Byla 2A-844-622/2010
Dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G. M. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui J. M. ir atsakovo J. M. priešieškinį dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 941 Lt padarytą žalą dėl automobilio „AUDI A4 AVANT“ valst. Nr. „( - )“ apgadinimo, kuris buvo apgadintas autoįvykio metu 2009-08-7 dėl to, kad atsakovo neprižiūrima telyčia staiga išbėgo į važiuojamąją kelio dalį ir susidūrė su jo vairuojamu automobiliu, taip pat 1 000 Lt dydžio neturtinę žalą bei visas bylinėjimosi išlaidas. Pagal atliktą automobilio atkuriamosios vertės apskaičiavimą automobilio atkuriamoji vertė sudaro 2 941 Lt. Taip pat nurodė, kad ir jis nepasirinko saugaus greičio, todėl atsitrenkė į telyčią. Kadangi atsakovas yra nubaustas administracine tvarka už gyvulių nepriežiūrą, todėl mano, kad jis ir turi atlyginti jam padarytą žalą. Atsakovas dėl to įvykio yra nubaustas administracine tvarka ir kaltu prisipažįsta. Jam paskirtos administracinės nuobaudos neapskundė. Taip pat prašė priteisti ir 1 000 Lt neturtinę žalą, nes dėl šio įvykio jis patyrė išgyvenimus, stresą.

4Atsakovas J. M. prašė ieškinį atmesti, o jo pareikštą priešieškinį dėl 2 595 Lt žalos priteisimo patenkinti ir nurodė, kad ieškovas jo telyčią sužalojo ir pabėgo iš įvykio vietos. Sužalotą telyčią jis privalėjo parduoti mėsai, nes ji buvo sužalota. Už telyčią gavo 404,80 Lt. Savo telyčią jis įvertina 3000 Lt. Kadangi jis jau už ją gavo 404,80 Lt, tai prašė priteisti iš ieškovo 2 595 Lt. Už telyčios nepriežiūrą jis buvo nubaustas administracine tvarka. Taip pat prašė priteisti iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą 1 500 Lt, nes dėl telyčios jis išgyveno nepatogumus ir patyrė kitus išgyvenimus.

5Šilalės rajono apylinkės teismas 2010-02-03 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo J. M. ieškovo G. M. naudai 2 941 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, viso 3 441 Lt, o iš ieškovo G. M. priteisė atsakovo J. M. naudai 2 595 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, viso 3 095 Lt. Įskaičius priešpriešinius patenkintus reikalavimus teismas priteisė iš atsakovo J. M. ieškovo G. M. naudai 346 Lt padarytai žalai atlyginti.

6Teismas priteisė iš atsakovo J. M. ieškovo G. M. naudai 192,06 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su automobilio atkuriamosios vertės nustatymo apmokėjimu ir 611,10 Lt išlaidas, susijusias su advokato teikiamų paslaugų apmokėjimu, ir 50 Lt žyminį mokestį, viso 853,16 Lt, o iš ieškovo G. M. priteisė atsakovo J. M. naudai 756 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato atstovavimo byloje apmokėjimu ir 93 Lt žyminį mokestį, viso 849 Lt. Įskaičius priešpriešinius patenkintus reikalavimus teismas priteisė iš atsakovo J. M. ieškovo G. M. naudai 4,16 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

7Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad viena ir kita šalis pažeidė atitinkamus Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir buvo nubaustos pagal atitinkamus ATPK straipsnius. Todėl laikytina, kad šalims žala atsirado dėl abiejų šalių kaltės. Todėl jie turi vienas kitam atlyginti padarytą žalą. Be to, ieškovas privalo atsakovui atlyginti padarytą žalą ir nesant jo kaltei, nes jis buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir neįrodė aplinkybių, kurioms esant didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsako už padarytą materialinę žalą. O atsakovas privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą, nes byloje yra įrodyta, jog dėl jam priklausančios telyčios netinkamos priežiūros, pastaroji išėjo į kelią ir susidūrė su atvažiuojančiu ieškovo vairuojamu automobiliu. Šalys neginčija padarytos vienas kitam padaryto žalos dydžio. Teismas laikė, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais neturtinė žala turėtų būti nustatyta abiems šalims vienodo dydžio, nes jie abu patyrė beveik vienodus išgyvenimus, nepatogumus ir emocinę depresiją dėl autoįvykio ir tarpusavio nesutarimų, todėl ji turėtų būti 500 Lt dydžio.

8Ieškovas G. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2010-02-03 sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovo priešieškinys tenkintas iš dalies ir iš ieškovo atsakovo naudai priteista 2 595 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, viso 3 095 Lt. Taip pat priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra iš dalies neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, todėl iš esmės neišsprendė ginčo ir priėmė iš dalies neteisėtą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose iš administracinių teisinių santykių ir administracinės teisenos bylose, pareigūno nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje ir medžiagoje dėl eismo įvykių tyrimo baudžiamojo proceso tvarka, neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje. Nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti žalos atlyginimo dydį arba atmesti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, jeigu nustatyta, kad paties nukentėjusiojo veiksmai lėmė ar sąlygojo žalos atsiradimą. Atsakovas nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. paliko jam priklausantį gyvulį ant kelio (arba greta jo) be priežiūros ir šis pažeidimas lėmė mašinos ir atsakovui priklausančios telyčios susidūrimą. Todėl teismas, vertindamas atsakovo veiksmus, jo kaltę turėjo kvalifikuoti kaip didelį neatsargumą ir eliminuoti ieškovo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, civilinę atsakomybę. Apeliantas taip pat pažymi, kad su atsakovo nurodytu žalos dydžiu visiškai nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstai didelis. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo turto įvertinimą nesumažino dėl atsakovo įvertinimo nerealumo. Be to, teismas visiškai nepagrįstai iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo.

9Atsakovas J. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

12Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-08-07, apie 23 val., „( - )“ k., Šilalės r., įvyko autoįvykis, kurio metu ieškovo vairuojamas automobilis „AUDI A4 AVANT“ valst. Nr. „( - )“ kelyje atsitrenkė į kelią išbėgusią atsakovui priklausančią telyčią. Autoįvykio metu buvo apgadintas automobilis ir sužalota telyčia. Dėl autoįvykio ieškovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje (administracinio teisės pažeidimo bylos l. 4).

13Šilalės rajono apylinkės teismas 2009-09-16 nutarimu ieškovą G. M. pagal minėtus ATPK straipsnius nubaudė ATPK numatytomis atitinkamos nuobaudomis. Teismas pripažino, kad ieškovas, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, važiuodamas kaimo keliu nebuvo atsargus, nesiėmė visų reikamų atsargumo priemonių, todėl ir atsitrenkė į kelio važiuojamąją dalį išėjusią telyčią. Taip pat teismas pripažino, kad ieškovas iš karto po autoįvykio, nepranešęs policijai, pasitraukė iš įvykio vietos. Šis teismo nutarimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs (administracinio teisės pažeidimo bylos l. 84-86). Administracinės bylos A2-6-715/220/2009 duomenys taip pat patvirtina, kad ir atsakovui dėl šio autoįvykio buvo surašytas administracinių teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį už Kelių taisyklių 77.1 p. reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad paliko be priežiūros telyčią, kuri išėjo į važiuojamąją kelio dalį ir susidūrė su ieškovo automobiliu. Atsakovas Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK 2009-08-25 nutarimu buvo nubaustas 100 Lt administracine bauda (administracinio teisės pažeidimo bylos l. 54-55). Šis nutarimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs.

14Byloje kilo ginčas, ar atsakovas privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą dėl jam priklausančios telyčios netinkamos priežiūros, dėl to, kad pastaroji išėjo į kelią ir susidūrė su atvažiuojančiu ieškovo vairuojamu automobiliu, ar ieškovas privalo atsakovui atlyginti padarytą žalą, nes jis buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas.

15Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

16Pirmosios instancijos teismas 2010-02-03 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkinęs iš dalies padarė išvadą, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą, nes byloje yra įrodyta, jog dėl jam priklausančios telyčios netinkamos priežiūros, pastaroji išėjo į kelią ir susidūrė su atvažiuojančiu ieškovo vairuojamu automobiliu. Atsakovas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo nepateikė, t. y. sprendimo neskundė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas klausimų, susijusių su atsakovo kalte ir jam padarytos žalos dydžiu nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

17CK 6.246–248 straipsniuose reglamentuojamos civilinės atsakomybės bendrosios nuostatos, sąlygos jai atsirasti, pateikta neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo būtinų sąlygų, samprata. Pagal CK 6.245 straipsnį civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. CK 6.263 ir 6.266 straipsniai yra deliktinę atsakomybę reglamentuojantys straipsniai. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyta, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

18Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šios teisės normos nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas; be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės.

19Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusiam ginčui spręsti teisingai taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad šalims žala atsirado dėl abiejų šalių kaltės. Todėl jie turi vienas kitam atlyginti padarytą žalą.

20Apeliantas skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose iš administracinių teisinių santykių ir administracinės teisenos bylose, pareigūno nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje ir medžiagoje dėl eismo įvykių tyrimo baudžiamojo proceso tvarka, neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje. Tačiau tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Be to, apeliantas nenurodė jokios konkrečios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kurioje būtų apelianto minimas išaiškinimas.

21CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

22Prejudiciniai faktai – tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Sąvoka „tie patys asmenys“ jokiu būdu nereiškia tos pačios procesinės padėties. Svarbi yra ne procesinė padėtis, o pats dalyvavimo procese (kaip byloje dalyvaujančio asmens) faktas. Be to, administracinėje byloje priimtu sprendimu nustatyti faktai bus pripažinti prejudiciniais tik jeigu sprendimas yra priimtas teismo, o ne kitos institucijos. Ne teismo priimtas administracinėje byloje sprendimas laikomas tiesiog rašytiniu įrodymu, neturinčiu jokios prejudicinės galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras/ [A. Driukas, Č. Jokūbauskas, P. Koverovas … [et. al.]. – Vilnius: Justitia, 2004. 21 p.).

23Šilalės rajono apylinkės teismas 2009-09-16 nutarimu nubaudė ieškovą už ATPK straipsnių pažeidimus. Šis teismo nutarimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs (administracinio teisės pažeidimo bylos l. 84-86). Todėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009-09-16 nutarimu nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiniais faktais.

24Kita vertus CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija,bylos Nr. 3K–3–208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Supla“, bylos Nr. 3K-3-350/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fabrikant corporation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, A. S., bylos Nr. 3K-3-130/2009; kt.). Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta. Todėl net jeigu Šilalės rajono apylinkės teismo 2009-09-16 nutarimu nustatytos aplinkybės nebūtų laikytinos prejudiciniais faktais, galutinai ir privalomai visus įrodymus įvertina bylą nagrinėjantis teismas.

25Teisėjų kolegija laiko, kad byloje pakanka rašytinių įrodymų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro tą pačią išvadą kaip ir apylinkės teismas, kad šalims žala atsirado dėl abiejų šalių kaltės. Todėl jie turi vienas kitam atlyginti padarytą žalą.

26Šilalės rajono apylinkės teismas 2009-09-16 nutarime pripažino, kad ieškovas (apeliantas), vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, važiuodamas kaimo keliu nebuvo atsargus, nesiėmė visų reikamų atsargumo priemonių, todėl ir atsitrenkė į kelio važiuojamąją dalį išėjusią telyčią. Taip pat teismas pripažino, kad ieškovas iš karto po autoįvykio, nepranešęs policijai, pasitraukė iš įvykio vietos (administracinio teisės pažeidimo bylos l. 84-86).

27Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti žalos atlyginimo dydį arba atmesti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, jeigu nustatyta, kad paties nukentėjusiojo veiksmai lėmė ar sąlygojo žalos atsiradimą. Atsakovas paliko jam priklausantį gyvulį ant kelio (arba greta jo) be priežiūros ir šis pažeidimas lėmė mašinos ir atsakovui priklausančios telyčios susidūrimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus taip pat laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Pažymėtina, kad visas šias nurodytas aplinkybes ieškovas turėjo įrodinėti administracinio teisės pažeidimo byloje

28Nr. A2-6-715/220/2009. Tačiau apeliantas, kaip jau buvo minėta, Šilalės rajono apylinkės teismo 2009-09-16 nutarimo įstatymų nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra įsiteisėjas.

29Apeliantas pažymėjo, kad su atsakovo nurodytu žalos dydžiu visiškai nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstai didelis. Tačiau byloje esančiame Žemės ūkio ministro 2008-11-25 įsakyme „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2009 m. patvirtinimo“ nustatyta, kad 1-2 m. amžiaus telyčių kaina yra nuo 1 450 iki 3 100 Lt. Be to, byloje esanti veterinaro pažyma patvirtina, kad pas atsakovą 2009-04-02 ženklinant gyvulius, atsakovo tvarte buvo kliniškai sveika karvė ir telyčaitė (b. l. 43-44). Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas priteisdamas iš ieškovo atsakovui 2 595 Lt dydžio turtinę žalą neviršijo nustatytų biologinio turto normatyvinių kainų ribų. Teisėjų kolegija taip pat mano, kad atsakovui priteista 2 595 Lt dydžio turtinė žala taip pat atitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus.

30Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, todėl iš esmės neišsprendė ginčo ir priėmė iš dalies neteisėtą sprendimą.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 185 straipsnyje įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą, yra nurodęs, jog teismas byloje esančius įrodymus privalo įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, objektyviai pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje R. P. ir kt. v. UAB „Uosta“, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos v. UAB „Kriptonika“ ir kt.; byla Nr. 3K-3-355/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt.; byla Nr. 3K-3-299/2008; 2008 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „IF draudimas“ v. P. V.; Nr. 3K-3-268/2008; kt.). Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, susijusios su nustatinėjamomis aplinkybėmis, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo įsitikinimas turi būti objektyviai pagrįstas byloje esančiais ir visapusiškai ištirtais bei įvertintais įrodymais.

32Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nes nuosekliai ištyrė visus byloje surinktus reikšmingus įrodymus, reikalingus teisingam bylos išnagrinėjimui.

33Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo ir atsakovo reikalavimų pagrįstumą teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esantis 2010-03-22 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad atsakovas J. M. advokatei Stanislavai Jorudienei už teisines paslaugas sumokėjo 400 Lt (b. l. 86), todėl ši suma priteistina iš ieškovo.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

36Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Atsakovui J. M. priteisti iš ieškovo G. M. 400 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 941 Lt padarytą žalą... 4. Atsakovas J. M. prašė ieškinį atmesti, o jo pareikštą priešieškinį... 5. Šilalės rajono apylinkės teismas 2010-02-03 sprendimu ieškinį ir... 6. Teismas priteisė iš atsakovo J. M. ieškovo G. M. naudai 192,06 Lt... 7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad viena ir kita šalis pažeidė... 8. Ieškovas G. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šilalės rajono... 9. Atsakovas J. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-08-07, apie 23 val., „( - )“... 13. Šilalės rajono apylinkės teismas 2009-09-16 nutarimu ieškovą G. M. pagal... 14. Byloje kilo ginčas, ar atsakovas privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą... 15. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas... 16. Pirmosios instancijos teismas 2010-02-03 sprendimu ieškinį ir priešieškinį... 17. CK 6.246–248 straipsniuose reglamentuojamos civilinės atsakomybės... 18. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą... 19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tarp šalių... 20. Apeliantas skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 21. CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių... 22. Prejudiciniai faktai – tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo... 23. Šilalės rajono apylinkės teismas 2009-09-16 nutarimu nubaudė ieškovą už... 24. Kita vertus CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje... 25. Teisėjų kolegija laiko, kad byloje pakanka rašytinių įrodymų... 26. Šilalės rajono apylinkės teismas 2009-09-16 nutarime pripažino, kad... 27. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nukentėjusiojo didelis... 28. Nr. A2-6-715/220/2009. Tačiau apeliantas, kaip jau buvo minėta, Šilalės... 29. Apeliantas pažymėjo, kad su atsakovo nurodytu žalos dydžiu visiškai... 30. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 185 straipsnyje... 32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė... 33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas... 34. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 36. Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą palikti... 37. Atsakovui J. M. priteisti iš ieškovo G. M. 400 Lt advokato pagalbai...