Byla 1A-52-495/2017
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės (pranešėjos), teisėjų Algimanto Valantino, Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei, gynėjams advokatams Rimui Andrikiui, Juliui Jasaičiui, Žygimantui Rutkauskui, Loretai Guižauskienei, Romualdui Juščiui, Silvai Mardosaitei, nuteistiesiems D. V., R. V., E. N., D. V., A. J., nukentėjusiajai R. M. ir jos atstovei advokatei D. B.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. N., A. J., D. V., nuteistojo R. V. gynėjo advokato Ž. Rutkausko ir Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Navicko apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

3D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

4- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika A. N. atžvilgiu) laisvės atėmimu 5 metams;

5- pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. N. atžvilgiu) laisvės atėmimu 2 metams;

6- pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu) laisvės atėmimu 5 metams 5 mėnesiams;

7- pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu) laisvės atėmimu 2 metams;

8- pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika R. M. ir R. R. atžvilgiu) laisvės atėmimu 9 metams;

9- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu subendrintos ir D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

11D. V.:

12- pagal BK 5 straipsnį, 249 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

13- pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (21 g narkotinės medžiagos – heroino neteisėtas įgijimas Nyderlandų Karalystėje, neteisėtas laikymas ir gabenimas iš Nyderlandų Karalystės į Vokietijos Federacinę Respubliką (toliau – VFR) bei neteisėtas heroino platinimas VFR) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

14- pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (208,47 g narkotinės medžiagos – heroino – neteisėtas įgijimas Nyderlandų Karalystėje ir gabenimas iš Nyderlandų Karalystės į VFR) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

15- pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – 41,63 g heroino - neteisėtas įgijimas ir laikymas VFR) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

16- pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 1471 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio d. 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (R. G. verbavimas, gabenimas į VFR, turint tikslą išnaudoti priverstiniam darbui) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

17- pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 1471 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio d. 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (nukentėjusiojo Nr. 100 verbavimas, gabenimas į VFR, turint tikslą išnaudoti priverstiniam darbui ir neteisėtas vertinas dirbti – platinti narkotines medžiagas) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

18- pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 1471 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio d. 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (nukentėjusiojo Nr. 79 verbavimas, gabenimas į VFR, turint tikslą išnaudoti priverstiniam darbui ir neteisėtas vertinas dirbti – platinti narkotines medžiagas) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

19- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 300 straipsnio 2 dalį (žinomai suklastoto dokumento V. M. vardu įgijimas, laikymas) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

20R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

21- pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. N. atžvilgiu) laisvės atėmimu 2 metams;

22- pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu) laisvės atėmimu 5 metams;

23- pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu) laisvės atėmimu 2 metams;

24- pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika R. R. ir R. M. atžvilgiu) laisvės atėmimu 9 metams.

25Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu subendrintos ir R. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

26R. V. pagal BK 5 straipsnį, 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

27E. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:

28- pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika A. N. atžvilgiu) laisvės atėmimu 5 metus;

29- pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. N. atžvilgiu) laisvės atėmimu 2 metams;

30- pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu) laisvės atėmimu 2 metams;

31- pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika R. M. atžvilgiu) laisvės atėmimu 7 metams.

32Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu subendrintos ir E. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

33E. N. pagal BK 5 straipsnį, 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

34D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

35- pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. N. atžvilgiu) laisvės atėmimu 2 metams;

36- pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu) laisvės atėmimu 2 metams.

37Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

38Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, D. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

39D. V. pagal BK 5 straipsnį, 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

40A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

41D. V. nukentėjusiajai R. R. priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

42Solidariai iš D. V., R. V., E. N. ir D. V. nukentėjusiajai A. L. priteista 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

43Solidariai iš D. V., R. V., E. N. nukentėjusiajai R. M. priteista 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

44Nukentėjusiojo Nr. 79 civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

45D. V. laikino nuosavybės teisės apribojimo į žemės sklypą, esantį adresu ( - ), unikalus Nr: ( - ), ir į žemės sklypą su statiniais, esančius adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančius E. V., taikymas pratęstas iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.

46R. V. laikino nuosavybės teisės apribojimo į butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausantį A. Š., taikymas pratęstas iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.

47Pinigai – 2950 Eur – paimti iš D. V. 2012-08-31 kratos metu ir esantys Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriaus kasoje, nukreipti nukentėjusiųjų civilinių ieškinių padengimui.

48Pinigai – 7150 eurų – paimti iš R. V. 2012-08-31 kratos metu ir esantys Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriaus kasoje, panaudoti nukentėjusiųjų civilinių ieškinių padengimui.

49Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

50D. V., E. N., D. V., R. V. nuteisti už tai, kad jie ir T. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 391 straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais (toliau – T. R.), asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, N. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 391 straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais (toliau - N. M.), veikdami organizuota grupe, susitarė pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos Nyderlandų Karalystėje, užtikrindami sutartus prostitucijos organizavimo ir asmenų gabenimo prostitucijai veiksmus, siekdami bendrų tikslų, panaudodami apgaulę verbavo, gabeno bei organizavo prostituciją, t.y. E. N. 2008 m. pabaigoje - 2009 m. pradžioje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, internete susipažino su A. N. ir po ilgalaikių susitikimų, tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, ( - ) mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje siekdamas, kad A. N. būtų įtraukta į prostituciją, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, panaudodamas apgaulę melagingai pažadėjo - gerai apmokamą darbą, t. y. įkalbėjo vykti į Nyderlandų Karalystę, Amsterdamą dirbti prostitute, A. N. sutikus, t. y. nukentėjusiajai patikėjus E. N. melagingais pažadais, tokiu būdu ją užverbavus, 2008 m. pabaigoje, 2009 m. pradžioje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, savo automobiliu A. N. atgabeno į degalinę „Lukoil“, esančią adresu ( - ), užmokėjo už kelionę ir ją E. N. lydint, kartu važiuojant mikroautobusu, nuvyko į Amsterdamą, kur apgyvendino iš nekilnojamojo turto agentūros „( - ), T. R. nuomojamame, prostitucijos organizavimo tikslams skirtame bute Amsterdame, tikslus adresas tyrimo metu nenustatytas, po ko E. N., T. R., D. V., R. V., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, organizavo prostituciją, t. y. nuo A. N. atvežimo momento, bet ne ilgiau kaip iki 2009 m. tyrimo metu tiksliai nenustatyto mėnesio bei dienos, A. N. teikiant seksualines paslaugas už atlygį ( - ) ir ( - ) miestų viešnamiuose, kuri gaudavo iš klientų nuo 150 iki 600 eurų per dieną, organizuotoje grupėje tarpusavyje pasiskirsčius vaidmenimis ir funkcijomis: E. N., T. R., D. V., R. V., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas kontroliavo jos darbą, bendravimą su kitais asmenimis, priimamų klientų skaičių ir iš prostitucijos uždirbamus pinigus, kurie iš nukentėjusiosios buvo surenkami ir perduodami D. V., po ko gautą pelną iš prostitucijos pasidalindavo tarp organizuotos grupės narių, tokiu būdu D. V., T. R., E. N., D. V., R. V., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, veikdami organizuota grupe, panaudojant apgaulę, organizavo nukentėjusiosios A. N. verbavimą, gabenimą į Nyderlandų Karalystę, siekdami pelnytis iš nukentėjusiosios prostitucijos ir pelnėsi iš A. N. prostitucijos, turėdami nenustatyto dydžio pajamas.

51Be to, D. V., E. N., D. V., R. V. nuteisti už tai, kad jie ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, T. R., N. M., veikdami organizuota grupe, susitarė pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos Nyderlandų Karalystėje, užtikrindami sutartus prostitucijos organizavimo ir asmenų gabenimo prostitucijai veiksmus, siekdami bendrų tikslų, panaudodami apgaulę verbavo, gabeno bei organizavo prostituciją, t. y. N. M. 2009 m. balandžio mėnesį, Lietuvoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje susipažino su A. L. ir siekdamas, kad A. L. būtų įtraukta į prostituciją, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, panaudodamas apgaulę melagingai pažadėjo - gerai apmokamą darbą, t. y. N. M. įkalbėjo vykti į Nyderlandų Karalystę, Amsterdamą dirbti prostitute, A. L. sutikus, t. y. nukentėjusiajai patikėjus N. M. melagingais pažadais, tokiu būdu ją užverbavus, N. M. sutvarkė jos asmens dokumentus, po ko R. V. ir N. M., 2009 m. balandžio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, dviem automobiliais nuvykę ir susitikę su nukentėjusiąja A. L. ( - ), įsitikino jos sprendimu ir N. M. savo automobiliu į šią degalinę atgabeno A. L., užmokėjo už jos kelionę ir įsodino į mikroautobusą, po ko nukentėjusiajai A. L. nuvykus į Amsterdamą, ją pasitiko E. N. ir T. R., kurie nukentėjusiąją apgyvendino iš nekilnojamojo turto agentūros ( - ), T. R. nuomojamame, prostitucijos organizavimo tikslams skirtame bute Amsterdame, tikslus adresas tyrimo metu nenustatytas, po ko T. R., E. N., D. V., R. V., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, organizavo prostituciją, t.y. nuo A. L. atvežimo momento, bet ne ilgiau kaip iki 2009 m. liepos mėnesio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, A. L. po šešias valandas per dieną teikiant seksualines paslaugas ( - ) miesto viešnamiuose, kuri gaudavo iš klientų nuo 500 iki 900 eurų per dieną, organizuotoje grupėje tarpusavyje pasiskirsčius vaidmenimis ir funkcijomis: E. N., T. R., D. V., R. V., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kontroliavo A. L. darbą, bendravimą su kitais asmenimis, priimamų klientų skaičių ir iš prostitucijos uždirbamus pinigus, kurie iš nukentėjusiosios buvo surenkami ir perduodami D. V., po ko gautą pelną iš prostitucijos pasidalindavo tarp organizuotos grupės narių, tokiu būdu D. V., T. R., E. N., D. V., R. V., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, veikdami organizuota grupe, panaudojant apgaulę, organizavo nukentėjusiosios A. L. verbavimą, gabenimą į Nyderlandų Karalystę, siekdami pelnytis iš nukentėjusiosios prostitucijos ir pelnėsi iš A. N. prostitucijos, turėdami nenustatyto dydžio pajamas.

52Be to, D. V., R. V., E. N., A. J. nuteisti už tai, kad D. V., T. R., R. V., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, N. M., E. N. veikdami organizuota grupe, susitarė pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos Nyderlandų Karalystėje, užtikrindami sutartus prostitucijos organizavimo ir asmenų gabenimo prostitucijai veiksmus, siekdami bendrų tikslų, panaudodami apgaulę verbavo, gabeno bei organizavo prostituciją, t. y. D. V., T. R., R. V., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, N. M., žinodami, kad nukentėjusiosios yra vaikai ir bus išnaudojamos prostitucijai, panaudodami apgaulę, verbavo, gabeno, laikė nelaisvėje, du vaikus - t.y. N. M., 2009 m. kovo mėnesio pradžioje tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, ( - ), autobusų stotelėje susipažino su nukentėjusiąja R. M., kuri tuo metu buvo vaikas, 17 metų (gim. ( - )), ir siekdamas, kad būtų įtraukta į prostituciją, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – dėl amžiaus, sunkios materialinės padėties, lengvo protinio atsilikimo su elgesio sutrikimu, panaudodamas apgaulę, melagingai pažadėjo - gerai apmokamą darbą užsienyje, neįvardindamas šalies bei nenurodydamas tikrojo darbo pobūdžio, o nukentėjusiajai R. M. sutikus, t.y. jai patikėjus N. M. melagingais pažadais, tokiu būdu ją užverbavus, N. M. kitą dieną savo automobiliu R. M. nugabeno adresu ( - ), kur laikinai apgyvendino G. B. nuomojamame bute, o tuo metu A. J., kuris nebuvo organizuotos grupės narys, siekdamas sau turtinės naudos, žinodamas, kad N. M. ieško merginų prostitucijos darbui užsienyje, 2009 m. kovo mėnesio pradžioje tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, žinodamas, kad nukentėjusioji R. R. yra vaikas, 16 metų (gim. ( - )), ir bus įtraukta į prostituciją bei pelnomasi iš jos prostitucijos, pasinaudodamas R. R. pažeidžiamumu - dėl amžiaus, mišraus nerimo ir depresinio elgesio sutrikimų, ( - ), pažadėjo gerai apmokamą prostitutės darbą užsienyje neįvardindamas šalies, o R. R. sutikus, nukentėjusiąją R. R. atgabeno į ( - ) miestą, kur šalia autobusų stoties ją perleido N. M., kuris tą pačią dieną nukentėjusiąją R. R. nuvežė į namą ( - ), kur laikinai apgyvendino, po ko N. M. kontroliuodamas abi nukentėjusiąsias atvežė į butą, adresu ( - ), ir laikė jas nelaisvėje iki 2009-03-28, bei tuo laikotarpiu R. M. nuvežė į kavinę buvusią „IKI“ prekybos centre, adresu ( - ), o R. R. į kavinę, esančią ( - ) mieste, tikslus adresas tyrimo metu nenustatytas, kur D. V. ir R. V. žinodami, kad šios – vaikai, jas įvertino kaip tinkamas prostitucijai, po ko N. M. parūpino R. R. suklastotą dokumentą ir 2009-03-28 nupirkęs bilietus abi nukentėjusiąsias: R. R. - ( - ) mieste, R. M. - ( - ) mieste įsodino į tą patį autobusą, valst. Nr. ( - ), vykstantį maršrutu Ryga – Amsterdamas, tačiau 2009-03-28 15.20 val. ( - ), autobusas gabenantis nukentėjusiąsias buvo sustabdytas VSAT pareigūnų ir R. R. sulaikyta dėl suklastoto dokumento, o R. M. nuvykus į Amsterdamą, ją pasitiko E. N. bei T. R., kurie žinodami, kad nukentėjusioji R. M. yra vaikas, pasinaudodami jos pažeidžiamumu dėl amžiaus, sunkia materialine padėtimi, lengvu protiniu atsilikimu su elgesio sutrikimu, siekiant išnaudoti prostitucijai apgyvendino ją iš nekilnojamojo turto agentūros ( - ), T. R. nuomojamame, prostitucijos organizavimo tikslams skirtame bute Amsterdame, tikslus adresas tyrimo metu nenustatytas, kur buvo prižiūrima E. N. bei T. R. iki tol, kol praėjus savaitei po atgabenimo ir apgyvendinimo nukentėjusioji R. M. iš nuomojamo buto pabėgo, tokiu būdu veikdami organizuota grupe D. V., T. R., R. V., N. M. organizavo dviejų nukentėjusiųjų vaikų: R. M. ir R. R. verbavimą, gabenimą į Nyderlandų Karalystę, siekdami išnaudoti nukentėjusiąsias prostitucijai, o E. N. veikdamas organizuota grupe laikė nelaisvėje R. M., siekdamas naudoti prostitucijai Nyderlandų Karalystėje, o A. J., kuris nebuvo organizuotos grupės narys, žinodamas, kad R. R. yra vaikas ir bus įtraukta į prostituciją bei pelnomasi iš jos prostitucijos, verbavo ją prostitucijai.

53Be to, D. V. nuteistas už tai, kad jis veikdamas kartu su N. M. bei siekdami bendrų tikslų, 2009 m. kovo mėnesio pradžioje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, užverbavo nepilnametę nukentėjusiąją R. R. (gim. ( - )), kuri neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, laiku ir vietoje, bet ne vėliau, kaip iki 2009 m. kovo 28 d. susitikimo su N. M. metu sutarė, jog R. R. dokumentu reikiamu vykimui į Nyderlandų Karalystę turi pasirūpinti N. M. ir laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėnesio pradžios, tyrimo metu tiksliai data nenustatyta iki 2009 m. kovo 28 d. ( - ) mieste, šalia ( - ), N. M., iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo žinomai netikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ), išduotą J. B. vardu, kurioje atspausdinta R. R. nuotrauka ir nurodyti J. B. anketiniai duomenys, kurį perdavė R. R. 2009 m. kovo 28 d. vykusiai autobusu, valst. Nr. ( - ), maršrutu Ryga – Amsterdamas, ir kuri 2009 m. kovo 28 d. 15.20 val. ( - ) buvo sulaikyta VSAT pareigūnų dėl suklastoto dokumento, tokiu būdu D. V. ir N. M. veikdami bendrai organizavo žinomai netikro dokumento - asmens tapatybės kortelės laikymą, gabenimą ir panaudojimą.

54Nuteistasis E. N. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendį pakeisti ir jo veiką iš BK 147 straipsnio 1 dalies (A. N. epizodas) perkvalifikuoti į BK 308 straipsnio 1 dalį, veiką iš BK 157 straipsnio 1 dalies (R. M. epizodas) perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 1 dalį bei sušvelninti jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

55Apeliantas nurodo, jog kaltinamajame akte jis buvo kaltinamas A. N. epizode pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį, 147 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį; A. L. epizode pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį, 147 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį; R. M. epizode pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį, 157 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjant bylą teisme, prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, kuriame prašė jį pripažinti kaltu A. N. ir A. L. epizoduose pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, R. M. epizode pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį, 157 straipsnio 1 dalį. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu ir nuteisė A. N. epizode pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį; A. L. epizode pagal BK 307 straipsnio 2 dalį; R. M. epizode pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, tačiau savo sprendimo motyvų nuosprendyje neatskleidė.

56Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, kad prieš A. N. būtų naudotas fizinis ar koks kitas smurtas. Taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų priklausoma nuo jo ar kitų kaltinamųjų, todėl šiuo atveju valios palenkimo būdai nenustatyti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudota apgaulė ir pasinaudota jos pažeidžiamumu, kaip verbavimo instrumentais. Byloje nėra duomenų, kad A. N. buvo bejėgiškos būklės. Iš A. N. apklausos protokolo, kuris buvo pagarsintas teisiamajame posėdyje, matyti, kad jos tiek fizinė, tiek ir psichinė būklė stabili, mintys išdėstytos logiškai ir suprantamai. Laikyti nukentėjusiąją pažeidžiama tik dėl jos vienu metu, kaip ji pati nurodė, pablogėjusios materialinės padėties dėl prarasto darbo ir pinigų stygiaus pragyvenimui, būtų neteisinga. Be to, savaime pažeidžiamumo egzistavimas nesuponuoja prekybos žmonėmis, todėl būtina nustatyti, kad kaltininkas tikslingai naudojasi šia aplinkybe nusikalstamiems ketinimams realizuoti. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad jo ir A. N. parodymai, paneigiantys apgaulės naudojimą, sutampa, ką pripažino ir teismas (nuosprendžio 22 lapo paskutinė pastraipa). Jis neneigia, kad pasiūlė A. N. vykti į Olandiją ir teikti seksualines paslaugas. Su tokiu siūlymu A. N. sutiko. Tokius pat parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir A. N.. Ji tvirtino, kad užsiminė jam apie pablogėjusią materialinę padėtį, o jis jai pasiūlė teikti seksualines paslaugas Olandijoje. Ji suprato, kad siūlomas prostitutės darbas, ir su pasiūlymu sutiko. A. N. nurodė, kad jis ją informavo, jog ji gyvens netoli Amsterdamo, iš prostitucijos ji užsidirbs nemažai pinigų, kad pusę uždirbtų pinigų ji turės atiduoti jam, garantavo jos apsaugą ir nugabeno į Olandiją. Susitarimą verstis prostitucija su nukentėjusiąja patvirtina ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas T. R., nurodydamas, kad „su A. buvo sutarta, kad dirbs prostitute, pusę pinigų atiduos“ kaltinamiesiems. Beje, T. R., kurio parodymais tikėjo tiek prokuroras, tiek ir teismas, papildomai nurodė, kad su A. N. buvo sutarta, jog pinigus ji atiduos už gyvenimą jų nuomojamame bute, maistą, už tai, jog ji bus vežiojama į darbą, jai bus teikiama apsauga nuo kitų užsiimančių prostitucija asmenų.

57Faktų, kad A. N. pasiūlė dirbti prostitute, nugabeno į Olandiją, organizavo ir vadovavo jos prostitucijai šalyje, kurioje toks verslas nėra baudžiamas, o pati A. N. už šį verslą teigia mokėjusi mokesčius, taip pat vertėsi iš jos prostitucijos, jis neneigia. A. N. patvirtino, kad Olandijoje jai nebuvo atimta ar kitaip suvaržyta judėjimo laisvė, ji turėdavo išeiginių, galėdavo eiti apsipirkti, jos niekas nekontroliavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto įsitikinimu, nurodyti jo veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tačiau nuosprendyje jie netinkamai kvalifikuoti kaip prekyba žmonėmis. Su jo veikos teisiniu vertinimu šiame epizode suabejojo ir kaltinimą palaikantis prokuroras, teisminio bylos nagrinėjimo metu prašęs teismo pakeisti jam kaltinimą. Kadangi byloje nėra duomenų, jog iki jo siūlymo vykti į Nyderlandų Karalystę A. N. vertėsi prostitucija, todėl jo veika atitinka BK 308 straipsnio 1 dalies, 307 straipsnio 2 dalies požymius. Pirmosios instancijos teismas jo veikos teisinio vertino A. N. epizode visiškai nemotyvavo, tokiu būdu pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

58R. M. epizode nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas konstatavo, kad nukentėjusiajai R. M. atvykus į Amsterdamą, jis su T. R. ją pasitiko, apgyvendino išnuomotame bute, kuriame jis su T. R. ją prižiūrėjo iki tol, kol po savaitės nuo atvykimo, nukentėjusioji iš nuomojamo buto pabėgo. Tuo tarpu aprašomojoje dalyje (nuosprendžio 26 lapas) teismas nurodo, kad R. M. Olandijoje pasitiko T. R.. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas nuosprendis nesuprantamas dėl jo veiksmų apimties ir pažeidžia jo teisę tiksliai žinoti kuo yra kaltinamas bei tuo pačiu teisę gintis.

59Nuspręsdamas, kad jis R. M. laikė nelaisvėje, siekiant panaudoti ją prostitucijai Nyderlandų Karalystėje, teismas padarė niekuo nepagrįstą prielaidą, kad jis žinojo, jog R. M. yra vaikas, yra pažeidžiama dėl amžiaus ir sunkios materialinės padėties, yra lengvo protinio atsilikimo su elgesio sutrikimu. Tai įtakojo klaidingą jo veiksmų kvalifikavimą.

60Teismas padarė išvadą, kad R. M. surado N. M., pasiūlė jai vykti į užsienį dirbti, nenurodydamas tikrojo darbo pobūdžio, tokiu būdu pasinaudojęs jos pažeidžiamumu dėl amžiaus, sunkios materialinės padėties, lengvo protinio atsilikimo su elgesio sutrikimu, nukentėjusiąją užverbavo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad N. M. informavo jį apie R. M. amžių, materialinę padėtį, sveikatos būklę. Bendrininkavimo būtinu požymiu yra bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus daromus nusikaltimus. Jis neneigia, kad buvo susitarta pelnytis iš merginų prostitucijos, tačiau niekada nebuvo kalbos apie pelnymąsi iš nepilnamečių ar turinčių sveikatos problemų merginų prostitucijos. Pagal teismų praktiką bendrininkai atsako tik už tas veikas, kurias apėmė jų tyčia.

61Duomenų, jog jis anksčiau būtų pažinojęs R. M. ar būtų žinojęs, kas vyko su nukentėjusiąją iki jai atvykstant į Olandiją, nėra. Teismo išvada, kad „bylos įrodymai leidžia kategoriškai tvirtinti, jog kaltinamiesiems nukentėjusiųjų (R. M. ir R. R.) amžius buvo žinomas“ (nuosprendžio 25 lapas 2 pastraipa), yra visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota. Remdamasis faktais apie R. M. sunkią materialinę padėtį, alkoholio vartojimą, amžių, elgesio sutrikimą, teismas preziumuoja, kad jis turėjo tai suvokti ir pasinaudojo šiomis nukentėjusiosios savybėmis. Tokia išvada neatitinka faktinių aplinkybių jau vien dėl to, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės N. M., kuris ir surado R. M., tvirtina nenaudojęs prieš ją jokios apgaulės ar prievartos, nesuvaržęs merginos laisvės, tokiu būdu jis negalėjo būti jo žinių šaltiniu. Duomenų, kad N. M. ar kas nors kitas būtų nurodęs jam pasitikti nepilnametę, turinčią elgesio sutrikimų merginą, nėra. Todėl teismo išvados nepagrįstos konkrečiais įrodymais, o preziumuojamos remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie nukentėjusiąją R. M.. Taigi teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, netinkamai vertino bylos duomenis, savo išvadas grindė prielaidomis, nenurodė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų, tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, jo veika šiame epizode turėtų būti vertinama kaip pasikėsinimas pelnytis iš R. M. prostitucijos ir kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 1 dalį.

62Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog teismas, nurodydamas „nė viena bylos aplinkybė nepaneigia fakto, kad buvo apribota nukentėjusiųjų R. M. ir R. R. laisvė“ (nuosprendžio 25 lapas 2 pastraipa), pažeidė suformuotą teismų praktiką, draudžiančią įrodinėjimo naštą perkelti kaltinamajam.

63Be kita ko, šiame epizode vertindamas įrodymus, teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų. Analizuojant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės N. M. parodymus ir sugretinus juos su nukentėjusiosios R. M. parodymais, akivaizdu, kad jų versijos dėl esminių aplinkybių, įtakojančių veiksmų teisinį vertinimą, skiriasi. N. M. tvirtino, kad R. M. vienareikšmiškai buvo siūlomas prostitutės darbas ir ji tą turėjo suprasti, jog nukentėjusiajai nebuvo suvaržyta laisvė. Tuo tarpu R. M. nurodė, kad ji nenorėjo dirbti prostitute ir, jei būtų žinojusi, kad reikės dirbti prostitute, ji nebūtų važiavusi. Kodėl teismo išvados grindžiamos nukentėjusiosios parodymais, o atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės N. M. parodymai atmetami, nuosprendyje nepasisakyta, kas rodo teismo šališkumą.

64Apelianto nuomone, taip pat jam buvo paskirtos aiškiai per griežtos bausmės. Skirdamas bausmes, teismas paviršutiniškai vertino jo asmenybę apibūdinančius duomenis. Teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nurodo, jog visų jam inkriminuotų kaltinimų esmines aplinkybes jis pripažino, nesutiko tik su jų teisiniu vertinimu.

65Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu bei nuteistas, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, jį pagal BK 157 straipsnio 1 dalį išteisinti. Tuo atveju jeigu teisėjų kolegija manytų, kad nėra pagrindo jį išteisinti, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

66Apeliantas nurodo, jog jo kaltė skundžiamame nuosprendyje visiškai nemotyvuota, neįvertintos kaltinime nurodytos aplinkybės ir jų ryšys su jo atliktais veiksmais. Dėl jo kaltės nuosprendyje yra pateiktas tik vienas sakinys - „kaltinamas dėl nukentėjusiosios R. R. verbavimo prostitucijai visiškai pagrįstas. Kaltinamojo A. J. parodymai dėl jo noro padėti nukentėjusiajai R. R. išvykti į užsienį dirbti prostitute nešalina jo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo A. J. tolimesni veiksmai yra susiję su prisidėjimu prie to, kad nukentėjusioji R. R. išvyktų dirbti prostitute.” (nuosprendžio 25 lape). Tokiu būdu, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus.

67Atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis nebuvo kaltinamas R. R. verbavimu darbui prostitute. Ši alternatyvi BK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta veika jam nebuvo inkriminuota nei kaltinamajame akte, nei nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Jis buvo kaltinamas tiktai R. R. perleidimu, tačiau teismas jo dėl to nenuteisė. Taigi be paminėtų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų taip pat buvo pažeisti ir BPK 255 straipsnio 1 dalies reikalavimai, pažeista jo teisė į gynybą, konkrečiai - teisė žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą.

68Jis buvo kaltinamas, kad R. R. pažadėjo gerai apmokamą darbą ir įkalbėjo vykti į užsienį dirbti prostitute, neįvardydamas šalies. Teismas šios aplinkybės nepripažino įrodyta, dėl šios aplinkybės įrodytinumo nenurodė jokių motyvų. Nepaisant to, apeliantas pažymi, jog tai, kad jis neva įkalbėjo R. R. vykti dirbti į užsienį, paneigia ne tik jo teisme duoti parodymai dėl pačios R. R. iniciatyvos, bet ir pačios R. R. parodymai teisme, kuriuose ši aiškiai patvirtino, kad pati norėjo vykti kuo toliau nuo namų. Apklausiama teisme R. R. nurodė, jog „nežino, ar A. pasiūlė vykti ar tik pasakė apie vykimą”. Be kita ko, R. R. parodymai dalyje dėl „įkalbinėjimo” yra nekonkretūs, prieštaringi (pavyzdžiui dėl „įkalbinėjimo” važiuoti į užsienį vietos, posėdžio protokole nurodyta, kad tai vyko pas R. R. močiutę, prie M., kitoje vietoje - vakarėlyje). Kadangi pagal teismų praktiką visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai, apelianto įsitikinimu, aplinkybė apie įkalbinėjimą iš kaltinimo šalintina.

69Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad jis R. R. pažadėjo gerai apmokamą prostitutės darbą. Apie tai nepatvirtina nei jo parodymai, nei pačios R. R. parodymai. R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad norėjo išvykti, kuo toliau nuo gyvenamosios vietos.

70Priešingai nei nurodyta kaltinime – nesiekė jis ir jokios turtinės naudos sau. To nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys.

71Be kita ko, apeliantas nurodo tai, jog jis neperleido N. M. R. R., o tik suvedė ją su N. M.. Jis nekontroliavo R. R. (neturėdamas kontrolės jai, akivaizdu, kad negalėjo jos perleisti), iniciatyva išvažiuoti į užsienį buvo iš jos pusės, susitikti su N. M. R. R. nuvyko laisva valia, todėl nėra „perleidimo” požymio.

72R. R., būdama beveik 17 metų amžiaus, gyveno kaip suaugusi, dalyvaudavo vakarėliuose, kuriuose būdavo vartojamas alkoholis, elgėsi kaip suaugusi, atrodė kaip pilnametė, pamokų laiku būdavo ne mokykloje, todėl jis nežinojo ir pagal aplinkybes negalėjo suprasti, kad ji yra nepilnametė. T. R. ir N. M. teisme taip pat patvirtino, kad iš išvaizdos nesuprato, kad R. R. nepilnametė.

73Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad policijos pareigūnai jam darė psichologinį spaudimą, kad jis pripažintų savo kaltę. Dėl to, kad davė tinkamus parodymus, nebuvo inicijuotas jo suėmimas. Visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, kiek ji yra surinkta iš asmeninio pobūdžio parodymų, yra nepatikima, atliktas tyrimas neobjektyvus, šališkas. Be jokio teisinio pagrindo apklausose dalyvaudavo pareigūnas J. K., Caritas atstovai. Baudžiamojo proceso įstatymo normos nenumato nei „Caritas” atstovo, nei apklausos nevykdančio pareigūno dalyvavimo ikiteisminio tyrimo pareigūno atliekamoje apklausoje, akivaizdu, kad tai formavo nukentėjusiųjų parodymų kryptingumą ir turinį.

74Jeigu teismas pripažintų, jog jis vis dėl to padarė, kokią nors nusikalstamą veiką, apeliantas prašo įvertinti tai, kad jo veiksmai pasireiškė tik tuo, kad jis R. R. tik suvedė su pažįstamu N. M.. Jokių nusikalstamų veiksmų jis nesiekė atlikti, jo pagalba buvo vienkartinė, nereikšminga, jam nežinant apie organizuotą grupę, neturint tikslo gauti materialinę naudą, neturint tikslo nusikalsti ir nesant išankstinio susitarimo padaryti nusikalstamą veiką. Taip pat byloje yra išimtinės aplinkybės – jis daugiau nei ketveri metai yra neteistas, turi sutuoktinę ir vaiką, L. J., legaliai dirba UAB „( - )”. Didelės trukmės realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jam turėtų itin neigiamų pasekmių jo socialiniams ryšiams su šeima. Po paskutinės veikos (BK 222 straipsnis), už kurią jis buvo nuteistas, padarymo praėjo daugiau nei penkeri metai, šiuo laikotarpiu jis gyvena doro Lietuvos gyventojo gyvenimą (2009 - 2010 m. buvo jauno amžiaus ir ėjo klystkeliais). Baudžiamasis procesas šioje byloje užtruko itin ilgai, tai mažina ir nusikalstamų veikų pavojingumą, mažėja prevencinė bausmės paskirtis. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus jam bet kurią, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę.

75Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Navickas apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendį pakeisti:

76D. V., R. V., E. N. ir D. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jie nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 straipsnio 2 dalyje (A. N. ir A. L. atžvilgiu), padarė organizuota grupe.

77D. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika A. N. atžvilgiu), perkvalifikuoti į BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir paskirti D. V. laisvės atėmimą 6 metams.

78Pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. N. atžvilgiu) D. V. paskirti laisvės atėmimą 3 metams.

79D. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu), perkvalifikuoti į BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir paskirti D. V. laisvės atėmimą 6 metams 2 mėnesiams.

80Pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu) D. V. paskirti laisvės atėmimą 3 metams 2 mėnesiams.

81Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika A. N. atžvilgiu), BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. N. atžvilgiu), BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu), BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu) subendrinti su pirmos instancijos teismo paskirtomis bausmėmis pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika R. M. ir R. R. atžvilgiu) ir BK 300 straipsnio 2 dalį (žinomai netikro dokumento įgijimas, laikymas, gabenimas ir panaudojimas) bausmių apėmimo bei sudėjimo būdu ir D. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 14 metų.

82R. V. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. N. atžvilgiu) paskirti laisvės atėmimą 3 metams;

83R. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu), perkvalifikuoti į BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir paskirti R. V. laisvės atėmimą 5 metams 10 mėnesių;

84R. V. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu) paskirti laisvės atėmimą 3 metams 2 mėnesiams.

85Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. N. atžvilgiu), BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu), BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu) subendrinti su pirmos instancijos teismo paskirta bausme pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika R. M. ir R. R. atžvilgiu) bausmių apėmimo bei sudėjimo būdu ir R. V. skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 12 metų.

86E. N. nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika A. N. atžvilgiu), perkvalifikuoti į BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir paskirti E. N. laisvės atėmimą 5 metams 10 mėnesių;

87E. N. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. N. atžvilgiu) paskirti laisvės atėmimą 3 metams;

88E. N. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu) paskirti laisvės atėmimą 3 metams;

89E. N. nusikalstamą veiką, numatytą BK 157 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika R. M. atžvilgiu), perkvalifikuoti į BK 157 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir paskirti E. N. laisvės atėmimą 7 metams 3 mėnesiams.

90Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bei sudėjimo būdu ir E. N. skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 11 metų.

91D. V. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. N. atžvilgiu) paskirti laisvės atėmimą 3 metams;

92pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu) paskirti laisvės atėmimą 3 metams.

93Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. V. skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 metams.

94Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigoti D. V. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

95Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

96Apeliantas nurodo, jog nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant organizuota grupe, tačiau veikų, numatytų BK 147 straipsnio l dalyje, 157 straipsnio l dalyje, neperkvalifikavo į BK 147 straipsnio 2 dalį, 157 straipsnio 2 dalį bei nepripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad veikos, numatytos BK 307 straipsnio 2 dalyje, buvo padarytos organizuota grupe, dėl ko neteisingai nuteistiesiems už padarytas veikas paskyrė ir bausmes. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių.

97Nuteistojo R. V. gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria R. V. pripažintas kaltu pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. N. atžvilgiu); BK 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu), BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu); BK 157 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika R. R. ir R. M. atžvilgiu) ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nukentėjusiųjų A. L. ir R. M. civilinius ieškinius dalyje dėl žalos priteisimo iš R. V. atmesti. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje paliktas galioti laikinas R. V. nuosavybės teisės į butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausantį A. Š., a.k. ( - ) apribojimas, paskirtas Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės N. G. 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimu, bei pinigus - 7150 eurų - paimtus iš R. V. 2012-08- 31 kratos metu ir esančius Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriaus kasoje, panaudojant nukentėjusiųjų civilinių ieškinių padengimui.

98Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl R. V. nuteisimo nepagrįsta bei neteisėta, todėl naikintina dėl netinkamo materialinių bei procesinių įstatymų normų taikymo, vertinant duomenis, pripažįstant juos įrodymais, dėl kitų faktinių bylos aplinkybių neteisingo nustatymo bei vertinimo.

99R. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės dėl jam inkriminuojamų veikų nepripažino.

100Pirmajame nusikalstamos veikos epizode jo ginamasis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad „kartu su kitais asmenimis veikdami organizuotoje grupėje susitarė pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos Nyderlandų Karalystėje, užtikrindami sutartus prostitucijos organizavimo ir asmenų gabenimo prostitucijai veiksmus, siekdami bendrų tikslų, panaudodami apgaulę verbavo, gabeno bei organizavo prostituciją“ (A. N. atžvilgiu). Apeliantas teigia, jog apkaltinamajame nuosprendyje, kaip ir prokuroro teiktame kaltinamajame akte bei prašyme dėl kaltinimo pakeitimo, nėra jokių R. V. nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementų, t.y. kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė BK 307 straipsnio 2 dalies sudėties realizavimas. Be to, teismas visiškai nieko nepasisakė dėl atsakomybės apimties Nyderlandų Karalystėje už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, kai tuo tarpu iš nuosprendžio turinio matyti, jog nusikalstama veika neva turėjo būti baigta minėtoje Karalystėje. Kita vertus, už BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą nenumatyta baudžiamoji atsakomybė tarptautinėse sutartyse (BK 7 straipsnis), be to, minėtas nusikaltimas nėra priskirtas ir BK 8 straipsnio 3 dalies išimtyse. Todėl šiuo atveju turi būti tiksliai laikomasi BK 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Apygardos teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar tokio pobūdžio baigta veika yra kriminalizuota Nyderlandų Karalystėje, ar ji iš viso persekiojama baudžiamąja tvarka ir jei taip, tai kokios kriminalinės bausmės yra numatytos (koks maksimalus dydis ir pan.). Dėl paminėtų aplinkybių, gynėjo įsitikinimu, teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir kartu pažeidė R. V. teises į teisingą baudžiamąjį procesą.

101Teismas visiškai neobjektyviai ir šališkai apkaltinimo prasme vertino ikiteisminio tyrimo metu duotus A. N. parodymus, kurie nors ir buvo skelbiami teisme, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo iki galo išnaudotos visos įmanomos galimybės, kad betarpiškai sudaryti galimybę užduoti klausimus šiai nukentėjusiajai. Teismo išvada, kad šios nukentėjusiosios parodymus patvirtina atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. R. parodymai, yra nepakankama, kad pagrįsti R. V. kaltę dėl BK 307 straipsnio 2 dalies sudėties realizavimo. Apklausta ikiteisminiame tyrime A. N. neatpažino R. V. (net neduota atpažinti), o vien tik jos nuoroda į atvykdavusį asmenį pravarde „( - )“, neleidžia spręsti, kokius nusikalstamos veiksmus jos atžvilgiu realizavo šis asmuo. Iš teismo cituojamų nukentėjusiosios A. N. parodymų - „Nuo jos atvažiavimo praėjus 3-4 mėnesiams į butą atvažiavo dar vienas vyriškis vardu R., pravarde „( - )“, kuris kaip ir T., pabūdavo ir išvažiuodavo, buvo atvykęs gal 5 kartus. „( - )“ nerinkdavo pinigų, ji nesuprasdavo, ko jis atvažiuodavo“, negalima teigti, jog R. V. savo veiksmais realizavo kokios nors veikos sudėtį. Akivaizdu, jog tokie veiksmai, jei jie ir būtų priskiriami R. V., nėra nusikalstami. Todėl jo ginamasis pagal kaltinimą BK 307 straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas, nesant jo veikoje jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.

102Antrajame nusikalstamos veikos, už kurios padarymą yra nuteistas R. V., epizode (nusikaltimų sutaptis BK 147 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 2 dalis, A. L. atžvilgiu), teismas, darydamas išvadas buvo šališkas ir neobjektyvus. Nepagrįstai ir neteisėtai atsiribojo nuo nukentėjusiosios teiginių apie atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio tvarka T. R. veiksmų A. L. atžvilgiu apimties ir reikšmingumo. 2012-09-20 asmens parodymo atpažinti metu A. L. atpažino asmenį, kurį vadina „r.“ vyriškiu ir kuris kartu su E. ir D. 2009 metais ją pasitiko Amsterdame, Olandijoje, apgyvendino. Pastaroji nurodė, jog šis asmuo buvo daug viršesnis už kitus, jo visi klausydavo. Nuo šių parodymų nukentėjusioji neatsiribojo ir pirmosios instancijos teisme. Vieninteliai A. L. teiginiai apie R. V. veikos apimtį - tai N. M. (atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio tvarka) susitikimo galimybė su juo prie ( - ) ir jų tarpusavio bendravimas apie 20 min. (A. L. parodymų citata - „N. išlipo iš automobilio ir kalbėjosi su tuo vyrišku gal apie 20 min., tas vyriškis su manimi nekalbėjo“.) Tačiau šis aplinkybė niekaip nepatvirtina, jog R. V. veikoje yra visuma nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 straipsnio 1 dalyje bei 307 straipsnio 2 dalalyje, sudėties elementų, suponuojančių baudžiamąją atsakomybę. Teismas nuosprendyje tik deklaratyviai išvardijo nusikaltimo sudėties elementų visumą, tačiau nekonkretizavo kokiais gi konkrečiais veiksmais R. V. realizavimo nusikaltimo sudėtį. Taip pat teismas neanalizavo Nyderlandų Karalystės bei Lietuvos Respublikos teisės normų galimų kolizijų, vertinant nusikalstamos veikos pradžią, kilusias pasekmes (nusikaltimo rezultatų siekimo vietos) ir teisingo baudžiamojo įstatymo taikymo galimybę.

103Trečia jo ginamajam nuosprendžiu pripažinta įrodyta nusikalstama veika R. M. ir R. R. atžvilgiu. Šiame epizode, apelianto teigimu, teismas nuosprendyje taip pat nenurodė R. V. nusikalstamos veikos objektyviosios pusės realizacijos. Nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų apie R. V. žinojimą, pritarimą, nurodymą ar kitą aktyvų veikimą, siekiant du vaikus išnaudoti prostitucijai, panaudojant apgaulę, verbavimą, gabenimą, laikymą nelaisvėje. Nuosprendžio deklaratyvūs teiginiai apie įvertinimą tinkamumui prostitucijai neatitinka tikrovės. Teismas sąmoningai nekreipė dėmesio į gynybos baigiamosios kalbos, kaltinamojo R. V. paskutiniojo žodžio argumentus, kad R. R. nuosekliai ikiteisminiame tyrime 2012-10-15 tvirtino aplinkybes, kurias patvirtino ir vėliau, kad iš ( - ) miesto kartu su N. M. (atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu) ji važiavo ( - ) link į kažkokį miestelį, po to ją N. M. vežė fotografuotis, nes nuotrauka buvo reikalinga suklastotai asmens tapatybės kortelei gauti, kas neginčijamai įrodo, kad N. M. su niekuo dar nebuvo susitikęs, apsitaręs, gavęs patvirtinimą dėl tinkamumo prostitutės darbui ir kartu jis jau žinojo R. R. nepilnametės amžių, tačiau jau buvo apsisprendęs dėl jos darbo Amsterdame. Tik po šių atliktų veiksmų jis jai tvirtino, jog „N. man pasakė, kad kavinėje mūsų laukia kažkokie žmonės, jo draugai, kurie nori mane pamatyti, ar aš tikrai tinku darbui prostitute <...>. Šių vyriškių atpažinti negalėsiu“. Po to sekantis atpažinimo iš fotonuotraukų veiksmas kelia pagrįstas abejones dėl jo teisėtumo - atpažinta R. V. fotonuotrauka (nors jis nerodomas natūroje), jo fotonuotrauka daryta 2012 m. rugpjūčio 31 d. sulaikymo metu, t.y. po maždaug 3 metų ir 7 mėnesių nuo aptariamų įvykių.

104Analogiška įrodymų vertinimo situacija ir dėl nukentėjusiosios R. M.. Nukentėjusioji niekaip nesusieja su jos atžvilgiu galimai įvykdyta nusikalstama veika jo ginamojo R. V.. Išimtinis įrodinėjimo aspektas apkaltinamajame nuosprendyje, atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymai. Priešingai nei nurodoma apkaltinamojo nuosprendžio dalyje - šių asmenų parodymai nėra patikimi ir jų nepatvirtina BPK 20 straipsnio 4 dalyje nurodyti duomenys.

105Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nesikreipė į VšĮ ( - ) ligoninę, kadangi jos archyvuose yra duomenys apie labai sunkią jo ginamojo R. V. patirtą galvos traumą, buvusią komą ir pan. Gynėjui tokių duomenų gydymo įstaiga nesuteikė, vadovaudamasi LR Pacientų apsaugos įstatymu (dokumentas pridėtas prie bylos medžiagos), o prokuroro išreikalauta pažyma apie neva neatliktą VSDFV biudžeto apmokėjimą už R. V. gydymą, neatitinka objektyvios tiesos. Išreikalavus duomenis apie galvos traumą, būtų tekę spręsti klausimą dėl R. V. pakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo.

106Apeliantas pažymi, jog visuma apkaltinančių R. V. duomenų yra gauti išimtinai iš dviejų asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio nuostatas, parodymų. Nors iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog tiek N. M., tiek T. R. buvo patys aktyviausi ir nuožmiausi nusikalstamų veikų realizatoriai. Tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai, atlikdami neteisėtus veiksmus, sudarė galimybę jiems ne tik išvengti baudžiamosios atsakomybės, bet ir civilinių ieškinių. Ne gana to, akivaizdu, jog šie asmenys tiesiog priversti, vadovaujantis BPK 217 straipsnio 6 dalies nuostatomis, aktyviai teikti kitus asmenis apkaltinančius parodymus, siekdami patys išvengti baudžiamosios atsakomybės. Panevėžio apygardos prokuratūros atskirų prokurorų išankstinis šališkumas matyti iš bylos duomenų ir elgesio su aptariamais asmenimis - prokurorė N. G. 2013-03-18 prašė ikiteisminio tyrimo teisėjo pratęsti T. R. laikinojo nuosavybės teisių į pinigines lėšas 6000 Lt, 2000 eurų, į 18610 eurų, 559 Lt apribojimo terminą, ką ir padarė teismas, tačiau tik T. R. paprašius grąžinti pinigus, jie tos pačios prokurorės 2013-04-24 sugrąžinami. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu laikiną R. V. nuosavybės teisės į butą, esantį ( - ), nuosavybės teise priklausantį A. Š., apribojimą, paskirtą Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės N. G. 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimu, nuspręsta taikyti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje bei pinigus - 7150 eurų - paimtus iš R. V. 2012-08-31 kratos metu ir esančius Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriaus kasoje, panaudoti nukentėjusiųjų civilinių ieškinių padengimui. Šitoks skirtingas asmenų diferencijavimas yra absoliučiai neteisėtas ir įstatymu nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė visiškai jokių procesinių veiksmų, priemonių, kad patikrinti, įsitikinti ir pagrįsti, kam priklauso butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), taip pat piniginės lėšos, neva paimtos iš R. V. 2012-08-31 kratos metu. Šioje dalyje turi būti atliekamas įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje - kviečiant asmenis, kuriems priklauso nekilnojamasis turtas, taip pat piniginės lėšos, išreikalaujant iš Panevėžio apygardos prokuratūros skundų medžiagas dėl paimtų pinigų ir kt.

107Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde parašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (veikos A. N. atžvilgiu), BK 147 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (veikos A. L. atžvilgiu), BK 157 straipsnio 2 dalį (veikos R. M. ir R. R. atžvilgiu), BK 300 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti jam naują išteisinamąjį nuosprendį.

108Apeliantas nurodo, jog nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių reikalavimus, grindžiant jas abejonėmis, nutylėjimais ir prielaidomis. Nuosprendžio išvados, jog jo kaltumas yra įrodytas visetu surinktų įrodymų, yra deklaratyvios, nepagrįstos konkrečiais, įstatymu pamatuotais, pakankamais išvadoms daryti, duomenimis. Be to, kaltinimas jam suformuluotas abstrakčiai, nenurodant konkrečių veiksmų, pašalinant galimybę gintis nuo pateikto kaltinimo.

109Apeliantas pažymi, jog tendencingas išvadų formulavimas, neatitinkantis BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų, tuo požiūriu, kad nukentėjusiųjų A. N., A. L., R. M. ir R. R. parodymai patvirtina atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės T. R. ir N. M. parodymus nuosprendyje nurodyta apimtimi. Byloje nustatyta, kad jis kategoriškai neigė dalyvavęs nusikalstamose veikose, su T. R. ir N. M. neturėjo nusikalstamų ryšių. Nei viena nukentėjusioji nedavė parodymų apie tai, kad jų atžvilgiu jis atliko kokius nors nusikalstamus veiksmus, todėl jų parodymai negalėjo būti įvertinti kaip patvirtinantys T. R. ir N. M. nurodytas jo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes.

110Iš nuosprendyje išdėstytų nukentėjusiosios A. N. parodymų matyti, kad ji jo nepažįsta, net nėra mačiusi. Ir tokie jos parodymai patvirtina jo duotus, bet ne atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. R. (N. M. parodymų apie A. N. kelionės į Olandiją aplinkybes nedavė), kurio parodymai taip pat nėra konkretūs ir jo veiksmus identifikuojantys.

111Nuosprendyje pateiktuose nukentėjusios A. L. parodymuose taip pat nėra nurodytos kokios nors susijusios su juo aplinkybės. Tačiau nuosprendyje nurodyta, jog iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog A. L. atpažino jį kaip asmenį, su kuriuo N. kalbėjosi prie prekybos centro ( - ), kai ji buvo grįžusi į Lietuvą pasidaryti asmens tapatybės kortelės. Nuosprendyje taip pat nutylėta, tuo siekiant sustiprinti „apgaulės“ kriterijų, būtiną BK 147 straipsnio 1 dalies sudėčiai, kad prieš išvykimą į Olandiją nukentėjusioji A. L. dirbo prostitute Italijoje, pati sprendė tokio pat darbo klausimus ir Olandijoje. Net ir pripažinus, kad A. L. matė jo susitikimą su N. M. (ką jis kategoriškai neigia), tačiau nenustatytas nei pokalbio turinys, nei susitikimo laikas, nei kitos aplinkybės, todėl tai nėra pakankamos teigti, kad jis kokiais nors veiksmais paveikė jos apsisprendimą vykti į Olandiją jos norimu tikslu ar iš ten sugrįžti, ar kitaip įtakojo jos elgesį.

112Nukentėjusiosios R. M., kurios jis nepažinojo ir nebuvo matęs, parodymuose, išdėstytuose nuosprendyje, nėra duomenų apie jo kokius nors atliktus veiksmus jos atžvilgiu, prie jos išvykimo į Olandiją dirbti prostitute jis jokia forma neprisidėjo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ši nukentėjusioji nebuvo nuosekli savo parodymuose (dėl fizinio smurto vartojimo, lytinių santykių) ikiteisminio tyrimo metu, todėl jos parodymų patikimumas nėra neabejotinas. Tačiau neabejotina, kad šios nukentėjusiosios parodymai patvirtina būtent jo nurodytas aplinkybes.

113Nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusioji R. R. nurodė, jog prieš savanorišką išvykimą į Olandiją ji buvo apgyvendinta ( - ), kažkokiame bute, į kurį atvykęs jis (apeliantas) su ja turėjo nesavanaudiškus lytinius santykius, ji mananti, kad jis žinojo, jog ji nepilnametė. Tačiau tokie jos teiginiai nėra pagrįsti, nes jis ( - ) bute, kuriame buvo apgyvendintos R. R. ir R. M., nebuvo, jokių santykių su R. R. neturėjo ir jokios įtakos jos išvykimui į Olandiją nedarė. Jis niekada nebuvo įtariamas R. R. išžaginimu. Apelianto įsitikinimu, nukentėjusioji R. R. dėl jos psichinės būsenos (jos gydymosi VšĮ ( - ) ligoninės, ( - ) centre ir ( - ) ligoninėje, duomenys nuosprendyje išdėstyti) klydo dėl pažinties su juo aplinkybių. Kita vertus, bet kokiu atveju pagal nukentėjusiosios R. R. parodymus nėra pagrindo teigti apie kokius nors jo nusikalstamus veiksmus, o niekuo nepagrįstą manymą apie nepilnametystę akivaizdžiai paneigia atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės T. R. ir N. M. nurodytos aplinkybės.

114Esant paminėtoms aplinkybėms nukentėjusiųjų A. N., A. L., R. R. parodymai patvirtina jo parodymus, jog jis jų atžvilgiu neatliko jokių nusikalstamų veiksmų.

115Teismas savo išvadas grindė ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės N. M. ir T. R. parodymais, su šiais parodymais lygino kitų kaltinamųjų, net nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, suteikdamas jiems prioritetinę įrodomąją galią, nors bylos duomenys akivaizdžiai liudija apie tokių parodymų nepatikimumą.

116T. R. pirmoje apklausoje pripažino, jog prostitucijos verslą inicijavo E. N., jis (apeliantas) Olandijoje buvo atvažiavęs gal vieną kartą, R. ir R. dokumentus padarė N. M. - „Aš N. daviau telefono numerį žmogaus, kuris buvo toks kaip tarpininkas, pusiau narkomanas, jo vardas A. arba S., <...>. N. padarė toms merginoms dokumentus per šį asmenį. Pamenu N. turėjo įsodinti R. ir R. <...>“. Vėliau T. R. davė parodymus, kuriuose tendencingai stiprino jo (apelianto) vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme. N. M. pirmosios apklausos įtariamuoju metu kaltas neprisipažino, nurodęs, jog „prostitutės darbo ar dirbti apgaule prostitute nesiūliau niekam“. 2012-07-30 apklausoje jis parodymus pakeitė, nurodęs, jog buvo kalba apie prostitučių darbą, o dėl R. ir R. T. R. sakė, kad „čia ne problema, galima surasti žmogų, kuris paruoš dokumentus“, vėliau jis (N. M.) susiskambino duotu numeriu dėl dokumentų, pasakė, kad reikėtų susitikti pasikalbėti, skambino nuo T., sutarė susitikti, susitikus padavė fotonuotraukas, asmens tapatybės korteles vyriškis padarė per 8-9 valandas, jis dokumentus pasiėmė. Vėlesnių apklausų metu įtariamasis N. M. savo parodymuose kryptingai stiprino jo (apelianto) dalyvavimo nusikaltimuose aplinkybes.

117Analizuojant T. R. ir N. M. parodymus pagal jų davimo laiką, apimtį ir konkrečių asmenų įvardijimą akivaizdu, kad šiems asmenims įvardijus jį (apeliantą) kaip nusikalstamų veikų organizatorių, jiems netrukus po suėmimo buvo pakeistos kardomosios priemonės į nedidelio dydžio užstatą, tuo paskatinant šiuos aktyvius nusikalstamų veikų dalyvius toliau kurti nusikalstamų veikų aplinkybes savo parodymuose. Apelianto manymu, teismas, vertindamas T. R. ir N. M. parodymus ir pripažindamas juos patikimais, nevertindamas jų duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme evoliucijos, suteikdamas jiems prioritetinę reikšmę kitų įrodymų atžvilgiu, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kita vertus, tas pats teismas, darydamas išvadas dėl kitų nusikalstamų veikų, nepripažino T. R. ir N. M. parodymų nei konkrečiais, nei pakankamais bylos aplinkybėms teisingai įvertinti.

118Apelianto įsitikinimu, tokiam tendencingam atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės T. R. ir N. M. parodymų vertinimui turėjo įtakos ir šališkas teismo požiūris į ikiteisminio tyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, pasireiškęs principingumo stoka, vertinant nuolat daromus esminius BPK pažeidimus (reglamentuojančius teisę į gynybą ir kt.) ikiteisminio tyrimo metu. Siekiant bet kokia kaina nepaleisti jo iš suėmimo, artėjant terminui, numatytam BPK 127 straipsnio 2 dalyje, prokuroras A. Navickas ėmėsi proceso veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas teisės į laisvę, į gynybą, į nešališką ir teisingą procesą, nekaltumo prezumpcijos garantijas. Manipuliuodamas BPK atskirų normų formuluotėmis, ignoruodamas aukščiau minėtas principines nuostatas, prokuroras skubos tvarka atliko proceso veiksmus, nesuderinamus su teisės į gynybą, teisės į laisvę, nešališko ir teisingo proceso, nekaltumo prezumpcijos principais.

1192014-01-21 prokuroras A. Navickas priėmė nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ) BK 391 straipsnio pagrindu ir T. R. bei N. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems padėjus atskleisti nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas. Šiuose nutarimuose nurodyta, jog tiek T. R., tiek N. M. aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, duodami „teisingus parodymus apie padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes“. Tačiau sutinkamai su BPK 6 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsniu, 242 straipsnio 1 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas įrodytomis, kaltinamojo, liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų įvertinimas įrodinėjimo procese priklauso išimtinei teismo, nagrinėjančio bylą, kompetencijai, šis klausimas išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. BK 391 straipsnis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nesieja su „teisingų parodymų“ davimu. Tai reiškia, kad prokuroras A. Navickas savo nutarimuose iš esmės išsprendė įtariamųjų parodymų įvertinimo klausimą, tuo viršydamas savo kompetenciją ir pademonstruodamas šališkumą bylos duomenų vertinime. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas A. S., 2014-01-22 priėmęs nutartis patvirtinti prokuroro A. Navicko 2014-01-21 nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ) T. R. ir N. M. atžvilgiu, vadovaujantis BK 391 straipsniu, taip pat nutartyse nurodė, jog T. R. ir N. M. davė „teisingus parodymus apie padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes“, tuo viršydamas savo kompetenciją ir išreikšdamas įstatymu nepamatuotą palankumą prokurorui. Tokiu būdu, šališkumas ikiteisminio tyrimo metu akivaizdžiai dominavo, jis įtakojo ir teisminį bylos procesą. Be kita ko, prokuroras A. Navickas piktybiškai nesilaikė BPK nuostatų, užtikrinančių jo kaip įtariamojo teisę į gynybą, vykdant susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga procedūrą. Teisėjų kolegija 2014-03-21 nutartimi konstatavo, kad prokuroro nustatytas susipažinimo su baudžiamąja byla terminas per trumpas, tačiau pripažino jį neesminiu, nors teisminė praktika nuosekliai įtvirtina nuostatą, jog teisės į gynybą pažeidimas vertintinas esminiu. Tokį sprendimą neabejotinai sąlygojo BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyti terminai.

120Teisėjų kolegija nebuvo reikli prokurorui A. Navickui, parodė jam palankumą bei savo šališkumą ir dėl to, kad jam nebuvo įteiktas kaltinamasis aktas. Ta aplinkybė, jog ( - ) vyriausiasis postinis S. P., postinė D. B. ir specialistas A. Z. savo 2014-02-26 tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog 2014-02-17 (t.y. prieš 9 d.) jie įteikė jam kaltinamąjį aktą, vykdydami tyrėjos E. K. prašymą, tėra pavėluota reakcija į jo nusiskundimus, nes toks aktas turėjo būti surašytas 2014-02-17. Be to, prokuroras E. N., sprendžiant iš lydraščio, kaltinamąjį aktą jam išsiuntė adresu ( - ), kas visiškai neatitinka tikrovės. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad prokuroras E. N. būtų pavedęs tyrėjai E. K. įteikti jam pasirašytinai kaltinamąjį aktą, o tyrėja E. K. būtų pranešusi šiam prokurorui apie tokios procedūros įvykdymą, kas procesiniu požiūriu būtina. Be to, ant jau minėto prokuroro lydraščio esantis vyriausiojo postinio S. P. rankraštinis įrašas nėra suprantamai konkretus ir tai turėjo būti žinoma tyrėjai E. K.. Jo nevienkartinius prašymus įteikti jam kaltinamojo akto nuorašą teisėjų kolegija atmetė, tuo pademonstruodama savo šališkumą.

121Apelianto teigimu, duomenų apie jo nusikalstamą elgesį stiprinimu užsiėmė ne tik ikiteisminį tyrimą vykdęs Panevėžio apskrities VPK. Jam esant suimtam daugiau kaip 2 metai, 2014-10-24 Panevėžio apskrities VPK Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – LKPB) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo (toliau – ONT) 2 valdybos (toliau 2V) vyriausiasis tyrėjas A. U., vykdydamas LKPB ONT 2 V viršininko, atliekančio LKPB viršininko pavaduotojo funkcijas R. G. patvirtintą 2014-10-23 nutarimą Nr. ( - ) ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu (toliau – ONUĮ) pritaikė jam prevencinę poveikio priemonę - oficialų perspėjimą. Tokie akivaizdžiai tendencingi veiksmai neabejotinai turėjo įtakoti ir įtakojo teismo procesą, nes suteikė jam asmens, dalyvaujančio organizuoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, statusą.

122Pirmiau nurodytos aplinkybės, apelianto nuomone, patvirtina, kad teismo išvados apie jo dalyvavimą nusikalstamose veikose nėra pagrįstos, todėl jis negalėjo būti pripažintas kaltu.

123Bausmė jam paskirta taip pat pažeidžiant įstatymo nuostatas (BK 54 straipsnis). Teismas pripažino, jog nustatyta, kad „nukentėjusiąsias surado N. M. ir E. N., kelionėmis rūpinosi N. M. arba E. N., R. V. kartu su T. R. Olandijoje saugojo merginas, D. V., nurodydavo N. M., kaip merginas verbuoti, D. V., R. V. jas apžiūrėdavo“. Nors jis nedalyvavo nusikalstamų veikų padaryme, tačiau net ir šie teismo tariamai nustatyti jo veiksmai neleidžia teigti, kad jo vaidmuo šių nusikalstamų veikų padaryme buvo aktyvus ir reikšmingas. Todėl, apeliantas įsitikinęs, jog jam paskirtų bausmių dydį apsprendė tendencingas ikiteisminis tyrimas, grįstas suinteresuotų asmenų - N. M. ir T. R., siekusių išvengti baudžiamosios atsakomybės (ir tai pasiekusių), tikrovės neatitinkančiais parodymais, jog nusikalstamose veikose dalyvavo ir jis. Būtent tokių duomenų pagrindu jis viso ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu buvo įvardijamas kaip nusikalstamų veikų organizatorius. Įsitikinęs, kad tokia šališka nuostata įtakojo net bausmės jam skyrimą.

124Teismo posėdžio metu prokurorė prašė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų E. N., A. J., D. V., nuteistojo R. V. gynėjo advokato Ž. Rutkausko apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji E. N., A. J., D. V., R. V., D. V. ir jų gynėjai prašė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistųjų E. N., A. J., D. V., nuteistojo R. V. gynėjo advokato Ž. Rutkausko apeliacinius skundus patenkinti.

125Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Navicko, nuteistųjų E. N., D. V., nuteistojo R. V. gynėjo advokato Ž. Rutkausko apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

126Dėl BK 147 straipsnio, 307 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo.

127Apeliantai nuteistojo R. V. gynėjas, nuteistieji D. V., E. N. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria atitinkamai R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (veika nukentėjusiosios A. N. atžvilgiu), BK 147 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį (veikos nukentėjusiosios A. L. atžvilgiu), D. V. – pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 307 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) (veikos nukentėjusiųjų A. N., A. L. atžvilgiu), E. N. – pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (veika nukentėjusiosios A. N. atžvilgiu). Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bei vertino bylos faktines aplinkybes, vertindamas byloje surinktus duomenis, pripažindamas juos įrodymais, netinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalių reikalavimus, savo išvadas grindė abejonėmis, prielaidomis ir nutylėjimais.

128Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su paminėtais apeliantų skundų argumentais sutinka iš dalies.

129Pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo asmenį, arba verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba sumokėdamas pinigus ar suteikdamas kitokią turtinę naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš šio asmens prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui. BK 147 straipsnio 2 dalis, be kita ko, taikoma tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaryta veikiant organizuota grupe. Ši baudžiamojo įstatymo norma neapima pelnymosi iš kito asmens prostitucijos, atsakomybę už šią veiką numato BK 307 straipsnis, todėl tuo atveju, kai padaromi nusikaltimai prekyba žmonėmis ir pelnymasis iš kito asmens prostitucijos, jie kvalifikuojami pagal BK 147 ir 307 straipsnių sutaptį.

130Prekyba žmonėmis yra vienas iš nusikaltimų žmogaus laisvei. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 147 straipsnį tik nustačius, kad buvo disponuojama asmeniu kaip daiktu, taip pat verbuojant, gabenant ar laikant žmogų nelaisvėje, panaudojant fizinį smurtą, grasinimus, arba kitaip atimant galimybę priešintis bei kitais šios normos dispozicijoje numatytais būdais palaužiant nukentėjusiojo valią tam, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš šio asmens prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui. Iš dalies ši norma konkuruoja su BK 307 straipsniu, kuris numato atsakomybę už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos. Kvalifikuojant veiką pagal BK 147 straipsnį būtina nustatyti, kad nukentėjusio asmens laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jo valią bent vienu iš BK 147 straipsnio dispozicijoje nurodytų valios palenkimo būdų. Kitaip tariant, prekybos žmonėmis sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti straipsnio dispozicijoje numatytus požymius ir bent vieną nusikalstamą veiksmą (neveikimą) – nukentėjusio asmens valios palenkimo būdą (prievartos elementą). Nenustačius, kad laisvė buvo suvaržyta ar nukentėjusiojo valia buvo įstatymo numatytais būdais palenkta, veika pagal BK 147 straipsnį negali būti kvalifikuojama. Tokiu atveju gali būti tik sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas už vienos iš BK 307 straipsnyje numatytų veikų padarymą. Nusikaltimas prekyba žmonėmis padaromas tiesiogine tyčia, pasireiškiančia pelnymosi tikslu, t. y. kaltininkas supranta, kad įgyja, perleidžia, verbuoja, gabena ar laiko nelaisvėje kitą žmogų, žino, kad siekiant kontrolės prieš šį žmogų buvo ar bus naudojamas smurtas, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiaujama jo priklausomumu ar pažeidžiamumu, ar sumokama jį kontroliuojančiam asmeniui, siekia, kad šis žmogus būtų jo ar kitų asmenų išnaudojamas prostitucijai, pornografijai ar priverstiniam darbui arba, nors to ir nesiekia, bet žino apie tai ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487/2014).

131Apeliantas E. N. skunde teigia, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyti A. N. valios palenkimo būdai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šios nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudota apgaulė ir pasinaudota jos pažeidžiamumu, kaip verbavimo instrumentais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais apelianto skundo argumentais.

132Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) išnaudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimą, vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Tai iš esmės aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Verbavimas prostitucijai dažnai pasireiškia kaltininko pasiūlymais ir pažadais dėl materialinio atlyginimo, gero, viskuo aprūpinto gyvenimo, nulėmusiais nukentėjusiųjų valios palenkimą bei sprendimą užsiimti prostitucija. Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus išnaudojamas.

133Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog E. N. prieš A. N. neatliko jokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų siekęs palenkti pastarosios valią, kad ši sutiktų išvykti į Olandiją teikti seksualines paslaugas. Tiek E. N., tiek E. N. apklausiami patvirtino, jog iki išvykimo į Olandiją, buvo nemažai laiko pažįstami. E. N. parodė, kad su E. N. susipažino internetiniame tinklalapyje ( - ). Su juo internetu bendravo pusmetį ar metus laiko, susirašinėdavo. Nukentėjusiosios teigimu, vienu metu jos materialinė padėtis tapo sunki, ji prarado darbą, turėjo skolą, be to, nuomojosi butą, todėl neturėjo už ką pragyventi. Apie tai ji vieno pokalbio metu užsiminė E. N., pasakė jam, kad galėtų dirbti bet kokį darbą. Po ko E. N. jai pasiūlė, jeigu nori užsidirbti, važiuoti į Olandiją ir teikti ten seksualines paslaugas. Ji suprato, kad siūlomas prostitutės darbas, ir su pasiūlymu sutiko. Jie susitarė susitikti ir viską aptarti konkrečiau. 2008 metų pabaigoje ar 2009 metų pradžioje susitikus, jie viską aptarė, E. N. sakė jai, kad uždirbs nemažai pinigų, dirbs puse ant pusės, t.y. pusę pinigų pasiliks sau, o pusę atiduos jam, jis garantuos jos apsaugą. Taip pat jai E. N. sakė, kad gyvens ji netoli Amsterdamo centro. Ji norėjo kuo greičiau išvykti. Maždaug po poros savaičių E. N. atvyko jos pasiimti į ( - ), kur ji gyveno, ir jie kartu nuvyko į šalia ( - ) esančią degalinę, kur abu įsėdo į mikroautobusą, E. N. sumokėjo už bilietus ir jie abu, su kitais keleiviais, išvyko į Amsterdamą Olandijoje. Iš paminėtų nukentėjusiosios parodymų akivaizdu, jog tam, kad pastaroji sutiktų vykti ir teikti Olandijoje seksualines paslaugas, E. N. nesiėmė jokių aktyvių įkalbinėjimo, įtikinėjimo, siūlymo veiksmų, kuriais būtų siekęs palenkti nukentėjusiosios valią ir ją perimti savo kontrolėn. E. N. iš esmės vieno pokalbio metu pasiūlius A. N. vykti į Olandiją teikti seksualines paslaugas ir iš to užsidirbti, ši iš karto su pasiūlymu sutiko, susitarė su E. N. susitikti ir viską konkrečiai aptarti. Sprendžiant iš nukentėjusiosios parodymų, tai buvo vienkartinis E. N. pasiūlymas. Apie tai, kad pastarasis būtų A. N. anksčiau siūlęs, įkalbinėjęs ją teikti užsienyje seksualines paslaugas, nukentėjusioji nenurodė. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu E. N. taip pat patvirtino, jog A. N. pasiūlius vykti į Olandiją ir už pinigus teikti ten seksualines paslaugas, pastaroji pati iš karto sutiko, su sąlyga, kad jis vyks su ja kartu. Jam jos įkalbinėti nereikėjo. Iš pirmiau išdėstytų nukentėjusiosios parodymų, be kita ko, matyti, jog aptariant darbo prostitute Olandijoje sąlygas, E. N. pažadėjo A. N. gerą uždarbį, kurį jie dalinsis pusiau. Kita vertus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes apie A. N. gautą atlygį už suteiktas seksualines paslaugas, pinigų perdavimą ją prižiūrėjusiems asmenims, jų padalinimą, E. N. nukentėjusiajai nurodytas aplinkybes apie gerą uždarbį vertinti kaip apgaulę, melagingą pažadą, siekiant palenti nukentėjusiosios valią vykti prostitucijos darbui, nebuvo pagrindo. Iš nukentėjusiosios A. N. parodymų matyti, kad ji pradžioje, atskaičiavus lango nuomą, per dieną uždirbdavo iki 150 eurų, vėliau uždirbdavo nuo 200 iki 500-600 eurų. Kaip ir buvo susitarta, ji uždirbtus pinigus atiduodavo ją prižiūrinčiam asmeniui, kurių pusę jai atiduodavo tada, kai ji norėdavo. Prižiūrintis asmuo jai pasakydavo, kiek ji uždirbo, parodydavo apskaitą, kurią vesdavo, parodydavo kiek ir kur išleisdavo. Tai, kad A. N., kaip ir buvo sutarta, gavo pusę savo, teikiant seksualines paslaugas, uždirbtų pinigų, galima spręsti taip pat ir iš E. N. bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. R. parodymų. Be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo šiuo atveju pripažinti, jog buvusi A. N. materialinė padėtis įtakojo tokį jos pažeidžiamumą, kad ji neturėjo kitos realios ir jai priimtinos išeities, kaip tik sutikti su E. N. pasiūlymu. Nors, sprendžiant iš nukentėjusiosios parodymų, jos materialinė padėtis buvo sunki, ji neteko darbo, trūko pinigų pragyvenimui, padengti skolai, buto nuomai, tačiau ji nebuvo tokia, kuri nepaliktų nukentėjusiajai pasirinkimo varianto. Pastaroji turėjo pasirinkimo galimybę, nebuvo priklausoma nuo E. N., jis nesukūrė ir nepalaikė tokios situacijos, kad A. N. būtų priversta priimti jo pateiktą pasiūlymą Olandijoje už atlygį teikti seksualines paslaugas. Tokiu būdu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog A. N. verbavimas, pasinaudojant jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, panaudojant apgaulę – žadant gerai apmokamą darbą, kaip vienas iš alternatyvių BK 147 straipsnyje numatytų objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, tuo pačiu ir paminėti, šio BK straipsnio dispozicijoje numatyti valios palenkimo būdai E. N., D. V. inkriminuoti ir skundžiamu nuosprendžiu nustatyti nepagrįstai.

134Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nustatyta tai, jog E. N., D. V. bei kitų organizuotos grupės narių A. N. atžvilgiu neva padarytos BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškė nukentėjusiosios gabenimu į Olandiją, siekiant išnaudoti ją prostitucijai. Kita vertus, kaip jau minėta, prekyba žmonėmis yra vienas iš nusikaltimų žmogaus laisvei. Veika gali būti kvalifikuojama kaip BK 147 straipsnyje numatytas nusikaltimas tik nustačius, kad žmogaus laisvė buvo pažeista. Nenustačius, kad laisvė buvo suvaržyta, veika pagal BK 147 straipsnį negali būti kvalifikuojama. Tokiu atveju gali būti tik sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas už vienos iš BK 307 straipsnyje numatytų veikų padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332/2006). Pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju prieš A. N. nebuvo panaudota apgaulė, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pasinaudota ir jos pažeidžiamumu. Byloje nenustatyti ir kiti BK 147 straipsnyje numatyti asmens valios palenkimo būdai. Taigi, nenustačius, kad nukentėjusiosios A. N. asmens laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jos valią bent vienu iš BK 147 straipsnio (2005 m. birželio 23 d. redakcija) dispozicijoje nurodytų valios palenkimo būdų, kai tuo tarpu prekybos žmonėmis sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti bent vieną nusikalstamą veiksmą (neveikimą) ir bent vieną asmens valios palenkimo būdą, nėra ir pagrindo E. N., D. V. veiksmus kvalifikuoti pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis dalyje dėl D. V., E. N. pripažinimo kaltais bei nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios A. N. epizodas) naikinamas, ir šioje dalyje jiems priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nesant jų veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog asmens gabenimas prostitucijai patenka į BK 307 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Tuo tarpu D. V., E. N. skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti už A. N. prostitucijos organizavimą, veikiant organizuota grupe.

135Priešingai nei A. N. atveju, nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo nustatytas prekybos žmonėmis faktas nukentėjusiosios A. L. atžvilgiu (pagal BK 147 straipsnio 1 dalį nuteisti D. V., R. V.). Pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu taip pat nustatyta ir tai, kad D. V., R. V., E. N. bei D. V. veikdami organizuota grupe su kitais asmenimis organizavo A. N. bei A. L. prostituciją bei iš jos pelnėsi (E. N. šioje dalyje nuosprendžio neskundžia, D. V. byloje apeliacinio skundo nepateikė). Nors nuteistojo D. V., nuteistojo R. V. gynėjo skunduose teigiama, jog D. V., R. V. šių jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų taip pat nepadarė, tačiau byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma tvirtina priešingai.

136Apklausiamas liudytoju nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleistas T. R. parodė, jog jam grįžus į Lietuvą iš Vokietijos įkalinimo įstaigos, jis apsistojo pas R. V.. D. V. norėjo Olandijoje pradėti narkotikų biznį. Tuo pat metu D. V. draugas E. N. pasiūlė prostitucijos verslą Nyderlanduose. Sprendžiant iš T. R. parodymų, prostitucijos versle dalyvavo tiek D. V., tiek ir R. V.. Bendras sumanymas buvo įgyvendinamas pasiskirsčius vaidmenimis ir kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrus veiksmus. D. V. nurodymu jis išnuomojo butą Olandijoje, kur buvo apgyvendinamos atgabentos merginos, kurios jiems dirbo. Be kita ko, jis, D. V. nurodymu, buvo atsakingas už merginų kontrolę, buitinius dalykus, viduje kilusius ginčus, tvarkos palaikymą. Kai jis ten nebūdavo, vietoje jo būdavo R. V.. Merginas taip pat prižiūrėdavo E. N. bei D. V. pravarde „L.“. Liudytojas parodė, jog D. V. nurodymu buvo skaičiuojami ir merginų klientai, tikrinama, ar merginos jų neapgaudinėja. Kartais, kad patikrinti vykdomą verslą, į Olandiją atvykdavo ir pats D. V., nurodydavo ką kiekvienam reikia padaryti, kad merginos neštų didesnį pelną, kiekvienam duodavo atskiras užduotis. D. V. nebūnant Olandijoje, bendravimas vyko ir visi nurodymai buvo duodami internetu. Darbo schema buvo tokia – merginos vykdavo į miestus ( - ), kur stodavo į vitrinas. Grįžusios iš darbo merginos pinigus atiduodavo jiems, t.y. jas prižiūrintiems asmenims. Surinkus didesnę sumą pinigų (iki 10 tūkstančių eurų) jie buvo kartą per mėnesį siunčiami į Lietuvą D. V.. Pinigus įduodavo mikroautobusų vairuotojams, kurie buvo patikimi, arba juose veždavo patys. D. V. pinigus padalindavo visiems – sau, T. R., R. V., E. N., lygiomis dalimis. D. V. buvo pažadėta alga.

137Liudytoju apklaustas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleistas N. M., kuris veikė tik Lietuvoje, nebuvo nuvykęs ir neatliko jokių veiksmų Olandijoje, taip pat patvirtino, jog prostitucijos versle dalyvavo tiek D. V., tiek R. V.. Iš N. M. parodymų matyti, jog 2008-2009 metais, tikslaus laiko nepamena, D. V. pasiūlė jam prostitucijos verslą Nyderlanduose. Būtent D. V. jo prašė surasti merginų, moterų, kurios dirbtų prostitutėmis Olandijos viešnamiuose, tam darbui skirtose vitrinose. Liudytojo N. M. teigimu, šiame versle taip pat dalyvavo R. V., T. R.. R. V. buvo daugiau dėl kelionių. T. R. merginas pasitikdavo Olandijoje. N. M. parodė ir tai, kad jo funkcija buvo surasti merginas, moteris, apie tai informuoti D. V., kuris pamatęs jas, įvertintų jų tinkamumą darbui, po ko jis organizuotų jų išvežimą į Olandiją. D. V. nurodymu jis merginoms sakydavo, jog jų atlygis už darbą sieks 3-4 tūkstančius eurų, bus kur gyventi, bus maistas, už kelionę į Amsterdamą mokėti nereikės.

138Nors E. N. apklausiamas teisme neigė D. V., R. V. dalyvavimą neteisėtame prostitucijos versle, ką pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, kaip siekį padėti minėtiems asmenims išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, tačiau iš esmės patvirtino esmines nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto T. R. nurodytas aplinkybes. E. N. taip pat parodė, jog Olandijoje buvo nuomojamas butas, kuriame buvo apgyvendinamos atvykusios prostitucijos darbui merginos. Patvirtino, jog būtent jis A. N. pasiūlė Olandijoje teikti seksualines paslaugas, kartu su ja keleivius vežančiu mikroautobusu nuvyko į Olandijoje nuomojamą butą, sumokėjo už pastarosios kelionę. Be A. N., jam būnant Olandijoje, taip pat šį darbą dirbo A. L., D., taip pat buvo atvykusi R. M., kuri vėliau pabėgo. Jis merginas mašina, lydint traukiniu vežiojo į darbą, parveždavo jas ir iš darbo, nes būdavo, kad darbą jos baigdavo naktį, jis merginoms suteikdavo apsaugą. Kai T. R. išvykdavo į Lietuvą, jis taip pat surinkdavo iš merginų jų uždirbtus pinigus, kuriuos padėdavo į stalčių, pasižymėdavo kiek merginos paduodavo pinigų, kiek išleisdavo pinigų, kad žinoti kiek algos reikės mokėti. E. N. patvirtino, jog dalį merginų uždirbtų pinigų gaudavo ir jis. Dalį pinigų į Lietuvą jis yra siuntęs A. N. prašymu, T. R. nurodymu. E. N. apklausiamas iš esmės nepaneigė, jog Olandijoje nuomojame bute buvo ir D. V.. Be kita ko, parodė, jog T. R. bendravo su N. M.. Apklausiamas D. V. nors ir neigė savo kaltę, tačiau patvirtino, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo Olandijoje, gyveno T. R. nuomojamame bute, kuriame gyveno ir nukentėjusiosios. D. V. neigė žinojęs, kuo užsiiėmė bute gyvenusios merginos, tačiau patvirtino, kad ne kartą traukiniu kartu su jomis važiavo į darbą.

139Tai, kad nėra pagrindo netikėti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų T. R., N. M. dėl esminių aplinkybių tarpusavyje sutampančiais parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina E. N., D. V. parodymai, be kita ko, leidžia teigti ir nukentėjusiųjų A. N., A. L. apklausų metu nurodytos aplinkybės.

140Tiek iš N. M., tiek iš nukentėjusiosios A. L. nuoseklių parodymų matyti, jog A. L. į Olandiją prostitucijos darbui išvyko N. M. pasiūlymu. Nukentėjusioji A. L., asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, iš jai nuotraukose pateiktų asmenų atpažino N. M. kaip asmenį, kuris jai pasiūlė prostitutės darbą Olandijoje. N. M. teigimu, jis su A. L. susipažino 2009 m. balandžio mėnesį per pažįstamą vairuotoją. Jis, veždamas nukentėjusiąją namo, pasiūlė jai vykti į Olandiją, kur ji už atlygį teiktų vyrams seksualines paslaugas, papasakojo jai apie D. V. jam nurodytas darbo sąlygas. Sprendžiant iš N. M. parodymų, A. L. sutikimo vykti verstis prostitucija iš karto nedavė, žadėjo pagalvoti. Tuo tarpu N. M., tikslu su A. L. susisiekti dar kartą, paėmė jos telefono numerį ir kitą dieną vėl jai paskambino. Tiek nukentėjusioji, tiek N. M. patvirtino, kad pastarasis ne kartą dėl paminėto pasiūlymo buvo atvykęs pas A. L. į namus, šiai nurodžius, kad neturi paso, jis padėjo jai pasigaminti asmens dokumentą, jo pagaminimui davė pinigų. Iš paminėtų aplinkybių, o taip pat ir iš pačios A. L. nurodytų aplinkybių apie jos socialinę padėtį (gyveno kaime su tėvais, kurie nuolat girtaudavo, gyveno tik iš pašalpų, šeimoje buvo septyni vaikai, ji tuo metu mokėsi, savo pinigų neturėjo) akivaizdu, jog pastarosios materialinė padėtis nevienkartinio pasiūlymo jai vykti į Olandiją prostitucijos darbui metu buvo itin sunki, dėl ko ji neabejotinai buvo pažeidžiama. Ką patvirtina ir A. L. apklausų metu ne kartą nurodyta aplinkybė, jog jeigu ji būtų tuo metu gyvenusi kitokiomis sąlygomis, ji nebūtų sutikusi vykti į Olandiją prostitucijos darbui. N. M. bendraudamas su A. L., atvykdamas pas ją į namus bei matydamas, kur ji gyvena, žinodamas, kad ji neturi pinigų net naujo asmens dokumento pasigaminimui, jau nekalbant apie pinigus kelionei į Olandiją, neabejotinai suvokė esamą padėtį ir tokiu nukentėjusiosios pažeidžiamumu pasinaudojo, įkalbėjo ją vykti į Olandiją verstis prostitucija. Be kita ko, byloje esantys įrodymai patvirtina ir tai, jog A. L. atveju, kaip jos valios palenkimo būdas, užverbavimo instrumentas buvo panaudota ir apgaulė. Tiek nukentėjusioji, tiek ir N. M. apklausiami patvirtino, jog jai buvo siūlomas gerai apmokamas darbas, tačiau sprendžiant iš A. L. parodymų, pažadas nebuvo įvykdytas. Nors ji, versdamasi prostitucija, uždirbo nemažai pinigų (pradžioje uždirbdavo 500-600 eurų per dieną, vėliau vidutiniškai per dieną 800-900 eurų, neįskaitant lango mokesčio), kuriuos visus atidavė ją prižiūrintiems asmenims, tačiau jai žadėtas atlyginimas taip ir liko nesumokėtas. Be kita ko, tiek N. M., tiek A. L. apklausiami nuosekliai patvirtino, jog A. L. sutikus vykti į Olandiją verstis prostitucija, prie ( - ) įvyko susitikimas su R. V.. N. M. parodė, jog R. V. įvertinęs A. L. išvaizdą, patvirtino, kad ji tinkama darbui Olandijoje, nurodė jam (N. M.) padėti merginai pasidaryti asmens dokumentą ir jam pranešti, tuomet jis pasakys kada ir iš kur ji bus nugabenta į Olandiją. Padarius nukentėjusiajai asmens dokumentą ir N. M., R. V. nurodymu, nuvežus A. L. iki šalia ( - ) esančios degalinės bei sumokėjus už jos kelionę, pastaroji keleivius vežusiu mikroautobusu buvo išgabenta į Olandiją, kur ją pasitiko E. N., T. R., D. V. (nukentėjusioji asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu paminėtus asmenis atpažino). Pastebėtina ir tai, jog asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu, apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji A. L. kategoriškai atpažino R. V. kaip asmenį, su kuriuo N. M., jai būnant kartu, susitiko šalia ( - ) ir kalbėjo apie 20 minučių, kuris taip pat ją apžiūrėjo. N. M. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė apie 3-4 km nuo ( - ) nutolusią vietą, kur susitiko su R. V. ir jam parodė prostitutės darbui Olandijoje surastą A. L., tuo tarpu R. V. patvirtino, jog mergina yra tinkama. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog sprendžiant iš liudytojo N. M. parodymų, D. V., prašydamas jo surasti merginų, moterų prostitucijos darbui Olandijoje, nekonkretizavo kokio socialinio statuso tai turi būti merginos, moterys, kas leidžia daryti išvadą, jog tai D. V., kaip ir bendrai veikusiems organizuotos grupės nariams, nebuvo reikšminga.

141Nukentėjusioji A. N. apklausiama patvirtino, jog E. N. pasiūlius Olandijoje verstis prostitucija ir jai sutikus, E. N. savo automobiliu pasiėmė ją iš ( - ), nuvežė į šalia ( - ) esančią degalinę, iš kur keleivius vežančiu mikroautobusu kartu išvyko į Olandiją, Amsterdamą. E. N. sumokėjo tiek jos, tiek savo kelionės išlaidas. Amsterdame kartu su E. N. apsigyveno nuomojamame bute. Paminėtas aplinkybes apklausiamas patvirtino ir E. N.. Iš liudytoju apklausto T. R. parodymų matyti, jog prostitucijos darbui į Amsterdamą pirmoji atvyko A. iš ( - ) (A. N.), kurią atgabeno E. N.. Į nuomojamą butą Amsterdame verstis prostitucija taip pat buvo atgabenta ir kita A., kurią surado N. M. (A. L.). Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusiųjų A. N., A. L. nurodyta vertimosi prostitucija schema pilnai atitinka tą, kurią apklausiamas nurodė ir liudytojas T. R., taip pat atitinka ir nurodyti joje dalyvavę asmenys. Tiek nukentėjusioji A. N., tiek A. L. patvirtino, jog seksualines paslaugas už atlygį teikė ne bute, kuriame gyveno (abi nukentėjusiosios apklausiamos patvirtino, kad už butą, kuriame gyveno, maistą joms mokėti nereikėjo), o ( - ) mieste esančiuose rajonuose, kuriuose yra namai su vitrininiais langais bei merginos juose stovėdamos siūlo seksualines paslaugas, nukentėjusioji A. N. taip pat ir ( - ). Abi nukentėjusiosios parodė, jog minėtose vietose pačios išsipirkdavo langus, už kurių nuomą ir susimokėdavo. A. N. parodė, jog į darbą važinėdavo arba traukiniu, arba automobiliu, patvirtino, jog uždirbtus pinigus, kaip ir buvo sutarta, perduodavo E. N., vėliau jai pusę uždirbtų pinigų atiduodavo. A. L. apklausų metu patvirtino, jog jai atvykus į Amsterdame išnuomotą butą, apie darbo, gyvenimo sąlygas papasakojo E. ir ryžas vyriškis, kuriuos nukentėjusioji atpažinimo iš pateiktų nuotraukų metu atpažino kaip E. N. ir T. R.. A. L. parodė, jog E. N. bei T. R. paaiškino, kad visus pinigus, kuriuos ji uždirbs turės atiduoti jiems. Taip ji ir darė. Minėti asmenys žadėjo, kad ji atlygį už darbą gaus tuomet, kai važiuos namo. Nukentėjusioji A. L., be kita ko, parodė ir tai, jog į darbą jos važiuodavo tiek traukiniu, tiek nuveždavo automobiliu E. N., T. R., D. V.. D. V. kartais stebėdavo prie langų kaip jos dirbdavo, praeidavo pro langus. Iš darbo jas dažnai parsiveždavo D. V., kad grįžtant vėlai joms nieko nenutiktų, jis buvo kaip apsauginis. Grįžus iš darbo visus pinigus atiduodavo, juos tvarkydavo E. N. arba T. R.. Nukentėjusioji matė, kad pastarieji vedė apskaitą, rašydavo į sąsiuvinį, kiek jos uždirbdavo. Nukentėjusioji A. N. apklausiama taip pat patvirtino, jog jai Olandijoje verčiantis prostitucija, bute taip pat gyveno ir T., pravarde „r.“ (T. R.), taip pat D., pravarde „l.“ (D. V.). D. V. jas taip pat prižiūrėdavo, nuveždavo ir parveždavo iš darbo, paimdavo uždirbtus pinigus, jis turėjo užrašus, kuriuose vesdavo apskaitą, rašydavosi kiek jos uždirba, kiek išleidžia. Sprendžiant iš nukentėjusiosios A. N. parodymų, nėra pagrindo netikėti ir T. R. parodymais, jog Olandijoje ne kartą kontroliuoti prostitucijos „verslo“ buvo atvykęs ir D. V., prostitucijos organizavime dalyvavo ir R. V.. Nukentėjusioji patvirtino, jog į nuomojamą butą Olandijoje buvo atvykęs tiek vyriškis vardu D., tiek R. pravarde „P.“ (iš T. R. parodymų matyti, jog būtent R. V. ir turėjo pravardę „P.“). Jai dirbant Olandijoje prostitutės darbą, pastarieji buvo atvykę apie 5 kartus, D. gal šiek tiek mažiau. R. atvažiuodavo 2-3 dienoms, pabūdavo ir išvažiuodavo, D. taip pat kartais nakvodavo. Pagal nukentėjusiosios apibūdinimą, D. ir R. buvo panašaus ūgio, atitinkamai apie 35-38 metų amžiaus, tamsių plaukų, D. buvo stambesnis šiek tiek už R., ovalaus veido, kas visiškai atitinka nuteistųjų D. V., R. V. realią išvaizdą. Nurodytos aplinkybės sutampa su T. R. parodymais, kad R. V. atvykdavo į Olandiją jo pakeisti. Nukentėjusiosios A. N., A. L. apklausų metu taip pat patvirtino ir apie viena kitos buvimą Olandijoje bei vertimąsi prostitucija. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. N. atpažino ir patvirtino, jog A. L. kartu su ja 2009 metais gyveno bute Amsterdame, dirbo prostitute, o uždirbtus pinigus, kaip ir kitos merginos, atiduodavo jas prižiūrinčiam asmeniui. Taip pat jos nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes ir apie kitas nuteistųjų prostitucijos darbui Olandijoje atgabentas ir išnaudotas merginas, tarp kurių ir iš nuomojamo buto Amsterdame pabėgusi R. M..

142Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo R. V. gynėjo skundo argumentu, jog vien tik nukentėjusiosios A. N. parodymai apie tai, kad į butą Amsterdame keletą kartų buvo atvykęs vyriškis, vardu R., pravarde „P.“, neleidžia spręsti apie šio asmens jos atžvilgiu atliktus neteisėtus veiksmus. Kita vertus, pažymėtina tai, jog darant išvadas dėl asmens kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, vertinama byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kitų duomenų visuma, o ne vieno asmens parodymai ar jo apklausos metu nurodyta konkreti aplinkybė.

143Tai, kad nėra pagrindo abejoti atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės T. R., N. M., nukentėjusiųjų A. L., A. N. parodymais apie R. V., D. V. dalyvavimą nusikaltimų padaryme netiesiogiai leidžia spręsti ir Wester Union byloje pateikti duomenys. Iš bendrovės pateiktos informacijos apie pinigines perlaidas, naudojantis Western Union, matyti, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu E. N. iš Amsterdamo ne kartą atliko pinigines perlaidas į Lietuvą R. V. draugei L. A. bei D. V. žmonai E. V.. Be kita ko, piniginę perlaidą E. N. iš Amsterdamo atliko ir T. R..

144Taigi išdėstyti byloje surinkti bei teisme ištirti įrodymai, kiti bylos duomenys, vertinant juos visumoje, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai patvirtina, jog D. V., R. V. pagrįstai buvo pripažinti kaltais dėl veikiant organizuota grupe A. L. verbavimo ir gabenimo prostitucijai, palenkiant jos valią BK 147 straipsnyje numatytais būdais (pasinaudojant jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, bei panaudojant apgaulę – žadant gerą atlyginimą), taip pat pagrįstai buvo nustatyta, kad minėti asmenys bei E. N., D. V., veikdami organizuota grupe su kitais asmenimis, organizavo nukentėjusiųjų A. N., A. L. prostituciją bei pelnėsi iš jos.

145Sprendžiant iš nuteistojo R. V. gynėjo skundo argumentų, apelianto manymu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas, grįsdamas jo ginamojo kaltę, vadovavosi nukentėjusiosios A. N. parodymais. Apelianto teigimu, nebuvo išnaudotos visos įmanomos galimybės šią nukentėjusiąją apklausti teisme, kad betarpiškai sudaryti galimybę kaltinamiesiems ir gynėjams užduoti jai klausimų, dėl ko buvo pažeista teisė į gynybą.

146Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka teismo posėdžio metu perskaitęs nukentėjusiosios A. N. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus. Taip pat nebuvo pažeistos ir BPK 20, 301 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios duomenų pripažinimą įrodymais bei jų vertinimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas A. N. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus vertino kaip duomenis kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti. Apygardos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, jog nors tokie parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Toks ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų, perskaitytų teisme, vertinimas atitinka BPK reikalavimus ir kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, pagal kurią kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-499/2008, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-471/2013, 2K-219-693/2015, 2K-105-699/2016, 2K-79-489/2017). Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog siekiant įsitikinti nukentėjusiosios A. N. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų teisingumu, jų davimo aplinkybėmis, buvo teisme apklaustas nukentėjusiosios apklausą atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas E. B.. Nebuvo nustatyta, jog A. N. apklausa būtų buvusi atlikta pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Apelianto argumentai dėl teisės į gynybą pažeidimo, nesuteikus teisės užduoti klausimų šiai nukentėjusiajai, yra atmestini, nes pirmosios instancijos teismas tik po to, kai nepavyko ėmusis priemonių šios nukentėjusiosios surasti, užtikrinti jos dalyvavimo procese bei apklausti, perskaitė teisiamojo posėdžio metu jos ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus. Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo imtasi priemonių nukentėjusiąją A. N. surasti ir suteikti nuteistiesiems bei jų gynėjams realizuoti teisę į gynybą, tačiau, išnaudojus visas galimybes, to nepavyko padaryti. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įtariamojo ar kaltinamojo teisė pateikti klausimus nukentėjusiesiems ar liudytojams yra laikoma pažeista tik tuo atveju, kai šios teisės pažeidimas nulėmė, jog visas bylos procesas negali būti laikomas atitinkančiu tinkamo teismo proceso principą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką pripažįstama, kad įtariamojo ar kaltinamojo teisė yra pažeista ir visas procesas neatitinka tinkamo teismo proceso principo, kai įtariamasis ar kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme neturėjo galimybės nukentėjusiojo ar liudytojo apklausti ar pateikti jam klausimų, o teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį remdamasis vien tik ar lemiama dalimi šio nukentėjusiojo ar liudytojo parodymais (Saidi v. France; judgement of 20 September 1993; aplication no. 14647/89) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2011, 2K-20/2014). Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nuteistųjų kaltė, bylai reikšmingos aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, kitų duomenų visuma, nukentėjusiosios A. N. parodymais buvo tik tikrinami kiti byloje esantys įrodymai.

147Vertinant nuo baudžiamosios atsakomybės 391 straipsnio pagrindu atleistų T. R., N. M. parodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jais netikėti nėra jokio pagrindo. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, jog jie dėl esminių aplinkybių ne tik sutampa tarpusavyje, bet ir tam tikra apimtimi sutampa su kitų nuteistųjų E. N., D. V. parodymais, o taip pat nukentėjusiųjų parodymais. Sutiktina, kad šių liudytojų, taip pat nukentėjusiųjų parodymuose yra tam tikrų neatitikimų, tačiau jie nelaikytini esminiais. Natūralu, kad paminėti asmenys negali itin tiksliai prisiminti visų įvykių aplinkybių, kadangi ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas tik 2012 metų pradžioje, o pastarųjų apklausos atliktos dar vėliau, t.y. praėjus daugiau kaip dviems metams po įvykių, tuo tarpu teisme T. R., N. M., nukentėjusioji A. L. apklausti tik 2014 metų antroje pusėje. Vertinant T. R., N. M. parodymus, jų patikimumą, be kita ko, svarbu pastebėti ir tai, jog pastarieji parodymus, tarp jų ir apie D. V., R. V. atliktus neteisėtus veiksmus davė kur kas anksčiau nei jie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės 391 straipsnio pagrindu, jie buvo apklausiami tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek bylą nagrinėjant teisme, savo parodymų dėl esminių įvykių aplinkybių nepakeitė ir išliko nuoseklūs. Teisėjų kolegija, atsižvelgus į skundžiamame nuosprendyje atliktą byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, kitų duomenų vertinimą, taip pat pažymi, jog nėra pagrindo sutikti su nuteistojo D. V. apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju T. R., N. M. parodymams buvo suteikta prioritetinė įrodomoji galia. Kaip jau minėta, byloje buvo atliktas įrodymų bei kitų duomenų visumos vertinimas, byloje esantys įrodymai, kiti duomenys buvo gretinami tarpusavyje, tikrinamas jų patikimumas, ko pasėkoje daromos apibendrintos, visumos pagrindu pagrįstos išvados. Be kita ko, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog priešingai nei teigiama apelianto D. V. skunde, T. R., N. M. parodymų vertinimo niekaip neįtakojo ir prokuroro nutarimuose nutraukti šiems asmenims ikiteisminį tyrimą bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyse patvirtinti šiuos nutarimus nurodyti teiginiai apie jų parodymų teisingumą. Apie tai, kad T. R., N. M. parodymams nebuvo suteikta prioritetinė įrodomoji galia, tik minėtų asmenų parodymai nenulėmė D. V., o taip pat ir kitų asmenų, nuteisimo, leidžia teigti ir pirmosios instancijos teismo sprendimas D. V. išteisinti dėl jam inkriminuotų Vokietijoje galimai padarytų nusikalstamų veikų. Kai tuo tarpu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. R. buvo davęs parodymus ir apie D. V. dalyvavimą šių veikų padaryme.

148Nuteistojo D. V., nuteistojo R. V. gynėjo apeliaciniuose skunduose teigiama, jog byloje nenustatyta, kad D. V., R. V. būtų atlikę tokius veiksmus, kuriais būtų pilnai realizuotos jiems inkriminuotų nusikaltimų sudėtys, t.y. objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad nusikalstamos veikos nukentėjusiųjų A. N., A. L. atžvilgiu, o taip pat ir R. R., R. M. atžvilgiu, apie prieš kurias padarytą nusikalstamą veiką bus pasisakyta šiame procesiniame sprendime, buvo padarytos veikiant organizuota grupe. Būtent tai pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

149Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų padarant nusikalstamą veiką. Tokia bendrininkavimo forma pripažįstama tais atvejais, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Pagal teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla. Todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Esant bendrininkavimui kelių asmenų padaryta veika kvalifikuojama pagal tą patį BK straipsnį nepriklausomai nuo kiekvieno bendrininko konkrečių veiksmų ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Atskirų bendrininkų veiksmų kvalifikacija gali skirtis tik esant vykdytojo ekscesui (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2001).

150Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai, kiti bylos duomenys, jų visumos pagrindu nustatytos ir pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nusikaltimų padaryme dalyvavo ne tik nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti T. R., N. M. bei nuteistieji E. N., D. V., bet ir, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, D. V. bei R. V.. Pagal byloje nustatytas aplinkybes organizuotos grupės inkriminavimui svarbūs faktai atitinka BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl tokios grupės dalyvių skaičiaus, jų susitarimo, nusikaltimų sunkumo ir tam tikrų užduočių ar vaidmenų pasiskirstymo, atlikimo. Bylos aplinkybės patvirtina, jog E. N. pasiūlius užsiimti Olandijoje prostitucijos verslu, D. V., R. V., T. R. kartu aptarė nusikalstamos veiklos planą, pasiskirstė vaidmenimis. T. R., D. V. nurodymu, išnuomojo Amsterdame butą, kuriame ir buvo apgyvendinamos seksualines paslaugas teikusios merginos. D. V. pasiūlius N. M. prisijungti prie nusikalstamo sumanymo bei surasti prostitucijos darbui Olandijoje tinkamų merginų, moterų, iš to užsidirbti, šis taip pat sutiko, surado merginas, pasinaudojęs jų pažeidžiamumu ir panaudojęs apgaulę užverbavo merginas prostitucijos darbui, D. V., R. V. patvirtinus, kad surastos merginos tinkamos prostitucijos darbui, pasirūpino jų gabenimu į Olandiją. E. N. pasiūlė A. N. vykti į Olandiją teikti seksualines paslaugas, atgabeno ją į Amsterdamą, apgyvendino T. R. išnuomuotame bute. Prie nusikalstamos veikos D. V. pasiūlymu taip pat prisijungė ir D. V., kuris su Olandijoje veikusiais E. N., T. R., epizodiškai R. V. kontroliavo ten seksualines paslaugas teikusias merginas, vežė jas į darbą bei iš darbo, rūpinosi jų apsauga, surinkdavo iš jų uždirbtus pinigus, vedė uždirbtų bei išleidžiamų pinigų apskaitą, rūpinosi buitimi. Prostitucija besivertusių merginų uždirbti pinigai buvo gabenami į Lietuvą bei perduodami D. V., kuris šiuos pinigus padalindavo kartu su juo veikusiems bendrininkams. Dalis pinigų taip pat buvo siunčiami perlaidomis. Taigi kiekvienas iš bendrininkų turėjo skirtingus vaidmenis ir atliko jiems priskirtas užduotis, o bendrais jų veiksmais buvo realizuotas suderintas nusikalstamos veikos planas. Toks užduočių pasiskirstymas ir suvokimas, jog kiekvienas bendrininkas savo veiksmais prisideda prie galutinio rezultato – kad nukentėjusiosios būtų įtrauktos į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog bendrininkai save identifikavo organizuotos grupės nariais. Nurodytos byloje nustatytos aplinkybė atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius, todėl skundžiamu nuosprendžiu teisingai pripažinta, kad D. V., R. V., E. N., D. V. nusikalstamas veikas skirtingomis sudėtimis padarė veikdami organizuotoje grupėje.

151Nustatyta aplinkybė, kad veikos buvo padarytos veikiant organizuota grupe, E. N. pasiūlymas užsiimti prostitucijos verslu Nyderlanduose, bendrininkų sutikimas su šiuo pasiūlymu, nusikalstamų veiksmų plano aptarimas, pasiskirstymas vaidmenimis bei užduotimis, D. V. pasiūlymas N. M. surasti merginų, moterų prostitucijos darbui Olandijoje, parodo bendrininkų nusikalstamų veiksmų nevienkartinį pobūdį. Pastarųjų tikslas, sumanymas nebuvo vienos merginos prostitucijos organizavimas bei pelnymasis iš jos, ką patvirtina ir byloje nustatyti bei pirmiau aptarti pastarųjų atlikti iš esmės tapatūs, laiko požiūriu nenutolę neteisėti veiksmai nukentėjusiųjų A. N., A. L. atžvilgiu. Bendrininkus siejo vienas bendras sumanymas ir tyčia, jie siekė to paties rezultato – organizuoti moterų, merginų prostituciją ir taip gauti pajamų iš bendromis pastangomis sukurto nusikalstamo verslo. Tuo tarpu pagal susiformavusią teismų praktiką veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vieninga tyčia dėl to paties objekto, dalyko, pripažįstama tęstine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2012, 2K-P-267/2011, 2K-401-677/2016). Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas nuosprendis keičiamas ir D. V., R. V., E. N., D. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiosios A. N. atžvilgiu), 307 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiosios A. L. atžvilgiu), perkvalifikuojamos pagal BK 307 straipsnio 2 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika (BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai). Pažymėtina šiame kontekste ir tai, kad nėra pagrindo E. N. atliktų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios A. N. atžvilgiu kvalifikuoti tiek pagal BK 308 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai asmens įtraukimas į prostituciją yra sudedamoji prostitucijos organizavimo veiklos dalis, veika kvalifikuojama tik pagal BK 307 straipsnio 2 dalį.

152Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant organizuota grupe, nepagrįstai D. V., R. V. nukentėjusiosios A. L. atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnyje, kvalifikavo pagal paminėto straipsnio 1 dalį. Pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 147 straipsnio redakciją baudžiamoji atsakomybė už prekybą žmonėmis, dalyvaujant organizuotoje grupėje, numatyta ne šio straipsnio 1, o 2 dalyje. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis keičiamas ir D. V., R. V. nusikalstamos veikos iš BK 147 straipsnio 1 dalies (nukentėjusiosios A. L. atžvilgiu) perkvalifikuojamos į BK 147 straipsnio 2 dalį (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Be to, nustatyta aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažįstama kaip D. V., R. V., E. N., D. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

153Nuteistojo R. V. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakomybės apimties Nyderlandų Karalystėje už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos. Gynėjo įsitikinimu šiuo atveju turėjo būti tiksliai laikomasi BK 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių baudžiamosios atsakomybės sąlygas už užsienyje padarytus nusikaltimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar tokio pobūdžio baigta veika (numatyta Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalyje) yra kriminalizuota Nyderlandų Karalystėje, ar ji persekiojama baudžiamąja tvarka ir jeigu taip, tai kokios bausmės už ją yra numatytos. Taip pat, gynėjo teigimu, liko neanalizuotos Nyderlandų Karalystės bei Lietuvos Respublikos teisės normų galimos koalizijos, vertinant A. L. atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pradžią, kilusias pasekmes ir teisingo baudžiamojo įstatymo taikymo galimybę.

154Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, jog BK 4 straipsnio (Baudžiamojo įstatymo galiojimas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais) 1, 2 ir 3 dalys nustato, kad asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, atsako pagal šį kodeksą. Paminėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Bendrininkų nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje ši veika buvo padaryta, o jeigu vienas bendrininkų veikė kitoje vietoje, – jo veikimo vieta. Šio straipsnio 3 dalies nuostatose nurodyta, jog kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko. Taigi jei dalis veikos padaryta kitos valstybės teritorijoje, o dalis Lietuvos Respublikos teritorijoje, veika laikoma padaryta Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad organizuotos grupės narių, veikusių kaip vykdytojai, bendri neteisėti veiksmai neapsiribojo Nyderlandų Karalystės teritorija. Neteisėti veiksmai pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios A. L. atžvilgiu), dalis pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiųjų A. N., A. L. atžvilgiu) veiksmų (pasiūlymas A. N. dirbti Olandijoje prostitutės darbą, darbo sąlygų aptarimas, jos gabenimas, sumokant už jos kelionę bei ją lydint iš Lietuvos į Olandiją, A. L. užverbavimas, pasinaudojant jos pažeidžiamumu, panaudojant apgaulę, prostitutės darbui Olandijoje, padėjimas jai pagaminti asmens dokumentą, A. L. gabenimas, įsodinant ją į keleivius vežantį mikroautobusą bei sumokant už kelionę, iš Lietuvos į Olandiją) buvo atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Paminėtos nusikalstamos veikos šiuo atveju sudaro ir realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismui, sprendžiant tame tarpe R. V. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 307 straipsnio 2 dalį klausimą, atsižvelgti į BK 8 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamąją atsakomybę už užsienyje padarytus nusikaltimus, 1 dalyje numatytas sąlygas ir jas įgyvendinti nebuvo pagrindo.

155Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad E. N., D. V. skundžiamu nuosprendžiu nebuvo pripažinti kaltais pagal BK 147 straipsnį (nukentėjusiosios A. L. epizodas). Dėl nurodytų aplinkybių iš skundžiamo nuosprendžio šalinamos aplinkybės apie šių asmenų dalyvavimą verbuojant bei gabenant nukentėjusiąją A. L. tikslu išnaudoti ją prostitucijos darbui.

156Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, Nustatė

157D. V., R. V., E. N., D. V., T. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 391 straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais (toliau – T. R.), asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, N. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 391 straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais (toliau – N. M.), veikdami organizuota grupe, susitarė pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos Nyderlandų Karalystėje, užtikrindami sutartus prostitucijos organizavimo ir asmenų gabenimo prostitucijai veiksmus, siekdami bendrų tikslų, panaudodami apgaulę verbavo, gabeno bei organizavo prostituciją, t.y. E. N. 2008 m. pabaigoje - 2009 m. pradžioje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, internete susipažino su A. N. ir po ilgalaikių susitikimų, tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, ( - ) mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, siekdamas kartu su kitais bendrininkais pelnytis iš A. N. prostitucijos, pasiūlė jai vykti į Nyderlandų Karalystę, Amsterdamą dirbti prostitute, A. N. sutikus, 2008 m. pabaigoje, 2009 m. pradžioje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, savo automobiliu A. N. atgabeno į degalinę „Lukoil“, esančią adresu ( - ), užmokėjo už kelionę ir, ją lydėdamas, kartu nuvyko į Amsterdamą, kur apgyvendino iš nekilnojamojo turto agentūros ( - ), T. R. nuomojamame, prostitucijos organizavimo tikslams skirtame bute Amsterdame, tikslus adresas tyrimo metu nenustatytas.

158N. M. 2009 m. balandžio mėnesį, Lietuvoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje susipažino su A. L. ir siekdamas, kad A. L. būtų įtraukta į prostituciją, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, panaudodamas apgaulę melagingai pažadėjo - gerai apmokamą darbą, t. y. N. M. įkalbėjo vykti į Nyderlandų Karalystę, Amsterdamą dirbti prostitute, A. L. sutikus t. y. nukentėjusiajai patikėjus N. M. melagingais pažadais, tokiu būdu ją užverbavus, N. M. sutvarkė jos asmens dokumentus, po ko R. V. ir N. M., 2009 m. balandžio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, dviem automobiliais nuvykę ir susitikę su nukentėjusiąja A. L. ( - ), įsitikino jos sprendimu ir N. M. savo automobiliu į šią degalinę atgabeno A. L., užmokėjo už jos kelionę ir įsodino į mikroautobusą, po ko nukentėjusiajai A. L. nuvykus į Amsterdamą ją pasitiko E. N. ir T. R., kurie nukentėjusiąją apgyvendino iš nekilnojamojo turto agentūros ( - ), T. R. nuomojamame, prostitucijos organizavimo tikslams skirtame bute Amsterdame, tikslus adresas tyrimo metu nenustatytas. Nukentėjusiosioms A. N., A. L. apsigyvenus minėtame bute, E. N., T. R., D. V., R. V., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, organizavo jų prostituciją t. y. nuo A. N. atvežimo momento, bet ne ilgiau kaip iki 2009 metų tiksliai nenustatytos datos, A. N. teikiant seksualines paslaugas už atlygį ( - ) miestų viešnamiuose, kuri gaudavo iš klientų nuo 150 iki 600 eurų per dieną, nuo A. L. atvežimo momento, bet ne ilgiau kaip iki 2009 m. liepos mėnesio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, A. L. po šešias valandas per dieną teikiant seksualines paslaugas ( - ) miesto viešnamiuose, kuri gaudavo iš klientų nuo 500 iki 900 eurų per dieną, organizuotoje grupėje tarpusavyje pasiskirsčius vaidmenimis ir funkcijomis: E. N., T. R., D. V., R. V., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kontroliavo jų darbą, bendravimą su kitais asmenimis, priimamų klientų skaičių ir iš prostitucijos uždirbamus pinigus, kurie iš nukentėjusiųjų buvo surenkami ir perduodami D. V., po ko gautą pelną iš prostitucijos pasidalindavo tarp organizuotos grupės narių, tokiu būdu D. V., T. R., N. M., R. V., veikdami organizuota grupe, pasinaudodami nukentėjusiosios A. L. pažeidžiamumu bei panaudodami apgaulę, nukentėjusiąją A. L. verbavo, gabeno į Nyderlandų Karalystę, siekdami pelnytis iš jos prostitucijos, o D. V., T. R., R. V., E. N., D. V., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, veikdami organizuota grupe, organizavo nukentėjusiųjų A. N., A. L. prostituciją ir pelnėsi iš jų prostitucijos, turėdami nenustatyto dydžio pajamas.

159Dėl BK 157 straipsnio nuostatų taikymo.

160Nuteistųjų ir gynėjo apeliaciniuose skunduose nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria D. V., R. V. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 157 straipsnio 2 dalį, E. N., A. J. – pagal BK 157 straipsnio 1 dalį. Apeliantai mano, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, savo išvadas grindė prielaidomis ir spėjimais. Tuo tarpu prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai E. N. nusikalstami veiksmai šiuo atveju buvo kvalifikuoti pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, nes aptariama veika buvo padaryta veikiant organizuota grupe, už ką baudžiamoji atsakomybė numatyta paminėto straipsnio 2 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija).

161Pagal BK 157 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siūlė pirkti ar kitaip įgyti vaiką arba pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo vaiką, arba verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje vaiką žinodamas arba siekdamas, kad jis būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš jo prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje padaryta veika: 1) dviem ar daugiau vaikų arba mažamečiui, arba 2) dalyvaujant organizuotoje grupėje, arba 3) siekiant įgyti nukentėjusiojo asmens organą, audinį arba ląstelių, sudaro kvalifikuotą vaiko pirkimo arba pardavimo sudėtį, numatytą BK 157 straipsnio 2 dalyje (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija).

162Objektyviai vaiko pirkimas arba pardavimas padaromas vienu ar keliais aukščiau išvardytais alternatyviais veiksmais: siūlymu pirkti ar kitaip įgyti vaiką; vaiko pardavimu; vaiko pirkimu; kitokiu neteisėtu perleidimu; kitokiu neteisėtu įgijimu; vaiko verbavimu; gabenimu; laikymu nelaisvėje, žinant arba siekiant, kad vaikas būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš jo prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui. Taigi, vaiko pirkimo arba pardavimo sudėčiai konstatuoti pakanka nustatyti bent vieną iš alternatyvių, aukščiau paminėtų nusikalstamų veiksmų, pažymint ir tai, kad vaiko pirkimo ar pardavimo atveju įstatymas nereikalauja netgi nukentėjusiojo asmens valią palenkiančių būdų (taip pat alternatyvių) panaudojimo, kaip kad prekybos žmonėmis atveju, tai: a) fizinio smurto; b) grasinimų; c) kitokio atėmimo galimybės priešintis; d) pasinaudojimo priklausomumu; e) pažeidžiamumu; f) apgaulės; g) pinigų sumokėjimo ar kitokios turtinės naudos suteikimo asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusįjį.

163Vaiko sąvoka, pagal JTO Vaiko teisių apsaugos konvenciją, kurią 1995-07-03 ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, apima visus asmenis iki aštuoniolikos metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau. Vaiko (iki 18 metų) amžius, pagal Konvencijos nuostatas, savaime reiškia jo pažeidžiamą statusą.

164Byloje nustatyta, kad D. V., R. V. nusikalstami veiksmai, numatyti BK 157 straipsnio 2 dalyje, pasireiškė tuo, kad jie, veikdami kartu su kitais organizuotos grupės nariais, verbavo, gabeno, laikė nelaisvėje du vaikus – R. M., gim. ( - ), R. R., gim. ( - ), tikslu išnaudoti jas prostitucijai Olandijoje. Nuteistieji šiuos nusikalstamus veiksmus atliko pasinaudodami ne tik nukentėjusiųjų pažeidžiamumu dėl jų amžiaus, bet ir dėl nukentėjusiosios R. M. sunkios materialinės padėties, nukentėjusiųjų turimų psichinių sveikatos sutrikimų, panaudodami apgaulę – melagingai žadant gerai apmokamą darbą užsienyje. A. J., kuris nebuvo organizuotos grupės narys, nuteistas už tai, kad siekdamas sau turtinės naudos, žinodamas, kad N. M. ieško merginų prostitucijos darbui užsienyje, žinodamas, kad R. R. yra vaikas ir bus išnaudojama prostitucijai, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu, pažadėjo gerai apmokamą prostitutės darbą, o šiai sutikus, atgabeno į ( - ) miestą, kur perleido N. M.. E. N. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe laikė nelaisvėje nukentėjusiąją R. M., tikslu išnaudoti ją prostitucijai Nyderlandų Karalystėje.

165Nors nuteistieji D. V., R. V., A. J. neigia padarę šią jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuteistasis E. N. mano, kad jo neteisėti veiksmai turėtų būti kvalifikuoti kaip pasikėsinimas pelnytis iš nukentėjusiosios R. M. prostitucijos, tačiau teisėjų kolegija tai vertina kaip nuteistųjų siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės arba sušvelninti savo teisinę padėtį. Byloje užfiksuoti nukentėjusiųjų R. M., R. R., A. L., liudytojų N. M., T. R., L. R., R. A., N. O. R., J. G. (B.), iš dalies G. B., iš dalies nuteistųjų E. N., A. J. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką ar vaizdo įrašų kartotekų, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateiktos išvados, sveikatos priežiūros įstaigų raštuose nurodyti duomenys, susisiekimo paslaugas teikiančių bendrovių pateikti duomenys, kita bylos medžiaga, vertinant visumoje, neginčijamai patvirtina, jog D. V., R. V., E. N., veikdami su kitais kaltinime nurodytais asmenimis organizuota grupe, A. J., kuris nepriklausė organizuotai grupei, atliko BK 157 straipsnio dispozicijoje nurodytus neteisėtus veiksmus nukentėjusiųjų R. M., R. R. atžvilgiu.

166Byloje objektyviai nustatyta, kad nagrinėjamo įvyko metu (2009 m. kovo mėn. pradžia – 2009 m. balandžio mėn. pradžia) R. M. (gim. ( - )), R. R. (gim. ( - )) buvo 17, 16 metų amžiaus, t.y. vaikai. Taigi vien amžiaus prasme nukentėjusiosios buvo pažeidžiamos. Be kita ko, byloje nustatyta ir tai, kad abi nukentėjusiosios turėjo psichinių sveikatos sutrikimų. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. ( - ) nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiajai R. M. buvo nustatytas depresinis elgesio sutrikimas ir lengvas protinis atsilikimas. Atsižvelgiant į individualias psichologines savybes, intelektą bei mąstymą, R. M. galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę, galėjo aktyviai priešintis įtariamiesiems, išreikšti nesutikimą, galėjo šauktis kieno nors pagalbos. Sprendžiant iš ( - ) centro 2012-11-15 rašto, R. R. ( - ) ligoninės, ( - ) filialo, ( - ) centre konsultuota vaikų ir paauglių psichiatro, diagnozuotas: 2006-03-21 - mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas; 2008-11-19 - depresinis elgesio sutrikimas; 2009-01-26 - depresinis elgesio sutrikimas. R. R. taikyta psichoterapija ir medikamentinis gydymas. Nors nuteistieji teigia, kad jiems nebuvo žinomas nukentėjusiųjų amžius, taip pat nežinoma buvo ir apie jų sveikatos būklę, tačiau tikėti tokiais jų parodymais nėra pagrindo. Tiek nukentėjusioji R. M., tiek nukentėjusioji R. R. apklausiamos nuosekliai patvirtino, jog N. M. buvo žinomas jų amžius. Šią aplinkybę patvirtino ir N. M., kuris, be kita ko, parodė, jog nukentėjusiųjų amžius buvo žinomas ir D. V., R. V., jis pats jiems apie tai pasakė. Liudytojas T. R. teisme taip pat patvirtino, jog jam su D. V. nuvykus į butą, adresu ( - ), kur buvo laikomos abi nukentėjusiosios, bendraujant su jomis, paaiškėjo, kad jos nepilnametės. Faktą, jog nuteistiesiems buvo žinomas nukentėjusiųjų amžius taip pat patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, jog abiems nukentėjusiosioms, bendru D. V., R. V., T. R., N. M. sutarimu, ką apklausų metu patvirtino liudytojai N. M., T. R., pačios nukentėjusiosios, buvo pagaminti suklastoti asmens dokumentai, pakeičiant jų asmens duomenis. Nukentėjusioji R. R. dėl disponavimo suklastotu asmens dokumentu buvo sulaikyta pasienio poreigūnų, už ką buvo nuteista ( - ) nuosprendžiu. Nukentėjusioji R. R. apklausiama taip pat patvirtino, jog A. J. taip pat buvo žinoma, kad ji yra nepilnametė. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, kadangi tiek iš jos, tiek iš paties A. J. parodymų matyti, kad pastarieji buvo pažįstami apie pora metų, nuolat bendraudavo. Natūralu, kad bendraujant tokį ilgą laikotarpį A. J. negalėjo nežinoti nukentėjusiosios amžiaus. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad pats A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog jam buvo žinoma, kad R. R. lanko mokyklą, jai 2009 m. buvo apie 17 metų, ji nuolat bėgdavo iš namų, apie ką jam pasakodavo tiek nukentėjusioji, tiek rašydavo laikraščiuose. Tai, kad nukentėjusiųjų turimi psichikos sveikatos sutrikimai buvo akivaizdūs ir apie juos buvo žinoma nuteistiesiems, leidžia spręsti liudytojo T. R., nukentėjusiosios A. L. parodymai, nustatytos aplinkybės apie nukentėjusiųjų gyvenimo būdą. Nukentėjusioji A. L. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu, akistatos metu atpažino nukentėjusiąją R. M., kuri jai būnant Olandijoje, Amsterdame buvo atgabenta į ten nuteistųjų nuomotą butą, kuriame buvo apgyvendintos prostitucija besiverčiančios merginos. Nukentėjusiosios A. L. teigimu, matėsi, kad nukentėjusioji R. M. buvo kažkokia nesveika, ji nemokėjo elementarių dalykų, tokių kaip susitvarkyti, praustis ir pan., jos ją mokė tai daryti. Liudytojas T. R. apklausiamas teisme taip pat parodė, jog matėsi, kad R. M. yra „ne viso proto“. Jis su E. N. bandė ją mokyti elementarių anglų kalbos žodžių, kad ši galėtų susikalbėti su klientais, tačiau ji buvo visiškai tam neimli. Tai buvo žmogus, kuris visiškai nepriimdavo informacijos. Po ilgų derybų su D. V., buvo nuspręsta ją išsiųsti namo, po ko ji iš nuomojamo buto pabėgo. Liudytoja R. A. apklausos metu taip pat parodė, kad 2009-06-11 iš TMO Hagoje darbuotojos ji gavo laišką, kuriame buvo nurodyta, jog su jais susisiekė 18 metų R. M., kuri yra prekybos žmonėmis auka. Laiške, be kita ko, buvo nurodyta, kad R. M. turi psichinių sveikatos problemų. Iš liudytojos N. O. R. nurodytų aplinkybių taip pat matyti, kad R. M. sutrikusi asmenybė, jai sunku orientuotis, ji pasimetusi, pažeidžiama, ja lengva manipuliuoti, ji labai skurdžiai gyveno. Liudytoja apklausta nukentėjusiosios R. R. motina L. R. apklausiama parodė, jog dukra dažnai dingdavo iš namų, pabėgdavo pas draugus, tačiau iki šio įvykio jie su vyru ją surasdavo. Liudytoja patvirtino, kad dėl dukros R. R. problemų ji kreipėsi į specialistus, vežė ją į ( - ) centrą. Specialistai dukrai nustatė elgesio sutrikimus. R. greitai pasiduodavo kitų asmenų neigiamai įtakai, nemokėjo atsisakyti, pasakyti „ne“.

167Pagrįstai nuteistiesiems inkriminuota ir tai, kad pastarieji pasinaudojo nukentėjusiosios R. M. pažeidžiamumu dėl jos materialinės padėties. Aplinkybę, kad R. M. materialinė padėtis buvo sunki, dėl ko ji neabejotinai taip pat buvo pažeidžiama, patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai. R. M. apklausiama parodė, kad N. M. pasiūlymu dirbti užsienyje susidomėjo, nes tuo metu nedirbo, nesimokė, jokių pajamų neturėjo, gyveno su tėvais, kurie nuolat girtaudavo, namuose trūko pinigų. Išgirdusi apie pinigų sumą, kurią uždirbs, ji ir nesidomėjo kokį darbą reikės dirbti, norėjo kuo greičiau išvykti. Nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes apie pastarosios sunkią materialinę padėtį taip pat patvirtina ir byloje ( - ) seniūnijos pateikta informacija apie R. M. šeimą. Iš seniūnijos rašto matyti, kad R. M. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, dėl alkoholio vartojimo tėvams buvo sudėtinga pasirūpinti šeimos gerove. Liudytoja R. A. taip pat patvirtino, jog jai iš Carito darbuotojos J. J. yra žinoma, kad R. M. šeima yra žinoma socialiniams darbuotojams kaip probleminė, tėvai alkoholikai, šeimoje yra daug vaikų, gyvenimo sąlygos yra blogos. Liudytojas N. M. apklausiamas teisme taip pat patvirtino, jog jam susitikus su R. M., pastaroji jam užsiminė apie savo sunkią materialinę padėtį. Tai, kad N. M., taip pat kiti bendrininkai, suvokė R. M. pažeidžiamumą dėl jos materialinės padėties, leidžia spręsti ir byloje nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusiąją rengiant išgabenti į Olandiją verstis prostitucija, jai buvo perkami nauji rūbai, pasirūpinta jos išvaizda.

168Kaip vienas iš nukentėjusiųjų R. M., R. R. valios palenkimo būdų, verbavimo instrumentų taip pat buvo panaudota ir apgaulė. N. M. bei nukentėjusiosios apklausų metu nuosekliai parodė, jog joms abiems buvo siūlomas gerai apmokamas darbas. N. M. patvirtino, jog nukentėjusiosioms R. M., R. R., kaip ir buvo nurodęs D. V., siūlė gerai apmokamą darbą, nurodė, kad nereikės mokėti už kelionę, pragyvenimą, maistą. Nukentėjusioji R. M., kaip jau minėta, patvirtino, jog iš N. M. išgirdusi apie siūlomą didelį darbo užmokestį net ir nesidomėjo, kokį darbą jai teks dirbti. R. R. apklausiama taip pat nuosekliai teigė, kad važiavo į užsienį dirbti prostitute, norėdama užsidirbti.

169Priešingai nei teigiama nuteistojo A. J. apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje yra aiškiai nurodyta už ką jis yra nuteistas. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. J., nebūdamas organizuotos grupės narys, siekdamas sau turtinės naudos, žinodamas, kad N. M. ieško merginų prostitucijos darbui užsienyje, 2009 m. kovo mėnesio pradžioje tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, žinodamas, kad nukentėjusioji R. R. yra vaikas, 16 metų, ir bus įtraukta į prostituciją bei pelnomasi iš jos prostitucijos, pasinaudodamas R. R. pažeidžiamumu - dėl amžiaus, mišraus nerimo ir depresinio elgesio sutrikimų, ( - ), pažadėjo gerai apmokamą prostitutės darbą užsienyje neįvardydamas šalies, o R. R. sutikus, nukentėjusiąją R. R. atgabeno į ( - ) miestą, kur šalia autobusų stoties ją perleido N. M.. Kas paneigia apelianto teiginius apie BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatų, o taip pat teisės į gynybą, teisės žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą pažeidimą. Kaip jau minėta, ne tik organizuotos grupės nariai, bet ir A. J. neabejotinai žinojo nukentėjusiosios R. R. amžių. Taip pat pagal jos gyvenimo būdą, iš nuolatinio ir ilgalaikio judviejų bendravimo, pats būdamas gerokai vyresnis (beveik 28 metų amžiaus) ir jau turėdamas gyvenimiškos patirties, puikiai suvokė, kad šios elgesys nėra normalus tokio amžiaus vaikui, pastaroji turi elgesio sutrikimų. Šiuo jos pažeidžiamumu pastarasis ir pasinaudojo. Žinodamas, jog N. M. ieško merginų gerai apmokamam prostitutės darbui užsienyje, pastarasis pasiūlė vieno iš susitikimų metu jai dirbti prostitutės darbą užsienyje. A. J. susisiekė su N. M. ir susitarė, kad susitiks ( - ) prie stoties. Būten A. J. nuvežė savo automobiliu į Anykščius, kur ją perleido ten jų laukusiam N. M.. Šias aplinkybes apklausiama patvirtino tiek nukentėjusioji R. M., tiek liudytojas N. M., tiek ir pats A. J.. N. M. apklausiamas parodė, jog susitikus su A. J. ( - ) autobusų stotyje, klausė jo, ar mergina sutinka dirbti, kad reikės artimai bendrauti su vyrais, gerai apmokamas darbas, į ką šis atsakė, jog sutinka. Tiek nukentėjusioji, tiek ir N. M. nuosekliai apklausiami parodė ir tai, kad už R. R. perleidimą A. J. buvo pažadėtas atlygis. Jis jį turėjo gauti tuomet, kai R. R. pradės dirbti. Taigi teigti, kad jog byloje neįrodyta, kad A. J. nukentėjusiąją R. R. perleido neturėdamas tikslo iš to pasipelnyti, nėra pagrindo. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto skundo argumentu, jog jis iki R. R. perleidimo N. M., jos nekontroliavo. Bylos duomenys patvirtina, jog tuo metu nukentėjusioji R. R. buvo pabėgusi iš namų, apie ką nuteistajam buvo žinoma, jie kartu leido laiką, būtent jam pasiūlius, nukentėjusioji sutiko važiuoti dirbti į užsienį prostitutės darbą. Būtent jis ją savo automobiliu ir nuvežė į ( - ), kur autobusų stotyje esančioje stovėjimo aikštelėje ji buvo perleista N. M..

170Iš nukentėjusiųjų R. M., R. R., liudytojo N. M. tarpusavyje sutampančių parodymų matyti ir tai, kad abiems nukentėjusiosioms sutikus vykti dirbti į užsienį, pastarosios iki jų įsodinimo į autobusą, vykusį į Olandiją, Amsterdamą, buvo apgyvendintos nukentėjusioji R. M. iš pradžių bute, esančiame ( - ), nukentėjusioji R. R. iš pradžių name, esančiame ( - ), vėliau abi nukentėjusiosios bute, esančiame ( - ). Liudytoju apklaustas G. B. patvirtino, jog jo nuomuotame bute, esančiame ( - ), N. M. prašymu kelias dienas gyveno mergina, kurią N. M. įvardijo kaip savo pusseserę. Nors liudytojas G. B. parodė, kad pas jį gyvenusi mergina nebuvo užrakinama, ji galėjo bet kada kur nori išeiti, tačiau tiek nukentėjusioji R. M., tiek N. M. patvirtino, kad nukentėjusioji neturėjo nuo buto raktų. Iš nukentėjusiosios R. M. parodymų matyti, kad ji iš buto niekur nėjo, ji ten buvo užrakinta. Be kita ko, tiek nukentėjusioji R. M., tiek N. M. patvirtino, kad pastarasis iš nukentėjusiosios paėmė jos mobiliojo ryšio telefoną. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog namas, esantis ( - ), kuriame iš pradžių buvo apgyvendinta nukentėjusioji R. R., priklausė N. M.. Sprendžiant iš nukentėjusiosios R. R., liudytojo N. M. parodymų, šiame name gyveno moteris su sūnumi, su kuriais R. R. keletą dienų ir pagyveno. Nukentėjusioji R. R. taip pat patvirtino, kad iš jos N. M. paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Apie tai apklausiamas parodė ir N. M.. Abi nukentėjusiosios, N. M. taip pat apklausų metu parodė ir apie tai, kad vėliau abi merginos buvo apgyvendintos bute, esančiame ( - ), kur taip pat buvo laikomos užrakintos, neturėjo mobiliojo ryšio telefonų. N. M. laikant jas skirtingose vietose jas nuolat lankydavo, atveždavo valgyti. Pažymėtina ir tai, jog abi nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktų fotonuotraukų atpažino N. M. kaip asmenį, siūliusį joms gerai apmokamą darbą užsienyje. Be to, nukentėjusiosios R. M., R. R. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Tiek nukentėjusioji R. M., tiek nukentėjusioji R. R. parodė butą, esantį ( - ), kuriame buvo abi laikomos, R. R. taip pat parodė namą, esantį ( - ), kuriame buvo apgyvendinta su ten gyvenusia moterimi bei sūnumi, kurį nukentėjusioji atpažino parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu. Išdėtytų įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog abiejų nukentėjusiųjų fizinio judėjimo laisvė buvo apribota, jos abi buvo kaltininkų dispozicijoje.

171Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, sprendžiant iš abiejų nukentėjusiųjų, liudytojo N. M. parodymų, R. M., R. R. laikant nelaisvėje, pastarosios buvo nugabentos kitiems bendrininkams (D. V., R. V., T. R.), kad šie pagal jų išvaizdą įvertintų jų tinkamumą prostitucijos darbui. N. M. parodė, jog nukentėjusiosios R. M. atveju tai buvo „Iki“ prekybos centre buvusioje kavinėje, ( - ), o R. R. atveju - kavinėje ( - ) mieste. Nukentėjusioji R. R. patvirtino, jog su N. M. buvo nuvykusi į kavinę, kur susitiko su 3-4 vyriškiais. N. M. sakė, kad su jais vyksta susitikti, kad šie įvertintų, ar ji tinka dirbti prostitute. Buvo nuspręsta, kad ji tinkama šiam darbui, po ko ji su N. M. buvo nuvykusi į ( - ) esantį prekybos centrą ( - ), kur jis jai nupirko drabužių, batus. R. R. iš jai pateiktų nuotraukų, surinktų Panevėžio apskrities VPK kartotekoje, atpažino R. V., kuris buvo kavinėje kai N. M. ją atvežė įvertinti dėl tikamumo prostitutės darbui ir buvo nuspręsta, jog ji tinkama šiam darbui. R. V., nurodydama analogiškas įvykių aplinkybes, nukentėjusioji R. R. atpažino ir teisiamojo posėdžio metu. Liudytojas T. R. apklausiamas teisme taip pat patvirtino, jog R. M. pirmą kartą pamatė ( - ). N. M. atsivežė nukentėjusiąją prie parduotuvės „Iki“. Sėdėjo kavinėje, gėrė arbatą, N. M. pasakė, kad surado merginą, kuri nori dirbti prostitute užsienyje. Šiame susitikime taip pat dalyvavo R. ir D. V.. Abi nukentėjusiosios apklausų metu nuosekliai patvirtino ir tai, kad kuomet jos buvo laikomos ( - ) esančiame bute, į butą kartu su N. M. buvo atvykę du vyriškiai, su kuriais jos vartojo alkoholį, kurie joms pasakojo, jog nuvykusios į Olandiją gerai gyvens, sakė, kad tai geras darbas, jos bus viskuo aprūpintos, prižiūrėtos. Tiek liudytojas N. M., tiek T. R. patvirtino, jog tąkart į butą kartu su N. M. apžiūrėti merginų buvo nuvykę D. V. bei T. R., vartojo su jomis alkoholinius gėrimus. R. R. iš jai pateiktų nuotraukų, surinktų Panevėžio apskrities VPK kartotekoje, atpažino D. V., kuris ją bute ( - ) vertė santykiauti prieš jos valią, teigdamas, kad toks yra jos darbas. Nurodydama analogiškas aplinkybes, nukentėjusioji D. V. atpažino ir teisiamojo posėdžio metu. Be kita ko, R. R., kaip asmenį kartu su D. V. buvusį bute, kuriame ji kartu su R. M. buvo laikomos, atpažino ir T. R.. Išdėstytų aplinkybių visuma paneigia nuteistojo R. V. gynėjo skundo argumentus, jog apie nepilnamečių tinkamumą prostitucijos darbui nusprendė pats N. M..

172Liudytojo N. M., nukentėjusiųjų R. M., R. R. tarpusavyje sutampantys parodymai patvirtina ir tai, kad abi merginos į Olandiją buvo gabenamos tuo pačiu autobusu, tik viena buvo įsodinta ( - ), kita ( - ). Už kelionės bilietus sumokėjo ir įsodino N. M.. Iš Ecolines, RAB „Norma-A“ Lietuvos filialo „Europos autobusų linijos“ 2012-03-29, 2012-04-03 raštais pateiktos informacijos matyti, kad keleivių, vykusių iš ( - ) 2009-03-28 autobusu, valst. Nr. ( - ), maršrutu Ryga – Amsterdamas, sąraše įtrauktos R. M., bilieto Nr. ( - ), kuris įsigytas ( - ), o J. B. bilieto Nr. ( - ), kuris įsigytas RAB „Norma-A“ ( - ) filialas. Autobusas vyko 2009-03-28 iš ( - ) autobusų stoties 10.00 val., ( - ) – 13.30 val. Be kita ko, iš minėtų asmenų nuoseklių parodymų matyti ir tai, kad prieš išvykstant, abiems nukentėjusiosioms buvo duoti suklastoti asmens dokumentai, kuriuose buvo pakeisti jų asmens duomenys. Taip pat R. R. buvo duotas lapelis, kuriame buvo nurodyti neva jos šeimos nariai – tėvas K. B. ( - ), motina K. B. ( - ), sesuo J. B. ( - ), taip pat nurodytas gyvenamosios vietos adresas. R. R. šiuos duomenis turėjo išmokti, kad kam nors pasiteiravus, juos galėtų nurodyti. Iš ( - )nuosprendžio matyti, jog R. R. 2009-03-28 15.20 val. patikrinimo metu ( - ) užkardos pareigūnams pateikė suklastotą asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ), išduotą J. B. vardu. Liudytoja apklausta J. B. (šiuo metu G.) patvirtino, jog galimai 2009 metais mokykloje dingo jos asmens tapatybės kortelė, kada tiksliai dingo, ji nepastebėjo. Birželio mėnesį tai pamačiusi, kreipėsi į ( - ) migracijos skyrių dėl naujo dokumento išdavimo. Ji savo asmens tapatybės kortele niekam neleido naudotis.

173Nukentėjusioji R. M. apklausiama patvirtino, jog ( - ) užkardos pareigūnams tikrinant asmens dokumentus, ji pateikė ne suklastotą asmens dokumentą, kurį jai buvo davęs N. M., o savo tikrą asmens dokumentą, todėl jos nesulaikė ir ji tęsė kelionę į Amsterdamą. Nuvykus į Amsterdamą ją pasitiko vienas vaikinas, kuris ją nusivežė į butą. Bute buvo dar vienas vyriškis, vėliau grįžo į namus merginos, iš kurių viena buvo A.. Tiek nukentėjusioji R. M., tiek nukentėjusioji A. L. atpažino viena kitą, patvirtino, jog tuo pat metu buvo nuteistųjų nuomuojamame bute Amsterdame, kuriame buvo apgyvendintos prostitucija užsiimančios merginos. Nukentėjusioji R. M., be kita ko, patvirtino, jog nuvykus į butą, iš jos buvo paimtas jos tikras asmens dokumentas, kad neva kitos merginos iš jos nepaimtų. Paminėta aplinkybė, o taip pat tai, kad T. R. buvo žinoma apie R. M. amžių, leidžia teigti, jog apie nukentėjusiosios amžių taip pat buvo žinoma ir bendrai veikusiam E. N.. T. R. nuosekliai patvirtino, jog nusikalstamų veikų darymo aplinkybės buvo aptariamos tiek su D. ir R. V., tiek ir su prostitucijos verslą pasiūliusiu E. N.. Be kita ko, nuteistasis E. N. neabejotinai suvokė ir apie nukentėjusiosios psichinę sveikatos būklę. Pirmiau nurodyti nukentėjusiosios, T. R. parodymai patvirtina, jog tai buvo akivaizdu iš nukentėjusiosios elgesio. Nukentėjusioji R. M., apklausiama parodė taip pat tai, jog Olandijoje jai nebuvo galima vienai niekur išeiti iš buto. Šią aplinkybe teisme patvirtino ir T. R., nurodė, kad nukentėjusioji į miestą išeidavo tik kažkurio iš jų lydima. Nukentėjusioji R. M. parodė, kad būtent Olandijoje ji sužinojo, kad dirbs prostitutės darbą. Ji nenorėjo dirbti prostitute, bet tylėjo, nes bijojo, buvo svetimoje šalyje, nemokėjo kalbos. Jai buvo paduotas lapelis su angliškais žodžiais, kuriuos ji turėjo mokytis. Ji stengėsi mokytis, tačiau jai neišėjo. Taip pat nukentėjusioji apklausiama užsiminė ir apie tai, kad jai gyvenant Olandijoje, ji buvo mokoma oralinio sekso. Nukentėjusioji parodymo atpažinti iš nuotraukos metu, kaip vieną iš Olandijoje buvusių vyriškių, atpažino T. R.. Liudytojas N. M. apklausiamas patvirtino, jog Amsterdame nukentėjusiąją R. M. pasitiko T. R.. Nukentėjusioji A. L. apklausiama patvirtino, jog jai dirbant prostitutės darbą Olandijoje, į butą buvo atgabenta R. M.. Ją atsivedė T. R.. Sprendžiant iš nukentėjusiosios A. L. parodymų, kaip ir kitas bute buvusias merginas, taip ir R. M. prižiūrėjo E. N. ir T. R.. Nukentėjusioji A. L. taip pat patvirtino, jog matė kaip T. R. mokė R. M. atlikti oralinį. Šios aplinkybės neneigė ir T. R.. T. R. patvirtino, kad jis su E. N. mokė R. M. dirbti, tačiau jai nesisekė, ji nebuvo imli. Nors D. V. kalbėjo, kad gal pabandykit, gal kas išeis, tačiau po ilgų derybų su D. V., jie nusprendė, kad ją reikia išsiųsti namo. Netrukus nukentėjusioji iš buto pabėgo. Nukentėjusioji A. L. parodė, jog sužinoję, kad nukentėjusioji R. M. pabėgo iš buto, tiek T. R., tiek E. N. išėjo jos ieškoti, tačiau nerado. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog tiek T. R., tiek E. N. laikė nepilnametę nukentėjusiąją nelaisvėje Olandijoje nuomojamame bute, tikslu ją išnaudoti prostitucijai. Be kita ko, ruošė ją prostitutės darbui, mokė ne tik anglų kalbos, bet ir teikti seksualines paslaugas. Beje, išskyrus nukentėjusiosios amžių, sveikatos būklę, jos pasitikimą atvykus į Olandiją, šių aplinkybių apeliaciniame skunde neneigia ir pats nuteistasis E. N.. Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiąją R. M., šiai nuvykus į Amsterdamą, pasitiko T. R., jis ją atgabeno į jų prostitucijos verslui nuomojamą butą, patikimų duomenų, kad šiuos veiksmus būtų atlikęs ir E. N. byloje nėra, todėl ši kaltinime nurodyta aplinkybė tikslinama.

174Nepagrįsti nuteistojo E. N. argumentai dėl nukentėjusiosios R. M., liudytojo N. M. parodymuose esančių esminių prieštaravimų. Priešingai nei nurodo apeliantas, N. M. teigimu, jis nenurodė nukentėjusiajai R. M., kad ji dirbs konkrečiai prostitutės darbą. Iš liudytojo parodymų matyti, kad jis nukentėjusiajai sakė, kad teks artimai bendrauti su vyrais, jis galvojo, kad nukentėjusioji suprato kokį darbą jai teks dirbti. Tuo tarpu iš nukentėjusiosios R. M. parodymų matyti, kad ji nesuprato ir iki nuvykimo į Olandiją nežinojo, kokį darbą jai teks dirbti. Be kita ko, parodė, jog jeigu ji būtų žinojusi, kad reiks dirbti prostitutės darbą, ji nebūtų sutikusi važiuoti. Tokią nukentėjusiosios poziciją patvirtina ir jos vėlesnis elgesys, pabėgimas iš prostitucijos verslui Olandijoje išnuomuoto buto, kuriame jos laisvė judėjimo laisvė buvo suvaržyta.

175Nors A. J. apeliaciniame skunde teigia, jog jam ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas psichologinis spaudimas, dėl jo tinkamų parodymų davimo nebuvo inicijuotas jo suėmimas, tačiau tikėti šiais skundo argumentais nėra pagrindo. Iš A. J. apklausos protokolų matyti, jog atliekant pastarojo apklausas, kurių metu jis davė parodymus, dalyvavo gynėjas, pats nuteistasis savo parodymus patvirtino parašais bei prierašais, jog parodymus perskaitė, jie surašyti teisingai. Šių procesinių veiksmų atlikimo metu nei A. J., nei jo gynėjas nepateikė pastabų, kad buvo pažeistos įtariamojo teisės, šių veiksmų atlikimą reglamentuojančios įstatymo nuostatos. Iš apklausų protokolų, be kita ko, matyti, kad nei vienoje iš A. J. apklausų nedalyvavo pareigūnas J. K., Caritas darbuotojas. Tuo tarpu ikiteisminį tyrimą atlikusio pareigūno J. K., Caritas darbuotojos dalyvavimas kai kuriose nukentėjusiųjų apklausose, atliekant kitus procesinius veiksmus, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidžia. Tokio draudimo BPK nuostatos nenumato. Be kita ko, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylą nagrinėjant teisme liudytoju buvo apklaustas ikiteisminį tyrimą byloje atlikęs J. K.. Pastarasis teismui patvirtino, jog nei nukentėjusiosios, nei įtariamieji nebuvo įkalbinėjami duoti vienokių ar kitokių parodymų. Tyrimas buvo atliekamas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

176Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos pagrindu, pagrįstai R. V., D. V. pripažino kaltais bei jų nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija), pagrįstai teismas taip pat dėl aptariamos veikos padarymo kaltu pripažino ir E. N., tačiau, kaip teisingai teigiama prokuroro skunde, nepagrįstai pastarojo nusikalstamus veiksmus, padarytus veikiant organizuota grupe, kvalifikavo pagal paminėto straipsnio 1 dalį. Šiame nuosprendyje jau buvo nurodyta, jog nuteistieji, išskyrus A. J., nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe. Veikdami skirtingomis sudėtimis, pastarieji realizavo bendrą sumanymą, veikė pasiskirstę užduotimis. Kiekvienas bendrininkas atliko jam priskirtą vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme. Pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 157 straipsnio redakciją baudžiamoji atsakomybė už vaiko pirkimą arba pardavimą, dalyvaujant organizuotoje grupėje, numatyta ne šio straipsnio 1, o 2 dalyje. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis keičiamas ir E. N. nusikalstama veika iš BK 157 straipsnio 1 dalies (nukentėjusiosios R. M. atžvilgiu) perkvalifikuojama į BK 157 straipsnio 2 dalį (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

177Dėl teismo šališkumo, kitų BPK pažeidimų.

178Nuteistieji bei gynėjas apeliaciniuose skunduose, be kita ko, teigia, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Sutikti su šiais apeliantų skundų argumentais nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-738/2004, 2K-340/2008 ir kt.). Šio principo esmė yra ta, kad bylą nagrinėjantis teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių. Nešališkumo principo pažeidimas visada konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių. Byloje tokių duomenų nėra. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo šališkumas iš esmės grindžiamas tuo, jog teismas priėmė nuteistiesiems nepalankų procesinį sprendimą. Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų nuteistieji, nėra pagrindas pripažinti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

179Taip pat kaip nepagrįsti atmetami ir nuteistojo D. V. apeliacinio skundo argumentai, susiję su kaltinamojo akto jam įteikimu. Bylos medžiaga patvirtina, jog tiek nuteistajam D. V., tiek nuteistiesiems E. N., R. V. prokuroras kaltinamojo akto nuorašus (54 lapai) išsiuntė į jų tuometinę laikymo vietą - Panevėžio apskrities VPK areštinę (nors lydraščiuose nurodyti kaltinamųjų gyvenamųjų vietų adresai, tačiau skliausteliuose taip pat nurodyta ir tai, kad pastarieji yra suimti). Ant lydraščių esantys Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo postinio S. P. parašu patvirtinti prierašai leidžia konstatuoti, jog tame tarpe ir D. V. kaltinamojo akto nuorašas buvo įteiktas asmeniškai, tačiau pastarasis apie kaltinamojo akto įteikimą pasirašyti atsisakė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinamojo akto nuorašų įteikimo klausimas taip pat buvo keliamas. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių gauti papildomų duomenų apie kaltinamojo akto nuorašų įteikimą kaltinamiesiems. Apygardos teismui buvo pateikti keturi Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, jog 2014-02-17 buvo laikomi Panevėžio apskrities VPK areštinėje, prokuroro siunčiamus kaltinamojo akto nuorašus į areštinę pristatė ir paprašė pareigūnų įteikti vyresnioji tyrėja E. K.. Vyriausiasis postinis S. P. tyrėjos atneštus kaltinamojo akto nuorašus įteikė D. V., E. N., R. V. tiesiai į rankas, šie juos paėmė, tačiau atsisakė pasirašyti. D. V., E. N., R. V. išvežus į Šiaulių tardymo izoliatorių, areštinės kamerose, kuriose buvo laikomi paminėti asmenys, kaltinamojo akto nuorašai nebuvo rasti. Netikėti paminėtų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo. Juolab, kad kiti nuteistieji A. J., D. V. patvirtino, kad jiems kaltinamojo akto nuorašai buvo įteikti. Dėl nurodytų aplinkybių teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos BPK 220 straipsnio 4 dalies nuostatos, pirmosios instancijos teismas, nereaguodamas į neva padarytus baudžiamojo proceso pažeidimus, parodė prokurorui palankumą bei buvo šališkas, nėra pagrindo. Šios išvados nepaneigia ir gynėjo nurodyta aplinkybė, jog byloje nėra dokumento, kuriuo vyresniajai tyrėjai E. K. būtų pavesta prokuroro įteikti kaltinamiesiems kaltinamojo akto nuorašus, o tyrėja būtų pranešusi apie gauto pavedimo įvykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pavedimas tyrėjai prokuroro galėjo būti duotas ir žodžiu. Įgyvendinant BPK 220 straipsnio 4 dalies nuostatas, svarbu yra tai, jog byloje būtų duomenys apie kaltinamojo akto nuorašo įteikimą kaltinamajam iki bylos perdavimo teismui.

180Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde nurodo ir apie prokuroro padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, vykdant susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga procedūrą. Apelianto įsitikinimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas šiuos prokuroro padarytus pažeidimus pripažino neesminiais. Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais taip pat nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2014-03-21 protokolinės nutarties išvada, jog prokuroro nustatytas susipažinimo su baudžiamąja byla terminas buvo kiek per trumpas, bet tai nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, šis pažeidimas gali būti ištaisytas bylą nagrinėjant teisme, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Ta pačia protokoline nutartimi, apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 237 straipsnio nuostatomis, nutarė sudaryti sąlygas kaltinamiesiems su baudžiamosios bylos medžiaga. Sprendžiant iš bylos medžiagos, ne tik D. V., bet ir R. V., E. N. eilę kartų buvo konvojuojami į teismą susipažinti su bylos medžiaga ir įgyvendino tokią savo teisę. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista D. V. teisė į gynybą nėra jokio pagrindo.

181Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog faktų, kad nagrinėjamu atveju teisminį procesą, skundžiamo nuosprendžio priėmimą būtų kaip nors įtakojusi apelianto D. V. minima jam taikyta prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas, taip pat nenustatyta.

182Dėl gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su R. V. medicininių dokumentų išreikalavimu, pastebėtina tai, jog šis prašymas pirmosios instancijos teisme nebuvo ignoruojamas. Sprendžiant iš bylos medžiagos, 2015-02-13 vykusio teisiamojo posėdžio metu teisėjų kolegija patenkino R. V. gynėjo prašymą ir įpareigojo prokurorą pateikti teismui duomenis apie R. V. gydymąsi, sužalojimo, susirgimo pobūdį 2005-2006 metais. Prokuroras 2015-03-04 pateikė teismui iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos gautą informaciją apie R. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas nuo 2005-01-01 iki 2016-12-31. Duomenų apie tai, kad šiuo laikotarpiu R. V. būtų teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, susijusios su nurodoma patirta galvos trauma, nebuvo gauta. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolų, vėliau gynėjas savo iniciatyva žadėjo teismui pateikti, jeigu gaus, medicininius dokumentus apie jo ginamojo galimai buvusią galvos traumą, tačiau taip ir nepateikė, o naują prašymą iš VšĮ ( - ) ligoninės išreikalauti duomenis apie jo ginamojo galimai turėtą galvos traumą, gydymąsi 2004-2006 metais atsiuntė teismui jau baigiamųjų kalbų metu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo imtasi priemonių ir papildomai išreikalauti R. V. medicininiai dokumentai iš ( - ) ligoninės. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog 2005-01-22 R. V. buvo stacionarizuotas ( - ) ligoninėje dėl galvos kirstinių žaizdų, galvos smegenų sutrenkimo, kur buvo gydomas iki 2005-02-01 (10 lovadienių). Medicininiuose dokumentuose pažymėta, jog R. V. išrašant iš ligoninės, pastarasis jautėsi gerai, galvos skausmais nesiskundė, vaikščiojo, apsitarnavo pats, galvos žaizda sugijusi gerai. Sprendžiant iš pateiktos ligos istorijos, papildomai po išrašymo dėl patirtų galvos sužalojimų R. V. į šią gydymo įstaigą nesikreipė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad R. V. būtų kreipęsis ir į kokią nors kitą gydymo įstaigą dėl po galvos sumušimo atsiradusių liekamųjų reiškinių. Tokios informacijos nepateikė ir pats nuteistasis bei jo gynėjas. Tokiu būdu išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog R. V. 2005 m. sausio mėnesį patirti galvos sužalojimai neturi įtakos, sprendžiant pastarojo baudžiamosios atsakomybės klausimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

183Dėl BK 300 straipsnio 2 dalies taikymo.

184Nuteistasis D. V. apeliaciame skunde, be kita ko, prašo taip pat jį išteisinti ir pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

185Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi dėl šios veikos byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad D. V. veika atitinka taip pat ir BK 300 straipsnio 2 dalį. Apygardos teismo minimi nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų T. R., N. M., nukentėjusiųjų R. R., R. M., liudytojų L. R., J. G. (B.) parodymai, rašytiniai įrodymai, nesuteikia pagrindo išvadai, jog konkrečiai D. V. organizavo netikro dokumento – asmens tapatybės kortelės, laikymą, gabenimą ir panaudojimą.

186Iš liudytojų N. M. parodymų matyti, jog apie tai, kad ir nukentėjusiajai R. R. reikia pagaminti asmens dokumentą, buvo nuspręsta susitikimo „Iki“ prekybos centre buvusioje kavinėje, ( - ), metu. Šiame susitikime dalyvavo N. M., D. V., R. V., T. R.. N. M. teigimu, jis bendrininkams nurodė, jog abi jo surastos merginos R. R., R. M. yra nepilnametės. T. R. pasakė, kad tai ne problema, ją galima išspręsti, jis turi pažįstamą, kuris gali pagaminti dokumentus. Sprendžiant iš N. M. parodymų, visi susitikime buvę asmenys pritarė T. R. pasiūlymui dėl asmens dokumentų nukentėjusiosios pagaminimo. T. R. N. M. ir davė telefono numerį, kuriuo jis turėjo pasiskambinti tam, kad susitarti dėl dokumentų pagaminimo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog būtent tai jis ir padarė. Pastebėtina tai, jog liudytojas T. R. apklausiamas parodė iš esmės tokias pat aplinkybes. Patvirtino, jog būtent jis nurodė, kad turi pažįstamą, kuris gali pasirūpinti padirbtais dokumentais ir davė N. M. šio pažįstamo telefono numerį, su kuriuo N. M. susisiekė ir buvo pagaminti nukentėjusiosioms netikri asmens dokumentai.

187Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusiųjų R. R., R. M. parodymai taip pat nepatvirtina, kad būtent D. V. organizavo netikro dokumento, pagaminto R. R. laikymą, gabenimą bei panaudojimą. Pastarosios iš esmės nurodė tik tai, kad jos buvo N. M. nuvežtos į fotoateljė nusifotografuoti ir joms buvo pagaminti netikri dokumentai, kuriuos prieš įsėdant į autobusą, vykstantį į Olandiją, Amsterdamą, joms padavė N. M.. Apie tai iš dukros R. R. pasakojimų nurodė ir liudytoja R. R.. Liudytoja J. G. (B.) iš esmės patvirtino tik tai, kad mokykloje dingo jos asmens dokumentas ir ji po kurio laiko kreipėsi į Migracijos skyrių dėl naujo dokumento pagaminimo. Taip pat patvirtino, kad savo asmens tapatybės kortelės ji niekam nedavė pasinaudoti.

188Byloje, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nėra ir jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog D. V. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kuriais būtų organizavęs netikro dokumento laikymą, jo gabenimą bei panaudojimą.

189Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis dalyje dėl D. V. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį naikinamas ir jam pagal BK 300 straipsnio 2 dalį priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

190Dėl priteistų civilinių ieškinių užtikrinimo priemonių.

191Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų R. R., A. L., R. M. byloje pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš D. V. nukentėjusiajai R. R. priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; solidariai iš D. V., R. V., E. N. ir D. V. nukentėjusiajai A. L. priteista 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; solidariai iš D. V., R. V., E. N. nukentėjusiajai R. M. priteista 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Išdėtytos aplinkybės patvirtina, jog bendra nukentėjusiosioms iš nuteistųjų priteista nusikaltimais padarytos neturtinės žalos suma yra 11 000 Eurų.

192Pirmosios instancijos teismo sprendimu nukentėjusiosioms priteistų civilinių ieškinių padengimui nukreipti ne tik kratų metu iš D. V., R. V. paimti pinigai (bendra suma 10 100 Eur), bet ir iki priteistų civilinių ieškinių išieškojimo pratęstas D. V. taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo į žemės sklypą, esantį adresu ( - ), unikalus Nr: ( - ), ir į žemės sklypą su statiniais, esančius adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančius E. V., terminas; taip pat pratęstas R. V. laikino nuosavybės teisės apribojimo į butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausantį A. Š., terminas.

193Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas 2012-08-31 kratų D. V., R. V. gyvenamosiose vietose metu rastus ir paimtus pinigus, šiuo metu esančius Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriaus kasoje, nukreipti nukentėjusiųjų civilinių ieškinių padengimui yra teisėtas ir pagrįstas. Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde neginčija kratos metu išimtų pinigų priklausomybės jam. Tuo tarpu nuteistasis R. V. nurodo, jog kratos metu išimti pinigai jam nepriklauso. Kita vertus, tikėti šiais apelianto teiginiais nėra pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, jog R. V. bute, esančiame ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso jo sugyventinei ir vaikų motinai L. A., gyveno iki 2012-08-31 atliktos krato. Jis su L. A. vedė bendrą ūkį, rūpinosi judviejų vaikais. Be kita ko, pastebėtina tai, kad atliekant minėtame bute kratą, kurios metu dalyvavo tiek R. V., tiek L. A., radus pinigus, pastarieji nenurodė, kad šie pinigai jiems nepriklauso, kas natūralu, jei jie iš tikrųjų priklausytų O. A.. Be to, iš kratos protokolo matyti, kad pinigai buvo rasti skirtingose vietose: dalis pinigų buvo rasta miegamajame šalia lovos esančios spintelės stalčiuje, kita dalis paslėpta miegamajame ant komodos dugno po paskutiniu stalčiumi. Spintelės stalčiuje rasta pinigų suma buvo sudėta į voką su užrašu „( - ) V. D.“, kuriame taip pat buvo fotonuotrauka bei trys popieriaus lapai su rankraštinais tekstais. O. A. Panevėžio apygardos prokuratūrai pateiktame prašyme grąžinti neva jai priklausančius pinigus nurodė, jog dalį pas seserį L. A. laikytų pinigų ji seseriai persiuntė, tačiau šią aplinkybę patvirtinantys dokumentai (banko sąskaitų išrašai, dokumentai apie pinigų perlaidas) byloje nebuvo pateikti. Vien pateikti dokumentai apie O. A. užsienyje gaunamas pajamas, darbo užmokestį, nepatvirtina aplinkybės, jog kratos metu R. V. gyvenamojoje vietoje rasti pinigai priklauso būtent O. A., kuriuos ji neva buvo davusi sereriai L. A. pasaugoti. Paminėtos aplinkybės, vertinant jas visumoje, teisėjų kolegijos įsitikinimu, paneigia aplinkybę, jog kratos metu išimti pinigai priklauso L. A. seseriai O. A.. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai kratos metu išimti R. V. priklausantys pinigai buvo nukreipti civilinių ieškinių padengimui.

194Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai, ir proporcingumo principo aspektu (kratų metu išimti nuteistiesiems D. V., R. V. priklausantys pinigai iš esmės padengia beveik visus priteistus civilinius ieškinius), skundžiamu nuosprendžiu buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į nuteistiesiems D. V., R. V. nepriklausantį nekilnojamąjį turtą.

195Pažymėtina tai, kad pagal BPK 116 straipsnio nuostatas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, tikslu užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, gali būti taikomas įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausančiam turui.

196Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje, pratęsė D. V. laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į žemės sklypą, esantį adresu ( - ), unikalus Nr: ( - ), ir į žemės sklypą su statiniais, esančius adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ). Bylos duomenys patvirtina, jog minėtas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise nepriklauso D. V.. Šie žemės sklypai, viename iš jų esantys statiniai nuosavybės teise nuo 2006-04-19 priklauso nuteistojo žmonai E. V. (27 t., b.l. 52-56), kuri juos įgijo dar iki santuokos su D. V. sudarymo (santuoka sudaryta ( - )), todėl šis nekilnojamasis turtas laikytinas asmenine jos nuosavybe. D. V. taip pat nėra materialiai atsakinga už D. V. padarytus neteisėtus veiksmus. Tokiu būdu, apygardos teismas nepagrįstai paminėtam nekilnojamajam turtui taikė aptariamą procesinę prievartos priemonę byloje priteistų civilinių ieškinių užtikrinimui.

197Taip pat nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu buvo pratęstas ir laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ). Byloje esantys duomenys (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas) patvirtina, jog oficialiai šis turtas nuosavybės teise priklauso A. Š.. Tai minėtas asmuo ne kartą patvirtino ir apklausiamas liudytoju šioje byloje. A. Š. nėra materialiai atsakingas už R. V. padarytus neteisėtus veiksmus, todėl taikyti į paminėtą turtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, tikslu užtikrinti priteistų civilinių ieškinių atlyginimą, ir šiuo atveju nebuvo pagrindo.

198Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

199Dėl bausmių.

200Nuteistųjų D. V., R. V. nusikalstamus veiksmus perkvalifikavus į BK 147 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika nukentėjusiosios A. L. atžvilgiu), E. N. – į BK 157 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija), D. V., R. V., E. N., D. V. nusikalstamas veikas perkvalifikavus į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje, naujai už šias veikas pastariesiems skiriamos ir bausmės.

201Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1–2 dalys). Pažymėtina, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-576/2006,2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2010).

202Pažymėtina tai, jog šios nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikalstama veika, numatyta BK 307 straipsnio 2 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos padarytos veikiant organizuota grupe prieš socialiai pažeidžiamas merginas, tame tarpe nepilnametę, pasinaudojus jų pažeidžiamumu, panaudojant apgaulę. Visos trys baigtos nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Byloje nenustatyta D. V., R. V., E. N., D. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, padarant paminėtas nusikalstamas veikas. Pastarųjų atsakomybę padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje, sunkina tai, kad veika buvo padaryta veikiant organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

203Nuteistasis E. N. nurodo, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimo nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

204BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė teismų praktikoje pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Savo ruožtu nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014).

205Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas ikiteisminio tyrimo metu savo pozicijos dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo neišreiškė, nedavė atliekant byloje tyrimą ir parodymų. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu pripažino tik dalį byloje nustatytų aplinkybių, ką įtakojo byloje surinkti įrodymai, kiti duomenys, duodamas parodymus bandė sumenkinti savo vaidmenį. Be kita ko, neigė, kad nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo organizuotos grupės nariai D. V., R. V., apie D. V. nurodė tiek, kad neprisimena, ar jis buvo Olandijoje prostitucija užsiimančiom merginom apgyvendinti nuomuotame bute, ar atliko kokius nors veiksmus. Taigi šiuo atveju tokius parodymus vertinti kaip nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi nėra jokio pagrindo.

206Vertinant nuteistųjų asmenybes, pastebėtina tai, kad D. V. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka. ( - ) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, seniūnijoje dėl pastarojo elgesio nusiskundimų nebuvo gauta. Pastarasis turi šeimą, du mažamečius vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, niekur nedirba, psichikos sveikatos centre neregistruotas.

207R. V. Lietuvoje neteistas, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad teistas užsienyje, daug kartų baustas admninistracine tvarka. Nuteistasis turi sugyventinę, su kuria augina vaikus. Duomenų, kad iki suėmimo R. V. būtų turėjęs legalų darbo užmokestį, ar oficialiai dirbęs, byloje nėra. Iš byloje pateiktos ( - ) seniūnijos pateiktos charakteristikos matyti, jog seniūnija dėl R. V. elgesio nusiskundimų nėra gavusi. Bylos duomenimis nuteistasis psichikos sveikatos centre neregistruotas.

208E. N. bylos duomenimis neteistas, baustas administracine tvarka. Sprendžiant iš bylos duomenų, pastarasis iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legaliai gaunamų pajamų, šeimos nėra sukūręs. Bylos duomenimis nuteistasis psichikos sveikatos centre neregistruotas. Vertinant E. N. asmenybę, be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu privalu atsižvelgti ir į tai, kad pastarasis, būdamas suimtas nagrinėjamoje byloje, nesilaikė tardymo izoliatoriuje nustatytų elgesio taisyklių. Tarnybinių tyrimų išvadomis ne kartą nustatyta, kad pastarasis turėjo draudžiamų daiktų. Kita vertus, už aktyvų dalyvavimą suėmimo vykdymo įstaigoje organizuojamuose renginiuose, pareigingumą palaikant tvarką kameroje taip pat yra ir skatintas. Be kita ko, būdamas suėmime nuteistasis baigė anglų kalbos kursus, dalyvavo suimtųjų pilietinio ugdymo programoje. Taip E. N. įgijo vidurinį išsilavinimą.

209D. V. pagal bylos duomenis praeityje Lietuvoje neteistas, tačiau teistas užsienyje, taip pat baustas ir administracine tvarka. Iki veikos padarymo niekur nedirbo, nebuvo registruotas ir Darbo biržoje, kas patvirtina, jog neturėjo legaliai gaunamų pajamų pragyvenimui. Šiuo metu D. V. dirba, vykdo individualią veiklą, šeimos nėra sukūręs. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog pagal gyvenamąją vietą D. V. charakterizuojamas teigiamai, psichikos sveikatos centre neregistruotas.

210Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat į baudžiamojoje byloje vykusio baudžiamojo proceso trukmę, daro išvadą, jog nuteistiesiems už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, nesiekiančios straipsnių už padarytas veikas sankcijose numatyto vidurkio. Būtent tokių bausmių paskyrimas šiuo atveju padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ir įgyvendinti teisingumo principą. Tuo pačiu teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog tiek D. V., tiek R. V. pagal BK 157 straipsnio 2 dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės tinkamai individualizuotos, teismo buvo įvertintos visos bausmių skyrimui reikšmingos aplinkybės, atsižvelgta į pastarųjų atliktus veiksmus, vaidmenį nusikaltimų padaryme, jas švelninti nėra pagrindo.

211Tuo pačiu teisėjų kolegija, pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nuteistojo D. V. atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės.

212Teismų praktikoje pripažįstama, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, svarbią reikšmę turi aplinkybės, egzistuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, nes bausmė skiriama asmeniui esamuoju laiku už jo praeityje padarytą nusikalstamą veiką. Jeigu asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprina socialinius ryšius, sukuria šeimą, dirba ar mokosi, galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įrodo, jog jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015,2K-130-648/2016).

213Šioje byloje V. V. padaryta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaip minėta, D. V. praeityje Lietuvoje neteistas, užsienyje teistas dar iki veikos padarymo nagrinėjamoje byloje, byloje nėra duomenų apie tai, kad po nagrinėjamoje byloje 2009 metais padarytos nusikalstamos veikos jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, o tai rodo ir mažesnį jo asmenybės pavojingumą bei leidžia spręsti, kad nuteistasis siekia pasitaisyti. Be kita ko, nuteistasis šiuo metu dirba, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad aptariamu atveju D. V. paskirtos bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra pagrindas atidėti, paskiriant nuteistajam BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą įpareigojimą.

214Nėra pagrindo sutikti su A. J. skundo argumentais dėl per griežtos bausmės paskyrimo. Apeliantas prašo jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę.

215Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-P-89/2014, 2K-252/2014, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, šeimines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas paprastai susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, jo pastangas pašalinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius bei kitų aplinkybių visumos vertinimu. Teismas turi argumentuotai nurodyti, kokios yra išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodo, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra daug mažesnis, negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-713/2007, 2K-515/2010, 2K-160/2011, 2K-150/2014).

216Pažymėtina tai, kad skundžiamu nuosprendžiu A. J. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo vaikui padarymą. Nenustatyta, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas būtų mažesnis nei tipinis tokios veikos pavojingumas, padaryta veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, be to, apeliantas nurodydamas nusikaltimo padarymo aplinkybes, siekė sumenkinti savo vaidmenį. A. J. nusikalto būdamas teistu, buvo nuteistas ir po šioje byloje inkriminuoto nusikaltimo padarymo, jam taip pat buvo taikomos ir BK 75 straipsnio nuostatos. Be to, apeliantas baustas administracine tvarka. A. J. pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, psichikos sveikatos centre neregistruotas. Be kita ko, yra vedęs, turi mažametę dukrą, dirba UAB „( - )”, tačiau į šias aplinkybes teismas paprastai atsižvelgia skirdamas bausmę, nustatydamas jos rūšį bei dydį, vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Jokių naujų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, A. J. nenurodė apeliaciniame skunde. Nėra pagrindo šiuo atveju išimtine aplinkybe laikyti baudžiamosios bylos trukmės. Bylos medžiaga patvirtina, jog byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2012 metų sausio mėnesį, byloje buvo tiriama daug nusikalstamų veikų, bendradarbiaujama su užsienio teisėsaugos institucijomis, atliekama daug ikiteisminio tyrimo veiksmų, be to, byloje daug proceso dalyvių, nepaisant to, jau 2014 m. vasario 17 d. byla buvo perduota teismui. Teisme proceso trukmę taip pat įtakojo tiek bylos apimtis, tiek proceso dalyvių skaičius, tiek nukentėjusiųjų paieška, siekiant jas apklausti, o taip pat skundų dėl taikomų kardomųjų priemonių nagrinėjimas. Nuosprendis byloje buvo paskelbtas 2015-11-25. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad A. J. byloje buvo sulaikytas 2012-07-23, tačiau jau 2012-12-07, pakeitus suėmimą į švelnesnias kardomąsias priemones, buvo paleistas. Taigi, nagrinėjamu atveju proceso trukmę laikyti išimtine aplinkybe BK 54 straipsnio prasme ir A. J. už padarytą veiką skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, nėra pagrindo.

217Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais,

Nutarė

218panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria:

219D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika A. N. atžvilgiu) laisvės atėmimu 5 metams;

220E. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika A. N. atžvilgiu) laisvės atėmimu 5 metus.“

221D. V., E. N. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika A. N. atžvilgiu) išteisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

222D. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu) perkvalifikuoti į BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

223D. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 straipsnio 2 dalyje (veika A. N. atžvilgiu), BK 307 straipsnio 2 dalyje (veika A. L. atžvilgiu), perkvalifikuoti į BK 307 straipsnio 2 dalį (viena veika A. N., A. L. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

224Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

225D. V. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme.

226Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria:

227„Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu subendrintos ir D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.“

228Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, D. V. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu), BK 307 straipsnio 2 dalį (veika A. N., A. L. atžvilgiu), skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) paskirtas bausmes apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrinti ir D. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

229R. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu) perkvalifikuoti į BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

230R. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 straipsnio 2 dalyje (veika A. N. atžvilgiu), BK 307 straipsnio 2 dalyje (veika A. L. atžvilgiu), perkvalifikuoti į BK 307 straipsnio 2 dalį (viena veika A. N., A. L. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

231Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria:

232„Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu subendrintos ir R. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.“

233Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, R. V. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika A. L. atžvilgiu), BK 307 straipsnio 2 dalį (veika A. N., A. L. atžvilgiu), skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) paskirtas bausmes apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrinti ir R. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

234E. N. nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 straipsnio 2 dalyje (veika A. N. atžvilgiu), BK 307 straipsnio 2 dalyje (veika A. L. atžvilgiu), perkvalifikuoti į BK 307 straipsnio 2 dalį (viena veika A. N., A. L. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimą 3(trejiems) metams.

235E. N. nusikalstamą veiką, numatytą BK 157 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika R. M. atžvilgiu), perkvalifikuoti į BK 157 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir paskirti jam laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 3 (tris) mėnesiams.

236Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria:

237„Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu subendrintos ir E. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.“

238Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, E. N. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (veika A. N., A. L. atžvilgiu), BK 157 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) (veika R. M. atžvilgiu) paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrinti ir E. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

239D. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 straipsnio 2 dalyje (veika A. N. atžvilgiu), BK 307 straipsnio 2 dalyje (veika A. L. atžvilgiu), perkvalifikuoti į BK 307 straipsnio 2 dalį (viena veika A. N., A. L. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešis) mėnesiams.

240Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria:

241„Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

242Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, D. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.“

243Vadovaujantis BK 75 straipsniu, D. V. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (veika A. N., A. L. atžvilgiu) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

244D. V., R. V., E. N., D. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje (veika A. N., A. L. atžvilgiu), pripažinti tai, kad jie šią veiką padarė veikdami organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

245Iš Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio pašalinti aplinkybes apie E. N., D. V. dalyvavimą verbuojant bei gabenant nukentėjusiąją A. L., tikslu ją išnaudoti prostitucijai.

246Iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad E. N. pasitiko R. M. Amsterdame ir apgyvendino ją iš nekilnojamojo turto agentūros ( - ), T. R. nuomojamame, prostitucijos organizavimo tikslams skirtame bute Amsterdame, kurio tikslus adresas tyrimo metu nenustatytas.

247Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria:

248D. V. laikinai apribotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį adresu ( - ), unikalus Nr: ( - ), ir į žemės sklypą su statiniais, esančius adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančius E. V..

249R. V. laikinai apribotos nuosavybės teisės į butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausantį A. Š..

250Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

251Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 4. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147... 5. - pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711... 6. - pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 įstatymo Nr. X-272... 7. - pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 įstatymo Nr. X-711... 8. - pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 įstatymo Nr. X-272... 9. - pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras... 11. D. V.:... 12. - pagal BK 5 straipsnį, 249 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d.... 13. - pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d.... 14. - pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d.... 15. - pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d.... 16. - pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d.... 17. - pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d.... 18. - pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d.... 19. - pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr.... 20. R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 21. - pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711... 22. - pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272... 23. - pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711... 24. - pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272... 25. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras... 26. R. V. pagal BK 5 straipsnį, 249 straipsnio 1 dalį... 27. E. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 28. - pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272... 29. - pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711... 30. - pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711... 31. - pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272... 32. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras... 33. E. N. pagal BK 5 straipsnį, 249 straipsnio 1 dalį... 34. D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 35. - pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711... 36. - pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711... 37. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas... 38. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, D. V.... 39. D. V. pagal BK 5 straipsnį, 249 straipsnio 1 dalį (2003... 40. A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 157... 41.D. V. nukentėjusiajai R. R.... 42. Solidariai iš D. V., R. V., 43. Solidariai iš D. V., R. V., 44. Nukentėjusiojo Nr. 79 civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo... 45. D. V. laikino nuosavybės teisės apribojimo į žemės... 46. R. V. laikino nuosavybės teisės apribojimo į butą,... 47. Pinigai – 2950 Eur – paimti iš D. V. 2012-08-31... 48. Pinigai – 7150 eurų – paimti iš R. V. 2012-08-31... 49. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 50. D. V., E. N., 51. Be to, D. V., E. N., 52. Be to, D. V., R. V., 53. Be to, D. V. nuteistas už tai, kad jis veikdamas kartu... 54. Nuteistasis E. N. apeliaciniame skunde prašo... 55. Apeliantas nurodo, jog kaltinamajame akte jis buvo kaltinamas 56. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, kad prieš A.... 57. Faktų, kad A. N. pasiūlė dirbti prostitute, nugabeno... 58. R. M. epizode nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas... 59. Nuspręsdamas, kad jis R. M. laikė nelaisvėje,... 60. Teismas padarė išvadą, kad R. M. surado 61. Duomenų, jog jis anksčiau būtų pažinojęs R. M. ar... 62. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog teismas, nurodydamas „nė... 63. Be kita ko, šiame epizode vertindamas įrodymus, teismas nesilaikė BPK 305... 64. Apelianto nuomone, taip pat jam buvo paskirtos aiškiai per griežtos bausmės.... 65. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 66. Apeliantas nurodo, jog jo kaltė skundžiamame nuosprendyje visiškai... 67. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis nebuvo kaltinamas 68. Jis buvo kaltinamas, kad R. R. pažadėjo gerai... 69. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad jis 70. Priešingai nei nurodyta kaltinime – nesiekė jis ir jokios turtinės naudos... 71. Be kita ko, apeliantas nurodo tai, jog jis neperleido N.... 72. R. R., būdama beveik 17 metų amžiaus, gyveno kaip... 73. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad policijos pareigūnai jam darė... 74. Jeigu teismas pripažintų, jog jis vis dėl to padarė, kokią nors... 75. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 76. D. V., R. V., 77. D. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 1... 78. Pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711... 79. D. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 1... 80. Pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711... 81. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas... 82. R. V. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio... 83. R. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio... 84. R. V. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio... 85. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas... 86. E. N. nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio... 87. E. N. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio... 88. E. N. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio... 89. E. N. nusikalstamą veiką, numatytą BK 157 straipsnio... 90. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas... 91. D. V. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio... 92. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711... 93. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti... 94. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo... 95. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 96. Apeliantas nurodo, jog nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad... 97. Nuteistojo R. V. gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas... 98. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl R. V. nuteisimo... 99. R. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo... 100. Pirmajame nusikalstamos veikos epizode jo ginamasis pripažintas kaltu ir... 101. Teismas visiškai neobjektyviai ir šališkai apkaltinimo prasme vertino... 102. Antrajame nusikalstamos veikos, už kurios padarymą yra nuteistas 103. Trečia jo ginamajam nuosprendžiu pripažinta įrodyta nusikalstama veika 104. Analogiška įrodymų vertinimo situacija ir dėl nukentėjusiosios 105. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nesikreipė į VšĮ... 106. Apeliantas pažymi, jog visuma apkaltinančių R. V.... 107. Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde parašo... 108. Apeliantas nurodo, jog nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka... 109. Apeliantas pažymi, jog tendencingas išvadų formulavimas, neatitinkantis BPK... 110. Iš nuosprendyje išdėstytų nukentėjusiosios A. N.... 111. Nuosprendyje pateiktuose nukentėjusios A. L. parodymuose... 112. Nukentėjusiosios R. M., kurios jis nepažinojo ir... 113. Nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusioji R. R.... 114. Esant paminėtoms aplinkybėms nukentėjusiųjų A. N.,... 115. Teismas savo išvadas grindė ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės 116. T. R. pirmoje apklausoje pripažino, jog prostitucijos... 117. Analizuojant T. R. ir N. M.... 118. Apelianto įsitikinimu, tokiam tendencingam atleistų nuo baudžiamosios... 119. 2014-01-21 prokuroras A. Navickas... 120. Teisėjų kolegija nebuvo reikli prokurorui 121. Apelianto teigimu, duomenų apie jo nusikalstamą elgesį stiprinimu užsiėmė... 122. Pirmiau nurodytos aplinkybės, apelianto nuomone, patvirtina, kad teismo... 123. Bausmė jam paskirta taip pat pažeidžiant įstatymo nuostatas (BK 54... 124. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė Panevėžio apygardos prokuratūros... 125. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 126. Dėl BK 147 straipsnio, 307 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo.... 127. Apeliantai nuteistojo R. V. gynėjas, nuteistieji 128. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su paminėtais apeliantų... 129. Pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 130. Prekyba žmonėmis yra vienas iš nusikaltimų žmogaus laisvei. Veika gali... 131. Apeliantas E. N. skunde teigia, jog nagrinėjamoje... 132. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką verbavimas... 133. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog 134. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nustatyta tai, jog E.... 135. Priešingai nei A. N. atveju, nėra pagrindo konstatuoti,... 136. Apklausiamas liudytoju nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio... 137. Liudytoju apklaustas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu... 138. Nors E. N. apklausiamas teisme neigė 139. Tai, kad nėra pagrindo netikėti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų 140. Tiek iš N. M., tiek iš nukentėjusiosios 141. Nukentėjusioji A. N. apklausiama patvirtino, jog 142. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo R. V. gynėjo... 143. Tai, kad nėra pagrindo abejoti atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės 144. Taigi išdėstyti byloje surinkti bei teisme ištirti įrodymai, kiti bylos... 145. Sprendžiant iš nuteistojo R. V. gynėjo skundo... 146. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė... 147. Vertinant nuo baudžiamosios atsakomybės 391 straipsnio pagrindu atleistų 148. Nuteistojo D. V., nuteistojo R. V.... 149. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo... 150. Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai, kiti bylos duomenys, jų visumos... 151. Nustatyta aplinkybė, kad veikos buvo padarytos veikiant organizuota grupe, 152. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su prokuroro... 153. Nuteistojo R. V. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo,... 154. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, jog 155. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad E. N.,... 156. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi... 157. D. V., R. V., 158. N. M. 2009 m. balandžio mėnesį, Lietuvoje, tyrimo... 159. Dėl BK 157 straipsnio nuostatų taikymo.... 160. Nuteistųjų ir gynėjo apeliaciniuose skunduose nesutinkama ir su skundžiamo... 161. Pagal BK 157 162. Objektyviai vaiko pirkimas arba pardavimas padaromas vienu ar keliais... 163. Vaiko sąvoka, pagal JTO Vaiko teisių apsaugos konvenciją, kurią 1995-07-03... 164. Byloje nustatyta, kad D. V., R. V.... 165. Nors nuteistieji D. V., R. V., 166. Byloje objektyviai nustatyta, kad nagrinėjamo įvyko metu (2009 m. kovo mėn.... 167. Pagrįstai nuteistiesiems inkriminuota ir tai, kad pastarieji pasinaudojo... 168. Kaip vienas iš nukentėjusiųjų R. M., 169. Priešingai nei teigiama nuteistojo A. J. apeliaciniame... 170. Iš nukentėjusiųjų R. M., R.... 171. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, sprendžiant iš abiejų... 172. Liudytojo N. M., nukentėjusiųjų 173. Nukentėjusioji R. M. apklausiama patvirtino, jog ( - )... 174. Nepagrįsti nuteistojo E. N. argumentai dėl... 175. Nors A. J. apeliaciniame skunde teigia, jog jam... 176. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių... 177. Dėl teismo šališkumo, kitų BPK pažeidimų.... 178. Nuteistieji bei gynėjas apeliaciniuose skunduose, be kita ko, teigia, jog... 179. Taip pat kaip nepagrįsti atmetami ir nuteistojo D. V.... 180. Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde nurodo ir apie... 181. Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog faktų, kad nagrinėjamu atveju teisminį... 182. Dėl gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su 183. Dėl BK 300 straipsnio 2 dalies taikymo. ... 184. Nuteistasis D. V. apeliaciame skunde, be kita ko, prašo... 185. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi dėl... 186. Iš liudytojų N. M. parodymų matyti, jog apie tai, kad... 187. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusiųjų R. R., 188. Byloje, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nėra ir jokių... 189. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis dalyje dėl 190. Dėl priteistų civilinių ieškinių užtikrinimo priemonių.... 191. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų R. R., 192. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nukentėjusiosioms priteistų civilinių... 193. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo... 194. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai, ir proporcingumo... 195. Pažymėtina tai, kad pagal BPK 116 straipsnio nuostatas laikinas nuosavybės... 196. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iki nuosprendžio įvykdymo... 197. Taip pat nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu buvo pratęstas ir laikino... 198. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas dėl... 199. Dėl bausmių.... 200. Nuteistųjų D. V., R. V.... 201. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal 202. Pažymėtina tai, jog šios nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos,... 203. Nuteistasis E. N. nurodo, jog nepagrįstai pirmosios... 204. BK 205. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas ikiteisminio tyrimo metu savo... 206. Vertinant nuteistųjų asmenybes, pastebėtina tai, kad 207. R. V. Lietuvoje neteistas, tačiau bylos duomenys... 208. E. N. bylos duomenimis neteistas, baustas administracine... 209. D. V. pagal bylos duomenis praeityje Lietuvoje neteistas,... 210. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau... 211. Tuo pačiu teisėjų kolegija, pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste,... 212. Teismų praktikoje pripažįstama, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas,... 213. Šioje byloje V. V. padaryta veika priskiriama... 214. Nėra pagrindo sutikti su A. J. skundo argumentais dėl... 215. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 216. Pažymėtina tai, kad skundžiamu nuosprendžiu A. J. yra... 217. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 218. panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio... 219.D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 147... 220. E. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 147... 221. D. V., E. N. pagal BK 147... 222. D. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 1... 223. D. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 straipsnio 2... 224. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio... 225. D. V. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį išteisinti,... 226. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio... 227. „Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras... 228. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 229. R. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio... 230. R. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 straipsnio... 231. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio... 232. „Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras... 233. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 234. E. N. nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 straipsnio... 235. E. N. nusikalstamą veiką, numatytą BK 157 straipsnio... 236. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio... 237. „Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras... 238. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 239. D. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 straipsnio 2... 240. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio... 241. „Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas... 242. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, D. V.... 243. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, D. V. pagal BK 307... 244. D. V., R. V., 245. Iš Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio... 246. Iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad E. N. pasitiko... 247. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio... 248. D. V. laikinai apribotos nuosavybės teisės į žemės... 249. R. V. laikinai apribotos nuosavybės teisės į butą,... 250. Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.... 251. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....