Byla 2A-158-883/2017

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų F. V. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovams F. V., A. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „Kelmės vietinis ūkis“, trečiajam asmeniui daugiabučių namų savininkų bendrijai ( - ) dėl nuosavybės teisių į nekilnojamojo daikto priklausinį pripažinimo, pažeistų teisių atstatymo ir leidimo be atsakovų sutikimo atlikti durų ir pertvaros įrengimo darbus.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė L. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe 2,56 m ilgio balkoną, esantį daugiabučio namo ( - ) ties butų Nr. 49 ir Nr. 50 išorinių sienų sankirta iki ieškovės buto kambario ( - ) išorinės sienos pabaigos, įgytą pagal ( - ) butų privatizavimo nuostatas; pripažinti, kad UAB „Kelmės vietinis ūkis“ pažeidė ieškovės, kaip daugiabučio namo, esančio ( - )savininkų bendrijos ( - ) nario, teises į pirminio daugiabučio namo projekto realizavimą dalyje dėl buto Nr. 50 durų įdėjimo išėjimui į balkoną analogiškai, kaip numatyta 1-4 aukšto butų savininkams pagal vykdytą renovacijos (modernizavimo) projektą; leisti ieškovei be atsakovų A. ir F. V. sutikimo savo lėšomis įrengti ginčo balkone pertvarą ties daugiabučio namo ( - ) butų Nr. 49 ir Nr. 50 išorinių sienų sankirta bei įdėti duris išėjimui iš jos buto Nr. 50 į balkoną analogiškai, kaip suprojektuota galiojusiame Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) ( - ) projekte 1-4 aukšto gyventojams.
  1. Ieškovė nurodė, kad šalims priklauso daugiabučio namo ( - ) butai Nr. 49 ir Nr. 50, kurie buvo iš vieno keturių kambarių buto perdaryti į du butus, todėl į šiuos butus yra atskiri įėjimai iš laiptinės, o durys į balkoną yra tik viename bute. Privatizuojant 49 ir 50 butus, ginčo balkono plotas į bendrąjį butų plotą įskaičiuotas nebuvo, ginčo balkonas nebuvo privatizuotas kaip dviejų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Buto inventorizacinėje byloje nurodoma, kad butas Nr. 49 turi buto priklausinį- balkoną (lodžiją) tokį, koks yra pažymėtas inventorizacinėje byloje – iki butų išorinių sienų sankirtos, ir 49 buto savininkams nepriklauso ieškovės butui priklausanti balkono dalis. Abiejų butų balkonai, kaip priklausiniai, buvo butų savininkų asmeninė nuosavybė, tiksliai identifikuojama pagal butų inventorizacinių bylų duomenis. 2015 m. susirinkime bendrijos nariai pritarė namo modernizavimo projektui, pagal kurį visų 5-ių aukštų iki tol buvę bendri balkonai turėjo būti atskirti ir padalinti butų savininkams. Ieškovė daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo metu buvo įteikusi UAB „Kelmės butų ūkis“ prašymą įdėti duris išėjimui į balkoną, tačiau negavus atsakovų sutikimo, namo renovacijos projektas buvo pakeistas ir ieškovei atimta teisė, kaip bendrijos narei, naudojantis bendru renovacijos projektu įsirengti įėjimą į balkoną. Ieškovės įsitikinimu, UAB „Kelmės vietinis ūkis“ be teisinio pagrindo nurodė projektuotojui atlikti projekto korekciją ir pažeidė bendrijos narių lygiateisiškumo principą. Atlikus namo modernizavimo projekto korekciją, neliko tarp balkonų numatytos pertvaros ir po namo renovacijos ginčo balkonas tapo tik atsakovų F. ir A. V. nuosavybe, ieškovės buto virtuvė netenka natūralaus apšvietimo, vėdinimo, langas gali būti visiškai uždengiamas įstiklintame ir tik atsakovų naudojamame balkone padėtais daiktais ir pan., t.y. virtuvė su langu į gryną orą tampa sandėliuku be natūralaus apšvietimo.
  1. Atsakovai F. ir A. V. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ginčo balkonu jau 27 metai naudojasi tik atsakovų šeima, balkonas 1995 metais suremontuotas, įstiklintas. 2015 metais atsakovų užsakymu yra atlikta buto inventorizacija ir balkonas yra pažymėtas kaip priklausantis atsakovų butui, tačiau kilus ginčams su ieškove Registrų centras atsisakė įregistruoti šiuos duomenis. Nuorodo, kad ieškovės reikalavimas dėl nuosavybės teisių į balkoną suformuluotas netinkamai, nepateikti įrodymai, kad balkono ilgis iki sienos vidurio yra 2,56 m, be to, reikalavimui dėl nuosavybės teisių į dalį balkono pripažinimui turi būti taikoma ieškinio senatis ir vien tuo pagrindu reikalavimas atmestinas.
  1. Atsakovas UAB „Kelmės vietinis ūkis“ nurodė, kad yra daugiabučio namo modernizavimo vykdymo pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą administratorius. Daugiabučio namo ( - ) gyventojai ( - ) susirinkime nusprendė atlikti namo modernizavimą ir patvirtino investicijų plano I variantą, o projekto administravimą pavedė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ ir sudarė pavedimo sutartį. Dalies gyventojų prašymu į projektavimo užduotį buvo įtraukta, o projektuotojas UAB „Medstatyba“ suprojektavo papildomus darbus - durų į balkoną iškirtimą, balkono padalinimą į dvi dalis bei sienos balkone pastatymą visiems aukštams nuo 1-o iki 5-o. Bylos šalims dėl tokių darbų nesutarus, UAB „Kelmės vietinis ūkis“ projektuotojui pateikė užduotį pataisyti projektavimo darbus, paliekant balkone esamą padėtį. Projektas buvo pakeistas, darbai atlikti ir priduoti. Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas atsakovui UAB „Kelmės vietinis ūkis“ yra netiklsus, nesukeliantis teisinių pasekmių ir todėl negali būti tenkinamas.
  1. Trečiasis asmuo daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija ( - ) atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovei L. D. nuosavybės teisę į balkoną, esantį ( - ) nuo buto Nr. 50 lauko sienos prie patalpos ( - ) iki sienos tarp buto Nr. 50 patalpos ( - ) ir buto Nr. 49 patalpos ( - ) vidurio; leido ieškovei L. D. be atsakovų A. ir F. V. sutikimo savo lėšomis įrengti daugiabučio namo ( - ) buto 50 balkone pertvarą ties sienos tarp buto Nr. 50 patalpos ( - ) ir buto Nr. 49 patalpos ( - )viduriu ir įdėti duris išėjimui iš buto Nr. 50 į balkoną pagal UAB „Medstatyba“ 2014 m. parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) atnaujinimo (modernizavimo) projektą su 2015-06-30 patvirtintais pakeitimais, tačiau analogiškai, kaip 1-4 aukštų gyventojams; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovų A. V. ir F. V. po 313,66 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. D., priteisė iš ieškovės L. D. 1031 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Kelmės vietinis ūkis“; priteisė iš ieškovės L. D. 5,06 Eur ir iš atsakovų A. V. ir F. V. lygiomis dalimis po penkis 5,07 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
  1. Teismas, remdamasis byloje surinkta medžiaga, nustatė, kad pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nėra jokių duomenų, kuriam butui (ar abiems butams) priklausė ginčo balkonas privatizavimo metu. Kadangi butų įkainojimo aktuose nurodyta, kad skirtinga nuolaida taikoma pagal privatizavimo taisyklių 7 punktą, tačiau minėtas punktas nedetalizuotas, teismas sprendė, kad negalima paneigti ieškovės argumento, jog skirtinga nuolaida galėjo būti taikoma ne dėl balkono nebuvimo jos bute, o dėl pereinamo kambario. Teismo vertinimu, tokią išvadą patvirtina techninės apskaitos bylų brėžiniai, kuriuose balkonas pažymėtas prie abiejų butų, nors be tikslios ribos.
  1. Atsižvelgęs į tai, kad iš buto Nr. 50 į balkoną nėra durų, tačiau yra langas, per kurį galima naudotis dalimi balkono arba kurį galima perdaryti į duris, vadovaudamasis teismų praktika ir šioje byloje priimta Šiaulių apygardos teismo 2016-05-17 nutartimi, teismas konstatavo, kad balkonas po buto Nr. 50 virtuvės langu yra konstrukciškai susijęs su šiuo butu ir šio buto savininkas turi teisę bei galimybę juo naudotis.
  1. Teismas pažymėjo, kad nei vieno buto savininkai neturi nuosavybės teises į balkoną patvirtinančių dokumentų. Tai, kad į balkoną iki šiol yra durys tik iš buto Nr. 49 ir jo savininkai juo naudojosi, teismo vertinimu, neduoda pagrindo pripažinti juos balkono savininkais, nes faktinis naudojimas („užvaldymas“) nėra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.37str. ir 4.47str.). Vertindamas šį iš anksto nulemtą (statant namą perdarant vieną keturių kambarių butą į du butus, neišsprendus balkono konstrukcijos pakeitimo bei privatizuojant butus neįrašius duomenų apie balkono priklausomybę) šalių konfliktą, teismas vertino šalių interesus prioriteto atžvilgiu, ir sprendė, kad atsakovams netekus galimybės naudotis dalimi balkono, jų teisės subjektyviai bus suvaržytos, tačiau visą balkoną palikus atsakovų nuosavybėje, ieškovės buto virtuvė - gyvenamoji patalpa ( - ) – galėtų tapti pagalbine patalpa be natūralaus apšvietimo ir vėdinimo, t.y. neatitinkančia jos tiesioginės paskirties, ir tokiu atveju ieškovės interesai būtų pažeisti žymiai labiau. Taip pat nurodė, kad nors kitų analogiškų butų savininkų susitarimai neturi teisinės galios sprendžiant šį ginčą, jų visų rezultatas (vienodas balkonų pasidalinimas ties viduriu butų sienos, tuo pripažįstant durų į balkoną neturėjusių savininkų teisę naudotis balkonu) patvirtina tokią teismo išvadą.Teismas konstatavo, kad abiejų butų savininkai privatizavimo metu yra įgiję nuosavybės teisę į ginčo balkoną, dėl ko ieškovės reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į dalį balkono yra pagrįstas. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo, nurodė, kad šioje situacijoje negalima remtis LAT 2015-07-03 nutartimi Nr. 3K-3-425-686/2015, nes bylų faktinės aplinkybės skiriasi, taip pat nurodė, atsakovų F. ir A. V. reikalavimu ieškinio senatis galėtų būti taikoma tik jei balkoną būtų privatizavę buto Nr. 49 savininkai, o to nebuvo padaryta. Teismas nesivadovavo pagal atsakovų A. ir F. V. užsakymą 2015 metais sudarytu nauju buto Nr. 49 planu, kuriame balkonas pažymėtas kaip priklausantis butui, nes naujo plano duomenys nekilnojamo turto registre nėra įregistruoti ir todėl neturi juridinės galios. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo balkonu faktiškai naudojasis atsakovai ir ieškovės galimybės padaryti tiklsų balkono brėžinį yra apsunkintos, teismas sprendė, kad yra galima netikslinant reikalavimo pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į balkoną nuo buto Nr. 50 lauko sienos prie patalpos ( - ) iki sienos tarp buto Nr. 50 patalpos 50-4 ir buto Nr. 49 patalpos ( - ) vidurio, ieškovei paskiriant mažesniąją balkono dalį.
  2. Teismas sprendė, kad šalims nesusitarus dėl su balkonais susijusių pakeitimų: papildomų durų ir atitvarų įrengimo, apmokėjimo ir t.t., projektą administruojantis UAB „Kelmės vietinis ūkis“ pagrįstai pakeitė užduotį dėl 5-o aukšto balkono projekto ir darbus įvykdė pagal iki tol buvusią faktinę padėtį. Atkreipė dėmesį, kad priešingu atveju, nesant savininkų sutarimo atlikus faktinį balkono padalinimą, UAB „Kelmės vietinis ūkis“ būtų prisiėmęs nei pagal bendrovės funkcijas, nei pagal pavedimo sutartį, nei pagal įstatymus nepriklausančią funkciją spręsti butų savininkų ginčus dėl nuosavybės teisių, todėl ieškovės reikalavimą atsakovės UAB „Kelmės vietinis ūkis“ atžvilgiu pripažino nepagrįstu ir atmetė.
  1. Teismas, pripažinęs, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso balkono dalis iki jos ir buto Nr. 49 sienos vidurio, sprendė, kad ir ieškovės reikalavimas leisti be atsakovų sutikimo savo lėšomis įrengti balkone pertvarą bei įdėti duris išėjimui iš buto į balkoną yra pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad būtent pirminiam projektui, kuriame tokie darbai buvo numatyti, leidimas buvo gautas, visuose kituose namo aukštuose analogiški darbai buvo atlikti ir priėmimo aktu pripažinti teisėtais ir nors renovacijos darbai yra užbaigti, atlikti balkono atidalinimo darbus analogiškai, kaip suprojektuota galiojusiame namo modernizavimo projekte, yra visos galimybės, todėl šį reikalavimą taip pat tenkino, nustatydamas, kad ieškovei leidžiama be atsakovų A. ir F. V. sutikimo savo lėšomis įrengti jos buto balkone pertvarą ties sienos tarp buto Nr. 50 patalpos ( - ) ir buto Nr. 49 patalpos ( - ) viduriu bei įdėti duris išėjimui iš buto į balkoną pagal UAB „Medstatyba“ 2014 m. parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) modernizavimo projektą su 2015-06-30 patvirtintais pakeitimais, tačiau analogiškai, kaip 1-4 aukštų gyventojams.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6

  1. Atsakovai F. V. ir A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą apeliaciniu skundu apskųstoje dalyje ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atsakovams F. V. ir A. V. atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. .Teismas, konstatuodamas ginčo balkono konstrukcinį sąsajumą su šalių butais, visiškai neteisingai vertina abiejų butų savininkų galimybes naudotis ginčo balkonu, nes langas nėra skirtas išėjimui. Teismo teiginys, kad langą galima perdaryti į duris, ne patvirtina ieškovės galimybe naudotis ginčo balkonu, o kaip tik tokią galimybę paneigia. Durys, skirtos išeiti įbalkoną, yra tik iš 49 buto, todėl ginčo balkonas yra 49 buto priklausinys, ir asmuo, privatizavęs butą įgijo nuosavybėn ir ginčo balkoną.
    1. . Pagal ( - ) pirkimo – pardavimo sutartį ieškovė įgijo 38,54 kv. m. ploto butą su 3,94 kv. m. rūsiu ir jokio balkono ieškovė šia sutartimi neįsigijo. Įsigydama butą, ieškovė sutiko su tokiu buto išplanavimu. Atsakovai tvarkė ir išlaikė balkoną, 2015 metais už balkono renovaciją sumokėjo sumą, paskaičiuotą už viso balkono plotą.
    1. . Teismas be pagrindo konstatavo, kad abiejų butų savininkai privatizavimo metu yra įgiję nuosavybės teisę į ginčo balkoną ir ieškovės reikalavimą pripažinti nuosavybės teisę į dalį balkono laikė pagrįstu. Taip pat be pagrindo teismas rėmėsi šalių interesų principu ir, nenustatęs faktų, hipotetiškai įvertinęs situaciją, sprendė, kad be natūralaus apšvietimo ir vėdinimo ieškovės buto virtuvė galėtų tapti pagalbine patalpa, nors tokia situacija egzistuoja jau keletą dešimtmečių.
    1. . Teismas išėjo už ieškinio ribų, nes papildė ir patikslino ieškovės reikalavimą dėl nuosavybės teisės į balkoną pripažinimo. Teismas pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 2,56 metrų ilgio balkoną, nors balkono ilgis yra 5,93 m, plotis 0,89 m, plotas 5,28 kv. m. Teismo nurodytos balkono ribos ( - ) yra neaiškios. Jei ieškovė norėjo, kad ginčo balkonas būtų pripažintas bendrąja daline nuosvybe ir būtų atidalinta jai priklausanti dalis, ieškovė privalėjo tai aiškiai apibrėžti savo reikalavime ir pateikti atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą.
    1. . Teismas atsisakė apklausti 1992 m. abiejų butų privatizavimo komisijos aktus patvirtinusį asmenį ir 49 buto kadastrinius matavimus atlikusį matininką, galinčius paaiškinti ir patvirtinti ar paneigti esmines faktines bylos aplinkybes, tuo užkirsdamas kelią visapusiškam ir objektyviam bylos ištyrimui.
    1. . Byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu turėjo būti įtrauktas VĮ „Registrų centras“, kurio teises ir pareigas tiesiogiai liečia priimtas teismo sprendimas. Teismas nurodė, kad 2015 metais VĮ „Registrų centras“ matininko atlikti kadastriniai matavimai neturi juridinės galios ir tai reiškia, kad tokiu sprendimu buvo konstatuota, jog oficialus VĮ „Registrų centras“ dokumentas yra negaliojantis ir negali būti realizuotas, todėl neišvengiamai kyla VĮ „Registrų centras“ atsakomybė už netesingą kadastrinių matavimų bylą. Be to, priimtas teismo sprendimas sukuria VĮ „Registrų centras“ pareigą įregistruoti ieškovei nuosavybės teises į balkono dalį.
    1. . Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reiaklavimas pripažinti nuosavybės teises į balkoną/jo dalį ( - ) privatizavimo sutarties pagrindu pareikštas po daugiau kaip 23 metų, teismas šį ieškinį turėjo atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino.
    1. . Teismo sprendimas dalyje dėl leidimo įrengti pertvarą ir įdėti duris išėjimui į balkoną yra sąlyginis ir neįgyvendinamas, nes teismo nurodytas projektas ( - ) nesusijęs su ieškovės prašomais atlikti statybos darbais, yra baigtas vykdyti, namas priduotas valstybinei komisijai, joks projekto koregavimas ar įgyvendinimas yra neįmanomas. Teismas nuspręsdamas dėl papildomų sąlygų ir nurodydamas tai, ko ieškovė neprašė, išėjo už ieškinio ribų.
  1. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

713.1. Atsakovams buvo galimybė teikti savo ieškinį dėl ginčo balkono nuosavybės teisių ir teikti įrodymus, kad tik atsakovai privatizavo balkoną. Atsakovai, kaip ir kiti daugiabučio namo butų savininkai,privatizavę butus, neturi balkono nuosavybės teisių įgijimo dokumentų, viešame registre ginčo balkono nuosavybės teisės, kaip butų priklausinio, nėra įregistruotos.

813.2. Balkono pertvaros vieta iš esmės yra aiški pagal 1-4 aukšto butų savininkams jau įrengtas pertvaras, todėl ieškovė turi teisę atlikti satybos darbus pagal analogiją projekto to paties daugiabučio namo 1-4 aukšte suprojektuiotos architektūrinės dalies.

913.3. Atsakovai tik apeliaciniame skunde reiškia argumentą dėl VĮ „Registrų centras“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

  1. Byloje nustatyta, kad ieškovė L. D. yra buto Nr. 50, o atsakovai F. V. ir A. V. - buto Nr. 49 gyvenamajame name, esančiame ( - ), savininkai. Ieškovė L. D. butą Nr. 50 su rūsiu ( - ) pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo iš S. U., kuri butą ( - ) įsigijo iš Kelmės VĮ „Statyba“. Atsakovas A. V. butą su rūsiu Nr. 49 ( - )įsigijo iš Kelmės VĮ „Statyba“. Šalių butai yra penktame aukšte. Daugiabučio namo ( - ) byloje 5-o aukšto brėžinyje balkonas pažymėtas kaip vienas objektas, neturintis numerio, niekaip nepriskirtas nei vienam butui, durys į jį yra iš buto Nr. 49 patalpos ( - ), į balkoną išeina buto Nr.50 virtuvės langas, abiejų butų patalpų sąraše balkonas nepažymėtas. ( - ) įkainojimo aktuose nurodyta, kad pagal privatizavimo taisyklių 7 punktą buto Nr. 49 kaina mažinama 1 procentu, o buto Nr. 50 – 3 procentais. 1992 metais sudarytose butų Nr. 49 ir 50 techninės apskaitos bylose grafoje „patalpų eksploatacija“ duomenų apie balkoną nėra. 2014-07-23 pavedimo sutartimi daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija ( - ) pavedė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus ir kt. susijusius su modernizavimo projekto (ar jo dalies) parengimu, statybos rangos darbų paslaugų pirkimu, statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimu, modernizavimo projekto finansavimo organizavimu ir kt. vadovaujantis patvirtintu namo modernizavimo investicijų planu. 2014-09-23 UAB „Kelmės vietinis ūkis“ pateikė projektavimo užduotį, kurioje nurodyta, kad „keliems gyventojams pagal pageidavimą padaryti prie lango duris į balkoną ir įrengti pertvarą, kuri tą balkoną sudalytų į dvi dalis“. Kelmės r. savivaldybės administracija leidimą rekonstruoti namą išdavė 2015-04-09. Paaiškėjus, jog butų 49 ir 50 savininkai nesusitaria dėl bendro balkono padalinimo sprendinių, gavus oficialų UAB „Kelmės vietinis ūkis“ raštą,UAB „Medstatyba“ pakoregavo Daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo projektą ( - ), 5-tame aukšte paliekant iki modernizavimo buvusią situaciją. Namo renovacijos darbai užbaigti 2016-03-10 Statybos užbaigimo aktu.
  1. Apeliantai F. V. ir A. V. skundžia teismo sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių į ginčo balkoną nustatymo ir dėl leidimo atlikti statybos darbus ginčo balkone.
  1. CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatomis, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 1 dalis nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. CK 4.12, 4.13 straipsnius, pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais; antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai; antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius. CK. 4.19 straipsnis nustato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje.
  1. 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje (galiojusioje patalpų privatizavimo metu) buvo nustatyta, kad priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad patalpos pripažinimui buto priklausiniu pagal 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį: 1) kad patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012). Nors Butų kodekse ir Butų privatizavimo įstatyme nebuvo atskirų normų dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų teisinės priklausomybės, gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimo teisiniai padariniai yra tie, kad namo bendrojo naudojimo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo patalpos tapo to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo us 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007).
  1. LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 1 p. apibrėžia, kad bendrosios konstrukcijos, kurios yra bendrojo naudojimo objektas, yra pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios konstrukcijos (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų ir laiptų konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys). Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6. 7 punktą – balkonas yra fasado elementas. Tai reiškia, kad balkonas turi ne tik laikančiąsias konstrukcijas, bet balkonas būdamas kartu vientisame namo fasado kontekste yra ir namo fasado sudedamoji dalis ne tik konstrukciniu, tačiau ir architektūriniu požiūriu, sukurdamas viso namo estetinį vaizdą. Taigi balkonų konstrukcijos ir pats balkonas, kaip namo fasado elementas, yra bendro naudojimo objektas.
  1. Ištyrus nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų medžiagą nustatyta, kad butai gyvenamajame name ( - ) privačia asmenų nuosavybe tapo privatizavimo būdu. Šią aplinkybę patvirtina byloje esančios butų pirkimo sutartys ir butų įkainojimo aktai. Pagal 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo objektu buvo butai daugiabučiuose namuose. Butų privatizavimo tvarką detalizavo 1991-07-31 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 309, kurio 7 punktas nustatė, kad apskaičiuojant parduodamo buto bendrąjį (naudingąjį) plotą, į jį neįskaičiuojamas balkono plotas. Butų privatizavimo metu galiojusio 1964 m. CK 153 str. 1 d. buvo nustatyta, kad priklausinį, t. y. daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kito. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad balkonas buvo laikomas parduodamo buto priklausiniu.
  1. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kad ginčo balkonas konstrukciškai yra susijęs su dviem nekilnojamaisiais pagrindiniais daiktais – butu Nr. 50 ir butu Nr. 49. Šalių ginčui aktuali yra aplinkybė, ar butų privatizavimo metu 49 ir 50 butai buvo privatizuoti su priklausiniu – balkonu, ar be jo. Pagal 1991-07-31 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 309 7 punktą, nustatant parduodamo buto kainą, buvo atsižvelgiama į nepatogų buto išplanavimą (yra nors vienas pereinamasis kambarys, įėjimas į virtuvę per gyvenamąjį kambarį, vonia su tualetu įrengti kartu, nėra balkono, lodžijos, rūsyje – sandėliuko) ir tokiu atveju privatizuojamo buto kaina buvo mažinama 2 procentais, o butų paskutiniame daugiabučio namo aukšte kaina mažinama 1 procentu. Nagrinėjamu atveju paskutiniame namo aukšte esančio 49 buto kaina sumažinta 1 procentu, o paskutiniame namo aukšte ir vieną pereinamąjį kambarį turinčio 50 buto kaina sumažinta 3 procentais. Daugiabučio namo byloje 5-o aukšto brėžinyje balkonas pažymėtas kaip vienas objektas, neturintis numerio, niekaip nepriskirtas nei vienam iš minėtų butų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad negalima paneigti ieškovės argumento, jog skirtinga nuolaida galėjo būti taikoma ne dėl balkono 50 bute nebuvimo, o dėl 50 bute esančio pereinamojo kambario.
  1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. J. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-506/1999, suformuotą praktiką, balkonas, konstrukciškai priklausantis dviem butams, kurių savininkai skirtingi, priklauso abiejų butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, jeigu yra galimybė abiem savininkams tuo balkonu naudotis. Ginčo balkonas yra prie 49 ir 50 butams priklausančios išorinės namo sienos, į balkoną išeina ieškovės buto virtuvės langas ir atsakovų buto kambario langas ir durys. Aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju yra techninė galimybė įrengti duris į balkoną iš ieškovės buto, patvirtina analogiškų durų įrengimas to paties daugiabučio namo 1-4 aukštuose pagal projekto ( - ), kuriam vykdyti buvo išduotas Kelmės rajono savivaldybės leidimas ( - ) laidą „A“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 50 buto savininkas turi teisę ir galimybę naudotis ginčo balkonu.
  1. Nagrinėjamoje byloje vienas iš esminių teisės klausimų yra nuosavybės teisių įgijimo į ginčo balkoną klausimas. Esant pareikštam ieškinio reikalavimui dėl nuosavybės teisių ieškovei į ginčo objektą pripažinimo, teisėjų kolegija vadovaujasi CK 4.47 straipsniu, kuriame įvardyti nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindai (sandoris arba kitas įstatymuose įvardytas nuosavybės įgijimo pagrindas). Asmuo, reiškiantis reikalavimą dėl nuosavybės teisių į ginčo daiktą pripažinimo, turi įrodyti aplinkybes, sudarančias kurį nors iš įstatyme įvardytų nuosavybės teisių į tą daiktą įgijimo pagrindų. CK 4.47 straipsnis nustato nuosavybės teisės atsiradimo pagrindus. Kaip jau yra nurodyta, atsakovai F. V. ir A. V. butą ginčo name įsigijo privatizavimo sutarties pagrindu, o ieškovė L. D. - pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš asmens, įgijusio butą privatizavimo būdu, S. U.. Butų nuomininkai F. V. ir A. V. bei S. U., privatizavę butus, konstrukciškai susijusius su balkonu, įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į balkoną. Tokias pačias teises įgijo ir ieškovė L. D., vėliau įsigijusi 50 butą. Atsakovai, teigdami, kad ginčo balkonas yra tik jų buto priklausinys, turėjo pateikti teismui šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad negalima vadovautis 2015 m. sudarytu 49 buto planu, kuriame ginčo balkonas pažymėtas kaip priklausantis 49 butui, nes 49 buto kadastriniai duomenys nekilnojamojo turto registre nėra pakeisti. Spręsdama, kad ginčo balkonas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, teisėjų kolegija remiasi butų privatizavimo ir butų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios atsakovų nurodytos aplinkybės, kad ginčo balkonas yra tik jų buto priklausinys, nepatvirtina.
  1. Nekilnojamojo turto registro bylų duomenys patvirtina, kad butas Nr.50 buvo privatizuotas ( - ) m ploto, tokio paties ploto butą nusipirko ir ieškovė. Tokiu būdu, konstatuotina, kad pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ieškovė L. D. asmeninės nuosavybės teisių į ginčo balkoną neįgijo, o kitokio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo taip pat neįrodė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentas dėl ieškinio senaties termino praleidimo nagrinėjamu atveju nepagrįstas, nes ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui skaičiuotinas nuo ( - ) pirkimo pardavimo sutarties sudarymo (CK 1.27 str. 1 d.). Remdamasis šiais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovei nuosavybės teisę į ginčo balkoną nuo buto Nr. 50 lauko sienos prie patalpos( - ) iki sienos tarp buto Nr. 50 patalpos ( - )ir buto Nr. 49 patalpos ( - ) vidurio, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas ir teismo spredimas panaikinamas.
  1. Ieškovės L. D. galimybė naudotis ginčo balkonu jos norima tvarka iš esmės priklauso nuo to, ar pavyks įstatymų nustatyta tvarka įsirengti atskirą įėjimą. Teismas sprendime nurodė, kad yra visos galimybės atlikti balkono atidalinimo darbus analogiškai, kaip suprojektuota galiojusiame namo modernizavimo projekte ir nusprendė leisti ieškovei savo lėšomis įrengti jos buto balkone pertvarą ties sienos tarp buto Nr. 50 patalpos ( - ) ir buto Nr. 49 patalpos ( - ) viduriu bei įdėti duris išėjimui iš buto į balkoną pagal UAB „Medstatyba“ 2014 m. parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) modernizavimo projektą su 2015-06-30 patvirtintais pakeitimais, tačiau analogiškai, kaip 1-4 aukštų gyventojams. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytą leidimą atlikti statybos darbus (įsirengti pertvarą ir duris), kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad teismo sprendimo dalis dėl leidimo įrengti pertvarą ir įdėti duris išėjimui į balkoną yra neįgyvendinama.
  1. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Jeigu realizuojant naudojimosi ginčo balkonu galimybę tektų atlikti kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbus, pagal Statybos įstatymą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nuostatas būtų privalu parengti statinių kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos projektus ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatas gauti atitinkamą statybą leidžiantį dokumentą.
  1. Kaip jau minėta, pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, yra bendrosios pastato konstrukcijos, todėl pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalį išorinių pastatų dalių remonto darbams turi pritarti butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos (rekonstrukcijos) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009).
  1. Daugiabučio namo ( - ) atnaujinimo(modernizavimo) techninis projektas buvo parengtas pagal UAB „Kelmės vietinis ūkis“ projektavimo užduotį, ir, butų 49 ir 50 savininkams nesutarus, penktame namo aukšte pertvaros balkone ir durų vietoje lango į balkoną įrengimas nebuvo numatytas. Teismo nurodytas projektas, kuriam vykdyti buvo išduotas Kelmės rajono savivaldybės leidimas ( - ), buvo baigtas vykdyti pagal šio projekto „A“ laidą, t. y. nenumatant jokių statybos darbų balkone tarp butų Nr.49 ir Nr.50. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad daugiabučio namo atnaujinimo(modernizavimo) techniniame projekte yra techninių sprendinių, kurie yra aktualūs ir ieškovei. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nors bylos duomenimis ieškovės prašomų leisti atlikti statybos darbų realizavimo galimybės yra, tačiau ieškovė, reikšdama reikalavimus be atsakovų sutikimo įsirengti ginčo balkone duris ir pertvarą, nepateikė jokių įrodymų, kad ji pati būtų kreipusis į kompetentingas institucijas dėl teisių įsirengti įėjimą į ginčo balkoną realizavimo ir nepateikė reikalingos projektinės dokumentacijos.
  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 26 d. šioje byloje priimtoje nutartyje jau buvo nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas, neįpareigodamas ieškovės patikslinti ieškinio reikalavimų ir priimdamas sprendimą leisti ieškovei L. D. savo lėšomis įrengti balkone pertvarą bei įdėti duris išėjimui iš jos buto į balkoną pagal UAB „Medstatyba“ parengtą statybos projektą, neišsprendė ginčo iš esmės. Toje pačioje nutartyje buvo taip pat nurodyta, kad sprendžiant dėl leidimo ieškovei atlikti konkrečius veiksmus būtina atsižvelgti į įstatymo nuostatas dėl vykdytinų statybos darbų, į reikalavimus dėl savininkų sutikimo atlikti konkrečius statybos darbus, dėl projekto parengimo, statybos leidimo bei kitų norminių aktų reikalavimus reglamentuojančius ieškovės pageidaujamų darbų atlikimą. Tačiau ieškovė nei statinio projekto, nei projektinio pasiūlymo nepateikė, o pirmosios instancijos teismas spręsdamas dviejų savininkų ginčą dėl balkono nepagrįstai tinkamu laikė daugiabučio namo atnaujinimo(modernizavimo) techninį projektą.
  1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinį išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės. Teismo procesiniam sprendimui priimti nepakanka byloje esančių įrodymų, būtina, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus, paruošti naują statinio projektą ar projektinį pasiūlymą. Tinkamo projekto pateikimas apeliacinėje instancijoje jau būtų bylos nagrinėjimas iš naujo iš esmės pagal naujus įrodymus, kurie galėjo ir privalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos reikšmingos šiai bylai teisingai išspręsti faktinės aplinkybės, neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie pažeidimai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

12Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Nusprendus, kad bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ieškovės L. D. ir atsakovų F. V. ir A. V. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 96 straipsniai).

13Dėl procesinės bylos baigties

  1. Remiantis išdėstytais argumentais Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas pakeistinas: sprendimo dalis, kuria pripažinta ieškovei L. D. nuosavybės teisė į balkoną, esantį ( - ) nuo buto Nr. 50 lauko sienos prie patalpos ( - ) iki sienos tarp buto Nr. 50 patalpos ( - )ir buto Nr. 49 patalpos ( - ) vidurio, panaikinama ir šioje dalyje ieškinys atmetamas; sprendimo dalis, kuria teismas leido ieškovei L. D. be atsakovų A. ir F. V. sutikimo savo lėšomis įrengti balkone pertvarą ir įdėti duris išėjimui iš buto į balkoną pagal UAB „Medstatyba“ 2014 m. parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), Kelmėje, atnaujinimo (modernizavimo) projektą, panaikinama ir šioje dalyje byla grąžinama nagrinėti iš naujo.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

15Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą.

16Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta ieškovei L. D. nuosavybės teisė į balkoną, esantį ( - ) nuo buto Nr. 50 lauko sienos prie patalpos ( - ) iki sienos tarp buto Nr. 50 patalpos ( - )ir buto Nr. 49 patalpos ( - ) vidurio, ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

17Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria leista ieškovei L. D. be atsakovų Antano ir F. V. sutikimo savo lėšomis įrengti daugiabučio namo ( - ) buto 50 balkone pertvarą ties sienos tarp buto Nr. 50 patalpos ( - ) ir buto Nr. 49 patalpos ( - ) viduriu ir įdėti duris išėjimui iš buto Nr. 50 į balkoną pagal UAB „Medstatyba“ 2014 m. parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo Birutės g. 19, Kelmėje, atnaujinimo (modernizavimo) projektą su 2015-06-30 patvirtintais pakeitimais, tačiau analogiškai, kaip 1-4 aukštų gyventojams, bei dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. D. priteisimo. Bylos dalį dėl šių reikalavimų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai