Byla 2A-305/2014
Dėl skolos priteisimo, kur trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Gilojos transportas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Giloja“ ir V. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-801-565/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės DNB lizingo ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Giloja“, V. Ž. dėl skolos priteisimo, kur trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Gilojos transportas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB DNB lizingas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Giloja“ ir V. Ž., prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo UAB „Giloja“ 15 016,95 Lt pradelstų mokėjimų pagal lizingo sutartis, 130 748,75 Lt nuostolių, taip pat 6 procentų metines procesines palūkanas; 2) priteisti iš atsakovų UAB „Giloja“ ir V. Ž. solidariai 649 930,79 Lt pradelstų mokėjimų pagal lizingo sutartis, 225 471,24 Lt nuostolių, taip pat 6 procentų metines procesines palūkanas.

5Patikslinęs ieškinio reikalavimus, ieškovas prašė: 1) priteisti iš atsakovo UAB „Giloja“ 36 862,90 Lt pradelstų mokėjimų pagal lizingo sutartis, 130 748,75 Lt nuostolių atlyginimui, taip pat 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo šių sumų; 2) priteisti iš atsakovų UAB „Giloja“ ir V. Ž. solidariai 628 084,84 Lt pradelstų mokėjimų pagal lizingo sutartis, 225 471,24 Lt nuostolių, taip pat 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas (226-227 b. l.).

6Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. liepos 17 d. su trečiuoju asmeniu sudarė 4 lizingo sutartis, o 2007 m. spalio 16 d. sudarė dar 15 lizingo sutarčių dėl transporto priemonių lizingavimo. 2007 m. liepos 17 d. ir 2007 m. spalio 16 d. ieškovas ir atsakovas V. Ž. sudarė laidavimo sutartis, kuriomis atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovui solidariai su trečiuoju asmeniu, jeigu trečiasis asmuo netinkamai vykdys įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, išskyrus įsipareigojimus pagal 2007 m. liepos 17 d. sudarytas lizingo sutartis Nr. 200707F-242, Nr. 200707F-246 ir Nr. 200707F-247. 2008 m. gegužės 19 d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Giloja“ buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovui solidariai su trečiuoju asmeniu, jeigu trečiasis asmuo netinkamai vykdys įsipareigojimus pagal lizingo sutartis.

7Ieškovo teigimu, trečiasis asmuo UAB „Gilojos transportas“ netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, t. y., nepaisant ieškovo padarytų nuolaidų (dalies įmokų mokėjimo terminų atidėjimo, skolos mokėjimo išdėstymo), nemokėjo lizingo įmokų lizingo sutartyse nustatytais terminais, todėl 2008 m. rugsėjo 18 d. pranešimu ieškovas nutraukė visas lizingo sutartis. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 29 d. nutartimi trečiajam asmeniui iškėlė bankroto bylą. Sutarčių nutraukimo dieną trečiojo asmens UAB „Gilojos transportas“ pradelstų lizingo mokėjimų suma sudarė 664 947,71 Lt. Pardavęs 8 grąžintas lizinguotas transporto priemones, ieškovas patyrė 458 979,89 Lt nuostolių, kuriuos sudaro skirtumas tarp likusios neapmokėtos šių transporto priemonių vertės ir pardavimo kainos. Ieškovas patirtus nuostolius sumažino iki 356 219,99 Lt, t. y. iki baudų pagal lizingo sutarčių 10.6. punktą sumos. Anot ieškovo, atsakovai, kaip solidarūs skolininkai, su trečiuoju asmeniu turi sumokėti ieškovui 664 947,71 Lt skolą, taip pat atlyginti 356 219,99 Lt nuostolius.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino.

10priteisė iš atsakovo UAB „Giloja“ ieškovui UAB DNB lizingui 167 611,65 Lt skolos, taip pat 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011 m. birželio 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

11priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Giloja“ ir V. Ž. ieškovui UAB DNB lizingui 853 556,08 Lt skolos, taip pat iš atsakovo UAB „Giloja“ ieškovui 6 procentų, o iš atsakovo V. Ž. – 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011 m. birželio 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

12priteisė ieškovui UAB DNB lizingui iš atsakovų UAB „Giloja“ ir V. Ž. lygiomis dalimis 19 052 Lt bylinėjimosi išlaidų;

13priteisė valstybei iš atsakovų UAB „Giloja“ ir V. Ž. lygiomis dalimis 43 Lt bylinėjimosi išlaidų.

14Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių, rėmėsi CK 6.574 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į tai, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos dėl trečiojo asmens kaltės, kad nutraukus lizingo sutartis, ieškovas negavo pajamų, kurios yra lygios po sutarčių nutraukimo likusiai neapmokėtai lizinguotų transporto priemonių vertei, lizinguotas transporto priemones pardavus už mažesnę kainą, nei yra likusi neapmokėta šių transporto priemonių vertė. Teismo vertinimu, susidaręs skirtumas ir yra ieškovo nuostoliai (CK 6.249 str.). Teismas pažymėjo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog lizinguotas transporto priemones ieškovas pardavė už žymiai mažesnę kainą, nei šių transporto priemonių rinkos vertė. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovai bendrai laidavo ieškovui už trečiojo asmens prievolių pagal 16 lizingo sutarčių įvykdymą, teismas nusprendė, vadovaudamasis 6.81 straipsniu, iš atsakovų ieškovui solidariai priteisti 628 084,84 Lt pradelstų mokėjimų pagal lizingo sutartis ir 225 471,24 Lt nuostolių, o iš atsakovo UAB „Giloja“ ieškovui priteisti 36 862,90 Lt pradelstų mokėjimų ir 130 748,75 Lt nuostolių.

15Atsakovų teiginį, kad laidavimo sutartimis buvo laiduota neterminuotam laikui, todėl laidavimas pasibaigė, ieškovui per dvejus metus nuo laidavimo sutarčių sudarymo nepareiškus ieškinio atsakovams (CK 6.89 str. 1 d.), teismas laikė nepagrįstu. Teismo vertinimu, laidavimo sutarčių 7.1 punkto nuostata, kad jos galioja iki to momento, kol bus tinkamai įvykdytos lizingo sutartyse numatytos sąlygos, leidžia manyti, jog šalys susitarė, kad laidavimas galios iki visiško prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymo.

16Teismo vertinimu, atsakovų nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr.3K-3-88/2012 faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, nes minėtoje byloje laidavimo sutarties šalys nesusitarė dėl laidavimo termino ir dėl laidavimo galiojimo iki visiško prievolės įvykdymo, todėl buvo konstatuota, kad laiduotojo atsakomybė neribojama jokiais terminais, t. y. laidavimas yra neterminuotas. Anot teismo, nagrinėjamoje byloje šalys susitarė dėl laidavimo termino, t. y. susitarė, kad laidavimo sutartys galioja iki visiško prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymo. Formuluotė „laiduotojų atsakomybė neribojama jokiais terminais“, anot teismo, nereiškia, kad laiduojama iki visiško prievolių įvykdymo, frazių „atsakomybė neribojama jokiais terminais“ ir „laiduojama iki visiško prievolių įvykdymo“ esmė yra skirtinga, dėl to šių žodžių junginių prasmės negalima tapatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009).

17III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

18Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Giloja“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Anot apelianto, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CK 6.89 straipsnyje numatytą dvejų metų terminą ieškiniui pareikšti nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos. UAB „Giloja“ laidavimo sutartį sudarė 2008 m. gegužės 19 d., todėl terminas ieškiniui pareikšti baigėsi 2010 m. gegužės 19 d. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi praleidęs dvejų metų terminą – 2011 m. gegužės 30 d., kai laidavimo sutartis jau buvo pasibaigusi.
  2. Ieškovas ir trečiasis asmuo 2008 m. gegužės 30 d. sudarė susitarimą, kuriuo pakeitė visų iki tol sudarytų lizingo sutarčių vykdymo tvarką ir terminus. Tokiu būdu ieškovas vienašališkai pakeitė ir 2008 m. gegužės 19 d. laidavimo sutarties turinį (CK 6.59 str., 6.64 str. 1 d. 1 p.), o atsakovui atsirado teisė prašyti teismo atleisti jį nuo prievolės vykdymo (CK 6.64 str. 2 d.). Tačiau teismas dėl šio prašymo sprendime nieko nepasisakė, dėl ko neteisingai išsprendė bylą (CPK 329 str. 1 d.).
  3. Ieškinio dalį, kuria ieškovas prašė priteisti 458 979,89 Lt nuostolių, teismas tenkino nepagrįstai, nes tokia prievolė atsakovui neatsiranda nei įstatymų, nei sutarties pagrindu. Dėl ieškovui grąžintų lizinguotų transporto priemonių pardavimo mažesne kaina nėra atsakovo kaltės, todėl susidaręs skirtumas tarp transporto priemonės vertės ir jos pardavimo kainos negali būti traktuojamas kaip dėl atsakovo kaltės ieškovo patirtas nuostolis (CK 6.245 str., 6.246 str., 6.248 str.). Be to, tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytų lizingo sutarčių 8.9 punkte konkrečiai numatytos lizingo gavėjo atsakomybės ribos, nutraukus lizingo sutartį – 30 proc. neapmokėtos turto vertės dydžio baudą.

19Apeliaciniu skundu atsakovas V. Ž. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Vilniaus apygardos teismo sprendimas naikintinas dėl materialinės teisės normų pažeidimo, nes ieškovas neturėjo reikalavimo teisių į atsakovą, o teismas neatsakė į atsakovo pateiktus pagrįstus argumentus dėl laidavimo pabaigos (CPK 330 str.). Anot atsakovo, teismas nevertino, neanalizavo šių argumentų: 1) vadovaujantis CK 6.88 straipsnio 1 dalimi, ieškinio padavimo teismui metu laidavimas buvo jau pasibaigęs, taigi, ieškovas neturėjo materialinės reikalavimo teisės į atsakovą; 2) laidavimo sutartimi buvo užtikrinta terminuota prievolė; 3) CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas yra naikinamasis ir jis negali būti atnaujintas; 4) CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nurodytas naikinamasis terminas yra išreikštas imperatyvia teisės norma; 5) ieškovas yra praleidęs 3 mėnesių naikinamąjį terminą. Todėl buvo iš esmės netinkamai pritaikytas materialinės teisės normos (CK 6.88 str. 1 d.).
  2. Ir esant neterminuoto laidavimo aiškinimui, laidavimas, anot apelianto, šiuo atveju yra pasibaigęs, nes nuo laidavimo sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos yra praėję daugiau nei 2 metai (CK 6.89 str. 1 d.).
  3. Laidavimo sutartyse nėra sąlygos – susitarimo dėl galiojimo iki visiško prievolės įvykdymo. Kadangi lizingo sutarčių jau nebėra, t. y. jos nutrauktos ir neegzistuoja, tai objektyviai negali būti keliamas klausimas dėl sąlygų, nes tų sąlygų niekas nevykdys, kadangi pagrindinis skolininkas lizingo gavėjas yra bankrutavęs. Nagrinėjamu atveju netikslinga tapatinti sąvokų ,,iki prievolės visiško įvykdymo“ ir ,,iki bus įvykdytos sutarties sąlygos“.
  4. Atsakovas, kaip laiduotojas, laidavimo sutartimi neprisiėmė rizikos dėl turto nuvertėjimo, rinkos vertės sumažėjimo ir/ar ieškovo turto pardavimo kaštų. Be to, CK 6.87 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Anot atsakovo, laidavimo sutartis kito nenumato.
  5. Ieškovui, kaip finansinio lizingo paslaugų teikimo subjektui, yra taikomi ypatingi apdairumo ir rūpestingumo standartai (Finansinių įstaigų 31 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 d., 6., 7 d.). CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, t. y. tokių, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Ieškovas, pažeisdamas Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio nuostatas, prisiėmė riziką, visiškai neįvertindamas atsakovų turtinės padėties, pasirašė laidavimo sutartį su atsakovu, kuris objektyviai net negalėjo įvykdyti tokio dydžio prievolės. Todėl atsakovas negali atsakyti už paties ieškovo nerūpestingus, neatidžius, neapdairius veiksmus. Be to, skolininkas gali būti atleistas nuo atsakomybės, vadovaujantis CK 6.259 straipsniu.
  6. Ieškovo laidavimo sutartys buvo šabloninės ir jos nebuvo derinamos.
  7. Teismas neužtikrino atsakovo teisių į tinkamą teismo procesą, lygias galimybes teismo proceso metu. Atsakovas teismui teikė prašymus dėl ieškovo nurodytų nuostolių skaičiavimo neteisingumo ir netikslingumo, tačiau nei vieno atsakovo prašymo teismas netenkino, tuo tarpu ieškovo pateikti nauji įrodymai byloje buvo priimti.
  8. Ieškovo mokėjimo grafikuose atsispindi tik mokėtinos piniginės lėšos, tačiau iš šių piniginių lėšų neaišku, kokią jų dalį sudaro mokesčiai (Pridėtinės vertės mokestis) ir kokia dalis yra lizinguojamo turto vertė. Ieškovas taip pat nesilaikė įstatyme numatytų ilgalaikio materialiojo turto apskaitos taisyklių, neišskirdamas turto vertės ir mokesčių dalies. Be to, ieškovas nepateikė duomenų, kaip įstatymiškai yra pagrįsta likutinė lizinguojamo turto vertė. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, jog lizinguojamas turtas buvo įvertintas visiškai neatsižvelgiant į Pelno mokesčio įstatymo ir 2-ojo Verslo apskaitos standarto numatytus nusidėvėjimo normatyvus, nors ieškovas yra finansinė institucija, kuriai yra taikomi ypatingi atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo standartai.

20Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas AB „DNB lizingas“ prašo apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Iš atsakovo V. Ž. apeliacinio skundo neįmanoma suprasti, kokia yra apelianto pozicija dėl laidavimo rūšies (terminuoto ar neterminuoto) ir laidavimo santykiams taikytino senaties termino (3 mėnesių ar 2 metų). Ieškovo vertinimu, bendro pobūdžio samprotavimai apeliaciniame skunde neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo ir akivaizdžiai prieštarauja suformuluotai ir vieningai teismų praktikai.
  2. Kasacinis teismas 2013 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje

    21Nr. 3K-3-92/2013, yra išaiškinęs, kad kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas.

  3. LR CK 6.88 str. nuostata nedraudžia laidavimo sutarties šalims susitarti dėl kitokio laidavimo galiojimo termino, konkrečiai - dėl laidavimo galiojimo iki visiško prievolių (laidavimo sutarties sąlygų) įvykdymo. Šiuo atveju apelianto cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartyje pasisakoma dėl skirtingų ginčo faktinių aplinkybių, todėl ši nutartis nagrinėjamoje byloje neturi būti taikoma.
  4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčo laidavimo sutartyse nebuvo susitarta dėl laidavimo galiojimo iki visiško prievolių įvykdymo, kadangi laidavimo sutarčių 7.1 p. nurodyta, kad sutartis galioja iki to momento, kol bus tinkamai įvykdytos Lizingo sutartyje ir šioje sutartyje numatytos sąlygos. Ieškovo nuomone, ši formuluotė reiškia, jog laidavimas galioja iki kol neįvykdytas nors vienas lizingo ar laidavimo sutartimi prisiimtas įsipareigojimas.
  5. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad laiduotojai neprisiėmė jokių rizikų dėl turto nuvertėjimo, rinkos vertės sumažėjimo ar turto pardavimo kaštų. Apelianto teiginius paneigia laidavimo sutarčių 2.1 punktas, lizingo sutarčių 10.8 ir 8.9 punktai, priklausomai nuo sutarties redakcijos, bei CK 6.574 straipsnio reglamentavimas. Be to, nagrinėjamu atveju pareikštas reikalavimas būtent dėl lizingo sutarties nutraukimo (dėl lizingo gavėjo kaltės) patirtų nuostolių atlyginimo, o ne nuostolių, sąlygotų turto nuvertėjimo ar pan.
  6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad lizingas pažeidė finansų įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau nėra nurodyta nei vieno konkretaus ir pagrįsto pažeidimo fakto, nulėmusio skolininkų (laiduotojų) atsakomybės atsiradimą. Pažymi, kad tiek akcininkas UAB „Giloja“, tiek įmonės direktorius ir įmonių grupės savininkas V. Ž. yra laiduotojai, o ne lizingo gavėjai. Lizingo santykių atveju įsipareigojimų įvykdymas pirmiausiai užtikrinamas lizinguojamo turto, kuris išlieka lizingo nuosavybe, verte, o laidavimas yra antrinis prievolės užtikrinimo būdas. Todėl negalima teigti, kad vien faktas, kad V. Ž. neturi turto, reiškia, kad jo suteiktas laidavimas negalioja. Kita vertus, laidavimo pagrindu prisiimti finansiniai įsipareigojimai gali būti dengiami ne tik iš turto, bet ir iš pajamų.
  7. Reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra reiškiamas tik sutartyse numatytų netesybų (baudos) ribose.
  8. Apelianto teiginiai apie teismo atsisakymą priimti dokumentus parengiamajame teismo posėdyje yra akivaizdžiai klaidingi, nes pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų procesinių dokumentų būdu, jokie parengiamieji teismo posėdžiai nevyko. Be to, nei atsiliepime, nei triplike atsakovai visiškai nepasisakė dėl lizingo reikalavimų pagrįstumo iš esmės (apsiribodami tik ieškinio senaties termino akcentavimu). Anot ieškovo, atsakovų prašymas prijungti nežinia kaip su nagrinėjama byla susijusius ir nežinia ką patvirtinančius dokumentus, yra akivaizdus bandymas užvilkinti bylos nagrinėjimą. Be to, ir apeliaciniame skunde nėra formuluojamas prašymas šiuos pridedamus įrodymus prijungti ir juos vertinti. Kita vertus, iš atsakovo pozicijos visiškai neaišku, ką šie dokumentai patvirtina, ir kokia pagal šiuos dokumentus yra tinkama ir pagrįsta lizingo reikalavimo suma.
  9. Apelianto kartu su apeliaciniu skundu teikiamos lentelės nėra pasirašytos, neaišku, kas jas sudarė. Prie apeliacinio skundo pateikiami dokumentai nesusiję su ieškovo po bylos nagrinėjimo atnaujinimo pateiktais duomenimis, todėl apeliacinio skundo teiginiai apie tariamai apribotą galimybę atsikirsti į ieškovo pateiktus duomenis yra akivaizdžiai nepagrįsti.
  10. Ieškinyje buvo reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių, kurie apskaičiuoti kaip skirtumas tarp likusios neapmokėtos lizingo objektų vertės (skirtumo tarp sutarties kainos ir atliktų mokėjimų vertei dengti, bei gautų pajamų, realizavus atsiimtą lizingo objektą), atlyginimo, todėl nėra aišku, kokį ryšį su tokiu būdu apskaičiuojamais ir grindžiamais nuostoliais turi apelianto nurodomos Pelno mokesčio įstatymo, 2-ojo verslo apskaitos standarto nuostatos ir pan.

22Teisėjų kolegija konstatuoja:

23Apeliaciniai skundai netenkintini, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

25Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

26Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad ieškovas UAB DnB NORd lizingas (dabartinis pavadinimas – UAB „DNB lizingas“) su trečiuoju asmeniu UAB „Gilojos transportas“ 2007 liepos 17 d. sudarė 4 lizingo sutartis (6-16 b. l., 1 t.), o 2007 m. spalio 16 d. sudarė dar 15 lizingo sutarčių (7-52 b. l., 1 t.).

272007 m. liepos 17 d. ir 2007 m. spalio 16 d. ieškovas ir atsakovas V. Ž. sudarė laidavimo sutartis, kuriomis atsakovas V. Ž. įsipareigojo atsakyti ieškovui solidariai su trečiuoju asmeniu, jei trečiasis asmuo netinkamai vykdys įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, išskyrus įsipareigojimus pagal 2007 m. liepos 17 d. sudarytas lizingo sutartis Nr. 200707F-242, Nr. 200707F-246 ir Nr. 200707F-247 (53-68 b. l., 1 t.).

282008 m. gegužės 19 d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Giloja“ buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovui solidariai su trečiuoju asmeniu, jei trečiasis asmuo netinkamai vykdys įsipareigojimus pagal lizingo sutartis (70 b. l., 1 t.). Trečiasis asmuo netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, t. y. nemokėjo lizingo įmokų lizingo sutartyse nustatytais terminais, nepaisant ieškovo padarytų nuolaidų (dalies įmokų mokėjimo terminų atidėjimo, skolos mokėjimo išdėstymo, 69, 71-72 b. l., 1 t.), todėl 2008 m. rugsėjo 18 d. pranešimu ieškovas nutraukė visas lizingo sutartis (73-74 b. l., 1 t.). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartimi UAB „Gilojos transportas“ iškelta bankroto byla (75-77 b. l., 1 t.), 2010 m. sausio 6 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „DnB NORD lizingas“ 4 069 786,54 Lt finansinis reikalavimas UAB „Gilojos transportas“ bankroto byloje (80-82 b. l., 1 t.).

29Tarp šalių kilo ginčas, ar yra teisinis pagrindas ieškovui UAB „DNB lizingas“ (lizingo davėjui) iš atsakovų UAB „Giloja“ ir V. Ž. (laiduotojų) priteisti trečiojo asmens UAB „Gilojos transportas“ (lizingo gavėjo) susidariusį pagal lizingo sutartis įsiskolinimą.

30Dėl laidavimo rūšies nustatymo ir laidavimo pabaigos

31Bendroji taisyklė, nustatanti laidavimo pabaigą, įtvirtinta CK 6.87 straipsnio 1 dalyje – laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė. Tai atitinka laidavimo, kaip akcesorinės prievolės pobūdį, reiškiantį, kad laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Tačiau tam tikrais atvejais laidavimas gali baigtis ir anksčiau, pagrindinei prievolei dar galiojant. Priklausomai nuo to, kokia yra laidavimo rūšis (terminuotas ar neterminuotas laidavimas), įstatyme nustatyti kitokie laidavimo pabaigos pagrindai (CK 6.88, 6.89 str.). Tai, kokia atsakovų suteikto laidavimo rūšis yra nagrinėjamu atveju, nustatytina aiškinant ginčijamos sutarties sąlygas vadovaujantis CK įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio

3214 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004).

33Atsakovas UAB „Giloja“ apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CK 6.89 straipsnyje numatytą 2 metų terminą ieškiniui pareikšti nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos. Tuo tarpu atsakovas V. Ž. teigia, kad laidavimo sutartimis buvo užtikrinta terminuota prievolė, kylanti iš finansinio lizingo sutarčių, ir šią prievolę trečiasis asmuo turėjo įvykdyti iki 2008 m. spalio 20 d., tačiau lizingo sutartys buvo nutrauktos 2008 m. rugsėjo 18 d., todėl tuo metu, kai buvo pareikštas ieškinys teisme, laidavimas, anot atsakovo, buvo pasibaigęs pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatą. Taip pat, atsakovo V. Ž. nuomone, jei laidavimo sutartys būtų laikomos neterminuotomis, laidavimas taip pat yra pasibaigęs, nes nuo laidavimo sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos yra praėję daugiau nei 2 metai.

34Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalies nustatą, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Visų nagrinėjamų laidavimo sutarčių 7.1 punktais laidavimo šių sutarčių šalys susitarė, jog laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki to momento, kol bus tinkamai įvykdytos lizingo sutartyje ir šioje sutartyje numatytos sąlygos. Taigi, tokia sutarties sąlyga suponuoja išvadą, kad laidavimo sutartimis laidavimas nebuvo apibrėžtas konkrečiu terminu, todėl nėra pagrindo laidavimą laikyti terminuota.

35Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo V. Ž. teiginiu, kad laidavimo sutartimis buvo užtikrinta terminuota prievolė. Atsakovo argumentus paneigia lizingo sutarčių, sudarytų tarp ieškovo ir trečiojo asmens, nuostatos. Lizingo sutarties Nr. 200707F-242 bendrųjų sąlygų (8-10 b. l., 1 t.), kurios taikomos visoms 2007 m. liepos 17 d. sudarytoms lizingo sutartims, 1.1 punkte nustatyta, kad lizingo davėjas, įsigijęs lizingo gavėjo nurodytą lizingo objektą, suteikia teisę lizingo gavėjui lizingo termino metu valdyti ir naudotis lizingo objektu, o lizingo gavėjas moka lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike; pasibaigus lizingo terminui ir lizingo gavėjui įvykdžius šios sutarties sąlygas, lizingo objektas perduodamas lizingo gavėjo nuosavybėn (8 b. l., 1 t.). Lizingo sutarties Nr. 200710F-1449 bendrųjų sąlygų (19-24 b. l., 1 t.), kurios taikomos visoms 2007 m. spalio 16 d. sudarytoms lizingo sutartims, 8.1 punkte nustatyta, kad sutartis baigia galioti, sumokėjus DnB NORD lizingui lizingo mokėjimus pagal mokėjimų grafiką – sąskaitą ir (jeigu yra) kitas skolas (delspinigius, sutartyje numatytas baudas) ir DnB NORD lizingui perdavus nuosavybės teisę į turtą (23 b. l., 1 t.). Taigi, minėtos lizingo sutarties bendrosios sąlygos sudaro pagrindą daryti išvadą, jog lizingo pasibaigimas siejamas su visų trečiojo asmens prievolių, prisiimtų ginčo lizingo sutartimis, įvykdymu. Tuo tarpu, 2008 m. gegužės 31 d. preliminariame mokėjimų grafike prie skolos mokėjimo sutarties Nr. SKL0025 nurodytas paskutinis mokėjimo terminas skolos daliai apmokėti – 2008 m. spalio 20 d. (72 b. l., 1 t.), minėtos išvados nepaneigia. Lizingo sutarčių grafikuose nustatyti mokėjimų terminai bei papildomu susitarimu sutarti susidariusio įsiskolinimo mokėjimo dalimis terminai (skolos mokėjimo išdėstymas, atidėjimas) negali būti siejami su lizingo sutarties pabaiga. Todėl atsakovo V. Ž. teiginys, kad ieškovas praleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą ieškiniui laiduotojams pareikšti, yra nepagrįstas.

36Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ir CK 6.89 straipsnyje numatyto 2 metų termino ieškiniui pareikšti.

37CK 6.89 straipsnio, reglamentuojančio neterminuoto laidavimo pabaigą, 1 dalyje nustatyta, kad kai laiduojama nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui.

38Nagrinėjamu atveju iš tiesų yra aktuali kasacinio teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, suformuota praktika, kuria išaiškinta, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, str. 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.).

39Nagrinėjamu atveju atsakovų, kaip laiduotojų, prisiimta prievolė galioja tol, kol bus įvykdyta visa laidavimu užtikrinta prievolė (įvykdyti įsipareigojimai pagal lizingo sutartį). Taigi, nors UAB „Gilojos transportas“ nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, lizingo sutartys buvo nutrauktos prieš terminą, laidavimu užtikrintos trečiojo asmens lizingo sutartimis prisiimtos prievolės nepasibaigė, o kartu nepasibaigė ir laidavimo sutarčių galiojimas, todėl atsakovo

40V. Ž. teiginys, kad nutraukus lizingo sutartis, jam išnyko pareiga vykdyti trečiojo asmens neįvykdytas prievoles ieškovui, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog laidavimo sutartimis šalys susitarė, kad laidavimas galios iki bus įvykdytos prievolės, kylančios iš lizingo sutarčių. Dėl to nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais dėl laidavimo prievolės pabaigos, pagal CK 6.89 straipsnio 1 dalį, ką iš esmės pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

41Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovų nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-88/2012 faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl šioje civilinėje byloje kasacinio teismo priimta nutartimi nėra pagrindo remtis.

42Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

43Dėl lizingo davėjo patirtų nuostolių apskaičiavimo būdo, nutraukus lizingo sutartį dėl lizingo gavėjo esminio sutarties pažeidimo, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012).

44Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, laiduotojas atsako tiek pat, kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jei ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.).

45Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo nesumokėjo ieškovui 664 947,71 Lt lizingo įmokų už laikotarpį iki lizingo sutarčių nutraukimo (83-125 b. l., 1 t.). Anot ieškovo, pardavęs ar perdavęs valdyti naudotis lizingo sutarčių pagrindu 8 trečiojo asmens grąžintas lizinguotas transporto priemones, jis patyrė 458 979,89 Lt nuostolių, kuriuos sudaro skirtumas tarp likusios trečiojo asmens neapmokėtos šių transporto priemonių vertės ir pardavimo kainos (lizingo sutartyse nurodytus turto vertės) (3, 126-127, 128-135 b. l., 1 t.). Likusių 11 transporto priemonių trečiasis asmuo ieškovui iki šiol nėra grąžinęs. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas savo patirtus nuostolius sumažino iki 356 219,99 Lt, t. y. iki baudų pagal lizingo sutarčių 10.6 punktą sumos (3 b. l., 1 t.; žr. Lizingo sutarčių 10.6 p.), todėl aplinkybė, kad skaičiuojant skirtumą tarp neapmokėtos vertės ir pardavimo kainos (3 b. l., 1 t.) į lizinguoto turto pardavimo kainą buvo įtrauktas pridėtinės vertės mokestis, šio ginčo išsprendimui neturi reikšmės.

46Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovui iš atsakovų V. Ž. ir UAB „Giloja“ solidariai priteisti 628 084,84 Lt pradelstų mokėjimų pagal ginčo lizingo sutartis (išskyrus 2007 m. liepos 17 d. sudarytas lizingo sutartis Nr. 200707F-242, Nr. 200707F-246 ir Nr. 200707F-247), taip pat iš atsakovo UAB „Giloja“ priteisti 36 862,90 Lt pradelstų mokėjimų ir 130 748,75 Lt nuostolių, nes šios išvados apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais atsakovai nepaneigė.

47Atsakovas V. Ž. taip pat teigia, kad laidavimo sutartimis jis neprisiėmė rizikos dėl turto nuvertėjimo, rinkos vertės sumažėjimo ir/ar ieškovo turto pardavimo kaštų, be to, CK 6.87 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Anot atsakovo, laidavimo sutartis kito nenumato.

48Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje bylose dėl laidavimo sutarčių galiojimo yra išaiškinta, jog pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalies normą laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Pažymėtina, kad ši norma reguliuoja atvejus, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis prievolėje pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitos aplinkybės, lemiančios laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011), taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių, sudarant laidavimo sutartį, laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas, laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis. Nustačius tokias aplinkybes, dėl kurių laiduotojui atsiranda nepalankūs padariniai, galima konstatuoti, kad laiduotojas tokiomis sąlygomis nelaidavo ir nebūtų laidavęs, todėl jo prievolė pripažįstama pasibaigusia, nes neatitinka jo išreikštos valios sudaryti laidavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo

4928 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2013).

50Laidavimo sutartimis (konkrečiai jų 2.1 punktu) atsakovai įsipareigojo, kad jie, kaip solidariniai skolininkai, įvykdys pagal lizingo sutartis lizingo gavėjui atsirandančias prievoles lizingo davėjo naudai, tuo atveju, jei lizingo gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių, atsirandančių pagal lizingo sutartis. Laidavimo sutarčių 1.3 punkte išaiškinta, kad lizingo gavėjo įsipareigojimų nevykdymas – tai lizingo sutartyje numatytų mokėjimų ir/ar netesybų nemokėjimas numatytais terminai, taip pat kitų lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Laidavimo sutarčių 3.1 punkte nustatyta, kad laiduotojas atsako lizingo davėjui ta pačia apimtimi, kaip ir lizingo gavėjas, konkrečiai imant, už lizingo sutartyje numatytų lizingo mokėjimų (lizingo sutarties Nr. 200707F-244-G-1 3.1 punkte numatyti lizingo mokėjimai detalizuoti – tai lizingo objekto vertės dengimo ir nuomos mokesčiai, įskaitant pridėtinės vertės mokestį; 53 b. l.), netesybų, kitų numatytų mokėjimų sumokėjimą lizingo davėjui. Lizingo gavėjo (trečiojo asmens) pareigą atlyginti lizingo davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius numatė lizingo sutarčių 10.8 ir 8.9 punktai (priklausomai nuo sutarties redakcijos), taip pat įstatymas (CK 6.574 str.). Taigi, šis trečiojo asmens prisiimtas sutartinis įsipareigojimas laiduotojams laidavimo sutarčių sudarymo metu turėjo būti žinomas, o kadangi jie įsipareigojo atsakyti lizingo davėjui ta pačia apimtimi, kaip ir pats lizingo gavėjas, nuostolius atlyginti privalo ir laiduotojai, kaip solidarūs skolininkai. Todėl atsakovo UAB „Giloja“ teiginys, jog jam neatsiranda prievolė atlyginti ieškovui nuostolius, nes to nenumato nei įstatymas, nei sutartis, yra nepagrįstas. Be to, kaip pagrįstai nurodo ieškovas savo atsiliepime į apeliacinius skundus, nagrinėjamu atveju šioje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl lizingo sutarčių nutraukimu patirtų nuostolių atlyginimo, o ne nuostolių, nulemtų turto nuvertėjimo.

51Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo teiginiu, kad laidavimo sutarčių 7.1 punkto formuluotė, jog sutartis galioja iki to momento, kol bus tinkamai įvykdytos Lizingo sutartyje ir šioje sutartyje numatytos sąlygos, reiškia, jog laidavimas galioja iki kol neįvykdytas nors vienas lizingo ar laidavimo sutartimi prisiimtas įsipareigojimas.

52Nėra pagrindo sutikti su atsakovo UAB „Giloja“ teiginiu, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui 2008 m. gegužės 30 d. sudarius susitarimą dėl pradelstų mokėjimų mokėjimo dalimis pagal atskirą skolos mokėjimo grafiką, atsirado pagrindas jį, kaip laiduotoją, atleisti nuo prievolės vykdymo, remiantis CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir CK 6.64 straipsnio 2 dalimi, nes šiuo susitarimu lizingo gavėjo finansiniai įsipareigojimai nepadidėjo, o priešingai, ieškovas sudarė sąlygas trečiajam asmeniui susidariusį įsiskolinimą padengti pagal naują grafiką. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pažeidė kokią nors prievolę laiduotojo (laiduotojų) atžvilgiu.

53Apelianto UAB „Giloja“ teigimu, dėl ieškovui grąžintų lizinguotų transporto priemonių pardavimo mažesne kaina nėra jo kaltės, todėl susidaręs skirtumas tarp transporto priemonės vertės ir jos pardavimo kainos negali būti traktuojamas kaip dėl atsakovo kaltės ieškovo patirtas nuostolis (CK 6.245 str., 6.246 str., 6.248 str.). Be to, tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytų lizingo sutarčių 8.9 punktuose konkrečiai numatytos lizingo gavėjo atsakomybės ribos, nutraukus lizingo sutartis – 30 proc. neapmokėtos turto vertės dydžio bauda.

54Atsižvelgdama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo nustatyta kaina, už kurią buvo parduodamas lizinguotas turtas, buvo per maža, kad parduodamo turto rinkos vertė buvo didesnė, nepateikė (CPK 178 str.). Duomenų, įrodančių, jog atsakovai ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami padėti ieškovui parduoti lizinguotą turtą kaip galima didesne kaina, byloje nėra (CPK 178 str.). Be to, kaip jau minėta, ieškovas reikalavimą dėl savo patirtų nuostolių atlyginimo sumažino iki 356 219,99 Lt, t. y. iki baudų pagal lizingo sutartis sumos.

55Atsakovas V. Ž. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos, jo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti, bylą nagrinėjant teismo posėdyje.

56Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų paskaičiavimo lentelių (22-33 b. l., 2 t.) įrodomąją vertę, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju jos negali būti vertinamos kaip tinkami įrodymai, kurių pagrindu galima būtų nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, nes jose nurodyti skaičiai nėra pagrįsti objektyviais duomenis, todėl jie laikytini tik subjektyvia atsakovo nuomone. Be to, nėra aišku, kokias aplinkybes apeliantas siekia įrodyti pateiktais naujais rašytiniais įrodymais.

57Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismui atsisakius prijungti teikiamus įrodymus, buvo apribota jo teisė į tinkamą procesą. Kaip pagrįstai nurodo ieškovas savo atsiliepime į apeliacinius skundus, pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų procesinių dokumentų būdu, tačiau nei atsiliepime, nei triplike dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo iš esmės atsakovai nepasisakė, apsiribodami tik reikalavimui taikyti ieškinio senatį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tokių įrodymų pateikimas yra nesavalaikis ir šis klausimas jis nebuvo keliamas procesiniuose dokumentuose (214 b. l., 1 t.). Be to, kaip minėta, pateiktos paskaičiavimo lentelės negali būti laikomos objektyviais įrodymais.

58Apeliantas V. Ž. taip pat įrodinėja, kad ieškovas buvo neapdairus ir neatidus, nes, reikalaudamas pasirašyti laidavimo sutartis su juo, neįvertino jo turtinės padėties ir neįsitikino, ar jis realiai galės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Todėl, anot jo, dalis rizikos dėl laidavimo sutarčių neįvykdymo tenka pačiai lizingo bendrovei.

59Apeliantas remiasi Finansų įstaigų įstatymo nuostatomis. Pagal laidavimo sutarčių sudarymo metu galiojusios Finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) redakcijos 31 straipsnio 3 dalį finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad: 1) įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; 3) klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms. Finansų įstaigos klientas – asmuo, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas (FĮĮ 2 straipsnio 8 dalis). Finansinės paslaugos išvardintos FĮĮ 3 straipsnio 1 dalyje, tarp kurių nurodyta tiek skolinimas (2 punktas), tiek finansinė nuoma (lizingas) (3 punktas), tiek finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas (6 punktas). Pagal FĮĮ 2 straipsnio 39 dalį tarpusavyje susijusių klientų grupė - tai du arba daugiau finansų įstaigos klientų, kurie, jeigu neįrodyta kitaip, sukelia vieną riziką, nes vienas iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja antrąjį arba kitus klientus, arba tai du arba daugiau finansų įstaigos klientų, kurie nesusiję šios nurodytais kontrolės santykiais, bet kuriuos reikia laikyti sukeliančiais vieną riziką, kadangi jie taip tarpusavyje susiję, kad jeigu vienas iš jų turėtų finansinių problemų, visų pirma lėšų pritraukimo arba grąžinimo sunkumų, antrasis arba visi kiti klientai, pritraukdami arba grąžindami lėšas, tikriausiai taip pat susidurtų su sunkumais.

60Apeliacinės instancijos teismas yra padaręs išvadą, kad minėtos FĮĮ nuostatos leidžia spręsti, kad laiduotojai už finansų įstaigos kliento (lizingo paslaugos gavėjo) prievoles nėra finansinių paslaugų gavėjai (nėra finansų įstaigos klientai), todėl jiems netaikytinas ir FĮĮ 31 straipsnyje numatytas reikalavimas finansų įstaigai prieš sudarant sutartį įvertinti kliento galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus. Taip pat išaiškino, kad laiduotojų turėjimas bei laiduotojų turtinė padėtis (reali galimybė atsakyti pagrindinio skolininko kreditoriui už pagrindinio skolininko prievoles) yra vertinami pagal FĮĮ 31 straipsnį, vertinant pagrindinio skolininko kreditingumą. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-961/2013)

61Aplinkybė, kad ieškovas būtų netinkamai įvertinęs kliento – lizingo gavėjo UAB „Gilojos transportas“ galimybes vykdyti lizingo sutartį, šioje byloje nebuvo įrodinėjama. Ginčas keliamas tik dėl laiduotojo turtinės padėties ir jo galimybės vykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir tik apeliacinės instancijos teisme. Todėl atsakovams neįrodžius (CPK 12, 178 str.), kad ieškovas būtų netinkamai, aplaidžiai, nepakankamai rūpestingai įvertinęs riziką, kad UAB „Gilojos transportas“ neįvykdys įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, nėra pagrindo pripažinti ieškovą kaltu dėl patirtų nuostolių, UAB „Gilojos transportas“ neįvykdžius lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o laiduotojus visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 str. 5 d., 6.259 str.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ieškovo nerūpestingumą ir neatidumą, kaip pagrindą ieškovo kaltei konstatuoti, galima būtų tik tuo atveju, jei tarp ieškovo kaip kreditoriaus veiksmų (neveikimo) ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės egzistuotų priežastinis ryšys. Toks ryšys nagrinėjamoje byloje nenustatytas. Pažymėtina ir tai, kad finansinio lizingo teikimas visada siejamas su tam tikra ne tik finansų institucijos, bet ir jos kliento (lizingo paslaugų gavėjo), taip pat asmenų, užtikrinančių skolininko prievolių vykdymą (nagrinėjamu atveju – laiduotojų), rizika. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-961/2013)

62Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias laidavimą ir lizingą, ir tarp šalių kilusį ginčą iš esmės išsprendė teisingai, o CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

63Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

64Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

65Atmetus atsakovų apeliacinius skundus, yra pagrindas iš jų ieškovui priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (106-107 b. l., 2 t.; 93 str., 98 str.).

66Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

67Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

68Priteisti ieškovui UAB „DNB lizingas“ iš atsakovų UAB „Giloja“ ir V. Ž. po 726 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis litus) iš kiekvieno apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB DNB lizingas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu... 5. Patikslinęs ieškinio reikalavimus, ieškovas prašė: 1) priteisti iš... 6. Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. liepos 17 d. su trečiuoju asmeniu sudarė 4... 7. Ieškovo teigimu, trečiasis asmuo UAB „Gilojos transportas“ netinkamai... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį... 10. priteisė iš atsakovo UAB „Giloja“ ieškovui UAB DNB lizingui 167 611,65... 11. priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Giloja“ ir V. Ž. ieškovui UAB DNB... 12. priteisė ieškovui UAB DNB lizingui iš atsakovų UAB „Giloja“ ir V. Ž.... 13. priteisė valstybei iš atsakovų UAB „Giloja“ ir V. Ž. lygiomis dalimis... 14. Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių, rėmėsi CK 6.574... 15. Atsakovų teiginį, kad laidavimo sutartimis buvo laiduota neterminuotam... 16. Teismo vertinimu, atsakovų nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 17. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 18. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Giloja“ prašo Vilniaus apygardos teismo... 19. Apeliaciniu skundu atsakovas V. Ž. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 20. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas AB „DNB lizingas“ prašo... 21. Nr. 3K-3-92/2013, yra išaiškinęs, kad kai paskolos ar kreditavimo sutartyje... 22. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 23. Apeliaciniai skundai netenkintini, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 25. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 26. Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad ieškovas UAB DnB NORd lizingas... 27. 2007 m. liepos 17 d. ir 2007 m. spalio 16 d. ieškovas ir atsakovas V. Ž.... 28. 2008 m. gegužės 19 d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Giloja“ buvo... 29. Tarp šalių kilo ginčas, ar yra teisinis pagrindas ieškovui UAB „DNB... 30. Dėl laidavimo rūšies nustatymo ir laidavimo pabaigos... 31. Bendroji taisyklė, nustatanti laidavimo pabaigą, įtvirtinta CK 6.87... 32. 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004).... 33. Atsakovas UAB „Giloja“ apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju... 34. Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalies nustatą, kai buvo laiduota tik tam tikram... 35. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo V. Ž. teiginiu, kad laidavimo... 36. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu... 37. CK 6.89 straipsnio, reglamentuojančio neterminuoto laidavimo pabaigą, 1... 38. Nagrinėjamu atveju iš tiesų yra aktuali kasacinio teismo 2009 m. gegužės... 39. Nagrinėjamu atveju atsakovų, kaip laiduotojų, prisiimta prievolė galioja... 40. V. Ž. teiginys, kad nutraukus lizingo sutartis, jam išnyko pareiga vykdyti... 41. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu,... 42. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų... 43. Dėl lizingo davėjo patirtų nuostolių apskaičiavimo būdo, nutraukus... 44. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, laiduotojas atsako tiek... 45. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo nesumokėjo ieškovui 664 947,71 Lt... 46. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai,... 47. Atsakovas V. Ž. taip pat teigia, kad laidavimo sutartimis jis neprisiėmė... 48. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje bylose dėl... 49. 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2013).... 50. Laidavimo sutartimis (konkrečiai jų 2.1 punktu) atsakovai įsipareigojo, kad... 51. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo teiginiu, kad laidavimo sutarčių 7.1... 52. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo UAB „Giloja“ teiginiu, kad ieškovui ir... 53. Apelianto UAB „Giloja“ teigimu, dėl ieškovui grąžintų lizinguotų... 54. Atsižvelgdama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija... 55. Atsakovas V. Ž. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus,... 56. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų paskaičiavimo lentelių (22-33 b.... 57. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad... 58. Apeliantas V. Ž. taip pat įrodinėja, kad ieškovas buvo neapdairus ir... 59. Apeliantas remiasi Finansų įstaigų įstatymo nuostatomis. Pagal laidavimo... 60. Apeliacinės instancijos teismas yra padaręs išvadą, kad minėtos FĮĮ... 61. Aplinkybė, kad ieškovas būtų netinkamai įvertinęs kliento – lizingo... 62. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų... 63. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 64. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo... 65. Atmetus atsakovų apeliacinius skundus, yra pagrindas iš jų ieškovui... 66. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 67. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą palikti... 68. Priteisti ieškovui UAB „DNB lizingas“ iš atsakovų UAB „Giloja“ ir V....