Byla 2-202-400/2019
Dėl preliminarios išperkamosios nuomos sodybos pirkimo – pardavimo sutarties, avansinio mokėjimo sutarties bei preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis ir avanso grąžinimo

1Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Viktorijai Stalioraitienei, dalyvaujant ieškovams A. Š., V. Š., jų atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui, atsakovo R. S. atstovams advokatams Laurai Daumantaitei, Vidui Adomaičiui, advokato padėjėjai Šarūnei Gailiūnaitei, nedalyvaujant atsakovui R. S., trečiojo asmens akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Š. ir V. Š. ieškinį atsakovui R. S., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl preliminarios išperkamosios nuomos sodybos pirkimo – pardavimo sutarties, avansinio mokėjimo sutarties bei preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis ir avanso grąžinimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovai A. Š. ir V. Š. (toliau – ir ieškovai) sutikslinę ieškinio reikalavimus prašo pripažinti negaliojančiomis ieškovo A. Š. su atsakovu R. S. (toliau – ir atsakovas) sudarytas: 2018 m. liepos 9 d. preliminarią išperkamosios nuomos sodybos pirkimo – pardavimo sutartį, 2018 m. liepos 10 d. avansinio mokėjimo sutartį bei 2018 m. liepos 12 sudarytą preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovo 15 000,00 Eur bei visas bylinėjimosi išlaidas ieškovų naudai.

5Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas paaiškino, kad su atsakovu R. S. sudarė preliminarią išperkamosios nuomos sodybos pirkimo – pardavimo sutartį, avansinio mokėjimo sutartį ir preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį. Visos sutartys buvo sudarytos dėl to paties objekto – žemės sklypo ir pastatų, esančių ( - ) (toliau – ir sodyba). Nurodė, kad šiuo metu gyvena socialiniame būste, todėl ketino įsigyti savo nekilnojamąjį turtą. Tuo tikslu buvo įdėję skelbimą į portalą www.rinka.lt, kuriame skelbė, kad pirktų nekilnojamąjį turtą išperkamosios nuomos būdu. Dėl sodybos pardavimo ieškovams paskambino pats R. S., pasiūlė susitikti ir aptarti sodybos pirkimo – pardavimo sąlygas. Nuvykus pats atsakovą, žodžiu aptarė, kad bendra sodybos kaina sudarys 35 000,00 Eur, kad ieškovai sumokėtų atsakovui avansą ir kas mėnesį mokėtų po 200,00 Eur iki 2023 m., o likusią 8 000,00 Eus sumą sumokėtų pasirašant pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovai nekilnojamojo turto ieškojo su tikslu iš karto jame apsigyventi, atsidaryti autoservisą ir vykdyti automobilių remonto veiklą. Kad kas mėnesį būtų mokama po 200,00 Eur pageidavo atsakovas, nes ieškovai išreiškė norą iki pagrindinės sutarties sudarymo sodyboje apsigyventi. Teismo posėdžio metu ieškovai nurodė, kad už perkamą sodybą ketino atsiskaityti greičiau nei iki 2023 m., t. y. iš karto kai susitvarkys visus reikalingus dokumentus paskolai gauti. Pagrindinis sutarčių sudarymo tikslas buvo kuo greičiau gauti pinigus, atsiskaityti su atsakovu ir įsigyti perkamą nekilnojamąjį turtą. Paaiškino, kad 2018 m. birželio 9 d. buvo nuvykę apžiūrėti sodybos, tuo metu atsakovas ieškovams neminėjo apie jokias kliūtis parduoti sodybą su joje esančiais pastatais. Sodyba ieškovams patiko, todėl 2018 m. liepos 9 d. jie nuvyko pas atsakovą pasirašyti sutarties dėl sodybos pirkimo. Atsakovas jau buvo paruošęs 2018 m. liepos 9 d. preliminarią išperkamosios nuomos sodybos pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau ieškovai jos nepasirašė, nes buvo neaiškios sutarties sąlygos. Siūlė atsakovui sutartį dėl sodybos pirkimo pasirašyti pas notarą, tačiau atsakovas nesutiko, kadangi nenorėjo, jog ieškovai susipažintų su visais nuosavybės dokumentais. Toks atsakovo elgesys įtarimų ieškovams nesukėlė, kadangi jis yra garbingo amžiaus žmogus, tikino, kad tikrais neapgaus. Nurodo, kad po to kai susipažino su R. S. 2018 m. liepos 9 d. preliminaria išperkamosios nuomos sodybos pirkimo – pardavimo sutartimi, patys nuvažiavo pas notarą ir pasiėmė preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties blanką. Visos trys minėtos sutarys buvo pasirašytos 2018 m. liepos 12 d. pas atsakovą namuose. Pirmiausia pasirašė 2018 m. liepos 12 d. preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, kurią užpildė R. S. pagal jo turimus nekilnojamojo turto išrašus. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. liepos 12 d., ieškovai, dalyvaujant atsakovui ir jo žmonai B. S., sumokėjo 15 000,00 Eur avansą grynais pinigais. Šią sumą gavo pasiskolinę iš draugo, pasiėmę paskolą ir panaudoję turimas santaupas. 15 000,00 Eur avanso sumą ieškovai mokėjo siekdami garantuoti ir užtikrinti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą bei jos patvirtinimą pas notarą, be to avansas kartu reiškė ir dalies kainos sumokėjimą. Po 2018 m. liepos 12 d. preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo ir pinigų perdavimo, R. S. pageidavimu, ieškovai pasirašė kitas dvi sutartis – 2018 m. liepos 9 d. preliminarią išperkamosios nuomos sodybos pirkimo – pardavimo sutartį ir 2018 m. liepos 10 d. avansinio mokėjimo sutartį. Kodėl buvo reikalinga pasirašyti šias sutartis nežino, manė, kad jos pasirašomos užtikrinti pagrindinio sandorio sudarymą, kad būtų garantuoti, jog atsakovas išsikraustys iš sodybos. Nurodė, kad atsakovas ieškovui A. Š. 2018 m. rugpjūčio 2 d. perdavė po vieną raktą nuo sodyboje esančių pastatų ir įrenginių. Naktį iš 2018 m. rugpjūčio 3 į 4 dieną, sodyboje esantis gyvenamasis namas sudegė. Atsižvelgiant į tai, kad įsigyjamas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas iš esmės sunaikintas iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir patvirtinimo notarine tvarka bei priėmimo – perdavimo akto pasirašymo tarp šalių, ieškovai nurodo, jog turi teisę reikalauti nutraukti preliminariąsias pirkimo – pardavimo bei avansinio mokėjimo sutartis ir grąžinti jiems 15 000,00 Eur avansinę įmoką. Po gaisro su atsakovu susitikę nebuvo, kadangi jis vengė bendrauti. Kalbant telefonu žadėjo, kad sumokėtą avansą grąžins kai gaus draudimo išmoką. Kadangi nekilnojamasis turtas yra sunaikintas nepataisomai, tokia objekto būklė yra esminė sutarties aplinkybė ir sąlyga dėl ko numatytas pirkimo – pardavimo sandorio tvirtinimas notarine tvarka ieškovams yra nepriimtinas ir nebegalimas įvykdyti. Be to, ieškovai nurodo, kad sudarydamas sandorius atsakovas nutylėjo svarbias ir esmines sandorio sudarymui aplinkybes, t. y. nepasakė ieškovams apie 2016 m. liepos 11 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimą, kuriuo, negavus statybą leidžiančių dokumentų, atsakovas įpareigotas nugriauti perkamoje sodyboje esančius pastatus, nenurodė, kad dėl žemės sklypo, ant kurio stovi sandorių statiniai, vyksta teisminiai ginčai, nepasakė, kad už elektrą yra apie 9 000,00 Eur skola. Pripažino, kad pasirašant sutartis nuosavybės dokumentų nežiūrėjo, tiesiog pasitikėjo atsakovu. Ieškovai yra be teisinio išsilavinimo, pirmą kartą sudarinėjo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius, todėl mano, kad nagrinėjamu atveju tiesiog buvo apgauti. Jeigu, ieškovams butų buvę žinomos nurodytos aplinkybės, jie nebūtų su atsakovu sudarę ginčijamų sutarčių. Atsižvelgiant į tai, prašo pripažinti negaliojančiomis su atsakovu sudarytas sutartis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu ir grąžinti sumokėtą 15 000,00 Eur avansą.

6Atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovas R. S. nurodė, o teismo posėdžio metu jo atstovai paaiškino, kad su pareikštu reikalavimu nesutinka. Mano, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra ne dėl parduodamo daikto kokybės ar jo trūkumų, o dėl tenkančios rizikos paskirstymo žuvus nekilnojamam daiktui pagal šalių sudarytas sutartis. Sutinka, kad žuvus daiktui, sutartimis prisiimti abiejų šalių įsipareigojimai negalės būti vykdomi ir įvykdyti, todėl neprieštarauja sudarytų sutarčių nutraukimui. Nesutinka, kad ieškovai turi teisę susigrąžinti sumokėtą 15 000,00 Eur avansą. Nurodo, kad 2018 m. liepos 9 d. šalių sudaryta preliminarioji išperkamosios nuomos sodybos pirkimo – pardavimo sutartis savo forma ir turiniu atitinka pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartims keliamus reikalavimus. Kadangi šalių pasirašytose sutartyse neaptarta daikto atsitiktinio žuvimo rizika, kvalifikavus šalių teisinius santykius kaip pirkimo – pardavimo išsimokėtinai, pirkėjui, t. y. ieškovams tenka perduotų daiktų atsitiktinio žuvimo rizika. Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pagal 2018 m. liepos 9 d. preliminarią išperkamosios nuomos sodybos pirkimo – pardavimo sutartį nuo avanso sumokėjimo ieškovams perėjo nuosavybės teisės į sodybą, jie galėjo laisvai sodyba naudotis ir joje tvarkytis, todėl yra patys atsakingi už patirtus nuostolius. Turto priėmimo – perdavimo akto nepasirašė, tačiau ieškovams buvo perduoti sodybos raktai, kurie sudarė objektyvią galimybę daiktu naudotis. Taip pat nesutinka, kad sutartys sudarytos naudojant apgaulę. Nurodė, kad atsakovas imasi visų priemonių ir deda visas pastangas, kad ieškovams parduota sodyba būtų įteisinta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tikino, kad visi statiniai bus įteisinti iki 2023 m. liepos 30 d., todėl ieškovams nebus jokių kliūčių įsigyti tinkamai įformintą turtą. Mano, kad ieškovų nurodyta aplinkybė, kad jei sandorio metu jie būtų žinoję apie tai, kad pastatai yra savavališki jie nebūtų tokio sandorio sudarę, negali būti laikoma esmine aplinkybe, lemiančia šalies valios susiformavimui, nes pagrindinės sutarties sudarymo metu ji bus pašalinta. Be to, ieškovai patys nesielgė protingai ir rūpestingai, nesidomėjo dėl ketinamo įsigyti turto teisinės padėties, todėl prisiėmė sudarytų sandorių riziką ir pasekmes.

7Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad su atsakovu buvo sudaryta būsto (sodybos) draudimo sutartis, sprendimas dėl draudimo išmokos (ne)mokėjimo sudegus pastatui, bus priimtas po to, kai bus gauti visi dokumentai ir informacija.

8Teismo posėdžio metu liudytoja B. S. (Ž.) patvirtino, kad atsakovas R. S. pardavinėjo sodybą, esančią ( - ). Dėl sodybos pardavimo ieškovams paskambino pats R. S. Sutartis dėl sodybos pardavimo šalys pasirašė pas atsakovą namuose, ji dalyvavo sutarčių pasirašyme. Nurodė, kad visos sutartys pasirašytos tą pačią dieną. Kas užpildė sutartis nežino. Paaiškino, kad ieškovams prieš sudarant sutartis R. S. sakė, jog nėra sutvarkyti visi sodybos dokumentai, kad vyksta ginčai dėl žemės atidalinimo, tačiau ieškovams tokios sąlygos tiko.

9Teismo posėdžio metu liudytojas B. J. paaiškino, kad girdėjo kai tarp šalių buvo sudaromos sutartys. Patvirtino, kad atsakovas ieškovams minėjo, jog nėra sutvarkyti visi sodybos dokumentai, kaip atsakovas žadėjo juos sutvarkyti. Žino, kad ieškovai R. S. davė 15 000,00 Eur, o kaip susitarė sutartis vykdyti toliau nurodyti negali. Iš atsakovo kalbų, žino, jog ieškovams buvo paduoti sodybos raktai.

10Ieškinys tenkintinas visiškai.

11Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovas A. Š. su atsakovu R. S., dalyvaujant ieškovei V. Š. ir B. S., sudarė 2018 m. liepos 9 d. preliminarią išperkamosios nuomos sodybos pirkimo – pardavimo sutartį, 2018 m. liepos 10 d. avansinio mokėjimo sutartį ir 2018 m. liepos 12 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 7-9, 10, 11-12). Teismo posėdžio metu tiek ieškovai, tiek apklausta liudytoja B. S. patvirtino, kad visos sutartys pasirašytos tą pačią dieną, t. y. 2018 m. liepos 12 d. Sutarčių pasirašymo fakto neginčija nei viena iš šalių. Visos sutartys sudarytos dėl to paties objekto – sodybos, esančios ( - ), pirkimo. Už perkamą sodybą ieškovai 2018 m. liepos 12 d. atsakovui sumokėjo 15 000,00 Eur avansą grynais pinigais. Ginčo dėl avanso sumokėjimo fakto tarp šalių nėra. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d. apie 00.12 val. užsidegė atsakovui R. S. priklausanti sodyba. Gaisro metu sudegė gyvenamasis pastatas ir jame buvę daiktai, apdegė prie pastato priblokuota malkinė ir lauko pavėsinė (b. l. 33-37). Atsižvelgiant į tai, ieškovai prašo pripažinti su atsakovu sudarytas sutartis negaliojančiomis ir grąžinti sumokėtą 15 000,00 Eur avansą, kadangi sandoriai sudaryti dėl atsakovo nesąžiningumo, apgaulės būdu (CK 1.91 straipsnis), o parduodamas daiktas nebeatitinka kokybės reikalavimų (CK 6.327 straipsnis). Atsakovas tarp šalių pasirašytą 2018 m. liepos 9 d. preliminarią išperkamosios nuomos sodybos pirkimo – pardavimo sutartį vertina kaip pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (CK 6.411 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teigia, kad ieškovams tenka daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, todėl ieškovai neturi teisės reikalauti grąžinti sumokėtą 15 000,00 Eur avansą. Kadangi atsakovas neprieštarauja tarp šalių sudarytų sutarčių nutraukimui, iš esmės ginčas byloje kyla tik dėl 15 000,00 Eur avanso grąžinimo. Norint tinkamai išspręsti avanso (ne)grąžinimo klausimą, pirmiausia reikalinga tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius.

12Dėl šalių sutartinių santykių vertinimo ir teisinio kvalifikavimo.

13Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis); sutarties laisvės principas garantuoja šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 1 dalis); šis principas, be kita ko, leidžia šalims susitarti dėl kitokių, negu nustato dispozityvioji teisės norma, sąlygų (CK 6.156 straipsnio 5 dalis), įskaitant teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis), tačiau visais atvejais šalių sutartos (nustatytos) sutarties sąlygos negali prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.157 straipsnio 1 dalis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

14Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013). Vadovaudamosi sutarties laisvės principu, šalys gali sudaryti imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

15Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei poreikį. Sutarties aiškinimo ir teisinio kvalifikavimo klausimas tampa aktualus tuo atveju, kai tarp šalių kyla ginčas dėl sutarties turinio, jai taikytinų materialiosios teisės normų ir jos sąlygų atitikties (neprieštaravimo) imperatyviosioms teisės normoms. Kasacinis teismas sutarčių aiškinimo taisykles yra suformulavęs ir nuosekliai jas plėtoja. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

16Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2018 m. liepos 12 d. pasirašė tris sutartis: 2018 m. liepos 9 d. preliminarią išperkamosios nuomos sodybos pirkimo - pardavimo sutartį, 2018 m. liepos 10 d. avansinio mokėjimo sutartį ir 2018 m. liepos 12 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį. Visos sutartys sudarytos dėl sodybos, esančios ( - ). Ieškovas nurodė, kad nuvykus pats atsakovą iš pradžių žodžiu aptarė, kad bendra sodybos kaina sudarys 35 000,00 Eur, kad ieškovai sumokės atsakovui 15 000,00 Eur avansą ir kas mėnesį mokėtų po 200,00 Eur iki 2023 m., o likusią 8 000,00 Eus sumą sumokėtų pasirašant pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovas nurodė, kad pirmiausia su atsakovu pasirašė 2018 m. liepos 12 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kurios šabloną ieškovas pasiėmė iš notarų biuro, tuomet sumokėjo avansą ir atsakovo pageidavimu pasirašė likusias dvi sutartis. Iš preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas (pardavėjas) ir ieškovas (pirkėjas) susitarė dėl tokių pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo sąlygų: atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas nupirkti: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) (toliau – Turtas) (1, 2 punktai). Bendra Turto pardavimo kaina nustatyta 35 000,00 Eur. Šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis turi būti pasirašyta iki 2023 m. liepos 30 d. (1 punktas) (b. l. 7-9). Preliminarios sutarties pasirašymo metu ieškovas sumokėjo atsakovui 15 000,00 Eur avansą, kuris pagal šalių susitarimą yra Turto pardavimo kainos dalis. Likusią 20 000,00 Eur sumą ieškovas įsipareigojo sumokėti pasirašant pagrindinę sutartį (4, 5 punktai). Pirminė pasirašyta sutartis aiškiai išreiškia šalių ketinimus ateityje sudaryti pagrindinę sodybos pirkimo – pardavimo sutartį, o ne susitarimą dėl daikto pirkimo išsimokėtinai, kadangi šalys numatė pagrindinės sutarties sudarymo terminą ir aptarė esmines sutarties sąlygas. Dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje šalys susitarė ir 2018 m. liepos 10 d. avansinio mokėjimo sutartyje (4 punktas) (b. l. 10). Iš preliminariosios išperkamosios nuomos sodybos pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad ieškovas A. Š. ir atsakovas R. S. susitarė, kad per sutartyje nustatytą terminą šalys atsiskaito ir sudaro pagrindinę sutartį (2.1 punktas). Pagrindinė sutartis, vadovaujantis išperkamosios nuomos sodybos pirkimo – pardavimo sutarties 1.2 punktu, reiškė išperkamosios nuomos sutartį. Šalys susitarė dėl tokių pagrindinės išperkamosios nuomos sutarties sąlygų: sodybos kaina bus lygi 35 000,00 Eur, 15 000,00 Eur suma yra laikoma avansu, kuris turės būti sumokėtas po išperkamosios nuomos sodybos pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, likusi sodybos kainos dalis – 20 000,00 Eur bus išmokėta per 5 metus, kas mėnesį mokant po 200,00 Eur nuo sutartos datos ir 8 000,00 Eur pasirašant pagrindinę sodybos pirkimo – pardavimo sutartį. Šalys susitarė, kad nuo preliminariosios išperkamosios nuomos sodybos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos ir sumokėjus 15 000,00 Eur avansą, ieškovas galės persikelti gyventi į parduodamą sodybą, o atsakovas per 15 kalendorinių dienų iškraustys sodyboje esančius daiktus (3.1.1.2 punktas). Iš esmės šalys susitarė dėl tapačių sąlygų kaip ir sudarytoje pirminėje preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje, tačiau papildomai numatė, jog ieškovai po sutarties sudarymo ir sumokėję avansą, galės persikelti į sodybą gyventi, kas mėnesį už tai mokant po 200,00 Eur. Teismo posėdžio metu A. Š. paaiškino, kad 2018 m. liepos 9 d. ir 2018 m. liepos 10 d. sutartis pasirašė kaip garantą, kad atsakovas parduos ieškovams sodybą ir iš jos išsikaustys. Nors ieškovai sutiko dėl dalinių įmokų už perkamą daiktą mokėjimo, vis dėlto, pagrindinis ieškovų tikslas sudarant sutartis buvo kuo greičiau įsigyti sodybą, o ne mokėti už ją dalimis iki 2023 metų kaip numatyta atsakovo parengtoje sutartyje. Sąlyga dėl 200,00 Eur mokėjimo kas mėnesį atsirado R. S. iniciatyva, todėl, kad ieškovai norėjo iš karto persikelti į sodybą gyventi ir ten vykdyti individualią veiklą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 200,00 Eur sumos mokėjimo tikslas realiai buvo leidimas ieškovams gyventi sodyboje (atitinkamas užmokestis), o ne laikomas daline įmoka už daiktą kaip ji suprantama pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių kontekste, nors ši suma ir turėjo įeiti į bendrą sodybos kainą. Tokias aplinkybes patvirtina ir patys ieškovai, nurodydami, kad neketino už perkamą daiktą mokėti penkerius metus, preliminarią sutartį sudarė su tikslu susitvarkyti reikiamus dokumentus paskolai gauti, o gavus paskolą iš karto atsiskaityti su atsakovu. Paaiškino, kad paskolos iš karto gauti neturėjo galimybių, kadangi ieškovas A. Š. vykdo individualią veiklą, nebuvo deklaruotos individualios veiklos pajamos, todėl bankas negalėjo įvertinti ieškovų finansinės situacijos. Išnagrinėjęs pateiktų sutarčių turinį, išklausęs byloje dalyvaujančius asmenis ir įvertinęs tikruosius šalių ketinimus, teismo daro išvadą, kad visos trys šalių sudarytos sutartys yra neatsiejamai susiję, todėl turi būti aiškinamos kartu ir iš esmės rodo bendrą šalių susitarimą ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sodybos pirkimo – pardavimo sutartį, todėl šalių teisinius santykius vertina kaip ikisutartinius, o pasirašytas sutartis preliminariomis.

17CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi trumpai preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjo tartis preliminariojoje sutartyje, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą. Pagrindinė preliminariosios sutarties sąlyga, skirianti ją nuo pagrindinės sutarties, – aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-674/2014).

18Nagrinėjamu atveju, atsakovas tarp šalių pasirašytą 2018 m. liepos 9 d. preliminarią išperkamosios nuomos sodybos pirkimo – pardavimo sutartį vertina kaip pagrindinę pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį, kadangi šalys aiškiai tarėsi perleisti nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise, detaliai aptardamos mokėjimo tvarką, sutariant, kad sodybos kaina bus mokama dalimis, t. y. 15 000,00 Eur avansas ir po 200,00 Eur kiekvieną mėnesį penkerius metus, taip pat susitariant dėl nuosavybės perėmimo momento bei sąlygų. Nurodo, kad atsakovas vykdė tarp šalių pasirašytą sutartį ir perdavė ieškovams sodybos raktus, todėl jie turėjo visas galimybes naudotis perkamu daiktu, o daiktui žuvus turi prisiimti riziką dėl atsiradusių padarinių. Su tokiomis atsakovo išvadomis teismas nesutinka. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.). Nors tarp šalių sudarytos sutartys ir turi pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartims būdingų elementų, kadangi ieškovai siekė įgyti sodybą nuosavybės teise, tarėsi dėl 200,00 Eur įmokų mokėjimo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, todėl atskirų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai elementų buvimas preliminarioje sutartyje pats savaime nedaro sutarčių pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartimis. Kaip jau buvo minėta, pagrindinis ieškovų tikslas sudarant sutartis buvo kuo greičiau, ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ir įsigyti sodybą, o ne pirkti ją dalimis penkerių metų laikotarpyje kaip akcentuoja atsakovo atstovai. Sąlyga dėl sodybos išsipirkimo dalimis atsirado tik todėl, kad ieškovai norėjo iš karto sodyboje apsigyventi, t. y. susitarimas dėl dalinių įmokų buvo tik laikina priemonė, ieškovo įvardijama kaip garantas, kol bus sutvarkyti visi reikiami dokumentai paskolai gauti. Atlygis už naudojimąsi sodyba, ieškovų ketinimas ją tvarkyti kol bus paruošti reikiami dokumentai paskolai gauti, teismo manymu, negali būti pagrindas vertinti šalių sudarytą sutartį pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartimi. Atsakovo argumentai dėl sutarties kvalifikavimo pirkimo – pardavimo išsimokėtinai būtų reikšmingi tuo atveju, jeigu abi sutarties šalys būtų atlikę preliminarioje 2018 m. liepos 9 d. sutartyje numatytus veiksmus – ieškovai sumokėję 15 000,00 Eur avansą, o atsakovas per 15 kalendorinių dienų išsikraustęs iš sodybos (3.1.1.2. punktas). Tokiu atveju galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl ikisutartinių santykių modifikavimosi į sutartinius pirkimo - pardavimo santykius. Tačiau iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad nors ieškovams ir buvo perduoti sodybos raktai, tačiau jie iš esmė neturėjo realios galimybės laisvai jos valdyti ir naudotis, kadangi atsakovas neįvykdė preliminarios išperkamosios nuomos sodybos pirkimo – pardavimo sutarties nuostatų ir neiškraustė iš sodybos jam priklausančių daiktų (3.1.1.2. punktas). Ieškovai patvirtino, kad atsakovas jiems draudė kai kuriuos sodyboje esančius daiktus liesti ar kraustyti juos į kitą vietą, todėl jie neturėjo galimybės sodybos valdyti savo nuožiūra. Nurodė, kad į sodybą net nespėjo atsikraustyti ir pradėti tvarkytis, nes po kelių dienų sužinojo, kad ji sudegė. Atsižvelgiant į tai, kad tik ieškovai įvykdė preliminarios sutarties sąlygas, t. y. sumokėjo atsakovui 15 000,00 Eur avansą, nėra pagrindo teigti, kad preliminari sutartis modifikavosi į pagrindinę. Dalies daikto kainos (avanso) sumokėjimas pats savaime taip pat nesudaro pagrindo šalių teisinių santykių kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015). Be to, kaip teisingai nurodė ieškovai, preliminaria sutartimi atsakovas privalėjo užtikrinti, kad yra gavęs visus reikiamus sprendimus, sutikimus, patvirtinimus ir įgaliojimus reikalingus sudaryti pagrindinę sutartį bei vykdyti iš jos kylančius įsipareigojimus ir tokie leidimai, sprendimai, sutikimai, patvirtinimai ir įgaliojimai yra galiojantys (3.1.2. b) punktas), tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl parduodamos sodybos ir joje esančių statinių tik šiuo metu yra tvarkoma reikiama dokumentacija ir vyksta teisminiai ginčai. Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu neginčijo fakto, kad ne visi sodyboje esantys pastatai šiuo metu yra įteisinti, kad atsakovas deda visas pastangas susitvarkyti reikiamus dokumentus, todėl iki 2023 m. visi pastatai bus įteisinti ir ieškovams neliks kliūčių turtą nusipirkti. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas sudarydamas sandorį įsipareigojo parduoti tinkamai neįteisintą ir neįregistruotą turtą, suponuoja išvadą, kad šalių negali sieti pirkimo – pardavimo išsimokėtinai teisiniai santykiai, o sutarčių sudarymo tikslas buvo nukreiptas į būsimą sandorį ateityje. Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti egzistavo objektyvios kliūtys, kadangi atsakovas neturėjo subjektinės teisės į dalį parduodamų statinių, todėl nors šalys ir tarėsi atlikti veiksmus, turinčius pirkimo – pardavimo išsimokėtinai požymių, tačiau vien tai nesudaro pagrindo šalių susitarimą kvalifikuoti ne kaip preliminarią, o kaip pagrindinę sutartį.

19Dėl sutarčių nutraukimo ir avanso grąžinimo.

20Nagrinėjamu atveju ieškovai, kreipdamiesi į teismą, prašė nutraukti su atsakovu sudarytas sutartis vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi, kadangi parduodamas objektas neatitinka kokybės reikalavimų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai patikslino ieškinio pagrindą prašydami pripažinti šalių sudarytas sutartis negaliojančiomis ir dėl apgaulės CK 1.91 straipsnio pagrindu bei grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovas neprieštarauja sutarčių nutraukimui, tačiau vadovaujantis CK 6.412 straipsniu, nesutinka dėl avanso grąžinimo.

21CK 6.165 straipsnyje nenumatyta preliminarios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje, nes jos nereglamentuoja ikisutartinių teisinių santykių. Preliminarioji sutartis pažeidžiama, jei jos šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, todėl privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007; 2011 m. balandžio 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.). Kadangi preliminariajai sutarčiai netaikytinos CK 6.217 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo, o preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie sutarties nutraukimą iš esmės yra atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, civilinė atsakomybė kyla preliminarios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne. Pripažinus šalių sudarytas sutartis preliminariomis sutartimis, netaikytinas ir CK 6.412 straipsnis, paskirstantis riziką atsitiktinio daikto žuvimo atveju, kadangi ši teisės normos reglamentuoja pagrindinės (ne preliminarios) sutarties šalių santykius.

22Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Nagrinėjamu atveju, ieškovai teigia, kad sudarydamas sutartis atsakovas elgėsi nesąžiningai, kadangi nutylėjo svarbias sandorio sudarymui aplinkybes, t. y. neperspėjo ieškovų, kad yra priimtas teismo sprendimas dėl sodyboje esančių pastatų nugriovimo, kad nėra gauti statybą leidžiantys dokumentai, kad vyksta teisminiai ginčai dėl žemės sklypo atidalijimo ir kt. Nurodo, kad jeigu būtų žinoję šias aplinkybes, sandorių nebūtų pasirašę. Kadangi ieškovai neturi teisinio išsilavinimo, niekada prieš tai nėra sudarinėję nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių, mano, kad atsakovas pasinaudojo ieškovų patiklumu ir juos apgavo.

23Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

24Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar šiam žinant – kitas asmuo, ir apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013).

25Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina ieškovų nurodomas aplinkybes, kad dėl parduodamos sodybos vyksta teisminiai ginčai, kad nėra įteisinti visi sodyboje esantys pastatai, vyksta žemės atidalijimas. Nors teismas sutinka, kad šių aplinkybių žinojimas galėjo turėti įtakos ieškovų valios sudaryti sandorius susiformavimui, tačiau išklausius byloje dalyvaujančius asmenis, daro išvadą, kad ieškovai pasirašydami sutartis patys nesielgė protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ieškovai neneigia, kad prieš sudarant sandorius nesidomėjo parduodamos sodybos turtine padėtimi, neprašė atsakovo pateikti parduodamo nekilnojamo turto išrašų ar kitokių dokumentų, nors atsakovas akivaizdžiai vengė sutartis sudaryti pas notarą. Visos sutartys užpildytos atsakovo ranka pagal jo turimus nekilnojamo turto išrašus, kurių ieškovai netikrino. Ieškovai nurodė, kad neturėjo patirties sandorių sudarymo srityje, todėl atsakovu tiesiog pasitikėjo. Kiekvienas apdairus ir protingas asmuo, sudarydamas sandorius privalo įsigilinti į jų esmę ir išsiaiškinti visas rizikas, susipažinti su visa sandorio sudarymui reikšminga medžiaga ir, jeigu jam trūksta specialių žinių, pasikonsultuoti su specialistai. Prieš sudarant sutartis, ieškovai tiesiog apžiūrėjo atsakovo parduodamą turtą ir daugiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pasidomėti sodyboje esančių pastatų registracija, galimomis su sandorio sudarymu susijusiomis rizikomis ir pan., nors turėjo tokią galimybę. Tokius savo neapdairius veiksmus ieškovai teisina visiškai subjektyviomis priežastimis kaip jaunas amžius, tinkamo išsilavinimo ir patirties stoka. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatytos jokios objektyvios kliūtys ieškovams dėti pastangas ir pasidomėti perkamu turtu, darytina išvada, kad ieškovai patys nesilaikė apdairaus, rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio standarto, todėl klaidingas savo teisių ir pareigų pagal sutartis įsivaizdavimas negali būti laikomas suklydimu ir nesudaro pagrindo pasirašytas sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.91 straipsnio pagrindu.

26Kaip jau minėta, pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Ieškovai nurodė, kad nemato galimybių sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ateityje, kadangi perkamas turtas yra sudegęs, tokia parduodamo turto būklė neatitinka jų teisėtų lūkesčių. Ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad po sutarties pasirašymo galės sodyboje gyventi, ją tvarkytis, o gavę paskolą sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Sudarius pirkimo – pardavimo sutartį dabartinėje situacijoje, ieškovai su nepilnamečiais vaikais atsidurtų gatvėje, kadangi realiai neturėtų kur gyventi. Ieškovai atsisako sudaryti pagrindinę sodybos pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi išnyko pagrindinis būsimos sutarties objektas – gyvenamasis namas. Po įvykusio gaisro, atsakovas su ieškovais nebendrauja, slapstosi, todėl ieškovai neturi galimybės susitarti ar pakeisti pasirašytų preliminarių sutarčių sąlygų, todėl prašo laikyti su atsakovu pasirašytas sutartis negaliojančiomis ir grąžinti sumokėtą avansą. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės sutarties sudarymo objektas šiuo metu yra sudegęs, dėl kilusio gaisro vyksta ikiteisminis tyrimas, o byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo norą ar ketinimą imtis aktyvių veiksmų, kad parduodamas objektas būtų atstatytas iki pagrindinės sutarties sudarymo, teismas konstatuoja, kad tarp šalių pasirašytos preliminarios sutartys tapo neįgyvendinamos. Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovų nesąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose su atsakovu, todėl ieškovai pagrįstai atsisako sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį.

27Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovams kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Obelynė“ v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-534/2011; kt.). Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovai dėl objektyvių priežasčių atsisako sudaryti pagrindinę sodybos pirkimo – pardavimo sutartį, teismas konstatuoja, kad preliminarios sutartys laikytinos pasibaigusiomis, o atsakovas turi grąžinti ieškovams sumokėtą 15 000,00 Eur avansą.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų.

29Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovai turi teisę reikalauti šio teismo proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

30Ieškovai pateikė prašymą priteisti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis, ieškovas A. Š. šiame teismo procese turėjo 950,00 Eur išlaidų: 150,00 Eur žyminis mokestis ir 800,00 Eur advokato Žygimanto Rutkausko teisinės pagalbos išlaidos. Ieškinį patenkinus, visos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

31Iš atsakovo valstybei priteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263- 270 straipsniais, teismas

Nutarė

33Ieškinį tenkinti.

34Pripažinti tarp ieškovo A. Š., asmens kodas ( - ) ir atsakovo R. S., asmens kodas ( - ) sudarytas 2018 m. liepos 9 d. preliminarią išperkamosios nuomos sodybos pirkimo – pardavimo sutartį, 2018 m. liepos 10 d. avansinio mokėjimo sutartį ir 2018 m. liepos 12 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį pasibaigusiomis.

35Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas ( - ), 15 000,00 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų 00 ct) avansą ieškovo - A. Š., asmens kodas ( - ), naudai.

36Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas ( - ), 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidas - ieškovo A. Š., asmens kodas ( - ), naudai.

37Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas ( - ), 47,50 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 50 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

38Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus apeliaciniu skundu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovai A. Š. ir V. Š. (toliau – ir ieškovai) sutikslinę ieškinio... 5. Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, teismo posėdžio metu ieškovai ir... 6. Atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovas R. S. nurodė, o... 7. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos... 8. Teismo posėdžio metu liudytoja B. S. (Ž.) patvirtino, kad atsakovas R. S.... 9. Teismo posėdžio metu liudytojas B. J. paaiškino, kad girdėjo kai tarp... 10. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 11. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovas A. Š. su atsakovu R.... 12. Dėl šalių sutartinių santykių vertinimo ir teisinio kvalifikavimo.... 13. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar... 14. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą,... 15. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai... 16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2018 m. liepos 12 d. pasirašė tris... 17. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių... 18. Nagrinėjamu atveju, atsakovas tarp šalių pasirašytą 2018 m. liepos 9 d.... 19. Dėl sutarčių nutraukimo ir avanso grąžinimo.... 20. Nagrinėjamu atveju ieškovai, kreipdamiesi į teismą, prašė nutraukti su... 21. CK 6.165 straipsnyje nenumatyta preliminarios sutarties nutraukimo taisyklių,... 22. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi... 23. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar... 24. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme... 25. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir Lietuvos teismų informacinės sistemos... 26. Kaip jau minėta, pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją... 27. Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai preliminarioji sutartis... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 29. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovai turi teisę reikalauti šio teismo... 30. Ieškovai pateikė prašymą priteisti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 31. Iš atsakovo valstybei priteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 33. Ieškinį tenkinti.... 34. Pripažinti tarp ieškovo A. Š., asmens kodas ( - ) ir atsakovo R. S., asmens... 35. Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas ( - ), 15 000,00 Eur (penkiolikos... 36. Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas ( - ), 150,00 Eur (vieno šimto... 37. Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas ( - ), 47,50 Eur (keturiasdešimt... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine...