Byla 2YT-370-335/2016
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Molėtų rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas

1Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė,

2sekretoriaujant Astai Kanapienienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Stasiui Kavaliūnui,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo N. T. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Molėtų rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas,

Nustatė

5pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti, kad jis įgijo nuosavybės teisę į ūkinio pastato dalį, plane pažymėto 3I1p, 19-5, 5.04 m ilgio, 3.20 m pločio, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) pagal įgyjamąją senatį. Nurodė, kad 1991-12-05 pareiškėjas teikė tuometinei privatizavimo komisijai susitarimą pirkti butą, esantį ( - ), su sandėliuku rūsyje ir ūkiniu pastatu (sandėliuku). Ir 1992-03-24 pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko šį butą su rūsiu, kuris įregistruotas kaip asmeninė nuosavybė. Bet sandėliukas, priklausantis butui, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nebuvo, kaip jis kad dominavo minėtame susitarime. Juo naudojasi nuo pat buto įsigijimo pradžios – jame buvo laikomos malkos, įvairūs namų apyvokos daiktai, kiti reikmenys. Paaiškino, kad apie 1962-1967 m. šalia gyvenamųjų namų kvartalo buvo pastatyti sandėliukai, kurie buvo suteikti kiekvieno buto gyventojams, taigi ir jam. Ūkiniam pastatui (sandėliukui) jo iniciatyva yra sudaryta kadastrinių matavimų byla, kurioje matyti kokią ūkinio pastato dalį jis valdo. Su ja kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos filialą prašydamas įrašyti nekilnojamojo daikto - ūkinio pastato kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti daiktines teises - nuosavybės teisę į dalį šio pastato, tačiau gavo sprendimą atmesti prašymą, nes nepateikė statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų.

6Teismo posėdyje pareiškėjas aiškino, kad esant šiai situacijai, jis niekaip negali realizuoti savo teisių – įregistruoti daiktą ir daiktines teises, nors kaip faktinis savininkas teisėtai ir nepertraukiamai naudojasi šiuo turtu, kaip ir kitų butų savininkai, labai ilgą laiką – apie 20 metų.

7Suinteresuotas asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškimą su jame išdėstytu reikalavimu sutiko (b. l. 32-33). Į teismo posėdį atstovas neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pateikė informaciją, kad Molėtų rajono savivaldybės archyve nėra (nesaugomos) Molėtų miesto vykdomojo komiteto ūkinės knygos, todėl negali pateikti duomenų apie minėto ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - )) įregistravimą.

8Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašė jį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra. Nurodė, kad pagal LR CK 95 str., galiojusį iki 1994-05-17 įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė, o savivaldybių nuosavybės nebuvo. Tačiau 1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas nustatė, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda įstatymo nustatyta tvarka perduodant jai valstybinės nuosavybės objektus. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad valstybė teisės aktų nustatyta tvarka buvo perdavusi Molėtų rajono savivaldybei ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), ar kad šiame pastate esantis sandėliukas buvo privatizuotas kartu su gyvenamosiomis patalpomis, kaip jo priklausinys pagal LR Butų privatizavimo įstatymo, LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo Nr.309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ nuostatas, nes tokios patalpos buvo priskiriamos visuomeniniam ar valstybiniam butų fondui, kurį pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą sudarė valstybinis turtas ir kurį valdė vykdomojo komiteto organai. Kadangi joks ginčo turtas (sandėliuko) savininkas nėra įregistruotas, sprendė, jog jis nuosavybės teisėmis gali priklausyti valstybei ir todėl pagal LR CK 4.69 str. 3 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjamas. Nesant duomenų apie šio statinio statybos teisėtumą, VĮ Turto banko manymu, negalima teigti, kad sandėliukas pareiškėjo buvo teisėtai, sąžiningai bei nepertraukiamai valdomas daugiau kaip dešimt metų (b. l. 37-39).

9Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

10Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. paaiškino, kad su pareiškėju pažįstami daug metų, gyveno kaimynystėje. Kuomet buvo statomi butai, šalia pastatyti ir sandėliukai. Jų funkcinė paskirtis susijusi su butais, nes sandėliukuose buvo laikomos malkos jų apšildymui. Kai jis išsikraustė gyventi kitur, sandėliuką, kuriuo naudojosi, paliko pareiškėjui, nors jis nebuvo įregistruotas ir šis sandėliuku jo žiniomis nuo to laiko ir naudojosi.

11Pareiškimas tenkintinas.

12Bylos dokumentai patvirtina, kad 1991 m. gruodžio 5 d. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo pareiškėjas susitarė su tuometine Molėtų valstybine kelių valdyba (šioje įmonėje jis dirbo) pirkti privatizuojamą butą su priklausiniais – sandėliu rūsyje bei ūkiniu pastatu ir tokį susitarimą patvirtino įmonės vadovas (b. l. 22-23). Šio susitarimo pagrindu 1992-03-24 pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas įgijo nuosavybėn butą su rūsiu, esančius ( - ). Šiame bute pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamąją vietą dar anksčiau – nuo 1975 metų (b.l. 19).

13Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, šiam butui naudoti yra priskirta ūkinio pastato dalis 3I1p (1i1p) 5,04 m ilgio, 3,20 m pločio (b. l. 13). VĮ Registrų centro Utenos filialas 2016-03-03 sprendimu atmetė N. T. prašymą įregistruoti jo nuosavybės teises į ūkinio pastato dalį (pastato unikalų numerį nurodė klaidingai), nes jis neįregistruotas nekilnojamojo turto registre (b. l. 5). Kitu dokumentu nurodė, kad prašymas netenkinamas, nes nepateiktas teismo sprendimas ar kitoks statybos teisėtumo faktą patvirtinantis dokumentas, dėl ko ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą nėra tinkamo teisinio pagrindo (b. l. 6-7).

14CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Panaši nuostata buvo įtvirtinta ir 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią priklausinį, t. y. daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita.

15Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2008; kt.).

16Šioje byloje nustatyta, kad daugiabutis (aštuonių butų) namas, esantis ( - ) prieš beveik penkis dešimtmečius buvo pastatytas ir butuose įrengtas apšildymas krosnimis. Vėliau, pagal pateiktus kadastro duomenis 1974 m. pastatytas ūkinis pastatas, kurio po atitinkamą dalį-sandėliuką buvo skirta šio daugiabučio namo butų gyventojams su konkrečia tiksline paskirtimi – jis turėjo užtikrinti namo gyventojams galimybę netoli namo laikyti butų apšildymui skirtą kurą (malkas, anglis). Namo gyventojai, įskaitant pareiškėjo šeimą, atitinkamas ūkinio pastato dalis, vadinamas sandėliukais, būtent tam ir naudojo ilgą laiką. Šiais laikais, pasak jo ir atstovo, dėl ekonominių ir socialinių gyvenimo pokyčių, sandėliuką naudoja kitiems poreikiams, tačiau pripažintina, jog jis tarnauja pagrindiniam daiktui – butui. Taigi darytina išvada, kad visas ūkinis pastatas buvo namo, esančio ( - ) priklausinys, o atitinkamos šio ūkinio pastato dalys, vadinamos sandėliukais – atitinkamų butų priklausiniais. Tai kaip minėta, įrodo ir privatizavimo laikotarpiu 1991 m. gruodžio 5 d. sudarytas dokumentas, kuriame nurodyta, kad butas perkamas su priklausiniais – sandėliu rūsyje ir ūkiniu pastatu. Nustačius, kad pareiškėjo naudojamas sandėliukas buvo jo buto priklausinys, jį turėjo ištikti pagrindinio daikto (buto) likimas. Taigi akivaizdu, kad valstybė, parduodama butą, perleido jam ir teisę į šio buto priklausinį, bet ši teisė nebuvo realizuota (pvz, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-626-160/2012).

17LR CK 4.47 str. nustato nuosavybės teisės įgijimo būdus. Kaip matyti iš minėtos normos, vienas iš savarankiškų ir pirminių nuosavybės teisės įgijimo būdų yra įgyjamoji senatis (LR CK 4.47 str. 11 p.), kuria savo reikalavimą grindė pareiškėjas. Tačiau sutiktina su VĮ Turto bankas argumentais, kad šiuo būdu nuosavybės teisė negali būti įgyjama į valstybei priklausančius daiktus (LR CK 4.69 str. 3 d.). Tam, kad daiktą pripažinti valstybės ar savivaldybės nuosavybe, jis neprivalo atitinkamai būti įregistruotas viešame registre. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo privalo patikrinti, ar daiktas, į kurį pretenduoja asmuo – šiuo atveju pareiškėjas, nepriklauso valstybei. Tokių neginčijamų duomenų byloje negauta.

18Įvertinus tai, jog sandėliukas ūkiniame pastate buvo skirtas butui su konkrečia funkcine paskirtimi – tarnauti buto (butų) gyventojams, darytina išvada, kad jis turėjo būti privatizuojamas, t.y. perkamas iš valstybės kartu su pagrindiniu daiktu – butu. Vadinasi, sandėliukas – tai viešoji nuosavybė, o tai reiškia, kad pareiškėjas neturi teisės įgyti nuosavybės teisės į sandėliuką pagal įgyjamąją senatį (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-608-611/2011), tačiau, kaip seka iš aptartų įrodymų, jam pripažintina nuosavybės teisė į prašomą ūkinio pastato dalį (sandėliuką), plane pažymėtą 3I1p (Ii1p), 5,04 m ilgio, 3,20 m pločio, unikalus Nr. ( - ), kaip į buto, esančio ( - ), priklausinį.

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 270 str.,

Nutarė

20pareiškimą tenkinti.

21Pripažinti pareiškėjo N. T., a. k. ( - ), nuosavybės teisę į ūkinio pastato dalį, plane pažymėto 3I1p (Ii1p), 5,04 m ilgio, 3,20 m pločio, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. 90/18963, kaip buto ( - ) priklausinį.

22Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė,... 2. sekretoriaujant Astai Kanapienienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Stasiui Kavaliūnui,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 5. pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti, kad... 6. Teismo posėdyje pareiškėjas aiškino, kad esant šiai situacijai, jis... 7. Suinteresuotas asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu... 8. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašė jį... 9. Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko,... 10. Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. paaiškino, kad su pareiškėju... 11. Pareiškimas tenkintinas.... 12. Bylos dokumentai patvirtina, kad 1991 m. gruodžio 5 d. buvo sudarytas... 13. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, šiam butui... 14. CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys... 15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks... 16. Šioje byloje nustatyta, kad daugiabutis (aštuonių butų) namas, esantis ( -... 17. LR CK 4.47 str. nustato nuosavybės teisės įgijimo būdus. Kaip matyti iš... 18. Įvertinus tai, jog sandėliukas ūkiniame pastate buvo skirtas butui su... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 270 str.,... 20. pareiškimą tenkinti.... 21. Pripažinti pareiškėjo N. T., a. k. ( - ), nuosavybės teisę į ūkinio... 22. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui...