Byla e2A-976-881/2018
Dėl priėmimo-perdavimo akto nuginčijimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus ir Liudos Uckienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statvilsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12516-987/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Wipsi“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statvilsta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl priėmimo-perdavimo akto nuginčijimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Wipsi“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Statvilsta“ 5 830 Eur skolos, 19,72 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. lapkričio 4 d. buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis Nr. SR2016/11/04, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti užsakovui statybos rangos – betonavimo darbus pagal atsakovės nurodymus, o pastaroji įsipareigojo juos apmokėti. Ieškovei atlikus betonavimo darbus, atsakovė jų nepriėmė, nenurodė pastabų, dėl ko ieškovė 2017 m. sausio 9 d. Atliktų darbų aktą Nr. 8 pasirašė vienašališkai bei išrašė atsakovei 2017 m. sausio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. WIP-S22 iš viso 5 830 Eur sumai, kurios ieškovė iki šiol neapmokėjo. Ieškovė taip prašė priteisti iš atsakovės 19,72 Eur dydžio delspinigius, kuriuos paskaičiavo už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. vasario 10 d. pagal sutarties 5.3 punkte įtvirtintą susitarimą dėl 0,02 procentų delspinigių, skaičiuojamų už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną.
  2. Atsakovė UAB „Statvilsta“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovės atlikti darbai nebuvo kokybiški, todėl ir nebuvo priimti, ką patvirtina statybos darbų techninio prižiūrėtojo pastabos dėl darbų trūkumų statybos darbų žurnale; trūkumai iki šiol nėra pašalinti.
  1. Atsakovė UAB ,,Statvilsta“ pateikė priešieškinį, prašydama pripažinti negaliojančiu ieškovės UAB „Wipsi“ vienašališkai pasirašytą Atliktų darbą aktą Nr. 8 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose priimant atliktus darbus patvirtina tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių atitikimą faktiniams darbų kiekiams. Kadangi statybos darbų techninis prižiūrėtojas nepriėmė ieškovės atliktų betonavimo darbų ir ieškovei apie tai buvo žinoma, ieškovė neturėjo teisės vienašališkai pasirašyti atliktų darbų akto. Atsakovė prašo aktą pripažinti negaliojančiu ir dėl to, kad jis neatitinka CK 6.694 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto formos reikalavimo, nes jame nėra atsakovo žymos apie atsisakymą pasirašyti.
  1. Ieškovė UAB „Wipsi“ atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė 2016 m. gruodžio 27-29 d. atliko atsakovės reikalavimu betonavimo darbų požeminiame garaže adresu ( - ), Vilniuje, trūkumų pašalinimo darbus, po to atsakovė jokių pastabų nepateikė. Pagal sutarties 4.3 punktą atsakovė privalėjo per 3 darbo dienas arba pasirašyti atliktų darbų aktą, arba pateikti pastabas dėl darbų neatitikimų ar defektų. Atsakovei to nepadarius, ieškovė vienašališkai pasirašė 2017 m. sausio 9 atliktų darbų aktą Nr. 8. Tik bylos nagrinėjimo metu 2017 m. balandžio 13 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją dėl statybos darbų defektų šalinimo ir 2017 m. balandžio 10 d. defektinį aktą Nr. 1, sudarytą po generalinio rangovo UAB „Mitnija“ atliktos darbų rezultatų apžiūros. Objekte dirbo ne tik ieškovė, bet ir kiti subrangovai, todėl egzistuoja tikimybė, kad statybos darbų žurnale ir atsakovės 2017 m. balandžio 10 d. defektiniame akte nurodytos pastabos yra skirtos ne ieškovui. Vien formalumas, kad akte nėra žymos apie atsakovės atsisakymą jį pasirašyti, negali eliminuoti atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškovu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 5 830 Eur skolos, 19,72 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 512 Eur bylinėjimosi išlaidų, o priešieškinį atmetė.
  2. Teismas, įvertinęs teisines nuostatas dėl atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, padarė išvadą, kad prieš nusprendžiant, ar užsakovas (subrangovas) įrodė subsubrangovo darbų trūkumus, visų pirma, reikia nustatyti, kokius apskritai darbus/darbų dalį subsubrangovas buvo įpareigotas atlikti pagal užsakovo (subrangovo) užsakymą.
  3. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis CK 6.650 straipsnio 1 dalimi rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), todėl nagrinėjamu atveju atsakovei pasitelkus savo užduočiai, gautai iš generalinio rangovo, įvykdyti – betonavimo darbams atlikti – būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti kokią dalį savo pareigų ar visas pareigas dėl betonavimo darbų atlikimo jis perkėlė ieškovei pagal tarp bylos šalių sudarytą subrangos sutartį. Kaip matyti iš 2016 m. lapkričio 4 d. Statybos subrangos sutarties Nr. SR2016/11/04, sudarytos tarp atsakovės (subrangovo) ir ieškovės (subsubrangovo) 1.1 punkto, šalys susitarė, kad ieškovė pagal atsakovės užsakymą atliks betonavimo darbus statybos objekte – požeminiame garaže, esančiame adresu ( - ), Vilniuje. Tame pačiame sutarties punkte numatyta, kad darbai atliekami pagal lokalinę sąmatą ir projektinę-techninę dokumentaciją; sutarties 6.9 punkte įvardinti sutarties priedai: Priedas Nr. 1 – Lokalinė sąmata; Priedas Nr. 2 – Projektinė-techninė dokumentacija. Ieškovė kartu su sutartimi į bylą pateikė 2016 m. lapkričio 24 d. Priedą Nr. 1 prie statybos subrangos sutarties Nr. SR2016/11/04, kuriame buvo aptarta darbų kaina, nurodant, kad sutartis papildoma 2.1 punktu, bei pakeistas darbų pabaigos atlikimo terminas, nurodant, kad keičiamas sutarties 3.1 punktas. Tuo tarpu nei sutarties Priedas Nr. 1 – Lokalinė sąmata, nei sutarties Priedas Nr. 2 – Projektinė-techninė dokumentacija į bylą pateikti nebuvo. Ieškovės vadovo A. B. teigimu, jis sutarties Priedo Nr. 2, kuriame būtų buvusi aptarta betonavimo darbų projektinė-techninė dokumentacija, negavo, o to ir nepageidavo, nes jis tik davė atsakovės prašymu darbininkus betonavimo darbams atlikti, kuriems vadovavo atsakovės darbuotojas. Tuo tarpu atsakovės vadovas V. M. žodžiu nurodė, kad sutarties Priedą Nr. 2, kuriame buvo aptarta betonavimo darbų projektinė-techninė dokumentacija, ieškovei perdavė, tačiau šio sutarties priedo į bylą nepateikė. Toks atsakovės vadovo procesinis elgesys, kuomet jis į bylą nepateikia (jo teigimu) turimo įrodymo – sutarties Priedo Nr. 2 pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotą contra spoliatorem prezumpciją vertintinas kaip atsakovo sąmoningas vengimas pateikti pačiam atsakovui nenaudingus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005).
  4. Be to, teismas, spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo, vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuotu tikimybių pusiausvyros principu bei padarė išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog nei sutarties Priedas Nr. 1 „Lokalinė sąmata“, nei sutarties Priedas Nr. 2 „Projektinė-techninė dokumentacija“ apskritai nebuvo pasirašyti abiejų šalių bei nebuvo sutarties dalimis. Šią išvadą teismas priėjo atsižvelgęs į tai, kad praėjus 20 dienų nuo sutarties sudarymo dienos, šalys 2016 m. lapkričio 24 d. pasirašė sutarties priedą „Priedas Nr. 1 prie statybos subrangos sutarties Nr. SR2016/11/04“. Kaip matyti iš šio priedo pavadinimo, šalys jam suteikė numerį „1“. Pagal loginę seką, jei sutartis jau turėjo du pasirašytus priedus Nr. 1 ir Nr. 2 (kaip teigia atsakovė), dar vienas priedas turėjo būti ne mažesnio numerio nei „Nr. 3“. Be to, kaip matyti iš šio priedo turinio, šalys keitė sutarties 2.1 punkte numatytą kainą ir jos paskaičiavimo tvarką, nors pagal loginę seką turėjo keisti ir sutartyje minimą priedą „Priedas Nr. 1 – Lokalinė sąmata“, kuriame taip pat turėjo būti aptarta darbų atlikimo kainos paskaičiavimo tvarka. Visas šias aplinkybes turėjo galimybę paneigti atsakovė, pateikdama į bylą sutartyje minimus abiejų šalių pasirašytus sutarties priedus Nr. 1 „Lokalinė sąmata“ bei Nr. 2 „Projektinė-techninė dokumentacija“, tačiau atsakovė to nepadarė.
  5. Teismas iš bylos šalių paaiškinimų nustatė, kad tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo, jog generalinis rangovas UAB „Mitnija“ samdė subrangovą (atsakovę UAB „Statvilsta“) betonavimo darbams atlikti, o pastaroji samdė subsubrangovą (ieškovę UAB „Wipsi“) betonavimo darbams atlikti pagal 2016 m. lapkričio 4 d. Statybos subrangos sutartį Nr. SR2016/11/04. Atsakovė nepateikė įrodymų, kokia sutartis buvo sudaryta tarp jos ir generalinio rangovo UAB „Mitnija“ bei teigė, kad visiems betonavimo darbams pagal techninius duomenis atlikti visa apimtimi pasamdė ieškovę (subsubrangovą) UAB „Wipsi“, tačiau taip ir nepateikė į bylą įrodymų kokios konkrečiai apimties ir pagal kokius techninius parametrus, brėžinius, specifikaciją betonavimo darbus turėjo atlikti ieškovas (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog pagal 2016 m. lapkričio 4 d. Statybos subrangos sutarties Nr. SR2016/11/04 1.1 punktą ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti atsakovės užsakymu betonavimo darbus, tačiau įrodymų, jog tokie darbai turėjo būti atlikti pagal kokius nors konkrečius techninius matavimus, altitudes, kontrolinius parametrus, brėžinius, schemas ir pan. (kurios buvo pateiktos generalinio rangovo UAB „Mitnija“ atsakovei kaip subrangovui) atsakovė į bylą nepateikė (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Teismas sprendė, jog pagal turimų įrodymų visetą ieškovė turėjo atlikti betonavimo darbus pagal atsakovės bendro pobūdžio nurodymus, numatytus sutartyje ar/ir duotus žodinius nurodymus statybos objekte, o ne pagal konkrečias schemas, brėžinius ir pan., kurios kaip sutarties priedai į bylą nebuvo pateiktos (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.650 straipsnio 1 dalis, 6.663 straipsnio 1 dalis).
  6. Kadangi atsakovė apskritai neįrodė, jog ieškovei kaip subsubrangovui pagal subsubrangos sutartį buvo perkelta atsakovės kaip subrangovo pareiga laikytis betonavimo darbų altitudžių ar kitokių techninių matavimų, kurių atsakovė buvo įpareigota laikytis pagal statybos sutartį sudarytą su generaliniu rangovu UAB „Mitnija“, o iš 2016 m. lapkričio 4 d. Statybos subrangos sutarties 1.1 punkto matyti, kad ieškovė buvo įpareigota tiesiog atlikti betonavimo darbus, nekeliant jam jokių reikalavimų dėl altitudžių ar kitų techninių specifikacijų laikymosi, ką netiesiogiai patvirtina ir tai, kad jokiuose atsakovės į bylą pateiktuose statybos techniniuose dokumentuose neatsispindėjo ieškovės atstovų (darbuotojų) parašai dėl tarpinių darbų rezultatų pridavimo, priešingai šiuose dokumentuose tarpinius betonavimo darbus pridavinėjo būtent atsakovės įgaliotas atstovas – darbų vadovas J. G., be to, liudytojas liudytojas A. M., kuris yra statinio statybos technikos priežiūros vadovas, paaiškino, kad bendravo tik su atsakovės darbų vadovu J. G. ir pretenzijas dėl betonavimo darbų reiškė būtent atsakovei, o liudytojas V. G., kuris buvo atvežtas dirbti į objektą ir lieti betoną, patvirtino, kad darbus prižiūrėjo J., teismas priešieškinį atmetė.
  7. Teismas kitų liudytojų B. K. ir J. G. parodymus vertino kritiškai, nes jie susiję su ieškove/atsakove turtiniais interesais, todėl dėl jų plačiau nepasisakė.
  8. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovė ieškovei nereiškė jokių pretenzijų dėl altitudžių laikymosi ar kokių nors kitokių pretenzijų po to, kai ieškovė, pašalinusi atsakovės ir ieškovės aptartus darbų trūkumus, 2017 m. sausio 9 d. surašė atliktų darbų pridavimo-perdavimo aktą; pretenzijas bei defektų aktą atsakovė parengė tik praėjus dvidešimčiai dienų po priešieškinio pateikimo į bylą dienos. Tik 2017 m. balandžio 13 d. parengtoje pretenzijoje ieškovė buvo kviečiama pašalinti darbų trūkumus ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 21 d. pagal atsakovės parengtą 2017 m. balandžio 10 d. Defektinį aktą Nr. 1. Iš šio defektinio akto turinio matyti, kad atsakovė įrodinėjo tik vienintelį betonavimo darbų trūkumą kaip neatitikimą kontroliniams matavimams – panduso ašių nuokrypį nuo projektinės altitudės. Kadangi atsakovė neįrodė, jog ji ieškovei perkėlė savo kaip subrangovo pareigą atlikti betonavimo darbus pagal generalinio rangovo nurodytas technines specifikacijas ir kontrolinius matavimus (altitudes), teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad būtent panduso altitudžių neatitikimas buvo pagrindas atsakovei nepriimti ieškovės atliktų betonavimo darbų pagal CK 6.694 straipsnio 5 dalį. Tuo tarpu kiti atsakovės parengtame 2017 m. balandžio 10 d. Defektiniame akte Nr. 1 nurodyti trūkumai (kuriuos atsakovė įrodinėja esant ieškovės darbų trūkumais) nėra susiję su neatitikimais pagal privalomai atliktus bandymus ar kontrolinius matavimus, kas sudarytų pagrindą atsakovei atsisakyti pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą pagal CK 6.694 straipsnio 5 dalį. Pastarieji trūkumai yra susiję su darbų rezultatų kokybe. Tačiau atsakovė neįrodinėjo šioje byloje, kad defektų akte išvardinti kiti trūkumai yra tokio masto ir esmingumo, kad dėl jų neįmanoma naudoti statybos darbų rezultato pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas/užsakovas negali pašalinti, kas sudarytų pagrindą atsakovei atsisakyti pasirašyti ieškovės atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 6 dalimi.
  9. Taigi teismas padarė išvadą, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovės pateiktą 2017 m. sausio 9 d. Atliktų darbų aktą Nr. 8, o ieškovė pagrįstai jį pasirašė vienašališkai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Be to, teismas nustatė, kad po ieškovės vadovo parašu yra nurodyta pastaba, kad aktas „Pasirašytas vienašališkai remiantis CK 6.694 str. 4 d.“. Vadinasi, priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovė akte pažymėjo aplinkybę, kad aktą pasirašo vienašališkai, atsakovei atsisakius šį aktą pasirašyti kaip tai numato CK 6.694 straipsnio 4 dalis. Aplinkybė, kad ieškovė nenurodė žodžių „žyma apie atsisakymą“ ar kad šių žodžių neįrašė pati atsakovė, nepaneigia fakto, kad atsakovė pažymėjo priežastį kodėl aktą pasirašo vienašališkai kaip to reikalauja CK 6.694 straipsnio 4 dalis.
  10. Kadangi atsakovė neįrodinėjo savo teisės mažinti atliktų darbų kainą dėl darbų trūkumų ir jų šalinimo išlaidų, nenurodė, kiek šių trūkumų šalinimas jam kainavo bei, kad apskritai jis juos šalino ar/ir generalinis rangovas su atsakove neatsiskaitė už betonavimo darbus/sumažino kainą dėl trūkumų (CK 6.678 straipsnis, 6.699 straipsnis), teismas neperžengdamas byloje vykstančio ginčo ribų, nesprendė, ar darbai turėjo kokių neesminių trūkumų (kurie netrukdė darbų priėmimo-perdavimo pasirašyti), kokia tokių trūkumų šalinimo kaina bei ar jie sudaro pagrindą atsakovei mažinti dėl to ieškovei mokėtiną kainą.
  11. Teismas, nustatęs kad atsakovė nepagrįstai iki šiol nėra sumokėjusi ieškovei už atliktus darbus pagal 2017 m. sausio 9 d. Atliktų darbų aktą Nr. 8, iš atsakovės ieškovei priteisė 2016 m. lapkričio 4 d. Statybos subrangos sutarties 5.3 punkte įtvirtintus 0,02 procentų dydžio delspinigius už ieškovės nurodomą pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. vasario 10 d., kurie iš viso sudaro 19,72 Eur (5 830 Eur x 0,02 proc. x 17 dienų).
  12. Ieškovė taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2017 m. vasario 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, šį reikalavimą taip pat tenkino.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Statvilsta“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1017.1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai pagrindinį dėmesį skyrė 2016 m. lapkričio 4 d. statybos subrangos sutarties Nr. SR2016/11/04 priedo – projektinės-techninės dokumentacijos – nepateikimo klausimui, neatsižvelgdamas į tarp šalių kilusio ginčo esmę ir pobūdį. Teismas nepasiūlė pateikti rašytinių įrodymų, kuriems suteikė esminę reikšmę, nors atsakovė savo teisinę-procesinę poziciją grindė kitais argumentais ir įrodymais. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, jog statybos darbų kokybė yra nustatoma ne vien subjektyviais šalių sutartais, tačiau ir objektyviais normatyviniais kriterijais bei tikrinama viešosios teisės normų – normatyvių statybos techninių dokumentų aprašytu būdu. Jei subrangovui (kuris privalo pasitelkti atitinkamus statybos inžinerijos specialistus) nepakanka duomenų statybos darbams tinkamai atlikti, jis privalo neatlikinėti tokių darbų, o atlikdamas prisiima atitinkamą atsakomybę. Teismas šią subrangovo atsakomybę nepagrįstai perkėlė jį samdžiusiam rangovui. Teismas taip pat nukrypo nuo vieningos teismų praktikos išaiškinimų, jog būtent statybos darbų kokybė yra pagrindinis rodiklis, pagal kurį užsakovas sprendžia priimti, ar nepriimti atliktus darbus.

1117.2. Teismas įvertino sutarties priedo Nr. 2 nepateikimą kaip atsakovės sąmoningą vengimą pateikti pačiais atsakovei nenaudingus duomenis, tačiau neatskleidė, kuo Subrangos sutarties priedas Nr. 2 – projektinė techninė dokumentacija – gali būti nenaudingas šioje byloje atsakovei. Byloje nekilo šalių ginčo dėl projektinės techninės dokumentacijos (t. y. statinio projekto, pagal kurį subrangovas UAB „Wipsi“ tarėjo atlikti jam pavestus darbus) tinkamumo ir duomenų. Šalių ginčas byloje apėmė gan siaurą atliktų darbų kiekį – administracinio pastato ( - ), Vilniuje, -2 aukšto panduso betonavimo darbus. Šalių ginčas buvo argumentuojamas ne paminėto panduso betonavimo projektinių sprendinių (aukščių altitudžių) tinkamumu, o šių reikalavimų betarpišku išpildymu. Svarbu tai, kad ieškovė neneigė dviejų esminių aplinkybių: jog panduso betonavimo kokybė buvo netinkama (kas objektyviai patvirtinta ir kitais bylos įrodymais); jog projektiniai betonavimo aukščiai darbų atlikimui buvo nurodyti statybos objekto generalinio rangovo UAB „Mitnija“ geodezininko tiesiogiai ieškovės samdytiems betonuotojams (kas yra įprastinė tokių darbų atlikimo praktika). Šie betonuotojai patys žymėjosi aukščius ant sumontuotų klojimų pagal geodezininko nukreiptą lazerio spindulį. Ieškovė netgi netvirtino, jog jos neaiškiais pagrindais samdyti betonuotojai tinkamai pasižymėjo betonavimo aukščius. Ieškovė teigė, jog, neva, atsakovės statybos darbų vadovas privalėjo kontroliuoti, ar ieškovės samdyti betonuotojai tinkamai žymisi betonavimo aukščius ir dėl to (neva) prisiėmė atsakomybę už darbų kokybę, tačiau tokie argumentai prieštarauja šalių sudarytos Subrangos sutarties sąlygoms ir esmei. Taigi projektinės techninės dokumentacijos (Subrangos sutarties priedo) pateikimas, ar nepateikimas neturėjo jokios esminės reikšmės atsakovės interesams šioje byloje. Atsakovas šio įrodymo neteikė, kadangi, atsižvelgiant į nurodytų ir įrodinėjamų aplinkybių pobūdį, nelaikė tai esant tikslinga.

1217.3. Nors ieškovė teigė, kad projektinės techninės dokumentacijos negavo, tačiau šios dokumentacijos projektinių duomenų taip pat neginčijo, kaip ir neteigė, jog šie duomenys nebuvo jo samdytiems betonuotojams žinomi (buvo natūroje nurodyti geodezininko), ar kad projektinės techninės dokumentacijos tariamas nepateikimas galėjo turėti kokios nors konkrečios reikšmės atliktų panduso betonavimo darbų kokybei. Argumentais, jog projektinė techninė dokumentacija (neva) nebuvo pateikta, ieškovė grindė motyvus, jog tarp šalių susiklostė ne visai subrangos santykiai: jog atsakovė, neva, apsiėmė vadovauti ieškovės samdytiems betonuotojams (kurie nėra ieškovės darbuotojai – nors to ieškovė iki bylos pradžios neatskleidė) ir (neva) prisiėmė atsakomybę už šių asmenų darbo kokybe, tačiau šiems ieškovės argumentams paneigti pakako Subrangos sutarties sąlygų ir kitų bylos įrodymų.

1317.4. Atsakovei negalėjo būti žinoma, jog būtent Subrangos sutarties priedas – projektinė techninė dokumentacija – teismui turėtų esminės įrodomosios reikšmės, o šių dokumentų pateikimas ieškovei laikytinas šios bylos įrodinėjimo dalyku. Tokiu atveju pirmos instancijos teismas, tikslindamas ir skirstydamas šalių įrodinėjimo pareigą, privalėjo pasiūlyti atsakovei pateikti šį įrodymą. Šalys pasirenka įrodinėtinas aplinkybes ir įrodymus, kuriais įrodinėja šias aplinkybes, tačiau šalys negali atspėti, kokias aplinkybes ir kokius įrodymus teismas laiko reikšmingais būsimam teismo sprendimui, koks, teismo nuomone, turėtų būti įrodinėjimo dalykas. Nenustačius ir neatskleidus šalims įrodinėjimo dalyko, pažeidžiama teisė į teisingą teismą.

1417.5. Nors teismas konstatavo, jog labiau tikėtina, kad nei sutarties priedas Nr. 1 „Lokalinė sąmata“, nei sutarties priedas Nr. 2 „Projektinė-techninė dokumentacija“ apskritai nebuvo pasirašyti abiejų šalių bei nebuvo sutarties dalimis, tačiau teismas bylos teisminio nagrinėjimo metu net nesiaiškino šio 2016 m. lapkričio 24 d. papildomo susitarimo pasirašymo aplinkybių ir neįvertino, jog toks numeravimas tėra apsirikimas, kaip ir nesiaiškino, tikrosios šalių valios, pasirašant papildomą susitarimą.

1517.6. Teismo išvada, kad pagal turimų įrodymų visetą ieškovas turėjo atlikti betonavimo darbus pagal atsakovo bendro pobūdžio nurodymus, numatytus sutartyje ar / ir duotus žodinius nurodymus statybos objekte, o ne pagal konkrečias schemas, brėžinius ir pan., prieštarauja statybos proceso ir statybos rangovo pareigų teisiniam reglamentavimui. Statybos įstatymo 2 straipsnio 57 dalyje numatyti statinio normatyvinės kokybės reikalavimai – statinio projekto, statybos darbų ir pastatyto statinio kokybė privalo atitikti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ir normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytus reikalavimus. Privalomais normatyviniais statybos techniniais dokumentais laikytini (be kita ko) statybos techniniai reglamentai (STR) (Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Statinio projekto rengimo tvarka detaliai reglamentuota Statybos įstatymo 24 – 26 straipsniai ir statybos techninių reglamentų (Subrangos sutarties vykdymo metu galiojęs STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ ir kt.). Statybos projekto pagrindu gaunamas statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 27 straipsnis). Atskirai yra reglamentuojamos statybos darbų rangovo (ar subrangovo) pareigos statybos procese. Subrangos sutarties vykdymo metu galiojusio STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18 punkte buvo numatyta, jog pradėti statybos darbus leidžiama tik po to, kai užsakovas perdavė rangovui nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą – vientisą dokumentą, ar atskirais sprendiniais. Statybos darbai turi būti vykdomi pagal statinio projektą (Reglamento 22.1 punktas). Statybos darbų rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą (Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Ši statybos darbų rangovo pareiga, kartu su bendrais reikalavimais darbų kokybei (CK 6.663 straipsnis) ir kitu nurodytu statybos darbų proceso reglamentavimu sąlygoja reikalavimą, jog statybos darbų rangovas (ar subrangovas) negali atlikti statybos darbų, neturėdamas projekto (būtino tų darbų atlikimui projektinio sprendinio). Be to, CK 6.661 straipsnis įtvirtina rangovo teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų, dokumentų ir kt.) arba kliudo rangovui vykdyti sutartį, arba yra kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad užsakovas savo pareigų laiku neįvykdys. Ši nuostata nagrinėjamu atveju turi būti taikoma kartu su CK 6.659 straipsniu, kuriame nustatyta, kad rangovas privalo įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbus, kai yra aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugai. Rangovas, neįspėjęs užsakovo apie tokias aplinkybes, neturi teisės jomis remtis ir atsako už daikto trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014). Taigi, subrangovas UAB „Wipsi“ negalėjo dirbti „pagal bendro pobūdžio nurodymus“ ar „duotus žodinius nurodymus statybos objekte“. Konstatavęs (be pagrindo), jog atsakovei nebuvo perduota projektinė dokumentacija (nors ji įvardinta kaip Subrangos sutarties priedas, o Subrangos sutartį ieškovė pasirašė), pirmos instancijos teismas nesiaiškino, kaip subrangovas UAB „Wipsi“ galėjo dirbti neturėdamas projektinio sprendinio prisiimtų darbų atlikimui, bei be pagrindo nevertino ieškovės veiksmų CK 6.661 straipsnio ir 6.659 straipsnio normų numatytų reikalavimų aspektu. Taigi teismo išvada, kad atsakovė apskritai neįrodė, jog ieškovei kaip subsubrangovui pagal subsubrangos sutartį buvo perkelta atsakovės kaip subrangovo pareiga laikytis betonavimo darbų altitudžių ar kitokių techninių matavimų, prieštarauja statybos santykių reglamentavimui ir teismų praktikai. Ieškovė privalėjo laikytis projekte numatytų techninių parametrų vien todėl, kad apsiėmė atlikti ir atliko statybos darbus, kuriems numatyti šie techniniai parametrai, o tuo atveju, jei (dėl kokių nors priežasčių) ieškovei nepakako informacijos apie atliekamiems darbams numatytus techninius parametrus, ieškovė privalėjo nepradėti darbų atlikimo.

1617.7. Teismas nepagrįstai atsakomybę už netinkamą subrangovo UAB „Wipsi“ atliktų administracinio pastato ( - ), Vilniuje, 2 aukšto rampos panduso betonavimo darbų kokybę perkėlė rangovui UAB „Statvilsta“. Ieškovė iš esmės neginčijo aplinkybių, jog jos samdyti betonuotojai panduso betonavimo darbus atliko nekokybiškai; neginčijo aplinkybės, jog faktiniai betonavimo aukščiai (altitudės) – kurie betonuojant buvo neišlaikyti – jo betonuotojams buvo pateikti geodezininko; neteikė argumentų, jog buvo kokių nors kliūčių tinkamai atlikti betonavimo darbus. Ieškovė neteigė, jog (tariamas) projektinės dokumentacijos neperdavimas sąlygojo netinkamą darbų kokybę. Šiuo teiginiu ieškovė tik grindė jo įrodinėjamą aplinkybę, neva UAB „Statvilsta“ apsiėmė vadovauti UAB „Wipsi“ neaiškiais pagrindais pasamdytiems betonuotojams, tačiau šios ieškovės įrodinėjamos aplinkybės nepatvirtintos i skundžiamame sprendime. Sprendime nepadaryta išvadų, jog tarp šalių susiklostė kokie nors kitokie, nei subrangos teisiniai santykiai.

1717.8. Darbus pagal Subrangos sutartį atliko ne ieškovės darbuotojai, o neaiškiais pagrindais pasitelkti asmenys iš Ukrainos. Kokiu pagrindu buvo pasamdyti šie asmenys ieškovė neįrodinėjo. Pagal Subrangos sutarties vykdymo metu galiojusio STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ 54.1. punkto normas statybos darbų vadovą turi skirti kiekvienas rangovas (subrangovas). Paskirtas statybos darbų vadovas organizuoja ir techniškai vadovauja to konkretaus rangovo/subrangovo atliekamiems darbams (reglamento 59.1. punktas). Pasitelktų asmenų atliekamiems darbams vadovauti ieškovė nepaskyrė statybos darbų vadovo. Iš liudytojų (V. G., J. G., paties B. K.) parodymų seka, kad ieškovės pasitelktų asmenų darbams vadovavo B. K.. Pats šis asmuo nurodė, kad jo turima kvalifikacija (mechanizatorius) nesusijusi su statybos inžinerija, oficialiai UAB „Wispi“ jis nedirba (yra tik akcininkas) ir statybos darbų kokybės nekontroliavo.

1817.9. Ieškovė teigė, jog (neva) jos pasitelktų asmenų darbų atlikimui vadovauti turėjo atsakovės darbų vadovas. Tačiau tokia atsakovės pareiga nenumatyta Subrangos sutartyje, nei įstatymų. Atvirkščiai, šie ieškovės teiginiai prieštarauja STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ 54.1. punkto, 59.1. punkto reikalavimams. Rangovo ir užsakovo nesieja pavaldymo, ar kitokie priklausymo santykiai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus (CK 6.645 straipsnio 3 dalis). Užsakovas teikia pagalbą rangovui tik sutartyje numatytais atvejais ir tvarka (CK 6.660 straipsnio 1 dalis). Subrangos sutartyje nenumatyta atsakovės pareiga teikti ieškovei pagalbą atliekant pavestus darbus, taip pat nenumatyta, kad teisė nurodyti pavestų užduočių vykdymo būdus. Taigi bylos aplinkybės ir įrodymai nurodo, kad pagal Subrangos sutartį UAB „Wipsi“ prisiėmė pilną atsakomybę už atliekamų darbų kokybę, įskaitant pasirinktą darbo organizavimą, pasitelktų asmenų kvalifikaciją ir užduočių vykdymo būdus. UAB „Wipsi“ tinkamai neorganizavo vadovavimo atliekamiems darbams, jų kokybės vidinės priežiūros, darbų atlikimui pasitelkė abejotinos kvalifikacijos asmenis bei reikiamai neįformino su jais darbo, ar kitokių teisinių santykių. Šios priežastys galėjo lemti atliktų panduso betonavimo darbų defektus, už kuriuos atsakinga ieškovė.

1917.10. Statybos darbų techninis prižiūrėtojas A. M. nepriėmė UAB „Wipsi“ pagal Subrangos sutartį atliktų betonavimo darbų, nurodytų Atliktų darbų akte Nr. 8 (nepasirašė žurnalo formoje F-7), pateikdamas dėl jų pastabas žurnalo formoje F-57, kurios iki šiol nėra įvykdytos (trūkumai nepašalinti). Šias aplinkybes patvirtinantys statybos darbų žurnalo duomenys pateikti į bylą, jas patvirtino ir A. M. apklausa. Statybos darbų techninis prižiūrėtojas, apklausiamas, nurodė, kad sprendžiant dėl atliktų darbų kokybės, reikiamais atvejais parengiama atliktų darbų rezultatų „išpildomoji nuotrauka“ (arba kontrolinė geodezinė nuotrauka). Tokia „išpildomoji nuotrauka“ buvo parengta ir tikrinant UAB „Wipsi“ 2016 m. gruodžio 21 d. atliktus panduso betonavimo darbus – tai -2 aukšto rampos išpildomoji schema (pateikta į bylą). Komentuodamas šios išpildomosios schemos duomenis, techninis prižiūrėtojas nurodė, jog joje spausdintu šriftu nurodyti reikiami / projektiniai betono aukščiai / altitudės (-7.539, -7.572, -7.630 ir kt.), o greta jų ranka padaryti įrašai apie nuokrypius nuo šių projektinių aukščių (+111, +78, +20 ir kt.). Taigi, šių geodezinių matavimų metu nustatyti neleistini panduso betono paviršiaus nuokrypiai nuo projekte numatytų rodiklių, kas ir Subrangos sutarties 4.4. punkte buvo numatyta, jog darbai gali būti priimti tik po to, kai subsubrangovas (UAB „Wipsi“) ištaiso darbų trūkumus pagal subrangovo (UAB „Statvilsta“) pareikštas pastabas. Tokiomis aplinkybėmis, UAB „Statvilsta“ pagrįstai atsisakius priimti panduso betonavimo darbus, ieškovė neturėjo teisės įforminti vienašalio akto paminėtiems darbams. Taigi pirmos instancijos teismas turėjo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl Atliktų darbų akto Nr. 8 pripažinimo negaliojančiu, kaip prieštaraujančio CK 6.694 straipsnio 4 dalies normoms, o tenkinus priešieškinį – netenkinti ieškovės ieškinio dėl tariamos skolos ir delspinigių priteisimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai nepagrįstai pagrindinis dėmesys skirtas ne įstatymo numatytų ir teismų praktikoje detalizuotų vienašalio perdavimo akto pasirašymo pagrindų tyrimui, o formaliems aspektams, kurie nurodytomis aplinkybėmis esminės reikšmės neturi.

2017.11. Tai, kad ieškovės atliktų panduso betonavimo darbų negalima naudoti pagal paskirtį, o trūkumai yra ne mažareikšmiai, nurodo techninio prižiūrėtojo pastabos ir atsisakymas patvirtinti šių darbų kokybę. Sprendime nepagrįstai rangovui UAB „Statvilsta“ perkeliama atsakomybė už subrangovo atliktų darbų netinkamą kokybę. Akivaizdu, jog iš UAB „Statvilsta“ darbus užsakiusi UAB „Mitnija“ turėtų neabejotiną teisę nepriimti aptariamų panduso betonavimo darbų, kuriuos UAB „Statvilsta“ pasitelktas subrangovas atliko nekokybiškai. Ieškovė atliktų panduso betonavimo darbų trūkumų nešalino ir tokių argumentų teismui nenurodė. Ieškovės atstovai teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad apie netinkamą panduso betonavimo darbų kokybę jiems buvo pranešta žodžiu. Šią informaciją ieškovės atstovai gavo tiek statybos objekte, tiek UAB „Statvilsta“ atstovams nurodžius akto nepasirašymo priežastis. Kadangi netinkama ieškovės atliktų darbų kokybė buvo fiksuota statybos darbų žurnale, aplinkybė, neva ieškovei apie tai nebuvo žinoma, mažai tikėtina ir vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Vien ta aplinkybė, kad atsisakymo pasirašyti priežastys nebuvo nurodytos raštu, nesudaro pagrindo (aptariamų aplinkybių kontekste) ieškovės parengtą vienašalį perdavimo aktą laikyti pagrįstu. Nei įstatymai, nei Subrangos sutartis nenumato, jog atsisakymas pasirašyti atliktų darbų aktą privalomai turi būti pateiktas rašytine forma.

2118. Ieškovė UAB ,,Wipsi“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

2218.1. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis.). Šalys pačios turi savo iniciatyva teikti teismui turimus įrodymus ir kitus, galinčius turėti reikšmę bylai įrodymus. Atsakovė viso bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu naudojosi kvalifikuoto teisininko – advokato paslaugomis. Atsakovė, įrodinėdama 2017 m. lapkričio 4 d. subrangos sutarties Nr. SR2016/11/04 priedo Nr. 2 – „projektinė-techninė dokumentacija“ perdavimą ieškovei, tokią aplinkybę turėjo pagrįsti – įrodyti, kad minėtas priedas realiai ieškovei buvo perduotas. Ieškovės atstovas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme parodė, jog nei 2017 m. lapkričio 4 d. subrangos sutarties Nr. SR2016/11/04 priedas Nr. 1 – „lokalinė sąmata“, nei priedas Nr. 2 – „projektinė-techninė dokumentacija“, apskritai jai nebuvo pateikti. Atsakovė puikiai žinojo, kokiomis aplinkybėmis ji grindžia atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį bei kokias aplinkybes turi įrodyti siekdama jų patenkinimo. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme atsakovei pateikti teismui minėtą priedą Nr. 2 – „projektinė-techninė dokumentacija“ kliūčių nebuvo. Atsakovė, neįvykdžiusi procesinės pareigos pateikti visus jo turimus įrodymus pirmos instancijos teisme, prarado teisę pateikti šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Šios aplinkybės neįrodžius ir atsižvelgiant į tai, jog 2016 m. lapkričio 24 d. pasirašytą papildomą susitarimą šalys įvardino kaip sutarties priedą Nr. 1 (atsakovė neginčijo ir neįrodinėjo, kad toks numeravimas tėra apsirikimas), pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nei 2017 m. lapkričio 4 d. subrangos sutarties Nr. SR2016/11/04 priedas Nr. 1 – „lokalinė sąmata“, nei priedas Nr. 2 – „projektinė-techninė dokumentacija“, apskritai nebuvo pasirašyti abiejų šalių bei nebuvo sutarties dalimis.

2318.2. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu ieškovės atstovas A. B. parodė, jog per visą betonavimo darbų atlikimo procesą 2017 m. lapkričio 4 d. subrangos sutarties Nr. SR2016/11/04 priedo Nr. 2 - „projektinė-techninė dokumentacija“ nebuvo gavęs (nors ne kartą reikalavo jį pateikti). Dėl šių priežasčių ieškovės atstovas negalėjo nei ginčyti projektinės-techninės dokumentacijos duomenų bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, nei tuo labiau perduoti jos duomenys jo samdytiems darbuotojams betonavimo darbų atlikimo metu. Toks ieškovės atstovo A. B. elgesys procese yra savaime logiškas ir paaiškinamas.

2418.3. Atsakovės argumentas, jog ieškovė neneigė aplinkybės, jog panduso betonavimo darbų kokybė buvo netinkama, yra neteisingas ir neatitinka tikrovės. Priešingai, rengiant pirmos instancijos teismui procesinius dokumentus ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ieškovė nuosekliai nurodydavo aplinkybę, kad betonavimo darbai atlikti tinkamai ir kad atsakovės išgalvoti ir bylą nagrinėjančiam pirmos instancijos teismui (atsakovės iniciatyva) nepateikti betonavimo darbų trūkumai jam nepriklauso. Nors tarp šalių ir buvo pasirašyta 2017 m. lapkričio 4 d. statybos subrangos sutartis Nr. SR2016/11/04, tačiau tarp šalių buvo sudarytas ir žodinis susitarimas, jog ieškovės samdytiems darbuotojams betonavimo atlikimo darbams vadovaus, tikrins jų kokybę, juos prižiūrės būtent atsakovės statybos darbų vadovas J. G. (ką nagrinėjant bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu patvirtino apklausti atsakovės samdyti darbuotojai), todėl būtent atsakovė ir prisiėmė atsakomybę dėl darbų kokybės. Tarp šalių susiklostė tokia praktika. Būtent ir dėl šios aplinkybės ieškovė nesustabdė atliekamų betonavimo darbų, negavusi projektinės-techninės dokumentacijos, nors kaip teigta anksčiau, ne kartą prašė ją pateikti. Ieškovė ėmėsi visų nuo jos valios priklausančių veiksmų projektinei-techninei dokumentacijai gauti ir toks elgesys atitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimams (CK 1.5 straipsnis).

2518.4. 2017 m. rugpjūčio 28 d. atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 4 d. statybos subrangos sutartyje Nr. SR2016/11/04 nenumatyta atsakovės pareiga teikti ieškovei pagalbą atliekant pavestus darbus, taip pat nenumatyta, kad teisė nurodyti pavestų užduočių vykdymo būdus. Kadangi ieškovei projektinė-techninė dokumentacija nebuvo pateikta, dėl ko ieškovė negalėjo savarankiškai atlikti betonavimo darbų ir nuspėti kokius betonavimo darbus atlikti, o tarp šalių buvo sudarytas ir žodinis susitarimas, jog ieškovės samdytiems darbuotojams betonavimo atlikimo darbams vadovaus, tikrins jų kokybę, juos prižiūrės būtent atsakovės statybos darbų vadovas J. G. (ką nagrinėjant bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu patvirtino apklausti ieškovo samdyti darbuotojai), todėl pareiga teikti ieškovei pagalbą atliekant betonavimo darbus kilo būtent atsakovei. Pareiga teikti pagalbą atliekant betonavimo darbus buvo aptarta šaliu žodiniu sutarimu.

2618.5. Pirmos instancijos teisme statybos darbų techninis prižiūrėtojas A. M. apklausiamas parodė, jog žurnalo formoje F-57 nurodytos atliktų betonavimo darbų pastabos priklauso ne ieškovei, o būtent atsakovei, todėl atsakovė neturėjo pagrindo nepriimti ieškovės kokybiškai atliktų darbų.

2718.6. Užsakovas turi pareigą kontroliuoti rangos darbus, reikšti dėl jų pretenzijas, priimti baigtus darbus bei pareikšti pretenzijas dėl kokybės bei kitų trūkumų objekto perdavimo metu (civilinė byla Nr. 3K-3-685/2004, Nr. 3K-3-505/2004 ir 3K-3-1164/2003). CK 6.689 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad užsakovas, turėdamas teisę kontroliuoti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, ir nustatęs darbų kokybės trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui, priešingu atveju užsakovas netenka teisės trūkumais remtis ateityje (civilinė byla Nr. 3K-3-54/2009 ir 3K-3-334/2005). Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (civilinė byla Nr. 3K-3-302/2011). 2017 m. lapkričio 4 d. statybos subrangos sutarties Nr. SR2016/11/04 4.3 p. nurodyta, kad privalo per 3 darbo dienas priimti darbus ir pasirašyti atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą arba pateikti pastabas dėl darbų neatitikimų ar defektų. Subsubrangovui ištaisius neatitikimus, privalo pasirašyti atliktų darbų perdavimo aktą bei PVM sąskaitą faktūrą ne vėliau kaip sekančią darbo dieną. Ieškovei atlikus požeminio garažo adresu: ( - ), Vilnius, betonavimo darbus, atsakovė pateikė pastabas dėl jų kokybės ir nurodė ieškovei juos pašalinti. 2016 metų gruodžio 27 - 29 d. ieškovė atsakovės reikalavimu jos nurodytus atliktų betonavimo darbų trūkumus pašalino. Kadangi atliktus betonavimo darbų trūkumų šalinimą atsakovė ieškovei jokių pastabų dėl darbų kokybės nepateikė, 2017 m. sausio 9 d. ieškovė išrašė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 8 ir sąskaitą faktūrą Nr. WIP-S22 5 830 Eur sumai, tačiau atsakovė nepriėmė atliktų betonavimo darbų, nepateikė dėl jų jokių pastabų ir už darbus neatsiskaitė. Atsakovė į ieškovės žodinius ir rašytinius raginimus apmokėti 5 830 Eur įsiskolinimą nereagavo, jokių pastabų dėl atliktų betonavimo darbų ieškovei ir atžymos dėl atsisakymo pasirašyti 2017 m. sausio 9 d. atliktų darbų aktą Nr. 8 nepateikė, todėl ieškovė atliktų darbų aktą pasirašė vienašališkai. Akivaizdu, kad atsakovė ieškovei pastabas dėl atliktų betonavimo darbų galimų trūkumų atlikimo turėjo pateikti ne statybos žurnale ar 2017 m. balandžio 4 d. defektiniame akte Nr. 1, o būtent 2017 m. sausio 9 d. ieškovo atliktų darbų akte Nr. 8. 2017 m. balandžio 13 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją dėl statybos darbų defektų šalinimo ir 2017 m. balandžio 10 d. defektinį aktą Nr. 1, sudarytą po generalinio rangovo UAB „Mitnija“ atliktos darbų rezultatų apžiūros, kuriame nurodyti neva ieškovės atliktų darbų defektai. 2017 m. balandžio 15 d. ieškovė atsakymu atsisakė tenkinti 2017 m. balandžio 13 d. atsakovės pretenziją nesant jai pagrįstai dėl 2017 m. balandžio 15 d. ieškovės atsakyme nurodytų motyvų. Atsakovė tik nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, t. y. 2017 m. balandžio 13 d., pateikė ieškovei pretenziją dėl betonavimo darbų trūkumų šalinimo, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui minėtų dokumentų nepateikė. Požeminio garažo adresu: ( - ), Vilnius, betonavimo darbų atlikimo metu kartu su ieškove dirbo ir kiti subsubrangovai, o pačiame statybos darbų žurnale nėra konkrečiai nurodyta, kad betonavimo darbų pastabos yra pateiktos būtent ieškovei, todėl statybos darbų žurnale ir 2017 m. balandžio 10 d. atsakovės defektiniame akte Nr. 1 nurodytos pastabos ieškovei nepriklauso.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).
  1. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl to, ar subrangovas pagrįstai atsisako apmokėti už atliktus betonavimo darbus pagal statybos rangos sutartį subsubrangovui, motyvuodamas tuo, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį dėl skolos už betonavimo darbus tenkino, o priešieškinį dėl vienašalio darbų priėmimo-perdavimo akto panaikinimo atmetė. Atsakovė su tokiu teismo sprendimus nesutinka.
  1. Su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė naują įrodymą – projektinę dokumentaciją, kuri, pasak atsakovės, yra 2016 m. lapkričio 4 d. statybos rangos, kurios pagrindu buvo atliekami betonavimo subsubrangos darbai, priedas, ir kuri nebuvo pateikta bylą narinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė įrodinėja, jog būtent šios techninės dokumentacijos pagrindu ieškovė UAB ,,Wipsi“ ir atliko betonavimo darbus, tuo tarpu poreikis šią dokumentaciją pateikti iškilo tik susipažinus su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsakovė prieštarauja, jog teikiamas naujas įrodymas būtų prijungtas, nes jis galėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
  1. CPK 314 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, įvertinusi teikiamą naują įrodymą, siekdama teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, nors šis įrodymas ir galėjo būti pateiktas jau pirmosios instancijos teisme, nutaria jį prijunti prie nagrinėjamos bylos, nes sprendžia, kad jis gali turėti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.
  1. Kita vertus, įvertinusi atsakovės naujai pateiktą įrodymą – projektinę dokumentaciją, kuri, pasak atsakovės, yra 2016 m. lapkričio 4 d. statybos rangos, kurios pagrindu buvo atliekami betonavimo subsubrangos darbai, priedas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šis įrodymas nepatvirtina ieškovei perduotų atlikti betonavimo darbų apimties, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė šį sutarties priedą, kurį gavo iš generalinio rangovo UAB ,,Mitnija“, būtų perdavusi ieškovei.
  1. Taigi naujai atsakovės pateikta techninė dokumentacija nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovė taip ir neįrodė, kokie konkrečiai darbai, pagal kokius konkrečius techninius matavimus, altitudes, kontrolinius parametrus, brėžinius, schemas ir pan. buvo sulygti atlikti pagal 2016 m. lapkričio 4 d. Statybos subrangos sutartį Nr. SR2016/11/04. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, remdamasis teismų praktikoje įtvirtintu tikimybių pusiausvyros principu, padarė pagrįstą išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovė turėjo atlikti betonavimo darbus pagal atsakovės bendro pobūdžio nurodymus, numatytus sutartyje ar / ir duotus žodinius nurodymus statybos objekte, o ne pagal konkrečias schemas, brėžinius ir pan. (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.650 straipsnio 1 dalis, 6.663 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių būtent žodžiu buvo susitarta, jog ieškovės samdytiems darbuotojams betonavimo atlikimo darbų metu vadovaus, tikrins darbų kokybę, juos prižiūrės atsakovės statybos darbų vadovas J. G.. Būtent šio asmens parašas yra ir ant atsakovės naujai pateikto įrodymo – techninės dokumentacijos. Byloje esantys įrodymai, o būtent: liudytojo ieškovės vadovo A. B. paaiškinimai, kuris nurodė, jog jis sutarties priedo Nr. 2, kuriame būtų buvusi aptarta betonavimo darbų projektinė-techninė dokumentacija, negavo, o to ir nepageidavo, nes jis tik davė atsakovės prašymu darbininkus betonavimo darbams atlikti, kuriems vadovavo atsakovės darbuotojas; sutarties vykdymo eiga, kuomet jokiuose atsakovės į bylą pateiktuose statybos techniniuose dokumentuose neatsispindėjo ieškovės atstovų (darbuotojų) parašai dėl tarpinių darbų rezultatų pridavimo, o tarpinius betonavimo darbus pridavinėjo būtent atsakovės įgaliotas atstovas – darbų vadovas J. G.; liudytojas A. M., kuris yra statinio statybos technikos priežiūros vadovas, paaiškino, kad bendravo tik su atsakovės darbų vadovu J. G. ir pretenzijas dėl betonavimo darbų reiškė būtent atsakovei; liudytojas V. G., kuris buvo atvežtas dirbti į objektą ir lieti betoną, patvirtino, kad darbus prižiūrėjo J., – patvirtina, kad būtent atsakovės atstovas žodžiu duodavo nurodymus betonavimo darbus atliekantiems meistrams, kas pagrindžia ieškovės ir pirmosios instancijos teismo motyvus, jog atsakovė apskritai neįrodė, jog ieškovei kaip subsubrangovui pagal subsubrangos sutartį buvo perkelta atsakovės kaip subrangovo pareiga laikytis betonavimo darbų altitudžių ar kitokių techninių matavimų, kurių atsakovė buvo įpareigota laikytis pagal statybos sutartį, sudarytą su generaliniu rangovu UAB „Mitnija“. Kitaip tariant, atsakovė, būdama UAB ,,Mitnija“ subrangovas, kuris tinkamai neįformino subsubrangos rangos sutarties, turi prisiimti tokių neprofesionalių savo veiksmų padarinius.
  1. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvus, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju esminės yra dvi įrodinėtinos aplinkybės, o būtent, dėl kokių konkrečiai darbų atlikimo susitarė šalys ir kokius konkrečiai darbus ieškovė atliko nekokybiškai.
  1. Jau minėta, kad atsakovė neįrodė, kokie konkrečiai darbai, pagal kokius konkrečius techninius matavimus, altitudes, kontrolinius parametrus, brėžinius, schemas ir pan. buvo sulygti atlikti pagal 2016 m. lapkričio 4 d. Statybos subrangos sutartį Nr. SR2016/11/04.
  1. Kaip žinia, rangos sutartis yra atlygintinė sutartis. Rangos sutartimi rangovas (subrangos sutarties atveju – subrangovas) įsipareigoja pastatyti statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas (subrangos sutarties atveju – generalinis rangovas) įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartinių santykių turinį sudarančios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas: rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės, užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2009; kt.).
  1. Pagal sutartį įgyvendinama rangovo pareiga atlikti statybos rangos darbus ir jų rezultatą perduoti užsakovui atitinka šio pareigą atsiskaityti su rangovu, sumokant sutartyje nurodytą kainą. Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas rangovui privalo sumokėti sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, kai darbai atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Priėmus tinkamai ir laiku atliktą darbų rezultatą atsiranda užsakovo (generalinio rangovo) prievolė visiškai atsiskaityti su darbus atlikusiu rangovu.
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi vieningos pozicijos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).
  1. Atliktų darbų faktą ir apimtį ieškovė įrodinėja pateiktu vienašališkai subsubrangovo pasirašytu 2017 m. sausio 9 d. Atliktų darbų aktu Nr. 8. Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti šį Atliktų darbų aktą negaliojančiu, nes atlikti darbai yra su trūkumais, kurie pasireiškė betonavimo darbų neatitikimu (altitudžių nuokrypiu) kontroliniams matavimams (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo – perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo – perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).
  1. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus.
  1. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodyti darbų trūkumai nepaneigia betonavimo darbų atlikimo fakto ir nesudaro pagrindo pripažinti Atliktų arbų aktą negaliojančiu. Be to, atsakovė neįrodė, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnio reikalavimai, kad egzistuoja aukščiau paminėti atvejai, kuomet užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus.
  1. Minėta, jog užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).
  1. Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011).
  1. Atliktų betonavimo darbų trūkumus bei atsisakymą pasirašyti Atliktų darbų aktą Nr. 8 atsakovė įrodinėjo statybos darbų techninio prižiūrėtojo A. M. pastabomis Darbų žurnalo formoje F-57. Pasak atsakovės, ji nepriėmė ieškovės pagal Subrangos sutartį atliktų betonavimo darbų, nurodytų Atliktų darbų akte Nr. 8 (nepasirašė žurnalo formoje F-7), kadangi pastabos dėl darbų kokybės, nurodytos žurnalo formoje F-57, nebuvo įvykdytos (trūkumai nepašalinti). Statybos darbų techninis prižiūrėtojas A. M. apklausiamas liudytoju nurodė, kad sprendžiant dėl atliktų darbų kokybės, reikiamais atvejais parengiama atliktų darbų rezultatų „išpildomoji nuotrauka“ (arba kontrolinė geodezinė nuotrauka). Tokia „išpildomoji nuotrauka“ buvo parengta ir tikrinant UAB „Wipsi“ 2016 m. gruodžio 21 d. atliktus panduso betonavimo darbus – tai -2 aukšto rampos išpildomoji schema. Komentuodamas šios išpildomosios schemos duomenis, techninis prižiūrėtojas nurodė, jog joje spausdintu šriftu nurodyti reikiami / projektiniai betono aukščiai / altitudės (-7.539, -7.572, -7.630 ir kt.), o greta jų ranka padaryti įrašai apie nuokrypius nuo šių projektinių aukščių (+111, +78, +20 ir kt.).
  1. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovei atlikus požeminio garažo, esančio ( - ), Vilniuje, betonavimo darbus, atsakovės atstovas A. M. 2017 m. gruodžio 22 d. pastabose Darbų žurnalo formoje F-57 (beje, atsakovės pateiktoje F-57 formoje dėl nežinomų priežasčių nurodyta ne 2016 m. gruodžio 22 d., bet 2012 m. gruodžio 22 d.) nurodė, kad užfiksuotas pandoso tarp ašių P1-P11 nuokrypis. Ieškovė neneigia, kad atsakovės atstovas nurodė ieškovei pašalinti darbų trūkumus, tačiau tvirtina, jog 2016 m. gruodžio 27 – 29 d. ji pašalino ieškovės nurodytus atliktų betonavimo darbų trūkumus, todėl surašė 2017 m. sausio 8 d. Atliktų darbų aktą, o 2017 m. sausio 9 d. Sąskaitą faktūrą Nr. WIP-S22 5 830 Eur sumai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo netikėti šiais ieškovės paaiškinimais, kadangi darbų perdavimo-priėmimo metu atsakovė jokių pastabų dėl darbų kokybės nepateikė.
  2. 2016 m. lapkričio 4 d. subrangos sutarties Nr. SR2016/11/04 4.3 punkte nurodyta, kad subrangovas privalo per 3 (tris) darbo dienas priimti darbus ir pasirašyti atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą arba pateikti pastabas dėl darbų neatitikimų ar defektų. Subsubrangovui ištaisius neatitikimus, subrangovas privalo pasirašyti atliktų darbų perdavimo aktą bei PVM sąskaitą faktūrą ne vėliau kaip sekančią darbo dieną. Tuo tarpu atsakovė nei per sutartyje nustatytą 1 dienos terminą po darbų trūkumų šalinimo, nei per 3 dienų terminą, jokių pastabų dėl darbų kokybės nenurodė, todėl ieškovė įgijo teisę, nesant jokių pretenzijų iš atsakovės, vienašalį Atliktų darbų aktą Nr. 8 ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus betonavimo darbus laikyti pagrįsta ir teisėta.
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 išaiškino, jog būtent atliktų darbų priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai.
  1. Tuo tarpu atsakovė jokių pastabų dėl atliktų darbų kokybės Atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte Nr. 8 nenurodė, taigi savo konkliudentiniais veiksmais pritarė Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto teisėtumui ir pagrįstumui, todėl šis aktas jam sukėlė teisinius padarinius, o būtent, pareigą apmokėti ieškovei už atliktus betonavimo darbus. Kaip matyti, pretenzijas bei defektų aktą atsakovė parengė tik praėjus dvidešimčiai dienų po priešieškinio pateikimo šioje byloje. Tik 2017 m. balandžio 13 d. parengtoje pretenzijoje ieškovė buvo kviečiama pašalinti darbų trūkumus ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 21 d. pagal atsakovės parengtą 2017 m. balandžio 10 d. Defektinį aktą Nr. 1. Iš šio defektinio akto turinio matyti, kad atsakovė įrodinėjo tik vienintelį betonavimo darbų trūkumą kaip neatitikimą kontroliniams matavimams – panduso ašių nuokrypį nuo projektinės altitudės. Taigi šiuos atsakovės argumentus teisėjų kolegija vertina kaip nesavalaikius ir sąlygotus gynybinės pozicijos nagrinėjamoje civilinėje byloje.
  1. Teisėjų kolegija pažymi, jog reikšminga ir aplinkybė, kad atsakovė neįrodinėjo savo teisės mažinti atliktų darbų kainą dėl darbų trūkumų ir jų šalinimo išlaidų, nenurodė, kiek šių trūkumų šalinimas jai kainavo bei, kad apskritai ji juos šalino ar / ir generalinis rangovas su atsakove neatsiskaitė už betonavimo darbus / sumažino kainą dėl trūkumų (CK 6.678 straipsnis, 6.699 straipsnis).
  1. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2016 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).
  1. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kuris ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat tai, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.) sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
  1. Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija taip pat nenustatė.
  1. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ir 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš kitos šalies. Ieškovė nurodo, jog nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 373,50 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 straipsnyje įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, ieškovės faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovės prašymą tenkina ir priteisia ieškovei UAB ,,Wipsi“ iš atsakovės UAB ,,Statvilsta“ 373,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

31Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Wipsi“ (juridinio asmens kodas 302848451) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statvilsta“ (juridinio asmens kodas 125440955) 373,50 Eur atstovavimo išlaidų, kurias ji patyrė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

34Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė UAB „Wipsi“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9.
      1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Statvilsta“... 10. 17.1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai pagrindinį dėmesį skyrė 2016... 11. 17.2. Teismas įvertino sutarties priedo Nr. 2 nepateikimą kaip atsakovės... 12. 17.3. Nors ieškovė teigė, kad projektinės techninės dokumentacijos negavo,... 13. 17.4. Atsakovei negalėjo būti žinoma, jog būtent Subrangos sutarties... 14. 17.5. Nors teismas konstatavo, jog labiau tikėtina, kad nei sutarties priedas... 15. 17.6. Teismo išvada, kad pagal turimų įrodymų visetą ieškovas turėjo... 16. 17.7. Teismas nepagrįstai atsakomybę už netinkamą subrangovo UAB... 17. 17.8. Darbus pagal Subrangos sutartį atliko ne ieškovės darbuotojai, o... 18. 17.9. Ieškovė teigė, jog (neva) jos pasitelktų asmenų darbų atlikimui... 19. 17.10. Statybos darbų techninis prižiūrėtojas A. M. nepriėmė UAB... 20. 17.11. Tai, kad ieškovės atliktų panduso betonavimo darbų negalima naudoti... 21. 18. Ieškovė UAB ,,Wipsi“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 22. 18.1. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 23. 18.2. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu ieškovės atstovas A.... 24. 18.3. Atsakovės argumentas, jog ieškovė neneigė aplinkybės, jog panduso... 25. 18.4. 2017 m. rugpjūčio 28 d. atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad... 26. 18.5. Pirmos instancijos teisme statybos darbų techninis prižiūrėtojas A.... 27. 18.6. Užsakovas turi pareigą kontroliuoti rangos darbus, reikšti dėl jų... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 30. Apeliacinis skundas atmetamas.
        1. Bylos nagrinėjimo... 31. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti... 33. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Wipsi“ (juridinio asmens... 34. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....