Byla 1-85-557/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Ališauskaitei, gynėjai Gražinai Mauručaitienei, civilinio ieškovo BUAB „( - )“ įgaliotajam atstovui A. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Ž., a. k. ( - ) g. ( - ) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Klaipėdoje, ( - ) (deklaruota gyvenamoji vieta Klaipėdoje, ( - )), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d., 209 str., ir

Nustatė

2kaltinamasis T. Ž., būdamas UAB „( - )“ (įmonės kodas ( - ), registruota Klaipėdos r. ( - )) direktoriumi bei vieninteliu akcininku, turėdamas tikslą pasisavinti UAB „( - )“ turtą, įkalbėjo jo nusikalstamo sumanymo nesupratusį G. A. pasirašyti tariamą pirkimo - pardavimo sandorį, neva G. A. iš UAB „( - )“ perka nekilnojamąjį turtą – pastatą - karvidę, ir 2009-05-14 Klaipėdos m. 1-jame Notarų biure, esančiame Klaipėdoje, ( - ), pasirašė su G. A. sutartį, pagal kurią neva G. A. iš UAB „( - )“ perka pastatą - karvidę už 40 000 Lt, kurios įsigijimui pinigines lėšas 42 350 Lt G. A. T. Ž. nurodymu pasiskolino iš A. D. pagal 2009-06-23 Paskolos sutartį. 2009-06-23 gavęs iš A. D. 7350 Lt, G. A. juos perdavė T. Ž., o 35000 Lt A. D. 2009-06-30 pervedus į G. A. banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, tą pačią dieną Klaipėdos m., Taikos pr. prie prekybos centro „( - )“, iš sąskaitos išgrynino 34 790 Lt ir perdavė T. Ž.. Po to iš UAB „( - )“ tariamai įgytą turtą G. A. T. Ž. nurodymu 2009-11-19 pagal Klaipėdos m. 2-jame Notarų biure, esančiame Klaipėdoje, ( - ), pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį už 42000 litų pardavė V. K. (G.), kuri tuo tikslu padengė G. A. paskolą A. D.. Tokiu būdu T. Ž. gautas pinigines lėšas 42 000 Lt (12 164,04 euro) už parduotą UAB „( - )“ turtą - pastatą-karvidę į įmonės kasą ar banko sąskaitą neįnešė ir taip pasisavino jam patikėtą svetimą UAB „( - )“ priklausantį didelės vertės turtą - pinigus 42 000 Lt (12 164,04 euro) sumoje.

3Kaltinamasis T. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su Š. Š. bendromis lėšomis įkūrė UAB „( - )“, turėjo po 50 procentų akcijų, ir apie 5 metus sėkmingai vystė verslą. Jie užsienyje pirkdavo naudotus sunkvežimius, juos modernizuodavo, pritaikydavo užsakovų poreikiams ir parduodavo, bendrovės lėšomis pastatė sunkvežimių servisą. Š. buvo bendrovės direktorius, o jis – komercijos direktorius. Po to Š. pablogėjo sveikata, ir jis nusprendė trauktis iš verslo. Abu su Š. ilgai svarstė įvairius variantus, kaip jiems atsiskirti, galiausiai nusprendė, jog Š. parduos jam savo akcijų dalį, ir jis toliau vienas pats tęs bendrovės veiklą. Jų užsakymu nepriklausomi turto vertintojai bendrovės turtą įvertino apie 2700000 litų, Š. už akcijas jis turėjo sumokėti 1290000 litų. Klausimą dėl finansavimo derino su banku, bankas pasiūlė daryti bendrovės turto pirkimą – pardavimą bankui. Bankas žinojo, kad bendrovė gautas iš banko lėšas perskolins jam akcijų pirkimui, dėl to paprašė jo asmeninio laidavimo. Dar pasirašė su banku sutartį atidėti metams laiko mokėjimą, mokėjo bendrovė tik procentus, paskui nusivažiavo įmonė į apačią. Jis bankui sumokėjo 281 000 litų nuo sutarties pradžios, kol buvo pajėgus mokėti. Paskui, kai neturėjo pinigų mokėti, pasirašė asmeninį vekselį nuo tos sumos. Jei būtų manęs, kad neišgalės mokėti paskolos, negalės vystyti veiklos, nebūtų daręs sandorių su banku ir Š. Š.. UAB „( - )“ bankui kas mėnesį turėjo mokėti apie 20 000 litų. Bendrovės pajamos per mėnesį buvo didesnės, sunkvežimį pardavus vidutiniškai likdavo nuo 10 000 iki 30 000 litų gryno pelno. UAB „( - )“ buvo pajėgi bankui mokėti. Per mėnesį realiai mokėjo bankui apie 9000 litų palūkanų, paskolos grąžinimas buvo atidėtas metams laiko. Pasirašydamas laidavimo sutartį, nemanė, kad nesugebės jos vykdyti – turėjo santaupų, neblogą naujos statybos butą, porą automobilių, gaudavo 2000-3000 litų atlyginimo, prireikus padėdavo tėvai. Pradžioje jis mokėjo, paskui po metų gavosi tokia situacija, kad pasidarė sunku uždirbti, kainos krito, sustojo pardavimai. Tvarkingai bankui mokėjo po 9000 litų, kol turėjo pinigų, tai buvo virš metų laiko. Skolos UAB „( - )“ buvo labai nedideles, už akumuliatorius, už padangas, už signalizaciją, kas sudarė kelis procentus skolos bankui. Iškėlė bankroto bylą UAB „( - )“ už BMW padangų neapmokėjimą, nuo to prasidėjo bankrotas. Civilinio proceso tvarka buvo nuspręsta, kad Š., kaip įmonės vadovas, paėmęs paskolą, turi ją padengti. Nesutinka, kad savo veiksmais tyčia įmonę privedė prie bankroto.

4Dėl karvidžių gali paaiškinti, jog susiklosčius sunkiai situacijai ir bendrovei trūkstant lėšų, nusprendė parduoti karvides. Norėjo padaryti turto vertinimą, nes pastatų kaina buvo nukritusi ir sužinojo, kad karvidės yra areštuotos. Išsiaiškino, kad draudimas buvo pavėlavęs apmokėti už apgadinto UAB „( - )“ lengvojo automobilio, kuriuo jis naudojosi, remontą apie 3000-4000 litų, ir skola buvo perduota antstoliams. Jis sumokėjo skolą ir areštas buvo nuimtas. Po to jo bičiulis R. S., kuriam papasakojo apie problemą, įkalbėjo perrašyti karvides kitam asmeniui ir parduoti. Spontaniškai buvo padarytas fiktyvus pirkimas-pardavimas R. S. pasiūlytam jo giminaičiui G. A., todėl pinigų į kasą negalėjo įtraukti. Kartu su R. S. buvusiam G. A. paaiškino, kad norint išsaugoti karvidžių pastatą, reikia perrašyti jo vardu, paskui parduos, jis sutiko. G. A. už tai nieko nemokėjo ir nežadėjo, žmogus tiesiog sutiko padėti. Sudarė pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą. Realiai jis tų pinigų negavo, G. A. buvo tik popierinis savininkas. Per skelbimą surado, kas skolina pinigus už užstatą, surado A. D., jam turto vertinimo nereikėjo, tik reikėjo padaryti turto draudimą. Nuvažiavo, padarė draudimą, G. A. įsigijęs karvides įkeitė A. D., taip buvo oficialiai pagal dokumentus, o iš tikrųjų tą visą reikalą padarė jis, jis ir gavo pinigus iš A. D.. Buvo padaryta paskola. Dalį pinigų gavo grynais, dalį pavedimu. A. D. pervedė G. A., o G. A. banke išgrynino ir atidavė jam. UAB „( - )“ karvides pardavė G. A., į bendrovės kasą pinigų jis neįnešė, oficialiai kasos pajamų orderio neparašė, nes nežinojo, kaip rašyti - pardavimas G. A. buvo fiktyvus, pinigų nebuvo, tik po pusantro mėnesio jis pasiskolino iš A. D. pinigus. Paskui atidėjo tą reikalą ir pinigų neįnešė į kasą, nes prieš tai buvo sumokėjęs bankui įmonės palūkanas iš savo lėšų. Karvides paskui nupirko E. K., jis buvo kaimynas, statė rąstinius namus. Pinigų reikėjo ir sutiko parduoti, gelbėjosi iš situacijos. Jis paskambino A. D., kad yra pirkėjas, šis atvažiavo, iš V. G. sumokėtų už karvides pinigų atsiskaitė su A. D. ir dar truputis pinigų liko. Įmonė jam neliko skolinga. Pinigus už karvidės pardavimą panaudojo už įmonę sumokėdamas skolas bankui, tačiau buhalteriniais dokumentais to neįformino, todėl iš dalies sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Tvirtina, kad šių pinigų savo reikmėms nepanaudojo.

5Liudytojas Š. Š. parodė, kad su T. Ž. 2003 m. įkūrė įmonę „( - )“, pradėjo veiklą nuo pradžių, viskas sklandžiai sekėsi. Penkerius metus dirbo pelningai, augo ganėtinai gerai. Skolino lėšas iš banko, savo lėšų turėjo pradžiai. Kartu su T. keliaudavo į Skandinaviją, dažniausiai į Švediją, Norvegiją, ten ieškodavo sunkvežimių, pargabendavo, tvarkydavo, dažydavo ir pardavinėdavo. Klientai buvo miškų urėdijos, įvairios statybinės kompanijos. Jie abu buvo akcininkai, turėjo po 50 procentų akcijų, jis buvo direktoriumi, T. pavaduotoju, dar buvo finansininkė J. V., paskui eigoje buvo įdarbinti pagalbiniai darbininkai, vairuotojai. 2008 metais jis pasitraukė iš bendrovės dėl sveikatos sutrikimų. Jam nusprendus trauktis, jie bandė pardavinėti verslą, nekilnojamąjį turtą, tačiau nepavykus to padaryti nusprendė, kad jis parduos T. savo akcijas, o šis toliau vienas pats tęs verslą. Darė turto vertinimą, nepriklausomi turto vertintojai įvertino jų turtą apie 2 milijonus 700 000 litų. Po to kreipėsi į banką, buvo išdėstyta situacija, kad nori išsiskirti su T. Ž.. Bankas pasiūlė variantą nupirkti iš jų tą turtą su galimybe ateityje išsipirkti. Su T. išanalizavo pasiūlymą, pasiūlymas buvo, kad bankas mokėjo 2 milijonus litų, iš tų 2 milijonų litų pas juos buvo 700 000 litų kreditinė linija. Bankas 2 milijonus pervedė į bendrovės sąskaitą, 700 000 litų padengė seną įsiskolinimą ir likutį 1 milijoną 300 000 litų pervedė į įmonės sąskaitą. Įmonė neturėjo įsiskolinimų. Bankas nusipirko pastatus, buvo pirkimo-pardavimo sutartis su teise išsipirkti. Žiūrėjo į sandorį kaip į pardavimą, nors kiti traktavo, kad tai yra lizingas ar kreditas. Po sandorio sudarymo su banku, nekilnojamojo turto savininku tapo bankas, įmonei pervedė pinigus. Įmonė disponavo tais pinigais. Įmonė paskolino T. Ž. pinigus (tuo metu įmonės direktoriumi dar buvo jis pats), T. Ž. atsiskaitė su juo už akcijas kaip privatus asmuo, ir jis T. perleido akcijas. Jam buvo pervestas 1 milijonas 290 000 litų, ir jis pasitraukė iš įmonės. Tuo metu įmonė jokių įsiskolinimų neturėjo. Su T. Ž. jokių konfliktų nebuvo. Pagal bendrovės prisiimtus įsipareigojimus bankui pradžioje mėnesio įmoka buvo nedidelė, gal 10000-11000 litų, tuo tarpu įmonė į mėnesį gaudavo apie 30 000 litų gryno pelno. 2008-2009 metais atėjo nelaukta pasaulinė krizė, miško tvarkymo ir statybų bendrovės stabdė veiklą, technikos pardavimai sumažėjo, ir T. nebepavyko toliau tęsti verslo. Suteikdamas kaip bendrovės vadovas T. Ž. paskolą, manė, kad šis bus pajėgus ją mokėti, nes įmonė buvo su rimtomis perspektyvomis, manė, kad T. turi santaupų, kad jam padės giminaičiai, metų pabaigoje galima buvo išsimokėti dividendus. Jam dirbant, direktoriaus alga buvo 2500-3000 litų, tačiau dividendai nebuvo mokami, visą pelną skyrė įmonės augimui. Po to jo atžvilgiu buvo pradėti civiliniai procesai, teismas pripažino, kad būdamas bendrovės direktoriumi ir suteikdamas paskolą T., jis pasielgė neapdairiai, ir tie pinigai buvo iš jo priteisti civiline tvarka. Per teisminį procesą sužinoti, kad T. Ž. buvo įnešęs 280 000 litų bankui, įnašus darė iki 2009 metų. Iš jo priteista išieškojimui 1 200 000 litų, dar vyksta išieškojimo procesas, jis kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto.

6Liudytoja J. V. parodė, kad UAB „( - )“ nuo pat įkūrimo 2003 m. vasario mėn. iki 2009 m. liepos pabaigos dirbo buhaltere, tvarkė apskaitą. Įmonė veiklą vykdė pelningai, viskas buvo gerai. Buvo du akcininkai Š. Š. ir T. Ž., abu turėjo po 50 procentų akcijų, direktoriumi buvo Š., T. buvo pavaduotojas. Ji pažinojo T. mamą, jai tarpininkaujant ir buvo priimta į darbą. Paskui draugai nutarė išsiskirti, buvo parduotos akcijos, liko vienas akcininkas T.. Po to prasidėjo krizė. Kasininku įmonėje buvo pats direktorius. Ji grynųjų pinigų niekada nematė, kuomet jai atveždavo kasos pajamų orderius, išlaidų orderius, ji suvesdavo kasą, pasakydavo kasos likutį, jie patys kontroliavo pinigus. Metinė apyvarta būdavo virš milijono litų, visą laiką mokesčiai buvo sumokėti, muitinės operacijos, viskas ėjo labai tvarkingai. Paskui sutriko atsiskaitymai, pasidarė labai sunku. Gamyba įmonė jokia neužsiėmė, tik pirko ir pardavinėjo. Jie patys išsimokėdavo atlyginimus, ji paskaičiuodavo atlyginimus, išrašydavo žiniaraštį, atiduodavo pasirašyti. T. Ž. atlyginimas nebuvo didelis. Bendrovėje T. Ž. buvo suteikta paskola paskutiniu laiku virš milijono litų. Pagal sutartį priskaičiuodavo, kiek turėjo mokėti palūkanų, palūkanos turėjo būti ne mažesnės kaip numatytos Lietuvos banke, atrodo, skaičiuodavo 7 procentus. T. Ž. mokėdavo, ji kiekvieną mėnesį išrašydavo kasos pajamų orderį, duodavo jam pasirašyti, ji įtraukdavo dokumentą į apskaitą. Parašydavo dokumentą įnešimui, bet grynų pinigų nematydavo. Palūkanas įmonė mokėjo bankui, ji turėjo prievolę priskaičiuoti. „Hansa lizingui“ mokėjo įmonė, bankas pateikdavo sąskaitą, ji įtraukdavo į apskaitą, mokėdavo darydama banko pavedimus. Paskutiniu metu, kada pasidarė sunkūs laikai, 2008 metais tikrai netvarkingai buvo mokama. T. Ž. buvo įnešta grynais pinigais padengiant įmoką. T. Ž. pats dengė lizingo įmokas, kadangi bankas pradėjo reikalauti. Visi tie pinigai, nurodyti banke, 2008 metais T. Ž. buvo grąžinti iš bendrovės pinigų kaip atsakingam asmeniui. Pagal suvestus dokumentus bendrovė T. Ž. nebuvo likusia skolinga, buvo skolingas bendrovei tik pats T.. Dėl pastato-karvidės žino tiek, kad buvo nupirkta. Gavo pirkimo-pardavimo sutartį, įtraukė į apskaitą. UAB „( - )“ gavo iš banko paskolą milijoną litų ir iš karto UAB „( - )“ suteikė paskolą T. Ž., tada atsirado T. įsiskolinimas „( - )i“. Buvo paskolos sutartis, pagal sutartį atsirado T. skola UAB „( - )“. Tie pinigai iš karto buvo pervesti Š. Š.. Paskolos suteikimo metu bendrovės finansinė būklė 2007 metais - 2008 metų pradžioje buvo gera. 2008 metais darbas vyko. Paskui kažkas atsitiko, sustojo prekyba su užsieniu, pasidarė sunku. Po paskolos suteikimo veikla dar vyko visus metus. Ji dar pradirbo visus metus, kai buvo suteikta paskola. T. Ž. turėjo mokėti kas mėnesį virš 9000 litų palūkanų.

7Liudytoja F. Ž. parodė, kad jos sūnus T. Ž. 2008 m. pasidalijo bendrą verslą su Š. Š. ir toliau dirbo vienas. Po to prasidėjo krizė, 2008 metų pabaigoje sūnus pasakė, kad yra labai blogai su bankais, reikia mokėti paskolą, įmokas, jam reikia pinigų. Ji su vyru tuo metu turėjo pinigų, buvo pardavę butą prieš porą metų. Sūnui paskolino pinigus, kiek tuo metu galėjo, ji paskolino 25000 litų, tėvas 13000 litų, dar sesuo paskolino šiek tiek. 2009 metų vidury sūnus didesnę skolos dalį jiems grąžino. Po to sūnus buvo išvažiavęs į užsienį dirbti, kadangi turi 3 vaikus, bendrovės dokumentus paliko pas ją. Dokumentus pagal apyrašą ji perdavė bankroto administratoriui M. M..

8Liudytojas M. Ž. parodė, kad nuo 2012 metų atstovauja AB „Swedbank lizingas“ „( - )“ bankroto byloje. Galiu komentuoti tik įvykius bankroto byloje. Buvo sudaryta grįžtamojo lizingo sutartis nekilnojamam turtui, kurio pagrindu „Swedbank lizingas“ išmokėjo UAB „( - )“ virš 2 milijonų litų paskolą. Dalis buvo panaudota atsiskaitymui su „Swedbanku“, dalis buvo palikta įmonės reikmėms. Sutarties sudarymo aplinkybės ir motyvai jam nežinomi. UAB „( - )“ per 120 mėnesių turėjo grąžinti paskolą. Dalį įmokų sumokėjo. Turėjo 2 automobilių lizingą, sumos buvo mažesnes, po to nekilnojamąjį turtą. Už nekilnojamojo turtą 2009 m. pradžioje mokėjo paskutinį kartą. Bankroto byla dar nėra baigta. AB „Swedbank lizingas“ pateikė ieškinį ir priteista dalis skolos iš laidotojo T. Ž.. Tai buvo atskira byla 2012 m. rugsėjo mėn. Yra priteista dalis skolos ir perduota vykdyti antstolėms. Pagal 2016 metų duomenis, iš antstolės gauta 700 €.

9Liudytojas M. M. parodė, kad yra BUAB „( - )“ bankroto administratorius. Įmonei „( - )“ iškelta bankroto byla 2012 metais. Jis kaip bankroto administratorius atliko įmonių bankroto įstatymo nustatytus veiksmus. Buvo informuoti įmonės vadovai apie bankroto bylą, apie reikalavimą perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui. Įmonės dokumentų ir turto administratoriui niekas neperdavė, su įmonės vadovu T. Ž. susisiekti nepavyko. Po ilgų ieškojimų pavyko surasti įmonės buhalterę, kuri tvarkė įmonės finansinę apskaitą. Ji nurodė T. Ž. mamos telefono numerį, patikino, kad ji gali turėti kažkokius tai dokumentus. Susisiekus su T. Ž. mama, ji perdavė dokumentus, tuos, kuriuos turėjo. Patikrinus visus perduotus dokumentus, buvo nustatyta, kad įmonės akcijos yra parduotos, šią sutartį UAB „( - )“ nuginčijo teismine tvarka, buvo priteista iš įmonės akcininko Š. Š. apie 300 000 €. Š. Š. pardavė akcijas T. Ž., UAB „( - )“ paėmė paskolą iš banko, įkeisdama „( - )“ nekilnojamąjį turtą, gavę paskolą, „( - )“ paskolino gautas lėšas T. Ž., iš tų lėšų T. Ž. nupirko Š. Š. akcijas. Buvo nuginčytas akcijų perleidimo sandoris. Teismas priteisė iš Š. Š. skolą UAB „( - )“. Bankroto byla dar nėra pasibaigusi būtent dėl civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje. Iš Š. Š. civilinio proceso tvarka buvo priteista suma, gauta už akcijas - 1 290 000 litų (apie 300 000 €). Realiai iš Š. Š. yra išieškota apie 80 000 €, išieškota priverstine tvarka antstolės. Š. Š. šiuo metu iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, apsunkino išieškojimo veiksmus. Aplinkybės dėl baudžiamojoje byloje pareikšto ieškinio jam kaip bankroto administratoriui paaiškėjo tik ikiteisminio tyrimo metu, nes buvo atliktas VMI ar FNTT patikrinimas ir paaiškėjo tas faktas. Jis, kaip administratorius, iš jam perduotų dokumentų to fakto nematė. Tik ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus aplinkybėms dėl padarytos žalos, pateikė civilinį ieškinį. Iš nekilnojamojo bendrovės turto buvo dirbtuvės, kurios buvo įkeistos bankui, ir pati karvidė. Pirminį ieškinį dėl karvidžių teikė dėl to, kad buvo per pigiai parduotos, ieškinio nelaimėjo. Tik ikiteisminio tyrimo metu išaiškėjo tas faktas, kad 2009 metais pinigai į sąskaitą tai sumai nebuvo atėję. T. Ž. buvo pateiktas ieškinys dėl viso turto vertės.

10Liudytojas G. A. parodė, kad 2008-2009 metais jam paskambino sesers vyras R. S., paprašė padėti jo draugui T. Ž.. Iki to skambučio T. Ž. pažinojo tik iš matymo. Kadangi pasitikėjo savo sesers vyru, sutiko padėti. Prašė perrašyti karvides (pastatus) jo vardu, nes savo vardu T. Ž. dėl kažkokių priežasčių to padaryti negalėjo. Atvažiavo į pirmą notarų biurą S. Daukanto g. Klaipėdoje. Susitiko T., sesers vyras ir jis. Pasirašė dokumentus, paskui suprato, kad buvo pirkimo-pardavimo sutartis, jis buvo pirkėjas, o pardavėjas T. Ž.. T. Ž. jam neva pardavė už 40 000 litų, bet tų pinigų jis nematė ir negavo, jis tik dokumentaliai turėjo tapti savininku. Pagal dokumentus tai buvo 2009-05-14. Notarinėje kontoroje už viską mokėjo T., pats T. tvarkė registrų centre, kartu vežėsi jį. Jis nesigaudė tokiuose dalykuose, jam paaiškino, kad reikia trumpam laikui, suprato, kad mėnesiui ar dviem, nors konkrečiai termino neminėjo. Už tai jokio atlygio negavo ir neprašė, jam niekas nieko nežadėjo. Notarų biure T. sakė, kad turi problemų su savo verslu ir prašė labai padėti. Visi dokumentai liko T., jis jokių dokumentų neturėjo. Pasirašydamas sutartį, jos neskaitė, per daug nesidomėjo. Po kurio laiko T. jo vardu paėmė kreditą iš A. D.. A. D. jam nebuvo pažįstamas, T. surado tą kreditorių. T. pasakė, kad jam labai reikia pinigų verslui, užstatė karvides, tas vyko labai greitai. Jis visur dalyvaudavo, tas įvyko tais pačiais metais, mėnesio bėgyje. T. paaiškino, kad užstatys tą pastatą, paims kreditą, viską susitvarkys, greitai grąžins ir viskas bus gerai. Iš A. D. skolinosi apie 40 000 litų. Vėl važiavo pas notarą forminti dokumentų. Pinigų gavėjas buvo jis, pinigus gavo pavedimu iš A. D. į jo banko sąskaitą 35 000 litų. Gavus pinigus, banke išgrynino ir iš karto visą sumą atidavė T. Ž.. Jokio pakvitavimo iš jo nepaėmė. Jis kelis mėnesius turėjo mokėti palūkanas, kurias sumokėdavo T.. Po kiek laiko T. surado pirkėją, paskui vėl važiavo pas notarą forminti karvidžių pardavimą. Pardavimas vyko tais pačiais metais, galėjo būti 2009-11-19. Dokumentuose jo žmona skaitėsi kaip bendrasavininkė, tačiau žmona niekur nedalyvavo. Po pardavimo jokių pinigų negavo. Pirkėjos V. K. nepažinojo, dar dalyvavo A. D., A. D. padengė kreditą V. K.. Iki to laiko nuostolių neturėjo, paskui atsirado nuostoliai, atėjo skola už draudimą, T. sumokėjo vienam mėnesiui, už kitus turėjo sumokėti jis apie 1800 litų. Iš A. D. jo vardu buvo paimtas kreditas apie 40 000 litų, jam buvo pervesta 35 000 litų, ten buvo išdėstyta kita suma palūkanoms. Buvo parašyta, kad 42 000 litų, po 1200 litų reikėjo mokėti kas mėnesį, buvo išmėtytos palūkanas. Grynų pinigų iš A. D. negavo visiškai, jis grynais nemokėjo. Padarė pavedimą, ir tuos pačius pinigus jis atidavė T. Ž.. Po įvykusio sandorio T. aiškino, kad pinigus investavo į verslą, kad jam turėjo greitai atsipirkti investicijos. Turto savininkas buvo nurodytas UAB „( - )“, kiek iš anksčiau žinojo, T. buvo vienas iš savininkų.

11Liudytojas A. D. parodė, kad buvo davęs skelbimą laikraštyje, jog gali paskolinti pinigų, ir jam kažkas paskambino. Jis tuo metu gyveno Vilniuje. Pats sandoris įvyko Klaipėdoje, notarų biure, notaras G. B.. Jis G. A. paskolino 42 350 litų. Pas notarą dalyvavo daugiau žmonių, bet konkrečiai kas buvo, neatsimena. Jis G. A. sumokėjo 42 350 litų, dalis pinigų buvo sumokėta grynais, dalis buvo pervesta pavedimu. 7350 litų buvo sumokėta grynais pinigais notarų biure pasirašant sutartį, o likusi suma pravesta pavedimu į jo sąskaitą. Pavedimas buvo padarytas birželio 29 d. Pati sutartis sudaryta birželio 23 d. Tikriausiai pavedimą padarė, kada buvo įkeistas turtas. Buvo daromas įkeitimas, buvo įkeista žemė su pastatais, pakankamai didelės vertės, dėl to jis neabejojo skolindamas. Paskola buvo suteikta apie pusę metų, buvo nusimatę grąžinimo terminą iki tų pačių metų gruodžio 23 d. Pagal grąžinimo grafiką turėjo būti 5 įmokos po 1225 litų, paskutinė diena likusią sumą 36 225 litų, palūkanų visai nebuvo. Tais laikais nelabai kas pajėgdavo grąžinti ir jis tikėjosi, kad negrąžinus perimsiu žymiai didesnės vertės turtą. Pirmus grąžinimus pagal grafiką gavo iš G. A., o vieną mokėjimą pervedė per banką T. Ž.. Nustebo, kodėl pravedė T. Ž., iš kur jis atsirado ir kodėl jis daro pavedimą, o ne jo skolininkas. Todėl iš karto norėjo turėti T. Ž. patvirtinimą, kad čia buvo tas pavedimas padarytas už T. A.. Atrodo nebuvo nurodyta mokėjimo paskirtis, dėl to prašė, kad T. Ž. parašytų raštą baigiant sandorį. Paprašė G. A. pakviesti T. Ž., kada visi susitiks, kai grąžins jo skolą. Jam niekas neaiškino organizacinių klausimų. Kiek pamena, G. pasakė, kad parduoda įkeistą turtą, iš gaunamų pinigų sumokės jam likusią skolą ir baigs jų paskolinius santykius. Jis su pardavimu sutiko. Susitiko notarų biure, buvo pirkėjai, vyras ir žmona, buvo V. K.. Notarų biure V. K. jam sumokėjo 38 675 litus grynais pinigais. Jis pasirašė, kad gavo visą skolą, pasirašė pakvitavimą, kad paskola grąžinta, po to buvo hipotekos panaikinimas. Su T. Ž. susitiko pas notarą tik baigiant paskolos sutartį, kada jam buvo grąžinti visi pinigai.

12Liudytojas E. K. parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstamas nuo vaikystės. Karvides su seserimi įsigijo ūkinei veiklai vykdyti. Jis turėjo savo verslą, tuo pačiu šeimos įmonę įsteigė su sese ir tėvu. Sesuo V. G., tada buvo V. K.. Karvidės žemė ribojosi su jų esamomis gamybinėmis žemėmis. Buvo strategiškai gera vieta, tada sužinojo, kad parsiduodama per pažįstamų kalbas, kad tas turtas buvo UAB „( - )“. Kadangi žinojo, kas valdo „( - )“, susirado T., pradžioje buvo telefoninis pokalbis ar parduoda, ar neparduoda. T. atsakė, kad galbūt parduos. Praėjo laikas, buvo bendrų jo ir sesers finansų, įvyko susitikimas su T., bet buvo pasakyta gana aukšta kaina. Praėjus 2-3 mėnesiams, nusprendė nepirkti, kadangi darbui buvo reikalingi pinigai, nebebuvo galimybių investuoti. Paskui vėl praėjo laikas, buvo atsitiktinis susitikimas, T. klausė dėl pirkimo, pinigai buvo gryni, buvo suderinta kita kaina, visi sutiko. Pirkimas buvo daromas iš sesers pinigų. Pirmas susitikimas dėl dokumentų apžiūrėjimo, atvažiavo G. A., jį pažinojo iš matymo, iš jaunystės laikų. Atvažiavo G., atsivežė dokumentus, paskui atvažiavo T.. Pagal dokumentus G. A. buvo savininkas, „( - )“ nefigūravo, žinojo, kad bankrutuoja. Buvo pasakyta, kad turtas yra įkeistas ir reikės išpirkti iš kreditoriaus. Kiek jis suprato, kad G. pasiskolino pinigų pas A. D. ir atidavė T.. Pas T. jau buvo rūpesčių, bankrotai, buvo sąskaitos areštuotos, galima buvo spręsti, kad G. jam padėjo. Kreditorius buvo A. D.. Visi susitiko notarinėje kontoroje, ten su seserimi turėjo grynus pinigus ir atsiskaitė. Notarų kontoroje buvo G. A., A. D., jis su seserimi ir T. Ž.. Karvidės buvo perkamos sesers vardu, jie nutarė, kad tas turtas turi likti jai, kad būtų jos nuosavybė. Civilinėje byloje bankroto administratorius bandė užginčyti, kad yra nesąžiningas pirkimas, jam nepavyko užginčyti. Karvidė liko galiausiai seseriai, pinigai sumokėti. Labai daug buvo vargo, išlaidų, kiek buvo teismų per 2 metus, advokatas kainavo. Bankroto administratorius nepadengė advokato išlaidų. Pirminis pasiūlymas buvo 70-80 000 litų. Iš karto nesutiko, paskui vyko derybos su T.. Įsigijo pastatus su žemės nuomos teise, nuoma buvo 50 metų.

13Liudytoja V. G. parodė, kad brolis E. K. pasakė, kad yra geras objektas, būtent tos karvidės, kurias pasiūlė jiems įsigyti. Tuo metu turėjo pinigų, ir jie karvides įsigijo. Karvides buvo reikalingos šeimos verslui. Karvidės buvo perkamos jos vardu. Visos lėšos buvo jos, pagal visus dokumentus sumokėjo 42 000 litų. Brolis susiderino, susižiūrėjo, dokumentus jie notarinėje gavo, juos perskaitė, buvo aišku ir tvarkinga. Kitų sandoryje dalyvavusių asmenų nepažinojo.

14Specialisto išvadoje dėl UAB "( - )" ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, jog UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentais pagrindė veiklos vykdymą laikotarpiu nuo 2007-12-31 iki 2009-08-29. Duomenų ar dokumentų, pagrindžiančių veiklos vykdymą laikotarpiu nuo 2009-08-30 iki 2012-04-02, nėra.

15UAB „( - )“ laikotarpio nuo 2008-01-30 iki 2009-04-30 58 pardavimo PVM sąskaitų faktūrų duomenimis pagrindė 3751221,60 Lt be PVM (1086428,87 Eur) pajamų gavimą iš vykdytos ūkinės-komercinės veiklos, iš jų: 1730677,97 Lt (501238,99 Eur) nekilnojamojo turto ir žemės pardavimo pajamos; 12877,88 Lt (3729,69 Eur) naudotų lengvųjų automobilių pardavimo pajamos; 1886953,87 Lt (546499,61 Eur) naudotų sunkvežimių ir dalių pardavimo pajamos; 104773,08 Lt (30344,38 Eur) palūkanų už paskolą pajamos; 8500 Lt (2461,77 Eur) tarpininkavimo paslaugų pajamos; 1600 Lt (463,39 Eur) automobilių saugojimo paslaugų pajamos; 400 Lt (115,85 Eur) gamybinių patalpų nuomos pajamos; 5438,80 Lt (1575,19 Eur) metalo laužo pardavimo pajamos.

16UAB „( - )“ laikotarpiu nuo 2007-12-31 iki 2008-12-31 apskaitos registruose neregistravo duomenų apie UAB „( - )“ pradelstus įsipareigojimus, todėl nebuvo galimybės UAB „( - )“ pradelstų įsipareigojimų palyginti su Balansuose įrašyta turto verte bei įvertinti bendrovės nemokumo, atsižvelgiant į pradelstus įsipareigojimus 2007 m. gruodžio 31 dienai ir 2008 m. gruodžio 31 dienai.

17Pagal UAB „( - )“ finansinės atskaitomybės ataskaitas – Balansus už 2007 m., 2008 m. nustatyta, kad UAB „( - )“ nuosavas kapitalas (turtas-įsipareigojimai) buvo: - 2007-12-31 - 839653 Lt (2002648 Lt–1162995 Lt); - 2008-12-31 - 718036 Lt (3090835 Lt–2372799 Lt).

18Pagal finansinės atskaitomybės ataskaitas, tai yra Pelno (nuostolių) ataskaitas nustatyta, kad UAB „( - )“ 2007-12-31 ir 2008-12-31 dienai deklaravo veiklos rezultatus: už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 – 62885 Lt pelną prieš apmokestinimą; už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 – 110101 Lt nuostolį.

19Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu apskaičiuoti UAB „( - )“ 2007-12-31, 2008-12-31 datai finansiniai rodikliai: einamojo likvidumo, kritinio likvidumo, bendrasis skolos koeficientai. UAB „( - )“ einamojo likvidumo koeficientas 2007-12-31 buvo 2,35, tai yra 2007-12-31 UAB „( - )“ turėjo pakankamai trumpalaikio turto per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų vykdymui ir galėjo įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus (finansinė būklė gera). UAB „( - )“ einamojo likvidumo koeficientas 2008-12-31 buvo 0,72, tai yra UAB „( - )“ neturėjo pakankamai trumpalaikio turto per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų vykdymui ir negalėjo įvykdyti trumpalaikių įsipareigojimų (finansinė būklė bloga). 2007-12-31 kritinio likvidumo koeficientas buvo didesnis už 1 (1,89), tai yra UAB „( - )“ finansinės atskaitomybės ataskaitose – Balansų straipsniuose už 2007 m. deklaravo pakankamai greitai realizuojamo trumpalaikio turto per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų vykdymui, ir galėjo įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus (finansinė būklė gera). UAB „( - )“ kritinio likvidumo koeficientas 2008-12-31 buvo mažesnis už 0,5 (0,16), tai yra 2008-12-31 UAB „( - )“ neturėjo pakankamai greitai realizuojamo trumpalaikio turto per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų vykdymui, ir negalėjo įvykdyti trumpalaikių įsipareigojimų (finansinė būklė bloga).

20UAB „( - )“ 2008-12-31 buvo sunkios finansinės būklės ir nemoki, tai yra: - dirbo nuostolingai (už 2008 m. Pelno (nuostolių) ataskaitoje deklaravo 110101 Lt nuostolį), - neturėjo pakankamai trumpalaikio turto per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų vykdymui, ir negalėjo įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus (einamojo likvidumo koeficientas 2008-12-31 buvo 0,72, tai yra mažesnis už 1,2), - neturėjo pakankamai greitai realizuojamo trumpalaikio turto per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų vykdymui, ir negalėjo įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus (kritinio likvidumo koeficientas 2008-12-31 buvo 0,16, tai yra mažesnis už 0,5), - įsipareigojimai ženkliai (827382 litais) viršijo pusę turto (bendrasis skolos koeficientas buvo 0,77, tai yra daugiau nei 0,7).

21Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktas UAB „( - )“ 2008-02-01 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 9, kuriame nurodyta „Nutarta: <...> 3. Suteikti T. Ž. paskolą 1290000 Lt <...> apmokėjimui Š. Š. už parduotas akcijas. 4. Paskolos suteikimą T. Ž. įforminti įstatymų nustatyta tvarka“. UAB „( - )“ AB Swedbank sąskaitos Nr. ( - ) išrašu pagrindė 2008-02-01 piniginių lėšų 1290000 Lt (373609,82 Eur) pervedimą fiziniam asmeniui T. Ž. į sąskaitą Nr. ( - ) mokėjimo paskirtyje nurodant „Paskola pagal sutartį Nr. 02 2008.02.01 d.“ Piniginių lėšų 1290000 Lt (373609,82 Eur) pervedimo fiziniam asmeniui T. Ž. ūkinę operaciją UAB „( - )“ užregistravo apskaitos registre „Didžioji knyga“ buhalterinėje sąskaitoje „17-1 Suteiktos ilgalaikės paskolos“. UAB „( - )“ 2009-02-12 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė ataskaitą formą FR0711 „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ už 2008 metus, kurioje deklaravo duomenis apie paskolos suteikimą fiziniam asmeniui T. Ž.: paskolos suteikimo data – 2008-02-01; suteiktos paskolos suma – 1290000 Lt; palūkanų suma – 101615 Lt. UAB „( - )“ laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2016-04-07 Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenų apie fizinio asmens T. Ž. gautos iš UAB „( - )“ 1290000 Lt paskolos grąžinimą nepateikė. UAB „( - )“ laikotarpiu nuo 2008-02-01 iki 2012-04-02 buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir laikotarpio nuo 2008-02-01 iki 2009-06-30 apskaitos registruose “Didžioji knyga” neužregistravo fizinio asmens T. Ž. 2008-02-01 gautos 1290000 Lt paskolos grąžinimo ūkinių operacijų (laikotarpio nuo 2009-07-01 iki 2012-04-02 apskaitos registrai nepateikti). UAB „( - )“: - laikotarpio nuo 2008-02-29 iki 2009-03-31 14 PVM sąskaitų faktūrų duomenimis pagrindė iš viso 127788 Lt palūkanų priskaitymą fiziniam asmeniui T. Ž. (nurodyta „Palūkanos už paskolą pagal sutartį Nr. 01 2008.02.01“), kurių duomenis užregistravo apskaitos registruose „Realizacija“; apskaitos registre „Parduotos prekės ir suteiktos paslaugos už 2009 m. kovo mėn.“ 2009-03-31 užregistruotos palūkanų perskaičiavimo 2 ūkinės operacijos, tai yra iš viso 23014,92 Lt sumažintos palūkanos už laikotarpį nuo 2008-02-01 iki 2009-02-28, nurodant „Stornuojama per daug priskaičiuotos palūkanos už 2008 metus -19935,72“, „Stornuojama per daug priskaičiuotos palūkanos už 2009 metų sausio, vasario mėn. -3079,20“; - laikotarpio nuo 2008-02-01 iki 2009-04-30 apskaitos registruose „Kasa“ užregistravo iš viso 127788 Lt grynųjų piniginių lėšų (palūkanų) gavimo iš fizinio asmens T. Ž. 14 ūkinių operacijų, iš kurių kasos pajamų orderiais pagrindė 12 piniginių lėšų gavimo ūkinių operacijų (viso 110852,24 Lt), 2 kasos pajamų orderiai 2008-07-31 Nr. 0200202 – 9237,69 Lt ir 2009-04-29 Nr. 02000233 – 7698,07 Lt tyrimui nepateikti (prarasti) (6-7 bylos tomai).

22VMI patikrinimo akte Nr. A18-20 nurodyti patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, kad UAB "( - )" 2009-05-14 sudarė sutartį su A. A. ir G. A. dėl pastato - karvidės pardavimo už 40000 Lt. Bedrovės direktoriaus T. Ž. teigimu, G. A. už pastatą-karvidę sumokėjo grynais prieš pasirašant sutartį. Pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad bendrovė gautas pajamas 2009 m. gegužės mėn. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, pinigų kasoje neužpajamavo (5 t., b. l. 139-159).

23Byloje sukaupti dokumentai patvirtina, kad UAB "( - )" įkurta 2003-01-30, pabaigos data dėl bankroto 2012-04-19. T. Ž. generalinis direktorius ir vienintelis akcininkas nuo 2008-02-14 (2 t., b. l. 104-106). Klaipėdos apygardos teismas pagal UAB "( - )" pareiškimą (reikalavimas 3 109,50 Lt dydžio) UAB "( - )" iškėlė bankroto bylą (4 t., b. l. 129). Klaipėdos apygardos teismas nutartimi patvirtino UAB "( - )" kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, bendra suma 2 026 659,23 Lt (5 t., b. l. 64). Hansa Lizingas pateikė išperkamosios nuomos sutartis: Nr. LT068006 dėl automobilių techninio aptarnavimo posto su kiemo statiniais, Nr. LT068007 dėl žemės sklypo, Nr. LT069296 dėl automobilio Audi A6 (4 t., b. l. 35-49, 57-61,113-120). AB Swedbank 2009-05-11 vienašališkai nutraukė sutartis su UAB "( - )" dėl nekilnojamojo turto ir automobilių (BMW ir Audi A6) lizingo sutarčių, nes UAB "( - )" laiku nemokėjo įmokų, skola 133 658,57 Lt vėlavo 103 kalendorines dienas. Pretenzija siųsta 2009-04-06 (4 t., b. l. 3-7). Iš T. Ž. kaip iš laiduotojo bankui priteista 200 000 Lt palūkanų (4 t., b. l. 23-25). Įmokos bankui mokėtos iki 2009-04-01 (4 t., b. l. 29-34). BUAB "( - )" atstovo surinkti ir civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo UAB "( - )" priteisimo pateikti dokumentai, įrodantys, kad T. Ž. buvo finansiškai nepajėgus mokėti paskolą 1 290 000 Lt, paimtą 2008-02-01 iš UAB "( - )" (4 t., b. l. 172-194, 5 t., b. l. 1-63).

24Teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip pat matomi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje reikšmingi įsiteisėję Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-423-513/2014 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-244-943/2015, kuriais kaltinamasis ir jo gynėja grindė gynybos poziciją ikiteisminio tyrimo metu (t. 9, b. l. 1-4) bei nagrinėjant bylą teisme (t. 9, b. l. 105).

25Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, jog jie patvirtina T. Ž. inkrinimuotą kaltinimą dėl svetimo turto pasisavinimo.

26Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-423-513/2014 pagal ieškovės BUAB „( - )“ ieškinį atsakovams G. A., A. A. ir V. G., tretiesiems asmenims E. K., T. Ž., UAB „( - )“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl skolos priteisimo, žalos atlyginimo, sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, yra nustatytos faktinės aplinkybės, susiję su kaltinime nurodyto pastato–karvidės pardavimu. Šiame sprendime teismas konstatavo, jog dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, liudytojo A. D. parodymais nustatyta ir įrodyta, kad 2006-09-04 ieškovė BUAB „( - )“ už 330 000 Lt, panaudojusi 264 000 Lt „Swedbanko“ (buvusi AB bankas „Hansabankas“) paskolą, nusipirko pastatą – karvidę, esančią adresu ( - )., Klaipėdos r. sav., ir 1,6164 ha žemės sklypo, kuriame stovi statinys, nuomos teises iš R. Ž. ir I. Ž., daikto rinkos vertė 2006-08-03 buvo 400 000 Lt, o likvidavimo (priverstinio pardavimo) vertė – 240 000 Lt (t. 2, b. l. 64–73). 2008-01-30 ieškovė BUAB „( - )“ perleido žemės sklypą ir pastatą automobilių techninio aptarnavimo postą su priklausiniais, adresu ( - ), Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., UAB „Swedbank lizingas“ ir sudarė su pirkėja išperkamosios nuomos ir lizingo sutartis (t. 1, b. l. 27– 33). Trečiasis asmuo T. Ž. laidavo už BUAB „( - )“ įsipareigojimų vykdymą, todėl 2012-12-31 Vilniaus apygardos teismo sprendimu iš jo UAB „Swedbank lizingas“ buvo priteista 200 000 Lt palūkanų įmokų ir 5 proc. procesinių palūkanų (LITEKO duomenys, civ. b. Nr. 2-5786-603/2012). 2008-02-01 trečiasis asmuo T. Ž., turėdamas 50 proc. UAB „( - )“ akcijų, išpirko kitą akcijų dalį iš Š. Š. už 1 290 000 Lt, lėšas sandoriui jam paskolino UAB „( - )“, sandoriui buvo panaudotos 2008-02-01 UAB „Swedbank lizingas“ (anksčiau UAB „Hansa lizingas“) uždarajai akcinei bendrovei „( - )“ už parduotą nekilnojamąjį turtą pervestos lėšos, ieškinys dėl 1 290 000 Lt nuostolių atlyginimo patenkintas ir 2014-07-03 sprendimas įsiteisėjo (t. 2, b. l. 78–82, LITEKO duomenys, civ. b. Nr. 2-1083-123/2013). Trečiasis asmuo T. Ž. nuo 2008-02-14 iki 2012-02-14 buvo ieškovės akcininku ir direktoriumi (t. 1, b. l. 11–19; t. 2, b. l. 77–79). 2008 metų balanse nurodyta, kad įmonė dirbo nuostolingai, turėjo 3 090 837 Lt turto ir 2 372 799 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, 305 084 Lt skolų tiekėjams (t. 1, b. l. 46, 61–72). 2009-05-14 ieškovė BUAB „( - )“ ir atsakovai A. ir G. A. sudarė pastato karvidės, esančios adresu ( - )., Klaipėdos r. sav., ir 1,6164 ha žemės sklypo, kuriame stovi statinys, nuomos teisių pirkimo–pardavimo sutartį, sutarties kaina – 40 000 Lt, ieškovės vadovas trečiasis asmuo T. Ž. patvirtino, kad pinigus gavo iki sutarties sudarymo, tačiau 2009-10-27 mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad už turtą gautos lėšos nėra nustatyta tvarka įtrauktos į buhalterinę apyskaitą ir nėra užpajamuotos kasoje (t. 1, b. l. 34–37, 47–50; t. 2, b. l. 61–62). Pagal 2009-01-01 įmonės apskaitos dokumentus pastato karvidės likutinė vertė – 330 000 Lt, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2009-05-14, buvo 251 000 Lt (t. 1, b. l. 34–37, 41). Pagal 2012-10-25 UAB „( - )“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, 2009 m. gegužę pastato karvidės rinkos vertė galėjo būti 60 000 Lt (t. 1, b. l. 130–177). 2009-06-23 atsakovas G. A. ir A. D. sudarė paskolos sutartį, pagal ją paskolos davėjas A. D. paskolino paskolos gavėjui G. A. 42 350 Lt, jis įsipareigojo grąžinti skolą iki 2009-12-23, įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti atsakovas G. A. įsipareigojo įkeisti pastatą karvidę ir valstybinės žemės, kuriame yra statinys, nuomos teisę (t. 2, b. l. 51–57, 107). 2009-06-23 atsakovas G. A. apdraudė statinį metams įmonių ir organizacijų turto draudimu, sutartyje nurodyta, kad likutinė vertė yra 2 511 000 Lt, vertė nustatyta statinio neapžiūrėjus pagal vidutines statybos vertes ir draudėjo papildomai pateikta informaciją; nekilnojamasis daiktas ir nuomos teisė 2009-06-26 buvo įkeisti A. D. (t. 2, b. l. 74–76). A. G. A. sumokėjo už nuosavybės teisės įregistravimą viešame registre 181,59 Lt, buvo žemės nuomos mokesčio ir draudimo įmokų mokėtoju, sumokėjo už paskolos sutartį, hipotekos ir įkeitimo lakštų patvirtinimą ir kitus darbus notarui 1 081,40 Lt (t. 2, b. l. 16–21). 2009-11-19 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai A. ir G. A. pardavė daiktą ir nuomos teises atsakovei V. G. (buvusi K.) už 42 000 Lt, sutartyje buvo nurodyta, kad 3 325 Lt pardavėjai gavo iki sutarties sudarymo, ir numatyta, kad likusią sumą sumokės įkaito turėtojui, kad atsiskaitytų ir kad būtų panaikinta hipoteka (t. 1, b. l. 34–37, 51–58, 60, 97–104, 158–168, 193–194; t. 2, b. l. 58, 137). Trečiasis asmuo E. K. – buvęs bankrutavusios UAB „( - )“ akcininkas, 2011-05-02 priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, Vilniaus apygardos teismas 2014-04-04 nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisė iš jo 25 228,26 Lt skolos su nuostoliais ir palūkanomis ieškovei UAB „Swedbank lizingas“ (LITEKO duomenys, civ. b. Nr. B2-920-479/2011, 2A-40-603/2014, CPK 179 str. 3 d.). 2011-10-14 atsakovė V. G., trečiasis asmuo E. K. ir V. K. įsteigė UAB „( - )“, įmonė verčiasi medienos apdirbimu, įmonei vadovauja trečiasis asmuo V. K. (t. 2, b. l. 133–136, 195, CPK 179 str. 3 d.). 2011-11-25 atsakovė V. G. su trečiuoju asmeniu UAB „( - )“ sudarė pastato – karvidės ir žemės sklypo panaudos sutartį iki 2021-12-01 (t. 1, b. l. 156–157; t. 2, b. l. 138–139). 2012-04-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla, 2012-06-05 ir 2012-06-11 patvirtintas ieškovės BUAB „( - )“ kreditorių sąrašas ir jų 1 072 707,30 Lt kreditiniai reikalavimai (t. 1, b. l. 8–10).

27Toliau 2014 m. liepos 21 d. sprendime teismas išdėstė argumentus, jog tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos (CK 1.86 str.). Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 str. 1, 6 d., 6.305 str. 1 d.). Teismo vertinimu, 2009-05-14 pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjai neketino sukurti sandorio pasekmių, nes pirkėjai gyvena mieste, dirba samdomą darbą ir nėra verslininkai. Byloje nustatyta ir įrodyta, kad atsakovai A. ir G. A. neketino pirkti pastato karvidės, sandorio sudarymo iniciatorius buvo BUAB „( - )“ buvęs direktorius T. Ž.. Teismui nėra pagrindo netikėti tokiais atsakovo paaiškinimais nepaisant fakto, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją. A. sandoriui sudaryti neturėjo savo lėšų, byloje neįrodyta, kad pinigai už parduotą turtą faktiškai buvo sumokėti pardavėjai UAB „( - )“ ar jos vadovui T. Ž. iki sutarties sudarymo, kaip nurodyta sutartyje. Praėjus mėnesiui po sandorio sudarymo atsakovas G. A. vėlgi įkalbėtas „padėti“ sudarė paskolos sutartį taip pat tik dėl akių, nes byloje nustatyta, kad 2009-06-23 A. D. ir G. A. 42 350 Lt paskolos sutartis buvo sudaryta ypatingai trumpam laikui – pusmečiui, be palūkanų, įkeičiant net neapžiūrėtą pastatą karvidę ir žemės nuomos teisę. Liudytojas verslininkas A. D. paaiškino, kad juos su G. A. „suvedė“ asmuo iš nekilnojamojo turto agentūros ir „pasiūlė“, kad paskolintų pinigų, nes pinigų turėjo ir ketino investuoti į nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra įrodymų, kas ir kur panaudojo paskolintas lėšas, tačiau akivaizdu, jog atsiskaityti už nekilnojamąjį daiktą šios paskolos gavėjui G. A. nereikėjo, nes paskolos sutartis sudaryta vėliau. Neįrodyta, kad jis asmeniškai ar jo šeimos nariai tuo metu turėjo skubių poreikių ar (ir) skolų, kad būtų reikėję skubiai skolintis pakankamai didelę pinigų sumą trumpam terminui. Faktas, kad praėjus pusmečiui vėl buvo sudaryta pastato karvidės ir žemės sklypo nuomos perleidimo sutartis, patvirtina atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus apie tai, kad pirmasis sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, laikinai, tam, kad atsiradus „tikrajam“ pirkėjui būtų galima faktiškai nemokios įmonės buvusį turtą per tarpininkus atsakovus A. perleisti tikrajam pirkėjui. Liudytojas A. D. taip pat patvirtino, kad 2009-11-19 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu dalyvavo ne tik pirkėja V. G., bet ir jos brolis E. K., pardavėjas paaiškino, kad dalį paskolos 2009-09-25 jam grąžino T. Ž. ir tai buvo patvirtinta 2009-11-19 sandorio sudarymo metu. Teismo vertinimu, pirkti nekilnojamąjį turtą buvo suinteresuotas atsakovės V. G. brolis trečiasis asmuo E. K., nes jis buvo verslininkas, UAB „( - )“ akcininkas, tačiau dėl finansinių sunkumų savo įmonėje ir dėl įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį įmonės kreditorei negalėjo pirkti nekilnojamojo turto savo vardu. Tačiau tokį pat suinteresuotumą turėjo ir pati atsakovė V. G., nes po UAB „( - )“ pabaigos buvo įsteigtas trečiasis asmuo UAB „( - )“, o atsakovė V. G., kaip trečiojo asmens UAB „( - )“ akcininkė ir panaudos davėja, suinteresuota tiek trečiojo asmens UAB „( - )“ veikla, tiek nekilnojamuoju turtu ir žemės nuoma. Taigi valią įsigyti nekilnojamąjį turtą turėjo ne A. ir G. A., o V. G., o BUAB „( - )“ neturėjo valios parduoti turtą būtent A. ir G. A. – įmonės (jos vadovo) tikslas buvo bet kokias būdais panaudoti turtą taip, kad gautų lėšų. Visos bylos aplinkybės ir įrodymai leidžia daryti išvadą, kad 2009-05-14 pirkimo–pardavimo sutartis yra tariamas sandoris, todėl pripažintinas negaliojančiu (CK 1.86 str. 1 d.). Restitucija netaikoma, nes byloje neįrodyta, kad BUAB „( - )“ pagal šį sandorį gavo lėšų, o pirkėjai šias lėšas perdavė kaip savo (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 2 d.). Sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinima sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi (ginčijamu atveju – pirkėju) konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė (statytinė) šalis derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai. Spręsdamas dėl sandorį sudariusių šalių valios, išreikštos išorine išraiškos forma, atitikties jų vidinės valios (tikrųjų ketinimų) turiniui, teismas turi vadovautis ne sutarties pažodiniu tekstu, bet vertinti sutarties sudarymo aplinkybes, aiškintis tikruosius sandorio šalių (faktinių ir ginčijamų) ketinimus, t. y. ko iš tikrųjų siekė sutartyje nurodytos (įvardytos) sandorio šalys ir galimos tikrosios jo šalys sandorio sudarymo momentu, atsižvelgti į šalių (faktinių ir ginčijamų) elgesį iki ir po sutarties sudarymo bei kt. (CK 6.193 str.). Sandoriais pagal įstatymą laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises bei pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Taigi, kiekvienas asmuo, sudarydamas sandorį, prisiima iš jo kylančias teises bei pareigas, o ne imituoja tokį teisių ar pareigų atsiradimą.

28Kaip įrodyta šioje byloje, turtą parduoti siekė atsakovė BUAB „( - )“, o pirkti – V. G.. Šios šalys siekė teisinio rezultato. Teismo vertinimu, tikrasis pardavėjas pagal 2009-11-19 pirkimo–pardavimo sutartį yra ne A. ir G. A., o BUAB „( - )“, nes byloje įrodyta, kad būtent jos vadovas trečiasis asmuo T. Ž. vedė derybas ir dalyvavo sudarant sandorį (CPK 185 str. 1 d.). Įvertinęs įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2009-11-19 pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinė, ji buvo vykdoma kaip tarp BUAB „( - )“ ir V. G. sudaryta sutartis, t. y. šalių valia buvo nukreipta sudaryti sutartį būtent tarp šių asmenų. Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių ir siekė sandorio šalys. Taikant CK 1.87 str. taisykles, vietoje laikomu negaliojančiu apsimestinio sandorio, laikomas galiojančiu sandoris, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje ir jį realizavo. Pripažinus, kad tarp A. ir G. A. ir V. G. sudaryta karvidės ir žemės nuomos teisės pirkimo–pardavimo sutartis buvo vykdoma tarp BUAB „( - )“ ir V. G., 2009-11-19 pirkimo–pardavimo sutartis laikytina apsimestine ir pripažintinas galiojančiu tas sandoris, kurį BUAB „( - )“ ir V. G. turėjo galvoje, todėl galioja specialios apsimestinio sandorio negaliojimo sąlygos – taikymas šalių santykiams taisyklių, liečiančių tą sandorį, kurį šalys turėjo galvoje (Lietuvos A. T. 2003-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2003), taigi pardavėjo teisės perkeliamos BUAB „( - )“.

29Minimu sprendimu teismas pripažino 2009-05-14 BUAB „( - )“ ir G. A. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ( - )) tariama ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, taip pat pripažino 2009-11-19 G. A., A. A. ir V. G. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. ( - )) dėl karvidės, unikalus Nr. ( - ), ir 1,6164 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), nuomos teisės esančių Lapių k., Klaipėdos r. sav., tą dalį, kurioje nurodyta, kad turtą pardavė pardavėjai G. A. ir A. A., apsimestine nuo jos sudarymo momento ir pardavėjo teises pagal šią sutartį perkėlė BUAB „( - )“. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo, Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. vasario 18 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-244-943/2015.

30Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai – kaltinamojo, liudytojų G. A., A. D., E. K., V. G., M. M. parodymai, byloje sukaupti dokumentai visiškai atitinka civilinio proceso tvarka įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas baudžiamojoje byloje aktualių sandorių sudarymo aplinkybes, todėl teismas šiame nuosprendyje dėl jų plačiau nebepasisako. Aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad už parduotą UAB „( - )“ turtą tuometinis bendrovės direktorius T. Ž. gavo 42000 litų, kurių į bendrovės kasą neįnešė ir bendrovės apskaitoje neužregistravo, šią aplinkybę visiškai pripažįsta ir pats kaltinamasis.

31Kaltinamojo teigimu, gautų pinigų jis neįnešė į kasą kasos pajamų orderiu ir neįtraukė į apskaitą, kadangi nežinojo, kaip tai padaryti - karvidės pardavimas G. A. buvo fiktyvus, pinigai šio sandorio metu realiai nebuvo gauti, tik po kurio laiko pinigai buvo pasiskolinti iš A. D.. Kaltinamasis tvirtina šių pinigų savo reikmėms nepanaudojęs, o šiuos pinigus, nors ir neįformindamas apskaitos dokumentais, atsiėmė sau kaip bendrovės skolą, kadangi prieš tai iš asmeninių lėšų bendrovės vardu darė įmokas bankui.

32Šis kaltinamojo aiškinimas visiškai paneigtas byloje surinktais įrodymais. Liudytojų G. A., A. D., paties kaltinamojo parodymais, byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad pinigus už parduotą pastatą kaltinamasis gavo 2009 m. birželio 23-30 dienomis. Byloje sukaupti dokumentai patvirtina, kad AB Swedbank 2009-05-11 vienašališkai nutraukė sutartis su UAB "( - )" dėl nekilnojamojo turto ir automobilių lizingo sutarčių, nes UAB "( - )" laiku nemokėjo įmokų, skola vėlavo 103 kalendorines dienas. Taigi jokios naujos įmokos bankui UAB "( - )" vardu nebebuvo daromos. Liudytoja J. V. patvirtino, kad UAB "( - )" buhaltere ji dirbo iki 2009-07-31, visos UAB "( - )" skolos T. Ž. už asmeninėmis lėšomis bendrovės vardu darytas įmokas bankui buvo T. Ž. baigtos oficialiai iš bendrovės kasos grąžinti dar 2009 m. sausio mėn., jai išeinant iš darbo, bendrovė T. Ž. nebuvo skolinga. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina ir byloje esantys bendrovės bei bankiniai dokumentai.

33Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

34Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismai šiuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimą) bendrovės reikmėms. Tačiau vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012).

35Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (37 straipsnio 7 dalis). Antai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Taigi, sprendžiant klausimą, ar bendrovės vadovas, disponuodamas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) bendrovės turtu, pavyzdžiui, jį paimdamas, neteisėtai juo pradėjo naudotis kaip nuosavu, būtina nustatyti, ar nebuvo pažeisti bendrovės veiklą reglamentuojantys teisės aktai, ar buvo paisoma visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimų, pareiginių nuostatų. Kita vertus, bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Taigi, ir kvalifikuojant bendrovės vadovo veiką kaip turto pasisavinimą, reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Pavyzdžiui, buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma apgaulingai, siekiant gauti neįtrauktų į apskaitą grynųjų pinigų, kurie panaudojami bendrovės reikmėms tenkinti (perkama bendrovės veiklai reikalinga įranga, medžiagos, atsiskaitoma už bendrovei suteiktas paslaugas ir pan.). Nors šiais pinigais disponuojama neteisėtai, tačiau tokiu disponavimu turtinė žala bendrovei nepadaroma ir paprastai tai negali būti laikoma turto pasisavinimu BK 183 straipsnio prasme.

36Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012). Be to, pasisavinimu gali būti pripažintas ir įmonės pinigų pervedimas į kitos įmonės sąskaitą pagal fiktyvius sandorius, vėliau juos paimant atgal grynaisiais pinigais ir panaudojant ne įmonės reikmėms, o kitiems tikslams. Kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009). Kita vertus, tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas.

37Kaip minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tuo momentu, kuomet T. Ž. gavo pinigus už parduotą UAB „( - )“ turtą, UAB „( - )“ jau buvo atsiskaičiusi su T. Ž. už pastarojo asmeninėmis lėšomis bendrovės vardu darytas įmokas bankui, ir nebebuvo skolinga T. Ž.. Nuo to laiko jokių kitų įmokų bankui, kurias būtų galima vertinti kaip bendrovės skolą kaltinamajam, nei pats T. Ž., nei jo pavedimu kiti asmenys nedarė. Kaltinamasis neneigia, kad gautus už karvidės pastatą pinigus panaudojo savo nuožiūra – gražino asmenines skolas artimiesiems bei kompensavo, kaltinamojo vertinimu, jo turėtas išlaidas dengiant bendrovės įsiskolinimą bankui. Vienok, kaip jau minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad UAB „( - )“ visus savo skolinius įsipareigojimus T. Ž. jau buvo įvykdžiusi iki karvidės pastatų pardavimo sandorio sudarymo. Taigi kaltinamasis neturėjo jokio teisėto pagrindo savo nuožiūra naudoti jam patikėtų bendrovės lėšų, kurių jis neįnešė į bendrovės kasą ir neapskaitė bendrovės apskaitoje, tuo tarpu kaltinamojo aiškinimas, neva jis šias lėšas naudojo bendrovės interesais ir naudai, yra išimtinai deklaratyvus ir visiškai paneigtas aukščiau aptartais įrodymais. Akivaizdu, jog dėl tokių kaltinamojo veiksmų jo vadovaujama UAB „( - )“ patyrė kaltinime nurodytą realią turtinę žalą – neatlygintinai prarado turėtą nekilnojamąjį turtą, kadangi už perleistą turtą gauti pinigai nebuvo nei įnešti į bendrovės kasą, nei panaudoti bendrovės interesais.

38Byloje surinkti aukščiau aptarti įrodymai patikimai patvirtina, jog inkriminuotą nusikaltimą T. Ž. padarė (neteisėtai, neužpajamuodamas bendrovės kasoje ir panaudodamas savo reikmėms UAB „( - )“ priklausančius pinigus), veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. akivaizdžiai suvokdamas pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, norėdamas taip veikti, bei siekdamas atitinkamų baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių.

39Teismas neturi pagrindo sutikti su gynybos argumentu, jog aukščiau minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-244-943/2015 išdėstytos išvados apie T. Ž. civilinę atsakomybę šalina jo padarytos veikos nusikalstamumą ir baudžiamumą. Minimoje nutartyje teismas konstatavo, kad susiklosčius tokiai situacijai, kai bendrovės vadovas neapskaito bendrovės apyskaitoje piniginių lėšų, gautų realizavus bendrovės turtą, turėtų būti keliamas vadovo civilinės atsakomybės klausimas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, kuris inter alia atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Baigdamas teismas pažymėjo, kad nagrinėtoje civilinėje byloje ieškinio dalykas – pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimas negaliojančiais, byloje nebuvo keliamas klausimas dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės už galbūt neteisėtai jo atliktus veiksmus (piniginių lėšų priėmimą ir jų neapskaitymą bendrovės kasoje), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti šių veiksmų, priešingu atveju būtų peržengtos ieškiniu bei vėliau apeliaciniu skundu apibrėžtos šios bylos nagrinėjimo ribos. Kaip matyti, gynybos minimoje civilinėje byloje buvo konstatuota, jog UAB „( - )“ vadovui T. Ž. neapskaičius bendrovės apyskaitoje piniginių lėšų, gautų realizavus bendrovės turtą, turėtų būti keliamas vadovo civilinės atsakomybės klausimas. Vienok klausimas, kur buvo panaudoti neapskaityti bendrovės pinigai, civilinėje byloje aiškinamas ir nebuvo šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Aukščiau paminėta kasacinė praktika baudžiamosios bylose leidžia sutikti su gynybos argumentu, jog bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad T. Ž. neteisėtai paėmus ir savo, o ne bendrovės reikmėms panaudojus bendrovės pinigus, bendrovei buvo padaryta reali turtinė žala. Gi tokių veiksmų ir jais sukeltų pasekmių visuma vertintina jau ne kaip civilinis deliktas, o kaip nusikalstama veika, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę. Tuo būdu T. Ž. kaltė dėl šio nusikaltimo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti. Veika kvalifikuojama kaip kaltininkui patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimas pagal BK 183 str. 2 d.

40Nors T. Ž. inkriminuota, kad jis pasisavino gautas už parduotą pastatą-karvidę lėšas 42140 litų sumoje, byloje esantis pirkimo pardavimo sandoris toje dalyje, kuri palikta galioti įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje bei apklaustų asmenų parodymai patvirtina, kad V. G. pastatą iš UAB „( - )“ įsigijo už 42000 litų. Taigi nagrinėjamu atveju kaltinamasis negalėjo pasisavinti didesnės UAB „( - )“ priklausančios pinigų sumos, nei bendrovei priklausė gauti pagal turto perleidimo sandorį. Todėl likusi 140 litų suma, kurios pasisavinimu jis buvo kaltinamas, iš kaltinimo šalinama. Nors T. Ž. neneigia gavęs šiuos pinigus, jis nėra kaltinamas neteisėtu kitų asmenų turto užvaldymu, todėl atliekant tarpusavio atsiskaitymus su G. A. ir A. D. papildomai jo gauti 140 litų negali būti vertinami kaip UAB „( - )“ turto pasisavinimas. Ši suma „( - )“ nepriklausė ir pagal civilinio proceso tvarka pripažintą negaliojančiu sandorį su A. (šiuo atveju karvidės buvo tariamai perleistos tik už 40000 litų). Remiantis išdėstytu, minimos sumos pasisavinimas iš kaltinimo šalinamas laikant nustatytu, kad kaltinamasis pasisavino 42000 litų vertės svetimą turtą.

41T. Ž. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 209 str. tuo, kad sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės žalos kreditoriams, o būtent: laikotarpiu nuo 2008-02-03 iki 2012-04-02 būdamas UAB „( - )“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, atsakingu už jam patikėtą svetimą UAB „( - )“ priklausantį turtą, turėdamas įgaliojimus spręsti komercinius-ūkinius, organizacinius bei kitus bendrovės klausimus, žinodamas apie vis blogėjančią įmonės finansinę būklę ir kad įmonės finansinės apskaitos dokumentuose esančiais duomenimis jau nuo 2008-12-31 ji yra sunkios finansinės būklės ir nemoki, 2008-02-01 gavęs kaip fizinis asmuo iš UAB „( - )“ paskolą 1290000 Lt (373609,82 euro) sumai, kuria buvo asmeniškai suinteresuotas ir kuri bendrovei buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudinga, iki bankroto bylos iškėlimo (2012-04-02) nesiėmė priemonių, kad jam kaip fiziniam asmeniui 2008-02-01 suteikta bendrovės paskola 1 290 000 Lt (373 609,82 euro) būtų grąžinta, taip pat 2009-06-23 ir 2009-06-30 pasisavino pinigines lėšas iš viso 42 140 Lt (12204,58 euro) už parduotą UAB „( - )“ turtą – pastatą–karvidę, ir tokie jo veiksmai apsunkino savalaikį atsiskaitymą su tiekėjais ir kreditoriais, darė lemiamą įtaką mokumui bei trukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo - pelno gavimo. Tokiu būdu padarė turtinę žalą kreditoriams bendroje sumoje 2 026 659,23 Lt (586 961,08 euro), tame tarpe didelę žalą kreditoriams Valstybinei įstaigai Turto bankui 496 614,93 Lt (143 829,63 euro), UAB „Swedbank lizingas“ - 1 508 527,09 Lt (436 899,64 euro).

42Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad šis T. Ž. inkriminuotas kaltinimas nepasitvirtino.

43Pagal BK 209 str. atsako tas, kas „blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą“ ir dėl to kilo nusikalstami padariniai - didelės žala kreditoriams. Iš kaltinimo konstrukcijos matyti, kad nurodyta T. Ž. veika pasireiškė tuo, kad jis:

  1. 2008-02-01 gavęs kaip fizinis asmuo iš UAB „( - )“ paskolą 1290000 Lt (373609,82 euro) sumai, kuria buvo asmeniškai suinteresuotas ir kuri bendrovei buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudinga, iki bankroto bylos iškėlimo (2012-04-02) nesiėmė priemonių, kad jam kaip fiziniam asmeniui 2008-02-01 suteikta bendrovės paskola 1 290 000 Lt (373 609,82 euro) būtų grąžinta,
  2. 2009-06-23 ir 2009-06-30 pasisavino pinigines lėšas iš viso 42 140 Lt (12204,58 euro) už parduotą UAB „( - )“ turtą – pastatą–karvidę,
ir tokie jo veiksmai apsunkino savalaikį atsiskaitymą su tiekėjais ir kreditoriais, darė lemiamą įtaką mokumui bei trukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo - pelno gavimo.

44Kasacinėje praktikoje (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-489/2017) yra akcentuojami CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti svarbūs sutarčių aiškinimo principai, kad kiekviena tarp šalių sudaryta sutartis turi būti aiškinama sąžiningai ir kad reikia aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Sudarytų civilinių sutarčių aiškinimo principai lemia būtinybę atsižvelgti pirmiausia į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 1.193 straipsnio 2 dalis), taip pat analizuoti šalių elgesį tiek derantis dėl sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su abiejų šalių teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (pvz., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-288/2009, 3K-7-409/2010 ir kt.). Kaltinamojo, liudytojo Š. Š. parodymais, byloje esančiais teismų sprendimais civilinėse bylose ir kitais bylos dokumentais nustatyta, kad kaltinime minima 2008-02-01 paskolos sutartis tarp UAB „( - )“ ir T. Ž. 1290000 Lt sumai buvo nulemta UAB „( - )“ akcininkų Š. Š. ir T. Ž. sprendimo pasidalyti bendrą verslą, Š. Š. dėl sveikatos būklės nusprendus trauktis iš verslo. Tuo tikslu UAB „( - )“ pardavė įmonės turtą UAB „Hansa lizingas“, gautas lėšas paskolino T. Ž., o pastarasis pasiskolintais iš bendrovės pinigais sumokėjo Š. Š. už išperkamą jo akcijų dalį. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1083-123/2013 bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-696-157/2015 nustatyta, kad kaltinime minima 2008-02-01 paskolos sutartis tarp UAB „( - )“ ir T. Ž. buvo sudaryta iš esmės vien tuometinio UAB „( - )“ vadovo Š. Š. interesais, siekiant asmeninės naudos, viršijant protingos ūkinės rizikos ribas ir pažeidžiant imperatyvų sandorio sudarymo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 44 str. 9 d. numatytą draudimą. Minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse byloje iš atsakovo Š. Š. BUAB „( - )“ buvo priteista 1290000 Lt nuostolių atlyginimo su palūkanomis. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymais ir civilinio ieškovo byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad dėl savo turtinės padėties T. Ž. iš esmės nuo pat 2008-02-01 paskolos sutarties sudarymo momento nebuvo pajėgus tinkamai vykdyti prievolę. Byloje surinktais įrodymais nepaneigtas ir kaltinamojo aiškinimas, kad tiek bendrovės bankrotą, tiek ir jo paties nesugebėjimą grąžinti bendrovei skolą didele dalimi nulėmė ir 2008 m. pabaigoje prasidėjusi globali ekonomikos krizė, nusmukdžiusi verslą ir iki minimumo sumažinusi iš bendrovės veiklos gaunamas pajamas. Taigi nėra jokio pamatuoto pagrindo teigti, jog T. Ž. tyčia (BK 209 str. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia) negrąžino bendrovei skolos, kaip minėta, šią paskolą bendrovė T. Ž. suteikė tuometinio UAB „( - )“ vadovo Š. Š. interesais, šalims jau paskolos sandorio metu neturint pakankamo pagrindo tikėtis, jog T. Ž. galės tinkamai įvykdyti sutartį.

45Nors šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad kaltinamasis T. Ž. pasisavino jam patikėtas UAB „( - )“ pinigines lėšas 42000 litų sumoje, akivaizdu, kad bendrovės bankrotą nulėmė ne šis kaltinamojo veiksmas. Byloje esančiais dokumentais, specialisto išvada, apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad įmonė tapo nemoki dėl kitų priežasčių, iš pačios kaltinimo konstrukcijos matyti, kad kaltinamojo pasisavintų bendrovės piniginių lėšų suma sudaro tik pakankamai nežymią (1/48) dalį visos kreditorių patirtos žalos, pats šių lėšų pasisavinimo faktas bankroto procedūros metu suinteresuotų asmenų net nebuvo pastebėtas ir iškilo aikštėn tik ikiteisminio tyrimo metu. Tuo būdu nėra pagrindo daryti išvadą, kad aukščiau aptartas T. Ž. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 183 str. 2 d., nulėmė bendrovės bankrotą ir turėtų būti papildomai kvalifikuojamas pagal BK 209 str. Remiantis išdėstytu, T. Ž. dėl kaltinimo pagal BK 209 str. išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).

46Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

47Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

48Kaltinamasis T. Ž. anksčiau neteistas, yra išsituokęs, nedirba. Nors T. Ž. padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, jo pasisavinto svetimo turto vertė yra artima įstatymo nustatytai minimaliai didelės turto vertės ribai, turtas pasisavintas iš bendrovės, kurios vieninteliu akcininku buvo pats kaltinamasis, nuo nusikaltimo padarymo praėjo jau 8 metų laikotarpis, per kurį T. Ž. naujų nusikaltimų nepadarė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skiriama ženkliai mažesnė už sankcijos vidurkį sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau neteistas, turi du mažamečius vaikus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, BK 75 str. nustatyta tvarka bausmės vykdymą atidedant ilgesniam nei minimalus įstatymo numatytam terminui. Teismo vertinimu, atidėjus bausmės vykdymą ir įpareigojant kaltinamąjį dirbti bei atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kurios kaltinamasis geruoju neatlygino net ir praėjus 8 metams po žalos padarymo, bus maksimaliai užtikrinti ir civilinio ieškovo interesai. Todėl, siekiant užtikrinti žalos atlyginimą, T. Ž. skiriamas BK 75 str. 2 d. 5 p. numatytas įpareigojimas dirbti, taip pat, vadovaujantis BK 75 str. 3 d., įpareigojimas atlyginti padarytą žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei veikos padarymo metu galiojęs, nei nuosprendžio priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės taikyti BK 75 str. nuostatas asmeniui, nuteistam už sunkaus nusikaltimo padarymą. Vienok tokią galimybę numatė 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcijos BK 75 str. 1 d., galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06. Todėl, vadovaujantis BK 3 str. 2 d., kaltinamajam taikytinas „tarpinis“ jo padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas.

49BUAB “( - )” civilinis ieškinys 12204,58 euro sumoje (t. 1, b. l. 66-67) iš dalies tenkintinas. Kaltinamasis pasisavino bendrovės turtą – pinigines lėšas 42 000 Lt (12 164,04 euro) sumoje. Ši suma ir sudaro realiai nusikaltimu padarytos bendrovei materialinės žalos dydį, kurį kaltininkas privalo atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmetamas nenustačius, kad UAB “( - )” už parduotą pastatą būtų gavusi ar įgijusi teisę gauti didesnę pinigų sumą, kurią kaltinamasis būtų pasisavinęs.

50Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos liudytojo kelionės išlaidos 28 eurai 50 ct. (t. 9, b. l. 94).

51Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

Nutarė

52T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir tęsti darbą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, taip pat per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti BUAB „( - )“ padarytą materialinę žalą. Kardomąją priemonę palikti užstatą.

53T. Ž. dėl kaltinimo pagal BK 209 str. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

54BUAB “( - )” civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo T. Ž. 12 164 eurus 04 ct BUAB “( - )” naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

55Išieškoti iš nuteistojo T. Ž. 28 eurus 50 ct. proceso išlaidų valstybei.

56Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas... 2. kaltinamasis T. Ž., būdamas UAB „( - )“ (įmonės kodas ( - ),... 3. Kaltinamasis T. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su Š. Š. bendromis... 4. Dėl karvidžių gali paaiškinti, jog susiklosčius sunkiai situacijai ir... 5. Liudytojas Š. Š. parodė, kad su T. Ž. 2003 m. įkūrė įmonę „( - )“,... 6. Liudytoja J. V. parodė, kad UAB „( - )“ nuo pat įkūrimo 2003 m. vasario... 7. Liudytoja F. Ž. parodė, kad jos sūnus T. Ž. 2008 m. pasidalijo bendrą... 8. Liudytojas M. Ž. parodė, kad nuo 2012 metų atstovauja AB „Swedbank... 9. Liudytojas M. M. parodė, kad yra BUAB „( - )“ bankroto administratorius.... 10. Liudytojas G. A. parodė, kad 2008-2009 metais jam paskambino sesers vyras R.... 11. Liudytojas A. D. parodė, kad buvo davęs skelbimą laikraštyje, jog gali... 12. Liudytojas E. K. parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstamas nuo vaikystės.... 13. Liudytoja V. G. parodė, kad brolis E. K. pasakė, kad yra geras objektas,... 14. Specialisto išvadoje dėl UAB "( - )" ūkinės finansinės veiklos nurodyta,... 15. UAB „( - )“ laikotarpio nuo 2008-01-30 iki 2009-04-30 58 pardavimo PVM... 16. UAB „( - )“ laikotarpiu nuo 2007-12-31 iki 2008-12-31 apskaitos registruose... 17. Pagal UAB „( - )“ finansinės atskaitomybės ataskaitas – Balansus už... 18. Pagal finansinės atskaitomybės ataskaitas, tai yra Pelno (nuostolių)... 19. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu apskaičiuoti UAB „( - )“... 20. UAB „( - )“ 2008-12-31 buvo sunkios finansinės būklės ir nemoki, tai... 21. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktas UAB „( - )“ 2008-02-01... 22. VMI patikrinimo akte Nr. A18-20 nurodyti patikrinimo metu nustatyti... 23. Byloje sukaupti dokumentai patvirtina, kad UAB "( - )" įkurta 2003-01-30,... 24. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip pat matomi nagrinėjamoje... 25. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, jog... 26. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimu... 27. Toliau 2014 m. liepos 21 d. sprendime teismas išdėstė argumentus, jog tik... 28. Kaip įrodyta šioje byloje, turtą parduoti siekė atsakovė BUAB „( - )“,... 29. Minimu sprendimu teismas pripažino 2009-05-14 BUAB „( - )“ ir G. A.... 30. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai – kaltinamojo,... 31. Kaltinamojo teigimu, gautų pinigų jis neįnešė į kasą kasos pajamų... 32. Šis kaltinamojo aiškinimas visiškai paneigtas byloje surinktais įrodymais.... 33. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 34. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika... 35. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą bendrovės vadovas... 36. Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių... 37. Kaip minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tuo momentu, kuomet... 38. Byloje surinkti aukščiau aptarti įrodymai patikimai patvirtina, jog... 39. Teismas neturi pagrindo sutikti su gynybos argumentu, jog aukščiau minėtoje... 40. Nors T. Ž. inkriminuota, kad jis pasisavino gautas už parduotą... 41. T. Ž. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 209 str. tuo, kad sąmoningai blogai... 42. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad... 43. Pagal BK 209 str. atsako tas, kas „blogai valdydamas įmonę nulėmė jos... 44. Kasacinėje praktikoje (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.... 45. Nors šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad kaltinamasis T. Ž. pasisavino jam... 46. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo... 47. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje... 48. Kaltinamasis T. Ž. anksčiau neteistas, yra išsituokęs, nedirba. Nors T. Ž.... 49. BUAB “( - )” civilinis ieškinys 12204,58 euro sumoje (t. 1, b. l. 66-67)... 50. Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos... 51. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas... 52. T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d., ir... 53. T. Ž. dėl kaltinimo pagal BK 209 str. išteisinti jam nepadarius veikos,... 54. BUAB “( - )” civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš... 55. Išieškoti iš nuteistojo T. Ž. 28 eurus 50 ct. proceso išlaidų valstybei.... 56. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...