Byla 2K-713/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Albino Sirvydžio, sekretoriaujant R. Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Ž. Radišauskui, gynėjoms I. Botyrienei, T. Ževžikovai, nuteistiesiems V. R., E. K., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

2V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį už 2005 m. gruodžio 29 d. veiką, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, o pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl 2006 m. sausio 14 d. veikos ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl 2006 m. vasario 3 d. veikos – išteisintas;

3E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį už 2005 m. gruodžio 29 d. veiką, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, o pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl 2006 m. sausio 14 d. veikos ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl 2006 m. vasario 3 d. veikos – išteisintas.

4Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas, o Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendis iš dalies pakeistas pripažįstant V. R. ir E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jų artimųjų sunkią sveikatos būklę.

5Dėl V. R. išteisinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kasacinis skundas nepaduotas.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

7V. R. ir E. K. nuteisti už tai, kad organizuota grupe, kurią subūrė V. R., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, tokiomis aplinkybėmis. V. R., nuo 2005 m. spalio mėn. iki gruodžio mėn. pabaigos bendraudamas su asmeniu, veikusiu pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, pažadėjo jam parduoti didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino ir, įtraukęs į organizuotą grupę E. K., nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turint tikslą parduoti, įgijo didelį kiekį – 56,378 g – amfetamino, 2005 m. gruodžio 29 d. šią medžiagą neteisėtai laikė, gabeno bei paslėpė automobilio padangoje prie ( - ) esančio garažo, po to E. K., vykdydamas V. R. užduotį, susitiko su asmenimis, veikusiais pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, parodė automobilio padangoje paslėptus 1034 vienetus tablečių, kurių sudėtyje buvo 56,378 g amfetamino, ir už jas gavo 4500 Lt. Kaltinamajame akte ši nuteistųjų veika buvo kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

8Be to, V. R. ir E. K. buvo kaltinami pagal BK 260 straipsnio 2 dalį tuo, kad organizuota grupe, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti, įgijo, laikė, gabeno 1007 vienetus tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 31,055 g – psichotropinės medžiagos MDMA, 0,018 g psichotropinės medžiagos amfetamino, 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, narkotines medžiagas – 0,504 g kokaino, 0,101 g heroino, ir, V. R. suorganizavus, jas 2006 m. sausio 14 d. ( - ) už 4500 Lt pardavė asmenims, veikusiems pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Taip pat jie buvo kaltinami pagal BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad organizuota grupe, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti, įgijo, laikė, gabeno 2464 vienetus tablečių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 140,047 g – psichotropinės medžiagos amfetamino, ir, V. R. suorganizavus, šią medžiagą 2006 m. vasario 3 d. ( - ) už 10 500 Lt pardavė asmenims, veikusiems pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Pirmosios instancijos teismas V. R. ir E. K. dėl minėtų kaltinimų išteisino šiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, konstatavęs, kad šie kaltinimai neįrodyti. Teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog V. R. ir E. K. sumanymas daryti nusikalstamas veikas buvo susiformavęs anksčiau ir po 2005 m. gruodžio 29 d. nusikalstamos veikos ir kad V. R. ir E. K. pardavus didelį kiekį psichotropinių medžiagų šie buvo provokuojami parduoti labai didelį kiekį analogiškų medžiagų. Teismas savo išvadas grindė ir tuo, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas iš karto pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas šią nuosprendžio dalį paliko galioti.

9Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, nes įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Prokuroras esminius apeliacinio skundo argumentus grindė visuma duomenų, leidžiančių teigti, kad 2006 m. sausio 6 d. sankcionuotas ir įstatymo reikalavimus atitinkantis nusikalstamos veikos imitacijos modelis buvo teisėtai bei pagrįstai pritaikytas V. R. ir E. K. tiek 2006 m. sausio 14 d., tiek 2006 m. vasario 3 d. ir kad šiuo modeliu buvo tik prisidėta prie jų besitęsiančios nusikalstamos veikos. Prokuroro nuomone, iš minėtų duomenų, kurių turinys aptartas ir kasaciniame skunde, tarp jų – įslaptintų liudytojų parodymų, juos patvirtinančių pokalbių įrašų, 2006 m. sausio 14 d. įvykusio narkotinių bei psichotropinių medžiagų pavyzdžių perdavimo, matyti, kad V. R. ir E. K. sumanymas nusikalstamai veikti parduodant psichotropines, narkotines medžiagas buvo planuotas ir orientuotas į ateitį. Jie, 2005 m. gruodžio 29 d. parduodami įslaptintiems liudytojams psichotropines medžiagas, patys atkakliai siūlė kitais kartais pirkti dar didesnius jų kiekius, teigė galintys parūpinti ir kitų skirtingų rūšių psichotropinių medžiagų bei narkotikų ir kaip pasiūlymo patvirtinimą 2006 m. sausio 14 d. kartu su parduotu dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų perdavė ir siūlomų kitų medžiagų pavyzdžius. Taigi V. R. ir E. K. nebuvo provokuojami nusikalsti, jie visais atvejais patys nusprendė elgtis nusikalstamai, o jų sumanymas vykdyti nusikalstamas veikas parduodant didelius ir labai didelius psichotropinių, narkotinių medžiagų kiekius buvo susiformavęs ne tik prieš 2005 m. gruodžio 29 d. padarytą nusikalstamą veiką. Tai, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, prokuroro nuomone, nėra pagrindas teigti, kad V. R. ir E. K. buvo išprovokuoti nusikalsti, nes įstatymas nesieja provokacijos buvimo ar nebuvimo su tuo, pagal kokį BK straipsnį ar jo dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, netyrė ir nevertino įslaptintų liudytojų parodymų bei juos patvirtinančių minėtų duomenų, neaptarė 2006 m. sausio 14 d. įvykusio medžiagų pavyzdžių perdavimo, neatliko įrodymų tyrimo ir apsiribojo tik nuteistųjų parodymų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų duomenų apibendrinimu, taip vienus duomenis vertindamas atskirai nuo kitų duomenų ir neaptardamas duomenų visumos. Prokuroras laiko, kad apeliacinės instancijos teismas, nepatikrinęs duomenų, kuriais buvo grindžiami jo apeliacinio skundo esminiai argumentai, ir grįsdamas savo išvadas atskirais duomenimis, ne tik tinkamai neišnagrinėjo šio apeliacinio skundo, bet ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kasatorius taip pat nurodo, kad šią bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 62 straipsnio 2 dalį, o apeliacinės instancijos teismas – ir BK 59 straipsnio 2 dalį. Teismai, taikydami BK 62 straipsnį, nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepagrįstai pripažino jų prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad jie keitė parodymus dėl esminių bylos aplinkybių, be to, jų prisipažinimą nulėmė surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, trūkstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažindamas nuteistųjų artimųjų sunkią sveikatos būklę, neįvertino, kad jų tėvai yra darbingi, kad V. R. tėvai, išskyrus M. R. ligą, sirgo ir tuo metu, kai V. R. buvo nuteistas už analogiško nusikaltimo padarymą, ir kad E. K. motinai liga diagnozuota po inkriminuojamų veikų padarymo, o tai rodo, kad V. R. ir E. K. nusikalstamos veikos nėra susijusios su jų artimųjų ligomis. Prokuroras laiko, kad šioje byloje nuteistiesiems skirtina tik įstatymo sankcijos ribas atitinkanti bausmė.

10Kasacinis skundas tenkintinas.

11Dėl apeliacinio proceso

12Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Siekdamas tinkamai parinkti reikiamą sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšį (BPK 326 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti.

13Šioje byloje pirmosios instancijos teismas V. R. bei E. K. nuteisė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį už 2005 m. gruodžio 29 d. veiką ir skirdamas bausmes taikė jiems BK 62 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl 2006 m. sausio 14 d. veikos ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl 2006 m. vasario 3 d. veikos jie buvo išteisinti. Apygardos teismas, motyvuodamas nuosprendžio išteisinamąją dalį, nurodė, kad byloje nėra duomenų apie V. R. bei E. K. sumanymą daryti BK 260 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas prieš 2005 m. gruodžio 29 d. nusikalstamą veiką ir po jos ir kad iš byloje esančių asmens, veikusio pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, ir V. R. bei E. K. pokalbių turinio matyti, jog minėtas asmuo pats reikalavo kiek įmanoma greičiau gauti didelį ir labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį. Remdamasis tokiais motyvais apygardos teismas padarė išvadą, kad, V. R. ir E. K. 2005 m. gruodžio 29 d. pardavus didelį kiekį psichotropinių medžiagų, jie buvo provokuojami parduoti labai didelį kiekį analogiškų medžiagų. Teismas šią išvadą grindė ir tuo, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas iš karto pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apygardos teismas, išteisinamojoje nuosprendžio dalyje pasisakydamas dėl minėtų pokalbių turinio, citavo pokalbių ištraukas, esančias t. 6, b. l. 85, 86, o dėl kitų pokalbių nurodė tik bylos lapus – t. 4, b. l. 80-82, t. 5, b. l. 11-101, t. 6, b. l. 22-109, paminėdamas, kad tokio pobūdžio pokalbių bylos protokoluose yra ir daugiau.

14Pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, be nuteistojo V. R. apeliacinio skundo, nagrinėjo ir prokuroro apeliacinį skundą, kuriame apeliantas, be kita ko, nesutikdamas su V. R. bei E. K. išteisinimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl 2006 m. sausio 14 d. veikos ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl 2006 m. vasario 3 d. veikos bei su teismo išvadomis dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo, prašė dėl šių veikų priimti jiems apkaltinamąjį nuosprendį ir paskirti sankcijose numatytas bausmes. Esminiai šios prokuroro apeliacinio skundo dalies argumentai buvo susiję su tuo, kad V. R. ir E. K. nebuvo provokuojami padaryti minėtas veikas, nes jie patys laisva valia nusprendė elgtis nusikalstamai, o jų sumanymas parduoti didelius ir labai didelius psichotropinių, narkotinių medžiagų kiekius buvo orientuotas į ateitį, ir kad 2005 m. gruodžio 29 d. parduodami įslaptintiems liudytojams psichotropinių medžiagų jie patys atkakliai siūlė kitais kartais pirkti dar didesnius jų kiekius, teigė galintys parūpinti ir kitų skirtingų rūšių psichotropinių medžiagų bei narkotikų ir kaip pasiūlymo patvirtinimą 2006 m. sausio 14 d. kartu su parduotu dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų perdavė ir siūlomų kitų medžiagų pavyzdžius. Savo argumentus prokuroras grindė bylos duomenimis, tarp jų – liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, nuo 2005 m. gruodžio 28 d. iki 2006 m. vasario 3 d. įvykusių asmens, veikusio pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, ir V. R. bei E. K. susitikimų pokalbių įrašų analize, 2006 m. sausio 14 d. įvykusio medžiagų pavyzdžių perdavimo faktu, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl provokacijos nėra pagrįstos visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

15Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių asmens, veikusio pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, ir V. R. bei E. K. susitikimų pokalbių įrašų turinys patvirtina, jog V. R. ir E. K. pardavus didelį kiekį psichotropinių medžiagų jie buvo provokuojami parduoti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų kiekį. Tuo tarpu iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad kolegija, atmesdama priešingus prokuroro argumentus, iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismo išvadas ir tą padarė šių išvadų tinkamai nepatikrinusi.

16Kolegija, vertindama V. R. ir E. K. parodymus, kad jų pokalbiai su asmeniu, veikusiu pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, apie ketinimus ateityje sistemingai jam realizuoti didelius kiekius psichotropinių ir narkotinių medžiagų tebuvo jų siekis sureikšminti savo statusą nusikalstamame pasaulyje, nes iš tiesų jų ketinimas verstis šių medžiagų prekyba nebuvo realus, nurodė, kad nėra galimybės paneigti tokių parodymų. Kolegija, pasisakiusi, kad V.R. ir E. K. kalbos apie ketinimus ateityje sistemingai realizuoti liudytojui „J.“ didelius kiekius psichotropinių ir narkotinių medžiagų, neatitinka tikrovės, kadangi tokiomis kalbomis jie siekė sureikšminti savo statusą nusikalstamame pasaulyje, nevertino to, kad šie asmenys 2006 m. sausio 14 d. ir vasario 3 d. tą ir padarė, nes koks galėjo būti tikslas sureikšminti savo statusą nusikalstamame pasaulyje, jei nuteistieji neketino ateityje verstis narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba. Kolegija taip pat nurodė, kad apygardos teismo išvada, jog V. R. ir E. K. 2006 m. sausio 14 d. ir vasario 3 d. buvo provokuojami parduoti didelį ir labai didelį psichotropinių ir narkotinių medžiagų, nepaneigta patikimais bylos duomenimis. Tačiau kolegija, atmesdama priešingus prokuroro apeliacinio skundo argumentus, nevertino ir netyrė visų duomenų, kuriais prokuroras grindė šiuos argumentus, tarp jų – visų pokalbių, įvykusių tarp asmens, veikusio pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, V. R. bei E. K.. Sutikdama su apygardos teismo išvadomis dėl byloje esančių pokalbių turinio vertinimo, kolegija nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių, ar nuteistųjų ketinimai verstis narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba ateityje iš tiesų buvo realūs ir ar jie būtų įgyvendinti be kitų asmenų poveikio, tačiau neįvertino, kad apygardos teismas, išteisinamojoje nuosprendžio dalyje pasisakydamas dėl minėtų pokalbių turinio, citavo pokalbių ištraukas, esančias t. 6, b. l. 85, 86, o dėl kitų pokalbių nurodė tik bylos lapus – t. 4, b. l. 80-82, t. 5, b. l. 11-101, t. 6, b. l. 22-109 – ir visų pokalbių neaptarė. Įvertinusi šias aplinkybes kolegija būtų galėjusi pateikti motyvuotus atsakymus į prokuroro apeliacinio skundo esminius argumentus, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl provokacijos grindė ne pokalbių visuma, o atskiromis pokalbių ištraukomis, ir tinkamai įvertinti apeliaciniame skunde pateiktą minėtų pokalbių analizę.

17Kolegija nurodė, kad išvadą dėl V. R. bei E. K. provokavimo daro remdamasi nuosprendyje aptartais ir tinkamai įvertintais įrodymais, t. y. SMS žinutėmis, telefoniniais pokalbiais ir slapta darytais pokalbių įrašais, kurių turinio, priešingai nei teigia prokuroras, paprasčiausiai kitaip interpretuoti neįmanoma. Tokia išvada laikoma nemotyvuota, nes kolegija nepateikė nurodytų įrodymų analizės, nevertino apeliaciniame skunde išdėstytos minėtų pokalbių analizės ir tinkamai nepatikrino, kaip šie duomenys buvo vertinami pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Be to, kolegija nepasisakė ir dėl prokuroro apeliacinio skundo argumento, susijusio su 2006 m. sausio 14 d. įvykusio psichotropinių ir narkotinių medžiagų pavyzdžių perdavimo faktu. Taigi byloje esantys duomenys, kuriais buvo grindžiami esminiai prokuroro apeliacinio skundo argumentai, susiję su veikų, dėl kurių V. R. ir E. K. buvo išteisinti, vertinimu, apeliacinės instancijos teismo sprendime liko neaptarti, todėl laikytina, kad į minėtus esminius argumentus nebuvo atsakyta. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apygardos teismo teiginio, susijusio su ikiteisminio tyrimo šioje byloje pradėjimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nėra pagrįstos įstatymu. Teismo išvados, nepagrįstos visų bylos duomenų analize ar įstatymu, negali būti laikomos teisingomis, nes BPK reikalaujama, kad teismo išvados dėl bylos esmės turi būti pagrįstos įstatymu bei išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

18Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. BK 62 straipsnyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, teismas turi teisę skirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje nustatytą bausmę, tada, kai, jo nuomone, švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta ir bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus švelnesnę bausmę. Tačiau skirdamas švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, teismas turi ne tik išvardyti nustatytas BK 62 straipsnio atitinkamos dalies sąlygas bet ir pagrįsti, kokios kitos bylos aplinkybės leidžia taip švelninti bausmę. Nustatydamas kitas bylos aplinkybes, leidžiančias švelninti bausmę, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į tokias baudžiamosios bylos aplinkybes, kurios mažina kaltininko asmenybės arba padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, rodo tokios veikos atsitiktinį pobūdį ar pan. Skundžiamuosiuose teismų sprendimuose nenurodyta, kodėl teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, taikė BK 62 straipsnį, kokios kitos bylos aplinkybės leido taip švelninti bausmę, todėl negalima patikrinti, ar teismas teisingai pritaikė minėto straipsnio nuostatas, nes sprendimuose tai visiškai nemotyvuota. Vien apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kurią teismas pripažino antra V. R. ir E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nenustačius ir kitų reikšmingų BK 62 straipsniui taikyti aplinkybių, nėra pagrindas asmeniui taikyti šį įstatymą.

19Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Konstatuojant nuoširdų gailėjimąsi vertinamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau. Pagal teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.

20BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos suteikia teismui teisę pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad taikant BK 59 straipsnio 2 dalį atsižvelgtina į tas aplinkybes, kurios turi įtakos asmens atsakomybei už padarytą nusikalstamą veiką, todėl šios aplinkybės turi būti susijusios ir su asmens padaryta nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, pripažino V. R. ir E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jų artimųjų sunkią sveikatos būklę. Tuo tarpu kolegija nenurodė, kaip minėta aplinkybė yra susijusi su V. R. ir E. K. nusikalstama veika ir kodėl ši aplinkybė parodo mažesnį nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą.

21Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas apeliacinio proceso metu turi patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų. Teismo išvados dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, asmens veikos bei kaltės turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą.

22Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl V. R. ir E. K. priimto nuosprendžio nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Todėl laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Be to, kolegija, privalėdama patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, to nepadarė, nes tinkamai neatsakė į minėtus prokuroro apeliacinio skundo esminius argumentus, ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Todėl laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo šioje byloje paduoto prokuroro apeliacinio skundo, nes savo sprendime neišdėstė įrodymais pagrįstų ir tinkamai motyvuotų išvadų dėl visų esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų.

23Šie pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl laikytini esminiais. Dėl esminių BPK pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Dauguma kasacinio skundo argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, t. y. dėl bausmės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra iš esmės analogiški prokuroro apeliacinio skundo argumentams, todėl svarstytini nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka. V. R. ir prokuroro apeliaciniai skundai šioje byloje yra susiję, todėl nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas tikrintinas pagal visus byloje paduotus apeliacinius skundus.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

25Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22... 3. E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260... 4. Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Dėl V. R. išteisinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kasacinis skundas... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio... 7. V. R. ir E. K. nuteisti už tai, kad organizuota grupe, kurią subūrė V. R.,... 8. Be to, V. R. ir E. K. buvo kaltinami pagal BK 260 straipsnio 2 dalį tuo, kad... 9. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 10. Kasacinis skundas tenkintinas.... 11. Dėl apeliacinio proceso... 12. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka... 13. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas V. R. bei E. K. nuteisė pagal BK... 14. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka.... 15. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą,... 16. Kolegija, vertindama V. R. ir E. K. parodymus, kad jų pokalbiai su asmeniu,... 17. Kolegija nurodė, kad išvadą dėl V. R. bei E. K. provokavimo daro remdamasi... 18. Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir... 19. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui... 20. BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos suteikia teismui teisę pripažinti... 21. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas apeliacinio proceso metu... 22. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl V. R. ir E. K. priimto... 23. Šie pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos...