Byla 2-363-252/2014
Dėl viešojo konkurso sprendimų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Klaista“ ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ dėl viešojo konkurso sprendimų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo ir

Nustatė

2ieškovė prašo panaikinti atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2013-12-05 sprendimą Nr. IS-26.3-5356 sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti konkurso laimėtoją ūkio subjektų grupę UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ bei sudaryti su juo pirkimo sutartį supaprastintame atvirame konkurse „Objekto „Tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių ekspozicijos paviljonas Respublikos g. 3, Panevėžyje (pristatomas prie Dailės galerijos, Nekilnojamos kultūros vertybės unikalus kodas 30777 ir istorinėje Panevėžio miesto dalyje nekilnojamos kultūros vertybės unikalus kodas 31872)“ statyba“, pirkimo numeris 144412, ir sprendimą atmesti UAB „Klaista“ pretenziją; įpareigoti atsakovę atmesti ūkio subjektų grupės UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodo, kad atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2013-10-29 paskelbė supaprastintą atvirą konkursą. Perkančioji organizacija 2013-11-20 raštu Nr. IS-26.3-5064 informavo apie nustatytą pasiūlymų eilę ir laimėjusią pripažintą UAB „Gora“ pasiūlymą. Tačiau 2013-11-29 raštu Nr. IS-26.3-5262 perkančioji organizacija pripažino 2013-11-20 rašte nurodytą informaciją negaliojančia, nepaaiškindama, dėl kokių priežasčių viešojo pirkimo komisija panaikino savo pačios priimtą sprendimą. 2013-12-05 raštu Nr. IS-26.3-5356 perkančioji organizacija dar kartą informavo apie sudarytą pasiūlymų eilę, kurioje pirmoje vietoje įrašė UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ (jungtinės veiklos sutartis) pasiūlymą ir jį pripažino konkurso laimėtoju. Ieškovės UAB „Klaista“ pasiūlymas liko antroje vietoje. Susipažinus su konkurso laimėtoju pripažintos ūkio subjektų grupės pasiūlymu paaiškėjo, kad ūkio subjektų grupės dalyvis UAB „Gora“, kuris prisiėmė atlikti 95 proc. pirkimo objekto darbų, neturi teisės būti rangovu kultūros paveldo statinyje. Ieškovė 2013-12-20 pateikė atsakovei pretenziją Nr. 157. Atsakovė 2014-01-03 raštu Nr. IS-26.3-35 atmetė ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą bei informavo, jog pirkimo procedūrą atnaujino. Ieškovės manymu, atsakovė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 6 d., 39 str. 2 d. 1, 2 p., Konkurso sąlygų 9.7.1 p., 9.7.3 p. reikalavimus. O būtent – perkančioji organizacija privalėjo atmesti ūkio subjektų grupės UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ pasiūlymą kaip neatitinkantį konkurso sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, taip pat atsižvelgti į tai, kad UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ sudaryta 2013-11-12 jungtinės veiklos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė ir negalioja.

4Dubliku į atsakovės atsiliepimą nurodo, kad nesutinka su atsakovės teiginiais, jog tai, kad Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta, jog paraišką arba pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė, paneigia Statybos įstatyme įtvirtintą imperatyvą dėl teisės būti rangovu ypatinguose (kultūros paveldo) statiniuose. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ūkio subjektų grupės dalyviai yra kiekvienas kaip atskiras tiekėjas VPĮ prasme, todėl kiekvienas iš jų privalo turėti teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Tai patvirtina ir 2014-01-28 Aplinkos ministerijos išduotas raštas Nr. (13-2)-D8-696. Kadangi UAB „Gora“ neturi konkurso sąlygose nustatytos reikalingos kvalifikacijos būti rangovu kultūros paveldo statinyje, todėl atsakovės veiksmai neatmetant UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ pasiūlymo dėl kvalifikacijos neatitikimo konkurso sąlygų reikalavimams yra neteisėti, neatitinkantys viešųjų pirkimų principų ir tikslo. Taip pat nesutinka su atsakovės pozicija, kad 2013-11-12 jungtinės veiklos sutartis, sudaryta tarp UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ kaip viešojo pirkimo pasiūlymo dokumentas, neprieštarauja Statybos įstatymui. Šiuo atveju sudarius pirkimo sutartį (rangos sutartį) UAB „Gora“ su savo partneriu UAB „SMD“ negalėtų remtis savo jungtinės veiklos sutarties nuostatomis prieš atsakovę ir prisiimti rangovo teisių bei pareigų, kaip tai numatyta jungtinės veiklos sutartyje, nes UAB „Gora“ neturi teisės būti rangovu kultūros paveldo statinyje. Byloje nėra ginčo dėl jokių konkurso sąlygų, tačiau ieškovė siekia, kad teismas įvertintų, ar perkančioji organizacija tinkamai pritaikė pirkimo sąlygas vertindama ūkio subjektų grupės pasiūlymą.

5Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi konkurso sąlygomis, tinkamai įvertino tiekėjo UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Nesutinka, kad Statybos įstatymas neleidžia vykdyti statybos darbų ypatinguose statiniuose (kultūros paveldo statinyje) neturint reikalingo atestato, jeigu tokį atestatą turi kitas ūkio subjektas, pavyzdžiui, jungtinės veiklos partneris. Toks draudimas nėra numatytas nei Statybos įstatyme, nei kituose teisės aktuose. Viešųjų pirkimų įstatymo 5 str. 2 d. numato, kad paraišką arba pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. UAB „Gora“ ir UAB „SMD“, sudarydamos 2013-11-12 jungtinės veiklos sutartį, turėjo teisę sutarti dėl atliekamų darbų dalies pasiskirstymo. Šios teisės perkančioji organizacija negali vertinti, riboti ar kitaip įtakoti, kadangi toks partnerių susitarimas įtakoja tik abiejų tarpusavio sutartinius santykius. Vadovaujantis Statybos įstatymu, turi būti vertinama ne tai, kokią darbų dalį atliks UAB „Gora“ ir UAB „SMD“, o tai, kas bus statinio statybos vadovu (Statybos įstatymo 2 str. 50 d.) ir turės tam reikalingą kvalifikacijos atestatą. Iš minėtų įmonių pateikto pasiūlymo medžiagos matyti, kad reikiami kvalifikacijos atestatai, atitinkantys konkurso sąlygas, yra pateikti.

6Tripliku į ieškovės dubliką atsakovė nurodo, kad ieškovė neteisingai interpretuoja tai, kad pasirašant sutartį rangovu taps tik UAB „Gora“ ir įgis visas rangovo teises bei pareigas, neturinti reikiamo kvalifikacijos atestato darbams kultūros paveldo statinyje. Priešingai, konkurse dalyvavo UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu, todėl sudarant rangos sutartį abu šie juridiniai asmenys taps rangovu ir įgis rangovo teises ir pareigas, numatytas tiek Statybos įstatyme, tiek kituose teisės aktuose, taip pat abu juridiniai asmenys prisiims visus įsipareigojimus, numatytus rangos sutartyje. Konkurso sąlygų 4 priedo rangos sutarties projekte nėra įtvirtinta sąlyga nurodyti, kokius konkrečiai darbus atliks kiekvienas tiekėjas atskirai, kadangi abu partneriai kartu prisiims visus įsipareigojimus. Pagal ieškovės pateiktą Aplinkos ministerijos nuomonę 2014-01-28 rašte, konkurse jungtinės veiklos partneriai negalėtų dalyvauti ir būti pripažinti laimėjusiais konkursą, jei kiekvienas partneris neturėtų reikiamo kvalifikacijos atestato. Tokia nuomonė prieštarauja VPĮ 32 str. 3 d. nuostatai, kur teigiama, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais.

7Tretysis asmuo atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog perkančioji organizacija sudarė galimybes, kad pirkime dalyvautų kuo daugiau tiekėjų. Teisiškai nėra svarbu, kuris iš jungtinės veiklos sutarties partnerių turėtų prisiimti atsakingojo partnerio pareigas. Jungtinės veiklos sutartis – tai vidinis tokios sutarties šalių susitarimas, todėl jei toks susitarimas atitinka pirkimą vykdančios organizacijos nustatytus reikalavimus, ji negali būti laikoma niekine ir negaliojančia. Tretysis asmuo, teikdamas konkursinį pasiūlymą, griežtai vadovavosi perkančiosios organizacijos konkurso sąlygose jam nustatytais reikalavimais, t. y. konkurso sąlygų 3.1 p. 6 ir 8 papunkčiuose nustatytus reikalavimus turėjo atitikti bent vienas iš ūkio subjektų grupės narių arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu. Nei konkurso sąlygos, nei jokie teisės aktai nenustato, kokiu detalumu jungtinės veiklos sutartyje turi būti nustatyti šalių įsipareigojimai. Konkretus vidinis partnerių susitarimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirkimo darbai bus atlikti pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Ieškovė visiškai nepateikė įrodymų, kokiais veiksmais perkančioji organizacija pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo principus.

8Tripliku į ieškovės dubliką tretysis asmuo nurodo, kad ieškovė nepagrįstai siekia įrodyti, jog konkurso sąlygų 3.1 p. 1 lentelės 8 p. nustatytą reikalavimą turi atitikti kiekvienas jungtinės veiklos sutarties narys atskirai, nors konkurso sąlygų 3.5 p. nurodyta kitaip. Taip pat ieškovė siekia nepagrįstai įrodyti, kad subtiekėjas UAB „Panprojektas“ turi teisę atlikti pastatų energetinio naudingumo sertifikavimą, nors konkurso sąlygose toks reikalavimas iš viso nebuvo keliamas.

9Tretysis asmuo UAB „SMD“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

10Ieškinys atmestinas.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2013-10-29 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Objekto „Tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių ekspozicijos paviljonas Respublikos g. 3, Panevėžyje, (pristatomas prie Dailės galerijos, nekilnojamos kultūros vertybės unikalus kodas 30777 ir istorinėje Panevėžio miesto dalyje nekilnojamos vertybės unikalus kodas 31872) statyba“ darbų pirkimui (b. l. 16-22). Viešųjų pirkimų komisijos 2013-10-25 posėdžio protokolu Nr. 289 buvo patvirtintos Konkurso sąlygos (b. l. 23-58). Konkursui pasiūlymus pateikė šeši tiekėjai. Perkančioji organizacija 2013-11-20 raštu Nr. IS-26.3-5064 informavo apie nustatytą pasiūlymų eilę ir laimėjusia pripažintą UAB „Gora“ pasiūlymą (b. l. 62). 2013-11-29 raštu Nr. IS-26.3-5262 perkančioji organizacija pripažino 2013-11-20 rašte nurodytą informaciją negaliojančia (b. l. 63), o 2013-12-05 raštu Nr. IS-26.3-5356 informavo apie sudarytą pasiūlymų eilę, kurioje pirmoje vietoje įrašė UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ (jungtinės veiklos sutartis) pasiūlymą ir jį pripažino konkurso laimėtoju. Ieškovės UAB „Klaista“ pasiūlymas liko antroje vietoje (b. l. 64). UAB „Klaista“ 2013-12-20 pateikė atsakovei pretenziją Nr. 157, teigdama, jog ūkio subjektų grupės dalyvis UAB „Gora“, kuris prisiėmė atlikti 95 proc. pirkimo objekto darbų, neturi teisės būti rangovu kultūros paveldo statinyje bei ūkio subjektų grupė UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ pasitelkia subrangovą UAB „Panprojektas“, kuris atliks techninio projekto parengimo ir statinio projekto vykdymo priežiūra, nors tokios paslaugos įkainotame veiklos sąraše nenumatytos (b. l. 65-67). Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2014-01-03 raštu Nr. IS-26.3-35 atmetė ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą bei informavo, jog viešųjų pirkimų komisija tęsia supaprastinto atviro konkurso pirkimo procedūras (b. l. 69-71).

12Byloje nagrinėjamas ginčas dėl viešojo pirkimo teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos sprendimo pripažinti ūkio subjektų UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ grupės kvalifikaciją atitinkančia pirkimo sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus teisėtumo ir pagrįstumo.

13Ieškovė ieškinyje nurodo, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 3 str. reikalavimus, nes neužtikrino, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPĮ 3 str. 1, 2 d., perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; kt.). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315). Byloje nėra jokių duomenų, ieškovė, reikšdama ieškinį, neįrodė viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

14Ieškovė teigia, jog perkančioji organizacija privalėjo atmesti ūkio subjektų grupės UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ pasiūlymą kaip neatitinkantį Konkurso sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų; perkančioji organizacija privalėjo reikalauti, kad ūkio subjektų grupės dalyvis, kuris atliks statybos darbus kultūros paveldo statinyje, taip pat turi turėti kvalifikacijos reikalavimus patvirtinančius dokumentus ir juos pateikti su pasiūlymu, tačiau šių pareigų perkančioji organizacija neįvykdė, dėl ko pažeidė VPĮ įtvirtintą skaidrumo principą. Pažymėtina, jog, pagal VPĮ 2 str. 32 d., viešasis pirkimas, tai perkančiosios organizacijos atliekamas ir šiuo įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo – pardavimo sutartį. VPĮ 3 str. 1 d. nustato, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Perkančiosios organizacijos nuoseklus laikymasis viešųjų pirkimų teisės normų ir savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų yra skaidrumo ir lygiateisiškumo principų (VPĮ 3 str.) turinio vienas iš elementų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Teisingumo Teismo jurisprudenciją lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai bendrąja prasme reiškia perkančiųjų organizacijų pareigą tapačias situacijas vertinti vienodai ir nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jeigu toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009, 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimas A. A., C-434/02, Rink. 2004, p. 11825). Tuo tarpu skaidrumo principas pažeidžiamas tuomet, kai perkančioji organizacija nesilaiko savo paskelbtų konkurso sąlygų ar imperatyviųjų viešųjų pirkimų teisės normų bei nesilaiko iš anksto žinomų taisyklių, nors ir tiesiogiai nesusijusių su viešaisiais pirkimais; be to, laikantis skaidrumo principo, turi būti užtikrintas aiškus ir suprantamas konkurso sąlygų išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas bei vienodas požiūris į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2010, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1037/2011).

15Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl tiekėjo kvalifikacijos reikšmės, pažymėdamas, kad tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. Perkančioji organizacija turi patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Kvalifikacijos patikrinimo klausimai yra reglamentuojami VPĮ 32 str. Kaip matyti iš konkurso sąlygų 3.1 punkto 1 lentelės 6 punkto, perkančioji organizacija aiškiai nustatė minimalų kvalifikacinį reikalavimą tiekėjams: tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti; tiekėjas privalo pateikti šiuos kvalifikacijos reikalavimus įrodančius dokumentus: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar atitinkamos užsienio šalies institucijos tiekėjo įmonei išduoto atestato, pripažinto Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, suteikiančio teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu, tinkamai patvirtinta kopija Statinių grupės: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; kitos paskirties statiniai; kultūros paveldo statiniai. Pirkimo sąlygų 3.5 punkte numatyta, kad jei bendrą pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, šių konkurso sąlygų 1 lentelės „Bendrieji reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai“ 6 punkte ir 2 lenteles „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 7-9 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu“. Teismo vertinimu, nepagrįstai ieškovė teigia, jog tiek UAB „Gora“, tiek UAB „SMD“ šiuo atveju privalo turėti kvalifikacinį atestatą, suteikiantį teisę atlikti statybos darbus kultūros paveldo statinyje. VPĮ 2 str. 29 d. prasme tiekėju laikomas tiek pavienis asmuo, tiek asmenų grupė, priklausomai nuo to, kuris ar kurie asmenys pateikė paraišką dalyvauti viešame konkurse. Pagal VPĮ 32 str. 3 d., prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais; šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami; tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad tiekėjo galimybę pasinaudoti trečiųjų asmenų ištekliais turi patikrinti perkančioji organizacija. Tuo yra siekiama perkančiajai organizacijai suteikti garantiją, kad pagrindinis tiekėjas, vykdydamas viešojo pirkimo sutartį, galės efektyviai naudotis visais subrangovų, su kuriais tiekėjas yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs, ištekliais. Šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, kokie teisiniai santykiai sieja tiekėją ir trečiuosius asmenis: ar tiekėjas yra dominuojantis įmonių grupėje, ar tretieji asmenys, kuriuos norima įjungti į sutarties vykdymą, yra tiekėjo steigėjai. Abiem atvejais tiekėjas privalo įrodyti, kad jis galės naudotis kitų tiekėjų finansiniais ir techniniais ištekliais, kurie reikalingi sutarčiai įvykdyti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. gruodžio 2 d. sprendimas Holst Italia, C-176/98, Rink. 1999, p. I-8607). Atkreiptinas dėmesys, jog ir Panevėžio apygardos teismui užklausus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 2014-03-12 gautame atsakyme pažymėta, jog, remiantis Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003-10-20 įsakymu Nr. 1S-100 (2011-12-30 įsakymo Nr. 1S-196 redakcija), 21 punktu, paraišką ar pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė, todėl perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kokius iš tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų turi atitikti visi ūkio subjektų grupės nariai kartu ir kokius kiekvienas narys atskirai. Nurodydama šiuos reikalavimus perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad nebūtų dirbtinai ribojama galimybė ūkio subjektų grupei dalyvauti pirkime. Perkančioji organizacija turi siekti, kad ūkio subjektų grupės narių pajėgumai būtų sumuojami, ir tik pagrįstais atvejais gali reikalauti, kad kai kuriuos kvalifikacijos reikalavimus ūkio subjektų grupės nariai tenkintų kiekvienas atskirai. Taip pat rekomenduojama pirkimo dokumentuose nustatyti, kad rekomendacijų 15, 16, 19.4 ir 19.5 punktuose nurodytus reikalavimus atitiktų kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, o rekomendacijų 18, 19.1 ir 26.1 punktų reikalavimus – tie ūkio subjektų grupės nariai, kurių prisiimtoms prievolėms pagal pirkimo sutartį vykdyti reikia turėti profesinį civilinės atsakomybės draudimą bei atitinkamus dokumentus verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Pagal ieškovės pateiktą LR Aplinkos ministerijos nuomonę 2014-01-28 rašte Nr. (13-2)-D8-696, konkurse jungtinės veiklos partneriai negalėtų dalyvauti ir būti pripažintais laimėjusiais konkursą, jei kiekvienas partneris neturėtų reikiamo kvalifikacijos atestato. Teismo vertinimu, tokia nuomonė prieštarauja aukščiau minėtai VPĮ 32 str. 3 d. nuostatai, kur teigiama, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Tokia LR Aplinkos ministerijos nuomonė eliminuoja jungtinės veiklos partnerių teisę remtis vienas kito pajėgumais ir dalyvavimą konkurse. Šiuo atveju UAB „Gora“ ir UAB „SMD“, vykdydamos jungtinę veiklą kaip lygiateisės partnerės, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad dalyviai turi šiai veiklai vykdyti reikiamą kvalifikaciją (b. l. 72, 73). O būtent – UAB „Gora“ kvalifikacijos atestatu Nr. 7090 suteikta teisė būti ypatingo statinio statybos rangovu; statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai; UAB „SMD“ kvalifikacijos atestatu Nr. 5262 suteikta teisė būti ypatingo statinio statybos rangovu; statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, kultūros paveldo statiniai. Kaip matyti, atsakovė konkurso sąlygose nebuvo nustačiusi reikalavimo, kad konkurse dalyvaujančios ūkio subjektų grupės parneris atliktų tik konkrečią dalį darbų, todėl negalima sutikti su ieškovės teiginiu, jog jungtinės veiklos partnerių sutartyje pasiskirstytos atliekamų darbų dalys prieštarauja konkurso sąlygoms. Jei tretysis asmuo perskirstytų jungtinės veiklos sutartyje nurodytus procentus darbų atžvilgiu, viešųjų pirkimų principai ir tikslai nebūtų pažeisti, kadangi galutinis pirkimo sutarties įvykdymo rezultatas iš esmės būtų toks pat, t. y. darbus atliktų tas pats rangovas, nekeičiantis darbų apimties ar darbų kainos, o keistųsi tik tarp pačių jungtinės veiklos sutarties partnerių tarpusavio susiklostę santykiai.

16Atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog konkurso sąlygų 7.1. punktas numato, kad konkurso sąlygos gali būti paaiškinamos, patikslinamos tiekėjų iniciatyva, jiems CVP IS priemonėmis kreipiantis į perkančiąją organizaciją. Atsakovei paskelbus viešojo pirkimo konkursą ir pirkimo sąlygas, prašymų paaiškinti ar patikslinti konkurso sąlygas dėl kvalifikacijos reikalavimų ir jų vertinimo, o taip pat pretenzijų nebuvo gauta, kas reiškia, kad visiems tiekėjams pirkimo sąlygos buvo aiškios ir suprantamos. Pastebėtina ir tai, kad pirkimo sąlygų 3.5 punktas atitinka Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009-03-30 įsakymu Nr. 1S-25. Šios pirkimo sąlygos neginčija ir pati ieškovė. Ieškovė neteisingai interpretuoja tai, kad pasirašant sutartį rangovu taps tik UAB „Gora“ ir įgis visas rangovo teises ir pareigas, neturinti reikiamo kvalifikacijos atestato darbams kultūros paveldo statinyje. Kaip minėta, konkurse dalyvavo UAB „Gora“ ir UAB „SMD“, veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu, todėl sudarant rangos sutartį abu šie juridiniai asmenys taps rangovu ir įgis rangovo teises ir pareigas, numatytas tiek Statybos įstatyme, tiek ir kituose teisės aktuose, ir abu juridiniai asmenys prisiims visus įsipareigojimus, numatytus rangos sutartyje. UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ pajėgumai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus sumuojami, kadangi jie veikia jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Be to, konkurso sąlygų 4 priedo Rangos sutarties projekte (b. l. 43-55) nėra įtvirtinta sąlyga nurodyti, kokius konkrečiai darbus atliks kiekvienas tiekėjas atskirai. Nei konkurso sąlygos, nei jokie teisės aktai nenustato, kokiu detalumu jungtinės veiklos sutartyje turi būti nustatyti šalių įsipareigojimai. Įstatymai ar kiti teisės aktai, reguliuojantys jungtinės veiklos santykius, neriboja ir nedraudžia jungtinės veiklos partneriams net kartu vykdyti tuos pačius darbus, todėl konkretus vidinis partnerių susitarimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirkimo darbai bus atlikti pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1613/2011). Tokiu būdu, atsižvelgiant į aplinkybes, jog pirkimo dokumentuose nebuvo nustatytas reikalavimas, kuris iš jungtinės veiklos partnerių turi atitikti kvalifikacinį reikalavimą, suteikiantį teisę atlikti statybos darbus kultūros paveldo statinyje, konstatuotina, jog perkančioji organizacija, vertindama trečiojo asmens konkursinį pasiūlymą, pirkimo procedūras vykdė griežtai vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytais reikalavimais.

17Ieškovė UAB „Klaista“ ieškinyje nurodo, jog vykdant pirkimo sutartį tretysis asmuo pasitelks subtiekėjo UAB „Panprojektas“ pajėgumus techninio projekto parengimui ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugoms atlikti, nors konkurso sąlygų 6 priede (b. l. 57-58) tokių paslaugų įsigijimas nenumatytas. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, jog 2013-11-29 raštu Nr. IS-26.3-5261 perkančioji organizacija kreipėsi į UAB „Gora“ su prašymu paaiškinti pasiūlymą patikslinant, kokias paslaugas (susijusias su pirkimo objektu) suteiks subtiekėjas UAB „Panprojektas“ nekeičiant pasiūlymo esmės. Ūkio subjektų grupė, susidedanti iš UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ 2013-12-03 pateikė raštą Nr. 432 „Dėl konkursinio pasiūlymo paaiškinimo“, kuriame nurodė: kad jų subrangovas UAB „Panprojektas“ suteiks šias konkrečias paslaugas, nurodytas konkurso įkainotos veiklos sąraše: „įvairių konstrukcijų gamyklinius brėžinius, pastato kadastrinius matavimus ir energetinį auditą, esant reikalui – techninio projekto „A“ laidą statinio statybos užbaigimui bei kitus būtinus darbus“; visą šį paslaugų paketą rangovas konkursiniame pasiūlyme įvardijo kaip „Techninio projekto parengimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra“; paaiškino, kad jam yra žinoma, jog darbo projektą rengs pati perkančioji organizacija savo lėšomis, ir nurodė, kad UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ tokios paslaugos net nėra įsivertinusi ar įvardinusi, jog tokią paslaugą teiks; teikdami konkursinį pasiūlymą, griežtai vadovavosi apeliacinio teismo išaiškinimu, jog, jei dalyvis ketina siūlyti specialistus, teikiančius atitinkamas paslaugas, o tie specialistai nėra jo darbuotojai, tai tokie tretieji asmenys turėtų būti traktuojami kaip subrangovai. Vadovaudamasi tiekėjo 2013-12-03 pateiktu raštu Nr. 432 „Dėl konkursinio pasiūlymo paaiškinimo“, perkančioji organizacija konstatavo, kad UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ pasiūlytas subtiekėjas UAB „Panprojektas“ atliks darbus, nurodytus konkurso sąlygų 6 priedo „Įkainotos veiklos sąrašas“ 16 ir 17 punktuose. Tokiu būdu, pateiktas UAB „Gora“ pasiūlymo paaiškinimas nepakeitė pasiūlymo esmės, todėl nebuvo jokio pagrindo atmesti šį tiekėjo pasiūlymą kaip neatitinkantį konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų. Teismas atmeta kaip įrodymais nepagrįstus ir deklaratyvius ieškovės teiginius, jog perkančioji organizacija sąmoningai siekia su trečiuoju asmeniu pasirašyti pirkimo sutartį dėl to, kad trečiojo asmens konkursiniame pasiūlyme remiamasi subtiekėjo UAB „Panprojektas“ pajėgumais.

18Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovės sprendimus neteisėtais ar pažeidžiančiais VPĮ nuostatas, priešingai, ginčijami sprendimai užtikrino VPĮ principų įgyvendinimą.

19Pripažinus, jog atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2013-12-05 sprendimas Nr. IS-26.3-5356 sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti konkurso laimėtoją ūkio subjektų grupę UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ bei sudaryti su juo pirkimo sutartį supaprastintame atvirame konkurse „Objekto „Tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių ekspozicijos paviljonas Respublikos g. 3, Panevėžyje (pristatomas prie Dailės galerijos, Nekilnojamos kultūros vertybės unikalus kodas 30777 ir istorinėje Panevėžio miesto dalyje nekilnojamos kultūros vertybės unikalus kodas 31872)“ statyba“, pirkimo numeris 144412, yra teisėtas, netenkintini ir ieškovės prašymai panaikinti atsakovės sprendimą atmesti UAB „Klaista“ pretenziją bei įpareigoti atsakovę atmesti ūkio subjektų grupės UAB „Gora“ ir UAB „SMD“ pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę. Nesant teisinio pagrindo, teismas dėl šių aplinkybių išsamiau nebepasisako.

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

Nutarė

21ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaista“, į. k. 140984775, ieškinį atmesti.

22Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2014-01-21 Panevėžio apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl paskelbto konkurso procedūrų sustabdymo ir pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ar sudarytos pirkimo pardavimo sutarties vykdymo sustabdymo.

23Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė... 2. ieškovė prašo panaikinti atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės... 3. Nurodo, kad atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje... 4. Dubliku į atsakovės atsiliepimą nurodo, kad nesutinka su atsakovės... 5. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad... 6. Tripliku į ieškovės dubliką atsakovė nurodo, kad ieškovė neteisingai... 7. Tretysis asmuo atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog... 8. Tripliku į ieškovės dubliką tretysis asmuo nurodo, kad ieškovė... 9. Tretysis asmuo UAB „SMD“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija... 12. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl viešojo pirkimo teisinių santykių.... 13. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 3... 14. Ieškovė teigia, jog perkančioji organizacija privalėjo atmesti ūkio... 15. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl tiekėjo kvalifikacijos reikšmės,... 16. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog konkurso sąlygų 7.1. punktas numato,... 17. Ieškovė UAB „Klaista“ ieškinyje nurodo, jog vykdant pirkimo sutartį... 18. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgdamas į... 19. Pripažinus, jog atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270... 21. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaista“, į. k. 140984775,... 22. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2014-01-21 Panevėžio apygardos teismo... 23. Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos...