Byla e2-1900-641/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankroto administratorės S. G. ieškinį atsakovui D. D. dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

2

  1. ieškovė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu, prašo priteisti iš atsakovo D. D. 1005,62 Eur žalos atlyginimo – negautas pajamas už įmonės bankroto administravimo paslaugą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
  2. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys su priedais jam įteikti, apie atsiliepimo pateikimą ir jo nepateikimo pasekmes pranešta tinkamai – išsiunčiant, pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus 2018 m. vasario 3 d. paliekant atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir laikant, jog teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, ieškinys su priedais atsakovui buvo įteikti praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Ieškovei prašant, priimtinas sprendimas už akių.
Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas.
  1. Bylos duomenimis nustatyta, jog bankrutavusios ir likviduotos MB „Mungas“ vadovu nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2016 m. kovo 21 d., t. y. bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas D. D.. 2016 m. balandžio 1 d. įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartimi MB „Mungas“, juridinio asmens kodas 303076579, buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta S. G.. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nutarė taikyti bankrutuojančiai MB „Mungas“ supaprastinto bankroto procesą, pavedant bankroto administratorei atlikti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 13‘ straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus veiksmus ir 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios MB „Mungas“ administravimo išlaidų sąmatą 3040,00 Eur sumai, skirtą bankrutuojančios įmonės administravimui iki įmonė pabaigos. Iš aptarto matyti, jog bendra bankrutavusios ir likviduotos MB „Mungas“ administravimo išlaidų suma yra 3040,00 Eur. Ieškovė nurodo, jog dėl įmonės nemokumo nuo pat bankroto bylos iškėlimo momento, jai nebuvo apmokėtos visos patirtos bankroto administravimo išlaidos, o kadangi atsakovas, kaip įmonės vadovas, neteisėtai neveikė, t. y. savalaikiai nedelsdamas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu pablogino įmonės finansinę padėtį, bankrutuojanti MB „Mungas“ nebegalėjo įvykdyti esamų įsipareigojimų 1005,62 Eur sumoje ieškovei ir dėl to ieškovė patyrė 1005,62 Eur žalą.
  2. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis nustato, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.
  3. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė, teikdama bankrutavusios ir likviduotos MB „Mungas“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo 3040,00 Eur administravimo išlaidų, kurių 1005,62 Eur dalis yra neapmokėta, kadangi administruota įmonė neturėjo pakankamai turto/lėšų. Todėl bankroto administratorė yra kreditorė, kuri patyrė žalą ir ji turi būti jai atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto. Kreditoriui, šiuo atveju – administratorei S. G., padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį nurodytą žalą privalo atlyginti įmonės savininkas, t. y., jam kyla civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 - 6.249 straipsniai).
  4. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui ar dalyviui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, kt.). Todėl šios bylos aplinkybių kontekste aiškinant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, kad įmonės vadovas ar dalyvis, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
  5. Sprendžiant, ar įmonės vadovas ar dalyvis pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą.
  6. Iš Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties matyti, jog byla dėl bankroto bylos MB „Mungas“ iškėlimo buvo pradėta 3 kreditorių – Z. P., G. R. ir VSDFV Mažeikių skyriaus – iniciatyva, dėl to, jog įmonė nevykdė taikos sutartimi prisiimtų finansinių prievolių ir nemokėjo socialinio draudimo įmokų. Šia nutartimi Šiaulių apygardos teismas konstatavo, jog įmonė yra nemoki, todėl nutarė iškelti bankroto bylą MB „Mungas“. Atsižvelgiant į bankrutavusios ir likviduotos MB „Mungas“ įsiskolinimo VSDFV biudžetui dydį (8654,10 Eur) bei tai, jog, VSDFV duomenimis, įmonė jau 2016 m. sausio mėnesį neturėjo jokių apdraustųjų asmenų ir realiai nevykdė jokio ūkinės – komercinės veiklos, tikėtina, kad ji buvo nemoki dar 2015 m.
  7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, kt.). Atsakovas, pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 6 straipsnį, organizuoja kasdienę įmonės veiklą, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalį, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, galėjo ir turėjo žinoti, kokia yra įmonės finansinė padėtis. Teismo vertinimu, atsakovas buvo susipažinęs su įmonės finansiniais dokumentais, būdamas rūpestingas ir veikdamas atidžiai, nustatęs sunkią įmonės turtinę padėtį ir jos nemokumą, galėjo ir turėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neginčijo įmonės nemokumo teismo nutartyje iškelti bankroto bylą nurodytu laikotarpiu. Nurodyta leidžia konstatuoti, kad bankrutavusios ir likviduotos MB „Mungas“ savininkas D. D. laiku nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, t. y., atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą).
  8. Šiaulių apygardos teismo nutartimis konstatuota, jog bankrutuojančios MB „Mungas“ administravimo išlaidų suma - 3040,00 Eur. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo palaiko 1005,62 Eur sumos ribose, nurodydama, jog dalį bankroto administravimo išlaidų padengė bankroto proceso metu gautos pajamos. Bankroto administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Paminėtina, kad aukštesnės instancijos teismai analogiškose bylose nekvestionuoja ir neanalizuoja administravimo išlaidų sudėties ar dydžio, patvirtinto bankroto bylą nagrinėjančio teismo, kai yra taikomas supaprastintas bankroto procesas, laikant, kad teismas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, įvertino bankroto procedūroms atlikti reikalingų lėšų dydį bei kad administravimo išlaidų suma yra įrodyta įsiteisėjusiu procesiniu dokumentu, todėl jos dydžio papildomai įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 1 d. 2 p.) (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013; Vilniaus apygardos teismo 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2332-577/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1323-798/2015; Kauno apygardos teismo 2015-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1578-153/2015; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad atlyginimas bankroto administratorei S. G. paskaičiuotas nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, o žalos dydis yra įrodytas rašytiniais byloje esančiais įrodymais.
  9. Sprendžiant, ar atsakovas yra atsakingas už tai, kad bankrutavusi ir likviduota MB „Mungas“ negali sumokėti bankroto administratoriui dalies administravimo išlaidų, t. y. dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad, siekiant išvengti situacijos, kai administratorius, įvykdęs administravimo procedūras, negali realizuoti savo teisės į administravimo išlaidas, nes tam neužtenka įmonės turto, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus. Tai yra teisminės bankroto procedūros paprastai nepradedamos esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms. Siekiant, kad teismas iškeltų bankroto bylą, nesant įmonės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, naudotiną teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 12 dalį, ši suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi, vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad įmonės savininkas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą, nelaukdamas, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju administravimo išlaidos irgi būtų apmokėtos. Taigi nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip įmonės savininko, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti bankroto administratorei jai priklausančio atlyginimo.
  10. CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato bendrą taisyklę, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. CK 6.248 straipsnio 3 dalis įtvirtina objektyvią kaltės sampratą: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Tai reiškia, kad atsakymas į klausimą, ar žalos padaręs asmuo yra kaltas ar ne, turi būti pateikiamas vertinant ne jo psichikos, psichologinę būklę, bet elgesį, remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartu. Jeigu apdairus, rūpestingas, atidus žmogus tokioje pat situacijoje būtų pasielgęs kitaip ir žalos išvengęs, tokiu atveju žalos padaręs asmuo yra kaltas. Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė būtų preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovai kalti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, kt.). Kadangi kaltė yra preziumuojama, pats bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1590/2002, kt.).
  11. Taigi atsakovas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalėjo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jo kaltės nėra (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o atsakovui to nepadarius, konstatuotina, kad atsakovas šioje byloje nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, tad nėra pagrindo jį atleisti nuo atsakomybės už neteisėtu neveikimu padarytą žalą.
  12. Iš aptarto daroma išvada, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, taigi ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1005,62 Eur žalos atlyginimo.
  13. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį, atsakovas privalo ieškovui mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos už priteistą 1005,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
  14. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 23,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis) bei valstybei - 3,02 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

3Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas

Nutarė

4ieškinį tenkinti visiškai.

5Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas ( - ) ieškovei bankroto administratorei S. G., asmenų teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas sąrašo Nr. B-FA061, asmens kodas ( - ) 1005,62 Eur (vieną tūkstantį penkis eurus 62 euro centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1005,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. sausio 17 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų 00 euro centų) žyminį mokestį.

6Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas ( - ) valstybei - 3,02 Eur (tris eurus 2 euro centus) teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

7Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

8Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

9Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Ryšiai