Byla 2-2056/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Domus firma“, uždarosios akcinės bendrovės „JB investicijos“, A. P. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria teisme pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ginant viešąjį interesą pareikštą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. B. , A. M. , A. P. , R. A. , uždarajai akcinei bendrovei „Domus firma“, uždarajai akcinei bendrovei „JB investicijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Alterus“, uždarajai akcinei bendrovei „Capital invest“, uždarajai akcinei bendrovei „Transdina“, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, A. K. , notarei B. G. , notarui D. G. , notarei D. K. , notarei J. R. , notarui J. P. , notarui D. T. , dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2004 m. spalio 11 d. paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 14894, 2005 m. spalio 11 d. paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. 8093, panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 02-01-12520 ir tos pačios dienos sprendimą Nr. 6201, Kauno apskrities viršininko 2006 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. 02-01-32-77 bei tos pačios dienos sprendimą Nr. 6501, Kauno apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 02-01-11829 ir tos pačios dienos sprendimą Nr. 6941, Kauno apskrities viršininko 2008 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. 02-1-8205 ir tos pačios dienos sprendimą Nr. 8995, Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 02-01-902 ir tos pačios dienos sprendimą Nr. 9317, Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 02-01-4589 ir tos pačios dienos sprendimą Nr. 9658, Kauno apskrities viršininko 2009 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. 02-01-7473 ir tos pačios dienos sprendimą Nr. 9854, Kauno apskrities viršininko 2009 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. 02-01-7472 ir tos pačios dienos sprendimą Nr. 9853, Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 26 įsakymą Nr. 02-01-8573 ir tos pačios dienos sprendimą Nr. 9920, Kauno apskrities viršininko 2010 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. 02-01-6103 ir tos pačios dienos sprendimą Nr. 19-10419, Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. S-48-19511-19611 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei O. B. “ ir 2008 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. ŽM-484, Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. S3-2 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei O. B. “, Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-417 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo Alytaus rajone“, Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 2S-67 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei O. B. “, Kauno apskrities viršininko 2010 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 52/24699 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei O. B. “ ir tos pačios dienos įsakymą Nr. 02-05-1721, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. S7-38 ir tos pačios dienos įsakymą Nr. Ž7-641, pripažinti negaliojančiais 2007 m. birželio 20 d. Kauno apskrities viršininko išvadą Nr. 1413, 2004 m. birželio 26 d. Kauno apskrities viršininko išvadą Nr. 1429, 2007 m. birželio 26 d. Kauno apskrities viršininko išvadą Nr. 1430, 2007 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apskrities viršininko išvadą Nr. 1479, 2009 m. liepos 13 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2993, 2005 m. gruodžio 23 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 10606, 2006 m. kovo 31 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2937, 2008 m. rugpjūčio 5 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 4062, 2009 m. spalio 1 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 4035, 2009 m. balandžio 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1482, 2006 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 10330, 2010 m. liepos 21 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2637, 2010 m. balandžio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1344, 2011 m. gegužės 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1771, 2010 m. rugpjūčio 30 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2996, 2008 m. lapkričio 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 10016, 2006 m. sausio 17 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1-108, 2007 m. liepos 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DT-3469, 2007 m. kovo 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-1705, 2010 m. gegužės 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1918, 2010 m. gegužės 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1921, 2010 m. rugsėjo 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3136, 2010 m. gruodžio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. I-3284, 2009 m. birželio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2784, 2009 m. birželio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2782, 2009 m. birželio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2776, 2009 m. birželio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2778, 2009 m. birželio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2780, 2009 m. birželio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2770, 2009 m. birželio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2768, 2009 m. birželio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2774, 2009 m. birželio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2772, 2010 m. vasario 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1768 dalį dėl žemės sklypų unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), pardavimo, 2010 m. gegužės 21 d. susitarimą pakeisti sutartį (2009 m. birželio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2784) Nr. 1932, 2010 m. gegužės 21 d. susitarimą pakeisti sutartį (2009 m. birželio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2782) Nr. 1924, 2010 m. gegužės 21 d. susitarimą pakeisti sutartį (2009 m. birželio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2776) Nr. 1925, 2010 m. gegužės 21 d. susitarimą pakeisti sutartį (2009 m. birželio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2784) Nr. 1928, 2010 m. gegužės 21 d. susitarimą pakeisti sutartį (2009 m. birželio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2784) Nr. 1930, 2010 m. gegužės 21 d. susitarimą pakeisti sutartį (2009 m. birželio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2784) Nr. 1926, 2010 m. gegužės 21 d. susitarimą pakeisti sutartį (2009 m. birželio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2784) Nr. 1927, 2010 m. gegužės 21 d. susitarimą pakeisti sutartį (2009 m. birželio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2784) Nr. 1929, 2010 m. gegužės 21 d. susitarimą pakeisti sutartį (2009 m. birželio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2784) Nr. 1931, 2006 m. sausio 17 d. priėmimo - perdavimo aktą Nr. 1-109, 2009 m. birželio 30 d. priėmimo - perdavimo aktą Nr. 2785, 2009 m. birželio 30 d. priėmimo - perdavimo aktą Nr. 2783, 2009 m. birželio 30 d. priėmimo - perdavimo aktą Nr. 2777, 2009 m. birželio 30 d. priėmimo - perdavimo aktą Nr. 2779, 2009 m. birželio 30 d. priėmimo - perdavimo aktą Nr. 2781, 2009 m. birželio 30 d. priėmimo - perdavimo aktą Nr. 2771, 2009 m. birželio 30 d. priėmimo - perdavimo aktą Nr. 2769, 2009 m. birželio 30 d. priėmimo - perdavimo aktą Nr. 2775, 2009 m. birželio 30 d. priėmimo - perdavimo aktą Nr. 2773, taikyti restituciją natūra, valstybės nuosavybėn grąžinti ieškinyje nurodytus žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisės buvo grąžintos O. B. , įpareigoti ginčijamų pirkimo – pardavimo sutarčių šalis viena kitai grąžinti sumokėtas pinigų sumas. Ieškovas nurodo, jog ginčijamais administraciniais aktais O. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į V. S. valdytą turtą. V. S. savo turtą testamentu buvo palikusi O. B. sutuoktiniui A. B. , todėl O. B. galėjo nuosavybės teises atkurti ne savo, bet tik savo sutuoktinio vardu. Tačiau A. B. mirus dar 1951 m., O. B. , prieš kreipdamasi dėl nuosavybės teisių sukūrimo, buvo sudariusi dvi santuokas, taip prarasdama jai, kaip A. B. sutuoktinei, priklausiusias teises. Šią aplinkybę nuo administracinius aktus priėmusių institucijų O. B. nuslėpė. Be to, nuosavybės teisės, remiantis Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, buvo atkurtos į 57,4639 ha žemę, nors, kaip matyti iš surinktos medžiagos, V. S. priklausė tik 35 ha. Pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, atkuriant nuosavybę O. B. buvo perduota 19,86 ha miško ir 7,66 ha vandens telkinių, esančių Kauno mieste. Nurodytas aplinkybes ieškovas įvertino kaip pagrindą administraciniams aktams panaikinti. Kadangi vėlesniais sandoriais ir paveldėjimo teisės liudijimais buvo disponuojama turtu, į kurį neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės, šie sandoriai ir paveldėjimo teisės liudijimai pripažintini negaliojančiais, taikytina restitucija. Kartu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo žemės sklypams, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės ginčijamais administraciniais aktais ir kurių nuosavybės teisės perleistos ar paveldėtos ginčijamais sandoriais ar paveldėjimo teisės liudijimais.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovo teisme pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo į šiuos žemės sklypus: 1) 7,6500 ha, unikalus Nr. ( - ), 6,0000 ha, unikalus Nr. ( - ), 18,0000 ha, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); 2) 44,0000 ha, unikalus Nr. ( - ), 72,0000 ha, unikalus Nr. ( - ), 14,0000 ha, unikalus Nr. ( - ), 10,5000 ha, unikalus Nr. ( - ), 40,0000 ha, unikalus Nr. ( - ), 39,0000 ha, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); 3) 1,8243 ha, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 4) 4,9618 ha, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 5) 16,0274 ha, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 6) 0,1139 ha, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 7) 2,1086 ha, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 8) 0,4334 ha, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 9) 0,2280 ha, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 10) 0,1776 ha, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 11) 0,9426 ha, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 12) 3,2516 ha , unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 13) 0,0976 ha, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 14) 0,8460 ha, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 15) 0,4424 ha, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 16) 8,9917 ha, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 17) 6,4000 ha, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 18) 2,6000 ha, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 19) 3,0000 ha, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 20) 4,7000 ha, unikalus Nr. ( - ), 2,1000 ha, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); 21) 60,2300 ha, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 22) 0,3000 ha unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 23) 2,4000 ha, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

7Teismas nurodė, kad byloje reiškiami reikalavimai, jų patenkinimo atveju, įtakos ginčo dalyku esančių sklypų nuosavybės teises, todėl tolesnis disponavimais šiais sklypais apribos galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o tai sudaro pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Domus firma“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos UAB „Domus firma“ nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskiruoju skundu apeliantas UAB „JB investicijos“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos UAB „JB investicijos“ nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskiruoju skundu apeliantė A. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos A. P. nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:

  1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis bei ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nemotyvuoti. Teismo argumentas, kad byloje reiškiami reikalavimai, jų patenkinimo atveju, įtakos ginčo dalyku esančių sklypų nuosavybės teises, tolimesnis disponavimas šiais sklypais apribos galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pakankamu motyvu, patvirtinančiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Lietuvos apeliacinio teismo praktika, formuojama sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, parodo, kad ieškovas turi pareigą pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą, o teismas turi pareigą atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia jų taikymo reikalingumą. Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindžia vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, kas apsunkins teismo sprendimo įvykdymą, kurių nepatvirtina jokiais įrodymais. Teismas skundžiamoje nutartyje apsiribojo vien bendro pobūdžio formaliais teiginiais, nepateikė susiklosčiusios situacijos vertinimo, pagrįsto konkrečiais įrodymais.
  2. Skundžiama nutartimi yra pažeidžiamos sąžiningų žemės sklypų įgijėjų teisės. Atsakovai A. M. ir V. B. nuosavybes teises į žemės sklypus įgijo valstybės institucijų priimtų sprendimų, administracinių aktų ir įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. UAB „Domus firma“ nuosavybės teises į žemės sklypus iš šių atsakovų įgijo notarų tvirtinamų sandorių, įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, pagal galiojančius teisės aktus. UAB „JB investicijos“ žemės sklypus pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu įgijo iš UAB „Domus firma“, o A. B. iš UAB „JB investicijos“. Apeliantai laikytini sąžiningais įgijėjais, o vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi, iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Ieškovas ieškinyje nenurodė, kad nuosavybės teisės į minėtus sklypus buvo atkurtos padarius nusikaltimą, ar kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, taip pat nenurodė nė vieno teisinio pagrindo, kuriuo remiantis apeliantų sudarytos žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis. Ieškinio reikalavimai pripažinti pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis yra išvestiniai. Pačios sutartys neturi savarankiškų teisinių defektų ir nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų.
  3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė preliminariai neįvertinęs ieškinio pagrįstumo. Ieškovui palankus teismo sprendimas apeliantų, sąžiningų žemės sklypų įgijėjų, atžvilgiu negali būti priimtas, todėl negalimas ir tokio teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas, taigi neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas.
  4. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą. Apelianto UAB „Domus firma“ veikla yra susijusi išimtinai tik su skundžiama nutartimi areštuotų žemės sklypų išvystymu, į šiuos sklypus apeliantas investavo dideles lėšas, sumoka ženklias sumas turto mokesčio. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos jų siekiamiems tikslams, gali sužlugdyti įmonę, neadekvačiai ir nepagrįstai apsunkina įmonės padėtį, o patirtus nuostolius apeliantas vėliau reikalautų priteisti iš valstybės, tai yra visų mokesčių mokėtojų pinigų.
  5. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendė nepranešus UAB „Domus firma“, taip nesudarius sąlygų apeliantui išreikšti savo poziciją dėl ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas mėgina turtą perleisti tretiesiems asmenims.

10Atsiliepimu į apeliantų atskiruosius skundus ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, su skundais nesutiko, prašė juos atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog apeliantų teiginiai, kad jau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas privalėjo vertinti jų sąžiningumą, yra nesuderinamas su civilinio proceso esme, principais bei laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtimi. Klausimus dėl apeliantų sąžiningumo įgyjant žemės sklypus teismas spręs tik priimdamas galutinį sprendimą, visapusiškai išnagrinėjęs visus byloje esančius įrodymus. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realus pavojus, kad teismui tenkinus ieškovo reikalavimus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps nebeįmanomu. Nagrinėjamu atveju ginčo sklypus perleidus tretiesiems asmenims į bylos nagrinėjimą turėtų būti įtraukiami nauji proceso dalyviai, o tai nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, pažeistų proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žemės sklypai nuo pat 2004 metų yra aktyviai perleidinėjami tretiesiems asmenims, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir aplinkybę, kad byloje yra ginamas viešasis interesas, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Be to, 2011 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00050-11 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje. Tolimesnis ikiteisminio tyrimo atlikimas pavestas Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybai. Argumentai, kad taikytos neproporcingos laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįsti, nes žemės sklypai areštuoti nebuvo. Buvo taikyta švelnesnė laikinosios apsaugos priemonės rūšis – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo. Apeliantų teisės šiuos sklypus naudoti bei juos valdyti nėra apribotos, todėl laikinosios apsaugos priemonės nesukelia apeliantams neigiamų pasekmių. Aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka nepranešus apeliantams, neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui. Pranešti ar ne kitai šaliai apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimą paliekama teismo dispozicijai.

11Atsiliepimu į atskiruosius skundus atsakovas R. A. prašė apeliantų skundus nagrinėti teismo nuožiūra.

12Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliantų atskiruosius skundus nepateikė.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

14teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirieji skundai netenkintini.

16Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

18Nagrinėjamoje byloje ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį dėl Kauno apskrities viršininko įsakymų, sprendimų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimų, pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Ieškiniu pareikštais reikalavimais yra siekiama sugrąžinti žemės sklypus, kurie buvo ieškiniu ginčijamų sprendimų ir sandorių objektai ir kurių dalis nuosavybės teise valdo ir apeliantai. Be kitų reikalavimų, ieškinyje taip pat yra pareikšti reikalavimai pripažinti negaliojančiomis paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį bei žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis, kurių pagrindu apeliantai ir įgijo nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus, bei prašoma taikyti restituciją natūra: priteisti valstybei iš apeliantų pagal minėtas sutartis jų įgytų žemės sklypus ar jų dalis. Taigi apeliantams priklausantys žemės sklypai yra ginčo objektu.

19Atsižvelgiant į galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, skundžiama nutartimi teismas padarė pagrįstą išvadą, jog egzistuoja grėsmė, kad galimai ieškovui palankus teismo sprendimas, netaikius ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, gali tapti neįvykdomas, nes nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, apeliantams išliktų galimybė ginčo turtą (žemės sklypus ar jų dalis) perleisti kitiems asmenims, todėl ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, restitucijos taikymas, o tuo pačiu ir teismo sprendimo įvykdymas, būtų apsunkintas arba pasidarytų neįmanomas. Pažymėtina ir tai, kad jau vien aplinkybė, jog ginčo objektas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas apeliantus, kurie turi teisę disponuoti ginčo objektu, teismų praktikoje pripažįstama kaip aplinkybė, patvirtinanti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011).

20Pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad egzistuoja galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl pagrįstai pritaikė laikinąją apsaugos priemonę. Netaikius įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ieškovo nurodomiems objektams – žemės sklypams, apeliantai turėtų galimybę juos perleisti tretiesiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti. Dėl šios priežasties užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija, nukentėtų viešasis interesas bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Be to, pažymėtina, kad pritaikyta laikinoji pasaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl ginčo žemės sklypų nuosavybės teisių perleidimo draudimo, yra mažiausiai varžanti apeliantų teises, nes riboja tik jų teisę šiuo turtu disponuoti, tačiau nedraudžia apeliantams šį turtą valdyti ir juo naudotis, iš esmės nesukelia apeliantams neigiamų pasekmių ir nepažeidžia apeliantų teisių bei teisėtų interesų. Todėl apeliantų argumentai, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia proporcingumo principą ir varžo apeliantų teises daugiau negu to reikia būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, yra nepagrįsti.

21Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, jog laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, nes pareikštas ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą apeliantų argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl jų sąžiningumo įgyjant ginčo žemės sklypus, atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 2 d., CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str., CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d.).

22Argumentai, kad laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta nepranešus apeliantams, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimas, nepranešus atsakovui ir to nemotyvavus ar nepakankamai motyvavus, nėra pakankamas procesinis pažeidimas, dėl kurio būtų pagrindas nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pripažinti neteisėta bei nepagrįsta (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1520/2010; 2011 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-17/2011 ir kt.). Tokiu atveju, atsakovui, kurio atžvilgiu taikoma laikinoji apsaugos priemonė, jam nepranešus, suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, tai yra kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tokią savo teisę apeliantai realizavo. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, apeliantų teiginys, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas suteikti jiems galimybę pateikti savo poziciją ir argumentus lėmė nepagrįstą laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą, yra nepagrįstas.

23Teisėjų kolegija, įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirųjų skundų motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovo teisme... 7. Teismas nurodė, kad byloje reiškiami reikalavimai, jų patenkinimo atveju,... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Domus firma“ prašo panaikinti pirmosios... 10. Atsiliepimu į apeliantų atskiruosius skundus ieškovas Kauno apygardos... 11. Atsiliepimu į atskiruosius skundus atsakovas R. A. prašė apeliantų skundus... 12. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliantų atskiruosius... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 14. teisiniai argumentai ir išvados... 15. Atskirieji skundai netenkintini.... 16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje... 18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras,... 19. Atsižvelgiant į galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, skundžiama... 20. Pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad... 21. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, jog... 22. Argumentai, kad laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta nepranešus... 23. Teisėjų kolegija, įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą....