Byla 2A-698/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų S. K., K. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. spendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-656/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lamaring“ ieškinį nurodytiems atsakovams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Lamaring“ ieškiniu, 2005 m. vasario 1 d. pareikštu atsakovams S. K., K. K. ir V. K., prašė: 1) actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia 2004 m. rugsėjo 30 d. Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas K. K. pardavė atsakovui (savo tėvui) V. K. ½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - ); toliau – ginčo žemės sklypas, ginčo turtas; toliau – Pirkimo – pardavimo sutartis, ginčo sutartis); 2) taikyti restituciją natūra ir perduoti ginčo sklypą ieškovo nuosavybėn; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 1-3, 177-178 l.).

4Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. sausio 24 d. sprendimu (įsiteisėjusiu 2000 m. vasario 7 d.) iš atsakovo K. K. ieškovo naudai buvo priteista 1 627 929,87 Lt skola, tačiau, nurodytam atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, 2004 m. birželio 18 d. ieškovui buvo išduotas vykdomojo rašto dublikatas, kurį jis 2004 m. spalio 27 d. pateikė antstoliui. Pradėjus nurodyto teismo sprendimo vykdymą, ieškovas sužinojo, kad atsakovas K. K., neatsiskaitęs su ieškovu, 2004 m. rugsėjo 30 d. sudarė ginčo sutartį su atsakovo K. K. tėvu – atsakovu V. K., kurios neprivalėjo sudaryti, dėl ko preziumuojamas Pirkimo – pardavimo sutarties šalių nesąžiningumas (CK 6.67 str. 1 p.), sumažindamas savo turtą ir pažeisdamas ieškovo, kaip kreditoriaus, teises (CK 6.66 str.). Prašė, pripažinus negaliojančia ginčo sutartį, taikyti restituciją natūra – perduoti turtą Pauliano ieškinį pareiškusiam kreditoriui, t. y. ieškovui (CK 6.145 str. 1 d., 6.146 str.).

5Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 53-54 l.; 2 b. t., 2-4 l.). Nurodė, kad šiuo atveju nėra visų actio Pauliana taikymo sąlygų, kadangi ginčo sutartis buvo sudaryta, įgyvendinant sutarčių laisvės principą ir siekiant atsiskaityti su kitu atsakovo K. K. kreditoriumi – V. K. pagal 2004 m. gegužės 25 d. paskolos sutartį (atsakovai K. K. ir V. K. privalėjo sudaryti ginčo sandorį), be to, pagal ginčo sutartį ieškovas gavo 205 000 Lt, todėl jis dėl šio sandorio netapo nemokus ir nesiekė išvengti atsiskaitymo su ieškovu (taigi nebuvo pažeistos ieškovo teisės), juolab kad ieškovas šios sutarties sudarymo metu dar nebuvo pradėjęs teismo sprendimo vykdymo procedūros ir nebuvo apribotos atsakovo K. K. teisės disponuoti ginčo žemės sklypu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 1 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį: pripažino negaliojančia 2004 m. rugsėjo 30 d. ginčo žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį bei pritaikė restituciją – grąžino ginčo sutartimi parduotą ½ dalį žemės sklypo atsakovų S. K. bei K. K. nuosavybėn, be to, priteisė solidariai iš nurodytų atsakovų atsakovo V. K. naudai 205 000 Lt, o iš visų atsakovų ieškovo naudai priteisė po 1 733 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat valstybės naudai – lygiomis dalimis iš viso 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (2 b. t., 44-48 l.).

8Nurodė, kad pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. sausio 24 d. sprendimą ieškovas turėjo neabejotiną ir neginčijamą reikalavimo teisę į atsakovo K. K. 1 627 929,87 Lt skolą, be to, šalys pripažino, kad K. K. neturėjo pakankamai turto, iš kurio būtų buvę galima išieškoti nurodyto dydžio skolą, o antstolis 2005 m. sausio 27 d. pažymoje nurodė, jog pagal ieškovo pateiktą vykdomąjį raštą iš viso išieškota 1 489,96 Lt ir areštuota ½ dalis buto, priklausančio atsakovui K. K.. Teismas sprendė, kad ginčo sklypo pardavimas iš esmės pablogino ieškovo galimybę išieškoti skolą, kadangi, vykdant 2000 m. sausio 24 d. teismo sprendimą, suma, gauta pardavus ginčo žemės sklypą (šio turto rinkos vertė), galėjo būti nukreipta ieškovo ir kitų atsakovo K. K. kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui.

9Teismo teigimu, ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, o atsakovas K. K. neturėjo įstatymo ar sandorio pagrindu nustatytos pareigos parduoti ginčo žemės sklypą atsakovui V. K.. Pasak teismo, aplinkybė, kad atsakovai K. K. bei V. K. buvo artimi giminaičiai ir, ignoruodami ieškovą kaip kreditorių, susitarė perleisti paminėtą žemės sklypą tik vienam atsakovo K. K. kreditoriui – atsakovui V. K., grąžinant visą skolą vienam kreditoriui, įrodo, jog yra sąlygos konstatuoti ginčo sutarties šalių nesąžiningumą (CK 6.67 str. 1 p.). Juolab kad ieškovo reikalavimo teisė yra ženkliai didesnė už ginčo žemės sklypo vertę.

10Teismo nuomone, ginčo sutarties nuostata apie 205 000 Lt sumokėjimą iki šios sutarties sudarymo prieštarauja atsakovų paaiškinimui, kad pinigais buvo sumokėta tik dalis kainos, o žemės sklypu buvo padengta K. K. 160 000 Lt skola V. K. pagal rašytinę 2004 m. gegužės 25 d. sutartį, kuri į bylą buvo pateikta tik 2009 m. lapkričio mėnesį, ir kuri ankstesniuose atsakovų atsikirtimuose nebuvo nurodyta, todėl sprendžiama, kad pagrįstas ieškovo atstovo teiginys dėl šio įrodymo (Paskolos sutarties) nepatikimumo.

11Teismas atmetė ieškovo reikalavimą perduoti ginčo turtą tiesiogiai ieškovo nuosavybėn, kadangi įstatymas nenumato tokios kreditoriaus teisės, grąžino ginčo sutartimi parduotą žemės sklypo dalį atsakovams S. K. bei K. K., priklausančią jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 6.145 str. 1 d.).

12Teismas, vadovaudamasis CPK 92-93 ir 96 straipsnių nuostatomis, priteisė iš atsakovų ieškovo naudai lygiomis dalimis ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį), o valstybei – procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

13III. Apeliacinio skundo argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – atmesti ieškinį (2 b. t., 72-74 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas nebuvo pareikalavęs atsakovo K. K. įvykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. sausio 24 d. sprendimą, nors nuo jo priėmimo buvo praėję daugiau kaip 4 metai, ir nebuvo pareiškęs ketinimų dėl ieškovo finansinio reikalavimo patenkinimo iš atsakovui K. K. priklausiusios ginčo žemės sklypo dalies, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos ieškovo, kaip atsakovo K. K. kreditoriaus, teisės. Atsakovas K. K. privalėjo sudaryti ginčo sutartį su atsakovu V. K. K. dėl įvykdymo šių atsakovų sandorių (kurių įrodomoji vertė nepaneigta), sudarytų iki ginčo sutarties pasirašymo, o ginčo sutartimi atsakovas K. K. gavo didesnę pinigų sumą už ginčo turtą nei mokėjo už paminėtą turtą, jį įsigydamas.
  2. Ginčo sutartimi nebuvo pažeistos atsakovo K. K. kreditorių teisės, kadangi ginčo turtas nebuvo perleistas už mažesnę nei rinkos kainą, dėl šio sandorio nesumažėjo nurodyto atsakovo turto vertė, t. y. nepakito atsakovo K. K. mokumas, be to, po ginčo sutarties sudarymo nepablogėjo nurodyto atsakovo gebėjimas vykdyti pinigines prievoles, o priešingai – pagerėjo, kadangi šio sandorio pagrindu atsakovas V. K. gavo 205 000 Lt.
  3. Nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovų žyminio mokesčio, sumokėto ieškovo už turtinį reikalavimą dėl restitucijos taikymo natūra, nes teismas atmetė šį ieškovo reikalavimą (iš viso 5 200 Lt; CPK 93 str.).

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas netenkintinas.

17Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

18Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

19Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

20CK 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis neprivalėjo sudaryti, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana); sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana taikoma, esant tokioms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012, 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

22Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį, todėl šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai, o naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

23Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo reikalavimas atsakovui K. K. kildinamas iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. sausio 24 d. sprendimo (įsiteisėjusio 2000 m. vasario 7 d.), kuriuo iš nurodyto atsakovo ieškovo naudai buvo priteista 1 627 929,87 Lt skola (1 b. t., 5-7 l.), o pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės (savivaldybės) institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

24Taigi apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pagal įsiteisėjusį apylinkės teismo sprendimą turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę nurodytam atsakovui, kurios nepaneigia apeliantų skundo argumentas, kad ginčo sutarties sudarymo metu (2004 m. rugsėjo 30 d.) ieškovas dar nebuvo pateikęs antstoliui vykdyti 2004 m. birželio 18 d. vykdomojo rašto.

25Apeliantas be pagrindo teigia, jog jis privalėjo sudaryti ginčo sutartį, nepagrįstai nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos CK 6.66 straipsnio nuostatos.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, CK 6.66 straipsnio 1 dalies sąlyga „neprivalėjo“ reiškia neturėjimą teisinės prievolės sudaryti sandorį, o privalėjimas sudaryti sandorį – viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.); pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

27Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog egzistavo teisinė pareiga sudaryti ginčo sutartį, kad 2004 m. gegužės 25 d. paskolos sutartis negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas, pagrindžiantis atsakovo K. K. pareigą sudaryti ginčo sutartį.

28Bylos duomenimis, 2004 m. gegužės 25 d. paskolos sutartis į bylą buvo pateikta tik 2009 m. lapkričio 12 d., nors atsakovų K. K. ir V. K. atsiliepimas į ieškinį teisme buvo gautas 2005 m. vasario 28 d., kuriame net nebuvo nurodyta apie šią paskolos sutartį (2 b. t., 21 l.). Be to, apygardos teismas teisingai pažymėjo, jog paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovui K. K. suteikiama 160 000 Lt paskola (t. y. ženkliai mažiau nei ginčo turto pardavimo kaina (205 000 Lt), jog ginčo sutarties nuostata dėl 205 000 Lt sumokėjimo iki šios sutarties sudarymo prieštarauja atsakovų paaiškinimams, pagal kuriuos pinigais buvo sumokėta tik dalis ginčo žemės sklypo kainos, o šiuo žemės sklypu buvo padengta K. K. 160 000 Lt skola V. K., vykdant 2004 m. gegužės 25 d. paskolos sutartį; be to, paminėtoje paskolos sutartyje nenumatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.870 str. 1 d., 6.872 str.). Juolab kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog atsakovas V. K. 2004 m. gegužės 25 d. perdavė atsakovui K. K. 160 000 Lt, tokių duomenų apeliantai nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, o 2004 m. gegužės 25 d. paskolos sutartis nebuvo patvirtinta notaro, be to, neįregistravusios sandorio šalys, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis; beje, ginčo sutartyje nenurodyta, kad ji sudaryta, remiantis paminėta paskolos sutartimi (CK 1.75 str. 2 d.; CPK 176, 178, 185, 314 str.).

29Be to, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas K. K. ginčo sutartimi iš esmės pablogino savo turtinę padėtį, pažeisdamas kitų ieškovo kreditorių, tarp jų ieškovo, teises.

30Pagal Kasacinio teismo išaiškinimą, CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, o tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, įrodžius, kad ginčo sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius tokį sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

31Nustatyta, kad ginčo sutarties sudarymo metu (2004 m. rugsėjo 30 d.) atsakovas K. K. buvo skolingas ieškovui 1 627 929,87 Lt, priteistus aukščiau nurodytu apylinkės teismo 2000 m. sausio 24 d. sprendimu, tačiau neturėjo pakankamai turto, iš kurio būtų galima išieškoti nurodytą skolą. Tai patvirtina antstolės 2005 m. sausio 27 d. pažyma apie paminėto sprendimo vykdymo eigą, iš kurios matyti, jog vykdant nurodytą išieškojimą, 2004 m. spalio 26 d. buvo areštuotas vienintelis atsakovui K. K. priklausantis nekilnojamasis turtas - ½ dalis buto, esančio ( - ), kurio vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis, 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo 223 000 Lt, o 2004 m. gruodžio 20 d. iš nurodyto atsakovo sąskaitų buvo pervesta ieškovui iš viso 1 489,96 Lt, bei antstolės 2008 m. rugsėjo 16 d. pažyma, pagal kurią sprendimo vykdymo metu iš atsakovo K. K. ieškovo naudai išieškota tik 2 931,99 Lt (1 b. t., 13, 151-154 l.). Be to, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, paminėtas (areštuotas) butas yra vienintelis atsakovo K. K. nekilnojamasis turtas (CPK 179 str. 3 d.).

32Taigi ginčo sutarties sudarymo metu atsakovas K. K. neturėjo pakankamai turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su savo kreditoriumi – ieškovu UAB „Lamaring“, o, sudaręs ginčo sutartį, dar labiau sumažino savo galimybes grąžinti skolą šiam kreditoriui, pažeisdamas jo teises (CK 6.66 str. 1 d.).

33Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kitų dviejų Pauliano ieškinio taikymo sąlygų (atsakovų K. K. ir V. K. (ne)sąžiningumo bei ieškinio senaties), teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, kad nurodyti atsakovai, sudarydami ginčo sutartį, buvo nesąžiningi, o ieškovas nepraleido vienerių metų termino ieškiniui pareikšti (CK 6.66 str. 1 d., 6.67 str. 1 p.). Byloje nesant ginčo dėl šių sąlygų, teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

34Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtas bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas dėl actio Pauliana sąlygų, dėl ko turėjo pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimus, pripažindamas negaliojančia ginčo sutartį CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu bei taikydamas restituciją (CK 6.145 str.; CPK 185 str.).

35Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir apeliantų argumentas dėl žyminio mokesčio priteisimo.

36Apygardos teismas teisingai sprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl restitucijos taikymo yra turtinio pobūdžio, kurį iš esmės patenkinęs, teismas turėjo pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai sumokėtą žyminį mokestį (CPK 93 str. 1 d.). Juolab kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija 2012 m. lapkričio 6 d. nutarime (civilinė byla Nr. 3K-P-311/2012) konstatavo, kad actio Pauliana pagrindu reiškiamas turtinis reikalavimas, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.).

37Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Lamaring“ ieškiniu, 2005 m. vasario 1 d. pareikštu... 4. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. sausio 24 d. sprendimu... 5. Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 53-54 l.; 2 b.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 1 d. sprendimu patenkino ieškovo... 8. Nurodė, kad pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m.... 9. Teismo teigimu, ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, o atsakovas K.... 10. Teismo nuomone, ginčo sutarties nuostata apie 205 000 Lt sumokėjimą iki... 11. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą perduoti ginčo turtą tiesiogiai... 12. Teismas, vadovaudamasis CPK 92-93 ir 96 straipsnių nuostatomis, priteisė iš... 13. III. Apeliacinio skundo argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 18. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 19. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs... 20. CK 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana... 22. Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo... 23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo reikalavimas atsakovui K. K.... 24. Taigi apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pagal... 25. Apeliantas be pagrindo teigia, jog jis privalėjo sudaryti ginčo sutartį,... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, CK 6.66 straipsnio 1 dalies... 27. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad... 28. Bylos duomenimis, 2004 m. gegužės 25 d. paskolos sutartis į bylą buvo... 29. Be to, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir... 30. Pagal Kasacinio teismo išaiškinimą, CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas... 31. Nustatyta, kad ginčo sutarties sudarymo metu (2004 m. rugsėjo 30 d.)... 32. Taigi ginčo sutarties sudarymo metu atsakovas K. K. neturėjo pakankamai... 33. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kitų dviejų Pauliano... 34. Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, tinkamai... 35. Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir... 36. Apygardos teismas teisingai sprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl... 37. Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 39. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą....