Byla 2A-149/2014
Dėl testamento pripažinimo iš dalies negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Danutės Milašienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4259-590/2012 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui T. V., trečiajam asmeniui Vilniaus rajono 1 – ajam notarų biurui dėl turto pripažinimo bendra jungtine nuosavybe ir dėl testamento pripažinimo iš dalies negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo sprendžiant klausimus dėl asmenų, kurie, nesudarę santuokos, gyveno kartu ir vykdė bendrą veiklą, santykių teisinio kvalifikavimo, bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo, šios nuosavybės dalių nustatymo.

6Pareikštu ieškiniu ieškovė S. M. prašė teismo pripažinti: 1) jai nuosavybės teises į 1/2 dalį 0,1506 ha ploto žemės sklypo, ( - ), ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, ( - ), su ūkiniu pastatu, ( - ), ir inžineriniais tinklais, ( - ), esančius ( - ); 2) negaliojančiu E. B. 2010 m. vasario 22 d. testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 6 - ajame notarų biure, dalyje dėl aukščiau nurodyto turto.

7Ieškovė paaiškino, kad su E. B. nuo 1990 metų gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį. Gyvendami kartu jie bendromis lėšomis įsigijo sklypą, pastatė ir įregistravo gyvenamąjį namą adresu ( - ). Anot ieškovės, tarp jos ir E. B. buvo sudarytas susitarimas dėl jungtinės veiklos. Prie žemės sklypo įgijimo ir ginčo namo statybos ieškovė prisidėjo asmeninėmis lėšomis, gautomis pardavus jai priklausiusį butą, tėvų namą, bronzinių figūrėlių kolekciją ir du paveikslus. Dėl šios priežasties ieškovei turėtų būti pripažintos nuosavybės teisė į ½ minėto nekilnojamojo turto dalį. Kadangi ½ ginčo turto dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei, E. B. šia dalimi negalėjo disponuoti ir testamentu palikti šią dalį atsakovui.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 3 000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.

10Įvertinęs aplinkybes, jog ginčo žemės sklypo įgijimui, gyvenamojo namo statyboms buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus E. B. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – sodo pastatą ir žemės sklypą, esančius sodininkų bendrijoje ( - ), butus, esančius ( - ), bei dalį buto, esančio ( - ), teismas konstatavo, kad ginčo turtas buvo pastatytas ir įgytas už asmenines E. B. lėšas. Ieškovės argumentus, kad ginčo turto įgijimui bei statybai buvo panaudotos jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusios lėšos, gautos pardavus butą, esantį ( - ), teismas atmetė nurodęs, jog butas buvo parduotas likus 9 dienoms iki namo statybos pabaigos. Atsižvelgęs į artimos giminystės faktą, teismas laikė nepatikimu įrodymu ieškovės sesers pareiškimą, kad ji 1997 – 1999 metais ieškovei pervedė 8 000 JAV dolerių, gautus pardavus jų tėvams priklausiusį namą. Anot teismo, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė ginčo turto įsigijimui panaudojo darbo užmokestį ir kitas asmenines pajamas, nes byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Remdamasis tuo ieškovės reikalavimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovė S. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

13Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Teismo išvadas paneigia liudytojos I. M. parodymai, kad žemės sklypą su gyvenamuoju namu ( - ), bendromis lėšomis įsigijo apeliantė ir E. B.. Pastaroji liudytoja ir liudytojas V. Š. taip pat parodė, jog namą, ( - ), bendru darbu remontavo apeliantė ir E. B.. Taigi už šio namo pardavimą gautos pajamos priskirtinos ir apeliantei.

152. Apeliantės nuomone, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad E. B. pakako asmeninių lėšų ginčo gyvenamojo namo statybai. Tą paneigia faktai, jog jis išlaikė savo pilnamečius vaikus (vienai dukrai nupirko butą, kitai – automobilį) bei būtinybė apeliantei parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą. Nuosavybės teisės į ginčo turtą nebuvo registruotos apeliantės ir E. B. vardu, kadangi juos siejo ilgalaikiai šeimyniniai santykiai.

163. Susitarimo dėl jungtinės veiklos tarp apeliantės ir E. B. buvimą patvirtina Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir inspekcijos tarnybos 2003 m. vasario 17 d. aktas Nr. 101 „Dėl 1-2 butų namo, sodo namo pripažinimo tinkamu naudoti“, kuriame nurodyta, kad namo statytojais yra apeliantė su E. B.. Gyvenamasis namas buvo statomas ūkio būdu – taigi apeliantė ir E. B. tiesiogiai rūpinosi visais statybos darbais. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai V. Š. bei A. U.. Nors statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte E. B. nurodė, kad apeliantė skyrė 1/3 dalį asmeninių lėšų namo statyboms, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantė prisidėjo įgyjant turtą ( - ), laikytina, kad ginčo namo statyboms ji skyrė laiko ir jėgų tiek pat, kiek ir E. B.. Be to, pardavusi butą, esantį ( - ), už jį gautas lėšas apeliantė skyrė namo statybos darbų užbaigimui (vidaus apdailos darbams), baldų įsigijimui, tvoros įrengimui. Šį faktą patvirtino liudytojai V. Š. bei A. U..

174. Apeliantės prisidėjimą prie ginčo žemės sklypo įsigijimo patvirtina faktas, jog tam buvo panaudota dalis asmeninių jos lėšų, gautų pardavus bronzinių figūrėlių kolekciją (ką patvirtino liudytojas V. Š.), bei gautų pardavus apeliantės tėvų namą Rusijoje.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas T. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės ieškovo apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Jis teigia, kad duomenys apie tai, jog ginčo žemės sklypo įsigijimo bei ginčo statinių statybos metu E. B. pardavė jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, patvirtina, kad E. B. turėjo pakankamai asmeninių lėšų įsigyti ginčo turtą kaip asmeninę nuosavybę. Susitarimo tarp E. B. ir apeliantės dėl jungtinės veiklos buvimą neigia E. B. veiksmai registruojant ginčo turtą tik savo vardu, įtraukiant jį į testamentą kaip savo turtą. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ji iš tiesų pardavė bronzinių figūrėlių kolekciją, du paveikslus, kailinius ir tėvų namą Rusijoje bei už juos gautus pinigus panaudojo ginčo turto įsigijimui. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog apeliantė tik apeliaciniame skunde pradėjo įrodinėti, kad turtas Vosyliukų k. buvo įgytas jos bendrai su E. B.. Faktą, jog apeliantės pardavus butą, esantį Medeinos ( - ), gautos lėšos nebuvo panaudotos ginčo namo statybai, patvirtina aplinkybė, jog ginčo namas buvo baigtas statyti 2002 m. gruodžio 20 d., tuo tarpu butas parduotas 2002 m. lapkričio 25 d. Baldai ir kitas galimai už šiuos pinigus įsigytas turtas nėra šios bylos dalykas.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20CPK 320 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą

21Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, sprendžiant kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turto klausimus

22Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, konstatavo esant neįrodyta, kad apeliantė savo lėšomis prisidėjo prie 0,1506 ha ploto žemės sklypo ir gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu, esančių ( - ), įgijimo. Apeliantė teigia, kad nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada yra klaidinga bei padaryta netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus dėl turto įgijimo aplinkybių bei apeliantės ir E. B. tarpusavio santykių.

23Kasacinis teismas, formuodamas teisės normų, reglamentuojančių rtu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. Z. v. R. A. L., bylos Nr. 3K-7-332/2006; 2011 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-410/2011).

24Kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., byla Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-544/2011). Taigi nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Klausimas dėl bendro turto dalių dydžio yra fakto klausimas, kurį turi pareigą pagrįsti reikalavimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo reiškiantis asmuo (CPK 12, 178 straipsniai).

25Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. ir kt. v. K. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-233/2013).

26Byloje pareikštu reikalavimu siekiama pripažinti bendru turtu ne visą apeliantės ir E. B. gyvenimo kartu nesusituokus metu įgytą turtą, tačiau tik 0,1506 ha ploto žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esančius ( - ). Kasacinis teismas yra išskyręs, jog aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas ex ante bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. V. v. M. K. T., bylos Nr. 3K-3-482/2010). Sprendžiant, ar apeliantė iš tiesų prisidėjo prie nurodyto turto įgijimo, sukūrimo ir kokia turto dalis turėtų priklausyti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise, esminę reikšmę turi tokių materialinių juridinių faktų nustatymas: pirma, ar apeliantė ir E. B. siekė įgyti žemės sklypą ir pastatyti gyvenamąjį namą bendrosios dalinės nuosavybės forma, antra, pripažinus buvus apeliantės ir E. B. jungtinę veiklą, kokia yra apeliantės dalis jungtinės veiklos būdu sukurtoje bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

27Pirmosios instancijos teismas remdamasis apeliantės paaiškinimais, liudytojų I. M. ir V. Š. parodymais (t. 2, b. l. 166-168, 186-187) nustatė, kad apeliantė ir E. B. pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį 1990 metais. Šio fakto bylos šalys neneigia. Santuoką apeliantė su E. B. sudarė 2004 m. spalio 1 d. (t. 1, b. l. 15). Ginčo objektu esantį žemės sklypą E. B. įgijo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu 2000 m. gegužės 12 d. (t. 1, b. l. 21), o gyvenamojo namo statyba buvo baigta jį pripažinus tinkamu naudoti – 2003 m. vasario 17 d. (t. 1, b. l. 19). Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad ginčo objektu esantis turtas buvo įgytas, sukurtas apeliantei ir E. B. gyvenant nesusituokus. Aplinkybę, kad prie namo statybos tam tikru būdu prisidėjo ir apeliantė, patvirtina ne tik liudytojų I. M., V. Š., A. U. (t. 2, b. l. 186-189) parodymai, bet ir Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2003 m. vasario 17 d. Aktas Nr. 101 „Dėl 1-2 butų namo, sodo namo pripažinimu tinkamu naudoti“ (toliau ir Aktas), kuriame ginčo namo statytoju nurodytas ne tik E. B., bet ir apeliantė (t. 1, b. l. 23). Taigi priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas byloje pateiktas įrodymų visetas suponuoja, jog apeliantė ir E. B. buvo susitarę dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Nors apskųstame teismo sprendime ir padaryta faktų vertinimo klaida, tačiau ji yra neesminė ir nesudaro juridinio pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės vertinti kaip neteisėtų ir nepagrįstų.

28Dėl apeliantės ir E. B. dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai esą apeliantės dalis yra ne mažesnė kaip ½ prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pagal pateiktus įrodymus ginčo žemės sklypas kainavo 24 000 Lt (t. 1, b. l. 25), o gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu bendra įsigijimo kaina sudarė 158 874 Lt (t. 2, b. l. 52-53), taigi sugyventiniai (apeliantė ir E. B.) turėjo 182 874 Lt išlaidų šiam turtui įgyti. Iš E. B. sudarytų pirkimo – pardavimo sandorių matyti, kad jis prieš nupirkdamas ginčo objektu esantį žemės sklypą pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą: 1999 m. balandžio 2 d. - sodo pastatą ir žemės sklypą, esančius ( - ), už 80 000 Lt (t. 2, b. l. 46-47), 1999 m. rugsėjo 14 d. – žemės sklypą, esantį ( - ), už 40 000 Lt (t. 2, b. l. 42), o gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu statybos metu: 2001 m. balandžio 10 d. - butą, esantį ( - ), už 62 800 LT (t. 1, b. l. 155), 2002 m. rugpjūčio 8 d. – butą, esantį ( - ), už 36 750 Lt (t. 1, b. l. 153-154), 2002 m. rugsėjo 17 d. – dalį buto, esančio ( - ), už 3 500 Lt (t. 1, b. l. 152). Šios lėšos – 223 050 Lt, atsižvelgiant į parduoto turto įgijimo momentus laikytinos asmenine E. B. nuosavybe. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad perkant sodo pastatą ir žemės sklypą, esančius ( - ), buvo panaudota 12 000 Lt priklausiusių apeliantei – gautų pardavus jos kailinius, ir taipogi apeliantė asmeninėmis lėšomis, darbu prisidėjo prie sodo pastato pagerinimo, todėl už šio turto pardavimą gauto pelno dalis priskirtina apeliantei, šios faktinės aplinkybės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įrodinėjamos nebuvo (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Taigi dėl to plačiau teisėjų kolegija nepasisako. Iš to, kas nurodyta, akivaizdu, kad E. B. asmenine nuosavybe priklausiusio turto pardavimo ir ginčo turto įgijimo momentai patvirtina, jog tiek žemės sklypo pirkimas, tiek ginčo namo su ūkiniu pastatu statyba buvo finansuojami iš esmės E. B. lėšomis (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija šioje dalyje pažymi, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ši faktinė aplinkybė nereiškia, kad prie žemės sklypo įgijimo bei namo su ūkiniu pastatu statybos asmeninėmis lėšomis ir darbu neprisidėjo apeliantė. Apeliantė savo prisidėjimą prie žemės sklypo įsigijimo ir namo statybos, lėšų, įneštų į jungtinę veiklą, mastą įrodinėjo iš esmės tik savo paaiškinimais, liudytojų parodymais bei savo sesers 2012 m. rugsėjo 27 d. pareiškimu, kuriuo tvirtinama, kad apeliantė 1997 – 1999 metais gavo 8 000 JAV dolerių pajamų pardavus tėvų namą (t. 2, b. l. 152). Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog liudytojai I. M., V. Š., A. U. esą patvirtino jos nurodomas aplinkybes, kad ginčo laikotarpiu apeliantė pardavė jai priklausiusius paveikslus, bronzines figūrėles, butą ir gautas lėšas panaudojo namo statyboms. Tačiau pažymėtina, jog nei vienas iš apeliantės nurodomų liudytojų konkrečiai nepaliudijo aplinkybių dėl S. M. priklausiusių paveikslų, statulėlių pardavimo bei jos piniginių lėšų panaudojimo įsigyjant žemės sklypą bei statant namą (liudytojas V. Š. tik nurodė, kad būtent pats E. B. turėjo paveikslų, statulėlių ir kad buvo laikai, kai šie daiktai buvo parduodami į Vokietiją- 2 t., 187 b.l.). Liudytoja I. M. apie apeliantės piniginių lėšų panaudojimą namo ( - ) statybai apskritai nieko nepaliudijo; jos liudijimas apie apeliantės kailinių pardavimą susijęs su sodo sklypo ( - ) įsigijimo aplinkybėmis. Tuo tarpu liudytojas A. U. taip pat patvirtino tik apeliantės prisidėjimą prie namo statybos savo darbu (liudijo, kad ji dalyvavo statybų procese, liudijo apie E. B. pasvarstymus, kad trūkstant pinigų reikės parduoti apeliantės butą, tačiau jokių liudijimų apie jos realų prisidėjimą piniginėmis lėšomis, teismo posėdžio protokole nėra užfiksuota- 2 t., 188 b. l.). Taigi, apeliantės nurodomos įrodinėjimo priemonės be to, jog yra subjektyvaus pobūdžio, tiesiogiai ir nepatvirtina jos realaus indėlio jungtinės veiklos pagrindu sukuriant tam tikrą turtą kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektą. Apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto, esančio ( - ), pardavimo bei atsiskaitymo už jį momentai (2002 m. lapkričio 27 d. ir 2002 m. gruodžio 11 d. (t. 1, b. l. 26-29, 157) patvirtina, kad už butą gautos lėšos negalėjo būti panaudotos gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu statybai. Nurodytų lėšų galimas panaudojimas gyvenamojo namo gerbūvio tvarkymui, baldų įsigijimui nėra teisiškai reikšmingas nustatant apeliantės dalį bendrojoje nuosavybėje, atsiradusioje jungtinės veiklos pagrindu. Atskirai aptartinas byloje esantis rašytinis įrodymas- Statybos inspekcijos aktas (1 t., 23 b.l.), kuriame S. M. kartu su E. B. nurodyta kaip gyvenamojo namo statytoja. Šiame akte esantis įrašas, kad statybos metu panaudota S. M. lėšų dalis yra 1/3, yra išbrauktas, šį taisymą aktą surašęs statybų inspekcijos specialistas yra aptaręs. Byloje nėra duomenų, kieno iniciatyva atitinkamas įrašas akte buvo padarytas ir kieno iniciatyva jis po to buvo išbrauktas. Tačiau akto turinys patvirtina, jog jis buvo surašytas dalyvaujant tiek E. B., tiek ir S. M., tad tikėtina, jog šis taisymas buvo padarytas jų abiejų valia. Atitinkamai, vertinant šį aktą kaip įrodymą, darytina išvada, kad S. M. dalyvavimo statybos procese mastas buvo mažesnis, tačiau pats jos nurodymo statytoja faktas patvirtina, jog tam tikra apimtimi ji prisidėjusi prie statybos, t.y. turto sukūrimo.

29Jungtinės veiklos specifika yra ta, jog šios sutarties šalys gali susitarti ne tik dėl bendro turto sukūrimo, kiekvienos iš sutarties šalių dalies bendrame turte, bet ir dėl tolesnių tarpusavio santykių, taigi, ir dėl tolesnio disponavimo turtu. Įrašo Akte, kuriuo buvo nustatyta apeliantės įnašo dalis į namo ir ūkinio pastato statybą, išbraukimo aplinkybė, šalių tolimesni veiksmai įregistruojant ginčo turtą asmenine E. B. nuosavybe, E. B. testamento turinys (t. 1, b. l. 14) pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste pripažintini pakankamu pagrindu išvadai, kad apeliantės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje buvo ne didesnė negu 1/3. Vis dėlto šio fakto pripažinimas apeliantei nesukelia jokių teisinių pasekmių. Sprendžiant dėl apeliantės ir E. B. susitarimo dėl jungtinės veiklos turinio reikšmingos ir jo vykdymo aplinkybės ne tik iki bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, bet ir po to. Nustatyta, kad ginčo turtas buvo registruotas tik E. B. vardu kaip jo asmeninė nuosavybė. Nesant kliūčių įregistruoti turtą kaip bendrą dalinę nuosavybę, laikytina, kad toks buvo apeliantės ir jos sugyventinio (turto sukūrimo metu), susitarimas, t.y. leisti E. B. sukurta bendra daline nuosavybe disponuoti kaip savo asmeniniu turtu. Esant tokiai situacijai, E. B. testamentinė valia implikuoja, jog testamentu ne tik buvo išreikšta testatoriaus valia, bet ir išspręstas jo ir apeliantės sukurtos bendrosios dalinės nuosavybės nustatymas, išskiriant apeliantei iš ginčo turto 1/3 dalį. Aiškinant šią situaciją kitaip, būtų iškreipta ne tik testatoriaus valia, bet ir aptarto susitarimo dėl jungtinės veiklos turinys – apeliantei atitektų didesnė ginčo turto dalis nei iš tiesų turėtų faktiškai priklausyti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta nesant pagrindo remiantis apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųsto teismo sprendimo (CPK 328, 330 straipsniai).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Apeliaciniame teisme atsakovas patyrė 3 000 Lt advokato pagalbos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą išlaidų (t. 2, b. l. 250). Įvertinusi, jog apeliaciniame skunde nebuvo keliami sudėtingi teisės aiškinimo ar faktų vertinimo klausimai, jis buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė advokatė dalyvavusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija atsakovui iš ieškovės priteistinų advokato pagalbos išlaidų dydį mažina iki 1 500 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Priteisti atsakovui T. V. (asmens kodas ( - ) iš ieškovės S. M. (asmens kodas ( - ) 1 500 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų... 6. Pareikštu ieškiniu ieškovė S. M. prašė teismo pripažinti: 1) jai... 7. Ieškovė paaiškino, kad su E. B. nuo 1990 metų gyveno kartu bei vedė... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį... 10. Įvertinęs aplinkybes, jog ginčo žemės sklypo įgijimui, gyvenamojo namo... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovė S. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 13. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 14. 1. Teismo išvadas paneigia liudytojos I. M. parodymai, kad žemės sklypą su... 15. 2. Apeliantės nuomone, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad E. B. pakako... 16. 3. Susitarimo dėl jungtinės veiklos tarp apeliantės ir E. B. buvimą... 17. 4. Apeliantės prisidėjimą prie ginčo žemės sklypo įsigijimo patvirtina... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas T. V. prašo Vilniaus apygardos... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. CPK 320 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas,... 21. Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo,... 22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, konstatavo... 23. Kasacinis teismas, formuodamas teisės normų, reglamentuojančių rtu... 24. Kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) susitarimo dėl... 25. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo... 26. Byloje pareikštu reikalavimu siekiama pripažinti bendru turtu ne visą... 27. Pirmosios instancijos teismas remdamasis apeliantės paaiškinimais, liudytojų... 28. Dėl apeliantės ir E. B. dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje teisėjų... 29. Jungtinės veiklos specifika yra ta, jog šios sutarties šalys gali susitarti... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. Apeliaciniame teisme atsakovas patyrė 3 000 Lt advokato pagalbos rengiant... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti... 34. Priteisti atsakovui T. V. (asmens kodas ( - ) iš ieškovės S. M. (asmens...