Byla 1A-116-449/2018
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo T. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, gynėjai Gražinai Mauručaitienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo T. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

3Vadovaujantis BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant T. Ž. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir tęsti darbą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, taip pat per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti BUAB „X“ padarytą materialinę žalą.

4Iš nuteistojo T. Ž. priteista 12 164,04 Eur žalos atlyginimo BUAB „X“.

5Iš nuteistojo T. Ž. taip pat nuspręsta išieškoti 28,05 Eur proceso išlaidų valstybei.

6T. Ž. pagal BK 209 str. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Dėl šios nuosprendžio dalies apeliaciniai skundai nepaduoti.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

81. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu T. Ž. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „X“ (įmonės kodas XXXXXX, registruota ( - )) direktoriumi bei vieninteliu akcininku, turėdamas tikslą pasisavinti UAB „X“ turtą, įkalbėjo jo nusikalstamo sumanymo nesupratusį G. A. pasirašyti tariamą pirkimo – pardavimo sandorį, neva G. A. iš UAB „X“ perka nekilnojamąjį turtą – pastatą – karvidę, ir 2009-05-14 ( - ) Notarų biure, esančiame ( - ), pasirašė su G. A. sutartį, pagal kurią neva G. A. iš UAB „X“ perka pastatą – karvidę už 40 000 Lt, kurios įsigijimui pinigines lėšas 42 350 Lt G. A., T. Ž. nurodymu, pasiskolino iš A. D. pagal 2009-06-23 Paskolos sutartį. 2009-06-23 gavęs iš A. D. 7 350 Lt, G. A. juos perdavė T. Ž., o 35 000 Lt A. D. 2009-06-30 pervedus į G. A. banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „S“, tą pačią dieną ( - ) prie prekybos centro „Y“, iš sąskaitos išgrynino 34 790 Lt ir perdavė T. Ž.. Po to iš UAB „X“ tariamai įgytą turtą G. A., T. Ž. nurodymu, 2009-11-19 pagal ( - ) Notarų biure, esančiame ( - ), pasirašytą pirkimo – pardavimo sutartį už 42 000 Lt pardavė V. K. (G.), kuri tuo tikslu padengė G. A. paskolą A. D.. Tokiu būdu T. Ž. gautas pinigines lėšas 42 000 Lt (12 164,04 Eur) už parduotą UAB „X“ turtą – pastatą – karvidę į įmonės kasą ar banko sąskaitą neįnešė ir taip pasisavino jam patikėtą svetimą UAB „X“ priklausantį didelės vertės turtą – pinigus, t. y. 42 000 Lt (12 164,04 Eur).

92. Nuteistasis T. Ž. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis yra nuteistas pagal BK 183 str. 2 d., panaikinti, šioje dalyje priimti naują nuosprendį ir jį išteisinti. Arba pakeisti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pradėti dirbti ir dirbti viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, leidžiant dirbti užsienio valstybėje pagal teisėtai pateiktą sutartį. Arba panaikinti įpareigojimą per vienerius metus ir šešis mėnesius atlyginti padarytą 12 164,04 Eur dydžio žalą BUAB „X“.

102.1. Skunde išdėstomi nesutikimo argumentai dėl T. Ž. nuteisimo pagal BK 183 str. 2 d.

112.1.1. Nuteistasis nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d. Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jis, T. Ž., sąmoningai ir tyčia pinigus (42 000 Lt), gautus už parduotą pastatą – karvidę, neįnešė į bendrovės kasą ir juos panaudojo savo nuožiūra, savo interesams tenkinti. Nuteistasis nurodo ir tai, kad byloje nėra nustatyta, kad jis pasisavino 42 000 Lt dydžio sumą.

122.1.2. Pagal nustatytas tiek baudžiamojoje, tiek ir civilinėje byloje Nr. 2A-244-943/2015 aplinkybes jis iš G. A. gavo tik pasiskolintas iš A. D. lėšas (42 350 Lt). Nuteistasis T. Ž. nurodo, kad iš šių pinigų 350 Eur sudaro palūkanos A. D., taip pat jis sumokėjo 189 Lt notarinį mokestį ir 181,59 Lt už VĮ Registro paslaugas. Po to jis vėl mokėjo 170 Lt notarinį mokestį už paskolos tarp G. A. ir A. D. sudarymą, 1 081,40 Lt už įkeitimo (hipotekos lakšto) įregistravimą pagal paskolos sutartį bei notarinius ir registro mokesčius už hipotekos išregistravimą. Už pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą tarp G. A. ir V. K. jis ir vėl sumokėjo 372 Lt. Nuteistasis T. Ž. nurodo, kad byloje yra jo pakvitavimas, jog 1 230 Lt, kaip dalį paskolos, jis grąžino į A. D. sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo nuomone, jis negalėjo pasisavinti 3 573,99 Lt (1 035 Eur), nes tiek G. A., tiek A. D. patvirtino, kad visus mokesčius sumokėjo jis.

132.1.3. Be to, nuteistasis T. Ž. nurodo, kad tam, jog sudarytų pirkimo – pardavimo sandorį, turėjo panaikinti turto areštą, kuris buvo pritaikytas 2008 m. rugpjūčio 7 d. X AVMI nurodymu dėl susidariusios 9 942 Lt (2 879 EUR) dydžio UAB „X“ skolos biudžetui. Todėl tokią sumą jis, T. Ž., sumokėjo iš savų pinigų, nes bendrovėje lėšų nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo T. Ž. nuomone, jis negalėjo pasisavinti jau 3 914,50 Eur, nes tiek G. A., tiek A. D. patvirtino, kad visus mokesčius jis, T. Ž., sumokėjo. Tai patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai, kurių nuosprendyje teismas neaptarė. Nuteistasis T. Ž. pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, jog jis dalį pinigų pasisavino, tai jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 183 str. 1 d.

142.1.4. Skunde nurodoma, kad teismas nepatikėjo ir tuo, kad jis, T. Ž., pinigus panaudojo dengti UAB „X“ skoloms. Nuosprendyje aptartas tik AB „S“ pateiktas raštas, kad vienašališkai paskolos sutartis su UAB „X“ buvo nutraukta 2009 m. birželio 11 d. ir po to jokių įmokų mokėta nebuvo. Tačiau nuteistasis nurodo, kad bendrovė veiklą vykdė dar iki 2009 m. lapkričio mėnesio ir tai yra nustatyta specialisto išvadoje Nr. 5-3/36. Šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad „bendrovė veiklos vykdymą pagrindė laikotarpiu nuo 2007-12-31 iki 20009-08-29. Paskutinis bendrovės finansinis dokumentas yra tyrimui pateikta UAB „KS“ 2009-08-29 pirkimo – pardavimo sąskaita faktūra, kurią UAB „X“ panaudojo pagrįsti akumuliatoriaus ir krovinio tvirtinimo diržo įsigijimui“. Specialisto išvadoje ir X AVMI sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra nurodyta, kad UAB „X“ skola biudžetui susidariusi tik dėl nesumokėto PVM. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis T. Ž. daro išvadą, kad teigti, jog 42 000 Lt, gautus už parduotą pastatą – karvidę, jis panaudojo savo, bet ne įmonės reikmėms, nėra jokio teisinio pagrindo. Nuteistasis nurodo ir tai, kad iš patikrinimo aktų matosi, jog bendrovė neturėjo grynųjų lėšų mokėti UAB „S. L.“ įmokas, tačiau jas mokėjo iki 2009 m. balandžio 1 d. Jis parodė, kad pinigus skolinosi iš pažįstamų, giminaičių ir bandė išlaikyti verslą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jo motina F. Ž. patvirtino, kad ji jam skolino pinigus bendrovės veiklai ir dalį šios skolos jis atidavė būtent 2009 metais. Nuteistasis T. Ž. pažymi, kad iš kitų šaltinių grąžinti skolą jis negalėjo, nes tuo metu jokių pajamų neturėjo.

152.1.5. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai jo, T. Ž., veiklą kriminalizavo. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2010 ir nurodoma, kad prasidėjus ekonominei krizei jis, T. Ž., galvojo, jog tai laikini sunkumai ir jam buvo svarbiausia, kad būtų mokamos įmokos UAB „S. L.“ tam, jog neprarastų teisės iš jų išsipirkti lizinguotą turtą – žemės sklypą su statiniais, esančiais ( - ). Vienintelis turtas, kurį UAB „X“ galėjo parduoti ir buvo pastatas – karvidė. Nuteistasis T. Ž. nurodo, kad iki tol, kol surado pirkėją, įmokas mokėjo skolintais pinigais, o iš A. D. gautus pinigus panaudojo notariniams mokesčiams sumokėti, grąžino pasiskolintus pinigus, kuriuos sumokėjo VMI dėl arešto panaikinimo, bei tas skolas, iš ko kelis mėnesius jis mokėjo UAB „S. L.“.

162.1.5.1. Skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012, 2K-85/2007, 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013 ir nurodoma, kad pagal byloje surinktus įrodymus neginčijamai nustatyta, jog Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka už parduotą pastatą – karvidę pinigai nebuvo užfiksuoti UAB „X“ buhalteriniuose dokumentuose, nes tuo metu jau nebedirbo buhalterė, tačiau pats sandorio sudarymas buvo akivaizdus, notariškai patvirtintas ir paviešintas VĮ Registrų centre. Nuteistasis T. Ž. nurodo, kad jis sandorį sudarė kaip bendrovės „X“ direktorius, todėl už jį jis ir yra atsakingas. Nuteistojo nuomone, tai, kad jo veiksmuose nėra baudžiamojo nusikaltimo sudėties požymio, įrodo ir BUAB „X“ bankroto administratoriaus M. M. veiksmai. Dėl turto ir sandorių, kurie bankroto administratoriui atrodė kaip sudaryti neteisėtai, jis kreipėsi į teismą. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-371-460/2014 iš jo priteisė 32 716 Lt bankrutuojančiai bendrovei. Reikalavimą dėl pinigų priteisimo už parduotą pastatą – karvidę ir kt. bankroto administratorius atsiėmė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bankroto administratorius parodė, kad jis nusprendė nereikšti ieškinio, nes iš jo, T. Ž., ir taip jau yra išieškomos didelės pinigų sumos UAB „S. L.“ naudai. Nuteistojo T. Ž. nuomone, nepriklausomai nuo bankroto administratoriaus motyvų, bankroto administratorius turi visas galimybes bendrovei padarytą žalą prisiteisti iš jo civilinio proceso tvarka. ?

172.1.5.2. Skunde nurodoma ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 21 d. ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 18 d. sprendimuose civilinėje byloje nurodė, kad „byloje nustatyta, jog 2009 m. spalio 27 d. mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad už turtą gautos lėšos nėra nustatyta tvarka įtrauktos į buhalterinę apskaitą ir nėra užpajamuotos kasoje, tačiau teismo posėdžio metu T. Ž. patvirtino, kad pinigus pagal pirmąjį sandorį gavo, o atsakovas G. A. parodė, kad pasirašius paskolos sutartį, pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą, o jis tuos pinigus atidavė T. Ž.. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčius tokiai situacijai, kai bendrovės vadovas neapskaito bendrovės apyskaitoje piniginių lėšų, gautų realizavus bendrovės turtą, turėtų būti keliamas vadovo civilinės atsakomybės klausimas ( LR CK 2.87 str.)“. Tokiu būdu, nuteistojo T. Ž. nuomone, teismas jau ex officio išsprendė jo atsakomybės rūšies klausimą, t. y. įvertino, kad jis, kaip įmonės vadovas, privalo atsakyti už tuos sandorius, kurie bankroto administratoriaus nuomone, pažeidžia kreditorių interesus. Minėtuose teismo procesiniuose dokumentuose konstatuota, kad tai civilinis sandoris, kuris turi būti analizuojamas pagal CK normas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo atsakomybę už bendrovei padarytą žalą. Be to, skunde cituojami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-451/2014, 2K-518/2014.

182.2. Skunde dėstomi nesutikimo argumentai ir dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių.

192.2.1. Nurodoma, kad bausmės skyrimo nuostatų teismas nepažeidė, parinktą bausmės rūšį motyvavo, tačiau, nuteistojo T. Ž. nuomone, jam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams bei realiai jos negali būti įvykdytos.

202.2.2. Nuteistasis T. Ž. nurodo, kad jis pagal kontraktą įsidarbino Islandijoje, tačiau darbe įvyko nelaimingas atsitikimas ir jis neteko dalies piršto, todėl buvo nedarbingas. Šiuo metu jo nedarbingumas pasibaigė, tačiau pagal paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę jis negali išvykti dirbti, nes periodiškai turi registruotis probacijos tarnyboje. Nuteistasis nurodo, kad jis neturi jokio išsilavinimo, išlaiko du mažamečius vaikus, neturi nuosavo būsto ir turi jį nuomotis. Be to, Lietuvoje gaunamų pajamų jam, T. Ž., vos pakaktų išlaikyti šeimą, o jam yra pritaikytas turto areštas ir iš jo išieškoma beveik 200 000 Eur dydžio suma. Nuteistojo nuomone, net ir gaunant nemažą atlyginimą, 50 proc. iškart būtų atskaičiuojama pagal vykdomuosius raštus, todėl per teismo nustatytą vienerių metų ir šešių mėnesių terminą jis nėra pajėgus atlyginti turtinę žalą (12 164,04 Eur) BUAB „X“. Be to, taikant tokį žalos atlyginimo principą, bus pažeisti kitų kreditorių interesai. Pagal teisingumo principą turėtų būti visiems vienodos galimybės gauti iš jo, T. Ž., žalos atlyginimą proporcingai priteistai sumai. Atskaičiuotų iš jo piniginių lėšų atlyginimo tvarką nustatytų teismo antstolis. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo T. Ž. nuomone, teismas, taikydamas BK 75 str. nuostatas, neturėjo nustatyti termino, per kurį turi būti atlyginta žala BUAB „X“, ir tuo pačiu, įpareigodamas jį dirbti, teismas turėjo numatyti išlygą, jog jis gali dirbti ir užsienyje pagal teisėtai sudarytą sutartį.

213. Teismo posėdyje gynėja prašo nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

224. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, paskiriant nuteistajam pareigas atidedant bausmės vykdymą (BK 75 str. 3 d.).

235. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. Ž. išdėstė alternatyvius prašymus. Nuteistasis T. Ž. prašo jį pagal BK 183 str. 2 d. išteisinti arba pakeisti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pradėti dirbti ir dirbti viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, leidžiant dirbti užsienio valstybėje pagal teisėtai pateiktą sutartį, arba panaikinti įpareigojimą per vienerius metus ir šešis mėnesius atlyginti padarytą 12 164,04 Eur dydžio žalą BUAB „X“.

246. Apeliacinio skundo argumentus dėl nuosprendžio dalies, kuria T. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 str. 2 d., teisėjų kolegija atmeta. Kad T. Ž. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis tikrai pasisavino didelės vertės svetimą turtą, patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, o išnagrinėtus įrodymus ir jų visumą įvertino teisingai. Kvalifikuodamas T. Ž. nusikalstamą veiką teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

257. Iš bylos duomenų matosi, kad UAB „X“ generalinio direktoriaus pareigas T. Ž. ėjo nuo 2008 m. vasario 14 d. iki 2012 m. balandžio 19 d. (2 t., 104-106 b.l.).

26Nuteistasis T. Ž. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad pinigų nepasisavino ir jų savo asmeniniams poreikiams nepanaudotojo. Su įmone bankas nutraukė sutartį, tai galėjo būti 2009 m. birželio 11 d., ir po to įmonė bankui įmokų nemokėjo. Tada jis pasirašė vekselį ir nusprendė parduoti karvidę. Norėjo padaryti karvidės turto vertinimą, tačiau sužinojo, kad šis turtas yra areštuotas. Tada jis sumokėjo apie 3 000-4 000 Lt už tai, kad būtų nuimtas turto areštas. Apie tai, kad areštavo karvidę, papasakojo R. S., kuris pasiūlė karvidę perrašyti, o po to parduoti. Tuo metu kartu su R. S. buvo G. A.. Jis G. A. paaiškino, kad tam, jog išsaugotų karvidę, pastatą reikia perrašyti jo vardu, po to karvidę jis, T. Ž., parduos. Jis sutiko, nes žinojo, kad įmonėje yra sunki situacija. Notarų biure su G. A. pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, realiai pinigų iš G. A. negavo, G. A. buvo tik „popierinis“ savininkas. Tai buvo fiktyvi sutartis, todėl pinigų į įmonės kasą įtraukti negalėjo. Skelbime surado A. D., kuris skolino pinigus už užstatą. Kai G. A. įkeitė turtą, tai pinigus, gautus iš A. D., atidavė jam. G. A., įsigijęs karvidę, ją įkeitė A. D.. Taip buvo oficialiai, nors iš tikrųjų tai padarė jis, pinigus gavo jis, T. Ž.. Jis, T. Ž., dalį pinigų gavo grynais, kitą dalį – pavedimu į G. A. sąskaitą, o G. A. šiuos pinigus išgrynino ir atidavė jam. Grąžinant paskolą A. D. trečią įmoką jam pervedė jis, T. Ž.. UAB „X“ pardavė karvidę G. A., į įmonės kasą jis, T. Ž., pinigų neįnešė, kasos pajamų orderio neparašė, nes iš G. A. realiai pinigų negavo, todėl nežinojo kaip pasielgti. O tuo metu, kai pinigai buvo gauti, tačiau G. A. buvo savininkas ir tas sandoris buvo ne pardavimas, o įkeitimas. Žinojo, kad tokius veiksmus reikia „buhalteriškai“ sutvarkyti, bet tai atsidėjo. Po pusantro mėnesio jis, T. Ž., pasiskolino pinigų iš A. D., pinigų į įmonės kasą neįnešė. Po to karvidę pardavė E. K., nes reikėjo pinigų. Jis neatsimena, kiek V. G. sumokėjo už karvidę, bet užteko atsiskaityti su A. D. ir dar kažkiek pinigų liko. Nuteistasis T. Ž. parodė, kad pinigus, gautus už karvidės pardavimą, panaudojo įmonės skoloms sumokėti, dalį pinigų atidavė tėvams, nes iš jų buvo pasiskolinęs pinigų tam, jog mokėtų bankui. Nežino, kur yra pinigai, gauti už karvidės pardavimą, kurie priklauso įmonei.

27Liudytojas G. A. teisme parodė, kad 2008-2009 m. jam paskambino sesers vyras R. S. ir paprašė padėti jo draugui T. Ž.. Pasitikėjo sesers vyru, todėl sutiko padėti. Paprašė trumpam laikui savo vardu perrašyti karvidę, nes pats T. Ž. savo vardu negalėjo pastato perrašyti. T. Ž. sakė, kad turi problemų, susijusių su verslu, ir prašė padėti. Susitikęs su sesers vyru ir T. Ž. nuvyko į notarų biurą. Notarų biure paruošė dokumentus, kuriuos neperskaitęs pasirašė. Po to suprato, kad tai buvo pirkimo – pardavimo sutartis, jis buvo pirkėjas, T. Ž. – pardavėjas, o turto savininke buvo nurodyta UAB „X“. Nors T. Ž. jam karvidę pardavė už 40 000 Lt, tačiau tų pinigų jis nematė. Tik dokumentuose jis turėjo atsispindėti kaip savininkas, realiai jis nieko nepirko. Notarų kontoroje už viską mokėjo T. Ž., taip pat T. Ž. jį vežėsi ir į Registrų centrą, ten T. Ž. viską tvarkė. Mėnesio laikotarpiu jo vardu T. Ž. paėmė paskolą iš A. D.. Jam T. Ž. pasakė, kad labai reikia pinigų verslui, užstatys tą pastatą, paims kreditą, grąžins ir viskas bus gerai. Iš A. D. skolinosi 40 000 Lt. Sutartyje buvo nurodyta 42 000 Lt, nes buvo išdėstyta suma palūkanoms. Bankiniu pavedimu jis gavo 35 000 Lt, tada šiuos pinigus išgrynino ir visą sumą atidavė T. Ž.. Jokių grynų pinigų negavo. Nors jis kelis mėnesius turėjo mokėti palūkanas, tačiau šias palūkanas sumokėdavo T. Ž.. Po kurio laiko T. Ž. surado pirkėjus karvidei. Vėl važiavo į notarų biurą ir įvyko karvidės pardavimas. Po karvidės pardavimo jis jokių pinigų negavo. Karvidės pirkėja V. K. padengė kreditą A. D.. Ji atsiskaitė su A. D. grynais pinigais.

28Liudytojas A. D. teisme parodė, kad laikraštyje buvo patalpinęs skelbimą, jog skolina pinigus. Jam kažkas paskambino. Jis G. A. paskolino 42 350 Lt. Paskolino tokią sumą, kurios ir pageidavo. Notarų biure buvo daugiau žmonių. Pasirašant sutartį jis G. A. dalį pinigų davė grynais pinigais (7 350 Lt), o dalis buvo pervesta į jo sąskaitą. Sutartį pasirašė birželio 23 d., o pavedimą padarė birželio 29 d., kai buvo įkeistas turtas. Pagal paskolos grąžinimo grafiką turėjo būti 5 įmokos po 1 225 Lt, o paskutinė suma – 36 225 Lt. Palūkanų nebuvo, nes jis orientavosi į įkeistą turtą. Pagal grafiką pirmus du grąžinimus bankiniu pavedimu gavo iš G. A., o vieną (trečiąjį) mokėjimą bankiniu pavedimu pervedė T. Ž.. Tada jis nustebo, kad bankinį pavedimą padarė T. Ž., o ne jo skolininkas. Atsižvelgiant į tai, taip pat dar į tai, kad pavedime nebuvo nurodyta paskirtis, baigiant sandorį jis T. Ž. paprašė rašto, patvirtinančio, kad T. Ž. sumokėjo už G. A.. Jam G. A. pasakė, kad parduoda įkeistą turtą, iš gaunamų pinigų sumokės jam likusią skolą ir pabaigs šiuos paskolinius santykius. Notarų biure buvo jis, G. A. ir V. K.. Jam A. K. grynais pinigais sumokėjo 38 675 Lt. Jis pasirašė pakvitavimą, kad paskola grąžinta, gavo visą skolą, po to buvo panaikinta hipoteka.

29Liudytojas E. K. teisme parodė, kad T. Ž. pažinojo nuo mokyklos laikų. Dėl darbo reikalų jis su seserimi V. G. (buvusi K.) įsigijo karvidę. Karvidės žemė ribojosi su jų gamybinėmis žemėmis, todėl strategiškai buvo gera vieta. Per pažįstamus sužinojo, kad karvidės parduodamos, tai buvo UAB „X“ turtas. Susitikimo metu T. Ž. pasakė labai didelę kainą, todėl nusprendė nepirkti karvidžių, nes pinigai buvo reikalingi darbui. Praėjus kuriam laikui atsitiktinai sutiko T. Ž., su juo suderino kitą karvidės kainą. Kai susitiko apžiūrėti dokumentų, tai atvažiavo G. A., kuris pagal dokumentus buvo karvidės savininkas, ir T. Ž.. Jam pasakė, kad turtas yra įkeistas, todėl reikės išsipirkti iš kreditoriaus A. D.. Notarų biure buvo jis, jo sesuo, A. D., G. A. ir T. Ž.. Karvidę pirko jo sesers vardu ir atsiskaitymas buvo iš jos pinigų. Tiksliai neatsimena, bet atrodo, kad už karvidę grynais pinigais 38 675 Lt sumokėjo A. D.. Atsimena, kad notarų biure grynus pinigus (3 325 Lt) padavė G. A., o po to, galbūt, jis atsiskaitė su T. Ž.. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo E. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad 2009 m. vasarą jam paskambino T. Ž.. Jis susitiko su T. Ž. ir G. A., kurį pažįsta iš matymo. Jam T. Ž. ir G. A. pasiūlė pirkti karvidę. Pokalbio metu suprato, kad karvidė priklauso G. A., o T. Ž. paaiškino, kad pastatas yra įkeistas ir tuo atveju, jeigu sutiks pirkti karvidę, tai reikės pinigus sumokėti kreditoriui tam, kad būtų nuimta hipoteka. Iš pradžių dėl per didelės kainos šio pasiūlymo atsisakė. Praėjus trims mėnesiams, tiksliai neatsimena, ar jam paskambino T. Ž., ar su juo susitiko, kuris dar kartą pasiūlė pirkti karvidę. Jis sutiko pirkti karvidę už 42 000 Lt. Jis pasiūlė pastatą įsigyti seseriai, kuri sutiko. Jis kartu su seserimi V. G. nuvyko į notarų biurą. Notarų biure buvo T. Ž., G. A. ir dar vienas asmuo, kurio jie nepažino, jiems jis buvo pristatytas kaip kreditorius, po to sutartyje pamatė, kad tai A. D.. Notarų biure pasirašius sutartį jis, sesers prašymu, sumokėjo pinigus G. A. ir A. D.. Tikslių sumų neatsimena, sumos nurodytos sutartyje (1 t., 180-181 b.l.). Po šių parodymų perskaitymo liudytojas E. K. parodė, kad jam buvo pasiūlyta pirkti karvidę. Iki tol, kol jam pasiūlė pirkti karvidę, iš kaimo bendruomenės narių žinojo apie parduodamą karvidę. Pirmą kartą atsisakė pirkti karvidę, nes kaina buvo per didelė, po kelių mėnesių, neatsimena, ar jis paskambino T. Ž., ar šis jam, tačiau tada susitarė dėl kainos. Telefonu bendravo su T. Ž., su juo (T. Ž.) vyko derybos dėl karvidės kainos ir jis (T. Ž.) suteikė visą informaciją, o su G. A. nebendravo. Po to susitiko kavinėje, tada T. Ž. buvo su G. A., kuris atsivežė dokumentus. Šio susitikimo metu irgi derino karvidės kainą. Jis suprato, kad G. A. pinigus buvo pasiskolinęs iš A. D. ir atidavė T. Ž..

30Liudytoja V. G. (buvusi K.) teisme parodė, kad jai brolis E. K. pasakė, kad yra geras objektas, t. y. karvidė, kurią jiems pasiūlė įsigyti. Tuo metu ji turėjo pinigų ir jos vardu už 42 000 Lt buvo nupirkta karvidė. Jai brolis pasakė, kad ta vieta bus naudinga, todėl ir įsigijo. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos V. G. (buvusios K.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ji parodė, kad brolis E. K. pasakė, jog parduodama karvidė ir parekomendavo ją nusipirkti, nes pastato kaina buvo nedidelė ir strategiškai geroje vietoje. Visus reikalus, susijusius su karvidės pirkimu, tvarkė jos brolis, jam buvo suteiktas įgaliojimas. Jai brolis pasakė nuvykti į notarų biurą, pasakė kam priklauso karvidė ir kam reikės sumokėti. Notarų biure sužinojo, kad pagal dokumentus G. A. yra karvidės pardavėjas, A. D. yra įkeistos karvidės kreditorius, taip pat jai brolis pristatė T., tačiau ką jis veikė notarų kontoroje, nežino. Tai, kad karvidė yra įkeista, sužinojo tik notarų biure. Ji bijojo vežtis 42 000 Lt, todėl grynais pinigais šią sumą buvo patikėjusi broliui. Notarų biure jai matant brolis pagal pasirašytą pirkimo – pardavimo sutartį 3 325 Lt sumokėjo G. A., o 38 675 Lt buvo sumokėti A. D. (1 t., 135-136 b.l.). Po šių perskaitytų parodymų liudytoja V. G. teisme parodė, kad šioje apklausoje davė teisingus parodymus.

31Liudytoja F. Ž. teisme parodė, kad yra T. Ž. motina. 2008 m. pabaigoje T. Ž. pasakė, kad padėtis su bankais yra bloga, reikia mokėti paskolą, įmokas, todėl jam reikia pinigų. Ji, jos vyras (T. Ž. tėvas) ir dukra (T. Ž. sesuo) paskolino pinigų T. Ž.. Ji paskolino 25 000 Lt, o jos vyras 13 000 Lt, o kiek jos dukra paskolino pasakyti, negali. Su sūnumi paskolos sutarties nepasirašė. Po metų, apie 2009 m. vidurį, jai T. Ž. grąžino didesnę pinigų dalį.

32Liudytoja J. V. teisme parodė, kad nuo 2000 m. vasario mėn. iki 2009 m. liepos mėn. dirbo buhaltere UAB „X“. Iš pradžių įmonėje buvo du akcininkai, kurie turėjo po 50 proc. akcijų. 2007 m. Š. Š. pardavė akcijas kitam akcininkui T. Ž.. Nuo tada įmonėje vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo T. Ž.. Įmonėje kasininku buvo direktorius. Jai atveždavo dokumentus (kasos pajamų, išlaidų orderius), kuriuos suvesdavo į kasos žurnalą. Ji grynųjų pinigų neturėjo ir nematė, T. Ž. pats kontroliavo pinigus.

33Liudytojas BUAB „X“ bankroto administratorius M. M. teisme parodė, kad tik ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo atliktas Mokesčių inspekcijos ar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos patikrinimas, paaiškėjo, jog už įmonei priklausiusios karvidės pardavimą 2009 m. į įmonės sąskaitą pinigai įnešti nebuvo. Iš jam perduotų įmonės dokumentų šio fakto nematė.

34X apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. A18-20, kuris patvirtintas X apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, jog UAB „X“ 2009 m. gegužės 14 d. sudarė sutartį su A. A. ir G. A. dėl pastato – karvidės pardavimo už 40 000 Lt. Pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad bendrovė gautas pajamas 2009 m. gegužės mėn. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, pinigų kasoje neužpajamavo (5 t., 139-153, 154-159 b.l.).

358. Priešingai, nei nurodoma nuteistojo T. Ž. apeliaciniame skunde, dar kartą išdėstytų, o pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina T. Ž. kaltę, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis T. Ž., būdamas UAB „X“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, įkalbėjo G. A., nesupratusį T. Ž. sumanymo pasisavinti įmonės turtą, pasirašyti tariamą pirkimo – pardavimo sutartį ir 2009 m. gegužės 14 d. pasirašė sutartį, kad G. A. iš UAB „X“ už 40 000 Lt perka pastatą (karvidę), kurio įsigijimui G. A., T. Ž. nurodymu, pinigus (42 350 Lt) pasiskolino iš A. D. pagal 2009 m. birželio 23 d. paskolos sutartį ir šiuos pinigus atidavė T. Ž.. 2009 m. lapkričio 19 d. G. A., T. Ž. nurodymu, tariamai įgytą pastatą (karvidę) už 42 000 LT pardavė V. K. (šiuo metu G.), kuri padengė G. A. paskolą A. D.. T. Ž. už įmonės pastato (karvidės) pardavimą pinigus (42 000 Lt) į įmonės kasą ar banko sąskaitą neįnešė. Tokiu būdu T. Ž., būdamas UAB „X“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą (UAB „X“) turtą.

369. Iš esmės tokių faktinių bylos aplinkybių neginčija ir pats nuteistasis T. Ž., tačiau nuteistasis nesutinka, kad už parduotą karvidę gautus pinigus pasisavino, nurodo kur dalį šių pinigų panaudojo. Nuteistasis T. Ž. nurodo, kad už pinigus, gautus iš G. A., kuris šiuos pinigus pasiskolino iš A. D., jis, T. Ž., sumokėjo mokesčius dėl sandorių, tai – už notaro paslaugas, taip pat už įregistravimo, hipotekos paslaugas. Be to, nuteistasis nurodo, kad tam, jog būtų sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, jis turėjo panaikinti pastato areštą, todėl už turto arešto panaikinimą sumokėjo iš asmeninių lėšų, nes tuo metu įmonė lėšų neturėjo. Nuteistasis nurodo, kad iš G. A. gautų pinigų, kuriuos šis pasiskolino iš A. D., sudaro ir 350 Eur palūkanos A. D.. Be to, byloje yra pakvitavimas, kad jis, T. Ž., dalį paskolos (1 230 Lt) grąžino į A. D. sąskaitą. Skunde nurodoma, kad šias aplinkybes patvirtina G. A. ir A. D. parodymai ir rašytiniai įrodymai, kurių teismas neaptarė.

3710. Nuteistasis T. Ž. teisme taip pat parodė, kad įmonėje buvo sunki padėtis, todėl norėjo padaryti karvidės, priklausiusios įmonei, turto vertinimą ir karvidę parduoti, tačiau sužinojo, kad šis turtas yra areštuotas. Jis sumokėjo apie 3 000-4 000 Lt tam, kad būtų panaikintas turto areštas. T. Ž. parodė ir tai, kad, kai šiam turtui buvo panaikintas turto areštas, jis su G. A. dėl šio turto (karvidės) pasirašė fiktyvią pirkimo – pardavimo sutartį, iš G. A. pinigų negavo, todėl tai neatsispindi ir buhalterinėje apskaitoje. Po to jis surado A. D., kuris skolino pinigus ir iš jo pasiskolino pinigų. Todėl G. A. įkeitė turtą, nors iš tikrųjų tai padarė jis, o iš A. D. gautus pinigus G. A. atidavė jam, T. Ž.. Šių gautų pinigų į įmonės kasą irgi neįnešė. Grąžinant pinigus A. D. trečią įmoką sumokėjo jis, T. Ž.. Po to karvidę pardavė V. G., už šios sumokėtus pinigus atsiskaitė su A. D. ir dar kažkiek pinigų liko. Šiuos pinigus panaudojo įmonės skoloms dengti, taip pat dalį pinigų atidavė tėvams. Liudytojas G. A. iš tikrųjų parodė, kad už notaro paslaugas sumokėjo T. Ž., taip pat ir Registrų centre šiuos reikalus tvarkė T. Ž.. Parodė ir tai, kad A. D. palūkanas mokėjo T. Ž.. Liudytojas A. D. patvirtino, kad bankiniu pavedimu vieną įmoką iš tikrųjų sumokėjo T. Ž., todėl jis jo paprašė pakvitavimo. Liudytojas A. D. pateikė T. Ž. raštą, kuriame nurodyta, kad 2009 m. rugsėjo 25 d. jis į A. D. sąskaitą pervedė 1 230 Lt už G. A. paskolos grąžinimą pagal paskolos sutartį (2 t., 10 b.l.). Tačiau A. D. parodė dar ir tai, kad pagal paskolos sutartį palūkanų numatytų nebuvo.

3811. Kaip teisingai nurodo nuteistasis, iš VĮ registro centro nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, taip pat ir prie nuteistojo T. Ž. apeliacinio skundo pridėto išrašo, matosi, kad X apskrities valstybinė mokesčių inspekcija areštavo pastatą (karvidę) 2008 m. rugpjūčio 7 d., o šis turto areštas išregistruotas 2009 m. vasario 27 d. (2 t., 120-123 b.l., 10 t., 7-9 b.l.). Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad 2009 m. gegužės 14 d. UAB „X“ tariamai G. A. pardavė pastatą (karvidę) už 40 000 Lt. Šioje sutartyje nurodyta, kad sutarties sudarymo išlaidas šalys moka lygiomis dalimis (1 t., 171-173 b.l.). Iš UAB „X“ avanso apyskaitos Nr. 05 matosi ir tai, kad direktorius T. Ž. 2009 m. gegužės 14 d. sumokėjo notarų biurui 193, 92 Lt (3 t., 180 b.l.). Byloje nustatyta dar ir tai, kad G. A., įkalbėtas T. Ž., pasiskolino pinigų iš A. D.. Paskolos sutartyje nurodyta, kad 2009 m. birželio 23 d. A. D. perduota G. A. 42 350 Lt, iš jų 7 350 Lt grynais pinigais prieš pasirašant sutartį, o likusią dalį – 35 000 Lt A. D. įsipareigoja per 3 darbo dienas po pastato (karvidės) įkeitimo (hipotekos lakštų įregistravimo) pervesti G. A. į jo banko sąskaitą. Šioje sutartyje nurodyta paskolos grąžinimo tvarka ir terminai, nurodyta ir tai, kad palūkanos nėra mokamos. Sutarties sudarymo išlaidas moka paskolos gavėjas, taip pat paskolos gavėjas įsipareigoja įregistruoti pastato (karvidės) hipotekos (įkeitimo) lakštus, sumokėti išlaidas, susijusias su užtikrinimo priemonių sudarymu, pakeitimu, nutraukimu, panaikinimu, įregistravimu ir išregistravimu, įkeisto turto draudimu (1 t., 164-169 b.l., 2 t., 15-20 b.l.). Dar kita pirkimo – pardavimo sutartimi 2009 m. lapkričio 19 d. G. A. pastatą (karvidę) pardavė V. K. (G.) už 42 000 Lt. Sutartyje nurodyta, kad pastatas (karvidė) yra įkeistas A. D., kuris sutinka, kad V. K. (G.) padengtų įsiskolinimą pagal 2009 m. birželio 23 d. paskolos sutartį, o A. D. įsipareigoja nuimti įkeitimą. Sutartyje nurodyta, kad prieš pasirašant sutartį V. K. (G.) sumokėjo G. A. 3 325 Lt, o likusią dalį – 38 675 Lt V. K. (G.) įsipareigoja sumokėti A. D. grynais arba pervesti į jo sąskaitą. Šios sutarties sudarymo išlaidas sumoka V. K. (G.) (1 t., 138-145 b.l.).

3912. Iš to, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, galima sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad už sutarčių sudarymą sumokėjo ne sutarties šalys, kaip nurodyta pačiose sutartyse, o T. Ž.. Galima sutikti ir su tuo, kad pagal paskolos sutartį grąžinant A. D. paskolą vieną įmoką sumokėjo T. Ž.. Tačiau atmetami nuteistojo argumentai, kad T. Ž. pagal paskolos sutartį mokėjo dar ir palūkanas, nes paskolos sutartyje jokių palūkanų numatytų nebuvo, tą patvirtino ir pats paskolos davėjas A. D.. Nepaisant to, teisėjų kolegijos nuomone, esmė ta, kad visi administracinio pobūdžio mokesčiai, susiję su sutarčių sudarymu, turto įkeitimu, T. Ž. buvo sumokėti iš pasisavintų pinigų. Grąžinant paskolą A. D. irgi buvo panaudoti pasisavinti pinigai. Teisėjų kolegija pažymi, kad dar 2009 m. birželio 23 d. T. Ž. gavo grynus pinigus (7 350 Lt) iš A. D. prieš pasirašant tą pačią dieną paskolos sutartį. Po kelių dienų (birželio 30 d.) T. Ž. gavo likusius pinigus (35 000 Lt) iš A. D.. Kita pirkimo – pardavimo sutartis irgi buvo sudaryta (2009 m. lapkričio 19 d.) T. Ž. jau turint pasisavintus pinigus. T. Ž. į A. D. banko sąskaitą pervedė vieną įmoką paskolos grąžinimui, tačiau tai irgi buvo padaryta, kai T. Ž. turėjo pasisavintus pinigus, t. y. 2009 m. rugsėjo 25 d. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nors T. Ž. ir sumokėjo administracinius mokesčius, susijusius su sutarčių sudarymu, taip pat ir vieną įmoką pagal paskolos sutartį sumokėjo A. D., tačiau visus mokesčius ir įmoką sumokėjo iš pasisavintų pinigų. Nuteistasis T. Ž. apeliaciniame skunde nurodo dar ir tai, kad panaudojęs asmeninius pinigus, nes tuo metu įmonėje lėšų nebuvo, sumokėjo už turto arešto panaikinimą tam, kad būtų sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Iš bylos matosi, kad iš tikrųjų X apskrities valstybinė mokesčių inspekcija areštavo pasatą (karvidę) 2008 m. rugpjūčio 7 d., o pastato (karvidės) turto areštas panaikintas 2009 m. vasario 27 d. Iš to galima daryti išvadą, kad X apskrities valstybinė mokesčių inspekcijai turėjo būti sumokėta skola dėl kurios buvo areštuotas turtas, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad T. Ž. asmeninėmis lėšomis sumokėjo šią skolą, o atsižvelgiant į tai, kad pastatas priklausė UAB „X“, tam, kad būtų panaikintas turto areštas, mokesčių inspekcijai skolą turėjo sumokėti pati įmonė arba po to iš įmonės pinigų turėjo būti grąžintos T. Ž. asmeninės išlaidos, patirtos panaikinant turto areštą. Nepaisant to, ar įmonė turėjo lėšų, ar įmonės lėšomis, ar T. Ž. asmeninėmis lėšomis sumokėjo mokesčių inspekcijai tam, kad būtų panaikintas pastato (karvidės) areštas, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina T. Ž. kryptingą tikslą pasisavinti UAB „X“ turtą, nes nepanaikinus turto arešto, T. Ž. nebūtų galėjęs sudaryti sutarčių dėl šio pastato, nebūtų galėjęs sudaryti net pirmosios tariamos sutarties. Tai palengvino T. Ž. nusikalstamai disponuoti įmonės turtu.

4013. Nuteistasis T. Ž. apeliaciniame skunde nurodo dar ir tai, kad gautus pinigus panaudojo ir UAB „X“ skoloms dengti. Nors teismas nurodė, kad AB „S“ rašte nurodyta, kad paskolos sutartis su UAB „X“ vienašališkai buvo nutraukta 2009 m. birželio 11 d. (iš tikrųjų gegužės 11 d. – past.) ir po to jokių įmokų mokėta nebuvo, tačiau nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad bendrovė veiklą vykdė iki 2009 m. lapkričio mėn., tai patvirtina specialisto išvada. Nurodoma dar ir tai, kad iš patikrinimo aktų matosi, kad bendrovė AB „S. L.“ įmokas mokėjo iki 2009 m. balandžio 1 d., nors tuo metu grynųjų pinigų neturėjo. Nuteistasis nurodo, kad pinigus skolinosi iš pažįstamų, giminaičių. Tai patvirtina jo motinos parodymai.

4114. Iš bylos matosi, kad UAB „X“ su banku buvo sudariusi net keletą sutarčių. 2008 m. sausio 23 d. UAB „X“ su UAB „H. L.“ sudarė lizingo sutartį Nr. X6 ir 2008 m. sausio 30 d. nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartį dėl automobilių techninio aptarnavimo posto su kiemo statiniais (4 t., 35-44, 50-55 b.l.). Šioje nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 3.1.4. punkte nurodyta, kad UAB „H. L.“ įsipareigoja pervesti į UAB „X“ banko sąskaitą 989 313,24 Lt. 2008 m. sausio 23 d. UAB „X“ su UAB „H. L.“ sudarė ir išperkamosios nuomos sutartį Nr. X7 bei 2008 m. sausio 30 d. nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, esančio ( - ) (4 t., 57-71, 73-79 b.l.). Šioje nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad UAB „H. L.“ įsipareigoja pervesti į UAB „X“ banko sąskaitą 309 459 Lt. Byloje yra laidavimo sutartys Nr. X6/L ir Nr. X7/L, sudarytos 2008 m. sausio 24 d. tarp UAB „S. L.“ ir T. Ž.. Šiose sutartyse nurodyta, kad T. Ž. įsipareigoja įvykdyti UAB „X“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal lizingo sutartis Nr. X6 ir Nr. X7 (8 t., 94-96, 97-98 b.l.). Iš UAB „X“ banko išrašo matosi, kad pagal minėtas lizingo sutartis Nr. X6 ir Nr. X7 į įmonės sąskaitą 2008 m. vasario 1 d. UAB „ H. L.“ pervedė 1 298 772,24 Lt (4 t., 124 b.l.). Iš bylos matosi ir tai, to neneigia ir pats nuteistasis T. Ž., kad 2008 m. vasario 1 d. T. Ž. už 1 290 000 Lt nusipirko UAB „X“ akcijas iš Š. Š. ir tapo vieninteliu akcininku. Be to, tą pačią dieną, net ir tuo pačiu UAB „X“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, įmonė T. Ž. suteikė paskolą (1 290 000 Lt) apmokėjimui Š. Š. už parduotas akcijas (3 t., 71, 72 b.l., 4 t., 126, 127 b.l.). UAB „X“ bankinis išrašas patvirtina, kad 2008 m. vasario 1 d. į įmonės banko sąskaitą UAB „H. L.“ pervedė 1 298 772, 24 Lt, o po to tą pačią dieną UAB „X“ pervedė T. Ž. 1 290 000 Lt kaip paskolą pagal sutartį Nr. 02 2008.02.01 D. (4 t., 124 b.l.). Mokėjimo kvitas patvirtina, kad T. Ž. bankiniu pavedimu sumokėjo 1 290 000 Lt Š. Š. už akcijas (3 t., 70 b.l., 4 t., 128 b.l.).

4215. Iš UAB „S. L.“ pateiktų dokumentų matosi, kad UAB „X“ pagal minėtas sutartis (Nr. X6, Nr. X7) bankui mokėjo (bankiniais pavedimais) įmokas, matosi ir tai, kad ir pats T. Ž. irgi pervedė įmokas pagal minėtas sutartis, netgi matosi dar ir tai, kad pagal minėtas sutartis įmokos buvo dengiamos ir grynaisiais pinigais (4 t., 30-34 b.l.). Paskutinis grynųjų pinigų įmokų dengimas buvo atliktas 2009 m. balandžio 1 d. (4 t., 33 b.l.). Iš T. Ž. pateiktų banko išrašų irgi matosi, kad UAB „X“, taip pat ir pats T. Ž. mokėjo tam tikras sumas pagal sutartis (8 t., 135-139 b.l.). Atsižvelgiant į tai, galima sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad UAB „X“ bankui įmokas pagal lizingo sutartis mokėjo iki 2009 m. balandžio 1 d., taip pat iš dalies galima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad T. Ž. ir savo asmeniniais pinigais už įmonę mokėjo įmokas bankui. Tačiau negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad už įmonei priklausiusio pastato (karvidės) pardavimą gautus pinigus panaudojo įmokų mokėjimui pagal lizingo sutartis, sudarytas tarp UAB „X“ ir banko. Tokia išvada daroma dėl kelių priežasčių.

4316. Pirma, specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „X“ pagrindė veiklos vykdymą laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 31 d. iki 2009 m. rugpjūčio 29 d., o duomenų ar dokumentų, pagrindžiančių veiklos vykdymą nuo 2009 m. rugpjūčio 30 d. iki 2012 m. balandžio 2 d., nėra. Nurodyta ir tai, kad UAB „X“ nuo 2008 m. sausio 30 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. pagrindė pajamų (3 751221, 60 Lt) gavimą iš vykdytos ūkinės – komercinės veiklos (6 t., 5-20 b.l.). UAB „X“ buhalterė liudytoja J. V. parodė, kad tuo metu, kai išėjo iš darbo, t. y. 2009 m. liepos 31 d., UAB „X“ buvo atsiskaičiusi su T. Ž. už jo asmeninėmis lėšomis bendrovės vardu darytas įmokas bankui ir įmonė T. Ž. skolinga nebuvo. Antra, nors lizingo sutartims dengti buvo panaudoti ir grynieji pinigai, tačiau aktualiu laikotarpiu, kai už parduotą įmonės turtą T. Ž. gavo pinigus (2009 m. birželio 23 d. ir 30 d.), tokių įmokų, kurias galima būtų vertinti kaip pinigų, gautų už pastato pardavimą, panaudojimą įmonės poreikiams tenkinti, nėra. Trečia, kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, su UAB „X“ UAB „S. L.“ sutartis Nr. X6 ir Nr. X7, taip pat ir lizingo sutartis dėl automobilių (sutarčių Nr. Y8 ir Nr. Y6) vienašališkai nutraukė nuo 2009 m. gegužės 11 d., nes pagal minėtas sutartis UAB „X“ laiku nemokėjo įmokų, įmokos vėlavo 103 kalendorinę dieną (4 t., 4 t., 6 b.l.). Atsižvelgiant į tai, atmetama nuteistojo T. Ž. apeliaciniame skunde nurodoma versija, kad už įmonei priklausiusio turto (pastato – karvidės) pardavimą 2009 m. birželio 23 d. ir 30 d. gautus pinigus panaudojo įmonės skoloms dengti, t. y. kad pinigus panaudojo įmonės reikmėms. Nors iš tikrųjų nuteistojo T. Ž. motina liudytoja F. Ž. parodė apie tai, kad 2008 m. pabaigoje T. Ž. paskolino pinigus mokėti įmokas bankui, o 2009 m. viduryje jai dalį skolos T. Ž. grąžino, tačiau net ir toks iš A. D. gautų pinigų už pastato pardavimą panaudojimas, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti vertinamas kaip įmonės poreikiams tenkinti. Kaip jau buvo nurodyta, įmonės buhalterė patvirtino, kad T. Ž. įmonė buvo atsiskaičiusi už jo asmeniniais pinigais padengtas įmokas bankui, antra vertus, tai buvo asmeninė T. Ž. skola motinai.

4417. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2008 m. vasario 1 d. nuteistasis T. Ž. asmeniškai pasiskolino iš UAB „X“ 1 290 000 Lt. Šiuos pinigus panaudojo įmonės akcijų pirkimui iš Š. Š.. Nuteistasis T. Ž. parodė, kad metus laiko bankui mokėjo tik palūkanas, nes paskolos grąžinimas buvo atidėtas metams laiko, tačiau po metų jau nebemokėjo ir palūkanų. Iš specialisto išvados matosi, kad duomenų apie tai, kad T. Ž. UAB „X“ grąžino šią paskolą nėra, tačiau šioje specialisto išvadoje nurodoma apie tai, jog UAB „X“ apskaitos registruose „Kasa“ laikotarpyje nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. užregistravo iš viso 127 788 Lt grynųjų piniginių lėšų (palūkanų) gavimą iš fizinio asmens T. Ž. (6 t., 5-20 b.l.). Be to, ikiteisminio tyrimo metu T. Ž. pateikė mokėjimo kvitą, kuriame nurodoma, kad 2015 m. birželio 26 d. T. Ž. grynais pinigais 500 Eur įnešė į UAB „X“ sąskaitą (8 t., 140 b.l.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir T. Ž. už savo asmeninę paskolą palūkanas mokėjo UAB „X“, tačiau tai darė tokiu laikotarpiu (nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d.), kai dar nebuvo gavęs pinigų už įmonei priklausiusios karvidės pardavimą. Kita vertus, nors T. Ž. ir būtų padengęs palūkanas ar pačią paskolos sutartį gautais pinigais už karvidės pardavimą, tačiau tai irgi nebūtų galima vertinti kaip pinigų panaudojimu įmonės poreikiams tenkinti, nes ši paskola yra asmeninė T. Ž. paskola, kuria asmeniškai pinigus pasiskolino iš UAB „X“. Dar kitu atveju, jeigu T. Ž. iš motinos pasiskolintus pinigus panaudojo asmeninės paskolos palūkanoms dengti, o po to už karvidės pardavimą gautais pinigais padengė savo asmeninę skolą motinai, irgi negalima būtų vertinti kaip pinigų panaudojimą įmonės reikmėms. Tokiu atveju, iš motinos pasiskolintų pinigų ir jų panaudojimas įmonei mokant palūkanas, ar net paskolos įmokas, buvo tik T. Ž. asmeniniai reikalai, susiję su asmeninės paskolos grąžinimu įmonei, todėl pinigai, gauti pardavus įmonės turtą, negalėjo būti panaudoti grąžinant skolą motinai ir toks panaudojimas irgi negali būti vertinamas kaip pinigų panaudojimas įmonės poreikiams patenkinti.

4518. BK 183 straipsnis numato atsakomybę tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pagal galiojančią teisminę praktiką objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Neteisėtumas suponuoja teisinio pagrindo nebuvimą atliktam veiksmui. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia. Turto pasisavinimo atveju tiesioginė tyčia reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį nuosavu turtu, taip siekdamas naudos savininko sąskaita. Pažymėtina ir tai, kad pagal teisminę praktiką akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, todėl ta aplinkybė, kad jis yra vienintelis bendrovės akcininkas, nereiškia, kad su tos bendrovės turtu jis galėjo elgtis kaip su savu. Vienintelis akcininkas turi atsakyti už jam svetimo akcinės bendrovės turto pasisavinimą, nustačius visus kitus BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

4619. Paties nuteistojo T. Ž. ir liudytojo G. A. parodymai patvirtina, kad pagal 2009 m. gegužės 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį G. A. jokių pinigų T. Ž. nesumokėjo, o pastatas (karvidė), priklausęs UAB „X“, tariamai buvo parduotas G. A.. Pats nuteistasis neneigia, kad šio sandorio įmonės apskaitoje neužfiksavo ir pinigų į įmonės kasą neįnešė, nes iš tikrųjų jokių pinigų negavo. Šiuo tariamu sandoriu tik įmonės turtas buvo perleistas G. A.. Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte irgi nurodyta, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį gautų pinigų (40 000 Lt) UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, pinigų kasoje neužpajamavo (5 t., 139-153 b.l.). Nuteistasis T. Ž. neneigia ir to, kad pagal paskolos sutartį, sudarytą tarp G. A. ir A. D., pinigus gavo būtent jis. Liudytojas A. D. patvirtino, kad sutartį pasirašė su G. A., šiam dalį pinigų perdavė grynais, dalį – bankiniu pavedimu, o G. A. parodė, kad šiuos gautus pinigus perdavė T. Ž.. Šias aplinkybes patvirtina pati 2009 m. birželio 23 d. paskolos sutartis ir 2009 m. birželio 30 d. banko išrašas (1 t., 176 b.l.). Nuteistasis parodė ir tai, kad pinigų, gautų iš A. D., į įmonės kasą irgi neįnešė, į apskaitą neįtraukė. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad paskolos sutarties sąlyga – įkeisti turtą, buvo įvykdyta ir pastatas (karvidė) buvo įkeistas 2009 m. birželio 26 d. (2 t., 117-119 b.l.). 2009 m. lapkričio 19 d. buvo pasirašyta dar viena pirkimo – pardavimo sutartis tarp G. A. ir V. K. (G.). Iš liudytojų V. K. (G.) ir E. K. parodymų matosi, kad pagal pasirašytą sutartį E. K., V. K. ( G.) prašymu, G. A. sumokėjo 3 325 Lt, o likusią sumą (38 675 Lt) sumokėjo A. D.. Liudytojas A. D. patvirtino, kad iš V. K. (G.) gavo 38 675 Lt ir pasirašė pakvitavimą apie paskolos grąžinimą. Tai patvirtina A. D. pakvitavimas dėl atsiskaitymo pagal sutartį (2 t., 11 b.l.). Tokių aplinkybių neneigia ir pats nuteistasis. T. Ž. parodė, kad iš V. K. gautų pinigų užteko atsiskaityti su A. D. ir dar kažkiek liko.

4720. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad T. Ž., būdamas UAB „X“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, fiktyvia pirkimo – pardavimo sutartimi įmonei priklausiusį pastatą (karvidę) pardavė G. A., iš kurio už pastato pardavimo pinigų negavo. Tokiu būdu įmonės turtas (pastatas) buvo perleistas G. A.. Po to G. A., įkalbėtas T. Ž., paskolos sutartimi pasiskolino 42 350 Lt iš A. D.. Visus šiuos pinigus perdavė T. Ž.. Dar po to tarp G. A. ir V. K. (G.) buvo sutaryta pirkimo – pardavimo sutartis, o pagal šią sutartį gauti pinigai buvo panaudoti padengti paskolos sutartį ir A. D. buvo sumokėti likusi pasiskolintų pinigų suma. T. Ž. pinigų, gautų už parduotą UAB „X“ turtą (karvidę), į įmonės kasą ar banko sąskaitą neįnešė. Nors nuteistasis T. Ž. apeliaciniame skunde nurodo dar ir tai, kad specialisto išvadoje ir mokesčių inspekcijos sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodyta, kad UAB „X“ skola biudžetui susidarė tik dėl nesumokėto PVM, tačiau tai nepaneigia nuteistojo T. Ž. kaltės. Esmė ta, kad T. Ž., pardavęs įmonės turtą, šių pinigų į įmonės kasą neįnešė ir tų pinigų nepanaudojo įmonės poreikiams tenkinti. Skundžiamame nuosprendyje ir dar kartą šioje nutartyje jau buvo atmesta nuteistojo T. Ž. versija apie tai, kad tuos pinigus panaudojo įmonės skoloms dengti. Nors T. Ž. ir sumokėjo administracinius mokesčius, skirtus sudaryti sutartis, nors ir T. Ž. padengė vieną įmoką A. D. pagal paskolos sutartį, tačiau tai buvo atlikta sumokėjus tuos pinigus, kurie buvo gauti už įmonės pastato pardavimą, siekiant pasisavinti UAB „X“ turtą. Ta aplinkybė, kad T. Ž. padengė Mokesčių inspekcijai įmonės skolą tam, kad būtų pastatui (karvidei) panaikintas turto areštas, teisėjų kolegijos nuomone, tik parodo, kad tai buvo atlikta tam, kad T. Ž. galėtų disponuoti įmonės turtu. Taigi šie pinigai nebuvo panaudoti UAB „X“ interesams. Teisėjų kolegija nenustatė ir jokio kito T. Ž. sumanymo disponuoti pinigais, gautais pardavus įmonės turtą, įmonės naudai (interesams). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų jo vadovaujama UAB „X“ patyrė kaltinime nurodytą realią turtinę žalą – neatlygintinai prarado turėtą nekilnojamąjį turtą, kadangi už perleistą turtą gauti pinigai nebuvo nei įnešti į bendrovės kasą, nei panaudoti bendrovės interesais. Kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad T. Ž. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. T. Ž., būdamas UAB „X“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, suvokė, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą, taip pažeidžia turto savininko (UAB „X“) interesus ir padaro jam turtinę žalą, bei to nori. Byloje nustatyta, kad T. Ž. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis pasisavino jam patikėtą svetimą UAB „X“ turtą – už parduotą pastatą neįnešant į įmonės kasą – pinigus, t. y. 42 000 Lt (12 164,04 Eur). Atmetus nuteistojo T. Ž. keliamas versijas apie pinigų, gautų pardavus įmonės pastatą, panaudojimą pačios įmonės poreikiams patenkinti, ir atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog T. Ž. pasisavino jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą, t. y. 12 164,04 Eur (42 000 Lt), be to, atsižvelgiant dar ir į tai, kad pagal BK 190 str. 1 d. turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai T. Ž. neteisėtus veiksmus kvalifikavo pagal BK 183 str. 2 d., o jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 183 str. 1 d., kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

4821. Atmetami ir apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo, T. Ž., veiksmus kriminalizavo. Nors teisėjų kolegija sutinka, kad prasidėjusi ekonominė krizė galėjo paveikti UAB „X“ veiklą, tačiau skundžiamame nuosprendyje ir dar kartą šioje nutartyje jau buvo atmestos nuteistojo keliamos versijos apie tai, kad už įmonės pastato pardavimą gautus pinigus T. Ž. panaudojo įmonės poreikiams tenkinti. Skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje buvo konstatuoti ir T. Ž. neteisėti veiksmai, padariniai, priežastinis ryšys ir tai, jog T. Ž. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Apeliacinio skundo argumentas, kad BUAB „X“ bankroto administratorius reikalavimą priteisti pinigus, gautus už įmonės pastato pardavimą, atsiėmė, nepaneigia T. Ž. kaltės. Bankroto administratorius liudytojas M. M. teisme parodė, kad jam pateiktuose UAB „X“ dokumentuose nebuvo informacijos apie tai, kad pastatas (karvidė) parduotas ir už šį parduotą įmonės turtą pinigai į kasą įnešti. Tai sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo atliktas Mokesčių inspekcijos patikrinimas, ir tada pateikė civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje. Nustatyti šias aplinkybes bankroto iškėlimo dienai buvo sunku, nes paskutinis įmonės balansas buvo pateiktas už 2008 metus. Bankroto administratorius parodė ir tai, kad buvo pareiškęs ieškinį dėl karvidės pardavimo kainos, tačiau šis ieškinys patenkintas nebuvo, o po to tik ikiteisminio tyrimo metu sužino apie tai, kad už pastato pardavimą gauti pinigai į įmonės kasą įnešti nebuvo. Tokius BUAB „X“ bankroto administratoriaus parodymus patvirtina bylos duomenys. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu Mokesčių inspekcijai atlikus UAB „X“ patikrinimą nustatyta, kad už įmonei priklausiusio pastato pardavimą gauti pinigai buhalterinėje apskaitoje neapskaityti, į kasą neįnešti, todėl buvo atliekami papildomi tyrimo veiksmai. Iš bylos matosi ir tai, kad paaiškėjus minėtoms aplinkybėms bankroto administratorius pateikė civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo dar ir apie tai, kad nagrinėjant civilinę bylą teismas tariamai jau išsprendė jo atsakomybės rūšies klausimą, konstatavo, jog tai civilinis sandoris, kuris turi būti analizuojamas pagal CK normas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo atsakomybę už bendrovei padarytą žalą. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-244-943/2015 Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartyje konstatavo, kad UAB „X“ vadovui T. Ž. neapskaičius bendrovės apyskaitoje piniginių lėšų, gautų realizavus bendrovės turtą, turėtų būti keliamas vadovo civilinės atsakomybės klausimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad klausimas, kur buvo panaudoti neapskaityti bendrovės pinigai, civilinėje byloje nebuvo aiškinamas ir nebuvo šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į tai, taip pat ir į teisminę praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad T. Ž. neteisėtai paėmus ir savo, o ne bendrovės reikmėms panaudojus bendrovės pinigus, bendrovei buvo padaryta reali turtinė žala. Tokių veiksmų ir jais sukeltų pasekmių visuma vertintina jau ne kaip civilinis deliktas, o kaip nusikalstama veika, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka ir atkreipia dėmesį į tai, kad civilinėje byloje padarytos teismo išvados neprieštarauja šioje byloje nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, pagal kurias T. Ž. padarė pavojingą nusikalstamą veiką, uždraustą baudžiamojo įstatymo, o jo veika atitinka Baudžiamojo kodekse numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl T. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 str. 2 d.

4922. Teisėjų kolegija, patikrinusi šią bylą apeliacine tvarka, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, o teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstyti išsamūs T. Ž. nusikalstamos veikos įvertinimo bei kvalifikavimo motyvai, o daugelis apeliaciniame skunde dėstomų nuteistojo argumentų jau aptarti ir motyvuotai atmesti pačiame skundžiamame nuosprendyje.

5023. Teisėjų kolegija dar kartą konstatuoja, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis T. Ž. pasisavino svetimą, UAB „X“ priklausantį turtą, ir to pasisavinto turto vertę bei padarytos turtinės žalos dydį teismas nustatė teisingai. Skundžiamu ir šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu jau buvo atmestos nuteistojo versijos apie tai, kad visus arba dalį už parduotą karvidę gautų pinigų T. Ž. panaudojo įmonės reikmėms. Tuo tarpu jo kitos nurodomos išlaidos, susijusios su tariamų sutarčių sudarymu, pinigų mokėjimais A. D. už G. A. suteiktą paskolą ir kt., apskritai negali būti laikomos T. Ž. išlaidomis įmonės UAB „X“ reikmėms. Siekdamas pasisavinti svetimą turtą T. Ž. sudarinėjo apsimestinius (tariamus) sandorius, kurie kaip tik ir palengvino nusikaltimo (turto pasisavinimo) padarymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje jau išdėstė ir išsamius baudžiamosios ir civilinės atsakomybės rūšių atribojimo motyvus, su kuriais teisėjų kolegija sutinka. Tai, kad karvidė nebuvo parduota tiesiogiai tą turtą ketinantiems pirkti asmenims, o buvo sudaromi įvairūs apsimestiniai sandoriai, dėl kurių pripažinimo negaliojančiais vėliau buvo nagrinėjama civilinė byla, tik dar kartą patvirtina, kad T. Ž. specialiai siekė apsunkinti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka galimybę. Teismas teisingai nustatė, kad T. Ž. pasisavino svetimą turtą, kurio vertė (42 000 Lt) viršijo 250 MGL dydžio sumą. Todėl T. Ž. nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 183 str. 2 d.

5124. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą. Iš bylos matosi, kad BUAB „X“ bankroto administratorius buvo pareiškęs 12 204,58 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., 66-67 b.l.). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistojo T. Ž. priteisė 12 164,04 Eur turtinės žalos atlyginimo BUAB „X“. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta apie tai, kad įrodymų visuma patvirtina, jog T. Ž. pasisavino jam patikėtą svetimą UAB „X“ turtą – 42 000 Lt (12 164,04 Eur). Tarp nuteistojo veiksmų ir UAB „X“ padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, taip pat ir į tai, kad nenustatyta, jog UAB “X” už parduotą pastatą būtų gavusi ar įgijusi teisę gauti didesnę pinigų sumą, už tą, kurią T. Ž. pasisavino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė BUAB „X“ 12 164,04 Eur turtinės žalos atlyginimo.

5225. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas T. Ž. bausmę, teismas laikėsi BK 41 str. nuostatų apie bausmės paskirtį ir atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Teismas nenustatė jokių T. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau skirdamas bausmę už sunkų nusikaltimą, atsižvelgė į tai, kad po jo padarymo praėjo daug laiko, o T. Ž. nepadarė jokių naujų nusikaltimų. Atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas ir turi du mažamečius vaikus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas paskyrė T. Ž. ženkliai švelnesnę, negu BK 183 str. 2 d. sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę, o vadovaujantis BK 75 str., šios bausmės vykdymą atidėjo padarius išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, teismo sprendimo atidėti bausmės vykdymą taikant BK 75 str. ir bausmės vykdymo atidėjimo termino apeliaciniame skunde neginčija ir pats apeliantas.

5326. Apeliaciniame skunde išdėstęs alternatyvius prašymus apeliantas nesutinka tik su nuosprendžio dalimi, kuria jam, vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 3 d., buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos. Teisėjų kolegija dalį dėl to dėstomų apelianto argumentų pripažįsta pagrįstais ir dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas.

5427. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių matosi, kad teismas, vadovaudamasis BK 75 str. 3 d., paskyrė T. Ž. įpareigojimą per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti BUAB „X“ padarytą materialinę žalą. Tai reiškia, kad teismas įpareigojo nuteistąjį per nurodytą laikotarpį sumokėti civiliniam ieškovui tuo pačiu nuosprendžiu priteistą 12 164,04 Eur žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais dėl to, kad tokį įpareigojimą teismas jam paskyrė neįvertinęs bylos aplinkybių, t. y. nuteistojo turtinės padėties, to, kad jis turi ir kitų kreditorių, o bendra iš jo išieškoma suma siekia beveik 200 000 Eur. Taip pat to, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistasis nurodytą teismo įpareigojimą įvykdyti neturės jokios galimybės.

5528. Pagal BK 67 str. 1 d. baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra ir turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str.). Teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo buvo padaryta žalos asmenų nuosavybei ar gamtai. Žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą. Kita vertus, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat ir žalos atlyginimą, ši priemonė turi būti reali, t. y. atitikti nuteistojo galimybes ją įvykdyti. Priešingu atveju, tokios priemonės paskyrimas prieštarautų teisingumo bei proporcingumo principams, o taip pat ir pačiam BK 75 straipsniui, kuris taikomas tik tuo atveju, kai tesimas nusprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

5629. Šioje byloje nustatyta, kad T. Ž. šiuo metu turto, iš kurio galėtų atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, neturi. Neturi ir tam pakankamo uždarbio ar kitokių pajamų. Pats teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi ir išlaiko mažamečius vaikus. Taip pat nustatyta, kad T. Ž. turi atlyginti ne tik BUAB „X“ padarytą žalą, tačiau iš jo išieškomos ir daug didesnės pinigų sumos kitiems kreditoriams. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytas teismo įpareigojimas T. Ž. atlyginti visą nusikaltimu padarytą žąlą per teismo nustatytą terminą akivaizdžiai neproporcingas nuteistojo turtinei padėčiai, neatitinka jo galimybių ir realiai negalės būti įvykdytas. Todėl šis teismo įpareigojimas, kolegijos nuomone, yra nepagrįstas ir naikinamas. Šioje dalyje teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad toks skundžiamo nuosprendžio pakeitimas nereiškia civilinio ieškovo BUAB „X“ interesų nepaisymo ar jų pažeidimo. Teismas priteisė civiliniam atsakovui iš nuteistojo T. Ž. jo nusikaltimu padarytą žalą ir ši nuosprendžio dalis bet kuriuo atveju bus vykdoma iki visiško žalos atlyginimo. Esant ir kitiems kreditoriams, žalos atlyginimo išieškojimas iš T. Ž. vyks įstatymų nustatyta tvarka.

5730. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentus dėl teismo paskirto kito, BK 72 str. 2 d. 5 p. numatyto įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir tęsti darbą, teisėjų kolegija atmeta. Šį įpareigojimą T. Ž. teismas paskyrė siekiant užtikrinti civilinio ieškovo interesus ir užtikrinti patį žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija su tokiais teismo motyvais sutinka, be to, jų faktiškai neginčija ir pats nuteistasis. Apeliaciniame skunde jis prašo tik leisti jam dirbti ne Lietuvoje, bet užsienio valstybėje. Toks apelianto prašymas yra nepagrįstas. Pirmiausia pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas neuždraudė nuteistajam T. Ž. išvykti už savo gyvenamosios vietos ribų. Be to, nuteistasis įpareigotas pradėti dirbti ir tęsti darbą nenurodant kur ir kokį darbą jis turės dirbti. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad nors nuteistasis skunde mini savo ankstesnį darbą Islandijoje, apeliaciniame skunde konkretus prašymas leisti jam dirbti konkretų darbą konkrečioje valstybėje neišdėstytas. Teisėjų kolegijos nuomone, šis klausimas turi būti sprendžiamas ne nuosprendžiu, o jį turi spręsti nuosprendį vykdančios institucijos. Pagal BK 75 str. 5 d. bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pakeitimo klausimas gali būti išsprendžiamas BPK 358 str. nustatyta tvarka.

58Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

Nutarė

59Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti.

60Nuosprendžio dalį, kuria nuteistasis T. Ž. įpareigotas per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti BUAB „X“ padarytą materialinę žalą, – panaikinti.

61Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija),... 4. Iš nuteistojo T. Ž. priteista 12 164,04 Eur žalos atlyginimo BUAB „X“.... 5. Iš nuteistojo T. Ž. taip pat nuspręsta išieškoti 28,05 Eur proceso... 6. T. Ž. pagal BK 209 str. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti... 7. Teisėjų kolegija... 8. 1. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu T. Ž.... 9. 2. Nuteistasis T. Ž. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo... 10. 2.1. Skunde išdėstomi nesutikimo argumentai dėl T. Ž. nuteisimo pagal BK... 11. 2.1.1. Nuteistasis nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir... 12. 2.1.2. Pagal nustatytas tiek baudžiamojoje, tiek ir civilinėje byloje Nr.... 13. 2.1.3. Be to, nuteistasis T. Ž. nurodo, kad tam, jog sudarytų pirkimo –... 14. 2.1.4. Skunde nurodoma, kad teismas nepatikėjo ir tuo, kad jis, T. Ž.,... 15. 2.1.5. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai jo, T. Ž., veiklą... 16. 2.1.5.1. Skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys... 17. 2.1.5.2. Skunde nurodoma ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m.... 18. 2.2. Skunde dėstomi nesutikimo argumentai ir dėl paskirtų baudžiamojo... 19. 2.2.1. Nurodoma, kad bausmės skyrimo nuostatų teismas nepažeidė, parinktą... 20. 2.2.2. Nuteistasis T. Ž. nurodo, kad jis pagal kontraktą įsidarbino... 21. 3. Teismo posėdyje gynėja prašo nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundą... 22. 4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas pirmosios... 23. 5. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. Ž. išdėstė alternatyvius prašymus.... 24. 6. Apeliacinio skundo argumentus dėl nuosprendžio dalies, kuria T. Ž.... 25. 7. Iš bylos duomenų matosi, kad UAB „X“ generalinio direktoriaus pareigas... 26. Nuteistasis T. Ž. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad pinigų... 27. Liudytojas G. A. teisme parodė, kad 2008-2009 m. jam paskambino sesers vyras... 28. Liudytojas A. D. teisme parodė, kad laikraštyje buvo patalpinęs skelbimą,... 29. Liudytojas E. K. teisme parodė, kad T. Ž. pažinojo nuo mokyklos laikų. Dėl... 30. Liudytoja V. G. (buvusi K.) teisme parodė, kad jai brolis E. K. pasakė, kad... 31. Liudytoja F. Ž. teisme parodė, kad yra T. Ž. motina. 2008 m. pabaigoje T.... 32. Liudytoja J. V. teisme parodė, kad nuo 2000 m. vasario mėn. iki 2009 m.... 33. Liudytojas BUAB „X“ bankroto administratorius M. M. teisme parodė, kad tik... 34. X apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. A18-20,... 35. 8. Priešingai, nei nurodoma nuteistojo T. Ž. apeliaciniame skunde, dar kartą... 36. 9. Iš esmės tokių faktinių bylos aplinkybių neginčija ir pats nuteistasis... 37. 10. Nuteistasis T. Ž. teisme taip pat parodė, kad įmonėje buvo sunki... 38. 11. Kaip teisingai nurodo nuteistasis, iš VĮ registro centro nekilnojamo... 39. 12. Iš to, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, galima sutikti su... 40. 13. Nuteistasis T. Ž. apeliaciniame skunde nurodo dar ir tai, kad gautus... 41. 14. Iš bylos matosi, kad UAB „X“ su banku buvo sudariusi net keletą... 42. 15. Iš UAB „S. L.“ pateiktų dokumentų matosi, kad UAB „X“ pagal... 43. 16. Pirma, specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „X“ pagrindė veiklos... 44. 17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2008 m. vasario 1 d.... 45. 18. BK 183 straipsnis numato atsakomybę tam, kas pasisavino jam patikėtą ar... 46. 19. Paties nuteistojo T. Ž. ir liudytojo G. A. parodymai patvirtina, kad pagal... 47. 20. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad T. Ž., būdamas UAB „X“... 48. 21. Atmetami ir apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pirmosios... 49. 22. Teisėjų kolegija, patikrinusi šią bylą apeliacine tvarka, pažymi, kad... 50. 23. Teisėjų kolegija dar kartą konstatuoja, kad teismo nustatytomis... 51. 24. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai išsprendė ir civilinio... 52. 25. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas T. Ž. bausmę, teismas... 53. 26. Apeliaciniame skunde išdėstęs alternatyvius prašymus apeliantas... 54. 27. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių... 55. 28. Pagal BK 67 str. 1 d. baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti... 56. 29. Šioje byloje nustatyta, kad T. Ž. šiuo metu turto, iš kurio galėtų... 57. 30. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentus dėl teismo paskirto kito, BK 72... 58. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,... 59. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti.... 60. Nuosprendžio dalį, kuria nuteistasis T. Ž. įpareigotas per 1 (vienerius)... 61. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....