Byla 2A-895-730/2014
Dėl pripažinimo teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo R. J. P. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui D. P., dėl pripažinimo teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jam teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – trijų kambarių butą, esantį ( - ), pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus. Nurodė, jog jis ( - ), gyvena visą savo gyvenimą nuo vaikystės, daugiau nei 60 metų, nors oficialiai jo deklaruota gyvenamoji vieta nurodytu adresu yra nuo ( - ). ( - ) ieškovas sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu, su kuria ir vaikais ir toliau gyveno nurodytame bute. Prasidėjus butų privatizavimui pagal 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymą (toliau - BPĮ), šio įstatymo nustatyta tvarka ieškovas ir jo sutuoktinė susitarė, jog butą šalys privatizuos ieškovo sutuoktinės vardu, 1991-12-24 buvo sudarytas ir patvirtintas pareiškimas. BPĮ galiojimo metu butas buvo tinkamas privatizavimo objektas, nebuvo įtrauktas į neprivatizuojamų butų sąrašą; ieškovas ir jo sutuoktinė buvo tinkami privatizavimo subjektai. Pagal ieškovo ir jo sutuoktinės susitarimą kieno vardu bus privatizuojamas butas, ieškovo sutuoktinė turėjo pabaigti visas buto pirkimo procedūras. Vėliau trečiasis ieškovą užtikrino, jog buto privatizavimas baigtas, t. y. butas sėkmingai privatizuotas sutuoktinės vardu. Ieškovas pasitikėjo sutuoktine ir jokių tai patvirtinančių dokumentų iš jos neprašė. Be to, tuo metu ieškovas patyrė sunkią galvos traumą, jam buvo sunku rūpintis juridiniais klausimais. 2004 metais galutinai pašlijus santykiams tarp ieškovo ir jo sutuoktinės, bei pradėjus rengtis ištuokai, ieškovui tapo žinoma, jog jis sutuoktinės visą tą laiką buvo klaidinamas ir butas nebuvo privatizuotas. Išaiškėjus šioms aplinkybėms 2004-02-27 ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę su prašymu leisti privatizuoti butą, tačiau jam buvo atsakyta, jog jis tokios teisės neturi. ( - ) santuoka tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo nutraukta. Ieškovo nuomone, teismo sprendimu jam gali būti pripažinta teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, nes jis neprivatizavo savo būsto dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, buvo suklaidintas trečiojo asmens - savo buvusios sutuoktinės.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-10 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino ieškovo R. J. P. teisę privatizuoti 53,07 kv. m ploto gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), unikalus Nr. ( - ), pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus. Priteisė iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškovui R. J. P. 1142,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovas Butų privatizavimo įstatymo nustatytu terminu kreipėsi dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, siekė įgyvendinti šią savo teisę, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių šios teisės įgyvendinti negalėjo. Be to, ieškovo yra netekęs 70 procentų darbingumo, ši aplinkybė taip pat turėjo įtakos jo galimybei įgyvendinti teisę privatizuoti nuomojamas patalpas.

4Apeliaciniu skundu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

  1. Teismas pripažindamas ieškovui teisę privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas, nesiaiškino Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo nuostatų paskirties ir nepagrįstai išplėtė leistinas jų taikymo ribas.
  2. Ieškovas ir trečiasis asmuo pareiškė norą pirkti ginčo butą vardu, tačiau vėliau, būtent dėl trečiojo asmens veiksmų, tolesnės privatizavimo procedūros nebuvo atliktos.
  3. Teigti, kad privatizavimo procedūros nebuvo baigtos dėl institucijos, įpareigotos spręsti butų privatizavimo klausimus katės, nėra teisinio pagrindo.
  4. Ieškovas nepateikė teismui pakankamai įrodymų, kad būtų galima teigti, jog BPĮ galiojimo metu savo aktyviais veiksmais buvo įgijęs subjektinę teisę privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas, o kai nėra subjektinės teisės negali būti ir jos pažeidimo. Vien tai, kad asmuo parašė pareiškimą dėl susitarimo pirkti gyvenamąsias patalpas nesuteikia teisės teigti, kad tokiu būdu buvo įgyta subjektinė teisė, kuri įgyjama įgyvendinus specialaus teisės akto (BPĮ) sąlygas, taigi ieškovas nepasinaudojo BPĮ suteikta teise, nes neatliko veiksmų būtinų šiai teisei įgyti.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas siekdamas nustatyti Butų privatizavimo įstatyme nustatytas buto privatizavimo sąlygas, priešingai, nei teigia apeliantė, pateiktus įrodymus analizavo pagal įstatymo reikalaujamus kriterijus, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymus ir įrodinėjimą nepažeidė.

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies .

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8Nustatyta, kad ieškovas gyvena bute esančiame ( - ). Ieškovas ir jo sutuoktinė susitarė, jog ginčo butą šalys privatizuos ieškovo sutuoktinės D. P. vardu, tačiau buto privatizavimo procedūros nebuvo baigtos. Savivaldybė su ieškovu 2010-07-15 sudarė buto nuomos sutartį (t. 1, b. l. 15-16), ieškovas iki šiol yra ginčo buto nuomininkas ir gyvena neprivatizuotame bute, kitų gyvenamųjų patalpų nėra privatizavęs. 2002-12-30 perdavimo - priėmimo aktu namas ( - ), kuriame yra ginčo butas, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos buvo perduotas Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn. Šį namą nuo 2002-08-19 iki 2008-04-07 administravo UAB „Klaipėdos senamiesčio valdos", o nuo 2008-04-07 administruoja UAB „Danės būstas" (t. 1, b. l. 34-36).

91991 m. gegužės 28 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sąlygos ir tvarka. Butų privatizavimo įstatymui 1998 m. liepos 1 d. netekus galios, šio įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras galima užbaigti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas. Pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia ne tik tai, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. įstatymas negalioja atgaline tvarka (lex retro non agit), bet ir tai, kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus šių galiojimui. Kartu teisėjų kolegija pažymi tai, kad įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, jog šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000; kt.). Taigi, ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta jam galiojant. Tačiau kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu ir turi būti įgyvendinama laikantis nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2009; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012; kt.). Sprendžiant klausimą, ar turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012; kt.). Savivaldybės institucijai pareiga pradėti privatizavimo procedūras atsiranda tik asmeniui pateikus prašymą ir įstatyme nustatytus duomenis dėl buto privatizavimo. Taigi nuosavybės teisei į gyvenamąją patalpą privatizavimo pagrindu atsirasti įstatyme nustatytus veiksmus tinkamai turi atlikti tik reikalavimo teisę turintis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-440/2007). Pažymėtina, kad vien tik prašymo pateikimas nelaikytinas subjektinės teisės privatizuoti butą tinkamu įgyvendinimu. Teisiniam santykiui dėl buto privatizavimo atsirasti reikalinga juridinių faktų sudėtis, t. y. byloje nesant duomenų apie vieno juridinio fakto buvimą, negalima pripažinti, jog yra juridinių faktų sudėtis, leidžianti konstatuoti, kad ieškovas atliko veiksmus, būtinus subjektinei teisei įgyti.

10Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovas galiojant Butų privatizavimo įstatymui tinkamai išreiškė savo valią privatizuoti butą ( - ).

11Pagal, ieškovo prašymo pateikimo metu galiojusią Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1, 3 dalių redakciją gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Pareiškimus gyvenamiesiems namams, butams įsigyti asmenys paduoda savivaldybei pagal gyvenamąją vietą, o jei namas, butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse – atitinkamai jų administracijai.

12Nors pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad ieškovas kartu su trečiuoju asmeniu 1991-12-24 kreipėsi raštu į valstybinį tabako fabriką dėl buto privatizavimo, tačiau iš byloje esančių įrodymų teisėjų kolegija tokios išvados daryti negali. Iš atsakovo ir trečiojo asmens pareiškimo apie susitarimą pirkti privatizuojamą butą matyti, kad pareiškimas adresuojamas Klaipėdos miesto valdybai, todėl neaišku, kodėl ieškovas nurodo, kad kreipėsi į tabako fabriką dėl buto privatizavimo, nes byloje nėra duomenų, kad butas kada nors priklausė tabako fabrikui. Iš Philip Morris Lietuva rašto matyti (b. l. 124), kad dokumentų dėl buto ( - ), privatizavimo, archyvuose, perduotuose iš Klaipėdos valstybinio tabako fabriko, nerado. Be to, pareiškimo dėl susitarimo privatizuoti butą originalas yra byloje (b. l. 139), todėl neaišku koks susitarimas buvo pateiktas kuriai nors institucijai, ant susitarimo nėra ieškovo parašo, prašymas leisti privatizuoti butą nėra išlikęs. Tik susitarimo dėl to kieno nuosavybės teise turėtų būti privatizuojamas ginčo butas sudarymo faktas nepatvirtina, jog įstatymo nustatyta tvarka buvo kreiptasi dėl buto privatizavimo, atlikti būtini veiksmai privatizavimui pradėti.

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

14Pirmosios instancijos teismas aplinkybių dėl prašymo bei susitarimo privatizuoti butą neišsiaiškino ir prieštaravimų byloje nepašalino. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovas teigė, tiek bylos duomenys patvirtina, kad ginčo butą ieškovas ir trečiasis asmuo buvo sutarę pirkti trečiojo asmens vardu ir trečiasis asmuo ieškovui buvo patvirtinusi, kad buto privatizavimas baigtas, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą imtis priemonių iškviesti trečiąjį asmenį į teismo posėdį ir aiškintis aplinkybes dėl prašymo ir susitarimo privatizuoti butą pateikimo.

15CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.

16Teisėjų kolegijos nuomone, ištyrusi bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių pripažįstant ieškovo reikalavimą pagrįstu, nepašalino prieštaravimų dėl pareiškimo apie susitarimą privatizuoti pateikimo, taigi neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad išvardytos priežastys yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).

17Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirtos aplinkybės, susijusios su tinkamu valios privatizuoti ginčo butą išreiškimu, kurios buvo nurodomos ieškovo kaip reikalavimo pagrindas, todėl byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš naujo beveik visa apimtimi naujais aspektais, šalys prarastų galimybę į apeliaciją, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

19Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jam teisę privatizuoti... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-10 sprendimu ieškinį tenkino.... 4. Apeliaciniu skundu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo Klaipėdos... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo teismo sprendimą palikti... 6. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies .... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. Nustatyta, kad ieškovas gyvena bute esančiame ( - ). Ieškovas ir jo... 9. 1991 m. gegužės 28 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo... 10. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovas galiojant Butų... 11. Pagal, ieškovo prašymo pateikimo metu galiojusią Butų privatizavimo... 12. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad ieškovas... 13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje... 14. Pirmosios instancijos teismas aplinkybių dėl prašymo bei susitarimo... 15. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga... 16. Teisėjų kolegijos nuomone, ištyrusi bylos duomenis, skundžiamą teismo... 17. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 18. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,... 19. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 20. panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą...