Byla e2A-1333-613/2016
Dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Būsto sistemos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Olfry Ziegelwerke GmbH & Co KG ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto sistemos“ dėl atsiskaitymo už parduotas prekes ir palūkanų priteisimo ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovės 14774,16 Eur skolą,

    340,00 Eur išieškojimo išlaidas, 8,15 procento dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

  2. Nurodė, kad atsakovė iš ieškovo užsakinėjo ir pirko prekes – įvairias plytas ir vykdė jų platinimą Klaipėdoje. Teigia, kad tarp šalių jokia sutartis nebuvo sudaryta. Nurodė, kad užsakymai buvo priimami bendraujant elektroniniu paštu, už perduotas prekes buvo išrašomos sąskaitos faktūros. Teigia, kad atsakovė nesumokėjo už atsakovei perduotas prekes pagal 2014-08-05 išsiųstas sąskaitas faktūras Nr. AR1421192, AR1421193, AR1421194, AR1421195, dėl ko ieškovui liko skolinga 14774,16 Eur.
  3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-29 priėmė preliminarų sprendimą, juo ieškinys tenkintas visiškai. Teismo 2015-01-22 nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
  4. Atsakovė priešieškiniu (patikslintu) prašė priteisti iš ieškovo Olfry Ziegelwerke GmbH& CoKG patirtų nuostolių atlyginimą – 4173,40 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  5. Nurodė, kad yra ieškovo Olfry Ziegelwerke GmbH& CoKG gaminamos produkcijos – klinkerinių plytų platintoja. Teigia, kad vykdė ieškovo parduodamų prekių reklamą, užtikrino ieškovo prekių saugojimų ir sandėliavimą. Nurodė, kad produkcija buvo užsakoma atsižvelgiant į realius pardavimų skaičius. Pažymėjo, kad gavusi sąskaitas faktūras Nr. AR1421192, AR1421193, AR1421194, AR1421195 atsakovė ieškovui pareiškė pretenzijas dėl nekokybiškos ieškovo produkcijos. Nurodė, jog ieškovas pažeidė bendradarbiavimo principą. Pažymėjo, jog gavusi produkciją nepažeistoje, tvarkingoje gamintojo pakuotėje, atstovaudama gamintojos interesams, ėmėsi pastangų 2014 m. rugpjūčio–spalio mėn. realizuoti produkciją, tačiau tokių nekokybiškų plytų pirkėjai nepirko. Teigė, kad pervežėjo veiksmai transportuojant plytas buvo maksimaliai rūpestingi. Dėl nekokybiškos produkcijos atsakovė patyrė nuostolių.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-04 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovės 14774,16 Eur skolą, 8,15 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos 14774,16 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-01-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 166,13 Eur žyminį mokestį, 395,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė savo priešieškinio reikalavimų, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas atsakovei pateikė netinkamos kokybės produkciją, atsakovė reikalavimus dėl netinkamos daiktų kokybės pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą.
  3. Ieškovas pardavė atsakovei prekes, atsakovė jas gavo, tačiau už pateiktą produkciją neatsiskaitė, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas pagrįstas, o atsakovė neįrodė prieštaravimuose dėl 2015-01-29 preliminaraus sprendimo nurodytų aplinkybių, dėl to naikinti ar keisti minėtą preliminarų sprendimą teismas neturėjo teisinio pagrindo.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Teisme gautas atsakovės apeliacinis skundas. Atsakovė apeliacine tvarka skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis. Atsakovė prašo skundžiamo sprendimo dalį, kuria nutarta priteisti iš atsakovės 14 774,16 Eur skolą, 40,00 Eur išieškojimo išlaidas, 8,15 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, pakeisti ir tenkinti atsakovės reikalavimą (patikslintą priešieškinį) dėl 4 173,40 Eur nuostolių, susidariusių nukainojant klinkerines plytas, atlyginimo; netenkinti ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 8,15 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš ieškovo atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo priimtą sprendimą.
    2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes.
    3. Teismas netinkamai taikė teisės aktuose įtvirtintas bei teismų praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles.
    4. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kaip vertinti ieškovo reikalavimo pagrįstumą, kvalifikuojant sudėtingą ginčo atveju dviejų ūkio subjektų bendradarbiavimą tik ieškovo išrašytų sąskaitų pagrindu.
    5. Ieškovo prašomos priteisti 8,15 proc. dydžio metinės palūkanos neatitinka civilinio proceso proporcingumo ir teisingumo principų.
  2. Teisme gautas ieškovo atsiliepimas į apeliacinį skundą, ieškovas prašo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovės reikalavimas dėl 8,15 proc. palūkanų nepriteisimo prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 312 straipsniui, kadangi atsakovė pirmosios instancijos teisme nereiškė šio reikalavimo, o apeliaciniame skunde dėsto naujus motyvus ir pagrindus dėl palūkanų nepriteisimo, dėl kurių nepasisakė pirmosios instancijos teisme.
    2. Neskundžiant pagrindinio ieškinio reikalavimo ir jį pripažįstant, nėra jokio teisinio pagrindo netenkinti ieškovo reikalavimo dėl procesinių palūkanų, atitinkančių įstatymo nuostatas, priteisimo.
    3. Nei santykius traktuojant kaip platinimo, nei kaip pirkimo–pardavimo, nei kaip mišrius, šalių teisės ir pareigos, susijusios su prekių užsakymu, perdavimu, apmokėjimu, ginčų dėl kokybės reikalavimų sprendimu, vertinant byloje surinktus įrodymus, nesikeičia.
    4. Atsakovė, akcentuodama savo kaip platintojos statusą, nurodo, kad ji tariamai gavo dalį nekokybiškų plytų (defektinių) iš gamintojo. Tačiau, teigdama apie šias tariamai nekokybiškas prekes, dėl savo tolesnių veiksmų yra nenuosekli, kas dar kartą parodo, jog bandoma ieškoti kuo palankesnės gynybinės pozicijos, nors ji ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
    5. Aplinkybė, jog faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo rasta nuskilusių plytų, jokiu būdu nepatvirtina, kad šios plytos buvo atsakovės pasiimtos iš gamyklos tokios būklės. Jokių pretenzijų dėl prekių kokybės ieškovas negavo ne tik jas atsiimant, bet ir jas nugabenus pas atsakovę ir sandėliavus daugiau nei 6 mėnesius.
    6. Tuo atveju, jei ko kita nenumatyta įstatyme arba pirkimo–pardavimo sutartyje, daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą (Civilinio kodekso 6.320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovė prekes atsiimdavo ieškovo gamykloje, savo pastangomis organizavo produkcijos vežimą į Lietuvos Respubliką. Teismo posėdyje liudytojas D. Ž. paaiškino, jog atsakovė naudojosi pigesnėmis transportavimo paslaugą teikiančių vežėjų paslaugomis, todėl produkciją tekdavo perkrauti keletą kartų, gabenti jūra, dėl ko ieškovo produkcijai nuolat buvo padaroma žalos.
    7. Atsakovė prekes gavo 2014 m. rugpjūčio mėn., tačiau ieškovui pretenzijos dėl daiktų trūkumų nepareiškė, reikalavimą dėl daiktų kokybės pateikė kartu su priešieškiniu, kuris priimtas 2015-10-28 teismo rezoliucija, t. y. reikalavimus dėl daiktų trūkumų pateikė daugiau nei po vienerių metų, nors apie tariamus produkcijos trūkumus žinojo dar 2014 m. rugpjūčio mėn., kai gavo prekes, taigi konstatuotina, jog atsakovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl daiktų trūkumų pareikšti.
    8. Atsakovės teiginiai prieštaringi: atsakovė skirtingai skaičiuoja plytų savikainą, kai kur nurodo, jog vieneto savikaina 0,40 Eur, iš kitų skaičiavimų aišku, jog pardavusi plytas po 0,32 Eur atsakovė nuostolio nepatiria, tai reiškia, jog plytos savikaina yra mažesnė, vėliau nurodo, jog parduodama plytas už 0,347 Eur už vienetą, ji patiria nuostolių; neaišku, kokiais kriterijais remiantis apskaičiuotas tariamas nuostolis; Atsakovės teiginiai yra abejotini ir dėl to, kad 1 punkte ji nurodo, jog pagal sąskaitą Nr. AR1421192 ji pardavė plytas su nuostoliu, o IV punkte nurodo tą pačią sąskaitą, pagal kurią gautas plytas pardavė be nuostolio.

4Teismas konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
  1. Apeliacinis skundas netenkintinas.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
  3. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
  4. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

5Dėl įrodymų tyrimo, vertinimo, sprendimo motyvavimo bei atsakovės reikalavimo pagrįstumo

  1. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo priimtą sprendimą, pažeidė įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes.
  2. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos

    6Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos

    7Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P., kt., bylos

    8Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

  3. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ieškovui priteistinos skolos už atsakovei parduotas prekes bei dėl atsakovės galimų nuostolių, įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktus įrodymus: sąskaitas faktūras AR1421192, AR1421193, AR1421194, AR1421195 (I t., b. l. 10, 11), el. susirašinėjimą (I t., b. l. 19, 31, 34, 56, 59 ,61, 76, 75), kreipimąsi į ikiteisminį skolų išieškojimą atliekančią VšĮ „CrediBell“ (I t., b. l. 78–81), atsakovei el. paštu bei registruotu laišku išsiųstą pretenziją dėl skolos sumokėjimo (I t., b. l. 82–84, 86, 100–102), prekių sertifikatus (I t., b. l. 165–166, II t., b. l. 3–11), analizavo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus bei jais patvirtintas aplinkybes, liudytojų parodymus, pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo bei įrodomosios reikšmės. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog atsakovės į bylą pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina aplinkybę dėl plytų defektų, tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas pateikė atsakovei netinkamos kokybės produkciją. Pažymėtina, kad atsakovė apie produkcijos netinkamumą neinformavo ieškovo, byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovės teiginius, kad atsakovė neva informavo ieškovą apie netinkamą prekių kokybę telefonu, tačiau tuo pačiu metu pažadus sumokėti už neva netinkamos kokybės produkciją, nesamo pavedimo ieškovui pateikimą. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė netinkamos produkcijos klausimą iškėlė tik ieškovui kreipusis į teismą dėl skolos už parduotą produkciją priteisimo, nors daugiau nei metus laiko ieškovui žadėjo apmokėti sąskaitas už parduotą produkciją, nekeldama produkcijos kokybės netinkamumo klausimo, todėl darytina išvada, jog atsakovė taip ginasi siekdama sumažinti savo įsiskolinimą ieškovui. Taip pat atmestinas atsakovės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kaip vertinti ieškovo reikalavimo pagrįstumą kvalifikuojant sudėtingą ginčo atveju dviejų ūkio subjektų bendradarbiavimą tik ieškovo išrašytų sąskaitų pagrindu. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl gautų plytų kiekio bei šių plytų kainos pagal sąskaitas faktūras. Atsakovė ginčija pagal kai kurias sąskaitas faktūras gautos produkcijos kokybę, jos pagrindu reiškia reikalavimą dėl atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo, bet ne pačias sąskaitas ar jose įrašytų duomenų tikrumą.
  4. Taip pat sutiktina su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog atsakovės teiginiai bylos nagrinėjimo metu buvo prieštaringi. Atsakovė priešieškinio IV punkte nurodo, jog „pagal gamintojo išrašytas sąskaitas Nr. AR1421195 ir AR1421192 pardavė 15 600 vnt. plytų be nuostolių 5066,16 Eur sumai. Šią ieškinio dalį atsakovė pripažįsta“. Taigi pagal atsakovės pateiktus parduotų plytų kiekius ir gautą už šias plytas sumą vienos plytos pardavimo kaina yra 0,32 Eur (5066,16 Eur / 15600 vnt. = 0,3247 Eur/vnt.), kas paneigia atsakovės teiginį, jog plytos savikaina yra 0,40 Eur už vnt. Atsakovė nurodė, jog šias plytas atsakovė pardavė be nuostolio, nors, pvz., I-ame priešieškinio punkte nurodo, jog atsakovė patyrė nuostolių parduodama nekokybiškas plytas po 0,347 Eur už vnt. vietoj savikainos po 0,40 Eur už vnt. Iš to, kas išdėstyta, aišku, jog atsakovė nurodo skirtingą informaciją apie plytų savikainą, taip pat apie galimai patiriamus nuostolius. Taip pat priešieškinio I punkte atsakovė nurodo, jog nekokybiškas plytas, gautas pagal sąskaitą faktūrą, pardavė nuostolingai, t. y. po 0,347 Eur už vnt., o priešieškinio IV punkte nurodo, jog plytas, gautas pagal tą pačią sąskaitą, jau pardavė be nuostolio. Taip pat pažymėtina, jog atsakovė nurodo, jog parduodama plytas po 0,347 Eur už vnt. patiria nuostolį, nors nurodo, jog kokybiškas plytas be nuostolių parduoda po 0,3247 Eur už vnt.
  5. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos vadovaujantis CPK 185 straipsniu, sudaro pagrindą pripažinti, jog atsakovė neįrodė, kad dėl plytų netinkamos kokybės kaltas ieškovas, pateikęs netinkamos kokybės produkciją. Tokia teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Atsižvelgiant į atsakovės byloje pateiktus prieštaringus duomenis, taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neįrodė priešieškinio reikalavimų, dėl ko atsakovės priešieškinys pagrįstai netenkintas.

9Dėl praleisto senaties termino reikalavimams dėl produkcijos kokybės pareikšti

  1. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis).
  2. Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per įstatyme nustatytus terminus (Civilinio kodekso 6.338 straipsnio 1 dalis). Ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
  3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė prekes gavo 2014 m. rugpjūčio mėn., tačiau ieškovui pretenzijos dėl daiktų trūkumų nepareiškė, reikalavimą dėl daiktų kokybės pateikė kartu su priešieškiniu, kuris priimtas 2015-10-28 teismo rezoliucija, t. y. reikalavimus dėl daiktų trūkumų pateikė daugiau nei po vienerių metų, nors apie tariamus produkcijos trūkumus žinojo dar 2014 m. rugpjūčio mėn., kai gavo prekes.
  4. Pažymėtina, jog reikalavimai dėl daiktų trūkumų pareiškiami per protingą terminą. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog atsakovės elgesys reiškiant tokio pobūdžio reikalavimus neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų, bonus pater familias standarto (Civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senaties institutą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas bei pagrįstai sprendė, kad atsakovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl daiktų trūkumų pareikšti.

10Dėl priteistų 8,15 procento dydžio metinių palūkanų

  1. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovo prašomos priteisti 8,15 proc. dydžio metinės palūkanos neatitinka civilinio proceso proporcingumo ir teisingumo principų.
  2. Už laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 8,15 proc. dydžio metines palūkanas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pavėluotu mokėjimu yra laikomas mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kai kreditorius įvykdė įstatymuose ir (ar) komercinėje sutartyje jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Fiksuotoji palūkanų norma 2015-01-22 buvo 0,05 proc. (http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/20160005.en.html). Todėl iš atsakovės priteistinos ne 8,15 proc. dydžio, o 8,05 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 14774,16 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-01-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  3. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329–330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  4. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, apeliantas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei atlyginimo klausimas nespręstinas.

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

12Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-04 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

13Patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-04 sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant:

14„priteisti iš atsakovės UAB „Būsto sistemos“, juridinio asmens kodas ( - ), 8,05 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos 14774,16 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-01-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Proceso dalyviai
Ryšiai