Byla e2A-829-343/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. Š. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-45-805/2017 pagal ieškovo S.P. Š. ieškinį atsakovams A. I., uždarajai akcinei bendrovei „Prienų butų ūkis“, J. B., J. C., T. C., V. K., G. R., A. K., tretiesiems asmenims UAB „Prienų šilumos energija“, UAB „Trakų energija“, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl įpareigojimo atstatyti šildymo vamzdyno įvadą ir projekte nustatytą šildymo prietaisų galią butuose.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

  1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė įpareigoti atsakovą A. I. atstatyti į pradinę būseną daugiabučio namo, esančio ( - ), šildymo sistemos įvadą į ( - ) butą; įpareigoti atsakovus UAB „Prienų butų ūkis“ ir J. B., J. C., T. C., V. K., G. R., A. K. atstatyti atsakovų butuose esančios bendro naudojimo šildymo sistemos prietaisų, už kuriuos atsako namo administratorius ir butų savininkai, projektinį pajėgumą, atkuriant vamzdyno pradinę padėtį, buvusią iki 2008 metų; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 2-5).
  2. Ieškovas nurodė, jog, laikydamasis visų reikalavimų, 1997 metais atsijungė nuo šildymo sistemos, bute paliekant centralizuoto šildymo įvadą. Nuo tada jam priklausantis butas, esantis ( - ), šildomas elektros energija. 2008 metais buvo rekonstruojamas namo, esančio ( - ), bendro naudojimo šilumos tiekimo ir vartojimo vamzdynas. Šie darbai buvo atliekami pagal projektą, tačiau nesilaikant tuo metu nustatytos tvarkos, t. y. neturint statybos leidimo, kuris pagal tuo metu galiojusius teisės aktus šildymo sistemos rekonstrukcijai buvo privalomas, negautas visų gyventojų sutikimas dėl šildymo sistemos rekonstrukcijos, neįvertinta šildymo sistemos būklė ir kt. Be to, atliekant šildymo sistemos rekonstrukciją, negavus statybos leidimo kapitalinio remonto darbams ir neturint ieškovo sutikimo, atsakovas A. I. neteisėtai demontavo centralizuoto šildymo įvadą į ieškovo butą. Ieškovas kreipėsi į UAB „Prienų energija“ dėl įvado atstatymo, ir buvo atsakyta, jog išduos technines sąlygas, kurias įvykdžius, ieškovui priklausantis 6 butas bus prijungtas prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Dėl ieškovo prisijungimo prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos namo gyventojai sutinka, tačiau jis nesutinka įvykdyti šilumos tiekėjo keliamų techninių reikalavimų, nes vamzdynas, kurį neteisėtai demontavo, eina per A. I. butą ir, norint atstatyti neteisėtai demontuotą vamzdyną, ieškovui kainuotų apie 2000-3000 Eur. Pažymi, kad būtent atsakovo A. I. iniciatyva ir nurodymu buvo pašalintas centralizuoto šildymo įvadas į ieškovo butą. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2012 m. liepos 2 d. sprendimu įpareigojo gyventojus atstatyti projekte nustatytą bendro naudojimo šildymo sistemos prietaisų galią butuose, įskaitant vamzdyno atstatymą į pradinę projektinę būklę. Tačiau šildymo prietaisų galia butuose ir vamzdynas neatstatyti. 2012 metais Valstybinė energetikos inspekcija įpareigojo namo administratorių imtis priemonių, kad būtų atstatyta šilumos vamzdyno prietaisų galingumo pradinė padėtis. 2015 m. kovo 15 d. ieškovas su prašymu kreipėsi į atsakovą A. I., kad šis per 4 mėnesius geranoriškai atstatytų įvadą į jo butą, tačiau į prašymą ir Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimą nebuvo atsižvelgta, tuo atsakovai ir namo administratorius pažeidžia ieškovo teises. Ieškovas dėl atsakovo A. I. kaltės, šiam neteisėtai demontavus centralizuoto šildymo įvadą, negali prisijungti prie centralizuoto šildymo sistemos daugiau nei septynerius metus, dėl šildymo kainų skirtumo patirdamas žalą. Ieškovas taip pat patiria žalą dėl bendros šildymo sistemos prietaisų padidinto galingumo, nes kitų butų savininkai gauna daugiau šilumos energijos, nei už ją apmoka.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais savavališkos statybos fakto name nenustatė, kitų pažeidimų taip pat neužfiksavo, priešingai nei, kad įrodinėjo ieškovas, buto Nr. ( - ) savininkui A. I. įsirengiant individualią apskaitą, laikytasi nustatytų reikalavimų: išduotos techninės sąlygos, parengtas projektas rekonstrukcijai (b. l. 16-18, 24-28).
  3. Teismas sprendė, kad ieškovas, savanoriškai atsijungęs nuo bendros šildymo sistemos, reikšdamas reikalavimus atsakovui A. I. neįrodė pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir ieškinio nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 185 straipsnis).
  4. Pagal Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2012-07-02 raštą Nr. (13) 2R-912 dėl ieškovo prašymo, teismas nustatė, kad buto Nr. ( - ) gyventojas, t. y. atsakovas A. I. šilumos įrenginius rekonstravo 2008 m. spalio mėnesį, savo bute sumontavo plieninius radiatorius ir įsirengė individualią šilumos apskaitą pagal UAB „Prienų energija“ 2008 07 21 išduotas technines sąlygas ir projektuotojo V. J. parengtą projektą, be to, A. I. buvo gavęs butų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 5 savininkų sutikimus vykdyti rekonstrukciją (t. 2. b. l. 46-50). Minėtame rašte taip pat pažymėta, kad buto Nr. 6 įrenginiai nuo namo šildymo ir karšto vandens sistemos atjungti jau 1997 metais.
  5. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 05 09 įsakymu sudarytos komisijos 2014 05 15 posėdžio protokole dėl daugiabučio, esančio ( - ), šildymo sistemos atstatymo į pradinę padėtį, susipažinus su ieškovo S.P. Š. skundu, atsakovo A. I. pateiktais dokumentais, ieškovui neįvardijus ar rengiasi savo butą ateityje prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos, nustačius, kad ieškovui priklauso butas, esantis ( - ), yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos 1997 10 20, bute įrengta alternatyvi šildymo sistema - elektros energija, nepaliekant rezervinio šildymo nuo šilumos perdavimo tinkle, o atsakovui A. I. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ) 2008 m. spalio mėnesį rekonstruota šildymo sistema – sumontuoti plieniniai radiatoriai ir įrengta individuali šilumos apskaita pagal UAB „Prienų energija” išduotas technines sąlygas, konstatuota, kad galiojantys teisės aktai nenumato šildymo sistemos atstatymo galimybės be paprastojo remonto projekto (t. 2, b. l. 137-138). Prienų rajono savivaldybės administracija 2016 09 08 raštu informavo ieškovą, kad nėra gavusi A. I. prašymo derinti paprastojo remonto projektą (t. 3, b. l. 85-86), tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nėra reikšminga, nes atsakovo A. I. atlikti bute darbai dėl individualios šilumos apskaitos nepriskirtini bendrajai pastato šildymo sistemai, o šildymo prietaisų pakeitimas ir pan., nepriskirtini statinio bendrosios šildymo inžinerinės sistemos pertvarkymui, ką vienareikšmiškai patvirtino ir institucija, patekusi išvadą šioje byloje, atsakinga už statybos priežiūrą.
  6. Atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytą, teismas sprendė, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį, atliekant paprastojo remonto darbus pertvarkant šildymo bendrąsias inžinerines sistemas name, nereikėjo jokio statybą leidžiančio dokumento (Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalis ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 12.11 punktas, statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas yra statinio paprastojo remonto darbai).
  7. Teismas nurodė, kad duomenų, jog ieškovas ketina vėl naudotis centralizuotai daugiabučiui gyvenamajam namui tiekiama šilumos energija, byloje nėra, jis nesikreipė į šilumos teikėją dėl techninių sąlygų išdavimo tikslu gauti centralizuotą šilumos energiją, todėl bylos duomenimis teismas padarė išvadą, kad buto Nr. ( - ) savininko, t. y. atsakovo A. I., rekonstruotas butas, įsivedus pagal išduotas technines sąlygas bei suderinimus individualią šilumos apskaitą, jokių neigiamų padarinių ieškovui, kuris prieš dvidešimt metų laisva valia atsijungė nuo centralizuotos daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos ir nuosavą butą šildosi elektra, nagrinėjamoje situacijoje nesukelia.
  8. Teismas, spręsdamas dėl antrojo ieškovo reikalavimo atstatyti atsakovų butuose esančios bendro naudojimo šildymo sistemos prietaisų projektinį pajėgumą, nustatė, kad Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), gyventojų 2012 09 05 susirinkimo protokolu nutarta UAB „Prienų butų ūkis“ sutikimu ir butų savininkų bendru sutarimu parinkti projektuotoją, įvertinti darbų kainą ir suorganizuoti kitą susirinkimą dėl šildymo prietaisų galios atstatymo į projektinę padėtį. Pagal 2012 10 02 visuotinio gyventojų ( - ), susirinkimo protokolą svarstyta dėl butų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 2A, Nr. 4 ir Nr. 5 šildymo prietaisų galios atstatymo į projektinę padėtį. Atlikus inventorizaciją nustatyta, kad butuose yra iš viso 157 vienetai M 140 A tipo radiatorių, o pagal projektą turėtų būti 162 vienetai. Laiptinėje yra 10 radiatorių, o reikia 4. Nutarta laiptinės šildymui palikti 4 radiatorius, o likusius demontuoti; ieškovui S. P. Š. ir atsakovui A. I. mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų šildymą tarifą sumažinti 50 procentų, koeficientas – 0,1, kurį pateikti šilumos tiekėjui mokesčiams apskaičiuoti; palikti kiekviename bute radiatorių kiekį pagal esamą padėtį, kadangi jų kiekis butuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 2A, Nr. 4, ir Nr. 5 nėra didesnis. Be to, bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovai, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinio reikalavimas, jiems nuosavybės teise priklausančiuose butuose šildymo prietaisų (radiatorių) nuo minėto namo pridavimo eksploatacijai, nekeitė, jų butuose šildymo prietaisai yra tie, kurie buvo įrengti gyvenamojo namo statybos metu ir atsakovų butuose ir bendrojo naudojimo patalpose yra iki šiol, šildymo sistema atsakovų butuose keista nebuvo.
  9. Teismas nustatė, kad 2015 12 15 komisija, susidedanti iš UAB „Prienų butų ūkis“ ir AB „Prienų šilumos tinklai“ atstovų, atlikusi patikrinimą dėl 2012 10 02 daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), gyventojų susirinkimo protokole priimtų nutarimų vykdymo, konstatavo, kad pagal 2012 m. UAB „Doterma“ parengtą projektą Nr. SD 12-4 minėtame daugiabučiame name radiatorių skaičius yra mažesnis, todėl bendra pastato šildymo prietaisų galia neviršijama ir jos atstatyti nereikia (t. 2, b. l. 144-145). Teismo vertinimu, kadangi ieškovas, buto Nr. ( - ) savininkas, yra atsijungęs nuo namo centralizuotos šildymo ir karšto vandens sistemos, laiptinėje šildymo prietaisų galia atstatyta į projektinę padėtį, o butų bendra šildymo prietaisų galia neviršija nustatytos projektinės galios, todėl šilumos tiekėjui jokios įtakos skaičiuojant už suvartotą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpų šildymui neturi. Taip pat teismas nurodė, kad apie tai, jog ieškovui tinkamai paskirstomi mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, pasisakė ir Vilniaus apygardos teismas 2017 03 28 sprendimu atmesdamas S. P. Š. ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą ir sąskaitų už šildymą ištaisymą, ir tenkindamas UAB „Trakų energija“ priešieškinį dėl skolos už tiektas šilumos paslaugas ir palūkanų priteisimo iš S. P. Š..
  10. Teismas vertino, kad 2012 10 02 ( - ), gyventojų susirinkimo protokolas negali būti traktuojamas kaip tinkamas vykdomojo dokumento įvykdymo patvirtinimas, kadangi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimo fakto įvykdymą turi nustatyti komisija, sudaryta valdytojo ar jo įgalioto atstovo, prižiūrėtojo atstovų ir šilumos tiekėjo atstovų, vadovaudamasi surinktais dokumentais ir kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 10 25 įsakymas Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 134 p.), kaip pažymėjo Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 12 05 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-5541-887/2016 dėl antstolio veiksmų, kadangi civilinė byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, negali turėti prejudicijos kitokio pobūdžio byloje.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7

  1. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2107 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį į tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Teismas nepagrįstai šioje byloje nesivadovavo Valstybinės energetikos inspekcijos 2012 m. liepos 2 d. sprendimu, kuriame nustatytos aplinkybės, jog ginčo namo butuose įrengtų šildytuvų galia neatitinka projektinės galios. Šios bylos ir Valstybinės energetikos inspekcijos nagrinėto skundo įrodinėjimo dalykas yra tapatus – butuose įrengtų šildytuvų galios neatitikimas projektiniai galiai, todėl ši aplinkybė šioje byloje laikytina įrodyta vadovaujantis CPK 182 straipsnio pagrindu.
    1. Atsakovai nėra įteisinę savavališkai atliktų bendro naudojimo sistemos pertvarkymo darbų, nes nėra šiems darbams išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Ginčo namo butuose nuo 2008 metų yra pertvarkyta bendro naudojimo šildymo sistema padidinat jos galingumą įrengiant papildomus šildytuvus neparengus paprastojo remonto projekto (aprašo, negavus nustatyta tvarka savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo šiam projektui (aprašui), pertvarkymas nėra suderintas su ieškovu, nors dėl šių inžinerinių sistemų pertvarkymo buvo pažeidžiamos ieškovo teisės, kai dėl perteklinio energijos suvartojimo name padidėjo ieškovo mokėtina dalis už bendro naudojimo patalpų šildymą. atsakovams pageidaujant pakeisti butuose įrengtų šildymo prietaisų galingumą, būtina parengti paprastojo remonto aprašą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui. Neįteisinus bendro naudojimo šildymo tinklų pertvarkymo, atsakovams kilo pareiga pašalinti savavališkos statybos darbų padarinius, demontuojant butuose įrengtus perteklinius šildytuvus ir atstatant iki 2008 m. buvusį šildytuvų galingumą, nes, nors šių šildytuvų galingumo padidinimo procedūra galimai buvo pradėta, vykdant Valstybinės energetikos inspekcijos 2012 07 02 sprendimą Nr. (13)2R-912, tačiau nėra užbaigta, nes nėra parengtas paprastojo remonto projektas (aprašas), nėra nustatyta tvarka gautas savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas šiam projektui (aprašui), o pats pertvarkymas nėra suderintas su ieškovu.
    1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo A. I. bute atlikti darbai dėl individualios šilumos apskaitos nepriskirtini bendrajai pastato šildymo sistemai, o šildymo prietaisų pakeitimas ir pan., nepriskirtini statinio bendrosios šildymo inžinerinės sistemos pertvarkymui. Teismas neįvertino, kad UAB „Prienų energija“ 2008 12 11 raštu patvirtino, kad ieškovas apskritai nebuvo informuotas apie ginčo name atliktą rekonstrukciją, kurios metu atsakovas demontavo ieškovo buto centralizuoto šildymo įvadą ir įsirengė individualią centralizuotos šilumos apskaitą, pažeisdamas ieškovo teises, kadangi demontavo ieškovo buto centralizuoto šildymo įvadą neturėdamas projektavimo sąlygų sąvado ir rekonstrukcijos suderinimo su visais namo butų savininkais, taip pat pažeisdamas projekto reikalavimą užtikrinti šilumos tiekimą esamais vamzdynais ir Statybos įstatymo reikalavimą nepabloginti kitų asmenų padėties, buvusios iki statybos darbų.
  1. Atsakovas A. I. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis 2016 12 05 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, kaip neva įrodančia ieškovo pozicijos dėl neatstatytos šildymo įrenginių galios į pradinę projektinę padėtį teisingumą. Nagrinėta Alytaus rajono apylinkės teismo byla Nr. 2YT-5541-887/2016 buvo susijusi su antstolio veiksmais, šios bylos nei pagrindas, nei dalykas nėra tapatūs nagrinėjamai bylai, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ja nesivadovavo.
    1. Byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad, priešingai, nei nurodo apeliantas, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pripažinti esant reikalingumu tenkinti ieškinio reikalavimą atstatyti atsakovų butuose esančios bendro naudojimo šildymo sistemos prietaisų projektinį pajėgumą, atkuriant vamzdyno projektinę padėtį.
    1. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo A. I. veiksmų neteisėtumą įrengiant individualią apskaitą savo bute, todėl reikalavimas, susijęs su įvado atstatymu į ieškovo butą, pirmosios instancijos teismo netenkintas pagrįstai.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

1017. Apeliantas skunde teigia, kad aplinkybė, jog ginčo namo butuose įrengtų šildytuvų galia neatitinka projektinės galios yra nustatyta Valstybinės energetikos inspekcijos 2012 m. liepos 2 d. sprendime Nr. (13)2R-912, todėl ši aplinkybė byloje laikytina įrodyta CPK 182 straipsnio pagrindu. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

1118. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, jog bylos šalims nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 63 punktas; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015; kt.). Pažymėtina, kad administracinėje byloje priimtu sprendimu nustatyti faktai pripažinti prejudiciniais tik jeigu sprendimas yra priimtas teismo, o ne kitos institucijos. Todėl apeliantas nepagrįstai skunde teigia, jog Valstybinės energetikos inspekcijos 2012 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. (13)2R-912 vertintinas turinčiu prejudicinę reikšmę šioje byloje CPK 182 straipsnio pagrindu. Šis sprendimas laikytinas rašytiniu įrodymu, neturinčiu jokios prejudicinės galios.

1219. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieškinio reikalavimą atstatyti atsakovų butuose esančios bendro naudojimo šildymo sistemos prietaisų projektinį pajėgumą argumentuodamas tuo, jog, atsakovams neįteisinus bendro naudojimo šildymo tinklų pertvarkymo, jiems kilo pareiga pašalinti savavališkos statybos darbų padarinius, demontuojant butuose įrengtus perteklinius šildytuvus ir atstatant iki 2008 m. buvusį šildytuvų galingumą. Apelianto teigimu, nors šildytuvų galingumo padidinimo procedūra galimai buvo pradėta, vykdant Valstybinės energetikos inspekcijos 2012 07 02 sprendimą Nr. (13)2R-912, tačiau nėra užbaigta, nes nėra parengtas paprastojo remonto projektas (aprašas), nėra nustatyta tvarka gautas savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas šiam projektui (aprašui), o pats pertvarkymas nėra suderintas su ieškovu. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, prieštaraujančius byloje esantiems rašytiniams įrodymams (CPK 185 straipsnis). Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, atsakydama į apelianto paklausimą, 2013 05 03 raštu Nr. 2R-1174 informavo, kad pagal namo gyventojų susirinkimų, įvykusių 2012 09 05 ir 2012 10 02 sprendimus, nuspręsta dėl daugiabučio namo šilumos įrenginių (t. 2, b. l.159-160), o 2016 02 24 raštu Nr. 2R-768, atsakydama apeliantui pažymėjo, kad 2012 07 02 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos sprendimas Nr. (13)2R-9.12 yra įvykdytas (t. 2, b. l.161-162, t.3, b. l.12-13, t.3, b. l.34). 201512 15 komisija, susidedanti iš UAB „Prienų butų ūkis“ ir AB „Prienų šilumos tinklai“ atstovų, atlikusi patikrinimą dėl 2012 10 02 daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), gyventojų susirinkimo protokolu priimtų nutarimų vykdymo (daugiabučio, esančio ( - ), butų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 2A, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 ir laiptinės šildymo prietaisų galios atstatymo) konstatavo, kad pagal 2012 m. UAB „Doterma“ parengtą projektą Nr. SD 12-4 minėtame daugiabučiame name radiatorių skaičius yra mažesnis, todėl bendra pastato šildymo prietaisų galia neviršijama ir jos atstatyti nereikia (t. 2, b. l. 144-145). Apelianto skundo argumentai, kad šildymo tinklai buvo pertvarkyti neteisėtai nėra pagrįsti jokiais šį faktą patvirtinančiais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniai). Apelianto argumentų nepagrįstumą patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 03 04 ir 2016 04 12 atsakymai į apelianto skundus dėl galbūt ginčo name neteisėtai rekonstruotos šildymo sistemos, kuriuose joks savavališkos statybos faktas neužfiksuotas (t.1, b. l. 21-25). Statybų inspekcijos teismui pateiktoje specialisto išvadoje (t. 3, b. 36-38) konstatuota, kad 2008 metais pertvarkant name šildymo bendrąsias inžinerines sistemas nereikėjo jokio statybą leidžiančio dokumento.

1320. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti ieškinio reikalavimo dėl atsakovo A. I. įpareigojimo atstatyti centralizuoto šildymo įvadą ieškovo bute. Byloje nustatyta, kad apeliantas 1997 metais atsijungė nuo centralizuoto šildymo sistemos ir savo būstą iki šiol šildosi elektra. Dėl to apelianto butas nėra įtrauktas į centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojų apskaitą, butui nėra teikiamos sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumos energiją (t.1, b. l. 14). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo butui tiekiamos šilumos individualios apskaitos įrengimas atliktas pagal UAB ,,Prienų energija" 2008 07 21 išduotas technines sąlygas ir projektuotojo V. J. parengtą projektą, gavus daugiabučio namo butų savininkų daugumos sutikimus. Apeliantas nuo 1997 m. buvo atsijungęs nuo centralizuotos šildymo sistemos, jo sutikimas individualios apskaitos įvedimui reikalingas nebuvo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad individualios šildymo apskaitos įrengimas atsakovo bute pažeidė apelianto teises.

1421. Apeliantas skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų, kuriais grindžiami apelianto reikalavimai, įvertinimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, nutartis civilinėje byloje 3K-3-547/2013). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Apeliantas skunde nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu jų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo reikalavimus, nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, bei siekia kitokių išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas.

1521. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

1622. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovas atsiliepime prašo priteisti iš ieškovo 1089 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir kliento atstovavimas apeliacinės instancijos teisme, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo užmokestis gali siekti 1 031,29 Eur (maksimali priteistina suma nurodyta įvertinus teisinių paslaugų teikimo laikotarpį). Kadangi prašoma priteisti išlaidų suma viršija Rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius, ir įvertinus, kad byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas ir atsakovui iš ieškovo priteisiama 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

18Apeliacinį skundą atmesti.

19Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Iš ieškovo S. P. Š., asmens kodas ( - ) atsakovo A. I., asmens kodas ( - ) naudai priteisti 700 (septynis šimtus eurų) Eur už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

21Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai