Byla 2A-2163-431/2015
Dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo pašalinimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo RAB „Lietuvos automatika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADBB „Rizikos cesija“ ieškinį atsakovui RAB „Lietuvos automatika“ dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo pašalinimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą atlaisvinti pastato, esančio ( - ), patalpas, išgabenant patalpose esantį atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, įpareigoti atsakovą pašalinti kliūtis, trukdančias ieškovui patekti į žemės sklypą, esantį ( - ), ir pastatą – sandėlį, valdyti minėtą žemės sklypą ir pastatą bei jais naudotis, tai yra perduoti elektroninių vartų valdymą ieškovui, išmontuoti elektroninius vartus, užtveriančius įvažiavimą į minėtą žemės sklypą, atlaisvinti šio žemės sklypo teritoriją, išgabenant iš jos atsakovui priklausantį ar kitu pagrindu valdomą kilnojamąjį turtą bei uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, susijusius su kliūčių ieškovui patekti į žemės sklypą ir pastatą - sandėlį, juos valdyti ir jais naudotis, sudarymu. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo 79.926,10 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013 m. gegužės 13 d. įvykusias varžytynes laimėjo ieškovas, kuriam pasirašius turto pardavimo iš varžytynių aktą buvo parduotas atsakovui priklausęs pastatas bei žemės sklypo nuomos teisės. Nekilnojamojo turto registre ieškovo vardu žemės sklypo nuomos teisė įregistruota 2013 m. rugpjūčio 19 d., o nuosavybės teisė į žemės sklype esantį pastatą 2013 m. rugpjūčio 20 d. Tačiau atsakovas iki šiol be jokio teisinio pagrindo naudoja ieškovo turtą, tai yra nuosavybės teise priklausantį pastatą bei nuomojamą žemės sklypą bei tyčiniais veiksmais sudaro kliūtis ieškovui įgyvendinti savo kaip turto savininko ir nuomininko teises, kontroliuodamas įvažiavimą elektroniniais vartais, kliudo ieškovui pateikti į žemės sklypą bei pastatą. Ieškovas, įsigydamas pastatą, turėjo ketinimų jį nuomoti, derėjosi su potencialiais klientais, tačiau atsakovui atsisakius perduoti varžytynėse įgytą turtą, ieškovo ketinimai faktiškai negalėjo būti realizuoti. Ieškovas patyrė 79.926,10 Lt nuostolių.

6Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog atsakovas iki bylos iškėlimo patyrė didelių finansinių nuostolių, dėl kurių teko mažinti darbuotojų skaičių. Nuo 2012 m. pabaigos iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio atsakovo darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 65 iki 16, o šiuo metu turi 12 darbuotojų, iš kurių teisinį išsilavinimą turi tik 1 darbuotojas, dirbantis 1 valandą per savaitę. Atsakovas dėl finansinių sunkumų atsidūrė ties nemokumo riba, todėl 2013 metais kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsakovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Šios bylos iškėlimas pareikalavo daug administracinių resursų bei žmogiškųjų išteklių. Be to, atsakovas, nesutikdamas su turto pardavimu iš varžytynių, pareiškė ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, o teismui palikus jį nenagrinėtu, pakartotinai pateikė ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Atsakovui nepavyko tinkamai apginti savo teisių. Dėl nurodytos situacijos atsakovui buvo sudėtinga tinkamai organizuoti pastato patalpų atlaisvinimą nuo atsakovui priklausančių kilnojamųjų daiktų ieškovo pageidaujamais terminais ir tvarka. Pats ieškovas atėmė galimybę atsakovui atlaisvinti patalpas, sulaikydamas atsakovo kilnojamuosius daiktus, esančius pastate. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kiek ir kokių daiktų ieškovas surado pastato patalpose. Be to, ieškovo parengtoje schemoje aiškiai matyti, jog ieškovas planuoja visiškai užblokuoti visas prieigas prie atsakovo nuosavybės teise turimų ir eksploatuojamų pastatų, esančių tame pačiame žemės sklype.

7Trečiasis asmuo sutiko su ieškiniu, nurodė, jog pagal faktines bylos aplinkybes, matytina, jog ieškovas, kaip teisėtas turto valdytojas, pagrįstai reikalauja teismo apginti jo valdymo teisę ir priteisti iš atsakovo patirtus nuostolius, kurie susidarė dėl daikto valdymo pažeidimo.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir įpareigojo atsakovą atlaisvinti pastato, esančio ( - ), patalpas, išgabenant patalpose esantį atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą; įpareigojo atsakovą pašalinti kliūtis, trukdančias ieškovui patekti į žemės sklypą, esantį ( - ), ir pastatą – sandėlį, esantį ( - ), valdyti minėtą žemės sklypą ir pastatą bei jais naudotis, t.y. perduoti elektroninių vartų valdymą ieškovui; išmontuoti elektroninius vartų, užtveriančius įvažiavimą į minėtą žemės sklypą; atlaisvinti šio žemės sklypo teritoriją, išgabenant iš jos atsakovui priklausantį ar kitu pagrindu valdomą kilnojamąjį turtą bei uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, susijusius su kliūčių ieškovui patekti į žemės sklypą ir pastatą - sandėlį, juos valdyti ir jais naudotis, sudarymu. Priteisė ieškovui iš atsakovo 79.926,10 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo (2013 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 18.497,40 Lt bylinėjimosi išlaidas. Paskyrė atsakovui 5.000 Lt baudą, kurios dalį – 2.500 Lt priteisė ieškovui, o kitą dalį – 2.500 Lt priteisė valstybei. Priteisė iš atsakovo 32,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

10Teismas nustatė, jog ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydamas geruoju perduoti varžytynėse įsigytą turtą, nustatydamas protingus terminus šiam reikalavimui įvykdyti, tačiau atsakovas iki šiol naudoja ieškovui priklausantį turtą. Ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovas pastato patalpose laiko kilnojamuosius daiktus, elektroniniais vartais kontroliuodamas įvažiavimą ir kitais būdais kliudo ieškovui patekti į nuomojamą žemės sklypą ir jame esantį pastatą patvirtina ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas bei antstolių surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Teismas nustatė, jog atsakovo turėta žemės sklypo nuomos teisė, kylanti iš 1997 m. balandžio 22 d. nuomos sutarties, kartu su vienu pastatu iš statinių komplekso buvo antstolės parduota iš varžytynių, kurių laimėtoju tapo ieškovas, tačiau likusieji pastatai liko atsakovo nuosavybėje. Nacionalinė žemės tarnyba pasiūlė šalims pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 nustatyta tvarka parengtą pageidaujamo išsinuomoti žemės sklypo planą su jame nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškai ir koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui, eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Teismo posėdyje trečiojo asmens patvirtino, jog yra rengiamas projektas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties perrašymo. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, leistinais įrodymais pagrindė, kad jis yra turto savininkas ir nuomininkas, o jo teisės yra pažeistos, t.y. atsakovas be jokio teisinio pagrindo naudoja ieškovo turtą, t.y. nuosavybės teise priklausantį pastatą nei nuomojamą žemės sklypą, bei tyčiniais veiksmais sudaro kliūtis ieškovui įgyvendinti savo kaip turto savininko ir nuomininko teises, kontroliuodamas įvažiavimą elektroniniais vartais, kliudo ieškovui patekti į žemės sklypą bei pastatą.

11Teismas pažymėjo, kad ieškovas, įsigijęs pastatą-sandėlį, turėjo pagrįstą interesą jį išnuomoti ir iš to gauti pajamų, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškia tuo, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo naudoja ieškovo turtą, šie ketinimai negali būti realizuoti. Ieškovo patirti nuostoliai pasireiškia negautomis pajamomis, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į išnuomotų panašių nekilnojamojo turto objektų vidutinę nuomos kainą rinkoje. Remiantis UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“, 2012 m. gruodžio 18 d. surašytu ekspertizės aktu, pastato – sandėlio visų patalpų (1227,49 kv m.) nuomos rinkos kaina vienam mėnesiui yra lygi 8100 Lt. Ekspertizės akte nurodyta, kad pastato-sandėlio bendrosios metinės (12 mėn.) nuomos pajamos sudaro 97.217 Lt. Laikotarpis, kurį ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų negali nuomoti pastato, apskaičiuotas nuo ieškovo nuosavybės teisės į pastatą – sandėlį įregistravimo momento, t.y. nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. balandžio 25 d. Taigi, ieškovo patirti nuostoliai dėl prarastos galimybės nuomoti pasatą sudaro 56.700 Lt. Be to, ieškovas patyrė 21.000 Lt dydžio nuostolius dėl prarastos galimybės nuomoti automobilių stovėjimo aikšteles žemės sklype, esančiame ( - ). Šie nuostoliai taip pat paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. balandžio 25 d. Parkavimo vietos nuomos kaina mėnesiui nustatyta pagal „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto specialisto pateiktą nuomonę, jog parkavimo vietos nuomos kaina galėtų siekti 50-100 Lt, todėl ieškovas paskaičiavo šių sumų vidurkį, t.y. 75 Lt. Be to, ieškovas patyrė 2.226,10 Lt nuostolių, siekdamas neteisminiu būdu pašalinti savo teisių pažeidimą, t.y. patyrė išlaidų antstolių paslaugoms apmokėti. Atsakovas, žinodamas, kad turi perduoti pastatą ieškovui sąmoningai ir tyčia vengia tai padaryti. Pats atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, jog vieno mėnesio terminas, kuris buvo numatytas patalpoms atlaisvinti yra pakankamas. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų reiškęs pretenzijas, reikalavęs atplombuoti patalpas, siūlęs parkavimo vietų schemą ar pan. Ieškovas teisingai pažymėjo, jog į bylą pateiktame įmonės restruktūrizavimo plane matyti, jog atsakovas yra įrašęs, kad pastatas-sandėlis ir žemės nuomos teisė jam priklauso iki šiol, o tokie atsakovo veiksmai vėlgi parodo nėra sąžiningas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas leistinais įrodymais pagrindė civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimo visetą atsakovo atžvilgiu, todėl jo reikalavimas dėl 79 926,10 Lt nuostolių priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas.

12Teismas atsakovo elgesį nagrinėjamoje byloje įvertino kaip akivaizdžiai nesąžiningą, kadangi pats iš dalies pripažinęs pažeidimo faktą ir savo veiksmų neteisėtumą, tačiau savo veiksmus siekia pateisinti vien tik organizaciniais nekilnojamojo turto perdavimo nesklandumais. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog pradinis ieškinys teisme buvo gautas 2013 m. lapkričio 4 d., tačiau iki šio laiko nebuvo pateikta atsiliepimo ir tik 2014 m. gruodžio 8 d. atsakovas išdėstė savo poziciją, pateikdamas rašytinius paaiškinimus. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo elgesys nagrinėjamoje byloje objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl turi būti baudžiamas CPK 95 straipsnyje numatytomis sankcijomis, paskiriant atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 5.000 Lt baudą ir 50 procentų (2.500 Lt) šios baudos skiriant ieškovui.

13Teismas nustatė, jog ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2.498 Lt žyminio mokesčio, 2.226,40 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą, 13.373 Lt išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą, iš viso: 18.497,40 Lt, kurios yra priteisiamos iš atsakovo.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Apeliaciniu skundu atsakovas RAB „Lietuvos automatika“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 18 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.

16Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

171) Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, jog nuo 2013 m. spalio 7 d. nėra nustatyta nei vieno atvejo, kai atsakovas kokiu nors būdu trukdytų ieškovui patekti į pastatą ir žemės sklypą bei jais naudotis. Ieškovas 2013 m. spalio 7 d. pakeitė pastato durų spynas bei užplombavo įėjimus į pastatą. 2014 m. balandžio 24 d. trys ieškovo darbuotojai galėjo nevaržomi patekti prie pastato į žemės sklypą. Ieškovas nuo 2013 m. lapkričio 20 d. nuomoja dalį pastato patalpų. Tačiau teismas į šiuos argumentus neatsižvelgė, vienpusiškai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su ieškovo galimybės patekti į pastatą ir žemės sklypą suvaržymu, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Atsakovas iš esmės niekaip nevaržo ieškovo nuosavybės teisių bei netrukdo patekti į žemės sklypą.

182) Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, nustatančias ieškovo teisę į žemės sklypo nuomą, ir nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo pateiktus bei trečiojo asmens patvirtintus argumentus dėl ieškovo nuomos teisės į žemės sklypą apimties. Pagal CK 6.157 straipsnio 1 dalį šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Sutartine hipoteka įkeista nuomos teisė negalėjo apimti daugiau, nei žemės sklypo dalį, reikalingą eksploatuoti įkeičiamą statinį. Registruojant hipoteką, neišskiriama įkeičiama žemės nuomos teisės dalis, tačiau ši dalis nustatoma realizuojant žemės nuomos teisę pagal 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių imperatyvias normas. Nuomos teisė į žemės sklypą buvo įkeista ir anksčiau kartu su kitais žemės sklype esančiais statiniais, taip pat neišskiriant nuomos teisės į žemės sklypą įkeičiamos dalies. Darytina išvada, jog nuomos teisė į žemės sklypą įkeičiama kartu su pagrindiniu daiktu – statiniu, ir tik tokiu dydžiu, kiek reikalinga įkeičiamam pagrindiniam daiktui eksploatuoti. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovas turi galimybę de facto naudotis žemės sklypu tiek, kiek reikalinga pastatui eksploatuoti, tačiau de jure ieškovo nuomos teisė į žemės sklypą nėra nustatyta.

193) Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 56.700,00 Lt negautų pajamų už pastato nuomą. Byloje nėra duomenų, kad nuo 2013 m. spalio 7 d. atsakovas kokiu nors būdu kliudytų ieškovui naudoti patalpas ir gauti iš jų pajamų. Priešingai, byloje yra duomenų, kad ieškovas turėjo galimybę patekti į pastatą ir juo naudotis. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas iš pastato nuomos negavo pajamų dėl atsakovo kaltės, o ne dėl paties ieškovo neveikimo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo pateiktus duomenis apie ieškovo sudarytą pastato patalpų dalies nuomos sutartį, iš kurios ieškovas gauna pajamų. Todėl teismas priteisė iš atsakovo dalį ieškovo negautų pajamų, kurias iš tikrųjų ieškovas gavo. Ieškovas prašė priteisti 56.700,00 Lt negautų pajamų už pastato nuomą nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. balandžio 25 d. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad nuo 2013 m. lapkričio 20 d. dalį pastato patalpų ieškovas nuomoja UAB „Staklės ir technika“. Todėl ieškovo nurodytu laikotarpiu negautų pajamų dydis yra mažesnis, negu ieškovo reikalaujamas. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į ieškovo pateiktus komercinius pasiūlymus dėl pastato bei automobilių parkavimo aikštelės nuomos ir juos vertino kaip ieškovo ketinimo gauti pinigus patvirtinimą. Abu komerciniai pasiūlymai ieškovui buvo pateikti 2014 m. gegužės 13 d., tai yra vėliau, nei ieškovo nurodomas laikotarpis. Byloje nėra pateikta ankstesnių komercinių pasiūlymų dėl pastato ir automobilių parkavimo vietos nuomos. Teismas taip pat neįvertino, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ankstesniais laikotarpiais būtų veikęs tikslingai, siekdamas išnuomoti pastatą. Teismas nepagrįstai preziumavo, kad ieškovas, įsigijęs pastatą, turėjo pagrįstą interesą jį išnuomoti ir iš to gauti pajamų, ir vien šia prezumpcija motyvavo tą aplinkybę, kad ieškovo reikalaujamos priteisti negautos pajamos iš tikrųjų būtų gautos. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 21.000,00 Lt negautų pajamų iš žemės sklype planuojamų įrengti automobilių parkavimo vietų nuomos. Pagal pateiktą parkavimo vietų schemą ieškovas planuoja parkavimo vietoms panaudoti visą žemės sklypo plotą, užblokuodamas visus praėjimus prie atsakovui nuosavybės teise turimų pastatų, esančių žemės sklype. Teismas nepagrįstai atsakovo veiksmų nesąžiningumą ir tyčią motyvavo ta aplinkybe, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų reiškęs pretenzijas, siūlęs parkavimo schemas. Trečiasis asmuo patvirtino, kad išnuomojama žemės sklypo dalis negali būti didesnė, nei reikalinga kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Iki šios dienos nesant tinkamai sudarytos sutarties dėl ieškovo teisės nuomoti visą žemės sklypą, atmestini ir ieškovo argumentai dėl negautų pajamų iš viso žemės sklypo panaudojimo komerciniais tikslais priteisimo iš atsakovo. Teismas nepagrįstai įvertino, kad ieškovo reikalaujamos negautos pajamos už automobilių parkavimo vietų nuomą nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. balandžio 25 d. galėjo būti gautos ir atitinkamai nepagrįstai priteisė 21.000,00 Lt negautų pajamų iš atsakovo. Kadangi nuo 2013 m. spalio 7 d. atsakovas nekliudė ieškovui naudotis pastatu bei žemės sklypu, todėl atsakovas negalėjo sukelti ieškovui nuostolių, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo 2.226,10 Lt ieškovo išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą.

204) Teismo išvada, kad restruktūrizavimo plano, kuriame įrašyta, kad pastatas-sandėlis ir žemės nuomos teisė atsakovui priklauso iki šiol, ištrauka papildomai patvirtina atsakovo nesąžiningumą yra klaidinga ir nepagrįsta. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi nutarė sustabdyti atsakovo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimą ir (ar) išieškojimą. Pagal vykdomuosius dokumentus. 2013 m. birželio 14 d. įvyko įkeisto turto pardavimas iš varžytynių. Ieškovo įgytas nekilnojamas turtas ir turtinė teisė buvo įkeisti pagal sutartinę hipoteką kreditoriaus UAB „SLO Lithuania“ turtiniams reikalavimams užtikrinti. Po turto pardavimo iš varžytynių, atsakovas pinigus gavo tik 2014 m. balandžio mėnesį. Šie pinigai negalėjo būti panaudoti kitaip, kaip tik pagal kreditorių patvirtintą restruktūrizavimo planą, kurio kreditoriai nepatvirtino iki šios dienos. Todėl UAB „SLO Lithuania“ kreditorinis reikalavimas liko atsakovo apskaitos dokumentuose, hipotekos įstaigoje liko įrašas apie pastato ir žemės sklypo nuomos teisės hipoteką, kuriame turto ir turtinės teisės savininku nurodomas atsakovas. Rengiant restruktūrizavimo plano projektą šie duomenys negalėjo būti nuslepiami. Teismas neatsižvelgė į tai, kad restruktūrizavimo plane yra pateikiamas ne atsakovo nuosavybės, o atsakovo įsipareigojimų užtikrinimo sąrašas, taip pat nurodyta, kad plano paruošimo metu šis turtas į buhalterinę apskaitą ir turtą nebuvo įtraukiamas.

215) Teismas atsakovui paskirtą baudą iš esmės grindžia atsakovo pozicijos teisiniame ginče įvertinimu bei ta aplinkybe, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o tik 2014 m. gruodžio 8 d. rašytiniais paaiškinimais išdėstė savo poziciją. Ginčo šalies pozicija yra vertinama, sprendžiant ginčą iš esmės, ir negali kelti proceso dalyviui papildomų neigiamų pasekmių, išskyrus ne jos naudai priimtą sprendimą. Už atsiliepimo nepateikimą CPK taip pat atskirai numato teisinius padarinius atsiliepimo nepateikusiai šaliai – sprendimo už akių priėmimą. Teismas netinkamai motyvuoja baudos skyrimą ta aplinkybe, kad atsakovo rašytiniai paaiškinimai byloje pateikti tik 2014 m. gruodžio 8 d., kai ieškinys teisme gautas 2013 m. lapkričio 4 d. Teismas 2014 m. lapkričio 20 d. posėdyje tenkino atsakovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir suteikti galimybę pateikti į bylą atsakovo poziciją pagrindžiančius dokumentus. Teismas šiuo atveju nevertino, kad atsakovo elgesys buvo netinkamas.

226) Teismas netinkamai pritaikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias procesines normas ir priteisė daug didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą, nei patyrė ir prašė priteisti ieškovas. Teismas nepagrįstai įtraukė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kadangi reikalavimas dėl šios sumos yra suformuluotas atskirai ir patenkintas teismo kartu su kitais ieškinio reikalavimais. Todėl teismas nepagrįstai du kartus priteisė iš atsakovo 2.226,10 Lt išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Teismas iš atsakovo priteisė 13.373,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškovas iš tikrųjų patyrė tik 6.012,34 Lt bylinėjimosi išlaidų.

23Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UADBB „Rizikos cesija“ nesutinka su skundu, prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl varžytynėse įgyto turto perdavimo, tačiau atsakovas neperdavė turto ir be jokio teisinio pagrindo toliau naudoja ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovas klaidina teismą, jog nuo 2013 m. spalio 7 d. nėra nustatyta nei vieno atvejo, kad atsakovas trukdytų ieškovui patekti į pastatą ir žemės sklypą bei jais naudotis. Antstolio 2013 m. spalio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad pastatas nėra perduotas, yra kliūtys, trukdančios patekti į minėtą pastatą, o kartu ir į žemės sklypą. Todėl ieškovas 2013 m. spalio 29 d. pateikė teismui ieškinį. Jeigu ieškovas būtų galėjęs netrukdomas įgyvendinti savo valdytojo teises, tai yra patekti į jam nuosavybės teise priklausantį pastatą ir žemės sklypą, ieškovas teismo proceso nebūtų pradėjęs. Pagal teismų praktiką atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kadangi po 2013 m. gegužės 13 d. varžytynių žemės sklypo nuomos teisė įregistruota ieškovo vardu, yra rengiamas projektas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo. Aplinkybė, jog nuomos sutartis dar nėra pakeista, negali paneigti atsakovo veiksmų neteisėtumo. Ieškovas nuo turto įsigijimo derėjosi su potencialiais nuomininkais, tačiau atsakovui atsisakant perduoti varžytynėse įsigytą turtą ir sudaryti sąlygas nekliudomai patekti į žemės sklypą, ieškovo ketinimai faktiškai nebuvo realizuoti. Taigi atsakovo veiksmai lėmė nuostolių, kurie pasireiškė negautomis pajamomis, atsiradimą. Atsakovo teiginiai dėl nepagrįsto nuostolių dydžio remiami tik prielaidomis.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

26Byloje kilo ginčas dėl neperduodamo ieškovui priklausančio nekilnojamojo daikto, ieškovo negautų pajamų dydžio bei pirmos instancijos teismo atsakovui paskirtos baudos pagrįstumo.

27Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas laimėjo 2013 m. gegužės 13 d. įvykusias varžytynes ir pagal 2013 m. birželio 14 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą įgijo dviejų aukštų, 1227,49 kv.m ploto pastatą-sandėlį ir žemės nuomos teisę, kylančią iš 1997 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties, tai yra teisę nuomoti Lietuvos Respublikai priklausantį 0,7065 ha žemės sklypą, kuriame yra ir minėtas pastatas (t. I, b.l. 10-16; 90). Ieškovas nuosavybės teisę į pastatą įregistravo VĮ „Registrų centras“ 2013 m. rugpjūčio 20 d., o teisę nuomotis žemės sklypą – 2013 m. rugpjūčio 19 d. (t. I, b.l. 10-16).

28Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (LAT 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Pirmos instancijos teismas vadovavosi aukščiau nurodyta teismų praktika ir, remdamasis byloje esančiais duomenimis, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pagrindė savo nuosavybės ir valdymo teises į turtą, kuriuo naudotis jam neteisėtai kliudo atsakovas. Tuo tarpu atsakovas nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus.

29Faktinės bylos aplinkybės pripažįstamos nustatytomis, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros su ginčo dalyku susijusios aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti materialiosios teisės normas ir teisingai išspręsti ginčą, nes teisės normos taikomos vadovaujantis jose įtvirtintomis jų taikymo sąlygomis ir atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. (LAT 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012; kt.).

30Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindinis ieškovo argumentas dėl tebesitęsiančio atsakovo trukdymo naudotis įgyta nuosavybe buvo tai, kad atsakovas pastato patalpose laiko kilnojamuosius daiktus, taip pat elektroniniais vartais kontroliuoja įvažiavimą į teritoriją (t. I, b.l. 3; 137). Antstolio G. B. 2013 m. spalio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad antstolis su ieškovo atstovais bandė patekti į teritoriją pro vartus dešinėje pastato pusėje. Minimi vartai buvo uždaryti, šalia vartų yra sargo patalpa. Sargė atsisakė bendrauti, vartų neatidarė bei į teritoriją neįleido. Taip pat nepavyko patekti į atsakovo administracinį pastatą, nes vartai, esantys pastato kairėje pusėje buvo užrakinti (t. I, b.l. 35-36). Antstolio G. B. 2013 m. spalio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad buvo atidaromos (išlaužiant spynas) pastato patalpų išorinės durys (viso atidarytos keturios išorinės durys), patalpos apžiūrimos, po to durys užrakinamos pakeistomis spynomis bei užplombuojamos plombomis su unikaliais numeriais. Dvejos pastato patalpų išorinės durys nebuvo atidarytos, tačiau šios durys užplombuojamos plombomis su unikaliais numeriais. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu nežinomi asmenys automobiliais užstatė dvejas pastato patalpų išorines duris, užtverdami patekimą į šias patalpas (t. I, b.l. 38). Ieškovas 2014 m. balandžio 25 d. patikslintame ieškinyje nurodė, jog 2014 m. balandžio 24 d. buvo nustatyta, kad nuo vidinio kiemo kampe esančio įėjimo į pastatą nuimta plomba, šalia esančioje aikštelėje yra pastatyti iš viso 24 automobiliai (t. I, b.l. 141). Ieškovas taip pat pateikė šiuos duomenis patvirtinantį 2014 m. balandžio 24 d. aktą su nuotraukomis (t. I, b.l. 146-153). Minėti dokumentai patvirtina, kad ir po 2013 m. spalio 7 d. ieškovas negalėjo laisvai disponuoti visomis įgyto pastato patalpomis bei žemės sklypo teritorija.

31Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2013 m. lapkričio 4 d. (t. I, b.l. 2). Atsakovas paaiškinimuose 2014 m. gruodžio 8 d. nurodė, jog nuo pirmo ieškovo reikalavimo atlaisvinti pastatą iki ieškinio pareiškimo praėjo du mėnesiai. Atsakovas pripažino, kad laikantis visuotinai priimtos gerosios praktikos, vieno mėnesio terminas patalpoms atlaisvinti yra pakankamas, tačiau atsakovo padėtis neatitiko normalių sąlygų, todėl papildomo termino suteikimas patalpoms atlaisvinti nepažeistų ieškovo interesų, tačiau padėtų šalims išspręsti teisminį ginčą (t. II, b.l. 104). Šie paaiškinimai patvirtina, kad iš esmės atsakovas pripažino, jog iki ieškinio pateikimo pastato patalpos dar nebuvo atlaisvintos, taigi ir po 2013 m. spalio 7 d. ieškovui buvo trukdoma įgyvendinti savo nuosavybės teises. Pažymėtina, kad nei minėtame atsiliepime, nei teismo posėdžio, vykusio 2014 m. gruodžio 9 d., metu atsakovas taip ir nenurodė, per kokį laiko tarpą jis galėtų pasiimti daiktus iš pastato. Patikslino, jog norėtų išmontuoti pastate esantį liftą, bet tam reikia daug laiko ir sąnaudų. Byloje esantis atsakovo atstovės ir UAB „Staklės ir technika“ susirašinėjimas patvirtina, kad nuo 2013 m. lapkričio 20 d. buvęs atsakovo nuomininkas UAB „Staklės ir technika“ sudarė nuomos sutartį su ieškovu ir moka jam nuomos mokestį (t. II, b.l. 133). Tačiau UAB „Staklės ir Technika“ naudojasi tik 55,00 kv.m. dalimi viso 1227,49 kv.m pastato patalpų. Todėl atsakovas neįrodė aplinkybės, kad ieškovas po 2013 m. spalio 7 d. galėjo nekliudomai naudotis visomis pastato patalpomis.

32Žemės sklype, kurį nuomotis įgijo teisę ieškovas, be pastato-sandėlio, yra taip pat ir septyni statiniai, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovui, tai – gamybinis pastatas, sandėlis, valymo įrengimų pastatas, administracinis pastatas su lavašo gamybos cecho patalpomis ir komercinėmis patalpomis, dvi stoginės ir kiti statiniai (t. I, b.l. 10-14). Minėtas 0,7065 ha žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. 2013 m. birželio 14 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu ieškovas įgijo nuomos teisę į visą šį žemės sklypą, Nekilnojamojo turto registre ieškovas šiuo metu yra registruotas vieninteliu teisėtu šio žemės sklypo nuomininku (t. I, b.l. 10-16; 90). Trečiasis asmuo teismo posėdžio, vykusio 2014 m. gruodžio 9 d., metu pripažino, kad ieškovas yra teisėtas žemės sklypo nuomininkas. Taigi ieškovas yra teisėtas žemės sklypo valdytojas, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovo nuomos teisė į žemės sklypą nėra nustatyta, yra nepagrįstas. Aplinkybė, jog ieškovui išnuomotame žemės sklype yra atsakovui priklausantys pastatai, kuriems nėra išskirtos ir nustatytos naudojimui reikalingos žemės sklypo dalys, negali pateisinti atsakovo veiksmų, elektroniniais vartais ir toliau kontroliuojant įvažiavimą į teritoriją ir taip trukdant ieškovui įgyvendinti žemės sklypo valdymo teisę.

33Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (LAT 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (LAT 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (LAT 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas, įgydamas pastatą, ketino jį nuomoti, todėl jo patirti nuostoliai pasireiškia negautomis pajamomis, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į išnuomotų panašių nekilnojamojo turto objektų vidutinę nuomos kainą rinkoje. Ieškovas pateikė duomenis, jog 2014 m. gegužės 13 d. UAB „Propano ir butano dujų centras“ ir UAB „Eigesa“ domėjosi galimybe išsinuomoti sandėlio patalpas ir vietas automobilių parkavimo aikštelėje (t. I, b.l. 177-178). Tai, kad šie pasiūlymai buvo pateikti jau praėjus laikotarpiui, už kurį ieškovas prašo priteisti negautas pajamas (2013 m. rugpjūčio 20 d.– 2014 m. balandžio 25d.), nepaneigia ieškovo galimybės ir ieškinyje nurodomu laikotarpiu gauti pajamas iš nuomos, kadangi ir pats atsakovas iki nekilnojamojo turto pardavimo patalpas nuomojo kitiems juridiniams asmenims, tai yra UAB „Staklės ir technika“. Tiek ieškovo pateiktas UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ ekspertizės aktas, tiek pateikti vėlesni juridinių asmenų pasiūlymai bei paties atsakovo veikla patvirtina, kad ieškovo įgytas pastatas turi paklausą nuomos rinkoje, todėl už tai galima gauti pajamų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovės nurodytu laikotarpiu negautų pajamų dydis yra mažesnis, nei reikalaujamas priteisti. Pirmos instancijos teismas vadovavosi ieškovo pateikta UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2012 m. gruodžio 18 d. ekspertizės aktu, kuriame visų pastato patalpų (1227,49 kv m.) nuomos rinkos kaina vienam mėnesiui yra lygi 8.100 Lt (t. I, b.l. 39-56), todėl priteisė ieškovui iš atsakovo 56.700,00 Lt. Tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, jog UAB „Staklės ir technika“ nuo 2013 m. lapkričio 20 d. sudarė nuomos sutartį su ieškovu dėl 55,00 kv.m. ploto patalpų pastate nuomos už 385,00 Lt mėnesio mokestį (t. I, b.l. 154-156; t. II, b.l. 133). Pripažintina, kad ieškovas nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2014 m. balandžio 25 d., tai yra penkis mėnesius, gavo iš viso 1.925,00 Lt pajamų (385 Lt x 5). Todėl ši suma turėtų būti atimama iš galimų 56.700,00 Lt pajamų už visų pastato patalpų nuomą, ir ieškovui iš atsakovo priteistina tik 54.775,00 Lt negautų pajamų už pastato nuomą suma.

34Ieškovas taip pat pateikė teismui numatytą nuomojamo žemės sklypo automobilių stovėjimo vietų schemą (t. I, b.l. 157) ir UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto specialisto pateiktą nuomonę, jog automobilio vietos nuomos kaina galėtų būti apie 50-100 Lt (t., I, b.l. 65, 142), todėl prašė priteisti jam 21.000 Lt negautų pajamų už automobilių stovėjimo vietų nuomą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentu, jog automobilių stovėjimui yra numatyta panaudoti beveik visą žemės sklypo plotą. Tačiau atsakovas nenurodė, kokia veikla yra vykdoma jam priklausančiuose, žemės sklype esančiuose, pastatuose, kiek darbuotojų turi atvykti į nurodytą teritoriją, ar joje vykdomas prekių gabenimas. Atsakovo paaiškinimuose nurodyta, jog iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio darbuotojų skaičius įmonėje sumažėjo iki 16, iš kurių ne visi dirbą visą darbo dieną (t. II, b.l. 102). Taigi atsakovas nagrinėjamu laikotarpiu būtų naudojęs tik nedidelę dalį žemės sklypo, esančio prie jam priklausančių pastatų, teritorijos. Pripažintina, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas reikalaujamu laikotarpiu nebūtų galėjęs gauti pajamų iš žemės sklypo. Tačiau taip pat sutiktina ir su atsakovo argumentais, jog prie jam priklausančių pastatų turėtų būti išskirtas tam tikras plotas, kuris leistų tinkamai naudotis ir eksploatuoti pastatus. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalaujama priteisti suma mažintina trečdaliu. Ieškovui iš atsakovo priteistina 14.000,00 Lt negautų pajamų už automobilių aikštelės nuomą.

35Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Už antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, siekiant patekti į pastato patalpas ir žemės sklypą ir perimti šį nekilnojamąjį turtą iš atsakovo ne teismo tvarka, ieškovas sumokėjo 2.226,10 Lt (t. I, b.l. 57-64). Visi šie protokolai buvo sudaryti iki 2013 m. spalio 8 d., be to, aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ir po nurodytos datos atsakovas trukdė ieškovui naudotis įgytu turtu, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė minėtas išlaidas ieškovui iš atsakovo.

36Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs dalyvaujančio byloje asmens piktnaudžiavimo procesu atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų (nuo 2015 m. sausio 1 d. – iki 5.792,00 €) baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Atvejai, kada asmens elgesys gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, yra apibrėžti šio straipsnio 1 dalyje, tai yra nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) nesąžiningas pareiškimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Taigi pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (LAT 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Pažymėtina, kad pagal CPK 95 straipsnį turi būti vertinamas tik šalies procesinis elgesys, bet ne jos nuomonė dėl pareikšto reikalavimo bei veiksmai, dėl kurių kilo ginčas dėl materialinės teisės taikymo ar bylos faktinių aplinkybių vertinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog teisminio ginčo šalies pozicija vertintina sprendžiant ginčą iš esmės ir negali sukelti proceso dalyviui papildomų neigiamų padarinių, išskyrus ne jos naudai priimtą sprendimą. Taigi pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl baudos pagal CPK 95 straipsnį atsakovui skyrimo, nepagrįstai vertino atsakovo poziciją ir veiksmus, susijusius tik su ginčo dalyku.

37Nagrinėjama byla pirmos instancijos teismo buvo du kartus (2013 m. gruodžio 19 d. ir 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimis) sustabdyta, kadangi atsakovas du kartus pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl 2013 m. birželio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3581-881/2014 ieškinį grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi RAB „Lietuvos automatika“ nesumokėjo žyminio mokesčio. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-4891-823/2014 Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi RAB „Lietuvos automatika“ ieškinį atsakovams dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu paliko nenagrinėtą, kadangi ieškovas per nustatytą terminą nepateikė dubliko. Nei vienoje iš minėtų bylų RAB „Lietuvos automatika“ veiksmai nebuvo pripažinti procesiniu piktnaudžiavimu. Todėl ir nagrinėjamoje byloje negalima vertinti, kad byla du kartus buvo sustabdyta dėl atsakovo nesąžiningų procesinių veiksmų. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4340-431/2013 priėmė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo AB „Lietuvos automatika“ ir sustabdė AB „Lietuvos automatika“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus. Tuo tarpu varžytynės vyko 2013 m. gegužės 13 d., tačiau turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo sudarytas tik 2013 m. birželio 14 d. Todėl negalima teigti, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo ginčijamas be jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

38Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2013 m. lapkričio 4 d. (t. I, b.l. 2). Atsakovas 2013 m. gruodžio 3 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti (t. I, b.l. 85). Teismas tenkino šį prašymą. Tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė. CPK 142 straipsnio 4 dalyje yra numatytos procesinės pasekmės, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties nepateikia atsiliepimo į ieškinį, tai yra teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Kadangi ieškovas buvo pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, teismas šiuo atveju galėjo taikyti šią procesinę sankciją atsakovui, tačiau bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas, buvo skiriami teismo posėdžiai. Todėl negalima sutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad procesas tęsėsi ilgiau nei metus laiko tik dėl atsakovo kaltės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo administratorius prieš kiekvieną teismo posėdį teikdavo prašymus nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (t. I, b.l. 119; 163; t. II, b.l. 74-75), tuo tarpu atsakovo teisininkė arba vadovas teikdavo prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas šių prašymų netenkindavo ir teismo posėdžiai vykdavo atsakovo atstovams nedalyvaujant. Teismo 2014 m. balandžio 16 d. posėdis buvo atidėtas, ieškovui suteikiant teisę patikslinti ieškinio dalyką iki 2014 m. balandžio 25 d. (t. I, b.l. 125). Ieškovas 2014 m. balandžio 25 d. pateikė patikslintą ieškinį (t. I, b.l. 136). 2014 m. gegužės 19 d. teismo posėdis taip pat buvo atidėtas, įpareigojant ieškovą patikslinti ieškinio dalyką. Ieškovas 2014 m. gegužės 26 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį (t. I, b.l. 198-192). Teismas 2014 m. birželio 11 d. bylą išnagrinėjo iš esmės, sprendimo paskelbimą atidedant ir skelbiant 2014 m. birželio 26 d. Tačiau teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, įtraukdamas trečiuoju asmeniu Nacionalinę žemės tarnybą. Ieškovas 2014 m. liepos 22 d. pareiškė teisėjai nušalinimą (t. II, b.l. 24), kuris 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi buvo atmestas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismo procesas gana ilgą laiko tarpą tęsėsi ne tik dėl atsakovo, bet ir dėl paties ieškovo veiksmų, kadangi ieškinio reikalavimai nebuvo tinkamai suformuoti bei įtraukti į bylos nagrinėjimą visi asmenys. Todėl aplinkybės, jog atsakovas tik 2014 m. gruodžio 8 d. pateikė teismui papildomus įrodymus ir rašytinius paaiškinimus (t. II, b.l. 101), negalima vertinti kaip nulėmusios ilgą teismo procesą bei pripažinti patvirtinančia atsakovo nesąžiningumą ir veikimą prieš greitą teismo procesą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovui nepagrįstai buvo paskirta 5.000,00 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina, ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui atmetant.

39Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, taip pat netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su baudos skyrimu už procesinį piktnaudžiavimą, todėl priteisė nepagrįstai didelę negautų pajamų sumą iš atsakovo bei taikė atsakovui baudą. Netinkamas materialinės ir procesinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą tenkinti atsakovo skundą iš dalies ir pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl nuostolių priteisimo ir baudos skyrimo, sumažinant priteistinų nuostolių sumą iki 71.001,10 Lt (20.563,34 €) ir atmetant ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui.

40Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

41Pirmos instancijos teismas nustatė, jog ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2.498 Lt žyminio mokesčio, 2.226,40 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą, 13.373 Lt išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą, iš viso: 18.497,40 Lt, kurias priteisė iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog bylinėjimo išlaidos buvo apskaičiuotos netiksliai, taip pat iš atsakovo du kartus buvo priteista 2.226,40 Lt suma už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus. Pirmos instancijos teismas sprendime šią sumą aptarė kartu su atsakovo ieškovui padarytais nuostoliais ir antrą kartą tą pačią sumą priskyrė prie bylinėjimosi išlaidų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro tik 2.398,00 Lt žyminis mokestis (t. I, b.l. 68; 74; 139) ir 6.012,34 Lt (4.923,34 Lt+605,00 Lt+484,00 Lt) bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą (t. II, b.l. 1-14; 79-83; 149-153). Taip pat ieškovas sumokėjo 400,00 Lt antstoliui už teismo 2013 m. lapkričio 12 d. bei 2014 m. balandžio 28 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo (t. II, b.l. 8). Taigi bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra 8.810,34 Lt.

42Kadangi apeliacinės instancijos iš dalies sumažino priteistinų nuostolių dydį, patenkindamas tik 89 procentus ieškovo reikalavimų, pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį iš atsakovo priteistina tik 7.841,20 Lt (2.270,97 €) bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Atsakovas patyrė 2.968,90 Lt (859,85 €) (t. II, b.l. 154-161) bylinėjimosi išlaidų, todėl jam iš ieškovo priteistina 326,58 Lt (103,27 €).

43Atsakovas nurodė, jog apeliacinio proceso metu patyrė 720,00 € bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu ieškovas patyrė 350,42 € bylinėjimosi išlaidas. Nurodytos išlaidų advokato pagalbai sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų dydžių už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį rengimą. Kadangi patenkinta tik dalis apeliacinio skundo, atsakovui priteistina 79,20 €, o ieškovui – 311,87 € bylinėjimosi išlaidų.

44Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

45pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir išdėstyti jį taip:

46Ieškovo UADBB „Rizikos cesija“ ieškinį tenkinti iš dalies.

47Įpareigoti atsakovą RAB „Lietuvos automatika“, į.k. 221972310, atlaisvinti pastato, esančio ( - ), patalpas, išgabenant patalpose esantį atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą; įpareigoti atsakovą pašalinti kliūtis, trukdančias ieškovui UADBB „Rizikos cesija“ patekti į žemės sklypą, esantį adresu ( - ) ir pastatą – sandėlį, esantį adresu ( - ), valdyti minėtą žemės sklypą ir pastatą bei jais naudotis, t.y. perduoti elektroninių vartų valdymą ieškovui; išmontuoti elektroninius vartų, užtveriančius įvažiavimą į minėtą žemės sklypą; atlaisvinti šio žemės sklypo teritoriją, išgabenant iš jos atsakovui priklausantį ar kitu pagrindu valdomą kilnojamąjį turtą bei uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, susijusius su kliūčių ieškovui patekti į žemės sklypą ir pastatą - sandėlį, juos valdyti ir jais naudotis, sudarymu.

48Priteisti ieškovo UADBB „Rizikos cesija“, į.k. 126231645, naudai iš atsakovo RAB „Lietuvos automatika“, į.k. 221972310, 71.001,10 Lt (20.563,34 €) nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo (2013-11-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 7.841,20 Lt (2.270,97 €) bylinėjimosi išlaidas.

49Atmesti ieškovo UADBB „Rizikos cesija“ prašymą skirti atsakovui RAB „Lietuvos automatika“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

50Priteisti iš atsakovo RAB „Lietuvos automatika“, į.k. 221972310, 32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

51Priteisti ieškovui UADBB „Rizikos cesija“, į.k. 126231645, iš atsakovo RAB „Lietuvos automatika“, į.k. 221972310, 311,87 € bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese.

52Priteisti atsakovui RAB „Lietuvos automatika“, į.k. 221972310, iš ieškovo UADBB „Rizikos cesija“, į.k. 126231645, 103,27 € bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme ir 79,20 € bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo RAB... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą atlaisvinti pastato, esančio ( - ),... 6. Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog atsakovas iki bylos iškėlimo... 7. Trečiasis asmuo sutiko su ieškiniu, nurodė, jog pagal faktines bylos... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, jog ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydamas... 11. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, įsigijęs pastatą-sandėlį, turėjo... 12. Teismas atsakovo elgesį nagrinėjamoje byloje įvertino kaip akivaizdžiai... 13. Teismas nustatė, jog ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2.498 Lt... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Apeliaciniu skundu atsakovas RAB „Lietuvos automatika“ prašo panaikinti... 16. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 17. 1) Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, jog nuo 2013 m. spalio 7 d.... 18. 2) Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, nustatančias... 19. 3) Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 56.700,00 Lt negautų pajamų... 20. 4) Teismo išvada, kad restruktūrizavimo plano, kuriame įrašyta, kad... 21. 5) Teismas atsakovui paskirtą baudą iš esmės grindžia atsakovo pozicijos... 22. 6) Teismas netinkamai pritaikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą... 23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UADBB „Rizikos cesija“... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 26. Byloje kilo ginčas dėl neperduodamo ieškovui priklausančio nekilnojamojo... 27. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas laimėjo 2013 m. gegužės... 28. Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo... 29. Faktinės bylos aplinkybės pripažįstamos nustatytomis, kai yra pasiekiamas... 30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindinis ieškovo argumentas... 31. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2013 m. lapkričio 4 d. (t. I, b.l. 2).... 32. Žemės sklype, kurį nuomotis įgijo teisę ieškovas, be pastato-sandėlio,... 33. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos,... 34. Ieškovas taip pat pateikė teismui numatytą nuomojamo žemės sklypo... 35. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą į nuostolius įskaičiuojamos ir... 36. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs dalyvaujančio byloje asmens... 37. Nagrinėjama byla pirmos instancijos teismo buvo du kartus (2013 m. gruodžio... 38. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2013 m. lapkričio 4 d. (t. I, b.l. 2).... 39. Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios... 40. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 41. Pirmos instancijos teismas nustatė, jog ieškovas patyrė šias bylinėjimosi... 42. Kadangi apeliacinės instancijos iš dalies sumažino priteistinų nuostolių... 43. Atsakovas nurodė, jog apeliacinio proceso metu patyrė 720,00 €... 44. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331... 45. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą... 46. Ieškovo UADBB „Rizikos cesija“ ieškinį tenkinti iš dalies.... 47. Įpareigoti atsakovą RAB „Lietuvos automatika“, į.k. 221972310,... 48. Priteisti ieškovo UADBB „Rizikos cesija“, į.k. 126231645, naudai iš... 49. Atmesti ieškovo UADBB „Rizikos cesija“ prašymą skirti atsakovui RAB... 50. Priteisti iš atsakovo RAB „Lietuvos automatika“, į.k. 221972310, 32 Lt... 51. Priteisti ieškovui UADBB „Rizikos cesija“, į.k. 126231645, iš atsakovo... 52. Priteisti atsakovui RAB „Lietuvos automatika“, į.k. 221972310, iš...