Byla 2A-897-560/2017
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Šiškinos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui V. V. dėl nuostolių atlyginimo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo V. V. 9 378,72 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2014-10-28 Vilniuje, vairuodamas automobilinį „Renault Megane Scenic“ (valst. Nr. ( - ) sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą automobilį „( - )“ (valst. Nr. ( - ) Atsakovas nebuvo apsidraudęs savo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas, veikdamas per atstovę AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjo žalos patyrusiam asmeniui 9 618 Eur draudimo išmoką. Ieškovas pareikalavo, kad atsakovas atlygintų nuostolius, tačiau pastarasis sumokėjo tik 240 Eur.
  2. Atsakovas V. V. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir leisti prašomą priteisti sumą atlyginti dalimis. Nurodė, kad jo turtinė padėtis bloga. Atsakovas negali sumokėti iš karto prašomos sumos, kadangi jam ji labai didelė. Atsakovas yra pensininkas, gaunamos pensijos pakanka būtiniausiems poreikiams patenkinti. Be to, iš savo pensijos išlaiko ir slaugo motiną G. V., kurios sveikata prasta ir ji negali pati savimi pasirūpinti. Atsakovas nurodė, kad kas mėnesį moka ieškovui po 40 Eur. Tai didžiausia suma, kurią jis gali mokėti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo V. V. 9 258,72 Eur nuostolių atlyginimo, 281 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 9 539,72 Eur, taip pat išdėstė sprendimo vykdymą, nustatant, kad atsakovas nuo 2016-05-01 kiekvieną mėnesį moka ieškovui po 60 Eur iki sumokės visą 9539,72 Eur sumą.
  2. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas kas mėnesį moka ieškovui po 40 Eur nuostolių atlyginimui, ir iš viso iki sprendimo priėmimo dienos yra sumokėjęs 360 Eur, todėl šiuo metu atsakovo skola ieškovui lygi 9 258,72 Eur, taip pat į tai, kad atsakovas pripažįsta ieškinį, konstatavo, jog ieškovui iš atsakovo priteistina 9 258,72 Eur nuostolių.
  3. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo prašomų procesinių palūkanų priteisimo, atsižvelgė į tai, kad atsakovas geranoriškai atlygina nuostolius, taip pat į tai, kad dėl sunkios turtinės padėties atsakovas neišgali sumokėti visos sumos, kad jam 9 258,72 Eur suma labai didelė, atsakovo pensija yra 215 Eur, kad priteisus iš atsakovo procesines palūkanas, jis kas mėnesį turėtų mokėti ieškovui apie 40 Eur palūkanų, padarė išvadą, jog atsakovas iš viso nebegalės ieškovui atlyginti nuostolių, todėl procesinių palūkanų nepriteisė.
  4. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, taip pat įvertinęs atsakovo turtinę padėtį ir pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, jog atsakovo motina G. V. nuo 2016 m. kovo 18 d. gydoma Molėtų ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, kad atsakovas jai perka vaistus vaistinėse, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis sunki, todėl sprendimo vykdymas išdėstytinas, nustatant, kad atsakovas ieškovui kas mėnesį moka po 60 Eur iki sumokės visą nuostolių ir žyminio mokesčio sumą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-28 sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta patenkinti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat dalį, kuria buvo nuspręsta išdėstyti sprendimo vykdymą, leidžiant atsakovui žalą Biurui atlyginti net per 159 mėnesius, priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį pilnai, priteisiant iš atsakovo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeidė CK nuostatas, reglamentuojančias procesines palūkanas, bei CPK nuostatas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo išdėstymą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą sprendimo dalį. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui 5 procentų dydžio procesines palūkanas, kadangi jos turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Ieškovo nuomone, teismas netinkamai įvertino ieškovo pateiktus argumentus ir įrodymus, dėl ko nepagrįstai nusprendė leisti atsakovui grąžinti ieškovui pastarojo už atsakovą išmokėtą draudimo išmoką dalimis, kas mėnesį mokant tik po 60 Eur, t. y. net per 159 mėnesius (daugiau nei 13 m.). Ieškovas nurodė, kad palaiko savo išsamius argumentus dėl atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymo, pateiktus pirmosios instancijos teisme. Papildomai pažymi, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog yra vienas šeimoje, t. y. neturi brolių, seserų, sutuoktinės, vienas rūpinasi mama ir pan., t. y. kad atsakovo turtinė padėtis yra išimtinai bloga. Ieškovo nuomone, nėra pagrindo taikyti sprendimo vykdymo išdėstymo institutą, tuo labiau, tokiam ilgam terminui.
  2. Atsakovas V. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas, nors ir gaudamas mažas pajamas, geranoriškai siekia kuo greičiau grąžinti skolą – kiekvieną mėnesį perveda į ieškovo sąskaitą po 60 Eur, akivaizdu, jog atsakovas savo poreikiams pasilieka itin mažą – 150 Eur sumą, kurią sumažinti objektyviai nebėra įmanoma, todėl iš karto priteisus ieškovo naudai visą ieškiniu reikalaujamą sumą, teismo sprendimo vykdymas būtų praktiškai neįvykdytinas. Skundžiamu sprendimu nustatyta išdėstymo tvarka ir terminai atitinka CPK 284 str. 1 d. nustatytus reikalavimus, nepažeidžia bylos šalių interesų pusiausvyros, bei teisingumo ir sąžiningumo principų. Pažymi, kad atsakovas visomis išgalėmis geranoriškai stengėsi atsiskaityti su ieškovu dar iki šio kreipimosi į teismą, rašė prašymus dėl reikalavimo išdėstymo, bei dar iki ieškinio, nuo 2015 m. rugpjūčio mokėjo po 40 Eur, po skundžiamo sprendimo priėmimo po 60 Eur, kas mėnesį. Procesinių palūkanų priteisimas niekaip nepaskatintų atsakovo kuo greičiau įvykdyti prievolę, kadangi atsakovas neturi galimybės mokėti didesnių sumų.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Nagrinėjamoje byloje pateiktas ieškovo apeliacinis skundas, kuriuo ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nepriteistos procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei išdėstytas sprendimo vykdymas, nustatant, kad atsakovas nuo 2016-05-01 kiekvieną mėnesį moka ieškovui po 60 Eur iki sumokės visą 9 539,72 Eur sumą.
  3. CK įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 str.) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu. Vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu (lot. restitutio in integrum), įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Kreditorius, siekdamas apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju, turi galimybę naudotis visais Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintais kreditoriaus interesų apsaugos būdais, be kita ko – ir netesybų ir/ar palūkanų institutais.
  4. CK 6.37 str. 2 d. nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, taip pat yra kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).
  5. Po bylos iškėlimo, įforminto CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d.). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 str. 1 d.). Kai teismui pateikiamas prašymas skaičiuoti procesines palūkanas, teismas jas priteisia vadovaudamasis būtent CK 6.37 str. 2 d. nuostatomis. Teismas, gavęs kreditoriaus prašymą jas priteisti, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokio prašymo tenkinimui. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nagrinėjamoje byloje esant aiškiai išreikštam ieškovo reikalavimui dėl procesinių palūkanų iš atsakovo priteisimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino šio reikalavimo, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-03) nuo priteistos 9 258,72 Eur sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  6. Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti sprendimo vykdymo išdėstymo institutą, tuo labiau tokiam ilgam terminui, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis vienas šeimoje rūpinasi savo mama, kad neturi brolių, seserų, sutuoktinės, t. y., kad jo turtinė padėtis išimtinai bloga. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, pažymi, kad CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais; sprendžiant šį klausimą taip pat yra aktualūs CK1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K–3–68/2004). Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1572-516/2016).
  7. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad atsakovas yra pensininkas, gauna 215 Eur pensiją, neturi nekilnojamųjų daiktų, jam nuosavybės teise priklauso automobilis „Volvo“ (valst. Nr. ( - ) pagamintas 1997 metais), tačiau jis būtinas, kad atsakovas galėtų rūpintis motina G. V., todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis vienas šeimoje rūpinasi savo mama, nagrinėjamu atveju yra nereikšminga, kadangi bet kuriuo atveju atsakovo turtinė padėtis vertintina kaip sunki. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovas nors ir gauna mažas pajamas, tačiau siekė kuo greičiau atsiskaityti su ieškovu dar iki šio kreipimosi į teismą, rašė prašymus dėl reikalavimo išdėstymo, bei dar iki ieškinio nuo 2015 m. rugpjūčio mokėjo po 40 Eur ir ieškovui iš viso iki sprendimo priėmimo dienos yra sumokėjęs 360 Eur, o po skundžiamo sprendimo priėmimo moka po 60 Eur kas mėnesį. Atsižvelgus į atsakovo gaunamas pajamas, matyti, kad jam sunku būtų padengti skolą jos neišdėsčius dalimis. Šie duomenys suponuoja išvadą, kad atsakovas sumokėti visą skolą iš karto neturi jokios galimybės. Ieškovas yra juridinis asmuo, todėl šalių padėtis nėra lygiavertė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeidžia bylos šalių interesų pusiausvyros, bei teisingumo ir sąžiningumo principų. Be to, ieškovo patirtus minimalius nuostolius kompensuotų teismo priteistos procesinės palūkanos.
  8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybės neprieštarauja kasacinio teismo praktikoje nurodytiems kriterijams, kuriais vadovaujantis galimas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
  9. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas, palūkanas už priteistą 9 258,72 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat tuo pagrindu patikslinama sprendimo įvykdymo išdėstymo tvarka, nustatant, kad atsakovas nuo 2016-05-01 kiekvieną mėnesį moka ieškovui po 60 Eur iki sumokės visą 9 258,72 Eur sumą, 281 Eur žyminio mokesčio sumą, tame tarpe ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, už priteistą 9 258,72 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

13Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

14Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

15„Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui V. V. dėl nuostolių atlyginimo ieškinį tenkinti visiškai.

16Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291) iš atsakovo V. V. (a. k. ( - ) 9 258,72 Eur (devynis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 72 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 258,72 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 281 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

17Išdėstyti sprendimo vykdymą, nustatant, kad atsakovas V. V. (a. k. ( - ) nuo 2016 m. gegužės 1 d. kiekvieną mėnesį moka ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291) po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) iki sumokės visą 9 258,72 Eur priteistų nuostolių sumą, 281 Eur žyminio mokesčio, tame tarpe ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 9 258,72 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai