Byla e2S-1797-232/2016
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas A. C. pareiškė skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, kuriuo prašė sustabdyti patvarkymo pasiūlyti išieškotojams perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą 2015-09-09 Nr.0240/14/03883, reg.Nr.S2-53869, vykdomojoje byloje Nr.0240/14/03883 vykdymą; pripažinti šį antstolio patvarkymą negaliojančiu ir jį panaikinti bei pareiškėjo reikalavimu pripažinti turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių aktą (patvarkymą) negaliojančiu ir jį panaikinti, kadangi šio turto pardavimas iš pirmųjų varžytynių pažeidė esmines pareiškėjo teises. Taip pat prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui, adresu U. g., Vilnius, unikalus ( - ) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai pažymėtai G-1, unikalus Nr.( - )) pagal CPK 145 str. 1 d. 10 p. nuostatas iki civilinės bylos šalių ginčo išnagrinėjimo pabaigos.

4Nurodo, kad pagal CPK 512 straipsnį teikia skundą, ir kadangi pagal CPK 510 straipsnio nuostatas pageidauja, kad nagrinėjant šį jo skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, vieną skundo egzempliorių taip pat teikia Vilniaus miesto apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 13 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio V. M. 2015 m. birželio 26 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių. Teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi netenkino suinteresuoto asmens antstolio V. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Dėl pastarosios nutarties pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą. Teismas sprendė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – galiojimo. Esant tokioms aplinkybėms, kol neišspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-31112-933/2015 galiojimo Vilniaus apygardos teisme, pakartotinai nespręstinas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo proceso sustabdymo – taikymo. Dėl to pareiškėjo prašymą teismas atmetė.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

8Apeliantas (pareiškėjas) A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nutartį ir patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus.

9Nurodė, kad teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai ir nepagrįstai nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, priešingai tarp bylos šalių kilo ginčas dėl antstolio V. M. neteisėtų veiksmų ir patvarkymų, kurie buvo atlikti ir priimti visiškai nepaisant teismų priimtų sprendimų ir kurių pasekoje pareiškėjui siekiama padaryti labai didelę turtinę žalą, nes norima ir siekiama kaip galima greičiau parduoti sutarties turtą labai maža kaina.

10Vien antstolio visiškas teismų sprendimų ir nutarčių nepaisymas ir piktybinis ignoravimas - antstolis neteisėtai priėmė 2015-08-07 dienos patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių nepasisakydamas to, kad žinojo apie teismo 2015-07-13 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, buvo labai pagrįstas argumentas ir labai svarbus pagrindas skubiai stabdyti šią vykdomąją bylą, kadangi šiuo atveju antstolis akivaizdžiai piktnaudžiavo įstatymu jam suteiktomis teisėmis.

11Teismas neįvertino pareiškėjo skunde pateiktų jam visų šios bylos faktinių esminių aplinkybių ir pareiškėjo pateiktų motyvuotų teisinių argumentų.

12Teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą, kuriame suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laiko tik prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas šioje stadijoje ne tik turėjo ir galėjo spręsti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet galėjo ir turėjo tinkamai ir teisiškai įvertinti neteisėtus ir piktavališkus antstolio patvarkymus ir jo netinkamus veiksmus bei imtis atitinkamų priemonių.

13Teismas priimdamas skundžiamą nutartį negalėjo ignoruoti ir nepaisyti to, kad antstolis priimdamas savo neteisėtus patvarkymus ir dokumentus, visiškai netinkamai ir nepagrįstai ignoravo faktines esmines šios ginčo šalių bylos aplinkybes, kad pareiškėjas siekia apsiginti nuo nepagrįstų ir neteisėtų banko reikalavimų ir vykdymo veiksmų.

14Teismas turėjo vadovautis CPK 18 str. nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes 2014-12-29 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi nutarė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų ir ši nutartis vis dar galiojo, taip pat galiojo ir 2015-07-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

17Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė nutartį, kuria atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

19Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimas, nepasisakoma dėl ginčo esmės, vertinamas tik prima facie ieškinio reikalavimų pagrįstumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1350/2014, 2012-08-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012).

20Nagrinėjamu atveju apeliantas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdymo veiksmus, iš esmės nepateikė jokių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia jo interesus ir kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde nurodė daug įvairių vykdomosios bylos faktinių aplinkybių, tačiau skųsdamas 2015-09-09 antstolio patvarkymą iš esmės nepateikė jokių jo dėstomus argumentus pagrindžiančių įrodymų, net paties skundžiamo patvarkymo. Byloje nenustatyta aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir tenkinus skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininko teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjui tik deklaratyviais teiginiais grindžiant savo nuomonę dėl antstolio veiksmų nesąžiningumo, priimtų sprendimų nepagrįstumo ir nepateikus papildomų įrodymų, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

21Apelianto teigimu teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą, kuriame suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikė tik prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas šioje stadijoje ne tik turėjo ir galėjo spręsti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet galėjo ir turėjo tinkamai ir teisiškai įvertinti neteisėtus ir piktavališkus antstolio patvarkymus ir jo netinkamus veiksmus bei imtis atitinkamų priemonių.

22Minėta, jog teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Todėl pareiškėjo argumentai dėl antstolio veiksmų teisėtumo vertinami iš esmės nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, o sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas privalo įvertinti tik aplinkybę, ar pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimą. CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąją byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio V. M. 2015 m. rugsėjo 9 d. patvarkymo. Skunde pareiškėjas nurodė, kad pageidauja, jog, nagrinėjant šį skundą, būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, todėl vieną šio skundo egzempliorių teikia apylinkės teismui, kurio buveinėje yra antstolio V. M. buveinė. Taigi atsižvelgiant į CPK 510 str. 2 d. nustatytą privalomą išankstinę skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo neteisminę tvarką, skundas dėl antstolio vieksmų teismui pateiktas dėl to, jog apeliantas siekė laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje bylos stadijoje pagrįstai sprendė tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti visus skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytus argumentus.

23Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi be kita ko sprendė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese galiojimo. Sutiktina, jog pareiškėjo skunde keliamas ir 2015-07-13 nutartimi taikomų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas (apelianto teigimu antstolis neteisėtai priėmė 2015-08-07 patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių, 2015-09-09 skundžiamą patvarkymą pasiūlyti išieškotojams perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą žinodamas apie 2015-07-13 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones). Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog teismai nagrinėję apelianto skundus dėl antstolio veiksmų (Vilniaus apylinkės teismo 2015-08-10 nutartis c.b. Nr.e2-31112-933/2015, 2015-09-23 nutartis civ.b. 2-38474-141/2015) jau yra konstatavę, jog antstolio 2015-07-13 patvarkymu panaikinus antstolio 2015-06-26 patvarkymą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-13 nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė. Šios aplinkybės prisideda prie nuomonės suformavimo, jog apeliantas tikėtinai nepagrindė savo skundo ir nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

24Kiti apelianto argumentai nesusiję su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

25Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

26Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas A. C. pareiškė skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, kuriuo... 4. Nurodo, kad pagal CPK 512 straipsnį teikia skundą, ir kadangi pagal CPK 510... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.... 8. Apeliantas (pareiškėjas) A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 9. Nurodė, kad teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai ir nepagrįstai... 10. Vien antstolio visiškas teismų sprendimų ir nutarčių nepaisymas ir... 11. Teismas neįvertino pareiškėjo skunde pateiktų jam visų šios bylos... 12. Teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą, kuriame suformuluotas prašymas... 13. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį negalėjo ignoruoti ir nepaisyti to,... 14. Teismas turėjo vadovautis CPK 18 str. nuostata, jog įsiteisėjęs teismo... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo... 17. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas... 18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 19. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje... 20. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos... 21. Apelianto teigimu teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą, kuriame... 22. Minėta, jog teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia... 23. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi be kita ko sprendė, jog... 24. Kiti apelianto argumentai nesusiję su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų... 25. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 26. Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti...