Byla 2-95-538/2012
Dėl administracinių teisės aktų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir kt

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Sigutei Stropienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. S., atsakovui T. S., atsakovės L. B. atstovui advokatui Laimonui Straukai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. B., T. S. dėl administracinių teisės aktų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir kt.,

Nustatė

2ieškovė Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikė patikslintą ieškinį ir prašo: 1) pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko 2000-06-30 įsakymo Nr. ( - ) „Dėl ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria L. S. (L. B.) ( - ), buvo suprojektuoti perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiems du miško sklypai, kurių bendras plotas 12,35 ha; 2) pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko 2000-11-03 įsakymo Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiems žemės sklypus Klaipėdos rajone“ dalį, kuria L. S. (L. B.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės ( - ), perduodant neatlygintinai nuosavybėn 12,35 ha ploto žemės sklypas miškų ūkio veiklai ( - ); 3) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2000-11-03 sprendimą Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei L. S.“, kuriuo L. S. (L. B.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės ( - ), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 12,35 ha miško sklypą ( - ); 4) pripažinti negaliojančiomis Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure 2002-12-18 L. B. ir T. S. sudarytas Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) kuriomis L. B. pardavė T. S. 9,4 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) ir 2,95 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ); 5) grąžinti valstybei miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kurių unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), plotas – 9,4 ha, bei unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), plotas 2,95 ha, esančius ( - ); 6) taikyti restituciją ir įpareigoti L. B. grąžinti T. S. 15 000 Lt, gautų pagal 2002-12-18 Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės G. K., registro Nr. ( - ), ir 5000 Lt, gautų pagal 2002-12-18 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės G. K., registro Nr. ( - ); 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūroje atlikus tyrimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo L. B. teisėtumo (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.68-1-00445-04, baudžiamoji byla Nr.1-14-586/2011) nustatyta, kad atsakovė L. B. neturėjo teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. B. turėtą žemės valdą ( - ); nuosavybės teisės į ginčo sklypus jai atkurtos panaudojant suklastotą dokumentą ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei imperatyvias nuostatas. Į buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę ( - ), nuosavybės teisės atkurtos kitiems asmenims – teisėtiems pretendentams O. S. ir S. B.. Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. gruodžio 30 d. patvirtino išvadą Nr. ( - ) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau — Išvada), kurioje nurodyta, kad L. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 19,78 ha žemės, kuri priskirta valstybės išperkamai žemei, užimtai asmeninio ūkio žeme. Išvada persiųsta į ( - ). Tyrimo metu nustatyta, kad išvadoje įrašytos aiškiai melagingos žinios apie tai, kad L. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią dalį 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos 22,78 ha žemės ir 1,18 ha miško ( - ); suklastotas ją turėjusio pasirašyti asmens – išvadą parengusio projekto autoriaus – R. M. parašas bei išvados blankas. Atsakovė L. B. nepatenka į asmenų, išvardytų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje ir turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko V. B. valdytą žemę ratą; ( - ) žemėtvarkos skyriuje nėra jokių duomenų apie jos prašymą atkurti nuosavybės teises ar giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus, taip pat apie minėtos išvados parengimą. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. ( - ), 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. ( - ) bei sprendimas Nr. ( - ), kurių pagrindu atsakovei L. B. ( - ), buvo suprojektuoti, neatlygintinai suteikti miško sklypai ir įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 9 ir 10 straipsnių reikalavimams ir imperatyvioms nuostatoms, parengti panaudojant suklastotą dokumentą — Išvadą Nr. ( - ), todėl yra neteisėti ir pripažintini negaliojančiais ab initio (LR CK 1.80 str., 1.95 str. l d.).

3Pripažinus administracinius aktus negaliojančiais turi būti taikoma restitucija ir vindikacija (LR CK 1.80 str., 6.145 str., CK4.95 str.). Kadangi neteisėtų administracinių aktų pagrindu įgyti ginčo sklypai perleisti (parduoti atsakovui T. S.), panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turi būti panaikintos ir jo sukurtos pasekmės. Pripažinus sklypo pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis miško sklypai iš svetimo neteisėto valdymo turi būti grąžinti valstybei LR CK 4.95 str. ir 4.96 str. 2 d. pagrindu, nes sklypą jo savininkas – valstybė – prarado dėl padaryto nusikaltimo. Taip pat turi būti sprendžiamas restitucijos klausimas dėl sutartyse nurodytų pinigų sumų, kurias L. B. turėtų grąžinti T. S. (CK 6.145 str.). Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad valstybė turtą – ginčo žemės sklypus – prarado dėl padaryto nusikaltimo, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo T. S. ginčo sklypai išreikalautini natūra valstybės dispozicijon. Pirkimo–pardavimo sandorių šalims taikytina vienašalė restitucija. Atsakovė L. B. turi grąžinti 20 000 Lt (5000 Lt +15 000 Lt) T. S., gautų pagal pripažintas negaliojančiomis pirkimo–pardavimo sutartis.

4Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį su juo sutinka, kadangi atsakovė L. B. neturėjo nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei nepateikė nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Minėti pažeidimai buvo nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005 m. kovo 25 d. išvadoje dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn miško sklypus pilietei L. S. (B.) (sklypo registro Nr. ( - ); Nr. ( - )).

5Atsiliepimu į ieškinį atsakovė L. B. prašo ieškinį atmesti, kadangi ieškovė yra praleidusi 1 mėnesio terminą pareikštiems reikalavimams: pripažinti Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiems žemės sklypus, Klaipėdos rajone“ dalį dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo L. S. negaliojančia nuo jo priėmimo; pripažinti Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei L. S.“ negaliojančiu nuo jo priėmimo; pripažinti Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. ( - ) „Dėl ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo L. S. negaliojančią nuo jo priėmimo; panaikinimo, todėl ieškinį yra pagrindas atmesti. Nurodo, kad pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Siekiant tinkamai įvertinti ieškinio senaties termino eigos pradžią, reikalinga nustatyti teisės pažeidimo momentą (objektyvųjį momentą), kuris ir yra pradinis išeities taškas nustatant konkrečią ieškinio senaties termino eigos pradžią pagal subjektyviuosius kriterijus. Kaip matyti iš kartu su civiline byla esančios baudžiamosios bylos, ieškovas apie ginčijamus aktus sužinojo žymiai anksčiau, nei buvo pateiktas ieškinys teismui, t. y. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris nutruktas 2007-10-05. Ieškovės ieškinys Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo priimtas tik 2008-01-18. Be to, mano, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas jau 2004-04-16, ikiteisminio tyrimo byloje buvo gauta specialisto išvada, su kuria ieškovės atstovai turėjo ir galėjo susipažinti, todėl ginčijamų sprendimų ir įsakymų panaikinimui nereikėjo laukti, kol bus priimtas sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje, nes klausimai dėl viešo administravimo subjektų priimtų teisės aktų panaikinimo sprendžiami ne civiline ar administracine tvarka.

6Ieškovė pateikė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl ieškinyje nurodytų administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais. Nurodo, kad atsakovė neteisingai sieja ieškinio termino skaičiavimą su Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinio priėmimo teisme data, kadangi šiuo atveju yra reikšminga ne ieškinio priėmimo teisme data, o ieškinio pateikimo teismui data. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškinys buvo pateiktas 2007-11-09, jame buvo pareikšti reikalavimai taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu preziumuojant atsakovo T. S. sąžiningumą ir iš dalies tai atitiko tuo metu galiojusią teismų praktiką dėl viešojo intereso gynimo būdo išreikalaujant valstybės valdymui trečiųjų asmenų nuosavybėn perleistus žemės sklypus, ji nebuvo nuosekli ir vienoda. Taip pat Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras turėjo teisę vertinti, kad tol, kol nebuvo išnaudotos galimybės nustatyti atsakovės kaltės baudžiamajame procese, nebuvo tikslinga inicijuoti civilinę bylą dėl administracinių aktų panaikinimo. Jei teismas vertintų, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas specialistų išvadų gavimas ikiteisminio tyrimo metu, išdėstytos aplinkybės vertintinos kaip objektyvios priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas kreiptis į teismą dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad prokuroras, sužinojęs apie teisės pažeidimą, nesiėmė priemonių jam pašalinti ar nepateisinamai delsė. Bylos duomenys patvirtina priešingai – veikė aktyviai rinkdamas duomenis, reikalingus ne tik pažeidimams, bet ir ieškinio reikalavimams bei restitucijos taikymui pagrįsti, taikė baudžiamajame procese numatytas nuosavybės apribojimo priemones, kad ginčo sklypai nebūtų perleisti kitų asmenų nuosavybėn, ir padarė tai nepažeisdamas protingo termino. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, prašo teismą pripažinti, kad sutrumpintas ieškinio senaties terminas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos priimtiems administraciniams aktams ginčyti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgiant į ieškinio esmę, ginamą interesą bei teismų praktiką išreikalaujant valstybei dėl nusikalstamos veikos prarastus žemės sklypus iš privačių asmenų nuosavybės, yra pagrindas jį atnaujinti.

7Ieškinys tenkintinas.

8Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. ( - )atsakovei L. B. (ikisantuokinė pavardė – S.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės ( - ), perduodant neatlygintinai nuosavybėn 12,35 ha ploto miško sklypus ( - ). Šis sprendimas priimtas remiantis Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus Klaipėdos rajone“, Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ bei Klaipėdos apskrities 1999 m. gruodžio 30 d. išvada Nr. ( - ) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Judrėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ( - ), L. B. buvo suprojektuoti du žemės sklypai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), kurių bendras plotas 12,35 ha. Nekilnojamojo turto registre 2000 m. lapkričio 21 d. atsakovės vardu įregistruotos nuosavybės teisės į du miškų ūkio paskirties žemės sklypus ( - ): sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), bendras plotas -2,95 ha (registro Nr. ( - )), bei sklypas unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), bendras plotas 9,4 ha (reg. Nr. ( - )). Ginčo sklypus L. B. perleido atsakovo T. S. nuosavybėn: 2002 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris ( - ), pardavė už 15 000 Lt, o 2002 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris ( - ), už 5000 Lt. Sutartys patvirtintos Klaipėdos miesto 4–ojo notarų biuro notarės G. K., reg. Nr. ( - ), Nr. ( - ). Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūroje atlikus tyrimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo L. B. teisėtumo nustatyta, kad atsakovė L. B. neturėjo teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. B. turėtą žemės valdą ( - ); nuosavybės teisės į ginčo sklypus jai atkurtos panaudojant suklastotą dokumentą ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei imperatyvias nuostatas. Į buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę ( - ), nuosavybės teisės atkurtos kitiems asmenims – teisėtiems pretendentams O. S. ir S. B..

9Dėl senaties termino.

10Atsakovė L. B. prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, kadangi ieškovė yra praleidusi 1 mėnesio terminą ieškiniui dėl administracinių aktų nuginčijimo. Ieškovė nurodo, kad nėra praleidusi ieškinio senaties termino, tačiau jei teismas taip manytų, prašo atnaujinti ieškinio senatį, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

11Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). LR CK 1.131 str. 2 d. numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

12Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra reikšminga ne ieškinio priėmimo teisme data, o ieškinio pateikimo teismui data. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškinys buvo pateiktas 2007-11-09, o bylos procesas dėl jos teismingumo, kuris buvo išspręstas tik 2008-01-18, nėra teisiškai reikšmingas ieškinio senaties termino skaičiavimui. Baudžiamojoje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad informacija apie galbūt neteisėtą nuosavybės teisių atkūrimą Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje dirbusiai atsakovei L. B. Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūroje buvo gauti iš Generalinės prokuratūros. Šių duomenų pagrindu atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikta informacija apie galbūt nusikalstamą veiką nuosavybės teisių atkūrimo procese, Klaipėdos rajono policijos komisariate buvo nedelsiant pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo, kurio metu buvo renkami duomenys ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami duomenys, kurių pagrindu ir buvo konstatuotas nusikalstamos veikos Klaipėdos apskrities 1999-12-30 išvados Nr. 4887 suklastojimas ir panaudojimas (pateikimas) nuosavybės teisių atkūrimo procese. Tai yra, buvo pavestos užduotys specialistams, kurie nustatė, kad minėtos išvados blankas suklastotas, ją pasirašė ne išvadoje nurodytas asmuo. Bylos medžiaga patvirtina, kad tyrimo veiksmai buvo atliekami aktyviai, siekiant atskleisti ir ištirti nusikalstamas veikas, tačiau nesurinkus pakankami įrodymų dėl Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų piktnaudžiavimo bei suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už dokumentų klastojimą senaties terminui ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Iš karto po procesinio sprendimo ikiteisminiame tyrime priėmimo prokuroro 2007-10-09 tarnybinio pranešimo pagrindu buvo inicijuotas ieškinio dėl administracinių aktų ginčijimo rengimas. Paminėtina, kad ieškinys teismui pateiktas per 1 mėnesį, t. y. 2007-11-09. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstyta nuostata, kad specialiame įstatyme – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta 30 dienų sutrumpinta ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad viešasis interesas yra pažeistas, bei sudarančių pagrįstas prielaidas jo materialiniam ir teisiniam reikalavimui patenkinti, tai yra, kai surenkama medžiaga, galinti patvirtinti reiškiamo ieškinio faktinį, teisinį pagrindą ir dalyką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-666/2006, 2007 m birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007, 2007 m. rugsėjo 24 d nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007. LAT 2008-03-14 Nr. 3K-7-38/2008).

13Teismas konstatuoja, kad nėra praleistas ieškinio senaties terminas (CK 1.127 str. 1 d., CPK 185 str.).

14Dėl sutarčių negaliojimo Civilinio kodekso 1.80 str. pagrindu ir restitucijos taikymo.

15CK 1.80 straipsnyje reglamentuojami imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo klausimai. Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra vienas iš negaliojančių sandorių rūšių. Jo ypatybė yra ta, kad šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Toks sandoris nesukuria sandoriu siekiamų padarinių, tačiau tai nereiškia, kad dėl jo iš viso negali atsirasti ir apskritai neatsiranda jokių teisinių padarinių. Tokių padarinių gali atsirasti dėl niekinio sandorio vykdymo. Pagal CK 1.78 straipsnį sandoris laikomas niekiniu, nes dėl tokių sandorių prigimties niekiniu jį vertina įstatymas. Tai reiškia, kad teismo sprendimas pripažinti jį niekiniu ar negaliojančiu nereikalingas. Ši aplinkybė nereiškia, kad apskritai negalimas ginčas ir teismo sprendimas dėl sandorio pripažinimo niekiniu, t. y. teismo įvertinimo teisiškai kaip niekinio ir negaliojančio. Lingvistinė CK 1.78 straipsnio 1 dalies nuostatos išraiška, kad niekinis sandoris negalioja „nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu“, suponuoja išvadą, kad galimas teismo sprendimas pripažinti niekinį (pagal įstatymą) sandorį negaliojančiu. Tai išplaukia iš CPK 5 straipsnio, nes asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos jo teisės, t. y. jis gali prašyti teismo išspręsti ginčą dėl konkretaus sandorio, kurį ieškovas traktuoja niekiniu, o atsakovas šią nuostatą ginčija (dėl nevienodo aiškinimo, ar įstatymo nuostata yra imperatyvioji, ar kt.). Pagal CK 1.80 straipsnį ir CK 1.78 straipsnio 1 dalį niekinis sandoris nesukuria teisinių padarinių įstatymo pagrindu, bet ne dėl teismo padaromos išvados ar pripažinimo niekinio sandorio negaliojančiu.

16Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. S., UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-432/2008). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl sutarties kaip vieno iš sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, reikia atsižvelgti į CK 6.225 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu, ją sudarant, buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams UAB „Bitė Lietuva“ ir kt. bylos Nr. 3K-3-523/2011). Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, pagal kasacinio teismo praktiką lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant klausimą, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant klausimą dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Impronela Tours“ v. uždaroji akcinė bendrovė „Busturas“, bylos Nr. 3K-3-480/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams UAB „Bitė Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-523/2011). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius.

17Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

18Asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ratą, nuosavybės atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 2 straipsnyje yra išvardyti asmenys, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tai: 1) turto savininkas; 2) asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė tos šalies pilietybę, sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) į jiems tenkančią nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenys, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu arba sutartimis, taip pat asmenys, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais, kartu su prašymu pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai.

19Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. gruodžio 30 d. patvirtino išvadą Nr. ( - ) „Dėl žemės, miško, vandens telkimo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad L. S. (B.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 19,78 ha žemės, kuri priskirta valstybės išperkamai žemei, užimtai asmeninio ūkio žeme. Išvada persiųsta į ( - ). Tyrimo metu nustatyta, kad išvadoje įrašytos aiškiai melagingos žinios apie tai, kad L. S. (B.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią dalį 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos 22,78 ha žemės ir 1,18 ha miško ( - ); suklastotas ją turėjusio pasirašyti asmens – išvadą parengusio projekto autoriaus – R. M. parašas bei išvados blankas. Atsakovė L. B. nepatenka į asmenų, išvardytų Įstatymo 2 straipsnyje ir turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko V. B. valdytą žemę, ratą; ( - ) žemėtvarkos skyriuje nėra jokių duomenų apie jos prašymą atkurti nuosavybės teises ar giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus, taip pat apie minėtos išvados parengimą. Šias aplinkybes patvirtina ( - )žemėtvarkos skyriaus 2004-06-30 raštas Nr. ( - )su priedais, kuriame konstatuota, kad šiame skyriuje L. S. vardu nebuvo parengta išvada dėl perdavimo jai neatlygintinai nuosavybėn žemės (miško) sklypo, L. S. nepateikė jokio prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ( - ) žemėtvarkos skyriui; išvadų registracijos žurnaluose neregistruota 1999-12-30 išvada Nr. 4887. Tokiu numeriu Žemėtvarkos skyriuje registruota 2001-01-29 įsakymu Nr. ( - ) priimta išvada kitam asmeniui — P. K., kurioje nurodyta, kad jis turi teisę atkurti nuosavybės teises į P. K. ( - ), nuosavybės teisėmis valdytą žemę ir mišką. Tai taip pat patvirtina O. S. nuosavybės teisių atkūrimo bylose esanti Klaipėdos apskrities 1999-09-14 išvada Nr. ( - ) ir kiti dokumentai. Išvadoje nurodyta, kad V. B. ( - ), valdė nuosavybės teise 22,78 ha žemės ir 1,18 ha miško. Teisė atkurti į V. B. valdytą žemę suteikta S. B.. Iš Vilniaus apskrities viršininko 2002-03-18 ir 2006-07-05 sprendimų matyti, kad į buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę nuosavybės teisės S. B. atkurtos Vilniaus apskrityje. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2004-09-29 specialisto išvadoje Nr. ( - )konstatuota, kad 1999-12-30 Išvados Nr. ( - ) blankas ir įrašai yra pagaminti ir atspausdinti panaudojant skirtingas gamybos/spausdinimo priemones nei tyrimui pateikti lyginamieji dokumentų iš S. B. ir O. S. bylų blankai ir juose esantys įrašai. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2005-11-23 specialisto išvadoje Nr.11K-194(05) konstatuota, kad parašą R. M. vardu L. S. (B.) nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. ( - )esančioje 1999-12-30 Išvadoje Nr.( - ) pasirašė ne projekto autorius technikas M., o kitas asmuo. Nacionalinės žemės tarnybos specialisto 2005-03-25 išvadoje konstatuota, kad atkūrus L. S. (B.) nuosavybės teises į buvusio savininko V. B. ( - ), valdytą 19,78 ha žemės plotą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 12,35 ha ploto miško sklypus ( - ), buvo pažeistos Įstatymo 2, 9 ir 10 str. nuostatos. Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūroje ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.68-1-00445-04 2007-10-05 buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų – B. K. ir L. B. kaltę dėl piktnaudžiavimo, o dėl dokumentų (išvados) klastojimo, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-09-23 nutartimi konstatavo, kad kaltinamajai (atsakovei D. B.) negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, todėl baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. l d. 2 p. pagrindu.

20Esant nurodytoms aplinkybėms bei įrodymams, konstatuotina, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. ( - ), 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. ( - ) bei sprendimas Nr. ( - ), kurių pagrindu atsakovei L. B. ( - ), buvo suprojektuoti, neatlygintinai suteikti miško sklypai ir įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 9 ir 10 straipsnių reikalavimams ir imperatyvioms nuostatoms, parengti panaudojant suklastotą dokumentą — išvadą Nr. 4887, todėl yra neteisėti ir pripažintini negaliojančiais ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.80 str., 1.95 str. l d.). Pripažinus administracinius aktus negaliojančiais – taikytina restitucija ir vindikacija, nes atsakovė L. B. sklypus įgijo valstybės sąskaita (LR CK 1.80 str., 6.145 str., CK4.95 str.). Kadangi neteisėtų administracinių aktų pagrindu įgyti ginčo sklypai perleisti (parduoti atsakovui T. S.), panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turi būti panaikintos ir jo sukurtos pasekmės. L. B. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl neteisėtai įgytas nekilnojamasis turtas negalėjo būti perleistas. Pagal bendruosiuose teisės principuose įtvirtintą nuostatą neteisėto sprendimo ir įsakymų pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėtos sutartys, nes neteisės pagrindu negali atsirasti teisė. Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės G. K. patvirtinta 2002-12-18 sutartis, registro Nr. ( - ), ir 2002-12-18 sutartis, registro Nr. ( - ), pagal kurias atsakovė L. B. pardavė atsakovui T. S. 9,4 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) ir 2,95 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą(unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), yra negaliojančios, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 str.). Pripažinus sklypo pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis miško sklypai iš svetimo neteisėto valdymo turi būti grąžinti valstybei LR CK 4.95 str. ir 4.96 str.2d. pagrindu, nes sklypą jo savininkas – valstybė – prarado dėl padaryto nusikaltimo. Taip pat turi būti sprendžiamas restitucijos klausimas dėl sutartyse nurodytų pinigų sumų, kurias L. B. turėtų grąžinti T. S. (CK 6.145 str.).

21Aiškindamas Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatas Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 30 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad nuosavybės teisę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 str. 1 d. gali perduoti tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo; tais atvejais, kai daiktas yra įgyjamas be savininko valios, daikto įgijimas pats savaime nereiškia ir nuosavybės teisės į tą daiktą atsiradimo, t. y. asmuo, įgijęs daiktą (įgijėjas), netampa to daikto savininku, o tik faktiniu šio daikto valdytoju, todėl asmuo, nors ir sąžiningai įgijęs turtą, kurį savininkas prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, nėra prilyginamas to daikto savininkui. CK 4.96 str. 2 d. numato galimybę iš sąžiningo įgijėjo išreikalauti nekilnojamąjį daiktą tuo atveju, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nusikaltimo fakto konstatavimas yra galimas ir bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, neįvardijant konkretaus, galimai kalto dėl nusikaltimo padarymo asmens, jei šis klausimas dėl objektyvių priežasčių neišsprendžiamas vykdyto baudžiamojo proceso nustatyta tvarka priimant nuosprendį

22(CPK 300 str.). Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, t. y. nereabilituojančiu pagrindu. Baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas L. B., dirbusiai tuo metu Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje, buvo atliktas remiantis suklastota išvada Nr. 4887, kurią žinodama apie joje esančių duomenų neatitikimą tikrovei ji panaudojo – pateikė žemėtvarkos skyriui; šios išvados pagrindu buvo priimti Klaipėdos apskrities viršininko administraciniai aktai, kurių pagrindu L. B. įregistravo nuosavybės teises į ginčo sklypus. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad valstybė turtą – ginčo žemės sklypus – prarado dėl padaryto nusikaltimo, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo T. S. ginčo sklypai išreikalautini natūra valstybei (LAT2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-149).

23Konstatuotina, kad pirkimo–pardavimo sandorių šalims taikytina vienašalė restitucija. Atsakovė L. B. įpareigotina grąžinti T. S. 20 000 Lt, gautų pagal pripažintinas negaliojančiomis pirkimo–pardavimo sutartis.

24Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovams Klaipėdos apygardos teismo

252011-12-02 nutartimi ieškovės reikalavimams užtikrinti, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 150 str. 3 d.).

26Kadangi ieškinys tenkintinas, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), iš atsakovų L. B. ir T. S. priteistina po 300 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

27Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Nutarė

28ieškinį tenkinti.

29Pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko 2000-06-30 įsakymo Nr. ( - ) „Dėl ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria L. S. (L. B.) ( - ), buvo suprojektuoti perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiems du miško sklypai, kurių bendras plotas 12,35 ha.

30Pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko 2000-11-03 įsakymo Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiems žemės sklypus Klaipėdos rajone“ dalį, kuria L. S. (L. B.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės ( - ), perduodant neatlygintinai nuosavybėn 12,35 ha ploto žemės sklypas miškų ūkio veiklai ( - ).

31Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2000-11-03 sprendimą Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei L. S.“, kuriuo L. S. (L. B.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės ( - ), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 12,35 ha miško sklypą ( - ).

32Pripažinti negaliojančiomis Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure 2002-12-18 L. B. ir T. S. sudarytas Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), kuriomis L. B. pardavė T. S. 9,4 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) ir 2,95 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ).

33Grąžinti valstybei miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kurių unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr . ( - ), plotas – 9,4 ha, bei unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), plotas 2,95 ha, esančius ( - ).

34Taikyti restituciją ir įpareigoti L. B. grąžinti T. S. 15 000 Lt, gautų pagal 2002-12-18 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės G. K., registro Nr. ( - ), ir 5000 Lt, gautų pagal 2002-12-18 Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės G. K., registro Nr. ( - );

35Priteisti iš atsakovų L. B. ir T. S. po 300 Lt žyminio mokesčio valstybei.

36Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2011-12-02 nutartimi, palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.

37Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas... 2. ieškovė Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikė patikslintą ieškinį ir... 3. Pripažinus administracinius aktus negaliojančiais turi būti taikoma... 4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 5. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė L. B. prašo ieškinį atmesti, kadangi... 6. Ieškovė pateikė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl... 7. Ieškinys tenkintinas.... 8. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 3 d.... 9. Dėl senaties termino.... 10. Atsakovė L. B. prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, kadangi... 11. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę... 12. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 13. Teismas konstatuoja, kad nėra praleistas ieškinio senaties terminas (CK 1.127... 14. Dėl sutarčių negaliojimo Civilinio kodekso 1.80 str. pagrindu ir... 15. CK 1.80 straipsnyje reglamentuojami imperatyviosioms įstatymo nuostatoms... 16. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto... 17. Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais... 18. Asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį... 19. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. gruodžio 30... 20. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įrodymams, konstatuotina, kad Klaipėdos... 21. Aiškindamas Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatas Konstitucinis... 22. (CPK 300 str.). Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo nutraukta suėjus... 23. Konstatuotina, kad pirkimo–pardavimo sandorių šalims taikytina vienašalė... 24. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovams Klaipėdos apygardos... 25. 2011-12-02 nutartimi ieškovės reikalavimams užtikrinti, paliktinos galioti... 26. Kadangi ieškinys tenkintinas, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio... 27. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,... 28. ieškinį tenkinti.... 29. Pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko 2000-06-30... 30. Pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko 2000-11-03... 31. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2000-11-03... 32. Pripažinti negaliojančiomis Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure... 33. Grąžinti valstybei miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kurių unikalus... 34. Taikyti restituciją ir įpareigoti L. B. grąžinti T. S. 15 000 Lt, gautų... 35. Priteisti iš atsakovų L. B. ir T. S. po 300 Lt žyminio mokesčio valstybei.... 36. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo... 37. Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu...