Byla 2A-691-538/2012
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir iškeldinimo iš buto

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. Č. ieškinį atsakovei I. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir iškeldinimo iš buto,

Nustatė

2ieškovė prašė atidalyti atsakovei I. P. priklausančias 5/12 dalis buto, adresu: ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove K. Č. ir atsakovei priklausančias buto dalis priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o iš ieškovės atsakovės naudai priteisti 23458,33 Lt kompensaciją, taip pat priteisti iš atsakovės 918,57 Lt nuostolių, iškeldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-09-10 pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo 7/12 buto, adresu ( - ), vėliau ketino įsigyti ir atsakovei priklausančias buto dalis. Tačiau atsakovė neįsileidžia į butą, su ja niekaip negalima susitarti, nors ne kartą buvo siūlomi variantai problemos sprendimui. Butas yra 33,28 m2 bendro ploto, vieno kambario, jo natūra padalyti neįmanoma, todėl siekiant užtikrinti jos kaip savininkės teises, prašo atsakovės buto dalis natūra priteisti ieškovei, o atsakovei sumokėti atitinkamai piniginę kompensaciją bei ją iškeldinti.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Atidalijo tarp bendraturčių butą, adresu ( - ), priteisiant jį natūra ieškovei K. Č., o atsakovei I. P. priteisė 29 200 Lt piniginę kompensaciją. Nutarė ieškovei K. Č. sumokėjus 29 200 Lt piniginę kompensaciją atsakovei I. P., iškeldinti atsakovę I. P. iš buto, adresu ( - ). Priteisė iš atsakovės I. P. ieškovei K. Č. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad ginčo butas yra vieno kambario 33 kv. m, todėl laikytinas nedaliu daiktu, jo atidalijimas natūra yra neįmanomas. Daikto nedalumas fizine prasme neužkerta kelio atidalijimui bendrąja prasme, nes tokiu atveju atidalijamajam priteistina piniginė kompensacija, atitinkanti tikrąją atidalijamosios dalies vertę, kuri nustatytina pagal daikto rinkos vertę. Bylos duomenimis atsakovė gauna tik 360 Lt pensiją, kito turto ar pajamų ji neturi, o ieškovė turi santaupas, nuolatinį darbą, todėl teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, atidalijo butą priteisiant atsakovei piniginę kompensaciją, o ieškovei nuosavybes teise priteisė 5/12 dalis ginčo buto. Nurodė, kad butas vertintinas 70 000 Lt suma, todėl kompensacijos dydis už 5/12 jo dalis yra 29 200 Lt. Reikalavimą dėl 918,57 Lt nuostolių atlyginimo atmetė kaip neįrodytą, kadangi ieškovė mokėjo AB ,,Klaipėdos energija“ 918,57 Lt, tačiau už kokį butą, už kokį laikotarpį, įrodymų nepateikė.

4Apeliaciniu skundu atsakovė I. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos prašymus, pareikštus atsiliepime į ieškinį, t. y. atmesti ieškovės K. Č. ieškinį kaip nepagristą; priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės K. Č. 45 000 Lt kompensaciją; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodo, kad ieškovė įsigydama ginčo patalpas žinojo apie tai, kad jose gyvena ir į dalį jų nuosavybės teises turi atsakovė I. P.. Per prievartą savininkę I. P. palikti be nuosavybės, mano, yra neteisinga ir neteisėta. Pasirinktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, kai teismo keliu siekiama iš bendraturtės I. P. paimti nuosavybės dalį paliekant atsakovę visiškai be nuosavybės, nėra teisėtas, kadangi atsakovė neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negalės jos įsigyti. Tuo tarpu ieškovė turi kur gyventi. Už teismo sprendimu priteistą 29 200 Lt kompensaciją gyvenamosios patalpos ji negalinti įsigyti, nes suma aiškiai per mažą todėl turėtų būti priteista 45 000 Lt kompensacija.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė K. Č. prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 12 09 sprendimą galioti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad už priteistą kompensaciją negalėtų įsigyti būsto, ir pateikia nekilnojamojo turto pardavimų informacijos išrašus, kuriuose matyti, kad net ir ne bendrąja nuosavybės teise galima įgyti atskirą gyvenamąjį būstą ir net už mažesnę kainą, nei teismas priteisė iš ieškovės atsakovei kompensaciją, todėl akivaizdu, kad atsakovės argumentas visiškai nepagrįstas, t. y. realiai kompensacijos pakanka ir dar jos liktų įsigijus kitą gyvenamąjį būstą. Apeliacinis skundas nepagrįstas ir jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

8Apeliantė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apeliantės skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

9Byloje nustatyta, kad butas, esantis adresu ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei. Ieškovė 7/12 šio buto dalis įsigijo 2010-09-10 pagal pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovė 5/12 buto dalis įgijo pagal paveldėjimo liudijimą 2010-02-22 (t. 1, b. l. 6–7, 9–14). Ieškovė prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovei priklausančias buto dalis priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o iš ieškovės atsakovės naudai priteisti kompensaciją. Teismas tenkino šį ieškovės prašymą. Apeliantė nesutinka su priteista kompensacijos suma ir prašo padidinti priteistą sumą nuo 29000 Lt iki 45000 Lt. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais.

10CK 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu

11(CK 4.72 straipsnio 2 dalis), o bendrosios nuosavybės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

12Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Šiuos skirtumus būtina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

13Kasacinis teismas išaiškino, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras ir kt. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009), kadangi atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamam bendraturčiiui pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiu, nes nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis, suformuojamas atskiras turtinis vienetas ir bendroji dalinė nuosavybė transformuojasi į asmeninę nuosavybę.

14CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas konstatavo, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą ir parinkdamas atidalijimo būdą, privalo tirti visas reikšmingas nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes dėl atidalijimo galimybės ir motyvuotai pagrįsti, kai atidalijimas natūra neįmanomas.

15Kaip minėta, atidalijimas taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai šią nuostatą taikė tinkamai ir sprendimą dėl atidalijimo iš bendro turto išmokant kompensaciją pinigais priėmė nustatęs, kad atidalyti atsakovės ir ieškovės dalis natūra nėra galimybių, kadangi ginčo butas yra vieno kambario bei 33 kv. m, o pageidaujamos naudojimosi butu tvarkos teismui nepateikta. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas spręsdamas reikalavimą dėl atsakovės atidalijimo išmokant jai kompensaciją pinigais pagrįstai nustatė, kad atidalyti atsakovei tenkančią nuosavybės dalį be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma (CPK 178 str., 185 str.).

16Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio

1725 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.)

18Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas atsakovei nuosavybės teise valdomos dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės galimybes, įvertinęs aplinkybių visumą ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso maženė buto dalis (5/12 dalių), pagrįstai padarė išvadą, kad atidalyti natūra atsakovei tenkančią buto dalį nėra galimybių. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada atitinka byloje surinktų įrodymų visumą ir nėra teisinio pagrindo su ja nesutikti.

19Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos pinigais dydžio, tyrė atsakovės pajamas, nurodė, kad atsakovė gauna tik 360 Lt pensiją, kito turto ar pajamų ji neturi (t. 1, b. l. 15–16, 28–36). Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nesiūlė atidalyti buto, priteisiant ieškovės buto dalį jai, ir išmokėti ieškovei kompensaciją, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė negalėtų kompensacijos sumokėti. Ieškovė nurodė, kad turinti santaupų, nuolatinį darbą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad buto atidalijimas realizuotinas priteisiant atsakovei piniginę kompensaciją, o ieškovei nuosavybes teise 5/12 dalis ginčo buto. Ieškovė pateikė duomenų, kad pagal vidutinių rinkos verčių paieškos puslapį šis butas įvertintas 56 300 Lt suma, vertinimas atitinka 2010-08-01 rinkos būklę (t. 1, b. l. 8). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis jo vertė nustatyta 69 800 Lt (t. 1, b. l. 115). Ieškovė 2010-09-10 už 7/12 buto dalis sumokėjo 40 833 Lt ir teismas pagrįstai nurodė, kad šio buto vertė yra 70 000 Lt, taip pat tokią kainą nurodė ir nekilnojamojo turto darbuotojas, byloje apklaustas kaip liudytojas (t. 1, b. l. 11, 137). Apeliantė teigia, kad kompensacijos suma turėtų būti 45000 Lt, kadangi ji negalinti už priteistą

2029 000 Lt sumą nusipirkti gyvenamojo būsto, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ji nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str., 185 str.). Priešingai nei atsakovė, ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad nekilnojamojo turto pardavimo duomenimis apeliantė galinti įsigyti vieną kambarį bendrabutyje už sumą nuo 19000 Lt iki 25000 Lt (t. 2, b. l. 7–14). Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės interesus ir siekį, kad ji nepatirtų teisėtų lūkesčių neatitinkančių nuostolių, padidino ieškovės prašomą priteisti kompensaciją, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymų visumą ir nustatė tinkamą kompensacijos pinigais dydį bei nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 str., 185 str., 4.80 str. 2 d.).

21Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

23Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė prašė atidalyti atsakovei I. P. priklausančias 5/12 dalis buto,... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-09 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. Apeliaciniu skundu atsakovė I. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė K. Č. prašo palikti Klaipėdos... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 7. Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 8. Apeliantė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 9. Byloje nustatyta, kad butas, esantis adresu ( - ), bendrosios dalinės... 10. CK 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar... 11. (CK 4.72 straipsnio 2 dalis), o bendrosios nuosavybės objektu – kiekvienas... 12. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu... 13. Kasacinis teismas išaiškino, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai... 14. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės... 15. Kaip minėta, atidalijimas taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių... 16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 17. 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“... 18. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas atsakovei... 19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos... 20. 29 000 Lt sumą nusipirkti gyvenamojo būsto, tačiau teisėjų kolegija... 21. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 23. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti...