skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo faktinių aplinkybių interpretaciją. Taigi, apeliantai iš esmės siekia, kad remiantis byloje pateiktais įrodymais būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė nuostatas, kuriomis reglamentuojamas įrodymų vertinimas, t. y. to neįrodžius, kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

14348.

144Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ argumentais, kad priešingai nei teigia apeliantas J. G. (J. G.), pirmosios instancijos teismas ir neturėjo pareigos analizuoti visų įmonės veikimo laikotarpiu sudarytų sandorių ir jų ekonominės (ne)naudos byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas analizavo tuos kelis pagrindinius įmonei nenaudingu / nuostolingus sandorius bei visumą veiksmų, nulėmusių BUAB „Golden capital“ bankrotą. Pirmosios instancijos teismo nurodyti sandoriai, jų sudarymo aplinkybės atskleidė, kad sąmoningai buvo vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (brangiai superkamos įmonių akcijos, pigiai parduodamos dukterinei fiktyviai įmonei, kuriai, neatmetama galimybė, kad faktiškai galėjo vadovauti ir pats J. G. (J. G.), o ne jo dukra akcininkė G. G.).

14549.

146Be to, pareiškėja UAB „Kulpės slėnis“ paaiškino, kad nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo yra panaikintas, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamo bankroto nėra baigtas. Todėl nagrinėjamu atveju atmetami apelianto argumentai, kad nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika, numatyta BK 209 straipsnyje (nusikalstamas bankrotas), BK 222 straipsnyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas dideliu mastu), BK 186 straipsnyje (turtinės žalos padarymas apgaule) ir BK 202 straipsnyje (neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla), kadangi tai, ar buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika, ar ne, bus nustatyta pabaigus ikiteisminį tyrimą bei konstatavus arba paneigus susijusių asmenų kaltę. Nagrinėjamu atveju pasakytina ir tai, kad tyčinio bankroto sąvoka civiliniame procese negali būti sutapatinama su nusikalstamo bankroto sąvoka baudžiamajame procese, kadangi iš jų kyla skirtingos atsakomybės formos, t. y. vienu atveju civilinė, kitu atveju – baudžiamoji. Taigi, pareiškėja yra visiškai teisi teigdama, kad vienam teismui nusprendus, jog bankrotas yra tyčinis, nebūtinai jį pripažins nusikalstamu baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas.

14750.

148Suinteresuotas asmuo J. G. (J. G.) nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog teismo nurodytos akcijos yra perleistos ne rinkos verte. Vien tai, kad turtas buvo parduotas pigiau nei įgytas nepatvirtina, jog turtas perleistas ne rinkos verte. O kodėl akcijų kaina turėjo būti didesnė ir kiek didesnė, kuo remiantis ji turėjo būti didesnė, teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, klausimo dėl turto vertinimo ar ekspertizės nesvarstė.

14951.

150Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešo intereso egzistavimas bankroto bylose nors ir suponuoja teismo aktyvumo pareigą, tačiau ji negali būti suprantama ir vertinama kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui ir, šiuo pagrindu, pateisinamas šalių pasyvus elgesys procese. Šios kategorijos bylose vyrauja bendrieji civiliniame procese galiojantys principai, kartu ir rungimosi principas, o šalims išlieka pareiga įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 12 straipsnis, 176–179 straipsniai). Todėl šiuo atveju būtent J. G. (J. G.) turėjo pareigą įrodyti, kad jis akcijas pardavė rinkos kainomis, kad jos negalėjo būti parduotos brangiau todėl, kad, pavyzdžiui, nuvertėjo, ar jų pardavimas apskritai atitiko bendrovės interesus ir nesudarė nuostolių (bylos medžiaga patvirtina visiškai priešingas aplinkybes), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo susieti šių sandorių su tyčiniu bankrotu. Tokių įrodymų į bylą nėra pateikta.

15152.

152Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškimą dėl BUAB „Golden capital“ bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų pagrindai tinkamai įvertino įmonės vadovo veiklą, rūpestingumo ir lojalumo trūkumą, įmonės vadovo veiksmus, tikslus, įmonės bankroto priežastis. Nors bankroto bylos iškėlimo metu galimas įmonės nemokumo momentas nebuvo nustatinėjimas, tačiau tai savaime nesuteikia pagrindo spręsti, kad įmonė nebuvo nemoki. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė galimai turėjo finansinių problemų dar iki ginčo sandorių sudarymo ir tai patvirtina faktas, kad pirmą kartą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovės vadovas kreipėsi dar 2014 m. gruodžio 11 d. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių minimoje Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. balandžio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2422)-IS1-2043 yra aiškiai nurodyta (7 išvada), kad 2013 metais bendrovės veikla vis dar buvo pelninga, o 2014 metais – nuostolinga. 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. spalio 31 d. įmonės veikla buvo nuostolinga ir tam įtakos turėjo nuostolinga finansinė ir investicinė veikla. Todėl atmestinas J. G. (J. G.) argumentas, kad pirmosios instancijos teismui nenustačius nemokumo momento, nėra įmanoma nustatyti priežastinio ryšio tarp vadovo sąmoningų veiksmų, siekiant įmonės bankroto. Dėl bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

15353.

154Pirmosios instancijos teismo ginčo nutartyje yra nustatyta, kad pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balansą matosi, kad BUAB „Golden capital“ apskaitomas įmonės turtas sudarė 1 798 614 Eur (2014 m. – 1 774 107 Eur), įsipareigojimai kreditoriams – 479 768 Eur (2014 m. – 483 780 Eur), tame tarpe: trumpalaikiai įsipareigojimai 147 629 Eur (2014 m. – 151 641 Eur), ilgalaikiai įsipareigojimai 332 139 Eur (2014 m. – 332 139 Eur). Debitorinės skolos 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 540 963 Eur (2014 m. – 433 235 Eur). Teismai, nagrinėdami bylas dėl restruktūrizavimo konstatavo, kad bendrovės vadovas į įmonės balansą (apskaitomą turtą) nepagrįstai įtraukia debitorinės skolas, kurių išieškojimo galimybės yra abejotinos.

15554.

1562014 m. gruodžio 1 d. balanse buvo įtrauktas toks įmonės finansinis turtas: 1. UAB „Nemuno prekybos centras“ (kreditas) – 55 559,00 Lt (nors jau 2013 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Nemuno prekybos centras“ buvo išregistruotas, prijungus jį prie UAB „Nevėžio vingis“); 2. UAB „Nevėžio vingis“ akcijos ir investicijų suma – 1139114,87 Eur/3 933 135,81 Lt (nors 2014 m. spalio 23 d. UAB „Nevėžio vingis“ iškelta bankroto byla); 3. 2013 m. rugpjūčio 1 d. išregistruotos UAB „Nemuno prekybos centras“ akcijos – 825 750,00 Lt; 4. Bankrutuojančio UAB „Nevėžio vingis“ skola – 1 327 000 Lt.

15755.

158Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atėmus šias nepagrįstai įtrauktas sumas, konstatuotinas BUAB „Golden capital“ nemokumas jau 2014 metų pabaigoje, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taip pat, kaip minėta, BUAB „Golden capital“ vadovas 2014 m. gruodžio 11 d. pirmą kartą kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Įvertinus tai, kad restruktūrizavimo metmenims parengti, sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, juos pateikti svarstyti akcininkų susirinkimui bei patvirtinti reikalingas tam tikras laiko tarpas, tikėtina, kad dar iki 2014 m. gruodžio 11 d. bendrovė susidūrė su tam tikrai finansiniais sunkumais. O kadangi ir specialisto išvadoje nurodyta, kad 2014 metais bendrovė veikė nuostolingai, tikėtina, kad jau nuo 2014 metų pradžios bendrovė galimai tapo nemokia.

15956.

160Apeliacinio teismo vertinimu, itin svarbios aplinkybės yra ir tos, kad bendrovės vadovas net tris kartus kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, net tris kartus teismai, išnagrinėję J. G. (J. G.) pareiškimus juos atmetė, konstatuodami bendrovės nemokumą ir tik 2016 m. rugpjūčio 4 d. iškelta bankroto byla pagal kreditorės UAB „Kulpės slėnis“ pareiškimą. Be to, net ir žinodamas (gavęs teismų procesinius sprendimus), bendrovės vadovas ir toliau blogino bendrovės finansinę būklę, sudarinėdamas nepalankius / nuostolingus bendrovei sandorius, bloginančius jau nemokios įmonės turtinę padėtį, mažindamas turimą turto masę, kurį parduodavo dešimt kartų mažesnėmis kainomis nei įsigijo.

16157.

162Todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BUAB „Golden capital“ vadovas J. G. (J. G.) turėdamas pareigą laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Dėl ginčo nutarties motyvų pakeitimo / papildymo

16358.

164Pareiškėja UAB „Kulpės slėnis“ atskirajame skunde neprašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Golden capital“ bankrotas pripažintas tyčiniu rezoliucinės dalies, o prašė papildyti motyvuojamąjį dalį tam tikrais argumentais, motyvais, faktinėmis aplinkybėmis, argumentuodama tuo, kad byloje dėl tyčinio bankroto bus nustatyti prejudiciniai faktai. Apeliantės teigimu nagrinėjamoje byloje buvo neteisingai įvertinti įrodymai, neatskleista bylos esmė ir dalinai teismo padarytos neteisingos išvados, kaip minėta, turinčios prejudicinę reikšmę, todėl yra pagrindas pakeisti nutarties motyvuojamąjį dalį. Apeliacinės instancijos teismas negali visiškai sutikti su apeliantės argumentais.

16559.

166Pirmiausia, kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 24 punktas). Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).

16760.

168Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso normą, yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 22 punktas ir kt.).

16961.

170Visgi, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu reiškia, kad kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019 50 punktą, kt.). Tačiau ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių (bent vienos iš jų) nustatymas, suponuojantis teismo pareigą pripažinti bankrotą tyčiniu, neatleidžia bankrutuojančios įmonės ir (ar) bankroto administratoriaus, jos kreditorių nuo pareigos įrodyti įmonės vadovo civilinės atsakomybės būtinas sąlygas, kai sprendžiama dėl vadovo civilinės atsakomybės (jau minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019 49 punktas).

17162.

172Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra akivaizdu, kad pripažinus bankrotą tyčiniu, žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama. Vis dėlto, taikant bendrąsias juridinio asmens dalyvio arba vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, iš tiesų turi būti įrodyta, kuriais konkrečiai neteisėtais veiksmais ir kokio dydžio žala buvo padaryta bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

17363.

174Paminėtina ir tai, kad išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 (48 punktas) suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas.

17564.

176Išanalizavus nagrinėtinam klausimui aktualią teismų praktiką, darytina išvada, kad UAB „Kulpės slėnis“ reikšdama tiesioginį ieškinį bankrutavusios bendrovės BUAB „Golden capital“ valdymo organams – J. G. (J. G.), G. G., D. G. (D. G.) ir E. G. – nebūtų atleista nuo pareigos įrodyti, kad šie asmenys, kaip bankrutavusios bendrovės valdymo organai, padarė jai, kaip bankrutavusios bendrovės kreditoriai, individualią žalą. Kadangi, spręsdamas klausimą dėl tyčinio bankroto, pirmosios instancijos teismas nustatė valdymo organų veiksmų visumą, kuri lėmė sprendimą nustatyti, jog bankrotas buvo tyčinis, apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neatskleidė bylos esmės ir padarė neteisingas išvadas, juolab kad apeliantė su galutine teismo padaryta išvada, tenkinant jos prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pilna apimtimi, sutinka. D. G. G., D. G. (D. G.) ir E. G. veiksmų

17765.

178Apeliantės UAB „Kulpės slėnis“ teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, turėjo padaryti išvadą, jog ne tik J. G. (J. G.), bet ir G. G., būdama bankrutavusios įmonės akcininkė bei atstovavusi kitą sandorio šalį UAB „Aušros alėja“, žinojo apie BUAB „Golden capital“ tuo metu buvusią sunkią turtinę padėtį bei apeliantės galimybes atgauti skolą, bei savo aktyviais veiksmais (sudarydama įmonės interesų neatitinkantį sandorį) prisidėjo prie tokio jai žinomo nuostolingo bankrutavusiai įmonei sandorio sudarymo, kuris nulėmė dar didesnį bankrutavusios įmonės finansinės būklės pablogėjimą. Apeliantės manymu, byloje pateikta eilė įrodymų, jog J. G. (J. G.) kaip įstatyminis atstovas veikė tik D. G. (D. G.) vardu (t. y. vieno iš akcininkų), tuo tarpu kiti akcininkai: G. G. ir E. G. veikė savo vardu pilna apimtimi – priiminėjo sprendimus, dalyvavo akcininkų susirinkimuose, priėmė sprendimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nors apeliantės teigimu D. G. (D. G.) pats dalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime, o ne per įstatyminį atstovą bei priiminėjo sprendimus, susijusius su įmonės valdymu.

17966.

180Nagrinėjamai bylai aktualu, kad pagal ĮBĮ nuostatas, galiojusias iki 2016 m. sausio 1 d., pareigą inicijuoti bankroto bylą, įmonei esant nemokiai, turėjo ir jos dalyviai. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) savininkas (savininkai); 3) įmonės vadovas. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

18167.

182Aiškindamas šias teisės normas akcininkų civilinės atsakomybės aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017 20 punktas).

18368.

184Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonė galimai tapo nemoki dar iki visų nuostolingų akcijų pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo. Tokiu būdu, tiek G. G., tiek D. G. (D. G.) dar nebuvo sulaukę pilnametystės.

18569.

186Atsiliepime į D. G. (D. G.) atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Kulpės slėnis“ nurodė, kad priešingai nei teigia apeliantas, jis BUAB „Golden capital“ akcininku VĮ Registrų centro duomenimis yra nuo 2011 m. liepos 1 d. Vertybiniai popieriai (šiuo atveju BUAB „Golden capital“ akcijos) buvo ir yra suinteresuoto asmens D. G. (D. G.) turtas, kuriuo savarankiškai disponuoti jis galėjo jau nuo keturiolikos metų, taip pat jis dalyvavo 2016 m. sausio 11 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime bei pats asmeniškai priėmė sprendimus, susijusius su bendrovės veikla.

18770.

188Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nepilnamečiai iki keturiolikos metų turi teisę savarankiškai sudaryti smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su savo uždirbtų lėšų, atstovų pagal įstatymą ar kitų asmenų suteiktų lėšų panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nėra nustatyta notarinė ar kita speciali forma (CK 2.7 straipsnio 3 dalis). Be jau paminėtų teisių, nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metu turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius (CK 2.8 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą galima daryti išvadą, kad nepilnametis turi teisę įgyti nuosavybėn įmonės akcijas, tačiau tik tas, kurių įsigijimui nėra reikalinga notarinė forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau, nepaisant to, nepilnamečio teisė valdyti, naudoti ar disponuoti turima įmone yra ribojama, kadangi nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų įmonės steigimo, pirkimo-pardavimo ar kitus su įmonės valdymu susijusius sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio formą. Sandoriai, sudaryti be atstovų pagal įstatymą sutikimo, galioja, jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po sandorio sudarymo.

18971.

190Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su UAB „Kulpės slėnis“ argumentu, jog D. G. (D. G.), būdamas 14 metų, jau galėjo pats dalyvauti akcininkų susirinkimuose ir priimti su įmonės valdymus susijusius sprendimus, kadangi galiojantys teisės aktai to nedraudžia.

19172.

192Visgi, LITEKO duomenimis BUAB „Golden capital“ vadovas jau 2014 m. gruodžio 11 d. (tuo metu kai D. G. (D. G.) buvo 13 metų amžiaus) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Vadinasi, konstatavus, kad bendrovė jau tuo metu (nuo 2014 metų pradžios) turėjo finansinių sunkumų (restruktūrizavimo metmenims parengti bei patvirtinti juos akcininkų susirinkime taip pat yra reikalingas tam tikras laiko tarpas), nėra pagrindo konstatuoti D. G. (D. G.) neteisėtų veiksmų bankrutavusios bendrovės atžvilgiu. Tuo metu J. G. (J. G.), teikdamas teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nurodė, kad ketina atsisakyti rizikingos ir nuostolingos veiklos, susijusios su vertybinių popierių įsigijimu ir pardavimu, o pagrindinės pajamos bus gaunamos iš konsultacinės veikos. Kaip matoma iš bankroto bylos, šio ketinimo bendrovės vadovas taip ir neįvykdė.

19373.

194Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent dėl buvusio bendrovės vadovo J. G., o ne dėl jo vaikų neteisėtų veiksmų neįmanoma patenkinti pareiškėjos kreditorinių reikalavimų ir būtent jis atsakingas už tai, kad buvo sudarinėjami įmonei nenaudingi sandoriai bei nebuvo laiku kreiptasi dėl bankroto BUAB „Golden capital“ iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors į bylą pateikti akcininkų susirinkimo protokolai patvirtina, kad J. G. (J. G.) vaikai dalyvavo akcininkų susirinkimuose ir priimdavo tam tikrus įmonei nenaudingus sprendimus (tą nustatė ir pirmosios instancijos teismas), tačiau visi akcininkų susirinkimo protokolai iš esmės yra pasirašyti suinteresuoto asmens J. G. (J. G.), kuris susirinkimams pirmininkaudavo. Kadangi akcininkų balsavimas greičiausiai vyko žodžiu (balsavimo rašytiniai biuleteniai į bylą nėra pateikti), nėra įmanoma nustatyti, kurie akcininkai galėjo už pateiktą sprendimą balsuoti už, o kurie – prieš. Be to, nepilnamečių asmenų nuo 14 iki 18 metų amžiaus, net ir ką tik sulaukusių pilnametystės, brandos negalima prilyginti asmeniui, kuris jau turėjo pakankamai didelę patirtį dirbant verslo srityje ir jai vadovaujant. Įmonės faktinio vadovo atsakomybė ir jam priskirtos funkcijos yra gerokai platesnės nei juridinio asmens dalyvio, juolab nepilnamečio asmens akcininko nuo 14 iki 18 metų amžiaus.

19574.

196Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie tai, kad G. G., D. G. (D. G.) ir E. G. būtų dalyvavę BUAB „Golden capital“ veikloje. Susipažinus su bylos medžiaga akivaizdu, kad BUAB „Golden capital“ veikloje dalyvavo tik J. G. (J. G.), todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad įmonės akcininkais esantys J. G. (J. G.) vaikai buvo informuoti ir / arba galėjo žinoti apie BUAB „Golden capital“ prastą finansinę būklę, kreditorinius įsipareigojimus ir pan. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad J. G. (J. G.) veikė vykdydamas suderintą akcininkų valią, t. y. byloje nėra duomenų apie tai, kad buvęs įmonės vadovas būtų sudarinėjęs įmonei nenaudingus sandorius turėdamas akcininkų susirinkimo pritarimą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad akcininkas neturi fiduciarinių pareigų bendrovei ir nevykdo valdymo funkcijos, nebūdamas vadovu (arba de facto (pagal tikrąją padėtį) vadovu), jis neprivalo atsižvelgti į visų interesų grupių interesus, ši pareiga priskirta vadovui ir neperduotina todėl jis yra atsakomybės subjektas, jei žala bendrovei padaryta neteisėtais valdymo organo veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Ir nors 2014 m. gruodžio 8 d., 2016 m. sausio 11 d. Neeiliniuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose dalyvavo visi bendrovės akcininkai G. G., D. G. (D. G.) ir E. G., kurie patvirtino susirinkimui pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, teismai, išnagrinėję vadovo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodė, kad juose pateikiami duomenys dėl įmonės turto neatitinka tikrovės (ką pati pareiškėja šioje byloje ne kartą ir akcentavo).

19775.

198Apeliantė UAB „Kulpės slėnis“ taip pat teigia, kad pirmosios instancijos nepagrįstai nenagrinėjo sandorio sudaryto tarp giminystės ryšiais susijusių asmenų, t. y. bankrutavusios įmonės ir UAB „Olfema“, kurios akcininkė yra E. G. bei nepagrįstai nesiėmė aktyvių veiksmų, gindamas viešą interesą bankroto byloje, siekdamas surinkti įrodymus dėl šio sandorio ekonominio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija dėl žemiau nurodomų argumentų.

19976.

200Pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip jau yra minėta, viešo intereso egzistavimas bankroto bylose nors ir suponuoja teismo aktyvumo pareigą, tačiau ji negali būti suprantama ir vertinama kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui ir, šiuo pagrindu, pateisinamas šalių pasyvus elgesys procese. Šios kategorijos bylose vyrauja bendrieji civiliniame procese galiojantys principai, kartu ir rungimosi principas, o šalims išlieka pareiga įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 12 straipsnis, 176–179 straipsniai).

20177.

202Antra, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas (apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme) reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija. Tai susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. O apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal ieškovo parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Nagrinėjamoje byloje pareiškėja aplinkybėmis dėl bankrutavusios įmonės ir UAB „Olfema“ sandoriais pirmosios instancijos teisme nesirėmė, o tik abstrakčiai nurodė, kad galimai buvo sudaryti bankrutavusiai bendrovei nenaudingi sandoriai ir su UAB „Olfema“, todėl šie apelianto teiginiai yra už apeliacinio nagrinėjimo dalyko ribų.

20378.

204Trečia, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjos prašymą jį tenkino – pripažino tyčinį bankrotą ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pagrindais – buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai ir turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis. Pažymėtina ir tai, kad vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

20579.

206Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, pagrįsta į bylą pateiktų įrodymų visuma ir iš įrodymų visumos padarė išvadą apie tai, kad BUAB „Golden capital“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, todėl nėra pagrindo ginčo nutartį pildyti tam tikrais papildomais motyvais, arba juos keisti, konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir / arba netinkamai įvertinęs įrodymus padarė nepagrįstas išvadas. Juolab, kad iš apeliantės UAB „Kulpės slėnis“ skundo akivaizdu, kad iš esmės ji sutinka su visomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Dėl suinteresuoto asmens D. G. (D. G.) atskirojo skundo reikalavimų bei jo įtraukimo į bylą

20780.

208Suinteresuotas asmuo D. G. (D. G.) atskirajame skunde prašė pavesti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti suinteresuoto asmens D. G. (D. G.) 2019 m. spalio 8 d. savarankiško materialinio reikalavimo (kuriuo yra prašoma pripažinti, kad D. G. (D. G.) nėra ir niekada nebuvo BUAB „Golden capital“ akcininku) priėmimo klausimą, o jei šis klausimas negali būti nagrinėjamas civilinėje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pavesti pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl suinteresuoto asmens D. G. (D. G.) pašalinimo iš nagrinėjamos civilinės bylos. Apeliantas nurodė, kad iki pilnametystės jis nežinojo apie tai, kad yra įmonės akcininku. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl į bylą turėtų būti traukiamas suinteresuotu asmeniu D. G. (D. G.) ir nepaaiškino būsimo teismo sprendimo įtakos jo teisinei padėčiai. Kadangi teismas neišreikalavo iš Juridinių asmenų registro duomenų apie tai, kokiu pagrindu D. G. (D. G.) buvo įregistruotas įmonės akcininku, suinteresuotas asmuo pareiškė savarankišką reikalavimą pripažinti, kad D. G. (D. G.) nėra ir niekada nebuvo BUAB „Golden capital“ akcininku.

20981.

210Apeliacinės instancijos teismas su šiais trečiojo asmens argumentais sutikti negali. Pirma, į bylą yra pateikti 2014 m. gruodžio 8 d. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas ir 2016 m. sausio 11 d. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 2016/1, kuriuose yra nurodyta, kad susirinkimuose asmeniškai dalyvavo suinteresuotas asmuo D. G. (D. G.). Ši aplinkybė paneigia suinteresuoto asmens argumentus, kad iki pilnametystės jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad jis yra BUAB „Golden capital“ akcininku.

21182.

212Antra, VĮ Registrų centro duomenimis D. G. (D. G.) akcininku yra nuo 2011 m. liepos 1 d. (2016 m. sausio 11 d. BUAB „Golden capital“ akcininkų registravimo sąrašas, kuriame už D. G. (D. G.) pasirašiusi jo įstatyminė atstovė motina S. G.), kuomet juridinių asmenų registrui buvo pateiktas akcininkų sąrašas. Suinteresuotu asmeniu D. G. (D. G.) buvo įtrauktas į bylą 2018 m. gruodžio 3 d. protokoline nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ argumentais, kad pagal formuojamą teismų praktiką, pripažinus BUAB „Golden capital“ bankrotą tyčiniu gali kilti atsakomybė ir vienam iš akcininkų, t. y. suinteresuotam asmeniui D. G. (D. G.), todėl jis yra įtrauktas į nagrinėjamą bylą suinteresuotu asmeniu (CPK 47 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl pagrindo, kuriuo D. G. (D. G.) tapo BUAB „Golden capital“ akcininku, teisėtumas. VĮ Registrų centro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais kol nenuginčyti.

21383.

214Kreditoriai J. M. ir D. P. (D. P.) atsiliepime į pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ atskirąjį skundą taip pat kėlė klausimą dėl bendrovės akcininko D. G. (D. G.), nurodydami, kad jo interesai nagrinėjant bankroto bylą galimai buvo pažeisti, nes jis nebuvo atstovaujamas byloje įstatyminio atstovo. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino D. G. (D. G.), E. G., G. G. tinkamo dalyvavimo procese, kadangi jiems siųsti šaukimai liko neįteikti, o susirašinėjimas vyko elektroniniu paštu, tinkamai neidentifikuojant jų tapatybės. Kadangi nei vienas iš nurodytų asmenų į teismo posėdį neatvyko, lieka neaišku, ar apie teismo posėdį jiems buvo pranešta. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

21584.

216Pažymėtina, kad į bylą suinteresuotu asmeniu nuo pat pradžių buvo įtrauktas D. G. (D. G.) tėvas – J. G. (J. G.), kuris buvo ir BUAB „Golden capital“ vadovas. Todėl manytina, kad nėra pagrindo konstatuoti D. G. (D. G.) teisių pažeidimo, kol jis, nagrinėjant bankroto bylą, buvo nepilnamečiu. Iš LITEKO duomenų taip pat akivaizdu, kad apie visus bankroto byloje paskirtus posėdžius rašytinio proceso tvarka buvo pranešta viešojo paskelbimo būdu. Nuo pat bylos dėl bankroto bendrovei iškėlimo pradžios, nei vienas iš BUAB „Golden capital“ akcininkų nepasinaudojo savo teise pateikti teismui rašytinių paaiškinimu, atsiliepimų, ar teise dalyvauti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismui būtų pranešta apie vieno iš akcininko, ar visų akcininkų kartu, gyvenamosios vietos pasikeitimą (CPK 121 straipsnis) arba išreikšta valia procesinius dokumentus gauti kitu būdu. CPK nėra numatyta draudimo išreikšti valios skaitmenizuotus procesinius dokumentus (tame tarpe ir teismo šaukimus) gauti elektroniniu paštu. Susipažinus su bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad BUAB „Golden capital“ bankroto byloje, nagrinėjant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra gautas bendras E. G. ir G. G. pašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka 2019 m. sausio 28 d. posėdyje suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant. Dar daugiau, nei vienas iš akcininkų pirmosios instancijos teismo nutarties neskundė, kaip pagrindą nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas ginčo nutartį priėmė jiems nedalyvaujant / jų neinformuojant apie teismo posėdį (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Dėl nurodyto, kreditorių J. M. ir D. P. (D. P.) atsiliepimo argumentai apie suinteresuotų asmenų galimą teisių pažeidimą yra atmetami.

21785.

218Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisės yra apibrėžtos CPK 326 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismo kompetencija neapima suinteresuoto asmens reikalavimų pavesti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti suinteresuoto asmens D. G. (D. G.) 2019 m. spalio 8 d. savarankiško materialinio reikalavimo (kuriuo yra prašoma pripažinti, kad D. G. (D. G.) nėra ir niekada nebuvo BUAB „Golden capital“ akcininku) priėmimo klausimą, arba pavesti pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl suinteresuoto asmens D. G. (D. G.) pašalinimo iš nagrinėjamos civilinės bylos. Apeliacinio proceso metu tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau nėra ir negali būti nagrinėjami prašymai ir reikalavimai, kurie teiktini spręsti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka.

21986.

220Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo D. G. (D. G.) pareiškimą, manydamas, kad yra teisinis pagrindas, dėl jo pašalinimo iš bankroto bylos turėtų reikšti pirmosios instancijos teismui. Dėl bylos procesinės baigties

22187.

222Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22388.

224Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

225Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

226Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. 2.... 8. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi pripažino BUAB... 9. 3.... 10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog:... 11. 3.1.... 12. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kulpės slėnis“... 13. 3.2.... 14. Bankroto byloje buvo patvirtintas kreditoriaus D. P. (D. P.) 141 810,01 Eur... 15. 3.3.... 16. Kreditorės UAB „Kulpės slėnis“ prievolė buvo užtikrinta BUAB „Golden... 17. 3.4.... 18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Golden capital“ 2010-2014... 19. 3.5.... 20. Teismo vertinimu aplinkybės, kad 2013 m. BUAB „Golden capital“,... 21. 3.6.... 22. Analogiškai 2014 metais BUAB „Golden capital“ nupirko 2 530 vnt. UAB... 23. 3.7.... 24. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad BUAB „Golden capital“... 25. 3.8.... 26. 2014 m. spalio 31 d. UAB „Senasis sakalas“ 158 378 vnt. akcijų BUAB... 27. 3.9.... 28. 2015 m. gruodžio 21 d. BUAB „Golden capital“ 40 100 vnt. UAB „T&A... 29. 3.10.... 30. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad dar prieš visų ginčo... 31. 3.11.... 32. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dėl kitų BUAB „Golden... 33. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 34. 4.... 35. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. G. (J. G.) prašo panaikinti Kauno... 36. 5.... 37. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. G. (D. G.) prašo panaikinti Kauno... 38. 6.... 39. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Kulpės slėnis“ prašo pakeisti Kauno... 40. 6.1.... 41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje (19-20 punktuose)... 42. 6.2.... 43. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti,... 44. 6.3.... 45. Ginčo nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog J. G. (J. G.) ir... 46. 6.4.... 47. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto pagrindo... 48. 6.5.... 49. Vertinant teismo analizuotus akcijų pirkimo-pardavimo sandorius itin... 50. 6.6.... 51. Pirmosios instancijos teismas, apeliantės manymu, padarė nepakankamą... 52. 6.7.... 53. Ginčo nutartyje teismas nustatė, kad BUAB „Golden capital“ vadovo J. G.... 54. 6.8.... 55. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog J. G. (J. G.) neva veikė kaip savo... 56. 6.9.... 57. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai... 58. 7.... 59. Pareiškėja UAB „Kulpės slėnis“ pateikė atsiliepimą į apelianto D. G.... 60. 8.... 61. Pareiškėja UAB „Kulpės slėnis“ pateikė atsiliepimą į apelianto J. G.... 62. 9.... 63. Atsakovė BUAB „Golden capital“, atstovaujama bankroto administratorės UAB... 64. 10.... 65. Kreditoriai J. M. ir D. P. (D. P.) pateikė atsiliepimą į pareiškėjos UAB... 66. Teismas... 67. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 68. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ... 69. 11.... 70. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320... 71. 12.... 72. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų... 73. 13.... 74. Kartu su atsiliepimu į D. G. (D. G.) atskirąjį skundą pareiškėja UAB... 75. 14.... 76. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 77. 15.... 78. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties,... 79. 16.... 80. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi iškelta bankroto byla... 81. 17.... 82. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio... 83. 18.... 84. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą,... 85. 19.... 86. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto... 87. 20.... 88. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir... 89. 21.... 90. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes,... 91. 22.... 92. Pirmosios instancijos teismas BUAB „Golden capital“ bankrotą tyčiniu... 93. 23.... 94. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą... 95. 24.... 96. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 4 d.... 97. 25.... 98. Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje nurodė, kad bylą teisme... 99. 26.... 100. Apeliantė UAB „Kulpės slėnis“ su tokia pirmosios instancijos teismo... 101. 27.... 102. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, ne bet kuris buhalterinės... 103. 28.... 104. Nagrinėjamu atveju, nei kitas bylas nagrinėjantys teismai, nei bankroto bylą... 105. 29.... 106. Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios... 107. 30.... 108. Teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali... 109. 31.... 110. Tiek pirmą, tiek pakartotinai nagrinėjant klausimą dėl tyčinio bankroto... 111. 32.... 112. Apeliantė atskirajame skunde akcentavo tai, kad skola kreditoriui buvo... 113. 33.... 114. Byloje taip pat nustatyta, kad kreditoriaus UAB „Kulpės slėnis“ prievolė... 115. 34.... 116. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo... 117. 35.... 118. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, su kuriuo apeliacinės instancijos... 119. 36.... 120. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios... 121. 37.... 122. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tyčinio... 123. 38.... 124. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka, kadangi... 125. 39.... 126. Pirmosios instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad BUAB... 127. 40.... 128. Pareiškėja UAB „Kulpės slėnis“ manydama, kad jos teisės J. G. (J. G.)... 129. 41.... 130. Sprendžiant dėl pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ interesų pažeidimo,... 131. 42.... 132. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad... 133. 43.... 134. Susipažinus su antstolio A. B. 2016 m. birželio 1 d. patvarkymu Nr. 7499... 135. 44.... 136. Taigi darytina išvada, kad tam tikra prasme bankrutavusios bendrovės... 137. 45.... 138. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą... 139. 46.... 140. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. G. (J. G.) prašo panaikinti Kauno... 141. 47.... 142. Pirmiausia pažymėtina, kad tiek apeliantas J. G. (J. G.), tiek ir UAB... 143. 48.... 144. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“... 145. 49.... 146. Be to, pareiškėja UAB „Kulpės slėnis“ paaiškino, kad nutarimas dėl... 147. 50.... 148. Suinteresuotas asmuo J. G. (J. G.) nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų,... 149. 51.... 150. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešo intereso egzistavimas... 151. 52.... 152. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas... 153. 53.... 154. Pirmosios instancijos teismo ginčo nutartyje yra nustatyta, kad pagal 2015 m.... 155. 54.... 156. 2014 m. gruodžio 1 d. balanse buvo įtrauktas toks įmonės finansinis turtas:... 157. 55.... 158. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atėmus šias... 159. 56.... 160. Apeliacinio teismo vertinimu, itin svarbios aplinkybės yra ir tos, kad... 161. 57.... 162. Todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios... 163. 58.... 164. Pareiškėja UAB „Kulpės slėnis“ atskirajame skunde neprašė pakeisti... 165. 59.... 166. Pirmiausia, kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus teisė reikšti... 167. 60.... 168. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad pagal CPK 182 straipsnio 2... 169. 61.... 170. Visgi, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, kad juridinio asmens... 171. 62.... 172. Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra akivaizdu, kad... 173. 63.... 174. Paminėtina ir tai, kad išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 24... 175. 64.... 176. Išanalizavus nagrinėtinam klausimui aktualią teismų praktiką, darytina... 177. 65.... 178. Apeliantės UAB „Kulpės slėnis“ teigimu, pirmosios instancijos teismas,... 179. 66.... 180. Nagrinėjamai bylai aktualu, kad pagal ĮBĮ nuostatas, galiojusias iki 2016 m.... 181. 67.... 182. Aiškindamas šias teisės normas akcininkų civilinės atsakomybės aspektu,... 183. 68.... 184. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonė galimai tapo nemoki dar... 185. 69.... 186. Atsiliepime į D. G. (D. G.) atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Kulpės... 187. 70.... 188. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nepilnamečiai iki keturiolikos... 189. 71.... 190. Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su UAB... 191. 72.... 192. Visgi, LITEKO duomenimis BUAB „Golden capital“ vadovas jau 2014 m.... 193. 73.... 194. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent dėl buvusio... 195. 74.... 196. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų... 197. 75.... 198. Apeliantė UAB „Kulpės slėnis“ taip pat teigia, kad pirmosios instancijos... 199. 76.... 200. Pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip jau yra minėta,... 201. 77.... 202. Antra, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 306 straipsnio 2 dalyje... 203. 78.... 204. Trečia, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjos prašymą... 205. 79.... 206. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį,... 207. 80.... 208. Suinteresuotas asmuo D. G. (D. G.) atskirajame skunde prašė pavesti pirmosios... 209. 81.... 210. Apeliacinės instancijos teismas su šiais trečiojo asmens argumentais sutikti... 211. 82.... 212. Antra, VĮ Registrų centro duomenimis D. G. (D. G.) akcininku yra nuo 2011 m.... 213. 83.... 214. Kreditoriai J. M. ir D. P. (D. P.) atsiliepime į pareiškėjos UAB „Kulpės... 215. 84.... 216. Pažymėtina, kad į bylą suinteresuotu asmeniu nuo pat pradžių buvo... 217. 85.... 218. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisės yra... 219. 86.... 220. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalyvaujančių byloje asmenų... 221. 87.... 222. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės... 223. 88.... 224. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo... 225. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 226. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą....