Byla 2A-562-392/2014
Dėl neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, J. Ž. ir UAB „Grinda“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Romerta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1144-779/2013 pagal ieškovų A. J., K. J. ir D. S. ieškinius atsakovams UAB „Romerta“ ir Vilniaus miesto savivaldybei, veikiančiai per Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, dėl neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, J. Ž. ir UAB „Grinda“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovai K. J. ir D. S. pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Romerta“ ir Vilniaus miesto savivaldybės kiekvienam po 100.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. I, b.l. 72-80, t. III, b.l. 94-105, 190-196, 199-203). Ieškovai nurodė, kad 2010-01-29, apie 23 val., Viršupio gatvėje, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo ieškovo tėvas ir ieškovės gyvenimo draugas R. J., dėl to ieškovai patyrė neturtinę žalą. Šio eismo įvykio kaltininkas J. Ž. pagal darbo sutartį dirbo taksi vairuotoju atsakovo UAB „Romerta“ įmonėje ir eismo įvykio metu vykdė darbines pareigas. J. Ž. vairuojamas automobilis buvo valdomas atsakovo UAB „Romerta“ nuomos sutarties pagrindu. Taigi, atsakovas UAB „Romerta“ turi atlyginti ieškovams sukeltą neturtinę žalą, kadangi kaip darbdavys atsako už savo darbuotojo J. Ž. veiksmus, taip pat atsakovui atsakomybė kyla kaip automobilio, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis, valdytojui. Ieškovų teigimu, eismo įvykį nulėmė ne tik J. Ž. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, bet ir netinkama kelio būklė bei kelio priežiūra eismo įvykio metu. Rūpintis keliu privalėjo šio kelio savininkas atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau šios pareigos nevykdė, todėl kartu su atsakovu UAB „Romerta“ turi atlyginti ieškovų patirtą neturtinę žalą.

4Ieškovas A. J. pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti atsakovo UAB „Romerta“ 30.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi nurodyto eismo įvykio metu žuvo ieškovo sūnus R. J., todėl ieškovas patyrė neturtinę žalą. Ieškovas atsakovo UAB „Romerta“ atsakomybę grindė tais pačiais pagrindais kaip ir kiti ieškovai (t. II, b.l. 142-143, t. III, b.l. 94-105, 199-203).

5Atsakovas UAB „Romerta“ su ieškovų K. J., D. S. ir A. J. ieškiniais nesutiko (t. I, b.l. 140-146, t. II, b.l. 150-152, t. III, b.l. 94-105, 199-203). Nurodė, kad aptariamas eismo įvykis įvyko dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atsakingos už kelių priežiūrą, kaltės. Eismo įvykis kilo J. Ž. vairuojamam automobiliui užvažiavus ant didelės provėžos, todėl jis tapo nevaldomas. Jeigu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė būtų tinkamai prižiūrėjusi kelius, eismo įvykis nebūtų kilęs. Atsakovas UAB „Romerta“ taip pat nurodė, kad jeigu teismas pripažintų šio atsakovo pareigą atlyginti ieškovams neturtinę žalą, turi būti atsižvelgiama į tai, jog ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas įrodymais, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, atsakovo UAB „Romerta“ darbuotojas eismo įvykį padarė neatsargia nusikalstama veika, dalį žalos atsakovas jau atlygino, o visos neturtinės žalos atlyginimas sukeltų atsakovui labai sunkių padarinių.

6Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškovų K. J. ir D. S. ieškiniu nesutiko (t. I, b.l. 103-113, t. III, b.l. 94-105, 199-203). Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus miesto gatvių tinkamos būklės užtikrinimo funkciją buvo perdavusi UAB „Grinda“, kuri turėtų būti traukiama atsakovu šioje byloje. Teismas baudžiamojoje byloje pripažino, kad dėl aptariamo eismo įvykio kaltas yra tik J. Ž. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė veikė galiojančių teisės aktų ribose, tinkamai vykdė jai kaip viešųjų kelių ir gatvių savininkei nustatytas pareigas. Tačiau, jeigu teismas nustatytų, kad eismo įvykį sukėlė ir netinkama kelio būklė bei priežiūra, turėtų būti remiamasi LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo V dalies 42 punktu, pagal kurį kelius prižiūrintys asmenys atleidžiami nuo atsakomybės, jeigu eismo įvykis įvyko dėl eismo įvykio dalyvių ar kitų asmenų kaltės.

7Trečiasis asmuo J. Ž. atsiliepimo į ieškinius nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo (t. II, b.l. 148, t. III, b.l. 94-105, 180-183, 199-203).

8Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ su ieškovų K. J. ir D. S. ieškiniu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu nesutiko (t. II, b.l. 72-79, t. III, b.l. 94-105, 199-203). Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, taip pat ir UAB „Grinda“, laikėsi kelių priežiūrą ir tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Viršupio gatvė, Vilniuje, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo prižiūrėta tinkamai. Eismo įvykis įvyko dėl atsakovo UAB ‚Romerta“ darbuotojo, taksi vairuotojo, neteisėtų veiksmų, nes šis nesilaikė Kelių eismo taisyklių.

9Trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ nurodė, kad visiems dėl aptariamo eismo įvykio nukentėjusiems asmenims buvo išmokėta 34.898,93 Lt draudimo išmokų, taip pat ir 8.632 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovui K. J. išmokėta 1.035,84 Lt draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti, ieškovei D. S. išmokėta 4.328 Lt draudimo išmoka už paminklo pagaminimo ir pastatymo išlaidas (t. I, b.l. 88-90, 127-129t. III, b.l. 94-105, 161, 199-203).

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-13 sprendimu ieškovų K. J. ir D. S. ieškinį tenkino iš dalies, ieškovo A. J. ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo UAB „Romerta“ ieškovui K. J. 70.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovei D. S. – 30.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovui A. J. – 30.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Romerta“ ieškovų K. J. ir D. S. naudai 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1.600 Lt bylinėjimosi išlaidų. (t. III, b.l. 205-209).

11Teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje aptariamo eismo įvykio kaltininku pripažintas J. Ž., kuris nesilaikė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimų, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, todėl automobilis prarado judėjimo stabilumą, J. Ž. automobilio nesuvaldė, įvažiavo į dešinėje kelio pusėje pagal važiuojamosios dalies kraštą buvusią 6 cm provėžą, išvažiavo į priešingą eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu, ko pasėkoje žuvo R. J. Kadangi J. Ž. eismo įvykį padarė darbo metu, dirbdamas pagal darbo sutartį atsakovo UAB „Romerta“ bendrovėje taksi vairuotoju, o automobilis Mersedes Benz C200 pagal 2009-10-01 automobilio nuomos sutartį buvo išnuomotas atsakovui UAB „Romerta“, atsakovas UAB „Romerta“ atsako ir kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas be kaltės, ir kaip samdantysis darbuotojus už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės. Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovai – eismo įvykyje žuvusiojo gyvenimo draugė D. S., sūnus K. J. bei tėvas A. J. – turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Spręsdamas klausimą dėl ieškovų patirtos neturtinės žalos dydžio, teismas rėmėsi įstatyme įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovai be jokios abejonės dėl tėvo, gyvenimo partnerio ir sūnaus netekties patyrė sunkių dvasinių išgyvenimų. Visų ieškovų santykiai su žuvusiuoju buvo labai artimi ir glaudūs. Ieškovo K. J. patirtus išgyvenimus be ieškovės paaiškinimų patvirtina Vilniaus lopšelio-darželio „Molinukas“ direktorės 2011-09-27 pažyma, kurioje nurodyta, jog K. J. po sausio mėnesį įvykusios nelaimės į darželį atėjo tik kovo mėnesį, tapo uždaresnis, jautresnis, užsisklendęs savyje, baikštus. Teismo vertinimu, mažametis K. J., trijų metų amžiaus praradęs tėvą, patyrė didžiausius išgyvenimus. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad ieškovė D. S. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jos sveikata pablogėjo dėl įvykusio eismo įvykio. Byloje taip pat nėra duomenų, jog žuvusysis išlaikė ieškovę ir savo tėvą ieškovą A. J. Teismas pažymėjo, kad ieškovė D. S., veikdama mažamečio K. J. interesais, pardavė ieškovui A. J. butą, paveldėtą po R. J. mirties, tokiu būdu pablogindama mažamečio turtinę padėtį. Teismas atsižvelgė į atsakovo UAB „Romerta“ finansinę būklę, tai jog UAB „Romerta“ dirbo nuostolingai, šiuo metu visi bendrovės dokumentai yra išimti dėl atliekamo tyrimo, bendrovė nei viename iš Lietuvos bankų sąskaitose piniginių lėšų neturi, nekilnojamojo turto taip pat neturi. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu J. Ž. pripažintas kaltu dėl įvykusio eismo įvykio, kurio pasekmės itin sunkios, nes žuvo žmogus, tačiau nusikaltimas padarytas netyčiniais veiksmais. Nesutiko su ieškovų K. J. ir D. S. argumentais, jog eismo įvykis įvyko ir dėl netinkamai tvarkomo kelio Viršupio gatvėje, todėl atsakovų UAB „Romerta“ ir Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė turi būti solidari. Nustatė, kad gatvės valdytoju laikytina UAB „Grinda“, kuriai 2007-06-22 sudarytos Darbų atlikimo sutarties pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti gatves. Baudžiamojoje byloje konstatuoti tik neteisėti J. Ž. veiksmai, kurių pasėkoje įvyko eismo įvykis. Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos Generalinio direktoriaus 2006-04-28 įsakymu Nr. V-103 patvirtintų Automobilių kelių priežiūros normatyvų 6 lentelės 2.1.13 punktą, sningant ar pustant, esant apledėjimui, krašto keliai turi būti barstomi ne trumpiau kaip nuo 9 iki 18 val., ir tik sutvarkius magistralinius bei krašto kelius bei tik pavojingi ruožai. Tuo tarpu eismo įvykis Viršupio gatvėje įvyko 23 val. 3 min., t. y. po 18 val., kai savivaldybė pareigos barstyti gatvės neturėjo. Eismo sąlygas turėjo įvertinti automobilio vairuotojas J. Ž., pasirinkdamas saugų greitį. Aplinkybė, jog vairuotojas įvažiavo į 6 cm provėžą, taip pat nepagrindžia Vilniaus miesto savivaldybės ar UAB „Grinda“ kaltės, kadangi ši provėža neviršija provėžoms nustatyto maksimalaus leistino dydžio reikalavimų, nustatytų Automobilių kelių priežiūros normatyvų 10 lentelės 3.2.2 punkte. Be to, provėža buvo ne važiuojamoje kelio dalyje, o kelkraštyje. Tai, kad byloje nėra kelio Viršupio gatvėje defektavimo aktų, numatytų tarp UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-06-22 sudarytoje Darbų atlikimo sutartyje, nesudaro pagrindo teigti, jog Vilniaus miesto savivaldybė aplaidžiai ar nerūpestingai vykdė savo pareigas kelių priežiūros srityje. Iš to seka, kad byloje neįrodyti nei atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, nei trečiojo asmens UAB „Grinda“ neteisėti veiksmai ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos.

12Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Romerta“ teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – 1) pripažinti, kad ieškovams K. J. ir D. S. padaryta 70.000 dydžio neturtinė žala (K. J. – 50.000 Lt ir D. S. – 20.000 Lt), kurią priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės; 2) ieškovo A. J. ieškinį atsakovui UAB „Romerta“ dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą; 3) pripažinti šios bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka būtinu (t. IV, b.l. 9-15).

13Atsakovo teigimu, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad J. Ž. neįvertino oro ir eismo sąlygų, kelio dangos Viršupio gatvėje sąlygų, todėl, pakliuvęs į apledėjusią provėžą, nesuvaldė vairuojamo automobilio. Priežastis, dėl kurios susidarė ypatingos eismo sąlygos, baudžiamojoje byloje nustatyta tiek įvykio vietos apžiūros protokolu, tiek ir liudytojų parodymais, taip pat J. Ž. parodymais, tiek ir specialisto išvada. Teismas šioje civilinėje byloje, remdamasis kaip prejudiciniu faktu baudžiamojoje byloje priimto teismo nuosprendžio išvada, jog dėl eismo įvykio kaltu pripažintinas J. Ž., nevertino liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų, duotų ir surinktų baudžiamojoje byloje. Teismas nesigilino į priežastis, kodėl automobilis, vairuojamas J. Ž., tapo staiga nevaldomu, kokių eismo sąlygų J. Ž. neįvertino, pasirinkdamas greitį konkrečioje eismo situacijoje. Tokių aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas svarbus, nes ieškovai pareiškė ieškinį ir Vilniaus miesto savivaldybei, savo ieškinį įrodinėjo taip pat įrodymais ir faktais, pateiktais ar jau nustatytais baudžiamojoje byloje. Atsakovo teigimu, tai, kad teisės aktai nenustato nei Vilniaus miesto savivaldybei, nei UAB „Grinda“ pareigos barstyti ir valyti apsnigtą ir apledėjusį kelią po tam tikros valandos, o provėžos gylis neviršija leistino, dar nereiškia, kad kelias, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo prižiūrimas tinkamai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo žinoma iš anksto, kad kelio būklė Viršupio gatvėje nėra stabili, kad tai pavojingas kelio ruožas, tačiau jokių konkrečių veiksmų šiam ruožui specialiai pažymėti nebuvo atlikta iki pat eismo įvykio. Viršupio gatvės ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, tokie eismo įvykiai įvyksta dažnai ir tai negalėjo būti nežinoma Vilniaus miesto savivaldybei. Liudytojai baudžiamojoje byloje parodė, kad provėža Viršupio gatvės kelkraštyje, į kurią įvažiavo J. Ž. vairuojamas automobilis, yra ir vasarą, ir žiemą. Todėl Kelių priežiūros vadovo 10 lentelės 3.2.2. p. reikalavimai – kelkraščiai turi būti profiliuojami iki žiemos sezono reguliariai ir būtinai prieš užšąlant, 10 lentelės 3.2.1. reikalavimai – kelkraščiai turi būti valomi, buvo pažeisti. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki eismo įvykio dienos jokie Viršupio gatvės priežiūros darbai nebuvo vykdomi. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad prieš eismo įvykį Viršupio gatvės būklė būtų buvusi tikrinama. Tokiu būdu ieškovai įrodė, kad kelio būklė eismo įvykio metu buvo nepatenkinama, pavojingas kelio ruožas nebuvo paženklintas įspėjamaisiais ženklais ir tai sudarė sąlygas šiam eismo įvykiui kilti. Atsakovas taip pat nurodė, kad Kelių įstatymo 2 str. 3 d. nustato, jog „kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, <..>”. Kelių priežiūros vadovo 14 p. taip pat nustato, kad kelkraštis – tai kelio dalis, kurios priežiūros ypatumus nustato 10 lentelė. Todėl teismo motyvas, kad J. Ž. vairuojamas automobilis išvažiavo į kelkraštį, niekaip nepaneigia Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės už netinkamą kelio priežiūrą. Eismo įvykis įvyko dėl tos priežasties, kad buvo netinkamai prižiūrėta Viršupio gatvė, kurios savininku yra Vilniaus miesto savivaldybė. J. Ž. didelis neatsargumas pasireiškė tik tuo, kad jis tinkamai neįvertino aplaidaus Vilniaus miesto savivaldybės neveikimo, dėl šio neveikimo kilusios pasekmės – nenuvalytos kelio (kelkraščio) dangos ir apledėjusio provėžuoto kelkraščio, t. y. vairavo automobilį nepakankamai rūpestingai, nepagrįstai pasitikėdamas Vilniaus miesto savivaldybe ir su ja susijusių trečiųjų asmenų (ūkio subjektų) veiksmais. Todėl J. Ž. veika negali būti laikoma pirmine eismo įvykio priežastimi. Atsakovas taip pat mano, kad ieškovams priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos yra pernelyg didelės ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijų. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui A. J. (žuvusiojo tėvui), teismas nevertino tos aplinkybės, teisę į neturtinės žalos atlyginimą įstatymas suteikia asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę tokį išlaikymą gauti. Išskirtiniais atvejais neturtinė žala atlyginama kitiems artimiems šeimos nariams, atsižvelgiant į jų bendrą gyvenimą, jų tarpusavio ryšį, kitas svarbias aplinkybes. Byloje esantys duomenys, kad A. J. ir žuvęs jo sūnus kartu negyveno, žuvusysis seniai sukūrė savarankišką šeimą, tėvo neišlaikė, neleidžia daryti prielaidos apie kažkokių ypatingų aplinkybių buvimą. Be to A. J. turi suaugusį anūką, kuriam tenka pareiga remti savo senelį. Taigi, A. J. neįrodė ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų teisines prielaidas jam reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismo motyvas, kad K. J. neteko ne tik tėvo, bet ir maitintojo, suponuoja mintį, kad šiuo atveju į neturtinės žalos dydį buvo įtrauktas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis. Tačiau neturtinės žalos instituto ir vaiko išlaikymo instituto paskirtis yra visiškai kita, kitokios ir įrodinėjimo priemonės, kuriomis remiantis atitinkamos žalos dydžiai yra skaičiuojami. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad tuoj pat po eismo įvykio sužinojęs apie keleivio mirtį atsakovo UAB „Romerta“ akcininkas atvyko į laidotuves, atsiprašė žuvusiojo artimųjų ir perdavė jiems 3.000 Lt, o draudimo kompanija atlygino žuvusiojo giminaičiams jų patirtas išlaidas, susijusias su mirusiojo laidotuvėmis, todėl nurodyta materialinė pagalba žuvusiojo šeimai turėjo būti vertinama kaip dalinis patirtos neturtinės žalos atlyginimas. Teismas taip pat neįvertino to, kad priteisus iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą jis privalės paskelbti bankrotą, kad toks teismo sprendimas sukels nepriimtinas ir sunkias pasekmes tiek atsakovo, tiek ir pas atsakovą dirbančių trečiųjų asmenų atžvilgiu.

14Ieškovai K. J., D. S. ir A. J. atsiliepimu prašė atsakovo UAB „Romerta“ apeliacinį skundą dalyje dėl reikalavimų priteisti žalą iš Vilniaus miesto savivaldybės tenkinti, o likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti (t. IV, b.l. 27-32). Ieškovai sutiko, kad teismas nepagrįstai nenustatė Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo) priežastiniame ryšyje su įvykusiu eismo įvykiu, kuriame žuvo ieškovų artimasis. Vilniaus miesto savivaldybė neužtikrino tinkamo 2007-06-22 Darbų atlikimo sutarties vykdymo, nekontroliavo trečiojo asmens UAB „Grinda“ veiksmų, todėl būtent Vilniaus miesto savivaldybei, kartu su atsakovu UAB „Romerta“ kyla deliktinė civilinė atsakomybės dėl įvykusio eismo įvykio. Tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek UAB „Grinda“ akivaizdžiai netinkamai vykdė Darbų atlikimo sutartį. UAB „Grinda“ neveikimas pasireiškė planinių gatvės priežiūrų neatlikimu ir defektinių aktų nerašymu, o tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė jokių pretenzijų darbų vykdytojui neišreiškė. Kadangi UAB „Grinda“ privalėjo defektinius aktus pildyti kiekvieną savaitę, nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. sausio mėn. pabaigos jų turėjo būti parengta ir perduota Vilniaus miesto savivaldybei ne mažiau kaip 12, tačiau 2009 m. defektiniai aktai parengti tik 3 (2009-01-12, 2009-02-10, 2009-03-02). Atitinkamų defektinių aktų neteikimo priežastimi negalėjo būti ta aplinkybė, kad aptariamu laikotarpiu defektų Rytinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangoje apskritai nebuvo. Anksčiau parengtuose gatvių defektiniuose aktuose buvo pažyma ir ta aplinkybė, kad atitinkamose gatvėse „pažeidimų nėra“. Taigi, nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki eismo įvykio jokie Viršupio g. priežiūros bei remonto darbai faktiškai nebuvo vykdomi. Nepaisant to, Vilniaus miesto savivaldybė nereiškė jokių pretenzijų UAB „Grinda“ dėl netinkamo Darbų atlikimo sutarties vykdymo. Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtas neveikimas, nekontroliuojant Darbų atlikimo sutarties vykdymo, turėjo įtakos UAB „Grinda“ neveiklumui ir, atitinamai, kelio būklei eismo įvykio metu. Nepateikta į bylą jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog prieš eismo įvykį buvo nustatyta tinkama kelio būklė, kadangi gatvė tiesiog nebuvo tikrinama ir prižiūrima. Todėl pripažintina, kad Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtas neveikimas prisidėjo prie žalos ieškovams padarymo, eismo avarijoje žuvus jų artimajam. Ieškovų teigimu, kritiškai vertintina teismo išvada, jog kaltasis dėl eismo įvykio sukėlimo asmuo buvo nustatytas baudžiamojoje byloje, kas paneigia kitų kaltų asmenų nustatymo galimybę civilinėje byloje. Tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek UAB „Grinda“ baudžiamosios bylos nagrinėjime nedalyvavo, šioje byloje priimtas sprendimas neturi ir negali turėtų prejudicinės įtakos nagrinėjamai civilinei bylai. Atsakovo UAB „Romerta“ kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo ir darbdavio atsakomybės dėl eismo įvykio konstatavimas baudžiamojoje byloje negali paneigti ir kitų asmenų, prisidėjusių prie to, kad toks įvykis įvyko, kaltės bei atsakomybės. Teismas nevertino baudžiamojoje byloje iš esmės visų liudijusių asmenų parodymų, kuriuose buvo akcentuojamas dažnas avaringumas Viršupio gatvės vietoje, kurioje įvyko eismo įvykis, taip pat akivaizdžiai netinkama kelio būklė eismo įvykio metu. Svarbu ir tai, kad tik po įvykusio eismo įvykio būtent prieš eismo įvykio vietą atsirado ženklas „pavojingas kelkraštis“. Minėtų aplinkybių visuma, ieškovų nuomone, pagrindžia bendrą tiek atsakovo UAB „Romerta“ (kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo ir darbdavio) atsakomybę, tiek kelio savininko – atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybę, kuri turėtų būti solidari, kadangi žalą ieškovams nulėmė bendri šių atsakovų veiksmai (neveikimas). Tačiau ieškovai nesutiko su tuo, kad ieškovams K. J. ir D. S. priteista per didelė neturtinė žala, o ieškovui A. J. neturtinė žala apskritai neturėjo būti priteisiama. Po įvykusio eismo įvykio nei iš atsakovo UAB „Romerta“ akcininko, nei bet kurio kito atsakovo atstovo ieškovai nesulaukė atsiprašymo, o taip pat negavo jokios piniginės paramos. Atsakovo UAB „Romerta“ atstovai užima absoliutaus ieškovų ignoravimo pozicija, vengia atvykti į teismą, pakalbėti su žuvusiojo artimaisiais, išreikšti užuojautą, patvirtinti tariamos materialinės paramos suteikimą. Atsakovas UAB „Romerta“ nepagrįstai teigia, jog skaičiuojant ieškovo K. J. patirtos neturtinės žalos dydį, teismas galimai įvertino ieškovo prarastą išlaikymą. Ieškovo K. J. reikalavimas dėl 187.255 Lt turtinės žalos priteisimo yra išskirtas į atskirą civilinę bylą. Be to, iš teismo sprendimo negalima daryti išvados, kad teismas būtų bet kokia apimtimi vertinęs ieškovo patirtos turtinės žalos dydį. Atsakovas UAB „Romerta“ neįvardina konkrečių asmenų, kurie tariamai gavo paties atsakovo ar draudimo bendrovės finansinę paramą. Be to, atsakovas neįvardina teisės normos ar teismų praktikos, kuri patvirtintų, jog dalinis turtinės žalos atlyginimas turėtų būti įskaičiuojamas į neturtinę žalą, ar kad tai galėtų turėti įtakos neturtinės žalos apskaičiavimui. Atsakovas UAB „Romerta“ nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų tariamai sunkią atsakovo finansinę padėtį. Ieškovai gi pateikė į bylą atsakovo balansą, kuris pagrindžia, jog įmonės finansinė padėtis nėra sunki, netgi neatsižvelgiant į atsakovo sąmoningai nutylimą aplinkybę, jog atsakovas, tikėtina, siekdamas išvengti žalos nukentėjusiesiems atlyginimo, keleivių vežimo veiklą vykdo per įmonę UAB „Romerta plius“, kas neabejotinai sunkina atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas nepateikė patikimų ir tvirtų argumentų, kurie leistų teismo priteistą neturtinę žalą ieškovams sumažinti, tuo tarpu ieškovai išsamiai pagrindė neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, pateikė įrodymus, leidžiančius vertinti ieškovų dvasinius išgyvenimus dėl artimojo netekimo kaip itin sunkius. Netgi vertinant ieškovų prašomus priteisti neturtinės žalos dydžius, jie nelaikytini nepagrįstai dideliais ar neatitinkančiais teismų praktikos. Be to, teismas ieškovų prašomą priteisti neturtinę žalą ženkliai sumažino. Ieškovams priteista neturtinė žala atitinka neturtinės žalos apskaičiavimo bei priteisimo kriterijus, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Atsakovo prašymas atmesti žuvusiojo tėvo ieškovo A. J. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo visa apimtimi yra amoralus, ypatingai žinant tai, jog šis asmuo dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, o tėvo patirti išgyvenimai dėl žuvusio sūnaus nekėlė abejonių nė vienam proceso dalyviui. Atsakovas negali ignoruoti įstatymo nuostatos, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi žuvusiojo tėvas turi neabejotiną ir neginčijamą teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nepriklausomai nuo jo giminystės ryšių ar bet kokių kitų santykių su žuvusiuoju.

15Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašo atsakovo UAB „Romerta“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-13 sprendimą dalyje, kuria ieškinys Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmestas, palikti nepakeistą (t. IV, b.l. 33-38). Byloje buvo pateikti įrodymai, kad įvykdžius Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto darbų bei priežiūros paslaugų viešąjį pirkimą atvirojo konkurso būdu, su UAB „Grinda“ 2007-07-22 buvo pasirašyta darbų atlikimo sutartis, kuri galiojo eismo įvykio metu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, sudarydama gatvių priežiūros ir remonto sutartį su UAB „Grinda“, vykdė jai kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui tenkančią funkciją užtikrinti gatvių tinkamą būklę, o gatvės valdytoja tapo UAB „Grinda“. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju Viršupio g. valdytoju pripažintina UAB „Grinda“, todėl Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ieškovai neįrodė nei Vilniaus miesto savivaldybės, nei UAB „Grinda“ veiksmų neteisėtumo. Vilniaus miesto savivaldybė veikė galiojančių teisės aktų ribose, tinkamai vykdė jai, kaip viešųjų kelių ir gatvių savininkei, nustatytas pareigas. Viršupio gatvė yra aptarnaujanti gatvė, kuriai nustatyti minimaliai dviejų eismo juostų, kur juostų plotis – 3,25 m. reikalavimai. Eismo juostų skaičius ir plotis eismo įvykio vietoje buvo pakankami, t. y. Viršupio gatvė pagal gatvių pagrindinius techninius parametrus atitinka LR Aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 patvirtino Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ reikalavimus. Pagal Kelių priežiūros vadovo KPV PN-05 ,,Automobilių kelių priežiūros normatyvai“ 10 lentelės ,,Kelkraščiai iš biriųjų mineralinių medžiagų“ 3.2.6 punkto reikalavimus (III-as priežiūros lygis) kelkraščio ir asfalto dangos sandūroje neturi būti aukščio skirtumo didesnio ar mažesnio kaip 7 cm. Pagal tos pačios lentelės „Išdaužos, bangos, provėžos“ 3.2.2. punkto reikalavimus (III – as priežiūros lygis) neturi būti išdaužų; provėžų, bangų, didesnių kaip: krašto keliuose 70 mm, rajoniniuose keliuose 80 mm. Eismo įvykio vietoje ties Viršupio gatvės važiuojamosios dalies kraštu kelkraštyje užfiksuota 6 cm gylio provėža, taigi minėtos provėžos buvimas nepažeidžia nurodytų teisės aktų reikalavimų, provėža nelaikytina kelio defektu, pavojingu saugiam transporto priemonių eismui. Pagal nurodyto Kelių priežiūros vadovo KPV PN-05 ,,Automobilių kelių priežiūros normatyvai“ 6 lentelės ,,Asfalto ir betono dangos“ 2.1.13 punkto „priežiūra žiemą“ reikalavimus (III – as priežiūros lygis) sningant ir (arba) pustant, esant apledėjimams turi būti valoma (pirmiausia važiuojamąją dalį), barstoma: krašto keliuose nuo 9 iki 18 val., rajonuose keliuose – nuo 9 iki 18 val. tik baigus tvarkyti magistralinius bei krašto kelius, barstomi tik pavojingi ruožai (stačios įkalnės, staigūs posūkiai). Eismo įvykis įvyko apie 23 val. 3 min., liudytojų parodymais snigo, taigi akivaizdu, jog ir aukščiau nurodyti kelio priežiūros reikalavimai nebuvo pažeisti. Įspėjamieji ženklai su papildomomis lentelėmis Nr. 122 „Pavojingas kelkraštis“ Viršupio g. įrengti kovo mėnesį tik papildomo saugumo tikslais ir jokiu būdu nelaikytini Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų kelio priežiūros srityje įrodymais, kadangi kelio būklė ir kelkraštyje esanti provėža atitiko kelio būklei teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Baudžiamojoje byloje pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. 11-1717(10) aiškiai nurodyta, jog „automobilis „Mersedes Benz C200“ prarado judėjimo tiesiaeigiškumą po to, kai važiuojant Viršupio gatvės ruožu įvažiavo į dešinėje kelio pusėje už kelio važiuojamosios dalies ribų (palei važiuojamosios dalies kraštą) buvusią 0,2 m pločio ir 0,06 m gylio provėžą, todėl šiuo atveju galima teigti, kad vairuotojo J. Ž. pasirinktas važiavimo greitis, trajektorija buvo nepriimtini <...> techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo automobilio „Mercedes Benz C200“ vairuotojo J. Ž. veiksmai: važiuodamas Viršupio g. ruožu pasirinktu greičiu ir trajektorija prarado automobilio valdomumą (tikėtina, ratams įvažiavus į provėžą) ir išslydo į kelio priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies pusę, dėl ko susidūrė su ten priešpriešais važiavusiu automobiliu „Honda Civic“. Nėra galimybės nustatyti, ar automobilio „Honda Civic“ vairuotojas, buvusioje kelio eismo situacijoje, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo (1 T., b.l. 140-144)“. Byloje paaiškinimus davęs specialistas H. V. dar papildomai paaiškino, jog „Specialisto išvada surašyta iš tų duomenų, kurie buvo jam pateikti, t. y. iš objektyvių duomenų, nevertinant liudytojų parodymų <...> Kelio dangos būklė buvo užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole <...> Išvada padaryta remiantis tyrimu. Provėža pažymėta įvykio vietos plane. Paklaidos nėra skaičiuojamos. Provėžos parametrai jo išvadai įtakos neturi. Automobilis prarado valdomumą dėl vairuotojo veiksmų“. Taigi, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad eismo įvyksi įvyko būtent dėl vairuotojo J. Ž. neteisėtų veiksmų, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė atliko visas teisės aktų jai nustatytas pareigas. Be to, pagal LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo V dalies (Už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, juridinių ir (ar) fizinių asmenų teisės ir atsakomybė) 42 punktą kelius prižiūrintys asmenys atleidžiami nuo atsakomybės, jeigu eismo įvykis įvyko dėl eismo dalyvių ar kitų asmenų kaltės.

16Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepimu prašo atsakovo UAB „Romerta“ apeliacinį skundą dalyje dėl reikalavimų priteisti žalą iš Vilniaus miesto savivaldybės atmesti, kitoje dalyje apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra (t. IV, b.l. 21-26). Siekiant įrodyti Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybę už ieškovų patirtą neturtinę žalą, turi būti įrodyta, kad savivaldybė pažeidė kokius nors teisės aktuose numatytus imperatyvus, tačiau šios aplinkybės įrodytos nebuvo. Vilniaus miesto savivaldybė laikėsi visų pareigų, numatytų tiek Kelių priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, tiek Statybos techniniame reglamente STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtintame LR Aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 (toliau – Reglamentas), tiek Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie LR Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2006-04-28 įsakymu Nr. V0103 patvirtintoje Kelių priežiūros vadovo I dalyje „Automobilių kelių priežiūros normatyvai“. Eismo įvykio metu Viršupio gatvės ir kelkraščio būklė, eismo juostų skaičius, juostų plotis, provėžos kelkraštyje gylis, ir kiti parametrai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pagal Reglamento 7 lentelę „Pagrindiniai gatvių techniniai parametrai“ C2 kategorijos gatvei (šiai kategorijai priskiriama ir Viršupio gatvė, kurioje įvyko eismo įvykis) nustatytas minimalus dviejų eismo juostų, kai vienos eismo juostos plotis – 3,25 metrai, reikalavimas, kurį eismo įvykio metu atitiko Viršupio gatvė. Pagal Automobilių kelių priežiūros normatyvų 6 lentelės „Asfalto ir betono dangos“ 2.1.13 punktą, sningant ir (arba) pustant, esant apledėjimui, krašto keliai turi būti barstomi ne trumpiau kaip nuo 9 iki 18 val., o rajoniniai – nuo 9 iki 18 val. ir tik sutvarkius magistralinius bei krašto kelius, bei tik pavojingi ruožai. Eismo įvykis Viršupio gatvėje įvyko tuo laiku, kai savivaldybė neprivalo barstyti kelių, t.y. 23 val. 3 min. Kelkraštyje buvusios 6 centimetrų provėžos, į kurią galimai įvažiavo automobilio vairuotojas (taksi vairuotojas), gylis maksimalaus provėžoms leistino gylio reikalavimo nepažeidžia. Pagal Automobilių kelių priežiūros normatyvų 10 lentelės „Kelkraščiai iš biriųjų mineralinių medžiagų“ 3.2.2 punktą, krašto keliuose negali būti išdaužų, provėžų, bangų didesnių kaip 70 milimetrų (7 centimetrai), taigi provėža, į kurią įvažiavo taksi vairuotojas, leistino maksimalaus provėžos gylio neviršijo. Svarbu ir tai, kad provėža buvo ne važiuojamojoje Viršupio gatvės dalyje, o kelkraštyje, o tai reiškia, kad vairuotojas nesuvaldė mašinos ir išvažiavo iš važiuojamosios kelio dalies. Nebuvo pažeistas ir didžiausio leistino kelkraščio ir asfalto dangos sandūros skirtumo reikalavimas. Pagal minėtos lentelės 3.2.6 punkto reikalavimus šis skirtumas negali būti didesnis kaip 7 centimetrai, taigi Viršupio gatvės ir kelkraščio sandūros skirtumas eismo įvykio vietoje viršytas nebuvo. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog Vilniaus miesto savivaldybė pažeidė Automobilių kelių priežiūros normatyvų 10 lentelės 3.2.1 punktą, pagal kurį kelkraščiai turi būti valomai pagal 7 lentelės 2.2.1 punktą, kuris numato, jog važiuojamosios dalies ir kelkraščių dangos turi būti valomos pirmą kartą pavasarį – per 15 dienų nutirpus sniegui, bet nevėliau kaip balandžio mėn., taip pat 10 lentelės 3.2.2 punktą, pagal kurį kelkraščiai turi būti profiliuojami iki žiemos sezono reguliariai ir prieš užšąlant. Nurodytos 7 lentelės 2.2.1 punkte suformuluotas įpareigojimas pirmą kartą kelkraščių dangą nuvalyti nutirpus sniegui, tuo tarpu, eismo įvykis įvyko žiemą (sausio mėnesį), todėl ši teisės norma apskritai nėra susiusi su nagrinėjama byla. Taip pat byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Vilniaus miesto savivaldybė būtų nesilaikiusi 10 lentelės 3.2.2 punkto reikalavimo. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis kilo ne dėl Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, o būtent dėl neteisėtų taksi vairuotojo J. Ž. veiksmų, kai jis, nepasirinkęs saugaus greičio, užvažiavo ant kelkraščio ir dešiniais ratais pateko į provėžą, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su atvažiuojančiu kitu automobiliu. Vilniaus miesto savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su netinkama Viršupio gatvės kelių priežiūra, ir kurie būtų priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir jo metu ieškovams padaryta neturtine žala. Eismo įvykis įvyko dėl atitinkamomis sudėtingomis eismo sąlygomis netinkamai pasirinkto greičio, o ne dėl provėžuoto kelkraščio. Jeigu J. Ž. būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, į provėžą jis apskritai nebūtų įvažiavęs ir eismo įvykis nebūtų kilęs. Tai, kad kelkraštyje buvo provėža, Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės savaime nereiškia, nes provėžos parametrai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

17Tretieji asmenys J. Ž. ir AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimų į atsakovo UAB „Romerta“ apeliacinį skundą nepateikė.

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

20Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

21CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nenurodė ir tokį prašymą pareiškęs atsakovas UAB „Romerta“. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ginčo šalys pateikė išsamius paaiškinimus ir reikiamus įrodymus. Dėl šios priežasties atsakovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

22Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės

23Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-40-859/2012, 2012-02-09 nuosprendžiu (t. I, b.l. 21-35) konstatavo, jog J. Ž. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: jis, 2010 sausio 29 d., apie 23.03 val., Vilniuje, vairuodamas R. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes Benz C200, valstybinės registracijos Nr. ( - ), važiuodamas Viršupio gatvės važiuojamosios dalies eismo juosta skirta važiuoti nuo S. Batoro gatvės pusės link Šilo gatvės, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ 133 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, - vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas ir transporto priemonės valdymo tokiomis sąlygomis ypatumus, dėl ko apie 250 m. atstumu prieš Viršupio gatvės pastatą Nr. 5, jo vairuojamam automobiliui praradus judesio stabilumą, jis nesuvaldė automobilio ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais važiavusiu E. U. vairuojamu automobiliu Honda „Civic“, valstybinės registracijos Nr. ( - ), ko pasakoje žuvo automobilio Mercedes Benz C200, valstybinės registracijos Nr. ( - ), keleivis R. J., ir buvo sužaloti automobilį Honda „Civic“, valstybinės registracijos Nr. ( - ), vairavęs E. U., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei šio automobilio keleiviai: V. S., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir R. B., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

24Nagrinėjamoje civilinėje byloje, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas, ar atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, kaip Viršupio g. savininkė, bei trečiasis asmuo UAB „Grinda“, kaip šios gatvės valdytoja, yra atsakingi už įvykusį eismo įvykį, kurio metu žuvo ieškovės D. S. gyvenimo draugas, ieškovo K. J. tėvas bei ieškovo A. J. sūnus R. J.

25Baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-859/2012 pateikta Specialisto išvada Nr. 11-1717(10), kurioje nurodytas toks minėto eismo įvykio mechanizmas: Viršupio g. važiavo automobilis, vairuojamas J. Ž., kurio ratams, tikėtina, įvažiavus į dešinėje kelio pusėje palei važiuojamosios dalies kraštą buvusią provėžą, vairuotojas automobilio nesuvaldė, dėl ko šis išslydo į priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies pusę, kur susidūrė su kitu automobiliu. Susidūrimo metu J. Ž. vairuojamo automobilio judėjimo greitis buvo apie 44 km/h, o kito automobilio judėjimo greitis apie 16 km/h. Įvertinęs eismo įvykio tyrimo nustatytus duomenis, specialistas konstatavo, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui buvo J. Ž. veiksmai, kadangi jis, važiuodamas Viršupio g. ruožu pasirinktu greičiu ir trajektorija, prarado automobilio valdomumą (tikėtina, ratams įvažiavus į provėžą) ir išslydo į kelio priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies pusę, kur susidūrė su ten priešpriešais važiavusiu automobiliu. Specialistas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu papildomai paaiškino, kad provėžos parametrai jo išvadai įtakos neturi, nes automobilis prarado valdomumą dėl vairuotojo veiksmų. Apklausti eismo įvykio dalyviai ir eismo įvykį matę liudytojai patvirtino, kad eismo įvykio metu buvo tamsu, snigo, kelias buvo padengtas ledu, kelkraštyje buvo provėžos, buvo labai sudėtingos oro sąlygos važiuoti automobiliu (t. I, b.l. 21-35).

26Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, pritaria išvadai, kad pagrindinė ir vienintelė aptariamo eismo įvykio priežastis buvo ta, jog J. Ž. neįvertintino tuo metu buvusiu blogų ir ypatingai sudėtingų važiavimo sąlygų, atitinkamai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, todėl jo vairuojamas automobilis, nuvažiavus nuo pakankamo ploto važiuojamosios dalies į kelkraštį, prarado stabilumą, išslydo į priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies pusę, kur susidūrė su kitu automobiliu. Baudžiamojoje byloje, kaip minėta, nustatyta, kad automobilių susidūrimo metu J. Ž. vairuojamo automobilio judėjimo greitis buvo apie 44 km/h, nors kito automobilio judėjimo greitis tuo pačiu metu buvo tik apie 16 km/h. Todėl neabejotina, kad eismo įvykį įtakojo būtent J. Ž. pasirinktas per didelis automobilio važiavimo greitis, neadekvatus tuo metu buvusioms ypatingai sudėtingoms vairavimo sąlygoms, dėl ko šis automobilis, esant slidžiai kelio dangai ir, galimai, įvažiavus į kelkraštyje buvusią provėžą, prarado stabilumą. Tuo atveju, jeigu J. Ž. būtų važiavęs mažesniu greičiu, tikėtina, jog jis būtų sugebėjęs suvaldyti automobilį net ir esant slidžiai kelio dangai ar įvažiavus į provėžą. Tai nurodė ir baudžiamojoje byloje išvadą pateikęs specialistas, kuris konstatavo, kad eismo įvykį nulėmė tik J. Ž. veiksmai, tuo tarpu nei provėžos buvimas, nei jos parametrai šios išvados pateikimui įtakos neturi. Tai taip pat patvirtino baudžiamosios bylos metu apklausti kiti eismo įvykio dalyviai.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog eismo įvykis tik tikėtinai įvyko dėl to, kad J. Ž. vairuojamo automobilio ratai įvažiavo į Viršupio g. kelkraštyje esančią provėžą. Todėl labiausiai tikėtina, kad eismo įvykis įvyko automobiliui dėl per didelio važiavimo greičio praradus stabilumą, nes gatvė buvo apledėjusi, slidi. Tai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti J. Ž. parodymai, kuomet jis nurodė, kad po to, kai važiuojant Viršupio g. automobilio vairą pasuko šiek tiek dešiniau, siekdamas prasilenkti su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu, pajuto, jog jo automobilį pradėjo nešti į dešinę pusę, todėl pasuko vairą į kairę, dėl ko automobilis tapo nevaldomas, jį apsuko ir slydo dešine puse į priešpriešinę juostą bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad važiuojant Viršupio g. viduriu, kadangi kelias buvo apsnigtas ir iš abiejų kelio pusių buvo didelės pusnys, jis, pamatęs priekyje atvažiuojančią mašiną, pasitraukė kuo dešiniau ir tuo metu pataikė į provėžą, todėl automobilį sumėtė (t. I, b.l. 31-32).

28Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad aptariamas eismo įvykis įvyko ne dėl vairuotojo kaltės, o tik todėl, kad J. Ž. vairuojamo automobilio ratai įvažiavo į ties Viršupio gatvės važiuojamosios dalies kraštu buvusią neprižiūrėto kelkraščio provėžą, dėl ko automobilis prarado stabilumą. Svarbu tai, kad baudžiamosios bylos metu nustatyta, jog Viršupio g. kelkraštyje buvusi provėža buvo 6 cm gylio, kuris neviršijo maksimalaus provėžoms leistino gylio. Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2006-04-28 įsakymu Nr. V0103 patvirtinto Kelių priežiūros vadovo I dalies Automobilių kelių priežiūros normatyvų 10 lentelės „Kelkraščiai iš biriųjų mineralinių medžiagų“ 3.2.2 punktą, krašto keliuose negali būti išdaužų, provėžų, bangų didesnių kaip 70 milimetrų (7 cm). Šio ribojimo nurodyta provėža neviršijo ir ginčo dėl to byloje nėra. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad aptariamo eismo įvykio metu būtų buvę kokių nors kitokių Viršupio g. kelkraščio trūkumų. Nesant tokių įrodymų, negalima teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybė ar UAB „Grinda“ pažeidė Automobilių kelių priežiūros normatyvų 10 lentelės 3.2.1 punktą, pagal kurį kelkraščiai turi būti valomi pirmą kartą pavasarį – per 15 dienų nutirpus sniegui, bet nevėliau kaip balandžio mėn., bei 3.2.2 punktą, pagal kurį kelkraščiai turi būti profiliuojami iki žiemos sezono reguliariai ir prieš užšąlant. Tuo pačiu nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „Grinda“ netinkamai vykdė 2007-06-22 darbų atlikimo sutartimi (t. I, b.l. 166-119) prisiimtus įsipareigojimus, o Vilniaus miesto savivaldybė nepakankamai kontroliavo šios sutarties vykdymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2008-2010 m. laikotarpiu Viršupio g. buvo remontuojama ir prižiūrima (t. II, b.l. 160-188, t. III, b.l. 10-34). Tokią išvadą netiesiogiai patvirtina ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pateikta informacija, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-01-01 Viršupio g. įvyko tik keturi eismo įvykiai (t. II, b.l. 153). Tokia statistika leidžia teigti, kad iki aptarimo eismo įvykio, kuris įvyko 2010-01-29, Viršupio g. neturėjo būti įrengtas įspėjamasis kelio ženklas apie pavojingą kelio ruožą.

29Apibendrinus visą tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje neįrodytos nei Vilniaus miesto savivaldybės, nei UAB „Grinda“ neteisėtos veikos, galimai nulėmusios aptariamo eismo įvykio kilimą, kurio metu žuvo R. J. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų D. S. ir K. J. ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu.

30Dėl neturtinės žalos atlyginimo

31Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Nagrinėjamu atveju ieškovams D. S., K. J. ir A. J. neturtinė žala padaryta J. Ž. nusikalstama veika, dėl kurios žuvo R. J., taigi, visi ieškovai turi teisę reikalauti jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai dėl R. J., kuris buvo K. J. tėvas, D. S. gyvenimo partneris ir A. J. sūnus, žūties patyrė sunkių dvasinių išgyvenimų, kadangi ieškovus su žuvusiuoju siejo pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas, jų tarpusavio santykiai buvo artimi ir draugiški. Tai patvirtina baudžiamosios bylos ir nagrinėjamos bylos metu duoti ieškovų paaiškinimai (t. I, b.l. 23-24, t. III, 98-99), kuriais abejoti nėra pagrindo.

32Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas į visus įstatyme nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus atsižvelgė tinkamai, pagrindinį dėmesį skirdamas žalos pasekmėms, tačiau kartu įvertindamas žalos padarymo aplinkybes, ieškovų bei atsakingo už žalą asmens turtinę padėtį, nors tai ir nėra lemiamos aplinkybės nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį ir ją priteisiant. Tai, kad atsakovo UAB „Romerta“ atstovai ar atsakovo atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė galimai atlygino ieškovų patirtą turtinę žalą, nepaneigia ieškovų teisės reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo bei nesudaro pagrindo šį atlyginimą ženkliai sumažinti.

33Be to, pirmosios instancijos teismo ieškovams nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią dėl žmogaus gyvybės atėmimo eismo įvykio metu priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 30.000 Lt iki 150.000 Lt (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2008, 2K-560/2008, 2K-188/2009, 2K-73/2010, 2K-185/2012, 2K–581/2012 ir kt.). Iš nurodytų sumų dydžių matyti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškovams padarytos neturtinės žalos dydis yra artimas teismų praktikoje analogiškais atvejais nustatomų dydžių vidurkiui – ieškovams D. S. ir A. J. priteista po 30.000 Lt neturinės žalos atlyginimo, tuo tarpu ieškovui K. J. – 70.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi šis ieškovas yra mažametis žuvusiojo sūnus, kuris prarado tėvą dar nespėjęs jo pažinti ir tai neabejotinai turės įtakos vaiko raidai ir asmenybės formavimuisi.

34Kiti, neaptarti apeliacinio skundo argumentai ginčijamo teismo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

35Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-13 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovai K. J. ir D. S. pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė... 4. Ieškovas A. J. pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti... 5. Atsakovas UAB „Romerta“ su ieškovų K. J., D. S. ir A. J. ieškiniais... 6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškovų K. J. ir D. S. ieškiniu... 7. Trečiasis asmuo J. Ž. atsiliepimo į ieškinius nepateikė, teismo... 8. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ su ieškovų K. J. ir D. S. ieškiniu... 9. Trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ nurodė, kad visiems dėl... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-13 sprendimu ieškovų K. J. ir D.... 11. Teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje aptariamo eismo įvykio kaltininku... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Romerta“ teismo prašo panaikinti... 13. Atsakovo teigimu, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad J. Ž. neįvertino oro... 14. Ieškovai K. J., D. S. ir A. J. atsiliepimu prašė atsakovo UAB „Romerta“... 15. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašo atsakovo UAB... 16. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepimu prašo atsakovo UAB „Romerta“... 17. Tretieji asmenys J. Ž. ir AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimų į atsakovo... 18. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 20. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 21. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 22. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės... 23. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas,... 24. Nagrinėjamoje civilinėje byloje, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas, ar... 25. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-859/2012 pateikta Specialisto išvada Nr.... 26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojoje byloje nustatytas... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo... 28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo... 29. Apibendrinus visą tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su... 30. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė... 32. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas į... 33. Be to, pirmosios instancijos teismo ieškovams nustatytas neturtinės žalos... 34. Kiti, neaptarti apeliacinio skundo argumentai ginčijamo teismo sprendimo... 35. Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina,... 36. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-13 sprendimą palikti nepakeistą....