Byla 2A-244-943/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Alvydo Poškaus ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skanvolvita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-423-513/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skanvolvita“, atstovaujamo bankroto administratoriaus M. M., ieškinį atsakovams G. A., A. A. ir V. K. (po santuokos sudarymo pavardė – G.) dėl skolos priteisimo, žalos atlyginimo, sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys E. K., T. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Litlaftas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovo BUAB „Skanvolvita“ administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė: 1) pripažinti tariamomis nuo jų sudarymo momento (ab initio) 2009 m. gegužės 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Skanvolvita“ ir G. A., ir 2009 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp Gintauto ir A. A. bei V. G.; atsakovei V. G. perkelti pastato – karvidės, kurios unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), nuomininko teises; 2) iš atsakovės V. G. ieškovui priteisti nesumokėtą 42 000 Lt pirkimo–pardavimo kainą ir 251 000 Lt nesumokėtos įgyto pastato – karvidės ir žemės sklypo nuomos teisių vertės atlyginimą; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės V. G. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

5Ieškovo atstovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi UAB „Skanvolvita“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. M.. Administratorius, susipažinęs su UAB „Skanvolvita“ dokumentais, papildomai surinktais įrodymais, nustatė, kad 2009 m. gegužės 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas, atstovaujamas trečiojo asmens direktoriaus T. Ž., už 40 000 Lt atsakovui G. A. pardavė nekilnojamąjį turtą pastatą – karvidę (3269,40 kv. m. ploto) su 1,6164 ha ploto žemės sklypo nuomos teise, esančius ( - ). Ieškovo teigimu, G. A. nesiekė įsigyti minėto turto ir pagal šią sutartį jokių pinigų nesumokėjo. Anot ieškovo, atsakovai G. A., A. A. pagal minėtą sandorį negalėjo atsiskaityti ir iš A. D. gauta paskola, nes paskola buvo suteikta jau po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Nurodė, kad 2009 m. lapkričio 19 d. G. A. ir A. A. minėtą nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypo nuomos teises perleido V. K.. G. A. pagal šią sutartį iš pirkėjos V. K. pinigų taip pat negavo. Ieškovo teigimu, sandorio tarp UAB „Skanvolvita“ ir G. A. faktiškai nebuvo, nes pastatą ir žemės sklypo nuomos teises siekė įsigyti K., kurie nuo 2011 m. ginčo turtą valdo per UAB „Litlaftas“. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad pagal 2009 m. birželio 23 d. paskolos sutartį A. D. paskolą paskolos gavėjui atsakovui G. A. suteikė iki 2009 m. gruodžio 23 d., taigi pastato pardavimas naujai pirkėjai V. K. beveik sutapo su paskolos grąžinimo terminu kreditoriui, todėl, jo nuomone, paskolos grąžinimas buvo suderintas su pastato pardavimu jau kitai savininkei.

6Ieškovas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, kad UAB „Skanvolvita“ direktorius T. Ž. pagal su atsakovais sudarytą 2009 m. gegužės 14 d. sutartį 40 000 Lt neapskaitė buhalterinėje apskaitoje bei neužpajamavo pinigų kasoje. Taigi ši aplinkybė, anot ieškovo, taip pat patvirtina, kad 40 000 Lt pagal 2009 m. gegužės 14 d. sutartį nebuvo sumokėti.

7Ieškovo nuomone, iš atsakovės V. K. ieškovui turi būti priteista nesumokėta pirkimo–pardavimo kaina bei atlyginama reali nesumokėta turto vertė. Anot jo, pastato – karvidės rinkos vertė 2009 m. gegužės 14 d. sandorio sudarymo metu buvo 251 000 Lt. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad 2009 m. birželio 23 d. sutartinės hipotekos lakštu A. D. ir atsakovų susitarimu pastatas – karvidė buvo įvertinta 251 000 Lt. Be to, tuo metu, kai ginčo turtas buvo įkeistas hipotekos kreditoriui bankui laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 20 d. iki 2008 m. vasario 8 d., pastato – karvidės likvidacinė vertė buvo nurodyta 240 000 Lt dydžio, t. y. panaši į atsakovų ir A. D. nustatytą hipotekos lakšte. Taip pat ieškovas atkreipė dėmesį, kad A. D. įkeičiant sutartinės hipotekos lakštu pastatą – karvides, jos buvo apdraustos 2009 m. birželio 23 d. AB „If draudimas“ draudimo polisu, kuriuo įkeičiami pastatai įvertinti 2 511 000 Lt likvidacine verte.

8Ieškovo vertinimu, yra visos actio Pauliana sąlygos pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu. Jo teigimu, ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Skanvolvita“ buvo faktiškai nemokus, turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Pardavus pastatą – karvides už žymiai mažesnę kainą, nei yra jo reali vertė, buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Be to, ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Atsakovų nesąžiningumą sudarant sandorį įrodo tai, kad atsakovai hipotekos sandoriu įgytą turtą įvertino 251 000 Lt, tačiau įgijo už 40 000 Lt, kurių realiai nesumokėjo. Be to, prieš sudarant sutartį pirkėjas, būdamas sąžiningu, privalėjo pasidomėti ar sudarytas sandoris nepažeis kitų asmenų interesų.

9Atsakovai G. A. ir A. A. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu statinių, įskaitant ir žemės nuomos teisę, reali rinkos vertė buvo žymiai mažesnė nei nurodyta patikslintame ieškinyje ir tai, anot jų, patvirtina UAB „Aidila“ turto vertinimo ataskaita.

10Atsakovė V. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti vienerių metų ieškinio senatį patikslintam ieškiniui pateikti. Nurodė, kad yra sąžininga turto įgijėja, nežinojo apie atsakovų A. ir UAB „Skanvolvita“ santykius ir susitarimus, o sandorį nusprendė sudaryti kai statinys priklausė A., ieškovo turtine padėtimi nesidomėjo ir neprivalėjo domėtis. Nurodė, kad sandorio vertė atitiko individualią rinkos vertę. Prašė taikyti ieškinio senatį, nes dokumentus bankroto administratorius gavo 2012 m. liepos 11 d., o patikslintas ieškinys jai pateiktas 2013 m. rugsėjo 20 d. Pažymėjo, kad ieškinys pateiktas actio Pauliana pagrindu, tačiau sandorį prašoma pripažinti tariamu. Statinį pirko, nes su broliu E. K. vykdė bendrą veiklą. Žinojo apie tai, kad statinys buvo įkeistas, o 2009 m. lapkričio 19 d. sutartyje buvo numatyta, kad galima atsiskaityti su įkaito gavėju, todėl ji atsiskaitė su atsakovo A. kreditoriumi. Sandoris yra įvykdytas, todėl nėra tariamas, be to, tariamo sandorio negalima panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, kurie, patikėję esant sandoriui, įgijo pagal jį tam tikras teises. Atsakovas A. paskolintus pinigus už statinį atidavė ieškovo vadovui T. Ž., todėl negalima teigti, kad ieškovui pinigai nesumokėti. Atsakovai nėra atsakingi už vadovo veiksmus, jeigu jis neįnešė pinigų į įmonės kasą. Atsakovas A. buvo nesąžiningas sudarydamas sandorį su ieškovu, todėl yra atsakingas už pasekmes.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir:

13pripažino 2009 m. gegužės 14 d. BUAB „Skanvolvita“ ir G. A. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ( - )) tariama ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos;

14pripažino 2009 m. lapkričio 19 d. G. A., A. A. ir V. G. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. ( - )) dėl karvidės, kurios unikalus Nr. ( - ), ir 1,6164 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), nuomos teisės, esančių ( - ), tą dalį, kurioje nurodyta, kad turtą pardavė pardavėjai G. A. ir A. A., apsimestine nuo jos sudarymo momento ir pardavėjo teises pagal šią sutartį perkėlė BUAB „Skanvolvita“;

15kitą ieškinio dalį atmetė;

16priteisė iš BUAB „Skanvolvita“ V. G. 3 005 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

17Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad 2009 m. gegužės 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjai, neketino sukurti sandorio pasekmių. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad pirkėjai A. ir G. A. neketino pirkti karvidės, A. sandoriui sudaryti neturėjo savo lėšų, be to, byloje neįrodyta, kad pinigai už parduotą turtą faktiškai buvo sumokėti pardavėjui UAB „Skanvolvita“ ar jos vadovui T. Ž. iki sutarties sudarymo, kaip nurodyta sutartyje. Anot teismo, G. A. ir A. D. paskolos sutartis taip pat buvo sudaryta tik dėl akių, nes sutartis buvo sudaryta ypatingai trumpam laikui – pusmečiui, be palūkanų, įkeičiant net neapžiūrėtą pastatą karvidę ir žemės nuomos teisę. Be to, byloje neįrodyta, kas ir kur panaudojo paskolintas lėšas, tačiau, teismo vertinimu, tam, kad būtų galima atsiskaityti už nekilnojamąjį daiktą šios paskolos gavėjui G. A. nereikėjo, nes paskolos sutartis sudaryta vėliau. Anot teismo, neįrodyta, kad jis asmeniškai ar jo šeimos nariai tuo metu turėjo skubių poreikių ar (ir) skolų, kad būtų reikėję skubiai skolintis pakankamai didelę pinigų sumą trumpam terminui. Faktas, kad praėjus pusmečiui vėl buvo sudaryta pastato karvidės ir žemės sklypo nuomos perleidimo sutartis, teismo vertinimu, patvirtina tai, kad pirmasis sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, laikinai, tam, kad atsiradus „tikrajam“ pirkėjui būtų galima faktiškai nemokios įmonės buvusį turtą per tarpininkus atsakovus A. perleisti tikrajam pirkėjui.

18Teismo vertinimu, pirkti nekilnojamąjį turtą buvo suinteresuotas atsakovės V. G. brolis trečiasis asmuo E. K., nes jis buvo verslininkas, UAB „Statybos ABC“ akcininkas, tačiau dėl finansinių sunkumų savo įmonėje ir dėl įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį įmonės kreditorei negalėjo pirkti nekilnojamojo turto savo vardu. Tokį patį suinteresuotumą, anot teismo, turėjo ir pati atsakovė V. G., nes po UAB „Statybos ABC“ pabaigos buvo įsteigtas trečiasis asmuo UAB „Litlaftas“, o atsakovė V. G., kaip trečiojo asmens UAB „Litlaftas“ akcininkė ir panaudos davėja, suinteresuota tiek trečiojo asmens UAB „Litlaftas“ veikla, tiek nekilnojamuoju turtu ir žemės nuoma.

19Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas sprendė, kad valią įsigyti nekilnojamąjį turtą turėjo ne A. ir G. A., o V. G., BUAB „Skanvolvita“ (jos vadovo) tikslas buvo bet kokiais būdais panaudoti turtą taip, kad būtų gauta lėšų. Dėl ko teismas sprendė esant pagrindui 2009 m. gegužės 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, vadovaujantis CK 1.86 straipsnio 1 dalimi. Kadangi byloje nebuvo įrodyta, kad BUAB „Skanvolvita“ pagal šį sandorį gavo lėšų, o pirkėjai šias lėšas perdavė kaip savo (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 2 dalis), teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti restituciją.

20Anot teismo, tikrasis pardavėjas pagal 2009 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį yra ne A. ir G. A., o BUAB „Skanvolvita“, nes būtent trečiasis asmuo T. Ž. vedė derybas ir dalyvavo sudarant sandorį. Įvertinęs įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, kad 2009 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinė, nes ji buvo vykdoma kaip tarp BUAB „Skanvolvita“ ir V. G. sudaryta sutartis.

21Teismas, pripažinęs, kad tarp A. ir G. A. bei V. G. sudaryta karvidės ir žemės nuomos teisės pirkimo–pardavimo sutartis buvo vykdoma tarp BUAB „Skanvolvita“ ir V. G., 2009 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį laikė apsimestine ir pripažino galiojančiu tą sandorį, kurį BUAB „Skanvolvita“ ir V. G. turėjo galvoje, todėl pardavėjo teises nusprendė perkelti BUAB „Skanvolvita“.

22Teismo vertinimu, 2009 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kaip sudaryta tarp BUAB „Skavolvita“ ir V. G., pažeidė bendrovės kreditorių teises, nes ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo finansinių sunkumų ir neprivalėjo šio sandorio sudaryti, be to, už sandorį gautos lėšos nustatyta tvarka nebuvo įtrauktos į apskaitą. Tačiau, teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad V. G. buvo nesąžininga, nes neįrodyta, jog ji žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia pardavėjo kreditorių teises (CK 6.66 straipsnio 1–2 dalys).

23Teismas nusprendė tenkinti atsakovės V. G. prašymą taikyti ieškinio senatį, nes reikalavimas dėl atsakovės V. G. sudaryto sandorio teismui buvo pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, o svarbių šio termino priežasčių nenustatyta (CK 6.66 straipsnio 3 dalis, 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

24Teismas nesutiko su ieškovu, kad turto savininkė V. G. turi sumokėti sutarties kainą, nes kaina pagal 2009 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį buvo sumokėta, o faktas, jog už sandorį gauti pinigai nebuvo įtraukti į apskaitą nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo teigti, kad pirkėja liko skolinga pagal šį sandorį. Teismas taip pat nesutiko su ieškovu, kad turtas parduotas už žymiai mažesnę kainą. Teismo vertinimu, negalima vadovautis 400 000 Lt turto rinkos verte, nustatyta 2006 m. rugpjūčio 31 d., ar 251 000 Lt vidutine rinkos kaina, nustatyta Nekilnojamojo turto registre duomenimis pasaulinės ekonominės krizės metu – 2009 m. gegužės 14 d. ir 2009 m. birželio 23 d. sutartinės hipotekos lakšte, kadangi būtent tuo laikotarpiu (2006 m.), anot teismo, nekilnojamojo turto kainos buvo dirbtinai sukeltos, o 2009 m. pirkimas ir pardavimas bei kainos sparčiai krito. Taip pat teismas nusprendė nesivadovauti 2009 m. birželio 23 d. AB „If draudimas“ turto draudimo sutartyje nurodyta 2 511 000 Lt turto verte, nes ji, teismo vertinimu, niekuo nepagrįsta. Atsižvelgęs į 2012 m. spalio 25 d. UAB „Aidila“ nekilnojamojo turto įvertinimą, taip pat į tai, kad nekilnojamojo turto kainos ir toliau mažėjo, teismas konstatavo, jog 2009 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kaina visiškai atitinka rinkos kainą, todėl nusprendė nepriteisti ieškovo nurodyto kainų skirtumo (CK 6.198 straipsnio 1 ir 2 dalys).

25III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

26Ieškovas BUAB „Skanvolvita“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti; likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

27Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

281. Pagal abu ginčo sandorius už nekilnojamąjį turtą bei žemės sklypo nuomos teises pardavėjas BUAB „Skanvolvita“ nieko negavo. Pastatą ir žemės sklypo nuomos teises siekė įsigyti K., kurie nuo 2011 m. ginčo turtą valdo per UAB „Litlaftas“, todėl iš atsakovės V. K. ieškovui turėjo būti priteista nesumokėta pirkimo–pardavimo kaina bei atlyginama reali nesumokėta turto vertė.

292. E. K. ir jo sesuo žinojo apie UAB „Skanvolvita“ finansines problemas, nes E. K. pažinojo įmonės vadovą T. Ž.. Taigi pirmuoju ginčo sandoriu buvo siekiama teisėtai „išvesti“ turtą iš sunkių finansinių problemų turinčios įmonės ir perleisti realiam pirkėjui E. K., atsiskaitymą pridengiant hipoteka.

303. Atsakovai A. prieš 2009 m. gegužės 14 d. pirkimo–pardavimo sandorį negalėjo atsiskaityti su pardavėju už įsigytą nekilnojamąjį turtą iš kreditoriaus A. D. gauta paskola, nes šis kreditorius paskolą suteikė po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Anot apelianto, paskolos grąžinimas kreditoriui pagal terminus buvo suderintas su pastato pardavimu kitam savininkui.

314. Atsakovai, siekdami paneigti ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jie nėra sąžiningi nekilnojamojo turto pirkėjai, nenurodo faktinių duomenų kaip, kokiam tikslui buvo įsigytas pastatas, kokie veiksmai buvo atliekami su šiuo pastatu bei nepaaiškina prieštaravimų tarp jų atsiliepime nurodytų faktinių aplinkybių ir ieškovo įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių.

325. Pastato – karvidės rinkos vertė ginčijamo sandorio sudarymo dieną buvo 251 000 Lt. Tai įrodo 2009 m. birželio 23 d. sutartinis hipotekos lakštas ir kiti byloje surinkti duomenys. Tokiai turto vertei pritarė ir atsakovai.

336. Ginčijamos sutarties sudarymo metu ieškovas UAB „Skanvolvita“ buvo faktiškai nemokus ūkio subjektas.

347. Sandorio sudarymo metu UAB „Skanvolvita“ turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Iš UAB „Skanvolvita“ 2008 m. balanso matyti, kad įmonės turtas buvo 3 090 835 Lt vertės, o įsipareigojimai 2 372 799 Lt dydžio. Pastatas – karvidė buvo perleista už aiškiai mažesnę kainą nei turto rinkos vertė.

358. Byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovas ir atsakovai privalėjo sudaryti ginčo sandorius.

369. Nagrinėjamu atveju ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Byloje pateikti atsakovų sudaryto hipotekos sandorio duomenys liudija, kad iš ieškovo įgytą turtą atsakovai vertino 251 000 Lt, tačiau patys turtą įsigijo už 40 000 Lt, kurių nesumokėjo. Be to, sąžiningas sandorio dalyvis privalo veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant nebus pažeisti kitų asmenų interesai.

3710. Ginčo turtą buvo suinteresuotas įsigyti būtent E. K.. Tai patvirtina atsakovo G. A. rašytiniai paaiškinimai, jog jis iki antrojo perleidimo sandorio V. K. nepažinojo, sandorį sudarant tiesiogiai dalyvavo jos brolis E. K.. Be to, ginčo turtas neatlygintinai buvo perleistas naudotis UAB „Litlaftas“, kurio steigėjais buvo V. K., V. K. ir E. K..

38Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai G. A. ir A. A. prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti.

39Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

401. Pagrįstai teismas pripažino, jog A. pagal ginčo sandorius turto neįgijo, jo nepirko ir nebuvo tikrosios sandorių šalys, jiems neatsirado jokių teisių ir pareigų.

412. Realią statinių su žemės nuomos teise rinkos vertę 2009 m. gegužės mėnesį atspindi UAB „Aidila“ turto vertinimas, kurio ataskaitoje nurodyta, kad ginčo turto rinkos vertė buvo apie 60 000 Lt.

423. Pagrįsta teismo išvada, kad V. G. elgėsi sąžiningai ir nežinojo bei negalėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia pardavėjo kreditorių interesus.

43Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė V. G. prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš apelianto visas bylinėjimosi išlaidas.

44Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

451. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo nagrinėjamu atveju taikyti ieškinio senaties terminą.

462. Teismui pripažinus 2009 m. lapkričio 19 d. sutartį apsimestine, nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo šią sutartį pripažinti tariama.

473. Nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo perkelti atsakovei V. K. karvidės nuomininko teises, nes V. K. pastatą įgijo nuosavybės teise.

484. Nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo priteisti BUAB „Skanvolvita“ nesumokėtą 42 000 Lt pirkimo pardavimo kainą ir 251 000 Lt nesumokėtos įgytos karvidės ir žemės sklypo nuomos teisių vertę. Bylos duomenys įrodo, kad pirkimo–pardavimo kaina (42 000 Lt) buvo sumokėta, todėl jos apeliantas negali reikalauti.

495. Žemės sklypo nuomos teisių vertė byloje apskritai nebuvo įrodinėjama, nes nuomos teisė nebuvo pirkta, o buvo tik perleista CK 6.394 straipsnio pagrindu.

506. Priešingai nei teigia apeliantas, E. K. ir V. G. nežinojo apie UAB „Skanvolvita“ finansinę padėtį, tikruosius santykius ir tikruosius susitarimus su G. A. dėl 2009 m. gegužės 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir teisinių pasekmių. Nei E. K., nei V. G. neturėjo domėtis, kokia buvo UAB „Skanvolvita“ turtinė padėtis, kokiomis sąlygomis ir kaip buvo sudarytas pastato pirkimo-pardavimo sandoris tarp atsakovo G. A. ir UAB „Skanvolvita“, nes savininku buvo įregistruotas G. A..

517. Ieškovas, teigdamas, kad 2009 m. lapkričio 19 d. sutartis yra neteisėta, šią sutartį be jokių motyvų sieja su 2009 m. gegužės 14 d. sutartimi, t. y. kad 2009 m. lapkričio 19 d. sutartis yra neteisėta dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių yra neteisėta 2009 m. gegužės 14 d. sutartis. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė V. G. nedalyvavo pasirašant 2009 m. gegužės 14 d. sandorį ir apie jį nieko nežinojo, todėl sprendžiant atsakovės V. G. atsakomybės klausimą, turi būti analizuojami jos atlikti veiksmai, pasirašant 2009 m. lapkričio 19 d. sandorį. Be to, byloje yra duomenų, įrodančių, jog V. G. sumokėjo 2009 m. lapkričio 19 d. sandorio kainą.

528. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad ginčo pastatas buvo parduotas už kainą, neatitinkančią rinkos kainos, nes: 1) atsakovė V. G. turėjo teisę susitarti dėl pirkimo-pardavimo sąlygų, taigi ir dėl kainos. Kadangi pastato būklė buvo prasta, reikalaujanti papildomų investicijų jos pagerinimui, ir G. A. sutiko parduoti pastatą už 42 000 Lt, ieškovo teiginys, jog pastatas turėjo jai būti parduotas už realią rinkos vertę, vertintinas kaip nepagrįstas. 2) UAB „Aidila“ turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad pastato individuali rinkos vertė ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo 60 000 Lt; 3) VĮ Registrų centras nurodyta pastato rinkos vertė nustatyta neatsižvelgiant į realią, faktinę pastato būklę, t. y. individualias savybes, todėl ieškovo siekis pastato individualią rinkos vertę prilyginti jo vidutinei rinkos vertei vertintinas kritiškai; 4) 2009 m. birželio 23 d. sutartinės hipotekos lakšte nurodyta ne individuali pastato rinkos vertė, tačiau vidutinė rinkos vertė, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis; 5) hipotekos sandoris, galiojęs nuo 2006 m. spalio 20 d. iki 2008 m. vasario 8 d., ir 2006 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartis negali būti vertinami kaip tinkami įrodymai, patvirtinantys pastato pardavimo kainos neatitikimą realiai rinkos vertei, nes ginčo sandoriai buvo sudaryti praėjus daugiau kaip dvejiems metams.

539. V. G. yra sąžininga pastato įgijėja, nes nežinojo ir negalėjo žinoti aplinkybių, susijusių su 2009 m. gegužės 14 d. sutarties sudarymu, taip pat kad 2009 m. gegužės 14 d. sutartis sudaryta pažeidžiant kitų UAB „Skanvolvita“ kreditorių interesus.

54Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.

55Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo T. Ž. prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

56Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

571. Ieškovas ieškinį atsakovei V. G. pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą.

582. Apelianto teiginiai, kad V. G. ir jos broliui turėjo būti žinoma ieškovo finansinė padėtis, yra nepagrįsti ir neįrodyti.

593. Pagrįstai teismas ginčo sandoriais parduodamo nekilnojamojo turto vertę nustatė, vadovaujantis 2012 m. spalio 25 d. UAB „Aidila“ turto vertinimu, nes individualus turto vertinimas gali geriausiai atspindėti realią turto rinkos kainą.

60IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

61Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

62Byloje pareikštu ieškiniu ieškovas BUAB „Skanvolvita“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, ginčijo UAB „Skanvolvita“ ir G. A. 2009 m. gegužės 14 d. sudarytos sutarties bei G. A., A. A. ir V. G. 2009 m. lapkričio 19 d. sudarytos sutarties, kurių pagrindu atsakovams buvo perleistas UAB „Skanvolvita“ priklausęs turtas – karvidės, kurių unikalus Nr. 5597-2013-2015, su nuomos teise į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), galiojimą. Nors iš ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų matyti, jog ieškovas prašė teismo šiuos sandorius pripažinti tariamais, tačiau iš patikslinto ieškinio turinio matyti, jog V. G. sudaryto sandorio galiojimas buvo ginčijamas ir actio Pauliana pagrindu. Taip pat ieškovas prašė teismo perkelti atsakovei V. G. minėto pastato – karvidės ir žemės sklypo nuomininko teises, priteisti iš atsakovės V. G. ieškovui nesumokėtą 42 000 Lt pirkimo–pardavimo kainą ir 251 000 Lt nesumokėtos įgyto pastato karvidės, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), nuomos teisių vertės atlyginimą.

63Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino tik iš dalies: 2009 m. gegužės 14 d. UAB „Skanvolvita“ ir G. A. pirkimo–pardavimo sutartį pripažino tariama ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos; 2009 m. lapkričio 19 d. G. A., A. A. ir V. G. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad turtą pardavė pardavėjai G. A. ir A. A., pripažino apsimestine nuo jos sudarymo momento ir pardavėjo teises pagal šią sutartį perkėlė BUAB „Skanvolvita“. Kitą ieškinio dalį, kuria ieškovas prašė 2009 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti niekine, perkelti atsakovei V. G. karvidės ir žemės sklypo nuomininko teises, priteisti iš atsakovės V. G. ieškovui 42 000 Lt pirkimo–pardavimo kainą ir 251 000 Lt įgyto pastato karvidės ir žemės sklypo nuomos teisių vertės atlyginimą, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, teismas atmetė.

64Šioje byloje pareikštu apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Skanvolvita“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, ginčija tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jo ieškinys buvo atmestas, sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo tenkintas, prašo palikti nepakeistą.

65Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas aiškiai apibrėžia CPK 320 straipsnis ir jame nėra numatyta galimybė atlikti apeliaciniu skundu neapskustų teismų sprendimų ar jų dalių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas, t. y. nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Dėl šių priežasčių apeliacine tvarka bus tikrinamas tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, t. y. kuria buvo atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai, teisėtumas ir pagrįstumas ir tik apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

66Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl 2009 m. gegužės 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties tariamumo ir kad tarp A. ir G. A. bei V. G. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis iš tiesų buvo vykdoma tarp BUAB „Skanvolvita“ ir V. G., t. y. kad yra pagrindas 2009 m. lapkričio 19 d. G. A., A. A. ir V. G. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad turtą pardavė pardavėjai G. A. ir A. A., pripažinti apsimestine nuo jos sudarymo momento ir pardavėjo teises pagal šią sutartį perkelti BUAB „Skanvolvita“. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo nesutikimo su teismo sprendimu 2009 m. lapkričio 19 d. sutarties nepripažinti tariamu argumentų, todėl teisėjų kolegija dėl šios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo šioje nutartyje nepasisako.

67Iš apeliacinio skundo motyvų galima spręsti, jog apeliantas iš esmės nesutinka su teismo išvada, jog nėra pagrindo 2009 m. lapkričio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kaip sudarytą tarp UAB „Skanvolvita“ ir V. G., pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu, taip pat motyvais, jog ginčo turtas buvo parduotas už kainą, kuri atitiko rinkos kainą.

68Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana instituto pagrindu (CK 6.66 straipsnis) būtinas šių sąlygų visetas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

69Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo finansinių sunkumų ir neprivalėjo šio sandorio sudaryti, taip pat konstatavo, jog faktas, kad už sandorį gautos lėšos nustatyta tvarka nebuvo įtrauktos į apskaitą, patvirtina ieškovo teiginį, jog sandoris pažeidė kreditorių teises, tačiau, teismo vertinimu, byloje nebuvo įrodyta, jog V. G. buvo nesąžininga, t. y. kad žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia pardavėjo kreditorių teises, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią rinkos kainos. Taip pat teismas ieškovo reikalavimui dėl atsakovės V. G. sudaryto sandorio taikė ieškinio senatį.

70Taigi nagrinėjamu atveju 2009 m. lapkričio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį atsisakyta pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu, neįrodžius, jog egzistuoja visos actio Pauliana institutui taikyti būtinos sąlygos.

71Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas apeliaciniame skunde atskirai neginčija teismo sprendimo dalies ieškovo reikalavimui pripažinti atsakovės V. G. sudarytą sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu taikyti ieškinio senatį, todėl vien ši aplinkybė sudaro pagrindą atmesti šį ieškovo reikalavimą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas apeliaciniu skundu nepaneigė ir teismo išvadų dėl V. G. sąžiningumo ir turto pardavimo kainos atitikimo rinkos kainai.

72Rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Masinį šalies nekilnojamojo turto vertinimą VĮ Registrų centras atlieka valstybės užsakymu. Masinio vertinimo būdu nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos apmokestinamo turto mokestinių verčių apskaičiavimui, valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainų nustatymui, mokesčių turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais apskaičiavimui, notarinių paslaugų kainų tvirtinant turto perleidimo sandorius nustatymui, skiriant socialinę paramą ir kitoms reikmėms. Tokiu būdu nustatyta vertė neapriboja šalių, sudarančių pirkimo-pardavimo sandorį, teisės individuliai suderinti vieną iš esminių sandorio sąlygų – kainą (CK 6.397 straipsnio 1 dalis).

73Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad 2009 m. lapkričio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta kaina neatitiko rinkos kainos. Pagrįstai teismas sprendė, jog vertinant ginčo sandorio kainos pagrįstumą, negalima vadovautis ginčo turto rinkos vertėmis, nustatytomis 2006 m. rugpjūčio 3 d. turto vertės nustatymo pažymoje (II t., b. l. 72-73), taip pat Nekilnojamojo turto registre (I t., b. l. 34-37), 2009 m. birželio 23 d. sutartinės hipotekos lakšte (II t., b. l. 74) bei 2009 m. birželio 23 d. „If draudimas“ turto draudimo sutartyje (I t., b. l. 60).

74Kaip matyti iš byloje pateiktos 2006 m. rugpjūčio 3 d. turto vertės nustatymo pažymos, pastato – karvidės rinkos vertė 2006 m. rugpjūčio 3 d. buvo nustatyta 400 000 Lt dydžio, likvidacinė vertė – 240 000 Lt dydžio (II t., b. l. 72-73), tačiau nagrinėjamu atveju ginčijami sandoriai buvo sudaryti daug vėliau – t. y. 2009 m. gegužės 14 d. ir 2009 m. lapkričio 19 d., todėl vertinant nekilnojamojo turto rinkos vertę ginčo sandorių sudarymo metu, šia pažyma negalima remtis. Be to, visuotinai pripažįstama, jog nuo 2008 m. pabaigos Lietuvoje egzistavo ekonominės krizės požymiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi ginčo turto pardavimo kainos dydžiui (sumažėjimui) galėjo turėti įtakos ir Lietuvoje egzistavusi ekonominė krizė, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šie įrodymai negali būti vertinami kaip patikimai patvirtinantys parduoto turto rinkos vertę, kai sandoris buvo sudarytas praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo atlikto įvertinimo dienos.

75Teisėjų kolegija, vertindama ar Nekilnojamojo turto registre (I t., b. l. 34-37) nurodyta vidutinė rinkos vertė gali būti pripažinta patikimu įrodymu, patvirtinančiu turto rinkos vertę ginčijamo sandorio sudarymo metu, atkreipia dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes, todėl individualaus vertinimo išvados, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

76Minėta „If draudimas“ turto draudimo sutartis taipogi negali būti laikoma tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu didesnę ginčo sandoriais parduoto nekilnojamojo turto vertę, nei buvo sutartyse nurodyta turto pardavimo kaina, kadangi pati draudimo bendrovė patvirtino, kad: prieš sudarydamas 2009 m. birželio 23 d. draudimo sutartį draudikas draudžiamo objekto neapžiūrėjo; vertės nustatymo metodo draudikas draudimo liudijime nenurodė; draudikas vertino draudimo riziką remdamasis draudėjo atstovo – UADBB „Lisandra“ – pateiktu draudžiamo objekto aprašymu ir šio objekto unikaliu numeriu; draudžiamo objekto draudimo sumą draudikas nustatė pagal šio objekto parametrus, nusidėvėjimą, vidutines tuo metu galiojusias statybos vertes ir draudėjo atstovo papildomai pateiktą informaciją; draudimo sutarties galiojimo metu apdraustas objektas nebuvo apžiūrėtas (II t., b. l. 58). Taigi, vien tai, kad draudžiamas objektas draudimo laikotarpiu nebuvo apžiūrėtas, kelia abejonių, jog draudimo sutartyje nurodyta karvidės vertė atitinka realią jos rinkos vertę, nes nebuvo įvertintos draudimo sutarties sudarymo ir galiojimo metu nekilnojamojo turto individualios savybės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, draudimo sutartyje nurodytą draudžiamo turto vertė vertintina kritiškai dar ir dėl tos priežasties, kad joje nurodyta turto vertės suma yra net dešimt kartų didesnė už Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke skelbtą turto rinkos vertę, o tam jokio pagrindo nebuvo (neatliktas individualus turto vertinimas, turtas nebuvo apžiūrėtas, turtas fiziškai nusidėvėjęs ir pan.). Teisėjų kolegijos nuomone, labiau tikėtina, jog draudimo sutartyje nurodyta draudžiamo objekto vertė susieta su šio turto atkuriamąja verte, o ne rinkos verte. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 64 punktą išlaidų (kaštų) metodu nustatoma atkuriamoji turto vertė. Pagal Metodikos 66 punktą išlaidų (kaštų) metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, išlaidų (kaštų) metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte. Šioje byloje tokių aplinkybių, kurios būtų sąlygojusios turto rinkos vertės nustatymą būtent minėtuoju metodu, nenustatyta.

77Byloje yra pateikta UAB „Aidila“ 2012 m. spalio 25 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. A-080-12 (I t., b. l. 129-177), iš kurios matyti, kad pastato – karvidės rinkos vertė (60 000 Lt) 2009 m. gegužės mėnesiui buvo nustatyta taikant lyginamąjį ir išlaidų (kaštų) metodą (kas atitiko Turto ir verslo vertinimo metodikos 54-55 punktų reikalavimus), turtą apžiūrėjus vietoje ir nufotografavus 2012 m. spalio 25 d., atsižvelgiant į nuomojamo iš valstybės žemės sklypo ypatumus, ir darant prielaidą, kad nuo turto vertinimo datos iki turto apžiūros datos jo fizinė būklė ir naudojimo sąlygos iš esmės nepasikeitė. Ataskaitoje nurodyta, kad vertinimo metu (2009-05) vertinimo objektas buvo fiziškai smarkiai nusidėvėjęs, apleistas ir neeksploatuojamas, pastato būklė – bloga, vidaus patalpų apdaila – bloga, nurodyta, kad: pastato konstruktyvas pasenęs, pastatui būtinas kapitalinis remontas, konstruktyvų renovacija; sienų mūras aptrupėjęs, iškritusios plytos, vietomis suskilinėjęs, pralaidus kritulių vandeniui; stogą dengianti šiferio danga nusidėvėjusi, nėra atskirų lakštų, atsivėrę plyšiai, danga sutrūkinėjusi, praleidžia vandenį; stogo danga nusidėvėjusi, blogos būklės; pastato likusių kelių langų ir durų šiluminė varža netenkina šiuolaikinės šilumos varžos reikalavimų pagal rekomendacijas statinių ir jų dalių gyvavimo skaičiuojamosios trukmės įvertinimui R27-01; langai ir durys fiziškai pasenę, reikalinga visiška renovacija; geriausias turto panaudojimas – nauja pramoninė – sandėliavimo pastatų statyba; alternatyvus geriausias panaudojimas – sandėliavimo, pramoninei paskirčiai; tokios eksplikacijos pastatų realizavimas rinkoje sunkus. Taigi, akivaizdu, kad ginčo turto rinkos vertė nustatyta, atsižvelgiant į individualias vertinamo turto savybes.

78Pažymėtina, kad tiek T. Ž., tiek E. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog karvidžių būklė sandorių sudarymo metu buvo labai blogos būklės. T. Ž. paaiškino, jog iš pradžių bandė ginčo turtą parduoti už 100 000 Lt, paskui už 70 000 Lt, tačiau norinčiųjų įsigyti turtą neatsirado. E. K. paaiškino, kad iš pradžių ginčo turtą jam buvo pasiūlyta įsigyti už 80 000 Lt, tačiau ši suma jam pasirodė per didelė. Taigi įvertinus ir šiuos papildomus duomenis nėra pagrindo netikėti ar abejoti UAB „Aidila“ pateiktos nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos teisingumu, tuo labiau, kad apeliantas atskirai neginčija šios ataskaitos išvadų, nenurodo argumentų, kodėl ja negalima remtis. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Pagal to paties įstatymo straipsnio 2 dalį iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Vertinant šias įstatymo nuostatas, pažymėtina, jog pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita, kuri turi juridinę galią ir laikoma teisinga, CPK 177, 185 straipsnių požiūriu reiškia, kad tai – tinkama įrodinėjimo priemonė, galinti turėti bylai svarbių duomenų, bet joje esantys faktiniai duomenys neturi padidintos ar teismui iš anksto nustatytos (CPK 197 str. 2 d.) galios. Joje esantys įrodymai turi būti vertinami kartu su byloje esančių įrodymų visuma.

79Kadangi UAB „Aidila“ ataskaitoje ginčo turto rinkos vertė buvo nustatyta, atsižvelgiant į individualias turto savybes, ji laikytina tikslesniu ir patikimesniu ginčo turto vertės įrodymu, nei Nekilnojamojo turto registro duomenys. Kadangi 2009 m. birželio 23 d. sutartinės hipotekos lakšte nurodyta ginčo karvidės vertė atitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę rinkos vertę, byloje nesant duomenų, įrodančių, jog hipotekos lakšte įkeičiamo turto vertė buvo nustatyta, įvertinus individualias turto savybes, yra pagrindas manyti, jog sutartinės hipotekos lakšte vertė buvo nurodyta, remiantis viešai prieinamais duomenimis, t. y. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, o vidutinė rinkos vertė šiame registre, kaip minėta, nustatoma apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes.

80Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nors UAB „Aidila“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje karvidės rinkos vertė nustatyta 2009 m. gegužės mėnesiui, tačiau šia nustatyta rinkos verte galima remtis ir vertinant 2009 m. lapkričio 19 d. sutartyje nustatytos turto pardavimo kainos pagrįstumą, kadangi nėra pagrindo manyti, jog rinkos kaina galėjo žymiai pakisti per pusę metų. Be to, tai kad ginčo turto pardavimo kaina nuo UAB „Aidila“ ataskaitoje nurodytos ginčo turto rinkos vertės skiriasi 20 000 Lt, jei kalbėtume apie 2009 m. gegužės 14 d. sutartį, ir 18 000 Lt, jei kalbėtume apie 2009 m. lapkričio 19 d. sutartį, tai taip pat nesudaro pagrindo abejoti nustatytos turto pardavimo kainos pagrįstumu, nes mažesnę kainą galėjo nulemti likvidacinė turto vertė, kuri paprastai būna mažesnė už rinkos vertę dėl skubaus turto pardavimo. Sprendžiant dėl nurodytų turto verčių skirtumų taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad ginčijamoje sutartyje susitarimas dėl kainos buvo pasiektas šalių valia. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 10 d. nurodyta, jog turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių parduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, laikantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, sutarčių laisvės principais (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 str.). Būtent turto pirkimo-pardavimo sandoris, sudarytas tarp šalių be apgaulės, be jokių pašalinių įtakų ar veiksnių, geriausiai atspindi to turto rinkos vertę.

81Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2009 m. lapkričio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta kaina visiškai atitinka rinkos kainą, yra pagrįsta ir šios išvados apeliantas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nepaneigė, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės V. G. patikslintame ieškinyje nurodytą kainų skirtumą.

82Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme ieškovas apskritai neįrodinėjo, anot jo, parduotų nuomos teisių vertės, nors patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės V. G. ieškovui priteisti 251 000 Lt įgytų karvidžių ir žemės sklypo nuomos teisių vertės atlyginimą. Be to, V. G. 2009 m. lapkričio 19 d. sandoriu karvidės ir žemės sklypo nuomos teisių nepirko. Kaip teisingai nurodyta V. G. atsiliepime į apeliacinį skundą, pastatas – karvidė buvo įsigyta nuosavybės teise, o žemės sklypo nuomos teisė buvo perleista CK 6.394 straipsnio pagrindu (žr. 2009 m. lapkričio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties 1.4.3. punktą). Todėl nėra aišku kokiu pagrindu ieškovas atskirai reikalauja iš atsakovės V. G. priteisti 251 000 Lt įgyto pastato – karvidės ir žemės sklypo nuomos teisių vertės atlyginimą, taip pat atsakovei V. G. perkelti karvidės ir žemės sklypo nuomininko teises.

83Apeliantas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad pagal abu ginčo sandorius už parduotą turtą UAB „Skanvolvita“ nieko negavo, todėl, anot jo, iš atsakovės V. G. ieškovui turėjo būti priteista nesumokėta pirkimo – pardavimo kaina.

84Byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 27 d. mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad už turtą gautos lėšos nėra nustatyta tvarka įtrauktos į buhalterinę apyskaitą ir nėra užpajamuotos kasoje (II t., b. l. 61-62), tačiau teismo posėdžio metu T. Ž. patvirtino, jog jis pinigus pagal pirmąjį sandorį gavo, atsakovas G. A. parodė, kad pasirašius paskolos sutartį, pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą, o jis juos atidavė T. Ž.. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje įrodyta, kad V. G. 2009 m. lapkričio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties kainą (42 000 Lt) sumokėjo. Tai, kad dalis kainos (38 675 Lt) buvo sumokėta A. D., kaip buvo sutarta 2009 m. lapkričio 19 d. sutarties 2.2.2 punkte, įrodo 2009 m. lapkričio 19 d. G. A. V. G. išduotas pakvitavimas (III t., b. l. 13) bei G. A. teismo posėdžio metu duoti parodymai, o tai, kad likusi kainos dalis buvo sumokėta T. Ž., patvirtina G. A. ir V. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Taigi, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo priteisti iš V. G. pirkimo – pardavimo kainą, kuri faktiškai buvo sumokėta sutarties šalių nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčius tokiai situacijai, kai bendrovės vadovas neapskaito bendrovės apyskaitoje piniginių lėšų, gautų realizavus bendrovės turtą, turėtų būti keliamas vadovo civilinės atsakomybės klausimas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, kuris inter alia atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Šioje byloje ieškinio dalykas – pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimas negaliojančiais, byloje nebuvo keliamas klausimas dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės už galbūt neteisėtai jo atliktus veiksmus (piniginių lėšų priėmimą ir jų neapskaitymą bendrovės kasoje), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti šių veiksmų, priešingu atveju būtų peržengtos ieškiniu bei vėliau apeliaciniu skundu apibrėžtos šios bylos nagrinėjimo ribos.

85Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog bylos medžiaga neįrodo, jog V. G. ir jos brolis E. K., sudarant 2009 m. lapkričio 19 d. sandorį, žinojo apie UAB „Skanvolvita“ finansines problemas ir kad ginčo sandoris pažeis bendrovės kreditorių interesus, t. y. kad buvo nesąžiningi. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien faktas, kad V. G. ir E. K. buvo suinteresuoti ginčo turto įsigijimu, kad ginčo žemės sklypas ribojosi su turimu sklypu, nėra pakankama aplinkybė padaryti išvadą, jog V. G. buvo nesąžininga. Pažymėtina, kad bylos duomenys nepatvirtina ir ieškovo teiginių, jog V. G. ir jos brolis žinojo aplinkybes, susijusias su 2009 m. gegužės 14 d. sutarties sudarymu, t. y. kad sutartis buvo tariama. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma (ypač teismo posėdžio metu duoti E. K., V. G., A. A., T. Ž. paaiškinimai) sudaro pagrindą manyti, kad vis dėl to galutinis pirkėjas (V. G.) pirmojo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių negalėjo žinoti. Taigi nėra pagrindo netikėti V. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais teiginiais, kad ji su atsakovu G. A. sandorį sudarė pagrįstai tikėdama, kad būtent jis yra tikrasis ir teisėtas pastato savininkas. Tuo labiau, kad ir VĮ Registrų centre įsigyjamo nekilnojamojo turto savininkais buvo nurodyti būtent G. A. ir jo sutuoktinė A. A., o VĮ Registrų centro duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Dėl šios priežasties V. G. neturėjo pareigos domėtis UAB „Skanvolvita“ finansine padėtimi ir 2009 m. lapkričio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties įtaka šios bendrovės kreditorių interesams.

86Apeliantui neįrodžius V. G. nesąžiningumo sudarant 2009 m. lapkričio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį, remiantis CK 6.66 straipsnio 5 dalimi, numatančia, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas, nėra pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti V. G. sudarytą sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, taip pat priteisti ieškovo prašomas pinigų sumas.

87Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl atmestos ieškinio dalies, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nenustatyta nei materialinių, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurių pagrindu būtų galima skundžiamą teismo sprendimo dalį naikinti ar pakeisti. Taip pat nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apelianto apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

88Dėl bylinėjimosi išlaidų

89Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, tenkintinas atsakovės V. G. prašymas iš BUAB „Skanvolvita“ priteisti 1936 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis).

90Pažymėtina, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvedus eurą, euro tapo teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemone Lietuvos Respublikoje. Todėl teismai, savo procesiniuose sprendimuose nustatydami pinigines prievoles, turi nurodyti šių prievolių piniginės išraiškos dydį eurais, taikydami perskaičiavimo kursą ir apvalinimo taisyklę (LR Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovės V. G. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos eurais – t. y. 560,70 EUR.

91Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

92Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

93Priteisti iš ieškovo BUAB „Skanvolvita“ atsakovei V. G. 560,70 (penkis šimtus šešiasdešimt EUR ir septyniasdešimt EUR centų) EUR apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovo BUAB „Skanvolvita“ administratorius kreipėsi į teismą su... 5. Ieškovo atstovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2... 6. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių... 7. Ieškovo nuomone, iš atsakovės V. K. ieškovui turi būti priteista... 8. Ieškovo vertinimu, yra visos actio Pauliana sąlygos pripažinti ginčo... 9. Atsakovai G. A. ir A. A. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad... 10. Atsakovė V. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti vienerių... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį tenkino... 13. pripažino 2009 m. gegužės 14 d. BUAB „Skanvolvita“ ir G. A.... 14. pripažino 2009 m. lapkričio 19 d. G. A., A. A. ir V. G. pirkimo–pardavimo... 15. kitą ieškinio dalį atmetė;... 16. priteisė iš BUAB „Skanvolvita“ V. G. 3 005 Lt išlaidų advokato pagalbai... 17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad 2009... 18. Teismo vertinimu, pirkti nekilnojamąjį turtą buvo suinteresuotas atsakovės... 19. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas sprendė, kad valią įsigyti... 20. Anot teismo, tikrasis pardavėjas pagal 2009 m. lapkričio 19 d.... 21. Teismas, pripažinęs, kad tarp A. ir G. A. bei V. G. sudaryta karvidės ir... 22. Teismo vertinimu, 2009 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kaip... 23. Teismas nusprendė tenkinti atsakovės V. G. prašymą taikyti ieškinio... 24. Teismas nesutiko su ieškovu, kad turto savininkė V. G. turi sumokėti... 25. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 26. Ieškovas BUAB „Skanvolvita“, atstovaujamas bankroto administratoriaus,... 27. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 28. 1. Pagal abu ginčo sandorius už nekilnojamąjį turtą bei žemės sklypo... 29. 2. E. K. ir jo sesuo žinojo apie UAB „Skanvolvita“ finansines problemas,... 30. 3. Atsakovai A. prieš 2009 m. gegužės 14 d. pirkimo–pardavimo sandorį... 31. 4. Atsakovai, siekdami paneigti ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jie nėra... 32. 5. Pastato – karvidės rinkos vertė ginčijamo sandorio sudarymo dieną buvo... 33. 6. Ginčijamos sutarties sudarymo metu ieškovas UAB „Skanvolvita“ buvo... 34. 7. Sandorio sudarymo metu UAB „Skanvolvita“ turėjo pradelstų... 35. 8. Byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovas ir atsakovai privalėjo sudaryti... 36. 9. Nagrinėjamu atveju ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Byloje... 37. 10. Ginčo turtą buvo suinteresuotas įsigyti būtent E. K.. Tai patvirtina... 38. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai G. A. ir A. A. prašo... 39. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:... 40. 1. Pagrįstai teismas pripažino, jog A. pagal ginčo sandorius turto neįgijo,... 41. 2. Realią statinių su žemės nuomos teise rinkos vertę 2009 m. gegužės... 42. 3. Pagrįsta teismo išvada, kad V. G. elgėsi sąžiningai ir nežinojo bei... 43. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė V. G. prašo ieškovo... 44. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:... 45. 1. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo nagrinėjamu... 46. 2. Teismui pripažinus 2009 m. lapkričio 19 d. sutartį apsimestine, nėra... 47. 3. Nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo perkelti atsakovei V. K.... 48. 4. Nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo priteisti BUAB... 49. 5. Žemės sklypo nuomos teisių vertė byloje apskritai nebuvo įrodinėjama,... 50. 6. Priešingai nei teigia apeliantas, E. K. ir V. G. nežinojo apie UAB... 51. 7. Ieškovas, teigdamas, kad 2009 m. lapkričio 19 d. sutartis yra neteisėta,... 52. 8. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad ginčo pastatas buvo parduotas už... 53. 9. V. G. yra sąžininga pastato įgijėja, nes nežinojo ir negalėjo žinoti... 54. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės... 55. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo T. Ž. prašo... 56. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:... 57. 1. Ieškovas ieškinį atsakovei V. G. pareiškė praleidęs ieškinio senaties... 58. 2. Apelianto teiginiai, kad V. G. ir jos broliui turėjo būti žinoma ieškovo... 59. 3. Pagrįstai teismas ginčo sandoriais parduodamo nekilnojamojo turto vertę... 60. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 61. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 62. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovas BUAB „Skanvolvita“, atstovaujamas... 63. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo... 64. Šioje byloje pareikštu apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Skanvolvita“,... 65. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas aiškiai apibrėžia... 66. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas neginčija pirmosios instancijos... 67. Iš apeliacinio skundo motyvų galima spręsti, jog apeliantas iš esmės... 68. Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriui pripažinti negaliojančiu actio... 69. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas... 70. Taigi nagrinėjamu atveju 2009 m. lapkričio 19 d. pirkimo – pardavimo... 71. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas apeliaciniame skunde... 72. Rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis,... 73. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamu... 74. Kaip matyti iš byloje pateiktos 2006 m. rugpjūčio 3 d. turto vertės... 75. Teisėjų kolegija, vertindama ar Nekilnojamojo turto registre (I t., b. l.... 76. Minėta „If draudimas“ turto draudimo sutartis taipogi negali būti laikoma... 77. Byloje yra pateikta UAB „Aidila“ 2012 m. spalio 25 d. nekilnojamojo turto... 78. Pažymėtina, kad tiek T. Ž., tiek E. K. teismo posėdžio metu patvirtino,... 79. Kadangi UAB „Aidila“ ataskaitoje ginčo turto rinkos vertė buvo nustatyta,... 80. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nors UAB „Aidila“ nekilnojamojo... 81. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 82. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek pirmosios instancijos... 83. Apeliantas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad pagal abu ginčo sandorius už... 84. Byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 27 d. mokestinio tyrimo metu nustatyta,... 85. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog bylos medžiaga... 86. Apeliantui neįrodžius V. G. nesąžiningumo sudarant 2009 m. lapkričio 19 d.... 87. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų... 88. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 89. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, tenkintinas atsakovės V. G. prašymas... 90. Pažymėtina, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvedus eurą,... 91. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 92. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimą palikti... 93. Priteisti iš ieškovo BUAB „Skanvolvita“ atsakovei V. G. 560,70 (penkis...