Byla 2K-562/2012
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

2sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

3dalyvaujant prokurorui Nerijui Marcinkevičiui,

4nuteistajam I. R.,

5gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

6civilinio ieškovo AB „Lesto“ atstovams Jolantai Zabitytei, Donatui Kimsai,

7teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. R. baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB „Lesto“ atstovės advokatės Jolantos Zabitytės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. nutarties.

8Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu I. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį 100 MGL dydžio (13 000 Lt) bauda, 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį – 80 MGL dydžio (10400 Lt) bauda, 179 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio (6500Lt) bauda.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė paskirta 150 MGL dydžio (19 500 Lt) bauda. Teismas visiškai patenkino AB „Lesto“ patikslintą civilinį ieškinį ir iš I. R. priteisė 79 772,04 Lt žalos atlyginimo.

10Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas – iš I. R. priteistas turtinės žalos atlyginimas AB „Lesto“ sumažintas iki 839,44 Lt.

11Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimo, civilinio ieškovo atstovų, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

12I. R. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 12 d., tikslus laikas nenustatytas, iki 2009 m. sausio 14 d., 8 val., Šilutės r., Girininkų kaimo miške, iš raugalo, panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui priklausančius aparatus namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, turėdamas tikslą realizuoti (parduoti), neteisėtai pagamino daugiau kaip 50 litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 195 litrus 53,5 proc. stiprumo naminės degtinės ir ten pat ją laikė iki 2009 m. sausio 14 d. 8 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiais veiksmais I. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje.

13Be to, I. R. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 12 d., tikslus laikas nenustatytas, iki 2009 m. sausio 14 d. 8 val., Šilutės r., Girininkų kaimo miške, iš raugalo, panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui priklausančius aparatus namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, turėdamas tikslą realizuoti (parduoti), pasikėsino neteisėtai pagaminti daugiau nei 50 litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, t. y. iš 4013 litrų 10,0 proc. stiprumo raugalo, turinčio 401,3 litrų absoliutaus etilo alkoholio, pasikėsino pagaminti 401,3 litro namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės), tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – 2009 m. sausio 14 d. 8 val. I. R. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiais veiksmais I. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje.

14Be to, I. R. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 12 d., tikslus laikas nenustatytas, iki 2009 m. sausio 14 d. 8 val., Šilutės r., Girininkų kaimo miške, neteisėtai prisijungęs prie elektros energijos tiekimo tinklo – 10 kilovoltų oro linijos L-600 iš Švėkšnos TP laidų prie atramos Nr. 615/13, teikiančios elektros energiją ir priklausančios akcinei bendrovei „Vakarų skirstomieji tinklai“ – savavališkai, neturėdamas tam leidimo, papildomais laidais pajungė 10/0,4 kilovatų transformatorių TM–40 Nr. 2022, prijungęs elektros laidą AVVG (85A), neteisėtai naudojosi elektros energija – sunaudojo 2268 kilovatvalandės elektros energijos ir taip padarė AB „Lesto“ 839,44 Lt turtinę žalą. Tokiais veiksmais I. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 179 straipsnio 1 dalyje.

15Kasaciniu skundu civilinio ieškovo UAB „Lesto“ atstovė advokatė J. Zabitytė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. nutartį ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendį. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimą ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės pažeidė BPK 113 straipsnio 2 dalį – nepagrįstai nesivadovavo civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245–6.254 straipsniai), Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4–350 (toliau – EETNT) nuostatomis, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, taip nukrypo nuo civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamojoje byloje taisyklių, aiškiai ir nuosekliai suformuluotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

16Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atlyginant turtinę žalą baudžiamajame procese taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau turi būti atlyginama tik realiai nusikalstamais veiksmais padaryta žala, todėl, pasak teismo, atitinkamai gali būti tenkinama tik tokia civilinio ieškinio dalis, kuri yra pagrįsta BPK nustatyta tvarka įrodytais nusikalstamais nuteistojo veiksmais. Teismas pripažino, kad nuteistasis I. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 179 straipsnio 1 dalyje, darė laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 12 d. iki 2009 m. sausio 14 d., todėl atitinkamai įrodyta, kad žala kasatoriui buvo daroma būtent šiuo laikotarpiu. Šią aplinkybę teismas pripažino turinčia esminės (lemiamos) reikšmės civilinės atsakomybės nuteistajam I. R. taikymui. Taigi, teismas iš esmės konstatavo, kad civilinė atsakomybė nuteistajam gali būti taikoma tik jam pritaikytos baudžiamosios atsakomybės apimtimi, o tai reiškia, kad civilinė atsakomybė baudžiamajame procese taikoma pagal baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad baudžiamajame procese sprendžiant nuteistojo civilinės atsakomybės klausimą ji nuteistajam gali būti taikoma tik ta apimtimi, kiek pagal BPK taisykles įrodoma nuteistojo kaltė ar kitos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui svarbios aplinkybės. Tokios teismo išvados, pasak kasatorės, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotam sisteminiam BPK 113 straipsnio 2 dalies aiškinimui ir iš esmės pažeidžia šioje normoje įtvirtintą civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimo taisyklę.

17BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai išaiškinta, kad ši nuostata reiškia, jog tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos ne tik atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, tačiau ir Civilinio kodekso normos bei kiti teisės aktai (kasacinės nutartys Nr. 2K–484/2010, 2K–131/2011, kt.). Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo baudžiamojoje byloje, teismai turėtų vadovautis civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–6.254 str.), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–6.291 str.) ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika konkrečiose bylose patvirtina, kad baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį taikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios atsakomybės subjektą, kalte ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas (kasacinė nutartis Nr. 2K–609/2010). Pasak kasatorės, toks sisteminis BPK 113 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškinimas teismų praktikoje yra visiškai pagrįstas. Priešingas aiškinimas, t. y. kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas taikant BPK nuostatas, taikant baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygas, įskaitant ir nekaltumo prezumpciją, reikštų, kad civilinio ieškinio įrodinėjimo taisyklės priklauso nuo to, ar ieškinys nagrinėjamas civilinio ar baudžiamojo proceso tvarka. Kasatorės nuomone, civilinis ieškinys nepriklausomai nuo to, ar jis nagrinėjamas civiliniame ar baudžiamajame procese, turi būti įrodinėjamas pagal tas pačias taisykles, be to, turi būti taikomos tos pačios įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklės. Kasaciniame skunde nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Kasatorės teigimu, vienodos teismų praktikos ir analogiškų bylų vienodo sprendimo teismuose imperatyvas apima ir tokias teisines situacijas, kai analogiški civiliniai ieškiniai su analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis teismų turi būti išsprendžiami vienodai nepriklausomai nuo proceso (civilinio ar baudžiamojo), kurio nustatyta tvarka jie nagrinėjami, rūšies. Ir priešingai, teisinės situacijos, kai analogiški civiliniai ieškiniai teismų išsprendžiami nevienodai priklausomai tik nuo proceso (civilinio ar baudžiamojo), kuriame jie nagrinėjami, rūšies, neabejotinai pripažintinos netoleruotinomis teisinėje valstybėje, paneigiančiomis vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) bendrosios kompetencijos teismų praktikos formavimosi prielaidas bei griaunančiomis pasitikėjimą teismų vykdomu teisingumu.

18Kasatorės teigimu, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, darytina išvada, kad baudžiamoji ir civilinė atsakomybė yra atskiros atsakomybės rūšys, jų taikymui įstatymai nustato skirtingas sąlygas, todėl nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje baudžiamosios atsakomybės sąlygos negali būti taikomos, taip pat ir nekaltumo prezumpcija. Priešingai, turi būti taikomos CK nuostatos, kurios vienais atvejais civilinės atsakomybės taikymą nustato nesant kaltės, kitais atvejais nustato kaltės prezumpciją, kurią paneigti yra skolininko pareiga. Kasatorės nuomone, tik tokiu būdu taikant civilinę ir baudžiamąją atsakomybę įmanoma užtikrinti, kad analogiški civiliniai ieškiniai būtų sprendžiami vienodai nepriklausomai nuo to, ar jie nagrinėjami baudžiamajame, ar civiliniame procese.

19Kasatorė pažymi, kad tokį argumentą patvirtina ir BPK 112 straipsnio 4 dalis, kurioje nurodyta, kad jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka; jei ieškinys atmetamas civilinio proceso tvarka, ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.

20Apeliacinės instancijos teismas klausimą dėl civilinio ieškinio pagrįstumo išsprendė pritaikydamas baudžiamajame procese taikytiną įrodinėjimo taisyklę (nekaltumo prezumpciją) ir konstatavo, kad atitinkamai įrodytos baudžiamosios atsakomybės apimčiai įrodytas ir civilinis ieškinys. Kasatorė nurodo, kad civiliniam ieškovui nuteistojo veiksmais padaryta žala buvo nustatyta remiantis CK bei EETNT nuostatomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių nuostatų, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, netaikė. CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. EETNT 97.4 punkto 4 pastraipa nustato, kad tuo atveju, kai fizinis asmuo savavališkai prijungė elektros įrenginius prie operatoriaus elektros tinklo, operatorius turi teisę apskaičiuoti suvartotos elektros energijos kieki elektros energijos vertę nustatydamas, kad ištisą parą (24 valandas) esant vienfaziam įvadui buvo naudojama 6 kW galia, o trifaziam įvadui – 10 kW galia. Jei buvo nustatyta, kad prie elektros tinklo buvo prijungti elektros imtuvai, kurių bendra įrengtoji galia yra didesnė, nei nurodyta, tai perskaičiuojant taikoma bendra imtuvų galia. Laikotarpis, per kurį apskaičiuojama suvartota elektros energija, neturi būti ilgesnis kaip vieneri metai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tiek dėl skolininko (vartotojo) kaltės prezumpcijos elektros energijos naudojimo teisiniuose santykiuose, tiek dėl EETNT nuostatų taikymo nustatant dėl neteisėto elektros energijos naudojimo padarytą žalą yra nuosekli – nurodoma, kad elektros energijos naudojimo teisiniuose santykiuose išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui, kuris turi įrodyti savo kaltės nebuvimą t. y. paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis). Skolininkui (vartotojui) nepaneigus kaltės prezumpcijos – nepateikus objektyvių kaltės prezumpciją paneigiančių įrodymų ir nesant objektyvių duomenų apie trumpesnį neteisėto elektros energijos vartojimo laikotarpį negu EETNT įtvirtintas vienerių metų laikotarpis (pavyzdžiui, nesant duomenų apie elektros įrenginių, prie kurių neteisėtai prisijungta, patikrinimus), žalos dydis nustatomas pritaikant EETNT įtvirtintą vienerių metų žalos darymo (neteisėto elektros energijos vartojimo) laikotarpį arba laikotarpį nuo paskutinio patikrinimo, jei paskutinis patikrinimas atliktas per paskutinius vienerius metus, iki pažeidimo nustatymo (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-1296/2000, 3K-3-348/2009, 3K-3-356/2011, 3K-3-92/2012, kt). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti, todėl tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais – specialūs elektros perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtų dėl neteisėto elektros energijos vartojimo nuostolių apskaičiavimo būdai yra nustatyti EETNT ir jų taikymas yra pagrįstas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-348/2009).

21Kasatorė pažymi, kad EETNT įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kuriuo remiantis nustatomas neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis, yra siekiama nepažeisti sąžiningų elektros energijos vartotojų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tyręs EETNT 97.4 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad turi būti išlaikoma interesų pusiausvyra ne tik reguliuojant vartotojų ir elektros energijos tiekėjų santykius, bet ir pačių vartotojų interesus. Galutiniam elektros energijos kainos dydžiui turi įtakos ir ta operatorių sąnaudų dalis, kuri patiriama dėl nesąžiningų elektros energijos vartotojų, apgaule vengiančių tinkamai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ir taip darančių žalą ne tik operatoriams, bet ir visuomenei. Tad EETNT 97.4 punkte nustatytu atsiskaitymo už elektros energiją teisiniu reguliavimu siekiama išvengti neteisėtu ir nesąžiningu elektros energijos vartojimu daromos žalos bei nepažeisti sąžiningų vartotojų teisių ir teisėtų interesų. Rūpestingas, atidus ir sąžiningas vartotojas negali atsidurti blogesnėje padėtyje, mokėdamas didesnę kainą už gaunamą elektros energiją, nei tas, kuris elgiasi neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai arba kuris piktnaudžiauja savo teisėmis (administracinė byla Nr. 1-822-8/2008).

22Pasak kasatorės, akivaizdu, kad šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinio ieškinio, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos teismų praktikos. Spręsdamas dėl neteisėto elektros energijos naudojimo laikotarpio, teismas rėmėsi išimtinai nuteistojo I. R. parodymais, kad elektros energiją jis naudojo tik dvi dienas, ir visiškai nepaisė aplinkybės, jog baudžiamojoje byloje nepateikta jokių objektyvių nuteistojo kaltės prezumpciją paneigiančių įrodymų, t. y. byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių aplinkybę, kad nuteistasis elektros energiją neteisėtai vartojo trumpiau, negu kad nuo paskutinio elektros oro linijos patikrinimo, atlikto 2008 m. gegužės 13 d. Kasatorės nuomone, tokie nuteistojo parodymai vienareikšmiškai vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, kurios dydį tiesiogiai lemia neteisėto elektros energijos vartojimo laikotarpis. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinio ieškinio, įrodinėjimo pareigą dėl neteisėto elektros energijos naudojimo laikotarpio nepagrįstai perkėlė civiliniam ieškovui, nors vadovaujantis CK 6.248 straipsniu, pareiga paneigti nustatytą kaltės prezumpciją tenka nuteistajam I. R., kuris ieškovui yra skolininkas.

23Taigi, pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismo nutartis reiškia tokios teisinės ir faktinės situacijos atsiradimą, kai civiliniam ieškovui, kuris vykdo skirstomųjų tinklų operatoriaus ir visuomeninio elektros energijos tiekėjo veiklą Lietuvoje, yra atlyginama žala nepagrįstai mažesne apimtimi tik dėl to, kad asmeniui, atsakingam už padarytos žalos atlyginimą, civilinė atsakomybė dėl neteisėto elektros energijos vartojimo pritaikoma baudžiamajame procese. Todėl civilinio ieškovo patirtos žalos dydis priklauso nuo proceso rūšies, t. y. atlygintinos žalos dydis priklauso nuo to, ar ieškinys dėl padarytos žalos atlyginimo nagrinėjamas civilinio ar baudžiamojo proceso tvarka. Kasatorės teigimu, šiame baudžiamajame procese civilinio ieškovo teisė gauti visišką žalos atlyginimą apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo paneigta (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Kasatorė nurodo, kad tokia apeliacinės instancijos teismo nutartis sudaro prielaidas ydingos teismų praktikos atsiradimui, sudaro sąlygas neteisėtas veikas padariusiems asmenims išvengti civilinės atsakomybės (turtinės prievolės) atsiradimo, pažeidžia sąžiningų elektros energijos vartotojų teises ir civilinio ieškovo teisę gauti visišką padarytos žalos atlyginimą.

24Kasacinis skundas netenkintinas.

25Dėl BPK 113 straipsnio taikymo

26Kasatorė skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimą ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, toliau skunde nurodo, kad, apeliacinės instancijos teismas, jos nuomone, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės pažeidė BPK 113 straipsnio 2 dalį – nepagrįstai nesivadovavo civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–6.254 straipsniai), EETNT, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4–350, nuostatomis, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, taip nukrypo nuo civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamojoje byloje taisyklių, aiškiai ir nuosekliai suformuluotų teismų praktikoje. Kasatorė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. nutartį ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendį. Savo teiginius ji grindžia tuo, kad civiline tvarka nuteistasis I. R. atsakytų pagal nustatytas anksčiau paminėtas EETNT taisykles, kurios nustato didesnį žalos dydį, o apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino BPK 113 straipsnio prasmę.

27Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl civilinio ieškinio, konstatavo, kad atlyginant turtinę žalą baudžiamajame procese taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau turi būti atlyginama tik realiai nusikalstamais veiksmais padaryta žala, todėl, pasak šio teismo, atitinkamai gali būti tenkinama tik tokia civilinio ieškinio dalis, kuri yra pagrįsta BPK nustatyta tvarka įrodytais nusikalstamais nuteistojo veiksmais. Teismas pripažino, kad nuteistasis I. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 179 straipsnio 1 dalyje, darė laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 12 d. iki 2009 m. sausio 14 d., todėl atitinkamai įrodyta, kad žala kasatoriui buvo daroma būtent šiuo laikotarpiu. Su tokia apeliacinio teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.

28BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį ir toks ieškinys nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla.

29BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o ne pagal CPK nustatytas taisykles, nes toks civilinis ieškinys yra baudžiamojo proceso institutas, todėl baudžiamojoje byloje teismas, nagrinėdamas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus, vadovaujasi BPK normomis (pvz., CPK taisyklės, įtvirtinančios įrodinėjimo pareigą, nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje – netaikomos). Ir tik tuomet, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimai, kurių sprendimas nereguliuojamas BPK normomis, taikomos atitinkamos civilinės teisės ar civilinio proceso normos.

30I. R. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ( T. 2, b. l. 177–188) nuteistas už tai, kad 2009 m. laikotarpiu nuo sausio 12 d., tikslus laikas nenustatytas, iki 2009 m. sausio 14 d., 8 val., neteisėtai prisijungęs prie elektros tiekimo tinklo – savavališkai, neturėdamas tam leidimo neteisėtai naudojosi elektros energija – sunaudojo 2268 kWh elektros energijos ir tuo padarė bendrovei „Vakarų skirstomieji tinklai“ (vėliau AB „Lesto) 839,44 Lt turtinę žalą. Jam buvo pareikštas toks pat pranešimas apie įtarimą (T. 2, b. l. 26–27) ir surašytas kaltinamasis aktas (T. 2, b. l. 49–54). Taigi, iš to matome, kad I. R. nuteistas už tai, kad nusikalstamais veiksmais padarė 839,44 Lt turtinę žalą ir už ją turi atsakyti. Kasaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, kad šiuo atveju šioje baudžiamojoje byloje reikėjo vadovautis civilinės teisė reguliuojamomis normomis bei atriboti civilinę ir baudžiamąją atsakomybes, neturi teisinio pagrindo, nes nuteistasis atsako tik už tą žalą, kurią jis padarė savo nusikalstama veika, o ji šioje baudžiamojoje byloje tiksliai nustatyta. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde keliami klausimai galėtų būti sprendžiami teigiamai, jeigu kaltinimas I. R. butų pareikštas pvz., taip, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu padarė nusikalstamą veiką pagal BK 179 straipsnio 2 dalį, o to, kaip jau minėta, nei įtarime, nei kaltinime nėra, ir jis nuteistas tik už konkrečią nusikalstamą veiką nurodant tikslią datą ir tikslų turtinės žalos dydį. Esant tokioms teismų nustatytoms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismas neturi teisinės galimybės patenkinti tokių kasacinio skundo reikalavimų.

31Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, ji paliktina galioti.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Civilinio ieškovo AB „Lesto“ atstovės Jolantos Zabitytės kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,... 3. dalyvaujant prokurorui Nerijui Marcinkevičiui,... 4. nuteistajam I. R.,... 5. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,... 6. civilinio ieškovo AB „Lesto“ atstovams Jolantai Zabitytei, Donatui Kimsai,... 7. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. R. baudžiamąją... 8. Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu I. R.... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies... 10. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, išklausiusi teisėjo R. Baumilo... 12. I. R. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 12 d., tikslus... 13. Be to, I. R. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 12 d.,... 14. Be to, I. R. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 12 d.,... 15. Kasaciniu skundu civilinio ieškovo UAB „Lesto“ atstovė advokatė J.... 16. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atlyginant turtinę žalą... 17. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas... 18. Kasatorės teigimu, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, darytina išvada,... 19. Kasatorė pažymi, kad tokį argumentą patvirtina ir BPK 112 straipsnio 4... 20. Apeliacinės instancijos teismas klausimą dėl civilinio ieškinio pagrįstumo... 21. Kasatorė pažymi, kad EETNT įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kuriuo remiantis... 22. Pasak kasatorės, akivaizdu, kad šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės... 23. Taigi, pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismo nutartis reiškia... 24. Kasacinis skundas netenkintinas.... 25. Dėl BPK 113 straipsnio taikymo... 26. Kasatorė skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį... 27. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas... 28. BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 29. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje... 30. I. R. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ( T. 2, b. l. 177–188)... 31. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 33. Civilinio ieškovo AB „Lesto“ atstovės Jolantos Zabitytės kasacinį...