Byla 1A-268-453/2020
Dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko) ir Justo Namavičiaus, sekretoriaujantAudronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei, nuteistosios V. K. gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui, nuteistajai G. V. ir jos gynėjui advokatui Gintui Gustaičiui, nuteistosios G. V. atstovei pagal įstatymą, civilinei atsakovei S. V.,

2neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. K., nuteistosios G. V. ir jos gynėjo Ginto Gustaičio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

3– V. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Paskirti įpareigojimai nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose (išskyrus, jei nebuvimas nustatytu laiku namuose susijęs su mokslu, darbu, buvimu stacionarinėje gydymo įstaigoje, apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis, arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

4– G. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, vienerių metų laisvės apribojimo bausme. Paskirti įpareigojimai nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose (išskyrus, jei nebuvimas nustatytu laiku namuose susijęs su mokslu, darbu, buvimu stacionarinėje gydymo įstaigoje, apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis, arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Bylos esmė

71.

8G. V. ir V. K. nuteistos už tai, kad jos 2018 m. liepos 3 d., apie 17.30 val., nukentėjusiojo L. R. namuose, adresu ( - ), veikdamos bendrininkų grupe, bendrais veiksmais, neturint tam teisėto pagrindo, panaudojant fizinį smurtą ir psichinę prievartą, atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė nukentėjusįjį L. R. perduoti 500 eurų, grasindamos paskelbti informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, o būtent: V. K. stovint šalia ir tuo sudarant situaciją, kuri nukentėjusiajam L. R. buvo bauginanti ir kelianti nerimą, tuo metu G. V., panaudojus fizinį smurtą, tai yra dešiniu kumščiu sudavus L. R. į kairį smilkinį, tuo sukeliant jam fizinį skausmą, ir pareikalavus 300 eurų už tai, kad L. R., neva, turėjo neleistinus lytinius santykius su nepilnamete jos drauge, bei grasinant sutrumpinti L. R. gyvenimą, jei jis laiku nesurinks reikalaujamos pinigų sumos ir neperduos joms, kitaip bus kreipiamasi į policiją dėl, neva, L. R. padaryto lytinio nusikaltimo prieš nepilnametę, po ko V. K. numetus ir sudaužius L. R. lėkštę, po ko, tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2018 m. liepos 3 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, elektroninėmis ryšio priemonėmis, tai yra programėle „Messenger“, nepilnametės G. V. vardu rašant trumpąsias žinutes ir reikalaujant iš L. R. sumokėti 500 eurų per dvi valandas bei grasinant žodžiais ,,ir jeigu, neduok Dieve, sužinos kas nors, ne tik tavo laikas bus sutrumpintas, bet ir gyvenimas“ bei ,,mes juokauti nenusiteikę“, tokiais bendrais savo veiksmais prievartavo iš nukentėjusiojo L. R. turtą.

9II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

102.

11Nuteistoji V. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. K. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį išteisinti.

122.1.

13Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 5 dalies normas, nes teismo išvados nepagrįstos išsamiu ir nešališku nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas vertino tik apeliantę kaltinančius įrodymus, o teisinančius nemotyvuotai atmetė, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principo nuostatas.

142.2.

15Apeliantė teigia, kad ji smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, tai yra jam nesudavė, negrasino, o tik buvo kartu su G. V. L. R. gyvenamojoje patalpoje. Ji nežinojo, kad G. V. smurtaus prieš nukentėjusįjį. Ji atliko tik šiuos veiksmus – numetė lėkštę nuo stalo, norėdama atkreipti G. V. dėmesį, kad ji nepultų L. R.. Ji įėjusi į L. R. namus pasakė, kad nemeluotų ir pasakytų, kas įvyko vakar, ką jis padarė, tačiau tai ji pasakė nerėkdama ant jo, o tik ramiu balso tonu paklausė. Ji nukentėjusiajam nerašė jokių grasinančių žinučių per „Messenger“ programėlę, taip pat nukentėjusiajam neskambino, tai viena iš savo telefono darė G. V.. Būtent tokias nurodytas aplinkybes patvirtino nukentėjusysis bei kiti bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, taip pat ir rašytiniai bylos duomenys.

162.3.

17Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nukentėjusiojo L. R. ir liudytojų R. M., S. S., A. V., M. M. ir K. K. parodymai patvirtina, jog abi nuteistosios šaukė ir rėkė ant L. R., jam grasino ir abi buvo suplanavusios iš jo reikalauti pinigų. Priešingai, nukentėjusysis L. R., liudytojai A. V., M. M. teisme parodė, kad nuteistoji V. K. nieko nedarė, tik stovėjo toliau nuo G. V. ir L. R., kai G. V. smurtavo prieš nukentėjusįjį ir iš jo reikalavo pinigų. Apeliantė aptardama nukentėjusiojo L. R., liudytojų A. V. ir M. M. parodymus apie V. K. veiksmus tiriamo įvykio metu teigia, kad minėtų asmenų parodymai, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina jos parodymus, kad ji prieš L. R. jokių smurtinių veiksmų nei žodžiu, nei fiziškai neatliko.

182.4.

19Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje pateiktas pokalbio garso įrašas. Apeliantė pažymi, kad tuo metu, kai G. V. automobilyje kalbėjo su L. R., automobilyje nebuvo tylu, kalbėjo visi, tiek K. K., tiek R. M., tiek ji, tačiau ji tik prašė parvežti ją namo. G. V. nieko nepatarinėjo ką kalbėti dėl įvykio. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apeliantės atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų R. M. ir K. K. parodymais, nes jie yra G. V. draugai, duodami parodymus jie sakė netiesą, sakė tik tai, kas naudinga G. V.. Apeliantė teigia, kad minėti liudytojai ir nuteistoji G. V. melagingus parodymus davė ir kito ikiteisminio tyrimo metu, kuris buvo pradėtas įtariant, kad L. R. atliko neteisėtus veiksmus, tai yra išžagino K. K.. Minėto ikiteisminio tyrimo metu tik ji viena davė teisingus parodymus, šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

202.5.

21Apeliantė nurodo, kad liudytoja K. K. teisme apklausta nebuvo, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, negalėjo remtis jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie nebuvo patikrinti teisme. Be to, iš minėtos liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neaišku kas ir kaip konkrečiai planavo iš L. R. reikalauti pinigų.

222.6.

23Apeliantė pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Tuo tarpu teismas apeliantę pagal BK 181 straipsnio 2 dalį pripažino kalta nesant objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad ji padarė nusikalstamą veiką.

243.

25Nuteistoji G. V. ir jos gynėjas Gintas Gustaitis apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – G. V. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį išteisinti arba G. V. veiksmus iš BK 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 294 straipsnį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

263.1.

27Apeliantai aptardami skundžiamame nuosprendyje išdėstytas išvadas dėl G. V. motyvų ir susitarimo laiko iš L. R. reikalauti pinigų bei dėl pinigų gavėjų, taip pat aptardami nuteistosios G. V. ir liudytojos K. K. parodymus teigia, kad apygardos teismas nuteistųjų veiksmų motyvus nustatė remdamasis prielaidomis ir spėjimais, nepašalinęs abejonių. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi prieštaringais liudytojos K. K. parodymais, nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti. Pagal baudžiamąjį įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

283.2.

29Apeliantai neginčija aplinkybių, jog prieš L. R. buvo panaudotas smurtas, tačiau teigia, kad baudžiamojoje byloje pateikti duomenys neginčijamai nepatvirtina, kad smurtas buvo panaudotas turint tikslą prievartauti turtą. Baudžiamojoje byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad nuteistosios pas L. R. vyko turėdamos tikslą iš jo reikalauti pinigų. Tai reiškia, kad pinigų iš L. R. buvo pareikalauta spontaniškai, pokalbio metu, po smūgio sudavimo. Tuo tarpu smurtą prieš L. R. G. V. naudojo manydama, kad šis turėjo lytinius santykius su K. K. prieš jos valią ir dėl to ji buvo labai supykusi. Taigi, pasak apeliantų G. V. panaudotas smurtas ir piniginis reikalavimas tarpusavyje nėra susijęs. G. V. nenaudojo smurto kaip būdo palaužti L. R. valią, kad šis duotų prašomą pinigų sumą. Smurtas buvo panaudotas kaip kerštas už manomą jos draugės K. K. išžaginimą. O vėliau kilusiu reikalavimu sumokėti pinigus, buvo siekiama nukentėjusįjį įspėti, kad nesumokėjus pinigų K. K. dėl savo teisių gynimo kreipsis į teisėsaugos institucijas. Taigi, G. V. veiksmuose nėra BK 181 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties.

303.3.

31Apeliantai kelia klausimą, ar galimai neteisėtus veiksmus atlikusio asmens įspėjimas apie teisių gynimą įstatymo nustatyta tvarka jeigu jis neatlygins padarytos žalos, gali būti laikomas grasinimu, neteisėtu psichiniu spaudimu ar panašiais veiksmais. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmens ketinimas kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens neteisėtų veiksmų įvertinimo negali būti pripažįstamas psichologiniu spaudimu ar grasinimu, nes toks kreipimasis yra teisėta priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011). Tiriamo įvykio metu buvo kalbama apie teisėtą pažeistų teisių gynimo būdą ir to galimas pasekmes, o ne neteisėtus veiksmus. Be to, L. R. atsisakius atlyginti padarytą žalą, K. K. parašė pareiškimą policijai dėl lytinių santykių prieš jos valią. Remdamiesi išdėstytu, apeliantai teigia, kad G. V. veiksmuose nėra BK 181 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties.

323.4.

33Apeliantai pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo svarbūs subjektyvieji veikų požymiai. Esant savavaldžiavimui kaltininkas (pagrįstai ar dėl klaidos) suvokia, kad jis turi reikalavimo teisę į pas kitą asmenį esantį turtą, o esant turto prievartavimui – kad jokio teise pagrįsto reikalavimo iš kito asmens perduoti jam turtą jis neturi. Esant savavaldžiauvimui kaltininkas suvokia, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, įgyvendina jam ar kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančią teisę, o prievartaudamas turtą kaltininkas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą ir nepagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose N. 2K-562/2012, Nr. 2K-357/2012, Nr. 2K-114/2014). Apeliantų teigimu, baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina ir leidžia daryti išvadą, kad G. V. iš L. R. reikalavo pinigų siekdama apginti jos draugės K. K. pažeistas teises ir užtikrinti jai žalos atlyginimą, tai yra įgyvendino K. K. priklausančią teisę. Tai, kad tokios teisės K. K. neturėjo paaiškėjo tik nutraukus ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas pagal K. K. pareiškimą. Taigi, manant, kad G. V. pažeidė baudžiamąjį įstatymą, jos veika turėtų būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas, o ne turto prievartavimas. Pagal BK 294 straipsnio nuostatas savavaldžiavimas gali būti vykdomas ne tik įgyvendinant savo teisę, bet ir kito asmens teisę. Tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino. Apeliantų nuomone, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vertinant, jog G. V. veiksmai buvo nusikalstami, jie turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 294 straipsnį, ir baudžiamoji byla turėtų būti nutraukta, nes tiriamo įvykio metu G. V. buvo penkiolika metų.

343.5.

35Apeliantai taip pat nurodo, kad apygardos teismas G. V. paskirdamas bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tačiau neįvertino, kad G. V. yra nėščia, ir tai yra reikšminga aplinkybė nustatant bausmės dydį ir intensyvumą.

364.

37Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios V. K. gynėjas advokatas prašė ginamosios apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistoji G. V. ir jos gynėjas advokatas Gintas Gustaitis prašė jų apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. Nuteistosios V. K. ir nuteistosios G. V. bei jos gynėjo advokato Ginto Gustaičio apeliaciniai skundai tenkinami.

38III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

39Dėl V. K. apeliacinio skundo

405.

41Nuteistoji V. K. apeliaciniame skunde nesutinka su jos nuteisimu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį bei teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių, išvados padarytos remiantis prielaidomis pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

426.

43Skundžiamu nuosprendžiu V. K. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad ji, veikdama bendrininkų grupe su G. V., bendrais veiksmais, neturint tam teisėto pagrindo, panaudojant fizinį smurtą ir psichinę prievartą, atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė nukentėjusįjį L. R. perduoti 500 Eur, grasindamos paskelbti informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas.

447.

45Nuteistoji V. K. nepripažino savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme. V. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip įtariamoji (2019 m. balandžio 3 d.) parodė, jog G. V. sužinojusi, kad jos manymu L. R. pasinaudojo jos drauge K. K. labai supyko ir pasakė, kad už tokius veiksmus L. R. turės atsakyti. Tada jie keturiese, tai yra ji – V. K., G. V., K. K. ir R. M. nuvažiavo iki L. R. namų. Ji su G. V. nuėjo į L. R. namus. Ji L. R. pasakė, kad nieko nemeluotų ir pasakytų kas vakar vyko. G. V. kumščiu trenkė L. R. per veidą, taip pat visaip jį koliojo. G. V. vis trankė per stalą, todėl ji paėmė ant stalo buvusią lėkštę, tačiau ji jai iškrito ir sudužo. G. V. L. R. pasakė, kad jeigu šiandien nebus 300 Eur, eisim į policiją ir nustatė dviejų valandų terminą pinigams sumokėti. Važiuojant pas L. R. automobilyje nebuvo kalbama apie pinigus. Būnant L. R. namuose G. V. pinigų pareikalavo netikėtai, apie tai jai nieko nebuvo sakiusi. Ji prašė G. V., kad ši apsiramintų, tačiau ši nenustojo ir reikalavo pinigų. Atėjus į mašiną, G. V. sakė, kad R. M. vežtų į policiją, taip pat pasakė, kad jei L. R. duos 500 Eur, nevažiuos į policiją. Po to G. V. vis rašė žinutes ir skambino L. R. per „Messenger“ programėlę. Nuvažiavus iki policijos, ji pasakė, kad su G. V. ir K. K. neis ir paprašė parvežti ją namo (t. 2, b.l. 129–132). Pirmosios instancijos teisme V. K. parodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu. V. K. parodė, kad po to , kai G. V. trenkė L. R. per veidą, ji sudaužė ant stalo krašto buvusią lėkštę, nežino tai įvyko tyčia ar netyčia, bet po to ji G. V. pasakė, kad ši baigtų. Ji L. R. namuose daugiau nieko nedarė. G. V. pasakė, kad L. R. turės už tai sumokėti, ji iš pradžių prašė 300 Eur. Pinigų paprašė po to kai sudavė smūgį L. R. per veidą. Einant pas L. R. jie apie pinigus nekalbėjo (t. 3, b.l. 74–77). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš esmės tokias pačias aplinkybes apie tiriamą įvykį V. K. parodė ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-31692-18 metu (t. 2. b. l. 17–20).

468.

47Nuteistoji G. V., priešingai nei teigė nuteistoji V. K., apklausų metu parodė, kad visus aktyvius veiksmus – šūkavimą, grasinimą, pinigų reikalavimą (kad pas L. R. pirma apie pinigus užsiminė V. K.), žinučių rašymą – atliko būtent nuteistoji V. K. (t. 2, b. l. 213–215; t. 3, b. l. 78–83). Tai, kad L. R. trenkė ir pinigų reikalavo V. K., teigė ir liudytojas R. M., nors tiriamo įvykio aplinkybių pats nematė, o pasak jo jam taip pasakė pati V. K. (t. 1, b. l. 151–153; t. 3, b. l. 124–126). Be to, pati G. V. patvirtino, kad ji trenkė L. R.. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad L. R. buvo suduota daugiau smūgių. Kaip nustatyta tiriamo įvykio metu dalyvavo trys asmenys, ir būtent nukentėjusysis L. R. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme aiškiai ir nuosekliai įvardino kiekvienos nuteistosios jo namuose ir po to prieš jį atliktus veiksmus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. R. parodė, kad būnant jo namuose per veidą jam trenkė G. V.. Po G. V. suduoto smūgio V. K. nežino tyčia ar netyčia sudaužė ant stalo buvusią lėkštę. Aiškiai šio veiksmo nematė, nes po smūgio rankomis buvo užsidengęs veidą. Nukentėjusysis teigė, kad po šių veiksmų prie jo priėjusi G. V. pareikalavo pinigų arba pagrasino kreiptis į policiją. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad merginoms išėjus iš namų G. V. jam skambino ir rašė žinutes bei reikalavo pinigų. Telefoninių pokalbių metu su juo kalbėjo tik G. V., jokių pašalinių garsų ar balsų jis negirdėjo (t. 1, b. l. 45–47, 49–51). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pateikdamas nuorodas į ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotus parodymus (t. 1, b. l. 45–47, 49–51) nurodė, kad „L. R. nurodė, kad ant jo šaukė ne tik G. V., bet ir V. K., pakeltu balsu jo klausė, ką jis padarė ir kodėl taip pasielgė <...> tuo metu iš merginų elgesio jis suprato, kad jos abi iš jo reikalauja pinigų“, tačiau iš tų pačių ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotų parodymų turinio matyti, kad jis taip pat teigė ir tai, kad atėjusi V. K. tik vieną kartą jo paklausė ką jis padarė. V. K. įvykio metu tik stovėjo viename kambaryje su jais, nesikišo bei nieko nedarė. G. V. nei žodžiu, nei kažkaip kitaip nepritarė. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis taip pat parodė, kad atėjusi V. K. paklausė „ką jis padarė?“ ir daugiau nieko nesakė, tylėjo. Po to kai jam G. V. grasino, V. K. stovėjo. Teisme perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jo supratimu abi merginos iš jo reikalavo pinigų, nukentėjusysis teigė, jog „man tuo metu atrodė, kad V. K. tylėjimas reiškia pritarimą <...> V. K. nei karto nesakė, kad reikia duoti pinigų <...> V. K. man nieko nedarė ir nesakė, nes tik buvo kartu su G. V., bet pagalvojus nei ji man ką sakė, nei grasino, pats nežinau kodėl ji buvo kartu su G. V. <...> nežinau, ar V. K. palaikė G. V. poziciją“. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas V. K. pripažindamas kalta nepagrįstai nesirėmė ir neįvertino nukentėjusiojo parodymų duotų pirmosios instancijos teisme bei jų nepalygino su nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jis nuosekliai nurodė aplinkybes dėl V. K. elgesio jo namuose ir vėliau. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į paties nukentėjusiojo pateiktą jo parodymų vertinimą, tai yra pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad teisingiausi yra jo parodymai duoti teisme (t. 3, b. l. 87–92). Taigi, iš aptartų nukentėjusiojo parodymų matyti, kad V. K. būdama L. R. namuose paklausė „ką jis padarė?“ bei po G. V. L. R. suduoto smūgio sudaužė lėkštę, viską kitą laiką stovėjo ir tylėjo, taip pat nei žodžiu, nei kažkaip kitaip nepritarė G. V. elgesiui. Šie nukentėjusiojo parodymai sutampa su nuteistosios V. K. parodymais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiojo L. R. ir nuteistosios V. K. parodymais ir nesivadovauja nuteistosios G. V. ir liudytojo R. M. parodymais, kurie prieštarauja nukentėjusiojo L. R. parodymams.

489.

49Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad abi nuteistosios šaukė ant L. R., patvirtina liudytojų A. V. ir M. M. parodymai. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais parodymais, nors jie buvo tiesiogiai apklausti teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei vienas liudytojas tiriamo įvykio aplinkybių nematė, o savo parodymuose perpasakojo tai, ką jiems buvo pasakojęs nukentėjusysis L. R.. Iš pirmiau aptartų nukentėjusiojo L. R. parodymų nustatyta, kad nuteistoji V. K. atvykusi į L. R. namus jo paklausė „ką jis padarė“, tuo tarpu abu minėti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu tik bendrai nurodė, kad „jos“ abi šaukė, neįvardinant kiekvienos nuteistosios atliktų konkrečių veiksmų (t. 1, b. l. 84–86; t. 2, b. l. 2–4). Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. V. taip pat parodė, kad „jos“ abi rėkė, o liudytojas M. M. jau teigė, kad jam atrodo, jog tik G. V. rėkė ir reikalavo pinigų, o V. K. tik virtuvėje kažką sudaužė (t. 3, b.l. 173–175, 175–176). Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad nukentėjusiojo L. R. parodymus patvirtina liudytojų A. V. ir M. M. parodymai, nes jie nesutampa su paties nukentėjusiojo parodymais apie kiekvienos nuteistosios elgesį ir veiksmus, kuris minėtiems liudytojams pats papasakojo tiriamo įvykio aplinkybes.

5010.

51Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad V. K. nebuvo pasyvi stebėtoja, bet dalyvavo nusikalstamos veikos vykdyme, patvirtina liudytojos K. K. parodymai. Liudytoja K. K. atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-37981-18 buvo apklausta kaip liudytoja, o atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-31692-18 buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaip nukentėjusioji. Parodymai pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi. Pagal formuojamą nuoseklią teismų praktiką šie parodymai gali būti reikšmingi tik vertinant kitus įrodymus bei teismo vidinio įsitikinimo formavimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2012, Nr. 2K-592/2010, Nr. 2K-461/2011, Nr. 2K-545/2012, Nr. 2K-35/2013 ir kt.).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad K. K. 2019 m. vasario 22 d. vykusios apklausos metu duoti parodymai apie tiriamo įvykio aplinkybes ir apie abiejų nuteistųjų atliktus veiksmus yra nenuoseklūs, taip pat nesutampa su jos pačios parodymais duotais 2018 m. rugpjūčio 2 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Skundžiamame nuosprendyje teismas pagal K. K. parodymus padarė išvadą, kad „abi kaltinamosios planavo iš Luko prašyti pinigų“. Taigi, teismas nurodė, kad pagal K. K. duotus parodymus abi kaltinamosios prieš vykdamos į L. R. namus, planavo iš jo prašyti pinigų. K. K. 2019 m. vasario 22 d. vykusios apklausos metu parodė „jos man ta prasme nesakė, kad jos ten prašys pinigų <...> kol mes vykome mašina nebuvo jokios šnekos apie pinigus, jos prie manęs apie tai važiuojant nešnekėjo <...> grįžusios iš Luko <...> jos man sakė, kad jie draugiškai susitarė, kad jis sumokės, tam, kad jos kažkur mane pasiimtų ar išsivežtų <...> apie tai jos sakė abi“ (t. 1, b.l. 68–70). Tuo tarpu K. K. 2018 m. rugpjūčio 2 d. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad būtent apie susitarimą dėl pinigų po apsilankymo pas L. R. jai pasakė G. V., tai yra „Gintarė minėjo, kad su Luku kalbėjo apie 300 Eur ar 500 Eur <...> kiek Gintarė sakė, Gintarė ir Lukas tarpusavyje susitarė. Ko gero tai buvo Gintarės iniciatyva <...> man nesiūlė pinigų, tik po Gintarės pasikalbėjimo su Luku, Gintarė man užsiminė apie pinigus“ (t. 1, b. l. 181–188). Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, iš K. K. parodymų negalima daryti išvados, kad nuteistosios prieš vykdamos pas L. R. planavo iš jo reikalauti pinigų, be to, dėl pirmiau aptartų nenuoseklių K. K. parodymų (apie tai kas reikalavo pinigų ir kas apie tai jai papasakojo) bei atsižvelgiant į tai, kad K. K. tiriamo įvykio aplinkybių tiesiogiai nematė, negalima vienareikšmiškai teigti, kad V. K. aktyviai dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme ar prisidėjo prie jos planavimo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad žinutės L. R. per „Messenger“ programėlę buvo rašomos iš G. V. telefono, taip pat reikalaudama pinigų L. R. skambino ir kalbėjo būtent G. V.. Iš baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų negalima neginčytinai nustatyti, kad V. K. per „Messenger“ programėlę būtų rašiusi žinutes L. R. ar kad V. K. G. V. pokalbių su L. R. metu būtų patarinėjusi ką ši turi sakyti, nes nustatyta, jog tarp L. R. ir G. V. vykusio pokalbio metu tik vienoje vietoje fone buvo girdimas kitos moters pasakytas žodis „ginekologas“, tačiau negalima teigti, kad šį žodį pasakė V. K., kadangi kaip nustatyta automobilyje tuo metu buvo ir K. K.. Taigi, šį žodį galėjo pasakyti bet kuri mergina buvusi automobilyje. Tarp G. V. ir L. R. vykusių pokalbių metu, daugiau jokių moteriško balso pasakymų ar duodamų patarimų užfiksuota nebuvo, to negirdėjo ir nukentėjusysis bei liudytojas A. V., kuris įrašinėjo šiuos pokalbius (t. 2, b. l. 39–61).

5211.

53BK 181 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyti nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai: turto prievartavimas panaudojant fizinį smurtą, atimant asmeniui laisvę, sunaikinant ar sugadinant asmens turtą arba kitokiu būdu padarant jam didelės turtinės žalos.

5411.1.

55Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju esant susidariusiai situacijai, tai yra manant, kad L. R. išžagino K. K., V. K. vykimo kartu su G. V. pas L. R. ir jos pasakymo „ką padarei?“ bei lėkštės sudaužymo, nepakanka konstatavimui, jog ji panaudodama psichinę prievartą siekė gauti turtinės naudos iš nukentėjusiojo L. R.. Aplinkybė, jog V. K. buvo vienoje patalpoje su G. V., nepatvirtina, kad V. K. pritarė G. V. smurto naudojimui ir pinigų reikalavimui. Taigi, vertindamas šią susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog V. K. atlikti atskiri veiksmai nesudaro nei BK 181 straipsnio 2 dalyje, nei BK 294 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sudėčių.

5612.

57V. K. ir G. V. nuteistos už tai, kad nusikalstamą veiką jos padarė veikdamos bendrininkų grupe. Nustačius tiriamo įvykio aplinkybes ir jo metu abiejų nuteistųjų atliktus veiksmus, būtina nustatyti, ar byloje nagrinėjamas turto prievartavimas (ar savavaldžiavimas) buvo padarytas nuteistosioms veikiant bendrininkų grupe.

5812.1.

59Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.), todėl, kaltinant bendrininkavimu padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2011). Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

6012.2.

61Teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. K. ir G. V. veiksmai nebuvo nukreipti jų bendro nusikalstamo sumanymo įgyvendinimui – turtinės naudos gavimui, kadangi iš pirmiau aptartų parodymų bei bylos medžiagos nustatyta, jog V. K. ir G. V. vykdamos pas L. R. nesitarė ir neplanavo reikalauti pinigų, būdama pas L. R. smūgius sudavė ir pinigų reikalavo tik G. V., o V. K. atėjusi tik paklausė, ką šis padarė ir tyčia ar netyčia sudaužė lėkštę, nenustatyta, kad būdama automobilyje V. K. būtų rašiusi ar skambinusi L. R. ar nurodžiusi ką turi rašyti ar sakyti G. V.. Taigi, nenustatyta, kad nuteistosios vykdamos pas L. R. iš anksto būtų susitariusios daryti nusikalstamą veiką, ar būtų turėjusios kitų aiškių nusikalstamų ketinimų. Taip pat nenustatyta, kad savo buvimu ar veiksmais V. K. būdama pas L. R. ir po to būdama automobilyje pritarė G. V. neteisėtiems veiksmams. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžiai įrodyti V. K. ir G. V. bendrininkavimo požymiai, nes tyčia bendrininkavimo atveju, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme.

6212.3.

63Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs V. K. apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytas teismo išvadas, konstatuoja, kad V. K. kalta pagal BK 181 straipsnio 2 dalį buvo pripažinta nepagrįstai, kadangi byloje esantys įrodymai nėra pakankami pripažinti, jog V. K. veiksmai atitinka turto prievartavimo požymius veikiant bendrininkų grupe su G. V.. Atsižvelgiant į tai, ši skundžiamo nuosprendžio dalis panaikinama ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, kadangi neįrodyta, kad V. K. dalyvavo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Dėl G. V. apeliacinio skundo Dėl BK 181 ir 294 straipsniuose numatytų nusikaltimų atribojimo

6413.

65Apeliantai skunde teigia, kad teismas nuteistosios G. V. veiksmams netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliantai tvirtina, kad G. V. tiriamo įvykio metu veikė savo draugės interesais, norėdama ją apginti, nes G. V. buvo įsitikinusi, kad L. R. prieš jos draugę atliko neteisėtus veiksmus ir, kad K. K. turi realią ir pagrįstą teisę į žalos atlyginimą. Todėl ji, būdama įsitikinusi, kad K. K. padaryta žala, nors ir neteisėtomis priemonėmis, įgyvendino kitam asmeniui – K. K., jos manymu, realiai priklausančią teisę. Todėl prašo G. V. neteisėtus veiksmus perkvalifikuoti iš BK 181 straipsnio 2 dalies į BK 294 straipsnio 2 dalį. Šis apeliantų prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas.

6614.

67Skundžiamu nuosprendžiu G. V. nuteista pagal BK 181 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdama bendrininkų grupe su V. K., bendrais veiksmais, neturint tam teisėto pagrindo, panaudojant fizinį smurtą ir psichinę prievartą, atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė nukentėjusįjį L. R. perduoti 500 eurų, grasindamos paskelbti informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, tai yra, kad L. R., neva, turėjo neleistinus lytinius santykius su nepilnamete jos drauge ir jei jis laiku nesurinks reikalaujamos pinigų sumos bei neperduos joms, bus kreipiamasi į policiją.

6815.

69Esminis kriterijus, atribojantis turto prievartavimo nusikalstamą veiką nuo savavaldžiavimo nusikaltimo, yra vertimo perduoti turtą pagrindo (ne)teisėtumas. Jeigu turtinės pretenzijos, kurias kaltininkas reikalauja (verčia) kitą asmenį patenkinti, nėra kilusios iš teisės reguliuojamų santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136 straipsnyje nurodyti civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai), pvz., iš paskolinių sandorių, kitokių prievolių, kurių pagrindu asmuo įgyvendina atitinkamą savo ar kitų teisę, taip pat ir dėl žalos padarymo ir kt., tokie asmens neteisėti veiksmai sudaro BK 181 straipsnio sudėtį. Tuo tarpu, kai kaltininkas (nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos) vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, tai – BK 294 straipsnio taikymo sritis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257-693/2018, Nr. 2K-308-976/2018). Paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą (BK 294 straipsnis) būtina nustatyti, kad kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2009, Nr. 2K-122/2010, Nr. 2K-562/2011, Nr. 2K-114/2014).

7015.1.

71Byloje nenuginčijamai nustatyta, kad nuteistoji G. V. sudavė smūgį nukentėjusiajam L. R. ir tiek žinutėmis, tiek telefoninių pokalbių metu reikalaudama pinigų, grasino L. R., kad apie jos manymu jo atliktus neteisėtus veiksmus praneš teisėsaugos institucijoms. Tačiau kad šie veiksmai būtų vertinami kaip turto prievartavimas, būtina nustatyti, ko šiais veiksmais siekė nuteistoji G. V.. Iš baudžiamojoje byloje pateikto 2018 m. liepos 2 d. naktį tarp K. K. ir G. V. vykusio susirašinėjimo matyti, kad K. K. parašė G. V., jog L. R. ja pasinaudojo, tai yra ją išžagino. Iš minėtą naktį vykusio susirašinėjimo turinio matyti, kad G. V. labai supyko dėl apie L. R. jai papasakotų veiksmų ir kad dėl tokio jo elgesio ji grasino pati sumušti L. R.. Dėl to, kas jos manymu atsitiko K. K. ji jautėsi kalta, nes ji K. K. paliko pas L. R., kadangi ji juo pasitikėjo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, aptariamo susirašinėjimo metu G. V. nieko nerašė apie pinigų reikalavimą iš L. R.. Apie pinigus, kaip apie žalos atlyginimą, buvo rašoma 2018 m. liepos 9 d. vykusio susirašinėjimo metu (t. 2, b. l. 65–81). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad K. K. tokias pačias aplinkybes, tai yra jog L. R. ją išžagino, papasakojo ir kitą dieną susitikusi su V. K., G. V. ir R. M. (t. 1, b. l. 151–153; t. 2, b. l. 129–132, 213–215; t. 3, b. l. 74–77, 78–83, 124–126). Taigi, iš aptariamo 2018 m. liepos 2 d. naktį vykusio K. K. ir G. V. susirašinėjimo, K. K. ir V. K. parodymų matyti, kad G. V. suvokė, jog L. R. prieš K. K. padarė nusikalstamą veiką, ir G. V. iš dalies pati jausdama kaltę dėl K. K. atsitikusio įvykio, turėjo akivaizdų pagrindą manyti, kad dėl neteisėtų L. R. veiksmų K. K. turi teisę reikalauti atlyginti jai neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Tai, kad pati K. K. teigė, jog ji žalos atlyginimo nereikalavo ir G. V. neprašė iš L. R. reikalauti atlyginti žalą, nepaneigia ir nesumenkina G. V. suvokimo, kad L. R. savo neteisėtais veiksmais padarė žalą K. K.. G. V. apklausų metu tvirtino, kad pinigų reikalavo ne sau, o siekdama, jog būtų atlyginta padaryta žala K. K.. Pasak jos už sumokėtus pinigus būtų visi kartu su K. K. kažkur išvažiavę. Iš dalies tokie nuteistosios G. V. parodymai sutapo su K. K. parodymais, kur ji teigė, kad jai sakė, kad už gautus pinigus ją kažkur nusiveš (t. 1, b. l. 68–70). Bylos nagrinėjimo metu nėra neginčijamai nustatyta, kad G. V. pinigų iš L. R. būtų reikalavusi sau, o ne dėl to, kad šis atlygintų K. K. padarytą žalą. BPK 44 straipsnio 6 dalyje išaiškinta, kad prielaidomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima, visos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai.

7215.2.

73Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ištirtus įrodymus, todėl padarė bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, kad tarp nukentėjusiojo L. R. ir G. V. nebuvo jokių tikrų ar tariamų teisinių santykių ir kad nuteistoji tai suvokė. Teisėjų kolegija pripažįsta įrodytu, kad nuteistoji G. V. iš nukentėjusiojo reikalavo perduoti turtą – pinigus ne atsitiktinai, o jos manymu ir suvokimu turėdama pagrindą, nes, jos įsitikinimu, L. R. seksualiai išnaudojo jos draugę K. K.. Nuteistoji G. V. žinodama apie tai, aiškinosi su L. R. dėl su K. K. atliktų neleistinų seksualinio pobūdžio veiksmų ir pareikalavo padarytos žalos atlyginimo, kad apie jo veiksmus nebūtų pranešta teisėsaugos institucijoms. Taigi, tokie G. V. veiksmai atitinka BK 294 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius. Šiais G. V. veiksmais L. R. buvo padaryta didelė žala, nes jis prarado saugumo jausmą, buvo sukurta bauginančio pobūdžio situacija, nes buvo siunčiamos grasinančios žinutės, ir pagal liudytojų A. V. ir M. M. parodymus tai nukentėjusiajam kėlė pagrįstą nerimą.

7416.

75Remiantis bendruoju amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, teisiniu reguliavimu (BK 13 straipsnis), už nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, atsako asmuo, kuriam iki šios veikos padarymo buvo suėję 16 metų.

7616.1.

77Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad G. V. nusikalstamus veiksmus atliko 2018 m. liepos 3 d. Nuteistoji G. V. gimė 2003 m. vasario 22 d. Taigi, šiuo atveju, G. V. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukusi amžiaus, nuo kurio asmuo gali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, todėl baudžiamoji byla G. V. nutraukiama (BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 punktas). Dėl kitų su priimamu nuosprendžiu susijusių klausimų

7817.

79Priėmus V. K. išteisinamąjį nuosprendį, kai neįrodyta, kad V. K. dalyvavo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, o G. V. baudžiamąją bylą nutraukus, baudžiamojoje byloje pareikštas L. R. civilinis ieškinys, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atmetamas.

8018.

81L. R. prašymas priteisti jo patirtas atstovavimo išlaidas, atmetamas, kadangi atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos tik iš nuteistųjų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

8219.

83V. K. ir G. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

84Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

85Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendį panaikinti.

86V. K. dėl kaltinimų padarius nusikaltimą, nustatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje išteisinti, neįrodžius, kad V. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

87G. V. baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, atitinkančios BK 294 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, nutraukti, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu neturinčiai baudžiamojo įstatymo reikalaujamo amžiaus.

88V. K. ir G. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

89Nukentėjusiojo L. R. civilinį ieškinį atmesti.

90L. R. prašymą priteisti iš kaltinamųjų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti atmesti.

91Baudžiamojoje byloje pateiktą CD plokštelę palikti saugoti byloje.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. – V. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. – G. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 181 straipsnio 2 dalį,... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Bylos esmė... 7. 1.... 8. G. V. ir V. K. nuteistos už tai, kad jos 2018 m. liepos 3 d., apie 17.30 val.,... 9. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai... 10. 2.... 11. Nuteistoji V. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m.... 12. 2.1.... 13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas priimdamas skundžiamą... 14. 2.2.... 15. Apeliantė teigia, kad ji smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, tai yra jam... 16. 2.3.... 17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad... 18. 2.4.... 19. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos... 20. 2.5.... 21. Apeliantė nurodo, kad liudytoja K. K. teisme apklausta nebuvo, todėl teismas,... 22. 2.6.... 23. Apeliantė pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką kaltu dėl... 24. 3.... 25. Nuteistoji G. V. ir jos gynėjas Gintas Gustaitis apeliaciniame skunde prašo... 26. 3.1.... 27. Apeliantai aptardami skundžiamame nuosprendyje išdėstytas išvadas dėl G.... 28. 3.2.... 29. Apeliantai neginčija aplinkybių, jog prieš L. R. buvo panaudotas smurtas,... 30. 3.3.... 31. Apeliantai kelia klausimą, ar galimai neteisėtus veiksmus atlikusio asmens... 32. 3.4.... 33. Apeliantai pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką atribojant turto... 34. 3.5.... 35. Apeliantai taip pat nurodo, kad apygardos teismas G. V. paskirdamas bausmę,... 36. 4.... 37. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios V. K. gynėjas advokatas... 38. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 39. Dėl V. K. apeliacinio skundo... 40. 5.... 41. Nuteistoji V. K. apeliaciniame skunde nesutinka su jos nuteisimu pagal BK 181... 42. 6.... 43. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad ji,... 44. 7.... 45. Nuteistoji V. K. nepripažino savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei... 46. 8.... 47. Nuteistoji G. V., priešingai nei teigė nuteistoji V. K., apklausų metu... 48. 9.... 49. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad... 50. 10.... 51. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo parodymus... 52. 11.... 53. BK 181 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas... 54. 11.1.... 55. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 56. 12.... 57. V. K. ir G. V. nuteistos už tai, kad nusikalstamą veiką jos padarė... 58. 12.1.... 59. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika... 60. 12.2.... 61. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. K. ir G. V. veiksmai nebuvo nukreipti... 62. 12.3.... 63. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs V. K.... 64. 13.... 65. Apeliantai skunde teigia, kad teismas nuteistosios G. V. veiksmams netinkamai... 66. 14.... 67. Skundžiamu nuosprendžiu G. V. nuteista pagal BK 181 straipsnio 2 dalį už... 68. 15.... 69. Esminis kriterijus, atribojantis turto prievartavimo nusikalstamą veiką nuo... 70. 15.1.... 71. Byloje nenuginčijamai nustatyta, kad nuteistoji G. V. sudavė smūgį... 72. 15.2.... 73. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje... 74. 16.... 75. Remiantis bendruoju amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius... 76. 16.1.... 77. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad G. V. nusikalstamus veiksmus atliko... 78. 17.... 79. Priėmus V. K. išteisinamąjį nuosprendį, kai neįrodyta, kad V. K. dalyvavo... 80. 18.... 81. L. R. prašymas priteisti jo patirtas atstovavimo išlaidas, atmetamas, kadangi... 82. 19.... 83. V. K. ir G. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 84. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 85. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendį panaikinti.... 86. V. K. dėl kaltinimų padarius nusikaltimą, nustatytą BK 181 straipsnio 2... 87. G. V. baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, atitinkančios BK 294... 88. V. K. ir G. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą... 89. Nukentėjusiojo L. R. civilinį ieškinį atmesti.... 90. L. R. prašymą priteisti iš kaltinamųjų turėtas išlaidas advokato... 91. Baudžiamojoje byloje pateiktą CD plokštelę palikti saugoti byloje....