Byla 2-691-330/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Argensta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1302-173/2017, pagal ieškovo Almipex Swiss GmbH ieškinį atsakovams K. B. (K. B.), uždarajai akcinei bendrovei „Argensta“, antstoliui S. U., Light Technology, uždarajai akcinei bendrovei, notarui D. G. dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo ir turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė Almipex Swiss GmbH pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė atsakovų Light technology, UAB ir UAB „Argensta“ 2016 m. sausio 14 d. sudarytą hipotekos sutartį pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), panaikinti antstolio S. U. sudarytą 2016 m. rugsėjo 9 d. turto perdavimo išieškotojui aktą ir taikyti restituciją, panaikinti Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notaro D. G. atliktą vykdomąjį įrašą dėl hipoteka užtikrinto 962 387,57 Eur skolos priverstinio išieškojimo.
  2. Atsakovė UAB „Argensta“ pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo areštuoti 1 304 571,48 Eur vertės atsakovei Light Technology, UAB priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, juo laiduoti ar kitaip jį apsunkinti.
  3. Prašymas grindžiamas tuo, kad, pripažinus sandorius negaliojančiais bei pritaikius restituciją, atsakovei Light Technology, UAB būtų grąžintas atsakovei UAB „Argensta“ priklausantis turtas, o UAB „Argensta“ išliktų jokiomis užtikrinimo priemonėmis neužtikrintas 1 304 571,48 Eur reikalavimas. Light Technology, UAB neturi nekilnojamojo turto, be to, ieškinio tenkinimo atveju į ginčo turto nuosavybę pretenduotų ieškovas.
  4. Atsakovės UAB „Argensta“ teigimu, reikalavimo suma laikytina didele, nes atsakovės Light Technology, UAB finansinė padėtis sunki. Light Technology, UAB pajamos per 2015 m. sudarė 70 507 Eur, įmonės kreditingumo reitingai maži, bendrovės įstatinis kapitalas kelis kartus mažesnis nei ieškinio suma, įmonė dalyvauja kitose civilinėse bylose, neturi nekilnojamojo turto.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi atsakovės UAB „Argensta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pareikšta reikalavimo, kurio įvykdymo užtikrinimui būtų pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia, turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo, restitucijos taikymo, vykdomojo įrašo panaikinimo, bet nėra sprendžiamas klausimas dėl UAB „Argensta“ reikalavimo atsakovei Light Technology, UAB pagrįstumo ir jo dydžio.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Argensta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - patenkinti atsakovės UAB „Argensta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti ne tik dėl tiesioginių, bet ir dėl netiesioginių reikalavimų pagrįstumo. Pripažinus negaliojančia hipotekos sutartį, UAB „Argensta“ būtų grąžinta reikalavimo teisė į 962 387,57 Eur dydžio skolą pagal 2015 m. birželio 8 d. rangos darbų sutartį. Teismas nurodė, jog 962 387,57 Eur dydžio reikalavimo teisė į Light Technology, UAB nėra nuginčyta, todėl pripažinus negaliojančia hipotekos sutartį, atsakovė netektų teisės į savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto ginčo turto.
    2. Panaikinus antstolio S. U. 2016 m. rugsėjo 9 d. sudarytą turto perdavimo išieškotojui aktą ir pritaikius restituciją, atsakovė UAB „Argensta“ privalėtų grąžinti Light Technology, UAB ginčo pastatą, o atsakovei UAB „Argensta“ turėtų būti grąžinta dalis už pastatą sumokėtos kainos. Įvertinus ieškinio reikalavimus, atsakovė turi dar vieną reikalavimą Light Technology, UAB atžvilgiu. Kadangi UAB „Argensta“ reikalavimas yra išvestinis iš šioje byloje pareikšto reikalavimo, todėl negali būti reiškiamas reikalavimas atskiroje byloje.
    3. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymu pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones UAB „Argensta“ atžvilgiu, įvertino visą bylos kontekstą ir nusprendė, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių Light Technology, UAB atžvilgiu, bus pažeistas bylos šalių teisėtų interesų pusiausvyros užtikrinimo principas.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovės UAB „Argensta“ skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
  2. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
  3. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2010). Aptariamu atveju atsakovė UAB „Argensta“ laikinąsias apsaugos priemones – turto, lėšų ir turtinių teisių areštą – prašė taikyti atsakovės Light Technology, UAB atžvilgiu, nors nėra šiai pareiškusi materialiųjų reikalavimų (ieškinio ar priešieškinio forma), todėl nėra nei teisinio pagrindo, nei sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip šalies ieškinio (reikalavimų) užtikrinimo rūšies taikymui.
  4. Apeliacinio teismo vertinimu, nutarties 10 punkte suformuluotos išvados nepaneigia ir apeliantės akcentuojama aplinkybė, jog laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą lemia ne byloje pareikšti (ieškovo) reikalavimai, o tai, jog tenkinant ieškinį iškiltų restitucijos taikymo problema. Apeliantės skunde nurodoma, kad pripažinus negaliojančia hipotekos sutartį, apeliantei turėtų būti grąžinta reikalavimo teisė į 962 387,57 Eur dydžio skolą, kylančią iš 2015 m. birželio 8 d. rangos darbų sutarties, pagal kurią apeliantė atsakovės Light Technology, UAB naudai atliko darbus. Apeliantės nuomone, 962 387,57 Eur dydžio reikalavimo teisė į Light Technology, UAB nėra nuginčyta, todėl pripažinus negaliojančia hipotekos sutartį, ji (apeliantė) netektų teisės į savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto ginčo turto.
  5. Iš apeliaciniam teismui pateiktos atskirojo skundo medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė Almipex Swiss GmbH pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašo pripažinti tarp Light technology, UAB ir UAB „Argensta“ 2016 m. sausio 14 d. sudarytą hipotekos sutartį negaliojančia ab initio, panaikinti antstolio S. U. sudarytą 2016 m. rugsėjo 9 d. turto perdavimo išieškotojui aktą ir taikyti restituciją. Vadinasi, pagal ieškiniu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas šiuo atveju būtų vertinamas ginčijamų sandorių teisėtumas, o priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, būtų sprendžiamas ir restitucijos taikymo klausimas. Apeliantė teisingai modeliuoja faktinę situaciją, kurią sąlygotų ieškinio tenkinimo atveju taikytina restitucija – pripažinus negaliojančiais ginčijamus sandorius, ginčo turtas būtų grąžintas atsakovei Light Technology, UAB, o apeliantė turėtų jokiomis priemonėmis neužtikrintą reikalavimo teisę į lėšas, gautinas rangos sutarties pagrindu. Tačiau nesant pareikšto reikalavimo dėl nurodytų lėšų priteisimo iš atsakovės Light Technology, UAB, nėra pagrindo imtis atitinkamų priemonių, kad būtų apeliantei užtikrintas tų lėšų gavimas. Tuo atveju, jeigu byloje būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, lėšų reikalavimo teisė būtų grąžinta apeliantei. Tačiau reikalauti šias lėšas grąžinti (turtinės teisės realizavimas) tėra apeliantės teisė. Tai lemia, jog pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus neiškils Light Technology, UAB prievolės vykdymo apeliantei problema, todėl ir nėra teisinio pagrindo apeliantės nurodytu būdu užtikinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
  6. Apeliantė prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje būtinumą grindė, jos nuomone, didele reikalavimo suma. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-379/2012; 2013 m. liepos 15 d. nutartis Nr. 2-1724/2013, 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. e2-1507-330/2015). Pažymėtina, kad grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei byloje būtų patikimų duomenų apie tai, kad ieškovė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar panašiais būdais siekti išvengti galimų prievolių vykdymo, tačiau tokių duomenų ar pagrįstų prielaidų apeliantė nepateikė. Aptariamu atveju nėra žinomos objektyvios aplinkybės, kurių pagrindu galėtų būti konstatuojama būsimo teismo sprendimo sąmoningo nevykdymo galimybė.
  7. Atskirajame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones UAB „Argensta“ atžvilgiu, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių Light Technology, UAB atžvilgiu bus pažeistas bylos šalių teisėtų interesų pusiausvyros užtikrinimo principas. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu. Pirmiausia, teismas nežvelgia šio argumento ryšio su prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumu. Vien faktas, kad kitos šalies prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo patenkintas, nėra savarankiškas pagrindas taikyti tokias priemones priešingos šalies prašymu. Kita vertus, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis byloje ieškovo prašymu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
  8. Kiti apeliantės argumentai taip pat neturi įtakos atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti jo nutartį atskirajame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai