Byla 2A-1337-450/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. G. personalinės įmonės apeliacinį skundą dėl 2015 m. lapkričio 24 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Pagrata“ ieškinį atsakovei M. G. personalinei įmonei dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė UAB „Pagrata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės M. G. personalinės įmonės 4 573,25 Eur skolos, 205,98 Eur palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinį grindė tuo, kad ieškovė valdo žemės sklypą, adresu ( - ), ant kurio buvo pastatyta Justiniškių turgavietė. Ieškovei 2011-2013 m. vykdant turgavietės modernizavimą, tarp šalių buvo pasirašyta eilė sutarčių ir tarpinių susitarimų, kuriais buvo reguliuojamas paviljono įsigijimo procesas. 2012 m. spalio 1 d. Susitarimu Nr. SPP18/2012 šalys sutarė, kad kartu su šiuo Susitarimu šalys pasirašo prekybinės veiklos sutartį su Justiniškių turgavietę administruojančia įmone UAB „PAGRATA market“. 2012 m. spalio 1 d. tarp atsakovės ir UAB „PAGRATA market“ buvo pasirašyta Sutartis Nr. VSP18/2012, pagal kurią UAB „PAGRATA market“ įsipareigojo suteikti atsakovei vietą prekybai turgavietės lauko teritorijoje (vietos Nr. ( - )), suteikti galimybę prisijungti prie bendrų turgaus elektros, vandentiekio bei ūkinės kanalizacijos tinklų, organizuoti lauko teritorijos ir bendro naudojimo patalpų valymą, dezinfekciją ir kitą priežiūrą, šiukšlių išvežimą ir kt., o atsakovė įsipareigojo už tai mokėti mėnesinę turgavietės rinkliavą. Atsakovė taip pat buvo supažindinta su Justiniškių turgavietės vidaus tvarkos taisyklėmis pasirašytinai. Vadovaujantis atsakovės pasirašytais dokumentais, buvo nustatyta atsiskaitymo už atsakovei priklausančio prekybos paviljono užimamą prekybos vietą Justiniškių turgavietėje tvarka: kol atsakovė pati prekiavo Justiniškių turgavietėje, galiojo Sutartis Nr. VSP18/2012, pagal kurią atsakovė mėnesinę rinkliavą už prekybos vietą mokėjo UAB „PAGRATA market“; kai Sutartis Nr. VSP18/2012 buvo nutraukta, nes atsakovė jai priklausantį prekybos paviljoną išnuomojo tretiesiems asmenims, turgavietės rinkliavą mokėjo atsakovės nuomininkai; kai atsakovės nuomininkai nustojo vykdyti veiklą atsakovei priklausančiame prekybos paviljone, pareiga mokėti turgavietės rinkliavą vėl atsirado atsakovei, kaip prekybos paviljono savininkei, tačiau atsakovei nevykdant veiklos, ji rinkliavą turėjo mokėti ne turgavietę administruojančiai UAB „PAGRATA market“, o ieškovei – UAB „Pagrata“ pagal Vidaus tvarkos taisyklių IV.7. p. Atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Pagrata“ ir UAB „PAGRATA market“, reikalaudama tam tikromis sąlygomis nutraukti paviljono pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau teismas c. b. Nr. 2-20180-599/2014 2014 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi c. b. Nr. 2A-1663-577/2015 sprendimą paliko nepakeistą, išaiškindami atsakovei pareigą mokėti už jai priklausančio prekybos paviljono užimamą prekybos vietą, todėl atsakovės pareiga mokėti nustatytą turgavietės rinkliavą ieškovui net po Sutarties Nr. VSP18/2012 nutraukimo laikytina prejudiciniu faktu, kuris negali būti ginčijamas. Atsakovė patyrė nuostolių (nepasiekė pelno) tik dėl jos pačios kaltės, nes ji dėl subjektyvių priežasčių, nesusijusių su ieškovės veikla, buvo sustabdžiusi savo veiklą Justiniškių turgavietėje ir tos veiklos nevykdė vėliau. Maža to, ieškovė, siekdama padėti atsakovei išvengti nuostolių, rekomendavo išnuomoti paviljoną jos siūlomiems nuomininkams, tačiau atsakovė atsisakė. Atsakovės įsiskolinimas ieškovei už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. birželio mėn. išrašytas sąskaitas siekia 4 573,25 Eur. Ieškovė taip pat paskaičiavo 205,98 Eur palūkanų už termino apmokėti pateiktas sąskaitas praleidimą.

6Atsakovė M. G. personalinė įmonė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad būtent ieškovė netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal 2012 m. spalio 1 d. susitarimą Nr. SPP18/2012, kurio II. 4 p. numato, kad esant šiurkštiems pažeidimams ir atsakovei jų nešalinant, paviljonas pereina UAB „Pagrata“ nuosavybėn. Šiurkščiais pažeidimais laikomi įsiskolinimai, kurie viršija 3 mėn. Tokiu būdu UAB „Pagrata“ įsipareigojo sumokėti atsakovei 21 911,26 Lt dydžio kompensaciją, tuo atveju, jeigu ji tris mėnesius nemokėtų nuomos mokesčio, tačiau ieškovė nevykdo savo pareigos perimti paviljoną ir sumokėti kompensaciją, todėl neturi teisės reikalauti iš atsakovės mokėti už paviljono užimamą vietą turguje. Minėta sąlyga yra esminė, padėjusi atsakovei apsispręsti dėl sandorio su ieškove sudarymo, nes perimti prekybos paviljoną yra ieškovės pareiga, o ne teisė. Šalių pasirašytos sutarties Nr. VSP 18/2012 IV.3 p. nurodyta, kad rinkliava sumokama už suteiktą prekybos vietą, neatsižvelgiant ar buvo vykdoma prekyba, tačiau 2013 m. birželio 19 d. susitarimu Sutartis Nr. VSP 18/2012 buvo nutraukta, šalys pareiškė, kad viena kitai pretenzijų neturi, apie apmokėjimą už paviljono užimtą vietą nesitarta, todėl ieškovė neturi pagrindo nustatyti rinkliavos dydį savo nuožiūra, neturėdama dviejų šalių pasirašyto dokumento, kuriame būtų šis dydis aiškiai aptartas. Tokiu būdu susidarė situacija, kai atsakovės prekybinė veikla paviljone yra nuostolinga, paviljono parduoti ji negali, nes niekas nenori prekiauti nuostolingai, ieškovė išpirkti paviljoną atsisako, iškelti paviljoną draudžia, tačiau išrašo sąskaitas nuostolių dengimui. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo nutartis prejudicinės galios nagrinėjamojoje byloje neturi, nes teismai apie atsakovės pareigą mokėti turgavietės rinkliavą pasisakė esminės ginčo šalių nelygybės kontekste.

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovės UAB „Pagrata“ ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės M. G. personalinės įmonės ieškovės naudai 4573,25 Eur skolos už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. birželio mėn., 205,98 Eur palūkanų ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 758,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas nustatė, kad ieškovei UAB „Pagrata“ 2009 m. kovo 27 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/2009-34 pagrindu 40 m. laikotarpiui išnuomotas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). A. Š. 2012 m. spalio 1 d. sudarė Susitarimą Nr. SPP18/2012, kuriuo II.1 p. numatė, kad kartu su šiuo susitarimu, šalys pasirašys prekybinės veiklos sutartį; atsakovė gali užleisti prekybos vietą – paviljoną kitam asmeniui, ir tokiu atveju 1) pasirašoma trišalė sutartis tarp turgaus administracijos atstovo, atsakovės (paviljono savininkės) ir trečiojo asmens (turgaus prekybininko), 2) pasirašoma prekybinės veiklos sutartis tarp UAB „Pagrata“ ir trečiojo asmens (II.2 p.). Susitarimo II.4 p. šalys susitarė, kad atsakovė užtikrina, jog nebūtų šiurkščių prekybinės veiklos pažeidimų, susijusių su veikla jai priklausančiame paviljone. Šiurkščiais pažeidimais laikomi: įsiskolinimai pagal prekybinės veiklos sutartį sumoje viršijančioje trijų mėnesių mokesčius; trukdymai turgaus administracijos veiklai; LR normatyvinių aktų reikalavimų nesilaikymas ir kiti veiksmai, sukeliantys pavojų žmonių gerovei, sveikatai ir viešajai tvarkai. Esant šiurkštiems pažeidimams pardavėjas raštu praneša pirkėjai apie veiklos sustabdymą ir nustato protingą terminą trūkumams pašalinti (neilgiau 30 d.). Pirkėjas pašalina trūkumus arba perleidžia paviljoną kitam asmeniui, padengiant įsiskolinimą. Nepašalinus trūkumus, pirkėjo paviljonas pereina pardavėjo nuosavybėn. Perėmus paviljoną, pardavėjas per protingą terminą sumoką pirkėjui pinigų sumą, lygią paviljono likutinei vertei minusuojant įsiskolinimo sumą ir 5 000 Lt baudą. Papildomai gali būti minusuojama suma, reikalinga Paviljono sutvarkymui (remontui, valymui). Likutinė paviljono vertė apskaičiuojama sekančiai: kasmet paviljono vertė mažėja vienu dvidešimtadaliu – 1541,05 Lt, apskaičiavimo formulė: LV (Likutinė vertė, Lt) = NPV (naujo paviljono vertė, Lt) – ((NPV/20) x DMS (dirbtų metų skaičius, vnt.)). Įsiskolinimo suma skaičiuojama už visus mėnesius (sveikais skaičiais, apvalinant į didesnę pusę), kai pardavėjas neturėjo pajamų (mokesčių iš paviljono užimtos prekybos vietos. Suma, kurią pardavėjas privalo sumokėti pirkėjui ir terminas atsiskaitymui gali būti kitaip nustatyti šalių susitarimu (neskaičiuojant pagal formulę). Nesutarus, šalys sprendžia ginčą LR teisme.

102012 m. spalio 1 d. šalys taip pat sudarė Sutartį Nr. VSP18/2012, pagal kurią UAB „Pagrata market“ įsipareigojo suteikti atsakovei vietą prekybai Justiniškių turgavietės lauko teritorijoje (vietos Nr. ( - )), suteikti galimybę prisijungti prie bendrų turgaus elektros, vandentiekio bei ūkinės kanalizacijos tinklų, organizuoti lauko teritorijos ir bendro naudojimo patalpų valymą, dezinfekciją ir kitą priežiūrą, šiukšlių išvežimą, užtikrinti prekiautojo supažindinimą su vidaus tvarkos ir kontrolės taisyklėmis ir jų pakeitimais ir kt., o atsakovė (prekiautojas) įsipareigojo prekybos veiklą organizuoti ir vykdyti remiantis LR normatyviniais aktais ir Justiniškių turgaus vidaus tvarkos taisyklėmis (II.1.2 p.). Sutartimi nustatyta mėnesinė rinkliava už vietą prekybai: 789,53 Lt su PVM (IV.1. p.), o laiku neatsiskaičius prekiautojas moka 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (IV.8 p.). Atsakovė ir UAB „Pagrata market“ 2013 m. birželio 19 d. bendru susitarimu nutraukė Sutartį Nr. VSP18/2012.

11Justiniškių turgavietės vidaus tvarkos taisyklių IV.6. p. numatyta, kad jeigu prekybos paviljone prekiaujantis asmuo, pasirašęs sutartį su turgaus administracija, neesantis paviljono savininku, nesumokėjo rinkliavos, arba nutraukė sutartį ir nauja prekybinės veiklos sutartis nesudaryta, pareiga sumokėti rinkliavą už užimtą turgaus plotą atitenka paviljono savininkui. Kai nėra sutarties su UAB „Pagrata market“, pinigai turi būti mokami UAB „Pagrata“. Atsakovė 2012 m. spalio 1 d. buvo pasirašytinai supažindinta su Vidaus organizavimo bei prekybos tvarka. UAB „Pagrata market“ 2009 m. rugpjūčio 18 d. direktorės įsakymu mokestis už užimtą Justiniškių turgavietės plotą, prekiaujant iš nuosavų laikinų kioskų nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. už 1 m2 yra 75,00 Lt.

12Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Pagrata“ ir UAB „Pagrata market“ dėl 2012 m. lapkričio 30 d. paviljono pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Teismas 2014 m. spalio 15 d sprendimu ieškinį atmetė ir nustatė, kad UAB „Pagrata“, kaip pardavėjas, perdavė ieškovei prekybos paviljoną Nr.( - ), ieškovė sumokėjo paviljono kainą ir jį priėmė, tokiu būdu įgydama nuosavybės teisę į paviljoną, gavo reikiamus leidimus ir jame vykdė veiklą pagal verslo liudijimą, t. y. įsigytu daiktu netrukdomai naudojosi bei jį valdė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti sutartį pagal CK 6.228 str.1 d. Sprendime teismas pažymėjo, kad UAB „Pagrata market“ vykdo turgavietės administravimo veiklą, kurią reglamentuoja įstatymų bei poįstatyminių aktų nuostatos, kurios ir suteikia turgavietę administruojančiam subjektui iš prekiautojų rinkti nustatytą mokestį, be to, minėtos nuostatos nustato pareigas ne tik turgavietės prekiautojams, bet ir ją administruojančiam subjektui, be to, Justiniškių turgavietės vidaus tvarkos taisyklių nuostatose yra numatyta prekiautojų pareiga mokėti nustatyto dydžio rinkliavą ir atsakovo renkama rinkliava už galimybę prekiauti turgavietėje užėmus tam tikrą plotą šiuo atveju yra turgavietės administratoriaus pajamų šaltinis, be to, UAB „Pagrata market“ nustatytos rinkliavos yra fiksuotos ir nepriklauso nuo prekiautojo veiklos rezultatų bei nuo atsakovo atliktų paslaugų konkrečiam prekiautojui ir surinktos lėšos sudaro investicijas į infrastruktūrą, komercinį turgavietės patrauklumą, sąnaudas švaros bei tvarkos palaikymo bei turgavietės administracijos darbuotojų atlyginimus. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs M. G. personalinės įmonės apeliacinį skundą dėl 2014 m. spalio 15 d. sprendimo, 2015 m. birželio 15 d. nutartimi c. b. Nr. 2A-1663-577/2015 apeliacinio skundo netenkino ir pažymėjo, kad vienintelis būdas išvengti prievolės mokėti rinkliavą yra jai priklausančio paviljono išnuomavimas arba pardavimas kitiems prekeiviams, kas yra įprasta praktika Justiniškių turgavietėje; tos aplinkybės, jog 2012 m. spalio 1 d. sutartis Nr. VSP18/2012 šalių susitarimu buvo nutraukta niekas nekvestionuoja, o pareiga mokėti mėnesinę rinkliavą už paviljono užimamą prekybos vietą dabar yra kildinama ne iš minėtos nutrauktos sutarties, o iš 2012 m. rugsėjo 20 d. Justiniškių turgavietės vidaus tvarkos taisyklių IV. 6 p. 7 p. nuostatų, kurios yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis Justiniškių turgaus vidaus taisykles; apie rinkliavos mokėjimo dydį ir sąlygas ieškovė buvo informuota sutarčių sudarymo metu bei su tuo sutiko.

13Atsakovė ieškovei pateikė 2013 m. balandžio 25 d. pranešimą, kad nori nuo 2013 m. balandžio 25 d. nutraukti Sutartį Nr. VSP18/2012 bendru sutarimu. UAB „PAGRATA market“ pateikė atsakovei 2013 m. gegužės 10 d. atsakymą, kad pasiūlymas nutraukti sutartį yra nepriimtinas ir pasiūlė paviljoną parduoti, išnuomoti arba optimizuoti savo verslą ir pasiekti pelno, patiems prekiaujant nuosavame paviljone. Atsakovė savo paviljoną buvo išnuomojusi UAB „Baltijos.net“, todėl 2013 m. birželio 19 d. buvo sudaryta Trišalė sutartis Nr. TS34/2013, kuri 2013 m. rugsėjo 9 d. buvo nutraukta. 2013 m. rugsėjo 17 d. Sutartimi paviljonas buvo išnuomotas A. P., tačiau 2013 m. spalio 15 d. susitarimu sutartis buvo nutraukta. Atsakovė 2013 m. spalio 25 d. raštu kreipėsi į ieškovę, siūlydama įsigyti prekybos paviljoną, nes atsakovė paviljone nevykdo ir neplanuoja vykdyti jokios ūkinės veiklos, taip pat nurodė, kad atsisakius pasiūlymo, patrauksianti paviljoną nuo ieškovės nuomojamos valstybinės žemės. Ieškovė nurodė nesutinkanti pirkti paviljono ir pasiūlė pačiai atsakovei ieškoti pirkėjo arba jį išnuomoti; atsakovė kreipėsi į nekilnojamojo turto brokerį dėl paviljono pardavimo, patalpino skelbimą interneto skelbimų portaluose, tačiau paviljono parduoti nepavyko. Ieškovė UAB „Pagrata“ atsakovei už užimtą turgavietės prekybos plotą laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. birželio mėn. išrašė ir pateikė atsakovei sąskaitas apmokėjimui po 789,53 Lt (228,66 Eur) už mėnesį, t. y. iš viso 4 573,25 Eur bendrai sumai.

14Teismas, remdamasis CPK 18 str., 182 str., 279 str., nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia teismo nutartimi išnagrinėjo ieškovės teisę reikalauti ir gauti rinkliavą už prekybos paviljono vietą, ir tai šiai dienai turi prejudicinę ir res judicata reikšmę, todėl atsakovės argumentų dėl kitokio sutarties aiškinimo neanalizavo ir laikė, kad tokiu būdu ieškovė įrodė savo reikalavimą pilna apimtimi dėl atsakovės pareigos, kilusios iš sutartinės civilinės atsakomybės, kai atsakovė nevykdo galiojančios sutarties ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 4 573,25 Eur skolos bei 205,98 Eur palūkanų.

15Teismas, remdamasis CK 6.37str., 6.210 str. 2 d., ieškovės naudai priteisė 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o vadovaudamasis CPK 88 str., 93 str., iš atsakovės priteisė ieškovei 758,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Apeliaciniu skundu atsakovė M. G. personalinė įmonė prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

191) Atsakovė, pasirašiusi 2012 m. spalio 1 d. Susitarimą, žinojo, kad jai dėl kokių nors priežasčių 3 mėn. nevykdant mokėjimų pagal Sutartį Nr. VSP18/2012, prekybos paviljonas pereis UAB „Pagrata“ nuosavybėn, o UAB „Pagrata“ tus sumokėti atsakovei 21 911,26 Lt kompensaciją (30 820,90 Lt (naujo paviljono vertė)-(30 820,90/20x1 (dirbtų metų skaičius))-2 368,59 Lt (įsiskolinimas už tris mėnesius) - 5 000 Lt (bauda)). Atsakovė buvo pasiruošusi patirti 3 mėn. rinkliavos dydžio ir 5 000 Lt baudos nuostolį tuo atveju, jeigu verslas Justiniškių turgavietėje nepasisektų, tokio dydžio riziką ji sutiko prisiimti, tačiau UAB „Pagrata“, ignoruodama Susitarimo sąlygas, prekybos paviljono nuosavybėn neperėmė, atsakovei kompensacijos nesumokėjo ir toliau reikalauja mokėti rinkliavą.

202) Visi šalių susitarimai ir sutartys buvo sudaromi pagal Justiniškių turgavietės valdytojų parengtas sąlygas ir su atsakove pasirašomi prisijungimo būdu, todėl ieškovė turėjo galimybę įtraukti tik jai naudingas sąlygas. Lygiaverčių derybų tarp ginčo šalių dėl sutarčių nutraukimo sąlygų nebuvo, turgavietės valdytojai pateikinėjo atsakovei pasirašyti iš anksto paruoštą tekstą, todėl laikytina, kad sutartys buvo sudarytos pagal ieškovės parengtas standartines sąlygas ir turi būti aiškinamos atsakovės naudai.

213) Prejudicinę reikšmę nagrinėjamojoje byloje turintys teismų sprendimai buvo priimti nagrinėjant šalių ginčą dėl paviljono pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.228 str. pagrindu dėl esminės šalių nelygybės, todėl negali būti tiesiogiai taikomi nagrinėjamojoje byloje. Pirmos instancijos teismas trumpai nurodęs, kad atsakovės argumentai prieštarauja prejudicinę reikšmę turinčių sprendimų išvadoms, turėjo šią išvadą pagrįsti tinkamais teisiniais argumentais, o to nepadaręs, pažeidė reikalavimus teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

22Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Pagrata“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

241) Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktą, jog prieš tai tarp tų pačių šalių teisme jau buvo išnagrinėtas ginčas, kuriame buvo sprendžiama ir dėl ieškovės teisės rinkli rinkliavą, pagrįstai nurodė, kad kitoje civilinėje byloje teismų nustatytos aplinkybės laikytinos įrodytomis šioje civilinėje byloje. Be to, priešingai nei teigia atsakovė, teismas šioje dalyje sprendimą pagrindė teisiniais argumentais.

252) Paviljono perėmimas ir jo likutinės vertės išmokėjimas atsakovei yra numatytas tik kaip kraštutinė priemonė, taikytina atsakovei šiurkščiai pažeidžiant teisės aktų bei turgavietės vidaus tvarkos reikalavimus, tačiau šis punktas negali būti traktuojamas kaip besąlyginis ieškovės įsipareigojimas sumokėti atsakovei jos nurodomą sumą tuo atveju, jei atsakovė nuspręstų nutraukti savo veiklą Justiniškių turgavietėje, kaip kompensaciją už jos neva padarytas investicijas. Taigi, ieškovė turėjo teisę, o ne pareigą perimti atsakovės paviljoną išmokant pastarajai jo likutinę vertę, tačiau šia teise nusprendė nesinaudoti, nes neturėjo tam finansinių galimybių, o toks ieškovės sprendimas negali būti vertinamas kaip Susitarimo II.4. p. nevykdymas. Be to, atsakovei nutraukus prekybos veiklą Justiniškių turgavietėje ir iš pradžių savo paviljoną kelis kartus pabandžius išnuomoti tretiesiems asmenims, o po to iškart kreipusis į teismą, ieškovė neturėjo pagrindo perimti jos paviljono pagal Susitarimo II.4. p. net ir tuo atveju, jei to pageidautų, nes tokią teisę ieškovę įgytų tik tuomet, jei atsakovė, pati nutraukusi veiklą, nesiimtų visiškai jokių veiksmų trūkumams pašalinti.

263) Prejudicinę reikšmę turinčiose bylose teismai nustatė, kad ieškovui tik savo rizika nepavyko pasiekti pelno, dirbant pagal verslo liudijimą ginčo paviljone ir paties ieškovo lūkesčiai nebuvo įvykdyti, be to, ieškovas sąmoningai, savo išreikšta valia ir be jokio ekonominio ar kitokio spaudimo, tik savo prisiimta verslo rizika įsigijo ginčo prekybos paviljoną bei gavo verslo liudijimą prekybai minėtame paviljone, tačiau ieškovas tik dėl subjektyvių priežasčių, nesusijusių su atsakovų veikla, vėliau savo veiklą sustabdė ir šiuo metu nevykdo veiklos Justiniškių turgavietėje.

274) Prejudicinę reikšmę turinčiose bylose nustačius aplinkybes, kad atsakovės su ieškove pasirašomi susitarimai ir sutartys būdavo pasirašomi etapais ir su labai dideliais laiko tarpais, per kuriuos atsakovė nepasinaudojo savo teise kreiptis teisinės pagalbos į teisininkus su tikslu įvertinti pasirašomus susitarimus ir sutartis, apeliantės argumentai, jog ji civiliniuose santykiuose su ieškove dalyvavo kaip nelygiavertė šalis, o ieškovės parengti susitarimai ir sutartys suteikia ieškovei perdėtą pranašumą ir turėtų būti aiškinamos atsakovės naudai, yra nepagrįsti.

28Apeliacinis skundas atmestinas.

29Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

31Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl apeliantės pareigos mokėti už apeliantei priklausančio prekybos paviljono užimamą prekybos vietą Justiniškių turgavietėje.

32Dėl kitose bylose priimtų procesinių sprendimų prejudicijos. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia prejudicijos taisyklių taikymo klausimą. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kaip prejudicija kitose civilinėse bylose nustatytais faktais, nes minėti teismų sprendimai buvo priimti nagrinėjant šalių ginčą dėl paviljono pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.228 str. pagrindu dėl esminės šalių nelygybės, todėl negali būti tiesiogiai taikomi nagrinėjamojoje byloje, tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas atsakovės teiginius dėl ieškovės pareigos perimti savo nuosavybėn atsakovei priklausantį prekybos paviljoną ir dar sumokėti jai kompensaciją, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs M. G. personalinės įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo, c. b. Nr. 2A-1663-577/2015, t. y. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia teismo nutartimi išnagrinėjo ieškovės teisę reikalauti ir gauti rinkliavą už prekybos paviljono vietą, todėl minėti sprendimai turi prejudicinę ir res judicata reikšmę, ir atsakovės argumentų dėl kitokio sutarties aiškinimo neanalizavo. Vadovaudamasis tokia nuostata, pirmosios instancijos teismas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą c. b. 2-20180-599/2014, kurioje apeliantė prašė 2012 m. lapkričio 30 d. Paviljono pirkimo - pardavimo sutartį nutraukti tokiomis sąlygomis ir tvarka: 1.1) sutarties nutraukimo diena laikoma 2013 m. birželio 19 d.; 1.2) UAB „Pagrata“ nuosavybės teise pereina paviljonas; 1.3) UAB „Pagrata“ per tris mėnesius kompensuoja paviljono likutinę vertę; bei 2) Vilniaus apygardos teismo nutartį c. b. Nr. 2A-1663-577/2015, kuria apeliacinis skundas atmestas, o pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, nustatytas faktines aplinkybes pripažino turinčiomis prejudicinę reikšmę šioje byloje nagrinėjamam ginčui spręsti ir jomis rėmėsi (CPK 182 str. 2 p.).

33CPK 182 str. 2 p. nurodyta, kad nereikia iš naujo įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

34Atsižvelgdama į aukščiau išvardintą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pirmiau išvardintose civilinėse bylose teismų nustatytas faktines aplinkybes turinčiomis prejudicinę reikšmę šioje byloje nagrinėjamam ginčui spręsti, atsižvelgė į paminėtus prejudicinių faktų taikymo kriterijus, nes aplinkybės (dėl ieškovės teisės rinkti rinkliavą; dėl sutarčių aiškinimo; dėl ekonominio spaudimo), kuriomis apeliantė grindžia savo nesutikimą su ieškovės ieškiniu, taip pat buvo ir civilinių bylų Nr. 2-20180-599/2014 bei Nr. 2A-1663-577/2015 nagrinėjimo faktiniu pagrindu, kuriose dalyvavo ir apeliantė su ieškove. Šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant ir nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, nes atskleidžia šalių tarpusavio santykių pobūdį, todėl bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas pagrįstai ankstesnėse bylose aptartas aplinkybes laikė prejudiciniais faktais.

35Dėl susitarimo sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamu atveju, iš apeliantės paaiškinimų matyti, kad ji iš esmės neginčija ieškovės UAB „Pagrata“ teisės rinkti mėnesinę rinkliavą už apeliantei priklausančio prekybos paviljono užimamą prekybos vietą Justiniškių turgavietėje, tačiau vienintelis argumentas, kodėl atsakovė šiuo metu nebesutinka su rinkliavos mokėjimu, yra tai, jog pagal Susitarimo Nr. VSP18/2012 II. 4 p., apeliantei nebevykdant prekybinės veiklos bei tris mėnesius nemokant rinkliavos, ieškovė turi pareigą perimti prekybos paviljoną, išmokant jai kompensaciją. Iš 2012 m. spalio 1 d. Susitarimo Nr. SPP18/2012 II. 4 p. matyti, kad šalys susitarė, jog atsakovė užtikrina, jog nebūtų šiurkščių prekybinės veiklos pažeidimų, susijusių su veikla jai priklausančiame paviljone. Šiurkščiais pažeidimais laikomi: įsiskolinimai pagal prekybinės veiklos sutartį sumoje viršijančioje trijų mėnesių mokesčius; trukdymai turgaus administracijos veiklai; LR normatyvinių aktų reikalavimų nesilaikymas ir kiti veiksmai, sukeliantys pavojų žmonių gerovei, sveikatai ir viešajai tvarkai. Esant šiurkštiems pažeidimams pardavėjas raštu praneša pirkėjai apie veiklos sustabdymą ir nustato protingą terminą trūkumams pašalinti (neilgiau 30 d.). Pirkėjas pašalina trūkumus arba perleidžia paviljoną kitam asmeniui, padengiant įsiskolinimą. Nepašalinus trūkumus, pirkėjo paviljonas pereina pardavėjo nuosavybėn. Perėmus paviljoną, pardavėjas per protingą terminą sumoką pirkėjui pinigų sumą, lygią paviljono likutinei vertei minusuojant įsiskolinimo sumą ir 5 000 Lt baudą. Papildomai gali būti minusuojama suma, reikalinga Paviljono sutvarkymui (remontui, valymui). Likutinė paviljono vertė apskaičiuojama sekančiai: kasmet paviljono vertė mažėja vienu dvidešimtadaliu – 1541,05 Lt, apskaičiavimo formulė: LV (Likutinė vertė, Lt) = NPV (naujo paviljono vertė, Lt) – ((NPV/20) x DMS (dirbtų metų skaičius, vnt.)). Įsiskolinimo suma skaičiuojama už visus mėnesius (sveikais skaičiais, apvalinant į didesnę pusę), kai pardavėjas neturėjo pajamų (mokesčių iš paviljono užimtos prekybos vietos. Suma, kurią pardavėjas privalo sumokėti pirkėjui ir terminas atsiskaitymui gali būti kitaip nustatyti šalių susitarimu (neskaičiuojant pagal formulę).

36CK 6.193 str. 1 d. nustatyta, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, o 2 d. numatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Pagal CK 6.193 str. 5 d. aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-684/2015). Nors Susitarimo Nr. VSP18/2012 II.4 p., kurį akcentuoja apeliantė, nurodyta, kad pirkėjui (atsakovei) nepašalinus trūkumų, paviljonas pereina pardavėjo (ieškovės) nuosavybėn, kuris pirkėjui išmoka kompensaciją, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tarp šalių sudaryto susitarimo turinį ir esmę, sutiktina su ieškovės argumentais, kad ji turėjo teisę, bet ne pareigą perimti apeliantės paviljoną, išmokant pastarajai jo likutinę vertę, tačiau ieškovei šia teise nusprendus nepasinaudoti, toks ieškovės sprendimas negali būti laikomas Susitarimo II.4 p. nevykdymu. Pažymėtina, kad atsakovė, veikdama kaip verslininkė ir įsigydama prekybos paviljoną, turėjo įvertinti galimą verslo riziką, todėl jos reikalavimas nesėkmingų verslo planų pasekmes perkelti kitai sutarties šaliai - ieškovei, vertintinas kaip nepagrįstas. Be to, aukščiau minėtose prejudicinę reikšmę turinčiose bylose, kuriose apeliantė reiškė reikalavimą įpareigoti ieškovę perimti paviljoną, išmokant jai kompensaciją, jos ieškinys buvo atmestas, nurodant, kad apeliantė sąmoningai, be jokio ekonominio ar kitokio spaudimo įsigijo prekybos paviljoną bei gavo verslo liudijimą prekybai paviljone, tačiau dėl subjektyvių priežasčių, nesusijusių tiesiogiai su UAB „Pagrata“ ir UAB „Pagrata market“ veikla, vėliau savo veiklą stabdė, todėl ji pati ir turi prisiimti nepasiteisinusios verslo rizikos pasekmes. Vilniaus apygardos teismas apeliantei taip pat išaiškino, kad vienintelis būdas išvengti prievolės mokėti rinkliavą yra jai priklausančio paviljono išnuomavimas arba pardavimas kitiems prekeiviams, kas yra įprasta praktika Justiniškių turgavietėje.

37Dėl sutarčių standartinių sąlygų ir lygiaverčių derybų. Taip pat atmestini apeliantės argumentai, kad lygiaverčių derybų tarp ginčo šalių dėl sutarčių nutraukimo sąlygų nebuvo, o turgavietės valdytojai pateikinėjo jai pasirašyti iš anksto paruoštą tekstą, todėl laikytina, kad sutartys buvo sudarytos pagal ieškovės parengtas standartines sąlygas ir turi būti aiškinamos atsakovės naudai. Pažymėtina, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. sprendime c. b. Nr. 2-20180-599/2014, tiek Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartyje aiškiai nustatė, jog tarp šalių pasirašytos visos sutartys, t. y. tiek pirmesnės, tiek paskesnės, buvo pasirašomos etapais, su dideliais laiko tarpais, todėl M. G. personalinė įmonė, kaip viena iš sutarčių šalis, tikrai turėjo turėti pakankamai laiko susipažinti bei įsigilinti į sudaromų sutarčių nuostatas ir sąlygas. Teismai taip pat nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad M. G. personalinė įmonė būtų patyrus ekonominį ar kitokį spaudimą iš atsakovų (UAB „Pagrata“ ir UAB „Pagrata market“) sudarant minėtas sutartis, be to, nesuprasdama sudaromų sutarčių sąlygų, M. G. personalinė įmonė, kaip profesionalus verslininkas, turintis ilgą patirtį verslo srityje, turėjo pakankamai laiko ir galimybių kreiptis į teisininkus bei advokatus dėl teisinių konsultacijų, tačiau to nepadarė, todėl argumentus, jog atsakovai nesąžiningai pasinaudojo jo ekonominiu silpnumu, neinformuotumu ir nepatyrimu, teismai atmetė kaip nepagrįstus bei neįrodytus (CPK 182 str. 2 p.).

38Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, savo išvadų nepagrindė tinkamais teisiniais argumentais, taip pažeisdamas reikalavimus teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nesutikdamas su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 str. 4 d., tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir bylą iš esmės išsprendė teisingai, o iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti naikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

39Dėl prašymo sustabdyti bylą. Apeliantė 2016 m. birželio 27 d. pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, kuriuo prašo sustabdyti nagrinėjamą bylą dėl skolos priteisimo iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-1912-590/2016 dėl pažeistų teisių gynimo ir nurodo, kad jeigu minėtoje byloje būtų tenkintas jos apeliacinis skundas bei pripažinta, kad ginčo paviljonas yra UAB „Pagrata“ nuosavybė nuo 2014 m. vasario 1 d., tai ji neprivalėtų mokėti ieškovei rinkliavos.

40Pagal CPK 163 str. 1 d. 3 p. teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009, 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010, 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012 ir kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009, 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012 ir kt.). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai.

41Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantės nurodytas bylos sustabdymo pagrindas neatitinka bylos sustabdymo instituto paskirties – pašalinti objektyviai esančias kliūtis, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Kolegijos įsitikinimu, prašyme nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro kliūčių šios bylos išnagrinėjimui. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje kitoje byloje siekiama įpareigoti ieškovę perimti prekybos paviljoną jos nuosavybėn, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ir nagrinėjamoje byloje vertinamos (o pirmosios instancijos teismo – jau įvertintos) iš esmės tapačios faktinės aplinkybės, apeliantės aiškinimu, sudarančios pagrindą jai nemokėti rinkliavos. Taigi apeliantės procesinės galimybės ginčyti (atsikirtimų forma) rinkliavos mokėjimą nagrinėjamoje byloje egzistuoja savarankiškai ir nepriklausomai nuo kitos civilinės bylos, kurioje apeliantė siekia, kad prekybos paviljonas būtų pripažintas UAB „Pagrata“ nuosavybe. Nesant pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. e2A-1912-590/2016 išnagrinėjimas gali turėti ar turės įtakos nagrinėjamai bylai, prašymas stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą atmetamas kaip nepagrįstas.

42Į esminius skundo argumentus atsakyta.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisniu reglamentavimu, atsižvelgusi į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

44Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės (atsakovės) M. G. personalinės įmonės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

45Ieškovė UAB „Pagrata“ prašė jos naudai priteisti 181,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą, ir pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus. Teismas, įvertinęs, kad apeliantės apeliacinis skundas netenkintinas, advokato padėjėjo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų apimtį, ginčo sudėtingumą, bylos apimtį bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius 8.11 p., prieina prie išvados, kad yra pagrindas prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas priteisti prašoma apimtimi, jas atlyginant iš apeliantės.

46Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 163 str.

Nutarė

47Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Apeliantės M. G. personalinės įmonės prašymą sustabdyti civilinę bylą atmesti.

49Priteisti iš apeliantės (atsakovės) M. G. personalinės įmonės (į. k. 186714883) 181,03 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 3 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Pagrata“ (į. k. 123040478) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė UAB „Pagrata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 5. Ieškinį grindė tuo, kad ieškovė valdo žemės sklypą, adresu ( - ), ant... 6. Atsakovė M. G. personalinė įmonė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad... 7. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 8. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu... 9. Teismas nustatė, kad ieškovei UAB „Pagrata“ 2009 m. kovo 27 d.... 10. 2012 m. spalio 1 d. šalys taip pat sudarė Sutartį Nr. VSP18/2012, pagal... 11. Justiniškių turgavietės vidaus tvarkos taisyklių IV.6. p. numatyta, kad... 12. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto... 13. Atsakovė ieškovei pateikė 2013 m. balandžio 25 d. pranešimą, kad nori nuo... 14. Teismas, remdamasis CPK 18 str., 182 str., 279 str., nustatė, kad Vilniaus... 15. Teismas, remdamasis CK 6.37str., 6.210 str. 2 d., ieškovės naudai priteisė 6... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Apeliaciniu skundu atsakovė M. G. personalinė įmonė prašo panaikinti... 18. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 19. 1) Atsakovė, pasirašiusi 2012 m. spalio 1 d. Susitarimą, žinojo, kad jai... 20. 2) Visi šalių susitarimai ir sutartys buvo sudaromi pagal Justiniškių... 21. 3) Prejudicinę reikšmę nagrinėjamojoje byloje turintys teismų sprendimai... 22. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Pagrata“ su apeliaciniu... 23. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 24. 1) Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktą, jog prieš tai tarp... 25. 2) Paviljono perėmimas ir jo likutinės vertės išmokėjimas atsakovei yra... 26. 3) Prejudicinę reikšmę turinčiose bylose teismai nustatė, kad ieškovui... 27. 4) Prejudicinę reikšmę turinčiose bylose nustačius aplinkybes, kad... 28. Apeliacinis skundas atmestinas.... 29. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 30. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 31. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl apeliantės pareigos mokėti už... 32. Dėl kitose bylose priimtų procesinių sprendimų prejudicijos. Atsakovė... 33. CPK 182 str. 2 p. nurodyta, kad nereikia iš naujo įrodinėti aplinkybių,... 34. Atsižvelgdama į aukščiau išvardintą, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 35. Dėl susitarimo sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamu atveju, iš apeliantės... 36. CK 6.193 str. 1 d. nustatyta, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti... 37. Dėl sutarčių standartinių sąlygų ir lygiaverčių derybų. Taip pat... 38. Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, savo išvadų... 39. Dėl prašymo sustabdyti bylą. Apeliantė 2016 m. birželio 27 d. pateikė... 40. Pagal CPK 163 str. 1 d. 3 p. teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima... 41. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantės nurodytas bylos sustabdymo... 42. Į esminius skundo argumentus atsakyta.... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso teisės normose įtvirtintomis... 44. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės (atsakovės) M. G. personalinės... 45. Ieškovė UAB „Pagrata“ prašė jos naudai priteisti 181,03 Eur... 46. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 47. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti... 48. Apeliantės M. G. personalinės įmonės prašymą sustabdyti civilinę bylą... 49. Priteisti iš apeliantės (atsakovės) M. G. personalinės įmonės (į. k....