Byla e2S-1386-580/2017

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų R. B., V. B. ir R. B. atskiruosius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams R. B., V. B. ir R. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo ir atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei I. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu, klausimu išsprendimo, trečiasis asmuo Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė D. M. U., išvadą byloje teikianti institucija Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėja, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė I. B. prašė:
    1. santuoką nutraukti dėl atsakovo R. B. kaltės;
    2. nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;
    3. priteisti iš atsakovo R. B. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 190 Eur / mėn., nepilnamečių vaikų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę;
    4. nustatyti atsakovo R. B. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką;
    5. vedybų sutartį, sudarytą 2014-12-18, pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos pasirašymo momento;
    6. namą ir žemės sklypą, esančius ( - ) pripažinti bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo R. B. nuosavybe;
    7. padalinti ieškovės ir atsakovo R. B. santuokoje įgytą turtą:
      1. 50 proc. UAB „Kietaviškių autocentras“ akcijų natūra priteisti ieškovei, 50 proc. atsakovui R. B.;
      2. 50 proc. UAB „Vijusa baltic“ akcijų natūra priteikti ieškovei, 50 proc. atsakovui R. B.;
      3. žemės sklypą, esantį ( - ), priteisti atsakovui R. B.;
      4. ½ dalį namo ir žemės sklypo, esančius ( - ), natūra priteisti ieškovei, ½ dalį – atsakovui R. B.;
      5. automobilį „Volvo XC60“ priteisti ieškovei;
      6. automobilį „Volvo XC90“ priteisti atsakovui R. B.;
      7. priteisti iš atsakovo R. B. ieškovės naudai 2 105 Eur kompensaciją;
      8. po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę B.
  2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas R. B. susituokė ( - ). Santuokoje gimė du vaikai: T. B., gim. ( - ), ir S. B., gim. ( - ). Atsakovas R. B. nesaikingai vartojo alkoholį. Atsakovas R. B. turi intymių santykių su kitomis moterimis. Apsvaigęs nuo alkoholio dažnai grasina, naudoja smurtą, veja ieškovę iš namų. Dėl atsakovo R. B. smurto vykdomas ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovė pripažinta nukentėjusiąją. Ieškovė viena rūpinasi vaikų auklėjimu. Atsakovas R. B. nesugebėtų užtikrinti vaikų vystymosi. Sūnus pasakojo, kad tėtis pirtyje leisdavo jam su jo draugais gerti nealkoholinį alų. Atsakovas R. B. yra UAB „Kietaviškių autocentras“ vadovas ir akcininkas, jo finansinė padėtis gera. Ieškovė 2014 m. pabaigoje sužinojo, kad laukiasi dukters S. Sužinojęs, kad ieškovė nėščia, atsakovas R. B. pateikė ultimatumą – arba ieškovė sutinka sudaryti vedybų sutartį, arba jis ieškovę paliks. Atsakovas R. B. pasinaudojo ieškovės psichologiniu pažeidžiamumu, o paveikta aplinkybių, ieškovė 2014-12-18 sutiko pasirašyti vedybų sutartį. Šio dokumento esmę ir pasekmes ieškovė sužinojo tik prasidėjus skyrybų procesui. Ieškovė, vaikai ir atsakovas R. B. gyveno šeimos name, esančiame ( - ). Namas registruotas atsakovo R. B. tėvo V. B. vardu, žemės sklypas, ant kurio stovi namas, registruotas atsakovo R. B. tėvų V. B. ir R. B. vardu.
  3. Atsakovas R. B. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
    1. problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, o ieškovė nepateikė tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Prieš ieškovę nesmurtavo, buvo ištikimas. Vaikais rūpinosi, dalyvavo jų auklėjime ir ugdyme. Atsakovas išlaikė tiek ieškovę, tiek vaikus. Sūnui alkoholio vartoti nedavė. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog pasirašant vedybų sutartį prieš ją buvo naudotas psichologinis smurtas. Ieškovei visada buvo žinoma, kad namas, kuriame gyveno, nuosavybės teise priklauso atsakovo tėvams.
  4. Atsakovas R. B. priešieškiniu prašė:
    1. santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės;
    2. nustatyti, kad atsakovo R. B. pavardė po santuokos nutraukimo yra B.;
    3. nustatyti nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakovu R. B.;
    4. nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką;
    5. priteisti iš ieškovės po 190 Eur kiekvienam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės, įpareigojant ieškovę minėtą sumą pervesti į atsakovo R. B. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 5 dienos, o atsakovą R. B. paskirti vaikų išlaikymui gaunamų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise;
    6. bendra jungtine nuosavybe esantį turtą padalinti tokiu būdu: atsakovui R. B. nuosavybės teise palikti žemės sklypą, esantį ( - ), o ieškovei priteisti 2 090 Eur kompensaciją.
  5. Nurodė, kad laikui bėgant ėmė skirtis atsakovo ir ieškovės požiūriai į šeimą, išryškėjo konfliktiška ieškovės prigimtis. Ieškovė pirmoji pradėjo reikalauti skyrybų. Ieškovės elgesys tapo nebevaldomas, agresyvus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) policijos komisariato reagavimo skyriuje ieškovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Namas, esantis ( - ), nors nuosavybės teise ir priklauso atsakovo tėvams, yra vaikų įprasta gyvenamoji vieta. Ieškovė jau yra išsikrausčiusi, neturi vaikams tinkamos gyvenamosios vietos. Ieškovės elgesys agresyvus, todėl ji negali tinkamai pasirūpinti vaikais. 2014-12-18 sudaryta vedybų sutartis, kurioje aptartas sutuoktinių turto režimas.
  6. Ieškovė I. B. nurodė, kad priešieškinys nepagrįstas. Teigė, kad:
    1. atsakomybę dėl problemų šeimoje turėtų prisiimti atsakovas R. B.. Atsakovas R. B. mėgo linksmą gyvenimo būdą. Atsakovas R. B. rodydavo susirašinėjimus su kitomis moterimis, lankydavosi striptizų klubuose, draudė bendrauti su draugėmis ir seserimis, nuolat darė psichologinį spaudimą, menkino. Atsakovas R. B. smurtavo prieš ieškovę, sutrikdė jai sveikatą. Ieškovė santuokinių pareigų nepažeidė. Teiginiai, jog ieškovė nesurūpina vaikais nepagrįsti. Atsakovas R. B. privertė ieškovę išsikraustyti iš namo.
  7. Ieškovė I. B. prašo paliekant galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-02-01 nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, papildomai taikyti iki sprendimo byloje įsiteisėjimo turto areštą: namui ir žemės sklypui, esantiems ( - ); atsakovo vardu registruotam turtui, t. y. UAB „Kietaviškių autocentras“ akcijoms, motorinei valčiai (kateriui), šaunamiesiems ir šaltiesiems ginklams, transporto priemonei, vejos pjovimo traktoriui, kitiems vertybiniams popieriams bei neregistruotam turtui, t. y. kredito įstaigose esančiose atsakovo vardu registruotose sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms. Rengiant santuokos nutraukimo dokumentus paaiškėjo, kad ginčo namas ir sklypas, esantis ( - ), registruotas atsakovo tėvo V. B. vardu, o žemės sklypas, ant kurio stovi namas, registruotas atsakovo tėvų – V. B. ir R. B. vardu. Atsakovas sukūrė kliūtį ieškovei pretenduoti į jų santuokos metu įgytą turtą. Namas ir žemės sklypas, ant kurio stovi namas, įgytas santuokoje už šeimos pinigus. Namą statė ieškovė kartu su atsakovu. Atsakovo tėvai neprisidėjo nei prie minėto sklypo įsigijimo, nei prie namo statybų, name niekada negyveno. Ieškovė su atsakovu bei sūnumi į namą įsikėlė iš karto jį pastačius 2014 m. birželio mėn. Yra grėsmė, kad atsakovo tėvai, sužinoję apie pareikštus reikalavimus, turtą perleis kitiems asmenims. Atsakovas R. B., sužinojęs apie pareikštus reikalavimus, gali mėginti mažinti turto masę.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi, kurioje rašymo apsirikimo klaidos buvo ištaisytos Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimi, ieškovės I. B. prašymą tenkino iš dalies ir ieškovės reikalavimų dėl 2014-12-18 vedybų sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo užtikrinimui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams R. B., V. B., R. B.:
    1. areštavo atsakovo R. B. vardu registruotas UAB „Kietaviškių autocentras“ paprastąsias vardines akcijas;
    2. uždraudė atsakovui R. B. UAB „Kietaviškių autocentras“ paprastąsias vardines akcijas perleisti, parduoti ar kitaip pakeisti jų nepriklausomybę;
    3. taikė areštą atsakovo R. B. vardu registruotam turtui: motorinei valčiai (kateriui), šaunamiesiems ir šaltiesiems ginklams, transporto priemonei „Volvo XC90“, vejos pjovimo traktoriui, kitiems vertybiniams popieriams bei neregistruotam turtui;
    4. areštavo gyvenamąjį namą, registruotą atsakovo V. B. vardu ir žemės sklypą, registruotą atsakovų V. B. ir R. B. vardu, esančius ( - ).
  2. Apylinkės teismas sprendė, kad piniginių lėšų, kurios yra atsakovo pragyvenimo šaltinis, areštas nėra adekvatus, ji gali nepagrįstai apsunkinti normalų atsakovo gyvenimą, jo būtinųjų kasdieninių poreikių tenkinimą. Sprendė, kad ieškovės pareikštas turtinis reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra pakankamai užtikrintas areštavus atsakovo vardu registruotas 60 816 Eur vertės akcijas ir kitą prašomą turtą. Piniginės lėšos, įgytos santuokos metu ir buvusios atsakovo sąskaitose ieškinio padavimo metu, bus padalytos, o jų dydis bus nustatytas gavus informaciją, kiek buvo piniginių lėšų atsakovo sąskaitose ieškinio padavimo metu. Sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, išskyrus piniginių lėšų areštą, galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas ir kyla grėsmė, kad ieškinį patenkinus ir pripažinus vedybų sutartį niekine ir negaliojančia, ne visas santuokos metu įgytas turtas bus padalintas.

8III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

9

  1. Atsakovas R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21d. nutartį ir atmesti ieškovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad:
    1. su ieškove 2014-12-18 pasirašė vedybinę sutartį, kurioje aptarė santuokoje įgyto turto teisinį rėžimą. Nuo vedybų sutarties sudarymo dienos praėję daugiau nei du metai. Ieškovė iki ieškinio pateikimo nekėlė klausimo dėl vedybų sutarties nuginčijimo ar pripažinimo negaliojančia. Ieškovė vedybų sutartį sudarė laisva valia, žinodama jos teisines pasekmes. Dar iki vedybų sutarties sudarymo, ieškovei perlaido nuosavybės teise priklausiusios UAB „Vijusta Baltic“ akcijas. Po vedybų sutarties sudarymo ieškovei nupirko automobilį „Volvo XC60“. Santuokoje įgytas tiek bendras, tiek asmenine nuosavybe esantis turtas jau yra padalintas;
    2. ieškovės nurodomus kilnojamus daiktus įsigijo už savo lėšas. Automobilis skirtas atsakovo verslo ir asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovės automobilis naujesnis ir brangesnis. Šaunamiesiems ginklams reikalinga licencija, kurią atsakovas turi, o ieškovė ne. Motorine valtimi išimtinai naudojasi atsakovas, veją atsakovo tėvams priklausančiame žemės sklype taip pat pjauna atsakovas. Atsakovui šie daiktai būtini. Kitų vertybinių popierių, išskyrus UAB „Kietaviškių autocentras“ akcijas, neturi. Ieškovei visada buvo žinoma, kad žemės sklypą ir namą, kuriame gyvename, įsigijo atsakovo tėvai. Nėra pagrindo laikyti, jog namas, esantis adresu ( - ), yra šeimos turtas, todėl nėra pagrindo varžyti trečiųjų asmenų nuosavybės teisę. UAB „Kietaviškių autocentras“ atsakovo įsteigta ir vadovaujama įmonė, pagrindinis pajamų šaltinis, todėl neturi suinteresuotumo UAB „Kietaviškių autocentras“ akcijų perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jas suvaržyti. UAB „Kietaviškių autocentras“ dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, todėl akcijų areštas gali turėti neigiamos įtakos įmonės veiklai, gali sukelti nepagrįstą nepasitikėjimą įmone ir kitiems asmenims, bendradarbiaujantiems su UAB „Kietaviškių autocentras“. Tai gali sąlygoti įmonės pajamų sumažėjimą, reputacijos pablogėjimą ar nuostolius, o taip pat ir atsakovo finansinės padėties suprastėjimą;
    3. ieškovė nepateikė įrodymų, jog gali atsirasti reali grėsmė galimai ieškovės palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė prašymus grindžia tik deklaratyviais teiginiais. Teismo nurodytas išaiškinimas, jog išvaistytų lėšų suma galėtų būti mažintinas atsakovui priteistinas turtas, galėtų būti taikomas ir kitam atsakovo priklausančiam turtui.
  2. Ieškovė I. B. atsiliepime prašė atsakovo R. B. atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad:
    1. vedybų sutartis sudaryta atsakovui R. B. naudojant šantažą. Vedybų sutarties esmė ieškovei paaiškėjo prasidėjus skyrybų procesui, kai atsakovas R. B. nurodė, kad ieškovę paliks be namų;
    2. ieškovė inicijavo UAB „Vijusta Baltic“ įsteigimą, todėl buvo registruota vienintele akcininke, tačiau šias akcijas ieškovė laiko bendru su atsakovu R. B. turtu. Transporto priemonė „Volvo XC60“ įgytas iš bendrų šeimos lėšų. Santuokos nutraukimo bylose turto areštu siekiama užtikrinti, kad sutuoktinių turtas išliks tokios sudėties, kad po jo padalijimo nepasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas;
    3. atsakovas R. B. gali elgtis nesąžiningai, vengti jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Atsakovo R. B. vardu registruoto automobilio areštu siekiama išvengti bendro dalinto turto masės ir jos vertės sumažėjimo. Analogiška padėtis su šaunamaisiais ginklais bei motorine valtimi. Dalinant bendrą turtą ginklai ir valtis nebūtinai turės būti priteisti ieškovei, nes už juos ieškovei galės būti priteista piniginė kompensacija ar kitas turtas. Informacija apie asmens turimas akcijas nėra vieša. Ieškovė prašė areštuoti ir kitus atsakovo R. B. vertybinius popierius. Įstatymas nedraudžia taikyti laikinųjų apsaugos priemonių turtui, kurio tikslūs duomenys nežinomi;
    4. namas ir sklypas įgyti ieškovės ir atsakovo R. B. santuokoje už šeimos pinigus. Atsakovas R. B. nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimus praradimus. UAB „Kietaviškių autocentras“ teikia automobilių remonto paslaugas, o tokios paslaugos klientai nesigilina į teisinius faktus apie paslaugos tiekėją, o vertina paslaugų suteikimo kokybę. Grėsmę, kad atsakovas R. B. gali siekti apsunkinti teismo sprendimo vykdymą patvirtina ankstesni nesąžiningi veiksmai. Ieškovei tenkančio priteistino turto vertė – 92 993,6 Eur ura didelė fiziniam asmeniui. Vien aplinkybė, kad atsakovas R. B. yra įmonės vadovas, nekeičia jo patikimumo vertinimo. Neareštavus atsakovų turto, o atsakovams šį turtą perleidus ar apsunkinus, gali faktiškai nelikti turto, kurio sąskaita būtų galima mažinti atsakovui tenkančią turto dalį.
  3. Atsakovai V. B. ir R. B. atskiruoju skundu prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį dalyje, kuria buvo patenkintas ieškovės I. B. prašymas areštuoti gyvenamąjį namą, registruotą V. B. vardu ir žemės sklypą, registruotą V. B. ir R. B. vardu, esančius ( - ). Nurodė, kad:
    1. ieškovė nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad tretieji asmenys galėtų siekti savo turto apsunkinimo ar perleidimo tretiesiems asmenims, taip pat nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Atsakovus V. B. ir R. B. su ieškove siejo šilti santykiai, neturi suinteresuotumo kokiu nors būdu pakenkti ieškovei ar jos nepilnamečiams vaikams. Žemės sklypą įsigijo 2012-06-25 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o gyvenamąjį namą pabaigė statyti 2014-12-02, kai buvo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą. Namą įsigijo už savo santaupas. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tariamas teises į žemės sklypą ir namą. Sutuoktiniai 2014-12-18 pasirašė vedybų sutartį, kurioje susitarė dėl asmeninio turto teisinio režimo. Vedybų sutartis įregistruota viešame registre. Vedybų sutartis pasirašyta vėliau, nei įsigijo žemės sklypą ir baigė gyvenamojo namo statybą, todėl ieškovei buvo žinomos aplinkybės, kad ji neturi teisių į šį turtą;
    2. sutiko, kad sutuoktiniai su vaikais laikinai, kol įsigys savo gyvenamąjį būstą, gali gyventi atsakovams V. B. ir R. B. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, laikinai deklaruotų savo gyvenamąją vietą. Tiek gyvenamasis namas, tiek žemės sklypas niekada nuosavybės teise nepriklausė nei ieškovei, nei atsakovui. Ieškovė išsikraustė savo valia. Vien aplinkybė, kad ieškovė ruošiasi įrodinėti, kad gyvenamasis namas priklauso jai ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise nesudaro pagrindo areštuoti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą. Laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, jeigu pareikšti reikalavimai negali būti vertinami vienareikšmiškai. Bylos baigtis nėra aiški. Ieškovė neįrodė teismo sprendimo įvykdymo rizikos. Teismas nutartį priėmė vertindamas tik deklaratyvius ieškovės teiginius.
  1. Ieškovė I. B. atsiliepime į atsakovų V. B. ir R. B. atskirąjį skundą prašė atsakovų V. B. ir R. B. atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad:
    1. atsakovai V. B. ir R. B. fiktyviai užregistravo namą ir žemės sklypą savo vardu siekdami, kad ieškovė nepretenduotų į ieškovės ir atsakovo R. B. lėšomis santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą. Toks elgesys patvirtina, kad norėdami padėti sūnui, atsakovai ir vėl gali ryžtis fiktyvių sandorių sudarymui. Ieškovės ir atsakovo R. B. interesams nesutampant, atsakovai R. B. ir V. B., esantis atsakovo R. B. tėvai, pirmenybę teiktų sūnaus interesams. Ieškovė namą statė ieškovė kartu su atsakovu R. B.. Atsakovo R. B. tėvai neprisidėjo nei prie minėto sklypo įsigijimo, nei prie namo statybų, name niekada negyveno;
    2. ieškovė su atsakovu R. B. bei sūnumi į namą įsikėlė iš karto jį pastačius 2014 m. birželio mėn., todėl ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad teisiškai namas ir žemės sklypas nepriklauso ieškovės ir atsakovo R. B. šeimai. Atsakovo R. B. tėvai perleido butą 1961 m. statybos name, sandorio kaina 11 584,80 Eur. Tokios sumos, gautos namą jau pastačius, nebūtų pakakę net žemės sklypo įgijimui. Pagal orientacinius duomenis nurodomos namo atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) siekia 253 128 Eur. Ieškovė neturėjo pagrindo savo valia sudaryti ginčijamos vedybų sutarties ir atsisakyti jos ir jos sutuoktinio lėšomis ir darbu įgyto turto. Atsakovės R. B. lankymasis name nesukuria atsakovams V. B. ir R. B. teisių į namą. Atsakovai V. B. ir R. B. dėl sūnaus jau yra sudarę fiktyvius sandorius, teikia teismui netikslią, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl šių asmenų sąžiningumo. Ginčas kilęs dėl didelės vertės nekilnojamojo turto, o atsakovai yra fiziniai asmenys. Namo vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis – 84 279 Eur. Nutartimi pritaikytas turto areštas neriboja atsakovų naudojimosi turtu.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atsakovo R. B. atskirasis skundas netenkintinas. Atsakovų V. B. ir R. B. atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  2. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  3. Apeliacijos objektą sudaro Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo R. B. kilnojamąjį turtą bei atsakovo V. B. vardu registruotą žemės sklypą bei atsakovų V. B. ir atsakovės R. B. vardu registruotą namą, esančius ( - ).
Dėl apeliacinio proceso metu pateiktų naujų įrodymų prijungimo prie atskirojo skundo medžiagos
  1. Atsakovai V. B. bei R. B. teismui pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus: nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su istorija, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2012-06-25, bei 2014-12-02 deklaracija Nr. 1 apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą (El. b. t. 6, b. l. 104-116). Nurodė, kad pateikti dokumentai reikšmingi ir turi tiesioginės įtakos atskirųjų skundų nagrinėjimui.
  2. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  3. Viena vertus, atsakovai V. B. bei R. B. prašomus prijungti dokumentus galėjo pateikti ir su atskiruoju skundu, kadangi tam nebuvo jokių kliūčių, o ne 2017-11-22, t. y. prieš pat 2017-11-23 rašytinį posėdį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-06-22 išrašas perteklinis (El. b. t. 6, b. l. 116-118), kadangi analogiškas Nekilnojamojo turo registro išrašas apie žemės sklypą bei namą, esantį ( - ), pateiktos ieškovės (El. b. t. 1, b. l. 15-17). Atskirojo skundo nagrinėjimui aktualių naujų duomenų pateiktame Nekilnojamojo turto registro 2017-06-22 išraše nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako jį prijungti. Kita vertus, likę pateikti dokumentai nėra didelės apimties, tiesiogiai susiję su ginčo objektu, o žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje pateikiami pirminiai sandorio duomenys, kurie yra reikšmingi šiai bylai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos prijungus pirkimo–pardavimo sutartį bei deklaraciją apie statybos užbaigimą.

12Dėl atsakovų V. B. ir R. B. atskirojo skundo

  1. Iš Nekilnojamojo turto registro 2017-01-27 išrašo nustatyta, jog žemės sklypas, esantis ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams V. B. ir R. B. (El. b. t. 1, b. l. 15-17). Žemės sklypas įgytas pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos 2012-06-25, pagrindu (El. b. t. 6, b. l. 110-115). Namas, esantis ( - ), registruotas atsakovo V. B. vardu, vadovaujantis 2014-12-02 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu (El. b. t. 6, b. l. 106-109). Apylinkės teismas skundžiama nutartimi areštavo žemės sklypą bei namą (t. 2, b. l. 62-65).
  2. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo nagrinėjamas pagal CPK XIX (CPK 375–409 straipsniai) skyriaus normas (CPK 381–386 straipsniai). CPK 384 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 5 punkte nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas. Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu atlikęs tokį vertinimą teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).
  3. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes dėl santuokos metu už sutuoktinių bendras lėšas pasistatyto, tačiau atsakovų V. B. ir R. B. vardu registruoto namo bei žemės sklypo, esančių ( - ), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe argumentus (El. b. t. 1, b. l. 147-158), taip pat į tai, jog ieškovės ir vaikų deklaruota gyvenamoji vieta yra ( - ), (El. b. t. 1, b. l. 27-29) ir į Vilniaus apygardos teismo 2017-10-17 nutartį, kuria buvo palikta nepakeista Trakų rajono apylinkės teismo 2017-02-02 nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovei su nepilnamečiais vaikais teisę naudotis ½ dalimi namo, esančio adresu ( - ), ir ½ dalimi žemės sklypo, esančio adresu ( - ) (El. b. t. 5, b. l. 156-164), sprendžia, kad nėra duomenų apie tai, jog ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
  4. Atsakovai V. B. bei R. B. nurodė, kad ieškovė neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. grėsmės ieškovės interesams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, jog ginčo objektas, kurį ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju ieškovė ir atsakovas R. B. valdytų ir naudotų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o atsakovai V. B. bei R. B. gali priimti sprendimus dėl žemės sklypo bei namo teisinės būklės, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011, 2011-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2056/2011). Neareštavus atsakovų V. B. bei R. B. vadu registruoto žemės sklypo bei namo, atsakovai kuriuo metu galėtų žemės sklypą ar namą apsunkinti, pavyzdžiui, įkeisti, arba perleisti tretiesiems asmenims. Tokiu atveju kiti tretieji asmenys vėliau turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą, o tai neabejotinai užtęstų bylos nagrinėjimą, dar labiau apsunkintų ginčo išsprendimą. Palankaus teismo sprendimo atveju ieškovė būtų ginčo namo bei žemės sklypo savininkė, todėl teismo sprendimas turėtų įtakos tiek ieškovės, tiek visų atsakovų teisėms bei pareigoms. Atsakovas R. B. yra atsakovų V. B. ir R. B. sūnus, todėl sutiktina su ieškove, jog atsakovo R. B. tėvai šioje byloje gali būti šališki savo sūnaus naudai. Tokia aplinkybė papildomai pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Ieškovė pateiktu ieškiniu įrodinėja, jog areštuotas žemės sklypas bei jame stovintis namas, esantis ( - ), buvo įgyti už sutuoktinių, t. y. ieškovės ir atsakovo R. B. šeimos lėšas (El. b. t. 1, b. l. 147-158). Nors atsakovai V. B. ir R. B. teismui pateikė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, jog atsakovai V. B. ir R. B. žemės sklypą perka už 5 792,40 Eur (t. 6, b. l. 112), tačiau šioje bylos stadijoje nėra aišku kieno lėšos, bendros ieškovės ir atsakovo R. B., ar atsakovų V. B. bei R. B., buvo panaudotos. Ši aplinkybė yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Pažymėtina, jog duomenų, kad žemės sklypas buvo įsigytas su statiniu, nėra (El. b. t. 6, b. l. 110-115). Atsakovas V. B. statinio užbaigimą deklaravo 2014-12-02 (El. b. t. 6, b. l. 106-109), tačiau nėra duomenų apie tai, kieno lėšomis buvo pastatytas namas. Ši aplinkybė taip pat yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
  5. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad turto areštų registro įstatymo (toliau – TARĮ) 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. CPK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu teismo nutartyje nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu. TARĮ 2 dalies 7 straipsnyje apibrėžta, jog turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog namą bei žemės sklypą areštuoja, nenurodydamas, jog yra apribojamos turto valdymo bei naudojimo teisės (El. b. t. 2, b. l. 62-65). Tai reiškia, jog atsakovams V. B. bei R. B. uždraustą areštuotą turtą parduoti ar apsunkinti jo teisinę būklę, tačiau valdymas bei naudojimasis turtu nėra apribotas. Atsakovų V. B. bei R. B. atžvilgiu pritaikytas areštas realių nepatogumų naudotis žemės sklypu bei namu nesukelia, skundžiama nutartimi pritaikytas areštas atlieka teisinės padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, išsaugojimą, t. y. prevencinę funkciją nekilti naujiems ginčams dėl nekilnojamojo turto teisinio statuso.
  6. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, V. B. bei R. B. atskirajame skunde nurodyti teiginiai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutartį, todėl arešto, pritaikyto žemės sklypui bei namui, esantiems ( - ), dalyje ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl atsakovo R. B. atskirojo skundo
  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje nutartyje nurodytas teisinis reguliavimas, susijęs su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, analogiškai taikytinas nagrinėjant ir atsakovo R. B. atskirąjį skundą, todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių reguliavimo bei ieškinio pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nebepasisako.
  2. Atsakovas R. B. nurodė, jog ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, nes nurodo melagingą informaciją apie privertimą sudaryti 2014-12-18 vedybų sutartį (El. b. t. 1, b. l. 57-59). Ieškovė yra pareiškusi reikalavimą pripažinti vedybinę sutartį niekine bei negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o byloje nėra duomenų apie tai, kad šis ieškovės reikalavimas yra akivaizdžiai atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovo kilnojamojo turto areštui šie teiginiai neturi reikšmės. Atsakovo nurodoma pozicija dėl 2014-12-18 vedybų sutarties negaliojimo vertintina nagrinėjant ieškovės reikalavimą iš esmės, o ne sprendžiant tarpinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
  3. Atsakovas nurodė, jog 2014-12-18 vedybų sutartimi visas turtas jau yra padalintas, todėl nėra pagrindo jo areštuoti, o kilnojamąjį turtą atsakovas R. B. įgijo už savo asmenines lėšas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo R. B. atskirojo skundo bei ieškovės atsiliepimo į R. B. atskirąjį skundą argumentus, sutinka su ieškovės nurodoma pozicija, jog kilnojamųjų daiktų areštas, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, užtikrina piniginės kompensacijos išmokėjimą, kadangi areštuoti kilnojamieji daiktai galės būti išieškoti priverstinio vykdymo tvarka. Neareštavus atsakovui R. B. priklausančių vertingų kilnojamųjų daiktų, atsakovas R. B. juos galėtų lengvai realizuoti. Nors byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas realizuoja ar ketina realizuoti kilnojamuosius daiktus, tačiau sutiktina su ieškove, jog beveik 93 000 Eur ieškinio suma atsakovui R. B., kaip fiziniam asmeniui, yra didelė. Didelė ieškinio suma yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-859/2013). Atsakovas R. B. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, jog ieškinio reikalavimų suma jam nėra didelė, ar kad jis galės nedelsiant, ieškinio patenkinimo atveju, įvykdyti teismo sprendimą. Aplinkybė, ar atsakovas R. B. kilnojamuosius daiktus įsigijo už savo asmenines, ar bendras šeimos lėšas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
  4. Atsakovas R. B. nurodė, jog automobilis, motorinė valtis, vėjapjovė bei šaunamieji bei šaltieji ginklai yra skirti jo asmeniams poreikiams, be to, ieškovė leidimo turėti ginklų neturi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kilnojamojo turto areštu atsakovui R. B. nėra apribotos valdymo ar naudojimosi šiais daiktais teisės (CPK 675 straipsnio 3 dalis). Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės skirtos padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, išsaugojimui bei galimybei, esant palankiam ieškovei teismo sprendimui, nukreipti išieškojimą į tokį turtą. Atsakovas R. B. teismui nepateikė duomenų, jog kilnojamuoju turtu, kuris buvo areštuotas skundžiama nutartimi, būtų buvę uždrausta naudotis, ar jis būtų buvęs perduotas ieškovei.
  5. Atsakovas nurodė, jog kitų įmonių, išskyrus UAB „Kietaviškių autocentras“, akcijų ar vertybinių popierių neturi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, jog CPK 147 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiuo atveju, jeigu atsakovas R. B., neturi daugiau vertybinių popierių, skundžiama nutartis niekaip jo teisių nesuvaržo. Tuo atveju, jeigu atsakovas R. B. turėtų daugiau kilnojamojo neregistruotino turto, antstolis jį aprašytų turto arešto aktu, jei nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės bus pateikta antstoliui CPK nustatyta tvarka bei terminais.
  6. Atsakovas R. B. nurodė, jog areštas UAB „Kietaviškių autocentras“ turi neigiamų pasekmių, kadangi įmonė dalyvauja viešuose pirkimuose, o tokia aplinkybė gali sukelti trečiųjų asmenų nepasitikėjimą įmonę. Apeliantas R. B. teismui nepateikė duomenų apie tai, jog įmonė UAB „Kietaviškių autocentras“ apskritai dalyvauja viešuose pirkimuose, taip pat nepateikė duomenų apie tai, jog pirkimo sąlygose būtų buvęs įrašytas draudimas turėti areštų akcijoms. Duomenų, jog UAB „Kietaviškių autocentras“ nebūtų leista dalyvauti viešajame pirkime dėl galiojančio arešto nepateikta. Viešųjų pirkimų įstatymas taip pat nenumato ribojimų įmonei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kurios akcijos buvo areštuotos santuokos nutraukimo byloje, dalijant sutuoktiniams priklausantį turtą. Iki kol akcijos nepadalintos, atsakovas R. B. valdo bei naudoja 100 proc. akcijų, t. y. turi vienbalsę sprendimų priėmimo teisę įmonės veikloje. Kitų duomenų, jog UAB „Kietaviškių autocentras“ akcijoms taikomas areštas turėtų neigiamų pasekmių atsakovas R. B. nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
  7. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad teismui dalijant santuokos metu įgytas pinigines lėšas ir nustačius, kad atsakovas santuokos metu įgytas pinigines lėšas iššvaistė, atsakovui R. B. tenkančio dalytino turto visuma bus atitinkamai mažinama jo išeikvotai piniginių lėšų sumai. Atsakovas R. B. nurodė, jog toks apylinkės teismo išaiškinimas galėtų būti taikytinas ir likusiam neregistruotinam kilnojamajam turtui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovo pozicija nesutiktų. Apylinkės teismas arešto atsakovo R. B. lėšoms netaikymą motyvavo ne šia taisykle, o tai, kad piniginių lėšų areštas apsunkintų normalų atsakovo R. B. būtinųjų poreikių tenkinimą bei tuo, kad ieškovės reikalavimai santuokos nutraukimo byloje užtikrinti UAB „Kietaviškių autocentras“ akcijų bei kito turto areštu. Pritaikius atsakovo R. B. siūlomą taisyklę ir likusiam turtui, atsakovas R. B. galėtų realizuoti dalintiną turtą, ypač neregistruotinus kilnojamuosius daiktus, o už realizuotą turtą gautas lėšas iššvaistyti ir galimai palankų sprendimą ieškovei padaryti neįvykdymą, kadangi atsakovas R. B. apskritai nebeturėtų turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
  8. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina atsakovams, kad pasikeitus aplinkybėms ir esant CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, laikinosios apsaugos priemonės neužkerta kelio atsakovams kreiptis į teismą su prašymu panaikinti arba pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148–149 straipsniai).
  9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

13Vadovaudamasis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktu, CPK 144 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 384 straipsnio 5 dalimi, teismas

Nutarė

14Atsakovo R. B. atskirąjį skundą atmesti.

15Atsakovų V. B. ir R. B. atskirąjį skundą atmesti.

16Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai