Byla e2-2069-294/2018
Dėl skolos priteisimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Nerijui Jurčiukoniui, atsakovui V. V., atsakovų atstovams advokatei Giedrei Domkutei, advokatui Ramūnui Mikulskui, T. G., K. S.

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškovo UAB Enginera ieškinį atsakovams V. V., UAB Gruntera, UAB Remco LT dėl skolos priteisimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas patikslintu ieškiniu pripažinti negaliojančiais: 2016 m. sausio 11 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Enginera“, UAB „Grunterra“ ir V. V.; 2016 m. balandžio 1 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Enginera“, UAB „Grunterra“ ir V. V.; 2016 m. gegužės 2 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Enginera“, UAB „Remco LT“ ir V. V.; 2016 m. lapkričio 30 d. Tarpusavio skolų užskaitymo aktą, sudarytą tarp UAB „Remco LT“ ir V. V.; 2017 m. gegužės 9 d. Tarpusavio skolų užskaitymo aktą, sudarytą tarp UAB „Remco LT“ ir V. V.; taip pat prašo priteisti iš V. V. ieškovo BUAB „Enginera“ naudai 32 089,90 Eur skolą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Enginera“. Įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo paslaugos“. Nurodė, kad bankroto administratorius nustatė, kad 2015-07-01 tarp šalių BUAB „Enginera“ ir UAB „Investera“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią Ieškovas iš UAB ‚Investera“ įsigijo reikalavimo teisę į V. V. skolą lygią 32 089,90 Eur sumai. 2016 m. vasario 1 d. Ieškovas išsiuntė pranešimą atsakovui apie sudarytą Reikalavimo teisės perleidimo sutartį. 2016 m. sausio 11 d. Ieškovas ir UAB „Grunterra“ ir V. V. sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria Ieškovas perleido (užskaitė) UAB „Grunterra“ reikalavimo teisę į dalį V. V. skolos, 11 164 Eur sumai. 2016 m. balandžio 1 d. Ieškovas ir UAB „Grunterra“ ir V. V. galimai sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria Ieškovas perleido (užskaitė) UAB „Grunterra“ reikalavimo teisę į dalį V. V. skolos, 3500 Eur sumai. 2016 m. gegužės 2 d. Ieškovas ir UAB „Remco LT“ galimai sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria Ieškovas perleido (užskaitė) UAB „Remco LT“ reikalavimo teisę į likusią V. V. skolą, 17 425,90 Eur sumai. 2016 m. lapkričio 30 d. V. V. ir UAB „Remco LT“ galimai sudarė Tarpusavio skolų užskaitymo aktą, kuriuo buvo užskaityta dalis V. V. skolos, 4027 Eur sumai. Pažymi, kad trys paskutinės minimos reikalavimo perleidimo sutartys ieškovui perduotos nebuvo, apie jas sužinota tik kilus ginčui su atsakovu, tačiau V. V. sutarčių originalų nepateikė. Visi ginčijami sandoriai buvo sudaryti trumpu laikotarpiu iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, jau esant ieškovo nemokumui. Ginčijami sandoriai, ieškovo manymu, pažeidė ieškovo kreditorių interesus, kadangi buvo suteikta pirmenybė dvejiems iš daugelio ieškovo kreditorių. Daro išvadą, kad sudarant ginčijamus sandorius buvo pažeistos ieškovo kreditorių teisės, ginčijamų sandorių ieškovas sudaryti neprivalėjo, o šių sandorių šalys, juos sudarydamos, buvo nesąžiningos. Bankroto byloje 2017-04-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra patvirtinta 382 461,63 Eur kreditorinių reikalavimų, todėl bankroto administratorius turi reikalavimo teisę ginčyti sandorius. Ieškovui bankroto byla iškelta 2016 m. liepos 11 d., tačiau ieškovo nemokumo data Įmonių bankroto įstatymo prasme buvo jau vėliausiai 2015 m. gruodžio 31 d. Remiantis ieškovo 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, viso įmonės turto balansinė vertė buvo 475 874 EUR, o per vienerius metus vykdyti įsipareigojimai, kurių dauguma pradelsti – net 499 389 EUR. Be to, jau 2015 m. gruodžio 18 d. Ieškovas nevykdė įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui už turimus apdraustuosius asmenis, pridėta sąskaitų aktyvumo ataskaita patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovo skolos darbuotojams sudarė bent jau 36 428,61 Eur, 2015 m. gruodžio mėnesį buvo dengiami darbuotojų įsiskolinimai ir už 2015 m. rugsėjo mėnesį. Ginčijamais sandoriais išimtinai pasirinkta tenkinti tam tikrų dviejų kreditorių reikalavimus, išskiriant juos iš kitų buvusių kreditorių rato ir taip sumažino galimybę kitiems kreditoriams gauti savo interesų patenkinimą. Atsakovams buvo suteiktos aiškios atsiskaitymo privilegijos, palyginus su kitais ieškovo kreditoriais, ginčijamų sandorių pagrindu pirmumo teise išimtinai patenkinant jų reikalavimus. Mano kad atsakovai būdami verslininkais, prieš sudarant ginčijamus sandorius turėjo pasidomėti ieškovo finansine padėtimi. Iš kitos pusės, abiems atsakovams neabejotinai buvo žinoma sunki ieškovo finansinė padėtis ir tikėtinas nemokumas ginčijamų sandorių sudarymo metu, nes ieškovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų atsakovams laiku.

5Atsakovas UAB „Grunterra“ teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Nurodė, kad šalių sudarytas sandoris atitinka normalią ūkinę praktiką, taikomą verslo santykiuose. Pažymėjo, kad įmonių bendradarbiavimas iki ginčijamų sandorių sudarymo tęsėsi ilgą laiką, per kurį atsakovas natūraliai įgijo pasitikėjimą ieškovu, šie santykiai klostėsi sėkmingai; verslo praktikoje situacijos kuomet vykdant tarpusavio sutartis prievolės pagal jas perkeliamos kitiems asmenims ir (ar) įvykdomos tokių asmenų nėra retos (neįprastos) ir visiškai priimtinos, todėl šalies išreikštas ketinimas sudaryti tokią sutartį (užskaitymo ir tuo pačiu reikalavimo teisės perleidimo) taip pat nekėlė jokių įtarimų. Nurodo, kad be paminėtų aplinkybių svarbus faktas šiuo atveju yra ir tas, kad UAB „Grunterra“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuriam visų pirmiausia svarbu tinkamai užsitikrinti savo turimų pareigų savalaikį vykdymą ir turimų teisių įgyvendinimą sau palankiausia linkme tam, kad įmonė sėkmingai vykdytų veiklą. Būtent į tai, o ne į kokius nors nesąžiningus (kaip kad teigia Ieškovo atstovas) veiksmus ir buvo nukreiptas atsakovo tikslas sudarant ginčijamas sutartis. Tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos sutartys buvo atlygintinos sutartys. Jomis buvo sudaryta galimybė ieškovui sumažinti turimus įsipareigojimus atsakovui kaip kreditoriui, taigi iš esmės pagerinti savo padėtį, todėl toks sandoris (-iai) negali būti laikomas nesąžiningu ar neteisėtu. Skolininkui V. V. apie reikalavimo teisės perleidimą buvo pranešta tinkamai ir laiku. Prieštaravimų dėl tokių teisinių santykių dalyvių pasikeitimo nebuvo pareikšta, taigi UAB „Grunterra“ teisėtai ir pagrįstai įgijo visas pradinio kreditoriaus teises į šį asmenį.

6Atsakovas V. V. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Nurodė, kad ieškovas šiai dienai nėra nei vieno iš atsakovų kreditorius, todėl neturi teisinio pagrindo ginčyti Akto actio Pauliana pagrindu (pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga); ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad Aktas jo sudarymo dieną kokiu nors būdu būtų pažeidęs Ieškovo teises (t. y. kad dėl tokio Akto sudarymo sumažėjo V. V. ir (ar) UAB „Remco LT“ turtas ir dėl tokio sumažėjimo negalės būti patenkinti ieškovo reikalavimai į vieną iš šių atsakovų, jei būtų pripažinta, kad ieškovas turi piniginius reikalavimus į kurį nors iš atsakovų (antroji actio Pauliana taikymo sąlyga); ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie Akto šalių nesąžiningumą sudarant Aktą (trečioji ir ketvirtoji actio Pauliana taikymo sąlygos); iIeškovas nepateikė jokių įrodymų, jog Akto pasirašymas nebuvo būtinas sandoris. Priešingai, šis sandoris kilo kito sandorio pagrindu – atsakovui V. V. pardavus turimą turtą atsakovui UAB „Remco LT“ ir įgijus į jį reikalavimo teises, o taip pat UAB „Remco LT“ Akto sudarymo dieną turint galiojančias reikalavimo teises į V. V., buvo sudarytas verslo praktikoje įprastas ir leidžiamas tarpusavio skolų įskaitymo aktas (penktoji actio Pauliana taikymo sąlyga).

7Atsakovas UAB „Remco LT“ teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Nurodė, kad 2016 m. gegužės mėn. 2 d. Ieškovas, atsakovas ir V. V. pasirašė susitarimą dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuria ieškovas perleido atsakovui reikalavimo teisę į 17 425,90 EUR V. V. skolą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovas sandorio sudarymo metu buvo susiję asmenys, atsakovo direktorius T. G. šį susitarimą pasirašė tik įsitikinęs (gavęs patvirtinimą iš tuometinio ieškovo direktoriaus V. K.), kad perimti reikalavimą į V. V. skolą ieškovas siūlė ir kitiems kreditoriams. Ir tik po to, kai kiti kreditoriai atsisakė perimti šį reikalavimą – atsakovas pasirašė susitarimą dėl reikalavimo teisės perėmimo. Atsakovas buvo informuotas, kad ši reikalavimo teisė kitiems kreditoriams buvo siūloma jau pakankamai ilgą laiką. Tuo būdu atsakovas elgėsi apdairiai, sandorį sudarė tik gavęs patikinimą, kad kiti kreditoriai taip pat turėjo galimybę šią skolą perimti. Priešingai, jokia pirmenybė atsakovui perimti skolą nebuvo suteikta.

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje ir patikslintame ieškinyje išdėstytais motyvais.

9Teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovai su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepimuose nurodytais motyvais.

10Ieškinys atmestinas.

11Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.).

12Kadangi actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos:

131) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę;

142) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

153) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

164) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

175) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

18Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-25/2012).

19Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą ir paskyrė bankroto administratorių.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Plėtodamas actio Pauliana taikymo praktiką pagal bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į reikalavimą pareiškusio administratoriaus statusą ir ginčijamų sandorių esmę. Neatsižvelgus į nurodytas aplinkybes gali būti pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra vieno kreditoriaus sąskaita nepagrįstai suteikiant naudą kitiems kreditoriams ir taip sudarant sąlygas piktnaudžiauti teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

21Bankroto administratorius ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis ieškovo kreditoriams (atsakovams UAB „Grunterra“ ir UAB „Remco LT“) buvo perleista V. V. įsiskolinimas, taip sumažinant atsakovų skolą ieškovui. Bankroto administratorius, prašydamas pripažinti sandorius negaliojančiais, nurodė, kad sandoriai buvo atlikti likus ne daug laiko iki bankroto bylos iškėlimo, pažeidžiant kitų kreditorių interesus, suteikiant jiems pirmenybę gauti galimybę susigrąžinti skolą.

22Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

23CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios aplinkybės, susijusios su skolininko mokumo sumažėjimu, būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Kreditorių teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriams patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Arba pakanka įrodyti, kad nors skolininkas, perleidęs turtą ir netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).

24Pažymėtina, kad pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas būdamas nemokus ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Šiai aplinkybei nustatyti nėra būtina įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti skolininkui bankroto bylą. Be to, vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius, taip piktnaudžiaujant savo teisėmis.

25Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Dėl šios priežasties įprastai skolininko turto pirkimo – pardavimo sandoris arba atsiskaitymai už paslaugas, tame tarpe ir reikalavimo teisės perleidimas (užskaitymas), arba jam savo esme analogiškas turto perleidimo už skolą sandoris nėra draudžiamas, jeigu turtas yra perleistas už rinkos kainą. Svarbu, kad toks turto perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti įsigyti tą patį turtą ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.

26Iš sudarytų sandorių bei šalių ir jų atstovų paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu matyti, kad sandoriai ginčijami iš esmės tik aplinkybe, jog jis buvo sudarytas netrukus iki bankroto bylos iškėlimo bei aplinkybe, jog kiti kreditoriai neteko teisės jų skolą susigrąžinti (įgyti galimybę gauti skolą per reikalavimo perleidimo sutartį).

27Iš bylos medžiagos matyti, kad jokie kiti kreditoriai jokių prieštaravimų dėl sudaryto sandorio nereiškė. Priešingai, taip sudaryta galimybė ieškovui atsiskaityti su dalimi kreditorių, perleidžiant reikalavimo teisę į atsakovo V. V. skolą nei siekti skolos išieškojimo iš šio atsakovo.

28Dėl nurodytų priežasčių teismas akcentuoja, kad vertinant, ar skolininkas, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikdamas pirmenybę kitam kreditoriui pažeidė kreditoriaus teises, būtina nustatyti tokią skolininko būklę, kai jis objektyviai nepajėgus vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, o kreditorių reikalavimų tenkinimas iš skolininko turto laikantis įstatymų nustatyto eiliškumo geriausiai atitinka kreditorių interesus.

29Vertindamas aukščiau teismo sprendime nustatytas aplinkybes CK 6.66 straipsnio taikymo aspektu, teismas taip pat pažymi, kad kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu gali būti pažeistos tik tada, jeigu kreditorius actio Pauliana ginamą reikalavimo teisę turėjo sandorio sudarymo metu, arba ginčijamo sandorio metu egzistavo tokios teisės atsiradimo pagrindas, pvz., buvo sudarytas sandoris atidedant prievolės įvykdymo terminą. Aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu dar nebuvo kreditoriaus reikalavimo teisės, daro negalimą CK 6.66 straipsnio taikymą, nes tokiu atveju teisių pažeidimas objektyviai nėra įmanomas.

30Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apibendrinant konstatuotina, kad ieškovas (bankroto administratorius) neįrodė sudarytų sandorių neatitikimą kreditorių interesams, priešingai, perleidus reikalavimo teisę į V. V. teisę, buvo sumažinti kreditoriniai įsipareigojimai ir skola, t.y. nepateikta jokių įrodymų, kad sudarytos sutartys būtų perleidžiant skolą už rinkos neatitinkančią vertę (pavyzdžiui pernelyg mažą kainą). Todėl, teismas vertindamas šalių pasisakymus, byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad tokie sandoriai buvo sudaryti iki bankroto bylos iškėlimo, šių sandorių sudarymas nesukėlė įmonės nemokumo (atsižvelgiant į sandorio vertę ir kreditorinių įsiskolinimų sumą), tokie sandoriai nepažeidė kitų kreditorių interesų, nes atitiko normalią įprastinę komercinę praktiką, be to, nei vienas iš kreditorių nepageidavo įsigyti reikalavimo teisės į skolininko V. V. skolą (tam paneigiančių įrodymų nei bankroto administratorius, nei kiti bylos dalyviai nepateikė) todėl atsižvelgiant į analogiškų civilinių bylų teismų praktiką, teismas mano, kad nėra pagrindo sandorius pripažinti negaliojančiais.

31Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis AB Turto bankas v. BAB ,,Rimeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,, Ortofina“ ir kt.,bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Kita vertus, pasekmės ginčijant sandorį bankroto byloje skiriasi. Turtas turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju bankrutuojančios įmonės padėtis pablogėtų, nes skola kreditoriams ženkliai padidėtų. Kadangi sandoriai pripažinti galiojančiais, teismas daro išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo taikyti restituciją atsakovų atžvilgiu.

32Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

33Kadangi atmestas pagrindinis reikalavimas (dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo), atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

34Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. ), išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas visiškai, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.).

35Atsakovas UAB „Grunterra“ patyrė 1 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašo atlyginti. Vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje 1100 EUR atstovavimo išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, į vykusių teismo posėdžių trukmę, į tai, kad šioje byloje buvo reikalingos specialios teisinės žinios, teisiniu požiūriu byla pakankamai sudėtinga, todėl toks dydis, atsižvelgiant į šalių reikštų reikalavimų apimtį bei į teismų praktiką sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo laikytinas protingos ir jos nėra mažintinos, o ieškovo ieškinį atmetus jos priteistinos atsakovo UAB „Grunterra“ naudai (CPK 93, 98 straipsniai).

36Kitos šalys teismui nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl, ieškovo ieškinį atmetus, pastarosios atsakovams UAB „Remco LT“ bei V. V. nėra priteisiamos (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

37Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

38Ieškovo BUAB „Enginera“ ieškinį atmesti.

39Priteisti iš ieškovo BUAB „Enginera“, juridinio asmens kodas 302507286, atsakovo UAB „Grunterra“ naudai 1 100 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

40Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas patikslintu ieškiniu pripažinti negaliojančiais: 2016 m. sausio 11... 5. Atsakovas UAB „Grunterra“ teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį... 6. Atsakovas V. V. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo... 7. Atsakovas UAB „Remco LT“ teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį... 8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė patikslintą ieškinį... 9. Teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovai su ieškiniu nesutiko iš... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 12. Kadangi actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties... 13. 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę;... 14. 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;... 15. 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;... 16. 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad... 17. 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį,... 18. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1)... 19. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m.... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios... 21. Bankroto administratorius ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais... 22. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 23. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent... 24. Pažymėtina, kad pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių... 25. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu... 26. Iš sudarytų sandorių bei šalių ir jų atstovų paaiškinimų bylos... 27. Iš bylos medžiagos matyti, kad jokie kiti kreditoriai jokių prieštaravimų... 28. Dėl nurodytų priežasčių teismas akcentuoja, kad vertinant, ar skolininkas,... 29. Vertindamas aukščiau teismo sprendime nustatytas aplinkybes CK 6.66... 30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apibendrinant konstatuotina, kad... 31. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų... 32. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 33. Kadangi atmestas pagrindinis reikalavimas (dėl sandorio pripažinimo... 34. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83... 35. Atsakovas UAB „Grunterra“ patyrė 1 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų,... 36. Kitos šalys teismui nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų... 37. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,... 38. Ieškovo BUAB „Enginera“ ieškinį atmesti.... 39. Priteisti iš ieškovo BUAB „Enginera“, juridinio asmens kodas 302507286,... 40. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...