Byla 2K-237/2014
Dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

2sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

3dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

4asmens, kuriam byla nutraukta, M. P. gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

5teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam byla nutraukta, M. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus bei nukentėjusiosios J. P. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės kasacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), o baudžiamoji byla jai nutraukta. Nukentėjusiosios J. P. civilinis ieškinys dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

6Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 28 d. nutartis, kuria asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, M. P. gynėjo bei nukentėjusiosios J. P. atstovės apeliaciniai skundai atmesti.

7Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, išklausiusi teisėjo A. Klimavičiaus pranešimo, prokuroro, prašiusios kasacinius skundus atmesti, asmens kuriam byla nutraukta, gynėjo, prašiusio jo kasacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiosios atstovės kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

8M. P. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo dokumentą ir jį panaudojo, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje suklastojo savo vyro V. P. parašą, už jį pasirašydama 2011 m. gegužės 19 d. atstovavimo sutartyje su advokatu E. J.. Ši sutartis buvo panaudota 2011 m. gegužės 25 d., pateikiant ją į Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-970-540/2011.

9Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. P. padarytoje veikoje yra visi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau jie egzistuoja tik formaliai. Byloje nenustatyta, jog M. P. pasirašydama atstovavimo sutartyje už savo sutuoktinį V. P. , padarė esminės ar didelės žalos asmeniui, už kurį ji pasirašė – sutuoktiniui V. P., ar nukentėjusiajai J. P.. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamosios padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga ją traukti baudžiamojon atsakomybėn bei bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, todėl M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo atleido (BK 37 straipsnis).

10Kasaciniu skundu asmens, kuriam byla nutraukta, M. P. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria M. P. gynėjo apeliacinis skundas atmestas, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalį, kurioje konstatuojama, jog M. P. padarė veiką, atitinkančią BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, baudžiamąją bylą M. P. nutraukti, nesant jos veikoje BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos ar kokios nors kitos nusikalstamos veikos sudėties; dokumentus (2011 m. vasario 7 d. V. P. civilinį ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo ir 2011 m. gegužės 19 d. atstovavimo sutartį) grąžinti Kauno apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. 2-2436-475/2013 (buvęs Nr. 2-970-540/2011)

11Kasatoriaus teigimu, teismų sprendimai nepagrįsti, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties konstatavimas M. P. veikoje yra klaidingas, prieštaraujantis baudžiamosios teisės paskirčiai, o neišsprendus klausimų, susijusių su tikrąja V. P. valia dėl atstovavimo sutarties sudarymo, konkrečiomis jos pasirašymo aplinkybėmis, negalima daryti išvadų apie M. P. kaltę. Pasak kasatoriaus, šioje byloje privalu įvertinti paties tariamai suklastoto dokumento prigimtį, jo paskirtį. Šis dokumentas yra sutartis, kuria suinteresuoti asmenys (advokato samdytojas V. P., samdomas advokatas E. J.) sutiko ir sutinka su ta padėtimi, jog už ligotą ir negalintį pasirašyti advokato samdytoją pasirašė jo sutuoktinė (beje, siekdama ginti ir savo pačios teises į bendrą namų valdą).

12Kasaciniame skunde nurodoma, kad iš nuoseklių M. P. parodymų matyti, jog ji ir jos sutuoktinis V. P. Kauno rajone, Garliavoje, ( - ), pastatė gyvenamąjį namą ir jo priklausinius; šis turtas buvo jų bendra jungtinė nuosavybė, tik namų valda nekilnojamojo turto registro įstaigoje buvo registruota V. P. vardu ir jis dėl šios valdos pasirašė dovanojimo sutartį su jų sūnumi G. P., kuris vėliau šią valdą teisiškai perleido savo tuometinei žmonai (nukentėjusiajai J. P.). Po to, kai G. ir J. P. santuoka iširo, ši buvusio vyro tėvams žodžiu ir raštu pateikė reikalavimus išsikelti iš nurodytos namų valdos. Dėl šių aplinkybių M. P. ir V. P. inspiravo civilinę bylą. Suderinusi su vyru M. P. surado advokatą E. J., pateikė jam dokumentus, būtinus civilinės bylos iškėlimui, o advokato parengtus bylos dokumentus parvežė pasirašyti savo vyrui. V. P. dėl silpnos sveikatos sunkiai rašė, jam nesisekė pasirašinėti dokumentų, todėl vieną iš jų jis labai primygtinai („net verkdamas“) prašė savo žmoną pasirašyti už jį. Pasak kasatoriaus, tokie M. P. parodymai skundžiamuose teismų sprendimuose nepaneigti, juos patvirtina kiti bylos duomenys, pvz., iš V. P. asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, kad jį nuo 2010 m. birželio 28 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. vizitavo namuose gydytoja V. B., ligonio būklė sunki. Kasatorius nurodo, kad baudžiamojoje byloje iš tiesų nustatyta (rašysenos specialisto išvada ir kt.), jog sutartyje dėl atstovavimo civilinėje byloje, sudarytoje V. P. su advokatu E. J., pasirašė M. P., tačiau taip pat nustatyta, kad nei V. P., nei advokatas E. J. niekaip neprieštaravo ir neprieštarauja dėl tokio M. P. elgesio. Advokatas, ir sužinojęs, jog sutartyje pasirašė ne V. P., o M. P., jos nenutraukė, toliau ją vykdė, o sudaryta atstovavimo sutartis neatitinka tik priešingos šalies civilinėje byloje (nukentėjusiosios J. P.) interesų. Kasatoriaus teigimu, šios aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje konstatuodamas, jog M. P. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, neteisingai pritaikė baudžiamuosius įstatymus, nesilaikė pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, įtvirtintų BK 2 straipsnyje. Šių nuostatų neatitinka ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atmestas M. P. gynėjo skundas. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo M. P. gynėjo apeliacinį skundą, neatsakė į esminius argumentus (dėl to, jog M. P. sutartyje vietoj V. P. pasirašė jo paties prašoma, nes jam dėl senyvo amžiaus ir itin silpnos sveikatos pasirašyti buvo labai sunku; nei V. P., nei advokatas E. J. tokiai atstovavimo sutarčiai neprieštaravo, advokatas sutarties neatsisakė, ją vykdė), taip teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatas. Dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos M. P. teisės, be to, jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, todėl byla turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

13Kasaciniame skunde nurodoma, kad kriminalizuodami M. P. veiksmus, teismai netinkamai taikė ir vertino kitų teisės šakų normas. Šioje byloje aktualūs ir civiliniai įstatymai, reglamentuojantys asmenų ir atstovavimo institutus: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.132 straipsnyje (Sandorių sudarymas per atstovus) nurodoma, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus; CK 2.133 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam, tačiau tik tuo atveju, kai šis tokį sandorį patvirtina; kita sandorio šalis tokiu atveju gali raštu prašyti per jos nustatytą terminą patvirtinti arba nepatvirtinti sandorį; sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo. Taigi, net ir civiliniai įstatymai numato bei reglamentuoja tokius atvejus, kai sandorį kito asmens vardu sudaro, pasirašo asmuo, neturintis tam kokio nors atskiro oficialaus įgaliojimo. Kasatorius nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. P. sunkiai valdo dešinę ranką, o teismų priimtuose sprendimuose nepaneigta, kad M. P. už savo sutuoktinį pasirašė šio primygtinai prašoma, nes jis norėjo ir nori ginti savo civilines teises teisme, bijo būti iškeldinti iš namų. Kasatorius pažymi, kad V. P. nėra pripažintas neveiksniu, t. y. jo teisės niekaip neapribotos, tam nėra jokio pagrindo, taigi, jis galėjo žodžiu pavesti savo sutuoktinei pasirašyti už jį atstovavimo sutartį su advokatu ir tai padarė (ši aplinkybė taip pat nepaneigta nuosprendyje bei nutartyje).

14Kasatoriaus teigimu, M. P. veiksmai nepažeidė jokių teisės normų, o jei atitinkami pažeidimai būtų nustatyti nagrinėjant civilinę bylą, galėtų kilti civilinės procesinės pasekmės. Šis baudžiamasis procesas yra akivaizdi, šiurkšti ir netoleruotina baudžiamojo persekiojimo institucijų invazija į civilinį procesą. Kasatoriaus nuomone, nukentėjusioji J. P. pasinaudojo šiuo baudžiamuoju procesu, siekdama, kad būtų užvilkinta civilinė byla, kurios galimas išsprendimo rezultatas – jos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektą anuliavimas. Susidariusi Padėtis neatitinka M. P. ir jos sutuoktinio teisėtų interesų – dėl šioje baudžiamojoje byloje priimtų teismų sprendimų tolesnis civilinės bylos nagrinėjimas procesiniu požiūriu gali itin komplikuotis, pvz., teismas nusprendė 2011 m. vasario 7 d. V. P. civilinį ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo ir 2011 m. gegužės 19 d. atstovavimo sutartį palikti saugoti baudžiamojoje byloje, nors apžiūrai išsireikalauta civilinė byla nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinama Kauno apylinkės teismui. Tačiau svarbiausia tai, jog esant tokiam nuosprendžiui, civilinėje byloje gali būti susidurta su civilinio ieškinio senaties klausimais (tuo atveju, jeigu V. ir M. P. tektų kartoti ieškinį). Kasatoriaus nuomone, M. P. veika ginant bendras civilines teises ir teisėtus interesus su sutuoktiniu, bendrosios jungtinės nuosavybės lygiaverčiu dalyviu, V. P., pasirašant už jį atstovavimo sutartyje su advokatu, nėra uždrausta baudžiamojo įstatymo. Tokia padėtis civilinėje byloje spręstina remiantis CK 2.132 ir 2.133 straipsniuose bei kitose normose nustatyta tvarka.

15Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika pabrėžia neformalų požiūrį į BK 300 straipsnyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2012, 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-608/2010, 2K-426/2010). Pagal teismų praktiką, jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-205/ 2012). Kasatoriaus teigimu, teismų išvada, jog M. P. tokia praktika netaikytina, nepagrįsta.

16Kasaciniu skundu nukentėjusiosios J. P. atstovė advokatė K. Česnauskienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendį: pripažinti M. P. kalta įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio l dalyje, ir paskirti jai baudą bei patenkinti J. P. civilinį ieškinį, arba panaikinti Kauno apygardos teismo nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Priteisti J. P. turėtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.

17Kasatorės nuomone, teismai, nagrinėdami šią bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 37 straipsnį, 300 straipsnio l dalį), padarė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (20, 103–106, 113, 115 straipsnių, 324 straipsnio 6 dalies, 44 straipsnio 5 dalies), kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ir nutartį. Buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuota teisė į nešališką teismą, taip pat rungtyniškumo, visų asmenų lygybės prieš įstatymą, teismą principas. Sprendžiant civilinį ieškinį nepagrįstai netaikytos CK 1.80, 1.78, 1.73, 6.250, 6.251 straipsnių nuostatos.

18Kasatorės nuomone, teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 300 straipsnio l dalį, nepagrįstai pripažindami, kad M. P. padarytas nusikaltimas mažareikšmis. Baudžiamojoje byloje J. P. anyta M. P. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo 2011 m. gegužės 19 d. atstovavimo sutartį su advokatu E. J., pasirašydama vietoj savo sutuoktinio V. P., bei ieškinį dėl civilinės bylos, užginčijant nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, iškėlimo. Šie suklastoti dokumentai buvo pateikti Kauno rajono apylinkės teismui ir sukėlė pasekmes: pateiktas ieškinys priimtas, iškelta civilinė byla, surengti parengiamieji posėdžiai, teismo posėdis, todėl, pasak kasatorės, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad M. P. padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga ją bausti. Kasatorės teigimu, negalima pripažinti, kad nepadaryta jokia žala, nesukeltas realus pavojus, be to, priimdamas nuosprendį, teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino dalį dėl kito dokumento suklastojimo, t. y. Kauno rajono apylinkės teismui pateikto ieškinio, kuriame taip pat pasirašė ne V. P., o šalia jo pavardės yra nenustatyto asmens parašas.

19Kasatorės teigimu, šioje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl veikos pripažinimo mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-713/2007, 2K-387/2008), neatsižvelgė į svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas formaliai rėmėsi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008, tačiau šioje byloje pagrindinė priežastis pripažinti veiką mažareikšme buvo tai, kad asmuo, kurio duomenys nurodyti preliminarioje sutartyje, toleravo pasirašymą, o suklastotas dokumentas nepažeidė nė vienos iš šalių interesų, suklastota sutartis nebuvo pateikta teisėsaugos institucijai, o sudaryta tik tarp privačių asmenų. Tuo tarpu šioje byloje situacija kitokia, M. P. padarytos veikos nebuvo galima pripažinti mažareikšme, nes suklastotas dokumentas sukėlė teisines pasekmes – juo pasinaudojant nepagrįstai buvo iškelta civilinė byla, paskirtas nagrinėjimas, nukentėjusioji privalėjo teikti atsiliepimą į ieškinį, sudaryti sutartį dėl teisinės pagalbos su advokate, dalyvauti teismo posėdyje, rengti pareiškimus, skundus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, asmuo, kurio parašas buvo sąmoningai, tyčia klastojamas, nepatvirtino savo valios, be to, buvo akivaizdžiai pažeisti ir iki šiol pažeidžiami nukentėjusiosios J. P. interesai. Kasatorės teigimu, teismai netinkamai įvertino M. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kuriam esminės reikšmės turi padarytos žalos dydis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2012), neįvertino to, kad buvo realus pavojus nuginčyti didelės vertės sandorį (dėl didelės vertės nekilnojamo turto). M. P. veiksmuose neabejotinai buvo nustatyti subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai – pasirašydama sutartį, sudaromą tarp V. P. ir advokato E. J., M. P. gerai suvokė, kokiu tikslu ji bus panaudota, ir pati prisipažino, kad sąmoningai pasirašė vietoj savo vyro. Byloje nustatyta, kad M. P. veikė tiesiogine tyčia ir neatsitiktinai, o iš anksto organizuodama, rengdamasi iškelti teisme civilinę bylą, dokumentus, kuriais kėsinosi užginčyti J. P. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nunešti advokatui, pateikti teismą. Šios aplinkybės patvirtina didesnį tiek asmenybės, tiek veikos pavojingumą, o netinkamas, nevisapusiškas jų vertinimas nulėmė netinkamą BK 37 straipsnio taikymą.

20Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat nesiėmė priemonių nustatyti visų bylai reikšmingų aplinkybių, faktiškai neįvykdė savo funkcijos, šiurkščiai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, vertindamas nustatytas aplinkybes, aiškindamas ir taikydamas įstatymą, buvo šališkas M. P. naudai ir tuo pažeidė BPK 44 straipsnio 10 dalį. Apeliaciniame skunde buvo prašoma atlikti įrodymų tyrimą: apklausti M. P., advokatą E. J., buvusį nukentėjusiosios sutuoktinį G. P. bei šio tėvą V. P.. Apeliacinis procesas buvo atidėtas, patenkinus nukentėjusiosios atstovo prašymą atlikti įrodymų tyrimą, tačiau, būdamas šališkas ir nevykdydamas savo priimtos nutarties, teismas įrodymų tyrimo neatliko – neapklausė atvykusio advokato E. J., jam atsisakius duoti parodymus, nes tariamai aplinkybes sužinojo atstovaudamas klientui. Kasatorės nuomone, toks teismo sprendimas nepagrįstas ir prieštarauja įstatymui. Teismas akivaizdžiai netinkamai taikė BPK 80 straipsnio l dalies 3 punktą, nes baudžiamojoje byloje buvo neginčytinai nustatyta (specialisto išvada, M. P. prisipažinimas), kad atstovavimo sutartyje pasirašė ne V. P., o šalia jo pavardės pasirašė M. P., kuri nebuvo advokato klientė. Esant tokiai faktinei situacijai teismas privalo sutartį laikyti niekine nuo sudarymo (CK 1.78 straipsnio l dalis, 1.80 straipsnis) ir ja nesivadovauti. Taigi, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad advokatas E. J. tam tikras aplinkybes sužinojo atstovaudamas klientui V. P., ir jo neapklausti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija antrame posėdyje neapklausė ir M. P., nors ji buvo atvykusi. Prieš baigiant bylos nagrinėjimą, advokatė pakartotinai prašė apklausti kaltinamąją, tačiau kolegija prašymą atmetė, įrodymų tyrimo neatnaujino. Toks baudžiamojo proceso pažeidimas nulėmė kitą pažeidimą – liko neišnagrinėta apeliacinio skundo dalis dėl nepagrįstai pašalinto kaltinimo suklastojus ieškinyje esantį parašą prie V. P. pavardės. Specialistas nepateikė kategoriškos išvados, todėl, pasak kasatorės, siekiant išnagrinėti klausimus dėl ieškinio suklastojimo, buvo būtina apklausti M. P.. Kasatorės teigimu, įrodymų tyrimo atnaujinimas buvo tik formalus, nes kolegija faktiškai nesiekė jo atlikti ir neatliko tuo būdama šališka M. P., siekdama nepasunkinti jos situacijos.

21Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai išsprendė ir klausimus, susijusius su civiliniu ieškiniu, netinkamai įvertino aplinkybes, kurios pagrindžia J. P. patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Civilinio ieškinio atmetimas šiurkščiai pažeidžia baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 103, 104, 105, 106 straipsnių) bei Civilinio kodekso (CK 1.73, 1.78, 1.80, 6.250 straipsnių) nuostatas, Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotą praktiką. Be to, šioje byloje teismai visiškai netaikė išlaidas reglamentuojančio įstatymo bei jį pažeidė. Civilinį ieškinį nukentėjusioji grindė tuo, kad turi vaikščioti po teismus, patiria daug išlaidų mokėdama už teisines paslaugas, turi nuolat atsiprašyti iš darbo, be to, jai pašlijo sveikata. Neturtinės žalos dydį J. P. grindė teismo procesų metu patirta emocine įtampa, baime, kad gali būti nuginčytas sandoris dėl turto, kuriame ji gyvena kaip savininkė. Logiška ir dėsninga, kad J. P. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, stresą, materialines išlaidas, nes bylos iškėlimas, nekilnojamojo turto areštas sukelia negatyvius jausmus, sutrikdo žmogaus normalią psichinę būseną, visavertį gyvenimą. J. P. bylinėjimosi metu sutriko sveikata, operacijos metu buvo pašalintas auglys galvoje, šiuo metu jai nustatytas neįgalumas. Taip pat kasatorė nurodo, kad nukentėjusiojo asmens turėtos išlaidos dėl advokato pagalbos yra priteisiamos pripažinus asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, net ir tuo atveju, kai bausmė nepaskiriama.

22Asmens, kuriam byla nutraukta M. P. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasacinis skundas tenkintinas, nukentėjusiosios J. P. atstovės advokatės K. Česnauskienės kasacinis skundas atmestinas.

23Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

24Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų.

25Bylą nagrinėję teismai pripažino M. P. kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji V. P. dėl labai blogos sveikatos būklės negalint pasirašyti 2011 m. gegužės 19 d. atstovavimo sutartyje su advokatu E. J., pasirašė už jį, suklastodama savo sutuoktinio parašą ir taip sutartyje įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją. Be to, minėta sutartis buvo panaudota, pateikiant ją į Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą.

26Teismų praktikoje pažymėta, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Kolegija pažymi, kad sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Veikos pavojingumo nustatymo reikalavimas siejamas su tuo, kad baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą, taigi ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Šių nuostatų ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012 ir kt.).

27Nagrinėjamoje byloje nustatyta (M. P., nukentėjusiosios J. P. ir liudytojos V. B. parodymai, rašytiniai duomenys), kad, gavę iš nukentėjusiosios J. P. reikalavimą išsikelti, M. P. ir jos sutuoktinis V. P. nusprendė savo teises ginti teisme, sudarydami sutartį su advokatu ir pateikdami civilinį ieškinį. V. P. dėl senyvo amžiaus ir blogos sveikatos būklės, negalėdamas pats pasirašyti atstovavimo sutartyje su advokatu, paprašė už jį tai padaryti savo žmoną, kuri sutiko tai padaryti. Ši atstovavimo sutartis kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateikta teismui. Pažymėtina, kad atstovavimo sutartyje, sudaromoje tarp advokato ir jo kliento, apibrėžiami šių asmenų tarpusavio įsipareigojimai ir tiesiogiai veikia ją sudarančių šalių interesus. Byloje nenustatyta, kad aptariama atstovavimo sutartis prieštarautų advokato E. J. valiai ar jo interesams, jis ją vykdė – teikė V. P. teisinę pagalbą civilinėje byloje. Taip pat teismai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, rodančių, kad M. P., pasirašydama atstovavimo sutartyje už savo sutuoktinį V. P., padarė esminės ar didelės žalos asmeniui, už kurį ji pasirašė, nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog V. P. nebūtų norėjęs sudaryti atstovavimo sutarties ar būtų prieštaravęs tokiai sutarčiai. M. P., duodama parodymus byloje, teigė, kad už savo vyrą V. P. sutartyje pasirašė būtent jo paties prašoma tai padaryti, t. y. veikė jo interesais. Byloje nekonstatuota ir jokia žala nukentėjusiosios J. P. interesams – jos atstovės teiginiai, kad žalą nukentėjusioji patyrė būdama priversta ginti savo teises civilinėje byloje, nepagrįsti. Civilinė byla, kurioje V. P. ginčija turto dovanojimo G. P. sutartį, iškelta pagal civilinį ieškinį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje ištirti įrodymai nepatvirtino, jog M. P. V. P. parašą suklastojo ir ant civilinio ieškinio, todėl šį kaltinimą M. P. pašalino. Įvertinęs išvardytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nusikalstamos veikos sudėties požymiai M. P. veikoje egzistuoja tik formaliai, o apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad M. P. padarytos veikos pavojingumas nėra toks didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga už padarytą nusikaltimą ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Padarę tokias išvadas, teismai laikė jas pagrindu atleisti M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), tačiau nesiaiškino, ar jos veika apskritai gali būti pripažįstama nusikaltimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje nustatytos ir šioje nutartyje aptartos aplinkybės rodo, kad M. P. veika nesiekia tokio pavojingumo, kuris užtraukia baudžiamąją atsakomybę, taigi, darytina išvada, kad M. P. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pagrindui, baudžiamasis procesas šioje byloje nutrauktinas.

28Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios J. P. atstovės advokatės K. Česnauskienės kasacinio skundo argumentai dėl šios veikos įrodytumo, M. P. tyčios, veikos sukeltų padarinių, jos neatitikimo BPK 37 straipsnio taikymo sąlygoms, civilinio ieškinio ir kt. paliekami nenagrinėti. Taip pat netenkintinas prašymas priteisti iš M. P. nukentėjusiosios J. P. išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl nukentėjusiojo išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis), turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009). Šiuo atveju kasaciniai skundai buvo paduoti advokatų tiek asmens, kuriam byla nutraukta, tiek nukentėjusiosios interesais. Pirmosios (M. P.) gynėjo skundas patenkintas, antrosios (J. P.) atstovės – atmestas. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms ir nutraukiant M. P. baudžiamąją bylą, nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios prašymo išieškoti jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

30Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą M. P. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

31Nukentėjusiosios J. P. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Ritai Bartulienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,... 4. asmens, kuriam byla nutraukta, M. P. gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,... 5. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 6. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, išklausiusi teisėjo A.... 8. M. P. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo dokumentą ir jį panaudojo, t. y.... 9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. P. padarytoje veikoje yra visi... 10. Kasaciniu skundu asmens, kuriam byla nutraukta, M. P. gynėjas advokatas D.... 11. Kasatoriaus teigimu, teismų sprendimai nepagrįsti, BK 300 straipsnio 1 dalyje... 12. Kasaciniame skunde nurodoma, kad iš nuoseklių M. P. parodymų matyti, jog ji... 13. Kasaciniame skunde nurodoma, kad kriminalizuodami M. P. veiksmus, teismai... 14. Kasatoriaus teigimu, M. P. veiksmai nepažeidė jokių teisės normų, o jei... 15. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama... 16. Kasaciniu skundu nukentėjusiosios J. P. atstovė advokatė K. Česnauskienė... 17. Kasatorės nuomone, teismai, nagrinėdami šią bylą, netinkamai pritaikė... 18. Kasatorės nuomone, teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 300 straipsnio l... 19. Kasatorės teigimu, šioje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos... 20. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat... 21. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai išsprendė ir klausimus,... 22. Asmens, kuriam byla nutraukta M. P. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus... 23. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo ... 24. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą,... 25. Bylą nagrinėję teismai pripažino M. P. kalta pagal BK 300 straipsnio 1... 26. Teismų praktikoje pažymėta, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto... 27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta (M. P., nukentėjusiosios J. P. ir liudytojos... 28. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios J. P. atstovės advokatės K.... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 30. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendį bei Kauno apygardos... 31. Nukentėjusiosios J. P. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės...