Byla 2-2428/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens J. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-579-267/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „DnB NORD bankas“ ieškinį atsakovams D. K., V. S. dėl 1 321 481,91 Lt skolos priteisimo, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Autovygreda“, J. K.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Apeliantė J. K. pateikė Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-576-267/2011 su prašymu atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėjimo. Nurodė, kad apeliantės pajamos yra mažos, nereguliarios. Apeliantė vidutiniškai uždirba po 874,84 Lt per mėnesį. Todėl negali sumokėti 17 214,82 Lt dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atleido apeliantę J. K. nuo 8 607,41 Lt dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Nustatė apeliantei terminą iki 2011 m. rugpjūčio 14 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, t. y. sumokėti likusią 8 607,41 Lt dalį žyminio mokesčio ir pateikti teismui įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Šią nutartį grindė sunkia apeliantės turtine padėtimi.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8J. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. atleisti apeliantę nuo 16 214,82 Lt žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą, atsižvelgiant į apeliantės turtinę padėtį, atidedant žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinio teismo sprendimo priėmimo. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

91. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis neskundžiama. CPK 100 str. 1 d. nuostatos numato, kad dėl nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, kuri yra reglamentuojama CPK 100 str. 1 d.

102. Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad apeliantė uždirba tik 874,84 Lt per mėnesį ir kad kito turto neturi, todėl nėra aišku, kodėl teismas atleido apeliantę tik nuo pusės žyminio mokesčio mokėjimo. Akivaizdu, kad net pusės žyminio mokesčio sumokėjimas būtų sunki finansinė našta apeliantei. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėta ir nepagrįstą nutartį tuo suvaržydamas J. K. teisę į apeliaciją.

11Trečiasis asmuo BUAB „Autovygreda“ pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

12Atsakovas D. K. pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo tenkinti apeliantės atskirąjį skundą. Nurodo, kad pritaria apeliantės atskirajame skunde nurodytiems argumentams.

13Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo apeliantės atskirojo skundo netenkinti. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

141. Apeliantės pateikti duomenys apie sunkią turtinę padėtį yra nenuoseklūs, nes, nors apeliantė teigia uždirbanti tik 874,84 Lt, tačiau sutinka mokėti 1 000 Lt žyminį mokestį, yra pajėgi mokėti bankui po 500 Lt kiekvieną mėnesį pagal kreditavimo sutartį, o tai leidžia teigti, kad galimai apeliantė nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį. Atitinkamai tai lemia, jog nėra pagrindo teigti, jog apeliantės turtinė padėtis yra tokia sunki, jog reikėtų ją atleisti nuo 16 214,82 Lt žyminio mokesčio mokėjimo.

152. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimas yra galimas tik tuo atveju, jei yra tikimybė, jog asmens turtinė padėtis pagerės. Tuo tarpu apeliantė pripažįsta, kad jos turtinė padėtis artimiausiu metu nepagerės. Atitinkamai tai lemia, jog nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimo.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

19Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.

20Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo savo teismų praktikoje yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009, 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t.y. jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).

21Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti, atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą, atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).

22Apeliantė kreipėsi į teismą prašydama atleisti ją nuo 16 214,82 Lt žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą, atidedant likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki apeliacinio teismo sprendimo priėmimo. Šį prašymą grindė sunkia turtine padėtimi, kurią įrodinėjo pateikdama metinės pajamų deklaracijos kopiją, išrašų iš Nekilnojamojo turto registro kopijas, banko sąskaitų išrašų kopijas, išrašo iš VĮ „Regitra“ kopiją, 2003 m. birželio 16 d. namo pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, kredito grąžinimo grafiko kopiją, antstolio patvarkymo dėl D. K. turto arešto kopiją (b. l. 16-41 t. 2). Šie duomenys pagrindžia sunkią apeliantės turtinę padėtį, tačiau nėra pagrindo tenkinti atskirąjį skundą visa apimtimi. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, panaikinant minėtos nutarties dalį, kuria apeliantė yra įpareigota iki 2011 m. rugpjūčio 14 d. sumokėti 8 607,41 Lt žyminio mokesčio, ir atidedant šios žyminio dalies sumokėjimą iki apeliacinio teismo sprendimo priėmimo. Konkrečiai tokia išvada darytina siekiant pusiausvyros tarp apeliantės teisės į apeliaciją ir įstatymų leidėjo nustatytų žyminio mokesčio mokėjimo tikslų. Be to, atsižvelgiant į teismo darbo krūvį ir į bylų nagrinėjimo trukmę Lietuvos apeliaciniame teisme, tikėtina, kad apeliantė turės galimybę sukaupti reikalingą sumą likusiai žyminio mokesčio daliai sumokėti.

23Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

25Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį pakeisti rezoliucinę dalį išdėstant taip:

26„Atleisti apeliantę J. K. ( - ) nuo 8 607,41 Lt dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo.

27Atidėti likusios 8 607,41 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo/nutarties priėmimo.“