Byla e2-1899-241/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Danguolės Martinavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Atėja“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Tetija“, A. J., O. P., J. W., uždarosios akcinės bendrovės „Linlaura“ reikalavimai, civilinėje byloje Nr. eB2-3426-866/2017 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atėja“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi UAB „Atėja“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta VšĮ Nacionalinis teisės centras, nutartis įsiteisėjo 2017 m kovo 20 d.
  2. Bankroto administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti atsakovės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, sustabdyti UAB „Tetija“, A. J., J. W. ir O. P. teikiamų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo svarstymą kol nagrinėjamos kitos civilinės bylos, o nutarus spręsti dėl šių kreditorinių reikalavimų tvirtinimo – kreditorių UAB „Tetija“, A. J., J. W. ir O. P. reikalavimus atmesti. Nurodė, kad nesutinka su šių kreditorių pareikštais reikalavimais ir mano, jog jų tvirtinimo klausimo nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėtos civilinės bylos pagal BUAB „Atėja“ ieškinius šiems asmenims.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atmetė bankroto administratorės prašymą dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo nagrinėjimo sustabdymo; patvirtino kreditorių UAB „Tetija“ 46 800, 78 Eur reikalavimą, A. J. 38 672, 04 Eur reikalavimą, O. P. 4 018, 65 Eur reikalavimą, J. W. 35 278, 67 Eur reikalavimą ir UAB „Linlaura“ 3 318,20 Eur reikalavimą UAB „Atėja“ bankroto byloje.
  2. Teismas nustatė, kad kreditorė UAB „Tetija“ savo finansinį reikalavimą grindžia reikalavimų perleidimo sutartimis 17 702,18 Eur sumai, mokėjimo nurodymais, patvirtinančiais, kad BUAB „Atėja“ skolinga kreditorei 5 156, 90 Eur pagal avansinius mokėjimus dėl rangos darbų, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2216-465/2017 patvirtinta taikos sutartimi, pagal kurią BUAB „Atėja“ skolinga UAB „Tetija“ 23 941, 70 Eur. Teismas konstatavo, kad bankroto administratorė neginčija nei kreditorinio reikalavimo pagrindo ar dydžio, nei pačių sandorių, kuriais grindžiama dalis kreditorinio reikalavimo, tik teigia, kad abejonių kelia pačios UAB „Tetija“ veikla. Tačiau kreditorės finansinė būklė ar faktinė veikla, nėra pagrindas atsisakyti patvirtinti kreditorinį reikalavimą.
  3. Teismas nustatė, kad kreditorių A. J. 38 672, 04 Eur reikalavimas, O. P. 4 018, 65 Eur reikalavimas ir J. W. 5 278, 67 Eur reikalavimas kildinami iš darbo teisinių santykių ir grindžiami 2017 m. kovo 20 d. pažymomis. Teismas sprendė, kad bankroto administratorė nepaneigė aplinkybių, jog A. J., O. P. ir J. W. su BUAB „Atėja“ siejo darbo teisiniai santykiai, neginčijo darbo užmokesčio apskaičiavimo, tik deklaratyviai nurodė, jog A. J. neperdavė administratorei dalies įmonės turto ir negalima nustatyti, kam jis panaudotas, taip pat nurodė, jog būtina nustatyti, kad O. P. ir J. W. su BUAB „Atėja“ siejo darbo santykiai. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti šių kreditorių finansinius reikalavimus.
  4. Teismas taip pat nustatė, kad J. W. finansinio reikalavimo dalis – 30 000 Eur, yra grindžiama 2016 m. sausio 4 d. paskolos sutartimi. Bankroto administratorė neginčija, jog į BUAB „Atėja“ kasą J. W. įmokėjo 30 000 Eur sumą, tačiau teigia, kad nebuvo laikytasi notarinės sandorio formos. Tokius administratorės argumentus teismas atmetė, pažymėdamas, jog pagal teismų formuojamą praktiką paskolinių santykių egzistavimą patvirtiną piniginių lėšų perdavimo faktas.
  5. Teismas atmetė administratorės prašymą dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo nagrinėjimo sustabdymo, kadangi administratorės nurodytose civilinėse bylose priimti teismo sprendimai neturės tiesioginės įtakos nagrinėjamiems klausimams. Ieškinys atsakovei UAB „Tetija“ pareikštas dėl skolos, t. y. nagrinėjami savarankišku pagrindu susiklostę UAB „Tetija“ ir BUAB „Atėja“ teisiniai santykiai, kurie nėra tiesiogiai susiję su kreditorinio reikalavimo tvirtinimu. BUAB „Atėja“ ieškinys atsakovams A. J., J. W. ir O. P. pareikštas dėl žalos atlyginimo, tačiau jų kreditoriniai reikalavimai BUAB „Atėja“ bankroto byloje kildinami iš darbo teisinių santykių.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Atsakovė BUAB „Atėja“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditorių UAB „Tetija“, A. J., J. W. ir O. P. reikalavimus atmesti arba sustabdyti UAB „Tetija“, A. J., J. W. ir O. P. teikiamų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo svarstymą kol nagrinėjamos kitos civilinės bylos. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. BUAB „Atėja“ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5168-565/2017 yra pareiškusi ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Tetija“ 88 500,31 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nei UAB „Atėja“ bankroto byloje, nei minėtoje civilinėje byloje UAB „Tetija“ nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti jos 88 500,31 Eur įsiskolinimą, taigi, ji šios prievolės neginčija.
    2. Tiek BUAB „Atėja“ reikalavimas UAB „Tetija“, tiek UAB „Tetija“ reikalavimas BUAB „Atėja“ yra grindžiami tai patvirtinančiais įrodymais, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įmonės UAB „Tetija“ reikalavimas pripažintinas, o BUAB „Atėja“ – kvestionuotinas, nors tam nėra jokių argumentų. Be to, BUAB „Atėja“ reikalavimas yra didesnis, todėl UAB „Tetija“ yra ne BUAB „Atėja“ kreditorė, bet jos debitorė.
    3. BUAB „Atėja“ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5202-794/2017 yra pareiškusi ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovų A. J., J. W. ir O. P. solidariai priteisti 143 705,79 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas tuo, kad atsakovai nuo 2016 m. liepos 1 d., kuomet jau UAB „Atėja“ buvo nemoki, laiku nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.
    4. A. J., J. W. ir O. P. savo su darbo santykiais susijusius finansinius reikalavimus grindžia 2017 m. kovo 20 d. pažymomis. Tačiau šie įsiskolinimai nebūtų susidarę, jei A. J., J. W. ir O. P. būtų laiku pateikę pareiškimą teismui dėl bankroto bylos UAB „Atėja“ iškėlimo. Be to, A. J. neteisėtai pasisavino įmonės įrangą, tačiau į tai teismas neatsižvelgė, nagrinėdamas klausimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
    5. J. W. 30 000,00 Eur finansinį reikalavimą grindžia 2016 m. sausio 4 d. paskolos sutartimi. Teismas klaidingai sprendė, kad nėra ginčo, jog J. W. faktiškai perdavė visą 30 000 eurų sumą atsakovei. Nėra įrodyta, kad tokia suma buvo perduota, o kasos pajamų orderiai, kuriais J. W. grindžia šią savo finansinio reikalavimo dalį, yra niekiniai, ką pripažino ir pati J. W. 2017 m. liepos 13 d. raštu.
    6. A. J., O. P. ir J. W. pateiktų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo svarstymas turėjo būti stabdomas, nes Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5202-794/2017 sprendžiama, ar apskritai šie asmenys turi teisę reikšti kreditorinius reikalavimus, t. y., jei jie būtų laiku teismui pateikę pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jų kreditoriniai reikalavimai nebūtų susidarę.
  2. Kreditoriai A. J., J. W. ir O. P. atsiliepimu prašo atsisakyti priimti atsakovės atskirąjį skundą arba jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3426-866/2017 pripažino atsakovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismas pagal paties bankroto administratoriaus prašymą konstatavo, kad atsakovės bankroto byloje yra atlikti visi veiksmai, reikalingi įmonės įsipareigojimų jos kreditoriams nustatymui, t. y. kreditorių sąrašo klausimas yra galutinai išspręstas ir patvirtintas. Ši nutartis nebuvo skundžiama ir jos apskundimo terminas yra pasibaigęs. Todėl teismas turėtų atsisakyti priimti atsakovės atskirąjį skundą šioje byloje.
    2. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės bankroto administratorė nepaneigė aplinkybės, kad A. J., J. W. ir O. P. su atsakove siejo darbiniai santykiai, neginčijo jų darbo užmokesčio apskaičiavimo. Bankroto administratorės keliamas klausimas dėl įmonės dalyvių (ne)laiku kreipimosi dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo yra sprendžiamas kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5202-794/2017, todėl tai nesudaro pagrindo netvirtinti šių kreditorių finansinių reikalavimų.
    3. Atsakovės argumentai, kad kasos pajamų orderiai, kuriais J. W. grindžia savo reikalavimo dalį, yra niekiniai, yra nepagrįsti. Šie kasos pajamų orderiai yra oficialūs atsakovės pinigų apskaitos dokumentai, įtraukti į jos apskaitą ir nėra nuginčyti. J. W. 2017 m. liepos 13 d. prašyme nebuvo pripažinusi, kad kasos pajamų orderiai yra niekiniai. Priešingai, J. W. pabrėžė, kad šie dokumentai patvirtina pinigų perdavimo į atsakovės kasą faktą.
  3. Kreditorė UAB „Tetija“ atsiliepimu prašo atsisakyti priimti atsakovės atskirąjį skundą arba jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3426-866/2017 pripažino atsakovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismas galutinai išsprendė ir patvirtino atsakovės kreditorių sąrašą. Ši nutartis nebuvo skundžiama ir ji yra įsigaliojusi. Todėl teismas turėtų atsisakyti priimti atsakovės atskirąjį skundą šioje byloje.
    2. Teismas pagrįstai patvirtino UAB „Tetija“ kreditorinį reikalavimą. Ieškinio pareiškimas dėl 88 500,31 Eur priteisimo kitoje civilinėje byloje nesudaro pagrindo netvirtinti UAB „Tetija“ 46 800,78 Eur reikalavimo atsakovės bankroto byloje.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių UAB „Tetija“, A. J., O. P., J. W. reikalavimai UAB „Atėja“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

12Dėl bylos esmės

  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
  2. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  3. Reikalavimo teisės įsigijimą patvirtinantis dokumentas savaime (arba vien tik jis) nepatvirtina reikalavimo pagrįstumo. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
  4. Kaip matyti iš atsakovės bankroto byloje kreditorės pateiktų dokumentų, UAB „Tetija“ 17 702,18 Eur kreditorinį reikalavimą patvirtina: 2017 m. sausio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 17/01/19, kuria pradinė kreditorė UAB „Transdora“ perleido UAB „Tetija“ 6 777,19 Eur reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Atėja“; Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 17/01/19-02, kuria pradinė kreditorė UAB „GINESTRA“ perleido UAB „Tetija“ 331,18 Eur reikalavimo teisę į atsakovę; Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 17/01/19-02, kuria pradinė kreditorė UAB „GINESTRA“ perleido UAB „Tetija“ 331,18 Eur reikalavimo teisę į atsakovę; Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 17/01/19-03, kuria pradinė kreditorė UAB „Faktora“ perleido UAB „Tetija“ 453,79 Eur reikalavimo teisę į atsakovę; Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 17/01/19-04, kuria pradinė kreditorė UAB „Directo“ perleido UAB „Tetija“ 308,40 Eur reikalavimo teisę į atsakovę; Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 17/01/19-05, kuria pradinė kreditorė UAB „Kadmas“ perleido UAB „Tetija“ 5 929,00 Eur reikalavimo teisę į atsakovę; Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 17/01/19-06, kuria pradinė kreditorė UAB „Literna“ perleido UAB „Tetija“ 1 772,65 Eur reikalavimo teisę į atsakovę; Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 17/01/19-07, kuria pradinė kreditorė UAB „Elektrobalt“ perleido UAB „Tetija“ 749,05 Eur reikalavimo teisę į atsakovę; Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 17/01/19-08, kuria pradinė kreditorė UAB „Laumiva“ perleido UAB „Tetija“ 968,21 Eur reikalavimo teisę į atsakovę; 2017 m. sausio 20 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 17/01/20, kuria pradinė kreditorė UAB „Baltic Master“ perleido UAB „Tetija“ 412,71 Eur reikalavimo teisę į atsakovę.
  5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo, priimta civilinėje byloje NR. 2-2216-465/2017, patvirtina atsakovės BUAB „Atėja“ 23 941,70 Eur įsiskolinimą UAB „Tetija“.
  6. Byloje esančios atliktų bankinių mokėjimų nurodymų kopijos patvirtina BUAB „Atėja“ 5 156,90 Eur įsiskolinimą kreditorei UAB „Tetija“ pagal atliktus avansinius mokėjimus bei atliktus mokėjimus už pradinę mokėtoją UAB „Atėja“.
  7. Teisėjų kolegija, įvertinusi kreditorės UAB „Tetija“ 46 800, 78 Eur finansinį reikalavimą patvirtinančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino UAB „Tetija“ 46 800, 78 Eur reikalavimą atsakovės BUAB „Atėja“ bankroto byloje. Apeliantė šio kreditorinio reikalavimo iš esmės neginčija, tik nurodo, kad Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-5168-565/2017 nagrinėjamas jos pareikštas 88 500,31 Eur įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės UAB „Tetija“ ieškinys, todėl UAB „Tetija“ turėtų būti laikoma ne BUAB „Atėja“ kreditore, bet jos debitore. Šiais argumentais, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė iš esmės siekia vienarūšių priešpriešinių jos ir UAB „Tetija“ reikalavimų įskaitymo, tačiau pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą toks priešpriešinių reikalavimų įskaitymas po bankroto bylos apeliantei iškėlimo yra draudžiamas.
  8. Byloje esančios 2013 m. sausio 14 d., 2014 m. sausio 31 d. ir 2016 m. sausio 4 d. darbo sutartys patvirtina, kad O. P. buvo priimta dirbti UAB „Atėja“ direktore, A. J. buvo priimtas dirbti šios įmonės komercijos direktoriumi, o J. W. – personalo vadove. Pagal teismui prieinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registro duomenimis, kreditorius A. J., J. W. ir O. P. su apeliante siejo darbo teisiniai santykiai. Nei šių aplinkybių, nei 2017 m. kovo 20 d. pažymų, kurios patvirtina darbo užmokesčio įsiskolinimą šiems kreditoriams, apeliantė neginčija, tik nurodo, kad šie įsiskolinimai nebūtų susidarę, jei A. J., J. W. ir O. P. būtų laiku kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Atėja“ iškėlimo. Teisėjų kolegija šiuo klausimu neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantės argumentai dėl gal būt laiku neinicijuoto UAB „Atėja“ bankroto yra ne klausimo dėl šių kreditorių finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimo dalykas. Apeliantė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5202-794/2017 pareiškė ieškinį A. J., J. W. ir O. P. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, kurioje ir bus išspręsta dėl kreditorių civilinės atsakomybės pagal suformuluotą faktinį ieškinio pagrindą buvimo ar nebuvimo. A. J. veiksmų gal būt šiam pasisavinus BUAB „Atėja“ įrangą vertinimas taip pat yra minėtos civilinės bylos, o ne nagrinėjamoje byloje sprendžiamų klausimų, dalykas.
  9. Apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo patvirtiną J. W. 30 000,00 Eur reikalavimą, teigdama, kad nėra įrodyta, jog tokia suma iš tiesų buvo perduota įmonei, o kasos pajamų orderiai, kuriais J. W. grindžia šį reikalavimą, yra niekiniai, ką pripažino ir pati J. W. 2017 m. liepos 13 d. raštu. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip niekuo nepagrįstus ir deklaratyvius. Kaip matyti iš 2016 m. sausio 4 d. Paskolos sutarties Nr. 2016/01/04, J. W. suteikė UAB „Atėja“ 30 000 Eur paskolą. Ši paskolos sutartis nėra nuginčyta, be to, apeliantės minimame 2017 m. liepos 13 d. prašyme teismui, priešingai nei nurodo apeliantė, J. W. ne tik nelaiko UAB „Atėja“ kasos pajamų orderių niekiniais, bet jais įrodinėja paskolos suteikimo faktą ir grindžia 30 000 Eur reikalavimą. Apeliantė nekvestionuoja paskolos suteikimo ir jos gavimo įmonėje fakto, taip pat neginčija byloje esančių kasos pajamų orderių atitikties tokio pobūdžio buhalterinės apskaitos dokumentams keliamiems reikalavimams, o teiginio, kad šie dokumentai yra niekiniai, niekaip nepagrindžia.
  10. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl ginčijamų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo nagrinėjimo sustabdymo iki bus išnagrinėta civilinė byla, kurioje šiems kreditoriams apeliantė pareiškė turtinių reikalavimų ieškinį. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytas vienas privalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų – kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kitoje byloje nustatinėjami faktai turės teisinę galią stabdomoje byloje, savaime nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą ir sustabdyti bylą. Šios normos formuluotė suponuoja išvadą, kad faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog, jų nenustačius, sustabdoma byla negali būti išnagrinėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013).
  11. Nagrinėjamoje byloje A. J., J. W. ir O. P. savo kreditorinius reikalavimus atsakovei kildina iš darbo teisinių santykių ir paskolos teisinių santykių, tuo tarpu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5202-794/2017 sprendžiama dėl atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės, t. y. dėl žalos (nuostolių), padarytos laiku neinicijavus įmonės bankroto, priteisimo. Taigi, nors ginčai abejose bylose yra tarp tų pačių šalių, tačiau jose sprendžiami iš skirtingų teisinių santykių kilę ginčai.
  12. Išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, nes kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje priimtas sprendimas neturės jokios įrodomosios, prejudicinės ar privalomosios galios nagrinėjamoje byloje.
  13. Kreditoriai atsiliepimuose į atskirąjį skundą teigia, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai pripažinti atsakovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto teismas turėjo atsisakyti priimti apeliantės atskirąjį skundą, nes kreditorių sąrašas yra galutinai išspręstas ir patvirtintas. Pritarti tokiam teiginiui teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, gali būti sprendžiami ir bankrutavusios įmonės likvidavimo stadijoje (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

13Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

  1. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos bylos teisiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

14Dėl bylos procesinės baigties

  1. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias ĮBĮ normas ir pagrįstai patvirtino atsakovės bankroto administratoriaus ginčijamus kreditorių reikalavimus. Atskirojo skundo argumentai teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Asižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai