Byla 2-86-217/2013

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Romaldas Šuliokas, sekretoriaujant Audronei Palaimienei,

2dalyvaujant pareiškėjui K. K., jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Jaruševičiui, suinteresuoto asmens E. K. atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei,

3nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui E. K., suinteresuoto asmens Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarei G. K.,

4viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. K. ir Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarei G. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Nustatė

5Pareiškėjas K. K. pareiškimą palaikė, prašė tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją ¼ palikimo dalį atsiradusią po tėvo R. K. mirties, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jam velionio tėvo R. K., mirties dienai 2012-07-04 buvo reikalingas išlaikymas. Nurodė, kad po tėvo mirties kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo bei 2012-09-26 pateikė prašymą Kauno miesto 12-ajam notarų biurui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį po tėvo mirties. Velionis tėvas R. K. yra palikęs testamentą, kuriuo turtą paliko jo broliui A. K., kuris mirė 2012-09-05. Velionio brolio įpėdinė yra jo dukra E. K.. R. K. ir A. K. gyveno ( - ), šis butas nuosavybės teise priklausė velioniui tėvui R. K.. R. K. žmona, o pareiškėjo mama E. K. mirė 1997-09-12. Po mamos mirties tėvas R. K. priėmė atsiradusį palikimą. Pats yra vedęs 1993-08-05 , su žmona V. K. augina dukrą K. K., kuri gyvena kartu žmonai V. K. priklausančiame vieno kambario bute ( - ). Dukra šiuo metu yra moksleivė, nedirba ir negauna pajamų, todėl dukrą išlaiko kartu su žmona. Turi ir kitą pilnametę dukrą L. K. gimusią kitoje santuokoje, bet į L dėl paramos nesikreipė. Pačiam yra nustatytas 40% darbingumo lygis, yra iš dalies darbingas ir gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje. Po tėvo mirties niekur nedirbo, dėl savo ligos negali susirasti darbo, gauna tik invalidumo/netekto darbingumo pensiją 715,18 Lt per mėnesį, kuri yra mažesnė, nei minimalus atlyginimas, reikalingas žmogui išgyventi per vieną mėnesį. Žmona V. K. gauna invalidumo/netekto darbingumo pensiją 801,86 Lt bei dirba, jos darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį yra 530,00 Lt. Kadangi yra 2 grupės invalidas, materialinė padėtis sunki, dažnai tenka skolintis pinigų ir vaistams, ir maistui. Bandė dirbti darbininku „Maximoje“, išdirbo tik 3 mėn., tris kartus buvo epilepsija, nepajėgė dirbti, buvo atleistas. Serga diabetu, per dieną tris kartus leidžiasi insuliną. Serga nuo 2001 m., bet dar dirbo, nuo tada finansinė padėtis pasidarė labai bloga. 2005 buvo nustatyta 3 invalidumo grupė, tęsdavo kiekvienais metais. 2012 m. sausio mėn. nustatyta 2 invalidumo grupė iki gyvenimo pabaigos. Savo vardu yra įregistravęs vieną transporto priemonę AUDI 100, v. n. ( - ) kuri yra 27 m. senumo ir faktiškai nevažiuojanti, pradėta ardyti, automobilį 2008 m. pirko už 500 Lt iš dėdės iš tėvo pusės . Žmonos vardu privatizuotas butas santuokoje, tai abiejų nuosavybė, tame bute ir gyvena adresu ( - ). Nuosavybės teise disponuoja sodų bendrijoje esančiu žemės sklypu, adresu ( - ) jame yra nebaigtas statyti sodo namas. Namelį sodų bendrijoje „( - )“ statė savo jėgom. Sklypas priklausė tėvui,po motinos mirties tėvas pasakė, kad pačiam palieka šį sodą s.b.„( - ), nes jis gyvena arčiau sodo, Jonavoje, o broliui A liks butas ( - ). Pats visą laiką prieštaravo, sakė, kad tarp sodo ir buto Kaune yra labai didelis pinigų skirtumas, tačiau mirus tėvui ir broliui, niekas iki šiol neatsiskaitė. Tėvas R. K. buvo pensininkas, gyveno iš pensijos, ir pats iš tėvo esant jam gyvam neprašęs jokio išlaikymo ar materialinės paramos ir negavo iš tėvo paramos ar išlaikymo. Tėvas R. K. gaudavo pensijos apie 800 Lt. Kai tėvas žodžiu paskyrė broliui butą, tai brolis A. K. iš Petrašiūnų atsikraustė gyventi pas tėvą. Jie dviese gyveno adresu ( - ), nors tėvas nebuvo invalidas, nereikėjo jo prižiūrėti. Pats iki 1993 m. gyveno su tėvais ( - ), 1993 m. vedė ir išvažiavo gyventi pas žmoną į Jonavą, atskirai nuo tėvo gyvena jau 20 m. Žmona yra paveldėjusi namą Jonavoje, šiuo metu ten niekas negyvena. Pats turi kreditorių, iš „SNORO“ bankas yra paėmęs kreditą 2000 Lt sveikatai pagerinti, pasidaryti dantų protezus. Paimtą kreditą dengia iš pensijos, liko nesumokėta paskolos apie 500 – 600 Lt, kurią jau baigs išmokėti šiais metais.

6Suinteresuotas asmuo E. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka, ją atstovauja advokatė Zita Ragauskaitė pagal 2012-11-26 teisinių paslaugų sutartį Nr. ZR/11-26/1 (b. l. 40), atstovavimas tinkamas, civilinė byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui E. K. nedalyvaujant. E. K. atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdyje su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad mirusysis R. K. buvo išreiškęs savo valią ir testamentu turtą paliko kitam savo sūnui - A. K., kuris mirė praėjus porai mėnesių nuo tėvo mirties – 2012-09-05. Ji yra pirmos eilės vienintelė A. K. įstatyminė įpėdinė. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad vieno kambario butas, esantis ( - ), yra jo sutuoktinės nuosavybė. Iš byloje pateiktų faktų neginčytina, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė - šalys susituokė 1993-08-05, o nekilnojamas turtas įgytas 1994-01-20, t. y. santuokos metu. Pareiškėjo sodų bendrijoje „( - )“ namą senai pastatė pareiškėjo tėvas. Šiame senai įrengtame name pareiškėjas ir jo šeima praleidžia visas vasaras. Pareiškėjas nuslėpė, kad iš pirmosios santuokos turi dukrą L. K., kuri yra suaugusi, turi darbą ir pajamas. Pareiškėjas nepateikė ne tik duomenų apie dukrą, jos pajamas, bet ir įrodymų, ar išnaudojo savo Konstitucinę teisę gauti paramą iš pilnametės dukros. Kita pareiškėjo dukra K. K. jau palikėjo mirties dieną buvo pilnametė. Pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus apie nekilnojamą turtą ir registruotas transporto priemones 2012 m. rugsėjo mėn., t. y. praėjus beveik dviems mėnesiams nuo palikėjo mirties. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad prieš susirgimą jo darbo pajamos buvo didelės, pakankamos patenkinti šeimos poreikiams. Pareiškėjas su sutuoktine ir pilnamete dukra gyvena bute su visais patogumais, sutuoktinių mėnesinės pajamos, kurias nurodo pareiškėjas yra daugiau,nei šalyje nustatytas minimalus pragyvenimo lygis neabejotinai pakankamos šeimos būtinųjų reikmių tenkinimui. Civilinio Kodekso normose, taip pat LAT praktikoje konstatuojama, kad mirusiojo vaikai gali laužyti testamentą, jeigu įrodo, kad tėvo ar motinos mirties dienai jiems buvo reikalingas išlaikymas ir, kad to išlaikymo nėra galimybės gauti iš kitų šeimos narių, iš suaugusių vaikų. Tam reikalinga pateikti įrodymus apie šeimos turimą turtą, apie vaikų turtą, pajamas, atlyginimus, pašalpas, taip pat apie suaugusius vaikus, jų pajamas, galimybę gauti išlaikymą iš suaugusių vaikų. Pirmiausia įstatymas numato pareigą remti paramos reikalingus tėvus, tą paramą privaloma vykdyti, išskyrus atvejus, kai tos paramos netenka tėvas dėl savo elgesio. Pareiškėjas tėvo mirties dieną turėjo santuokoje įgytą butą, ( - ), sodų bendrijoje žemės sklypą, ten faktiškai yra ir sodo namas, automobilį „Audi“, kurį įsigijo sunkiu finansiniu laikotarpiu, tai buvo 2008 m. Jeigu trūksta pinigų vaistams, maistui, tai automobilio nepirksi. Pareiškėjo sutuoktinė yra labai pasiturinti moteris, 2010 m. ji paveldėjo tėvo turtą ( - ), po motinos mirties 2012 m. ji yra motinos turto paveldėtoja, namas yra 58000 Lt vertės, yra žemės sklypas. Šitą turtą galima paversti į pinigines lėšas ir panaudoti jas ten, kur labiausia reikia, todėl tikėtina, kad paramos būtinųjų poreikių tenkinimui nereikia. Pareiškėjas paaiškino, kad tėvas jam niekada finansinės paramos neteikė, tai reiškia, kad visą tą laikotarpį žmonės gyveno iš tų pinigų, kuriuos turėjo. Išlaikydami nekilnojamąjį turtą, jo neperleisdami, neparduodami, neįkeisdami, taip pat gavo papildomą turtą, kuris nėra įkeistas, nėra perleistas, tai tos piniginės lėšos tikrai nėra būtinos papildomam išlaikymui. Pareiškėjas paaiškino, kad nesikreipė į suaugusią išsilavinusią dukrą L. K., kuri dirba Kaune teisėsaugos srityje, turi puikų darbo užmokestį, pakankamą pragyventi jai ir šeimai, gal pareiškėjas yra netekęs teisės gauti šitos paramos dėl savo kaltės. Mano, kad reikėtų kritiškai vertinti pareiškėjo pasisakymą, kad tėvas žadėjo, jog kitas brolis, gavęs iš tėvo butą, ¼ buto vertės atiduos pareiškėjui pinigais. Tėvas buto nepardavė, o paliko kitam sūnui A. K. testamentu. Pareiškėjas pripažino, kad niekada negavo iš tėvo paramos, tėvas manė, kad sūnus turi pakankamai galimybių išgyventi ir turtą padalino taip, kaip manė esant reikalinga. Pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini.

7Suinteresuotas asmuo Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarė G. K. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad mirusysis R. K. išreikšdamas savo valią, 1998-04-03 buvo sudaręs testamentą, reg. Nr. G-2463, patvirtintą Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarės, kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 89 su rūsiu, esantį ( - ) paliko sūnui A. K., kuris mirė 2012-09-03, ir kurio palikimą priėmė duktė E. K..

8Pareiškimas atmestinas.

9Liudytoja V. K., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad ji yra K. K. sutuoktinė. Jų šeima susideda iš trijų asmenų, tai ji, vyras ir dukra K. K., gim. ( - ), jai dabar suėjo 18 m., ji mokosi ( - ) senamiesčio gimnazijoje. Gyvena 1 kambario bute, kurį ji gavo 1992 m. būdama M. Ji dirbo „Achemos“ kultūros rūmuose, stovėjo eilėje ir 1992 m. „Achema“ paskyrė butą. Vėliau visa vyro šeima nupirko sodą ( - )., tėvai su vaikais po truputį statė sodo namelį, daugiausia prie statybų prisidėjo uošvis R. K.. Vyro tėvai gyveno Kaune, tai uošvis pasakė, kad sodo dokumentus tvarkytųsi K. K., nes jis arčiau sodo gyvena, sodo namelį statė kartu su tėvais, už sodą mokėjo pinigus visi kartu. Iki 1997 m., kol buvo gyva E. K., sode visas vasaras leisdavo tėvai, tvarkydavosi ir gyveno. Sodo namelyje patogumų nėra, yra šulinys, kuriuo naudojasi per pusę su kaimynais. Namelyje nebaigtas statyti pečius, žiemą ten nebūtų galima gyventi, kadangi jis neapšildytas, seni langai. Tėvas R. K. pasakė, kad buto Kaune yra viena vertė, sodo kita vertė, o tarpusavyje broliai atsiskaitys. K. K. serga diabetu, yra didelės komplikacijos, aukštas kraujo spaudimas, problemos su prostata ir akimis. Jis neišeina iš ligoninės, bando dirbti, bet nesiseka, kadangi padirbęs sunkesnį fizinį darbą krenta į komą. Pati taip pat turi invalidumo grupę. Pagal jos galimybes darbdavys suteikia kelias valandas dirbti. Jų dukra K nuo 1996 m. serga Langerhamso lastelių vistiocitoze, turi difuzinę strumą, hepatitą, nuo 1996 m. gydosi Vilniaus Santariškių Onkohemotologiniame skyriuje. Kai dukrai sukako 18 m., ji iš vaikų skyriaus bus pervesta į suaugusiųjų skyrių. Visi yra ligoniai, visos lėšos skiriamos vaistams, o atliekamų lėšų neturi. Kreipėsi dėl kompensacijų, tačiau atsakė, kad yra trys žmonės ir pagal jų pajamas nepriklauso jokia kompensacija. Jų šeimos pajamos yra jos invalidumas 801,00 Lt, 530,00 Lt alga, 715,00 Lt vyro invalidumas. Vyras K. K. be K, dar iš pirmos santuokos turi dukrą L. K.. Jis mažai bendrauja su vyresniąja dukra. pačios liudytojos mama V. M. mirė 2012-10-25, gyveno ( - ), priima atsiradusi palikimą ir bus paveldėtoja.

10Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais,byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-07-04 mirė pareiškėjo tėvas R. K., mirties akto įrašas Nr. 2123 (mirties liudijimas AA Nr. 691590, b. l. 28), 1997-09-12 mirė mama E. K., mirties akto įrašas Nr. 2793(mirties liudijimas AD Nr. 025875, b. l. 29). Mirusysis R. K. pagal 1998-04-03 testamentą, reg. Nr. G-2463, patvirtintą Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarės G. K., nuosavybės teise priklausiusį butą su rūsiu, adresu ( - ), paliko sūnui A. K.. 2012-09-05 mirus A. K., palikimą, kaip pirmos eilės įpėdinė priėmė mirusiojo duktė E. K..

11Pagal LR CK 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi paveldėjimo pagal testamentą atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi ir suaugę palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.

12Pagal kasacinio teismo praktiką LR CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.); ši teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijai (LR CK 3.72 str. 1, 2, 5, 6 d., 3.192, 3.205 str.), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008); atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; kt.). Taigi, konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.

13Pareiškėjo A. K. šeimą sudaro V. K., K. K. ir K. K. (b. l. 22). K. K. ir V. K. santuoka sudaryta 1993-08-05, įrašo Nr. 1809 (santuokos liudijimas AD Nr. 029205, b. l. 25). K. K. yra pareiškėjo ir V. K. dukra (gimimo liudijimas AF Nr. 017890, b. l. 27). Neįgaliojo pažymėjimo kopija NP Nr. 0636525 (b. l. 15), darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0615275 kopija (b. l. 23), 2012-01-27 išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. ( - ) kopija (b. l. 24) nustatyta, kad pareiškėjui K. K. nuo 2012-01-23 iki 2023-08-14 nustatytas 60 proc. netekto darbingumo bei, kad jis gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje. 2013-01-30 medicinos dokumentų išrašu (b. l. 73-80) nustatyta, kad K. K. diagnozuota pagrindinė liga – kita patikslinta septicemija, kepenų abscesas, komplikacijos – kitos pneumonijos, kai sukėlėjas nenustatytas, lydinčios ligos – nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas, hipertenzinė (širdies liga, kardiopatija) su (staziniu) širdies (miokardo) nepakankamumu. Neįgalumo lygio pažymos NL-3 Nr. 0042303 kopija (b. l. 49), neįgaliojo pažymėjimo kopija NP Nr. 0492876 kopija (b. l. 50) nustatyta, kad pareiškėjo dukrai K. K. nuo 2010-02-24 iki 2012-05-19 nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Jai diagnozuota pagrindinė liga Langerhanso ląstelių histiocitozė: imuninės disreguliacijos sindromas, lėtinis autoimuninis hepatitas, difuzinė storuma, tireoiditas, I laipsnio torakalinė skoliozėm (b. l. 95-103). Pareiškėjo žmonai V. K. diagnozuota jutiminė vegetacinė galūnių polineuropatija, psoriatinė artropatija (b. l. 81-94).

14Pateiktais dokumentais nustatyta, kad tėvo mirties dieną pareiškėjas K. K. buvo iš dalies (40 proc.) darbingas, tačiau Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad LR CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenų teisė į privalomąją palikimo dalį yra specifinė ir nesiejama tik su asmenų nedarbingumu, t. y. vien ta aplinkybė, jog asmuo yra nedarbingas dėl invalidumo, savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo faktas, jei neįgalumas nustatytas ne jo nepilnametystės metu (LR CK 3.194 straipsnio 3 dalis), nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo LR CPK 182 straipsnio 4 dalies prasme. Procesiškai tai reiškia, kad neįgalus palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (LR CPK 176-178 straipsniai). Dėl to, įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kaip kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (LR CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2010; 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008). Taigi, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, pretenduodamas į tėvo turto privalomąją palikimo dalį, turėjo įrodyti išlaikymo reikalingumą.

15Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas ir sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį (be gaunamų pensijų ir kitų išmokų), nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (registruojamą), taip pat į turimus banko indėlius, vertybinius popierius, kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2005; 2005 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2005; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2006; 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2008). Taigi, klausimas dėl išlaikymo reikalingumo konkrečioje byloje spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Nustatyta, kad pareiškėjo K. K. pajamos R. K. mirties dieną buvo netekto invalidumo/darbingumo pensija, kuri sudaro 715,18 Lt (b. l. 18, 63-66). Iš 2012-09-24 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad pareiškėjo žmona V. K. dirba Jonavos Panerio pradinėje mokykloje, jos vidutinis darbo užmokestis nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn.yra apie 537,49 Lt (b. l. 16, 118-120). V. K. taip pat gauna invalidumo/netekto darbingumo pensiją – 801,86 Lt (b. l. 17). Nors pareiškėjas ir nurodo, jog dėl sveikatos būklės negali susirasti darbo, tačiau pateikia įrodymus tik dėl netekto darbingumo, išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b. l. 23, 24), pareiškėjas pripažino, jog darbo, kurį galėtų dirbti pagal sveikatos būklę ir darbingumą, aktyviai neieškojo.

16Be to pateiktais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai turi nekilnojamojo turto,pareiškėjui K. K. nuosavybės teise priklauso 0,0800 ha žemės sklypas, esantis adresu Jonavos r. sav., Dumsių sen., Gulbiniškių k., Alyvų g. 29 (b. l. 20, 121-122). Iš patektos fotonuotraukos ir pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad K. K. sodo sklype yra pastatytas mūrinis sodo namelis, kuris neinventorizuotas (b. l. 52). 2012-09-26 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 19, 130) ir Jonavos rajono valdybos gyvenamosios patalpos orderiu Nr. 149pv (b. l. 51, 114) nustatyta, kad pareiškėjo žmona V. K. įsigijo pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, vieno kambario butą, adresu Jonava, P. Vaičiūno g. 18-11, įregistravimo pagrindas pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, 1994-01-20, Nr. 383, tačiau šis turtas įgytas santuokos metu, todėl teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo bei taikymo praktiką, nustatančią, kad sutuoktinių turto nuosavybės registracija viešame registre atlieka tik teisės išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, dėl to LR CK 3.88 straipsnio 3 dalies teisės norma nepakeičia ir neapriboja LR CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas. Iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2012-09-26 pažymos apie įregistruotas transporto priemones Nr. (1.6)-S3-479 nustatoma, kad K. K. vardu yra registruota transporto priemonė AUDI 100, v. Nr. ( - ) registravimo data 2008-08-23 (b. l. 21, 131-132). Pareiškėjo žmona V. K. po savo tėvų Mečislovo A. M. ir V. M. mirties paveldėjo žemės sklypą su namu ir kitais statiniais, adresu Jonava, Neringos g. 12, Jonava (b. l. 115-117, 124-129, 133-135), tai patvirtina liudytojos V. K. parodymai.

17Pareiškėjams pateikia sąskaitas už komunules paslaugas, telefonus, internetą (b. l. 104-113). Iš 2011-12-14 Pastovių mokėjimų pervedimo sutarties Nr. PM02 4988090 (b. l. 69-70) ir UAB „Snoro lizingas“ mokėjimo grafiko (b. l. 71-72) nustatoma, kad K. K. yra 2000,00 Lt paskolos gavėjas, grąžinimo terminas 2012-06-20, kas mėnesinė įmoka 100,92 Lt. Pareiškėjas nurodo, kad minėta paskola buvo paimta sveikatos gerinimui, dantų protezavimui. K. K. pateikia savo šeimos pajamų ir išlaidų suvestinę, joje nurodo, kad savo vaistams ir vitaminams išleidžia apie 233,43 Lt, žmonos ir dukros vaistams ir vitaminams atitinkamai 140,52 Lt ir 55,20 Lt. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kvitų šiems vaistams, vitaminams įgyti, nepateikta įrodymų, kokia dalis išlaidų kompensuojama valstybės (LR CPK 178 str.).

18Įvertinus nurodytas aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjui, kuris dėl sveikatos būklės yra iš dalies nedarbingas, pagalbą jam teikė ir teikia valstybė, t. y. dėl neįgalumo atsiradęs išlaikymo poreikis buvo įgyvendintas taikius tam tikras socialines garantijas. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas gali dirbti, tačiau ne visą darbo dieną ar pilną savaitę. Pareiškėjas ir jo šeima turi pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris įregistruotas pareiškėjo ir jo sutuoktinės V. K. vardu. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė dirba. Pareiškėjas pats teismo posėdyje nurodė, kad miręs tėvas R. K. materialiai jo nerėmė ir finansinės paramos ar išlaikymo neteikė, kadangi pats tėvas buvo senatvės pensininkas, tačiau tėvas dėl savo valdomo turto padarė patvarkymą,būdamas gyvas jį paskirstydamas ir dalį savo turto perleido pareiškėjui K. K., o kitam sūnui A. K., su kuriuom gyveno iki mirties, testamentu paliko kitą turtą.

19CK 3.205 str. numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis, kuris gali būti teikiamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu, , arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų; pažymėtina, jog nėra duomenų, kad K. K. buvo apribota tėvo valdžia, ir jis negalėjo naudotis įstatymo numatyta teise, jog jam išlaikymą ar paramą teiktų esant būtinumui pilnametis vaikas. Pareiškėjas K. K. teismo posėdyje patvirtino, kad jo materialiai neremia ir nerėmė jo pilnametė dukra L. K.. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėjo suaugęs vaikas teikia jam išlaikymą, galėtų būti vertinama kaip aplinkybė, patvirtinanti išlaikymo pareiškėjui reikalingumą, jeigu tokiai išvadai neprieštarautų kitų bylos aplinkybių visuma; jeigu kitos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas gali patenkinti būtiniausias gyvenimo reikmes ir be išlaikymo, jo teikimo faktas nesudaro pagrindo išvadai, kad LR CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme išlaikymas pareiškėjui reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008 ir kt.). Pareiškėjas santuokoje su V. K. susilaukė ir kitos dukros K. K., gim. ( - ), kuri yra pilnametė, tačiau pareiškėjo paaiškinimais, ji gyvena kartu su tėvais, ir yra tėvų materialiai išlaikoma. Pažymėtina, kad pilnametės dukros išlaikymo būtinybė savaime nepagrindžia paties pareiškėjo išlaikymo reikalingumo. Be to, abu tėvai proporcingai turi išlaikyti tuos savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresni negu 24 metų ir jiems reikalinga parama (LR CK 3.194 str. 3 d.).

20Įvertinus nurodytas aplinkybės darytina išvada, kad pateiktais įrodymais nenustatyta aplinkybės, kad pareiškėjui K. K. velionio tėvo R. K. mirties dieną 2012-07-04 ,buvo reikalingas išlaikymas. Tai patvirtina ir tos aplinkybės, kad pareiškėjas K. K. su savo šeima gyveno atskirai nuo tėvo R. K., ir tėvas R. K. pareiškėjui K. K. jokio išlaikymo ar paramos , pats būdamas senatvės pensininkas, neteikė; tokios paramos ar išlaikymo neteikė ir K. K. pilnametė dukra L. K., dėl tokios paramos K. K. jo paaiškinimu nebuvo kreipęsis, teismas daro išvadą, kad toks išlaikymas ar parama K. K. palikėjo R. K. mirties diena, nebuvo būtinas, kaip numato CK 5.20 str.

21Nėra teisinio pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tėvo R. K. mirusio 2012-07-04 , mirties dieną pareiškėjas K. K. atitiko LR CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus išlaikymo reikalingumo kriterijus, ir jam buvo reikalingas išlaikymas, todėl esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo K. K. pareiškimas suinteresuotiems asmenims E. K. ir Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarei G. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atmestinas.

22Atmetus pareiškimą, iš pareiškėjo K. K. suinteresuoto asmens E. K. naudai priteistinos 1000,00 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai atlyginti, o Valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b. l. 4, LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

23Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., teismas

Nutarė

24Pareiškėjo K. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. K. ir Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarei G. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atmesti.

25Priteisti iš pareiškėjo K. K., a. k. ( - ) gyv. ( - ), suinteresuoto asmens E. K., a. k. ( - ) gyv. ( - ), naudai 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti ; priteisti Valstybei iš pareiškėjo K. K., a. k. ( - ) gyv. ( - ),procesinių dokumentų įteikimo išlaidas dvidešimt vieną Lt 55 ct.

26Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.