Byla 1S-291-337/2015
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų UAB „( - )“ ir N. G. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties,

Nustatė

2Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, gavus UAB „( - )“ direktoriaus N. G. pareiškimą, 2014-10-03 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00397-14 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. Pareiškėjas N. G. pareiškime nurodė, kad 2013-06-28 be jo, kaip UAB „( - )“ direktoriaus, pavedimo ir nurodymo galimai R. P. pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir jos priedus bei, veikdamas bendrovės vardu, neteisėtai užvaldė bendrovės įsigytą autoserviso įrangą ir kitą bendrovei priklausantį turtą – iš UAB „Omnitel“ įsigytą modemą bei nešiojamąjį kompiuterį.

3Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 d. 1 p., 214 str., ikiteisminį tyrimą nutraukė nurodydama, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., požymių.

4Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė 2015-04-10 nutarimu atsisakė tenkinti pareiškėjo N. G. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2015-02-19 nutarimą.

5Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-20 nutartimi N. G. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2015-04-10 nutarimo panaikinimo buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad dėl bendrovės UAB „( - )“ skolų vyksta civiliniai ginčai, yra priimti teismo sprendimai, N. G. savo skunde nurodo, kad bendrovei yra padaryta turtinė žala, todėl jis savo, kaip bendrovės akcininko, teises dėl kito bendrovės akcininko veiksmais padarytos žalos bendrovei atlyginimo gali ginti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teismas taip pat padarė išvadą, kad skundo argumentai, jog R. P. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str., 183 str. ir 184 str., yra nepagrįsti, kadangi nebuvo nustatyta R. P. tyčinių veiksmų, o tarp šalių kilęs ginčas yra išimtinai civilio pobūdžio.

6Skundu UAB „( - )“ ir N. G. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015-05-20 nutartį, Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2015-02-19 nutarimą ir Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2015-04-10 nutarimą bei įpareigoti ikiteisminio tyrimo institucijas atlikti ikiteisminį tyrimą.

7Pareiškėjas cituoja skundžiamą teismo nutartį bei teigia, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog dokumentas – patalpų nuomos sutartis, suklastota tyčia, t.y. R. P. veikiant tikslingai ir sąmoningai, suprantant savo veiksmų neteisėtumą, suvokiant ir siekiant žalingų teisinių padarinių, kuriuos šie dokumentai gali sukelti. Suklastota patalpų nuomos sutartimi sukurta prievolė UAB „( - )“ mokėti už nuomos paslaugas, nes minėtos sutarties pagrindu teismas UAB „NT Valdos“ priteisė pinigines lėšas ir nuomos sutartis laikyta teisėta, nors ji nėra pasirašyta UAB „( - )“ direktoriaus. R. P. pripažįsta, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį UAB „( - )“ direktoriaus N. G. vardu pasirašė jis. R. P. veikė tiesiogine tyčia, jis norėjo suklastoti dokumentą ir to siekė. Negalima neatsargi veika, kai parengtoje sutartyje prie direktoriaus asmens duomenų ir įmonės rekvizitų pasirašo fizinis asmuo be nuorodos į savo asmens duomenis. Aplinkybių, jog pasirašė nesuprasdamas veiksmų esmės ir jų pasekmių ar netyčia, nepastebėjęs, netvirtina ir pats R. P.. Pastarojo parodymai, jog apie tai buvo informuotas vadovas ir vadovas leido pasirašyti sutartis, neteisingi. Be to, R. P. ne tik pasirašė, bet ir atliko visą įrašą „Direktorius N. G.“, tokiu būdu suprato, jog teisinę galią turintį dokumentą dėl patalpų nuomos su finansiniais ir kitais įsipareigojimais juridinio asmens vardu pasirašė R. P.. Prokurorų pozicija, jog R. P. veiksmuose nėra tyčios, nepagrįsta, todėl nutarimai turi būti panaikinti. Atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo vertinamos ir nebuvo tiriamos R. P. sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo veikos. O būtent, remiantis PVM sąskaitomis faktūromis: serija AUTO Nr. 110348 265 Lt ir serija AUTO Nr. 110346 16966 Lt UAB „( - )“ vardu buvo įgyta autoserviso įranga. PVM sąskaitą faktūrą serija AUTO Nr. 110346 16966 Lt apmokėjo N. G. asmeninėmis lėšomis. Autoserviso įrangą, įgytą pagal nurodytas sąskaitas faktūras, iš pardavėjo UAB „Autoįranga“ galėjo priimti R. P., neteisėtai veikdamas bendrovės vardu. Ši įranga bendrovei nebuvo perduota, ją neteisėtai užvaldė R. P., tokiu būdu pasisavindamas bendrovės turtą. R. P. pripažino, jog iš pardavėjo UAB „Autoįranga“ autoserviso įrangą perėmė išnuomotose patalpose. Nors R. P. teigė, kad įrangą pardavė, o gautas lėšas galimai panaudojo skoloms dengti, tačiau jokios bendrovės skolos nepadengtos iki šiol. R. P. pinigines lėšas už autoserviso įrangą pasisavino, nes jos į bendrovės sąskaitą neįneštos. Dėl neteisėtų R. P. veiksmų bendrovei UAB „( - )“ ir N. G. padaryta didelė turtinė žala, pažeisti bendrovės kreditorių interesai. Taip pat yra pagrindo manyti, jog R. P. pasisavino bendrovei UAB „( - )“ priklausantį turtą, įgytą iš UAB „Omnitel“ – modemą Huawei E3131 bei nešiojamą kompiuterį Samsung NP270E5E-K04EE. Bendrovei šis turtas nėra grąžintas, mokesčiai už paslaugas UAB „Omnitel“ nesumokėti.

8Skundas atmetamas.

9Išnagrinėjęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 50-1-00397-14 medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-05-20 nutartimi pagrįstai atmetė pareiškėjo N. G. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2015-02-19 nutarimo ir Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2015-04-10 nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-1-00397-14, panaikinimo.

10Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 214 str. 1 d. numatyta, kad BPK 212 str. 1 ir 2 p. numatytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras nutarimu.

11Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad tiek prokurorių nutarimuose, tiek Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje padarytos išvados yra pagrįstos ir abejoti jomis nėra jokio pagrindo. Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė nustatė, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., požymių. Šį nutarimą prokurorė motyvavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo byloje neįrodyta, jog dokumentai suklastoti tyčia, kaltininkui veikiant tikslingai ir sąmoningai, suprantant tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek suvokiant ir siekiant žalingų teisinių padarinių, kuriuos šie dokumentai gali sukelti. Su minėtame nutarime išdėstytais vertinimais ir motyvais sutiko tiek Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė, tiek skundžiamą nutartį priėmęs Panevėžio miesto apylinkės teismas, papildomai nurodydami, kad R. P., būdamas įmonės akcininku bei pasirašydamas vietoj direktoriaus, paimdamas nupirktą įrangą, naudodamasis kompiuteriu bei internetu, neturėjo tyčios veikti nusikalstamai ar priešingai bendrovės interesams, todėl jo veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 182 str., 183 str., 184 str. ir 300 str., požymių, o pažeistas teises tiek N. G., tiek ir pati bendrovė turi visas galimybes ginti civilinio proceso tvarka.

12Pažymėtina, kad BK 300 str. saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį. Taigi, būtent reikšmingų teisinių pasekmių sukėlimas yra vienas iš kriterijų, turintis itin didelę reikšmę šios nusikalstamos veikos pavojingumui, kartu ir šios veikos kaip nusikaltimo atribojimui nuo civilinio delikto. Be to, šiuo atveju, sprendžiant dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo, turi būti atsakyta ir į klausimą, ar asmuo, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, tikslingai disponuoja suklastotu dokumentu. Tai yra būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011 ir kt.). Šios nusikalstamos veikos pavojingumui, kartu ir šios veikos kaip nusikaltimo atribojimui nuo civilinio delikto subjektyvieji jos požymiai turi taip pat itin didelę reikšmę. Būtent kaltininko tyčios kryptingumas atliekant ginčijamus veiksmus, tokių veiksmų tikslai, motyvai nemaža dalimi lemia tokios veikos pavojingumo mastą ir jos pripažinimą (ar nepripažinimą) nusikaltimu. Sprendžiant, ar tokius veiksmus šio straipsnio prasme laikyti nusikalstamais, atsižvelgtina į tai, ar šie veiksmai buvo piktavališki ar nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant fizinių ir juridinių asmenų interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų.

13Kaip matyti, R. P. iš esmės neneigia, kad į Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PSN-13-14300-576 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis „Direktorius N. G.“ ir pasirašė. Kita vertus, jis nurodė ir tai, kad tuo nesiekė kam nors sukelti žalingas pasekmes, priešingai, taip pasielgė, nes siekė, kad kartu su N. G. įsigyta įmonė turėtų kur vykdyti savo veiklą. Nurodė, kad po pradinės sutarties pasirašymo jam nuvykus į UAB „NT Valdos“ buvo pasakyta, kad reikia iš naujo pasirašyti sutartį, kadangi toje sutartyje kažką pakeitė. Apie tai informavo N. G., bet N. G. liepė pasirašyti jam, nes pats tuo metu buvo išvykęs į Norvegiją. Pasirašė už N. G., kadangi buvo pasakyta, jog nuomos sutartį turi pasirašyti direktorius. Be to, pirminė sutartis jau buvo sudaryta N. G. vardu. Viską darė su N. G. leidimu ir nurodymu, todėl tame nieko blogo nematė. Pats N. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo tyrėjos, nurodė, jog visus reikalus išvykdamas į užsienį paliko tvarkyti R. P., paliko jam ir įmonės antspaudą. Ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga ir minėti parodymai patvirtina, kad N. G. ir R. P. siekė bendrai vykdyti veiklą, veikė kaip įmonės bendrasavininkiai ir iki kol įmonė nesusidūrė su finansinėmis problemomis ginčų, susijusių su negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, nekilo. Kaip matyti, Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. PSN-13-14300-576 buvo sudaryta 2013-06-28, o dėl to, kad R. P. ją pasirašė vadovo vardu, N. G. į ikiteisminio tyrimo instituciją kreipėsi 2014-09-19, t. y. praėjus gerokai daugiau nei metams, ir tik po to, kai 2014-02-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminariu sprendimu, kuris įsiteisėjo 2014-04-10, iš UAB „( - )“ ieškovo NT Valdos UAB naudai pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PSN-13-14300-576 buvo priteista 7 164,30 Lt dydžio skola, 356,96 Lt delspinigiai, 8,75 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 7521,23 Lt sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2014-02-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 223,11 Lt bylinėjimosi išlaidos. N. G., kaip įmonės vadovas, minėto preliminaraus teismo sprendimo neskundė ir nesikreipė į teismą dėl Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. PSN-13-14300-576 nuginčijimo civilinio proceso tvarka, nors tam turėjo visas galimybes. Taigi, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, N. G., nei savo, nei įmonės galimai pažeistų teisių net nebandė ginti, pasinaudodamas civilinės teisės institutais ir nebandė prisiteisti galimai patirtų nuostolių civiline tvarka, tačiau iš karto kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo R. P. pradėjimo.

14Pažymėtina, kad N. G., pats pasirašydamas pirminę nuomos sutartį, sutiko su joje nurodytomis sąlygomis, nes prieš tai abu su R. P. šias patalpas jau buvo apžiūrėję ir pasirinkę jas kaip tinkamas įmonės veiklai vykdyti, o duomenų, kad R. P. direktoriaus N. G. vardu pasirašytoje nuomos sutartyje esminės šios sutarties sąlygos būtų buvusios pasikeistos, nėra, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad nuomos sutartyje R. P. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis ir šią sutartį pasirašė vadovo N. G. vardu, dar neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad taip veikdamas R. P. sąmoningai siekė sudaryti UAB „( - )“ nenaudingą sandorį ir pakenkti šios įmonės, kurios dalis beje priklauso ir jam pačiam, turtiniams interesams. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra ir duomenų, patvirtinančių, jog minėtus veiksmus R. P. padarė dėl savanaudiškų paskatų ar siekdama kitokios asmeninės naudos.

15Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad R. P. veiksmuose nėra visų būtinųjų BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati bei proporcinga priemonė padaryto pažeidimo pavojingumui ir tikslo, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, gali būti siekiama taikant CK bei CPK numatytas nuostatas.

16Nepritartina ir skundo argumentams, kad R. P. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str., 183 str. bei 184 str., požymių.

17N. G. skunde teigia, kad R. P., neteisėtai veikdamas, pasisavino įmonės UAB „( - )“ turtą ir jį iššvaistė, o būtent – UAB „( - )“ vardu įgytą ir N. G. asmeninėmis lėšomis apmokėtą autoserviso įrangą R. P. galėjo priimti iš pardavėjo UAB „Autoįranga“ neteisėtai veikdamas įmonės vardu, bet šios įrangos įmonei neperdavė, ją neteisėtai užvaldė, tokiu būdu pasisavindamas, o paskui pardavė, bet pinigų jam (N. G.) negrąžino; be to, N. G. teigimu, R. P. pasisavino UAB „( - )“ priklausantį turtą, įgytą iš UAB „Omnitel“ – modemą „Huawei E3131“ bei nešiojamąjį kompiuterį „Samsung NP270E5E-K04EE, šio turto negrąžino ir iki šiol mokesčiai už šį turtą yra nesumokėti.

18Pagal BK 182 str. sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Pažymėtina, jog sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, jog civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, tuo tarpu sukčiavimo atveju (panaudojant apgaulę) turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai. Esminiai sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymiai, skiriantys jį nuo civilinio delikto, yra tai, kad naudota apgaulė turėjo esminę reikšmę turto savininkų, teisėtų valdytojų ar asmenų, kurių žinioje yra turtas, apsisprendimui dalyvauti žalingame sandoryje bei kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimas arba panaikinimas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309/2013, kt.). Pažymėtina, kad BK 182 str. 1 d. įtvirtinta nusikalstamos veikos – sukčiavimo sudėtis, kurios tik požymių visuma lemia nusikalstamos veikos konstatavimą. Šios bylos kontekste svarbus dviejų požymių – tyčios ir apgaulės – aiškinimas ir aplinkybių, atskleidžiančių šiuos požymius, vertinimas.

19Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Baudžiamoji atsakomybė už turto iššvaistymą numatyta BK 184 straipsnyje, pagal kurį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Svetimo turto pasisavinimas gali būti padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato žalą bendrovei ir to nori. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jei kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2012, 2K-202/2006, 2K-615/2006 ir kt.).

20Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Autoįranga“ 2013-07-24 įmonei UAB „( - )“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą AUTO Nr. 110346 16966,00 Lt sumai, o 2013-07-25 išrašė PVM sąskaitą faktūrą AUTO Nr. 110348 265,00 Lt sumai už prekes. PVM sąskaitą faktūrą AUTO Nr. 110346 16966,00 Lt sumai 2013-07-23 apmokėjo N. G. savo asmeninėmis lėšomis ir iš savo asmeninės banko sąskaitos, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Už įrangą UAB „( - )“ servisas. Dėl PVM sąskaitos faktūros AUTO Nr. 110348 265,00 Lt sumai apmokėjimo N. G. nieko paaiškinti negalėjo, nurodydamas, kad už įrangą mokėjo tik vieną kartą. Tuo tarpu R. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad PVM sąskaitą faktūrą 265,00 Lt sumai apmokėjo jis pats, o kitą sąskaitą beveik 17 000 Lt sumai apmokėjo N. G.. Taigi iš šių duomenų matyti, kad įranga, nupirkta už 16966,00 Lt, nuosavybės priklausė ne UAB „( - )“, o buvo asmeninis N. G. turtas, kurį šis buvo perdavęs įmonei tik naudotis.

21Nors N. G. teigia, kad nupirktą įrangą R. P. nuomojamose patalpose priėmė neteisėtai, tačiau šį jo skundo teiginį paneigia paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad su R. P. susitarė, kad įrangą priims R. P.. Taip sutarė todėl, kad jam (N. G.) nereiktų dėl to važiuoti iš Panevėžio į Uteną. R. P. taip pat patvirtino, kad prekes priėmė jis išnuomotose patalpose ir pasirašė išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje. Dėl įrangos pardavimo irgi nėra pagrindo teigti, kad šią įrangą R. P. pasisavino ir savavališkai pardavė. R. P. nurodė, kad pirktą autoserviso įrangą pardavė, nes reikėjo padengti dalį įsiskolinimų. Apklausiamas N. G. nurodė, kad neradus kitų patalpų įmonės veiklai vykdyti, abu su R. P. nusprendė veiklos nebetęsti ir viską parduoti. R. P. pasakė, kad surado pirkėjus, kurie nupirko visą įrangą, o pinigus sutarė mokėti dalimis. Pinigų, kuriuos jis sumokėjo už įrangą, neatgavo. Atsižvelgiant į tai, kad dėl įrangos pardavimo buvo susitarta, nėra pagrindo teigti, kad R. P. šį turtą pasisavino ir iššvaistė. Be to, kaip minėta aukščiau, N. G. nurodė, jog išvažiuodamas į užsienį, R. P. paliko tvarkyti visus reikalus ir įmonės antspaudą. Taigi laikytina, kad tokiais savo veiksmais N. G. išreiškė savo sutikimą, kad visais įmonės reikalais rūpintųsi būtent R. P.. Sutiktina, kad šiuo atveju nėra duomenų, patvirtinančių, jog R. P. grąžino N. G. pinigus, gautus pardavus įrangą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad minėta įranga buvo ne įmonės UAB „( - )“, o N. G. asmeninė nuosavybė ir ji buvo parduota su N. G. žinia, tik jam nėra grąžinti pinigai, darytina išvada, kad N. G. turi galimybę savo pažeistas teises apginti civilinio proceso tvarka pareikšdamas ieškinį. Ši N. G. teisė nėra kaip nors apsunkinta.

22Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su skundo argumentu, kad R. P. pasisavino iš UAB „Omnitel“ įmonės UAB „( - )“ įgytą turtą – modemą Huawei E3131 bei nešiojamąjį kompiuterį Samsung NP270E5E-K04EE. N. G. nurodė, kad su R. P. nusprendė, jog tam, kad R. P. galėtų bendrauti su juo bei tvarkyti įmonės reikalus, reikia įsigyti kompiuterį ir internetą. Į UAB „Omnitel“ saloną nuėjo kartu su R. P., kur jis (N. G.) sudarė sutartį ir įmonės vardu paėmė nešiojamąjį kompiuterį bei modemą. Minėtus daiktus padavė naudotis R. P. ir sutarė, kad už interneto paslaugas mokės pats R. P.. R. P. liko skolingas už interneto paslaugas, o kompiuterio ir modemo jam (N. G.) negrąžino. R. P. nurodė analogiškas aplinkybes, kad kompiuteris ir modemas pagal sutartį buvo paimti įmonės veiklai vykdyti. Sutartį N. G. sudarė įmonės vardu. Už kompiuterį mokėjo abu grynaisiais pinigais iš karto. Kompiuteriu ir modemu N. G. perdavė naudotis jam, nurodydamas, kad taip bus patogiau. Su N. G. tarėsi, kad už internetą mokės N. G. kaip už įmonės kompiuterį. Kompiuterį turi pas save. Kurį laiką už internetą mokėjo pats iš savo asmeninių lėšų, o vėliau mokėti nustojo. N. G. apie visą situaciją žinojo. 2015-01-20 UAB „Omnitel“ raštas Nr. 2600-103 taip pat patvirtina, kad atsiskaitymai už paslaugas pagal sutartinius įsipareigojimus buvo atliekami iš R. P. banko sąskaitos. Vėliau už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą 2014-02-26 abonentui buvo išjungtas GSM paslaugų tiekimas. Taigi atsižvelgdamas į tai, kad kompiuteris buvo pirktas iš N. G. ir R. P. asmeninių, o ne UAB „( - )“ lėšų, kad kaip nurodė R. P., N. G. kompiuterio net neprašė grąžinti, o N. G. teigė, kad negali nurodyti, ar prašė R. P. grąžinti kompiuterį ir modemą, kad už interneto paslaugas savo asmeninėmis lėšomis mokėjo R. P., apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju R. P. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos, BK 183 str., sudėties. Pažymėtina, kad patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Tarp N. G. ir R. P. susiklostę santykiai šiuo atveju patenka į civilinės teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių sritį ir gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

23Konstatuotina, jog, nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo Nr. 50-1-00397-14 medžiagoje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių R. P. veiksmuose buvus nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str., 183 str., 184 str. ir 300 str., požymių. Kaip teisingai pažymėjo tiek apylinkės teismas, tiek prokurorės, baudžiamasis procesas negali būti įrankis civiliniams santykiams spręsti. Tuo labiau, kad, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, N. G. ir UAB „( - )“ pažeistų teisių gynimo civiline tvarka galimybė nėra apsunkinta tiek, kad iš esmės taptų neįmanoma.

24Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-20 nutartis, kuria buvo atmestas N. G. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2015-04-10 nutarimo ir Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2015-02-19 nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-1-00397-14, panaikinimo yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

25Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

26UAB „( - )“ ir N. G. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį.

27Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas... 2. Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, gavus UAB „( -... 3. Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 4. Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 5. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-20 nutartimi N. G.... 6. Skundu UAB „( - )“ ir N. G. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės... 7. Pareiškėjas cituoja skundžiamą teismo nutartį bei teigia, kad byloje yra... 8. Skundas atmetamas.... 9. Išnagrinėjęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 50-1-00397-14... 10. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 str. 1 d. 1... 11. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad tiek prokurorių nutarimuose,... 12. Pažymėtina, kad BK 300 str. saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose... 13. Kaip matyti, R. P. iš esmės neneigia, kad į Negyvenamųjų patalpų nuomos... 14. Pažymėtina, kad N. G., pats pasirašydamas pirminę nuomos sutartį, sutiko... 15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nagrinėjamoje byloje darytina... 16. Nepritartina ir skundo argumentams, kad R. P. veiksmuose yra nusikalstamų... 17. N. G. skunde teigia, kad R. P., neteisėtai veikdamas, pasisavino įmonės UAB... 18. Pagal BK 182 str. sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės... 19. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Autoįranga“ 2013-07-24 įmonei UAB... 21. Nors N. G. teigia, kad nupirktą įrangą R. P. nuomojamose patalpose priėmė... 22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su skundo argumentu, kad R. P.... 23. Konstatuotina, jog, nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo Nr. 50-1-00397-14... 24. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog skundžiama... 25. Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,... 26. UAB „( - )“ ir N. G. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto... 27. Ši nutartis galutinė ir neskundžiama....